Europos elektroninių ryšių kodeksas

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

• Direktyva nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas – išsamus naujų ar peržiūrėtų taisyklių telekomunikacijų sektoriui rinkinys, kuris yra telekomunikacijų teisės aktų rinkinio dalis. Šiam rinkiniui taip pat priklauso Reglamentas (ES) 2018/1971, kuriuo įsteigiama Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija (BEREC) ir BEREC paramos agentūra (BEREC biuras).
• Direktyva pakeičiamos ir panaikinamos direktyvos 2002/19/EB, 2002/20/EB ir 2002/21/EB, bei Sprendimo Nr. 243/2012/ES 5 straipsnis. Direktyva 2002/58/EB (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) vertinama ir peržiūrima atskirai.

Ja siekiama šių bendrųjų tikslų:

• skatinti visų ES piliečių ir verslininkų junglumą ir itin didelio pralaidumo tinklų, įskaitant fiksuotojo, judriojo ir belaidžio ryšio tinklus, įsisavinimą;
• rūpintis ES piliečių interesais:
  • sudarant sąlygas dėl veiksmingos konkurencijos rinktis patraukliausią paslaugą, kainą ir kokybę,
  • palaikant tinklų ir paslaugų saugumą,
  • užtikrinant vartotojų apsaugą konkrečiomis taisyklėmis,
  • tenkinant konkrečių socialinių grupių poreikius, ypač neįgalių galutinių naudotojų, vyresnio amžiaus ir turinčių specialių socialinių poreikių;
• palengvinti patekimą į rinką ir skatinti konkurenciją teikiant telekomunikacijų tinklus ir susijusius įrenginius;
• prisidėti prie telekomunikacijų tinklų ir paslaugų vidaus rinkos plėtojimo ES bendromis taisyklėmis ir nuspėjamais reguliavimo metodais, skatinant:
  • efektyvų, veiksmingą ir suderintą radijo spektro naudojimą,
  • atvirąsias inovacijas,
  • transeuropinių tinklų plėtojimą,
  • visos Europos paslaugų prieinamumą ir sąveiką,
  • tiesioginį sujungimą.

ES valstybės narės privalo:

• bendradarbiauti tarpusavyje ir su Europos Komisija per Radijo spektro politikos grupę vykdydamos radijo spektro politikos strateginį planavimą bei koordinavimą ir vengdamos žalingų trukdžių;
• užtikrinti, kad direktyvoje nustatytas užduotis vykdytų atitinkama institucija;
• garantuoti, kad nacionalinės reguliavimo institucijos ir kitos atitinkamos institucijos būtų nepriklausomos nuo telekomunikacijų įrangos gamintojų ir paslaugų teikėjų;
• užtikrinti, kad nacionalinės reguliavimo institucijos:
  • būtų apsaugotos nuo išorės intervencijos ar politinio spaudimo, dėl kurio gali kilti pavojus jų nepriklausomam vertinimui,
  • turėtų savarankišką biudžetą ir tinkamus finansinius bei žmogiškuosius išteklius joms paskirtoms užduotims atlikti.

Nauji tikslai ir užduotys

Direktyva ne tik pakeičiami ir panaikinami esami teisės aktai, bet ir nustatomi nauji tikslai bei užduotys.

• Griežtesnėmis vartotojų taisyklėmis siekiama palengvinti paslaugų teikėjų keitimą ir užtikrinti geresnę apsaugą, pavyzdžiui, žmonėms, kurie užsisako paketines paslaugas. Vartotojams bus užtikrinta panaši aukštesnio lygio apsauga visoje ES.
• Telekomunikacijų paslaugos dabar apima paslaugas, teikiamas internetu, nenaudojant skambučių numerių, pavyzdžiui, žinučių siuntimo programos ir el. paštas. Peržiūros mechanizmu siekiama užtikrinti, kad keičiantis verslo modeliams ir vartotojų elgesiui vartotojų teisės išliktų tvirtos ir šiuolaikiškos.
• Įperkama ir pakankama plačiajuostė interneto prieiga turi būti suteikiama visiems vartotojams, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos ar pajamų.
• Neįgaliesiems turi būti sudarytos lygiavertės sąlygos naudotis telekomunikacijų paslaugomis.
• Valstybės narės sukurs viešojo perspėjimo sistemą, kuri gyventojams į mobiliuosius telefonus siųs perspėjimus apie gaivalines nelaimes ar kitas didelio masto ekstremaliąsias situacijas jų teritorijoje.
• Siekdamos skatinti investicijas, visų pirma į 5G ryšį, valstybės narės operatoriams turi užtikrinti nuspėjamą radijo spektro licencijavimo belaidžiam plačiajuosčiam ryšiui reguliavimą mažiausiai 20 metų ir darnesnes nacionalines atrankos procedūras per tarpusavio peržiūros forumą.
• Naujos dažnių juostos, skirtos 5G ryšiui, siekiant spartesnio interneto ir geresnio junglumo, taip pat suderintas spektro licencijavimo laikas ir lengvesnis reguliavimo režimas mažiems mobiliojo tinklo įrenginiams diegti.
• Operatorių prieigos prie tinklų taisyklės, skatinančios konkurenciją, palengvina įmonių investicijas į naują itin didelio pralaidumo infrastruktūrą (100 Mbps ar didesnė atsisiuntimo sparta), taip pat ir atokiose vietose, tuo pačiu užtikrinant veiksmingą rinkos reguliavimą.
• Naujos priemonės padės išspręsti problemas, kurios gali kilti esant tam tikroms rinkos sąlygoms. Simetrinis reguliavimas² bus taikomas elektroninių ryšių tinklo teikėjams tam tikrose labai specifinėse situacijose siekiant užtikrinti konkurenciją.

Įgyvendinimo ir deleguotieji aktai

Komisija priėmė šiuos įgyvendinimo aktus:

• Reglamentą (ES) 2019/2243, kuriuo nustatomas sutarties santraukos, kurią turi naudoti viešai prieinamų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, šablonas;
• Reglamentą (ES) 2020/1070, kuriuo nustatomos mažos apimties belaidžio ryšio prieigos taškų charakteristikos.

Komisija priėmė šiuos deleguotuosius aktus, kuriais papildoma Direktyva (ES) 2018/1972:

• Reglamentą (ES) 2021/654, kuriuo nustatomas bendras didžiausias visoje ES galiojantis judriojo ryšio balso skambučių užbaigimo paslaugų tarifas (mokestis už skambučius) ir bendras didžiausias ES masto fiksuotojo ryšio balso skambučių užbaigimo paslaugų tarifas;
• Reglamentą (ES) 2023/444 dėl priemonių, kuriomis per Europos bendrąjį skubios pagalbos numerį „112“ skubios pagalbos ryšiais užtikrinama veiksminga prieiga prie skubios pagalbos tarnybų.