Europos sisteminės rizikos valdyba

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Įgaliojimai, tikslai ir užduotys

ESRV yra įsikūrusi Frankfurte prie Maino (Vokietija). Ji atsako už rizikos visoje finansų sistemoje stebėseną ir analizę (taip pat vadinamą makrolygio rizikos ribojimo priežiūra). Tuo tikslu ESRV visų pirma:

• nustato sisteminę riziką ir suklasifikuoja ją pagal prioritetus;
• teikia įspėjimus dėl tokios sisteminės rizikos, kai ji laikoma didele, ir prireikus skelbia tuos įspėjimus viešai;
• teikia rekomendacijas dėl taisomųjų veiksmų reaguodama į nustatytą riziką;
• gali teikti konfidencialų Europos Sąjungos Tarybai skirtą įspėjimą ir vertinimą, kai mano, kad gali susidaryti kritinė padėtis;
• stebi tolesnius veiksmus, kurių imtasi gavus įspėjimus ir rekomendacijas;
• koordinuoja savo veiksmus su tarptautinėmis finansų įstaigomis, kaip antai Tarptautiniu valiutos fondu ir Finansinio stabilumo taryba.

Struktūra ir valdymas

ESRV struktūrą sudaro:

• bendroji valdyba, kuri priimdama būtinus sprendimus užtikrina uždavinių vykdymą. Jai pirmininkauja ECB pirmininkas;
• valdymo komitetas, kuris padeda priimti sprendimus;
• sekretoriatas, kuris atsako už kasdienę veiklą ir paramos teikimą;
• patariamasis mokslinis komitetas ir patariamasis techninis komitetas, kurie teikia konsultacijas ir pagalbą.

ESRV pirmininkas atstovauja jai išorės santykiuose. Jis turi du pavaduotojus. ECB teikia ESRV analitinę, statistinę, logistinę ir administracinę paramą, pasirūpindamas jo sekretoriatu.

ECB priežiūros valdyba ir Bendra pertvarkymo valdyba skiria generalinei valdybai po vieną atstovą (jie neturi balsavimo teisės). Siekiant išvengti politinio kišimosi, joks generalinės valdybos narys negali užimti valstybinių pareigų valstybėje narėje.

Įspėjimai ir rekomendacijos

Nustačius didelę sisteminę riziką, kad nepavyks įgyvendinti savo tikslo, ESRV teikia įspėjimus ir, prireikus, rekomendacijas dėl taisomųjų veiksmų, įskaitant, atitinkamais atvejais, rekomendacijas dėl teisėkūros iniciatyvų.

Šie įspėjimai ar rekomendacijos yra skirti visų pirma:

• visai ES;
• vienai ar daugiau valstybių narių;
• ECB, kad atliktų jam pavestas bankų makrolygio rizikos ribojimo priežiūros užduotis;
• vienai ar daugiau Europos priežiūros institucijų;
• vienai ar daugiau nacionalinių priežiūros institucijų;
• vienai ar daugiau nacionalinių institucijų, paskirtų taikyti sisteminei arba makrolygio rizikos ribojimo rizikai spręsti skirtas priemones;
• Europos Komisijai dėl atitinkamų ES teisės aktų;
• valstybių narių paskirtoms pertvarkymo institucijoms; arba
• Bendrai pertvarkymo valdybai.

ESRV rekomendacijos

RESRV rekomendacijų adresatai turi imtis veiksmų jiems įgyvendinti arba pagrįsti savo neveikimą. Jei ESRV nusprendžia, kad jos rekomendacijų nesilaikoma ar kad adresatai nesugebėjo tinkamai pagrįsti savo neveikimo, ji konfidencialiai informuoja apie tai adresatus, Europos Parlamentą, Tarybą ir atitinkamas Europos priežiūros institucijas.

Tolimesnis Europos priežiūros sistemos vystymasis

2008 m. finansų krizei išplitus ir 2010–2011 m. padidėjus valstybių skolos krizei euro zonoje, tapo būtina toliau integruoti euro zonos bankų sistemas. Būtent todėl atsirado ES bankų sąjungos iniciatyva.

2013 m. buvo peržiūrėtas Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 veikimas, o vėliau atlikti pakeitimai buvo įtraukti į Reglamentą (ES) 2019/2176. Jais ESRV valdymas buvo pritaikytas taip, kad nuo 2014 m. jis apimtų:

• bendrą priežiūros mechanizmą, kuriame ECB yra pagrindinė euro zonos bankų (daugiau nei 2 000 bankų) priežiūros institucija (euro zonai nepriklausančios šalys taip pat gali nuspręsti prisijungti);
• bendrą pertvarkymo mechanizmą, kurio tikslas yra užtikrinti žlungančių bankų, kuriems taikomas bendras priežiūros mechanizmas, tinkamą pertvarkymą nenaudojant mokesčių mokėtojų pinigų.

Reglamentu (ES) 2019/2176 nustatyti pakeitimai taip pat susiję su rizikos ES bankų sektoriuje mažinimo taisyklėmis. Laikui bėgant jos nuolat keitėsi ir dabar apima:

• Kapitalo reikalavimų direktyvą (Direktyva 2013/36/ES, žr. santrauką) ir reglamentą (Reglamentas (ES) Nr. 575/ 2013, žr. santrauką);
• Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą (Direktyva 2014/59/ES, žr. santrauką);
• Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamentą (su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) 2019/877, žr. santrauką);
• indėlių garantijų sistemas (Direktyva 2014/49/ES, žr. santrauką), kurios apsaugo asmenų ir įmonių turimus indėlius;
• Direktyvą dėl neveiksnių paskolų (Direktyva (ES) 2021/2167, žr. santrauką).