This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Bendras pareiškimas dėl ES humanitarinės pagalbos tikslų ir principų
ES humanitarinės pagalbos tikslas – atsižvelgus į poreikius reaguoti į ekstremalią situaciją, siekiant išsaugoti gyvybę, užkirsti kelią žmonių kančioms ir jas palengvinti krizių, atsirandančių dėl žmogaus sukeltų ir stichinių nelaimių, metu.
Pagal konsensusą ES humanitarinė pagalba teikiama pasitelkiant įgyvendinimo partnerius, kaip antai Jungtinių Tautų sistemą, Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo pusmėnulio judėjimą ir nevyriausybines organizacijas.
ES kolektyviai su ES šalimis yra didžiausia tarptautinės viešosios humanitarinės pagalbos teikėja pasaulyje. Jų veiksmai sustiprina bei papildo vieni kitus ir yra įgyvendinami artimai bendradarbiaujant su tarptautiniais ir vietos dalyviais.
Humanitarinė pagalba grindžiama pagrindiniais humanitariniais žmogiškumo1, neutralumo2, nešališkumo3 ir nepriklausomumo4 principais.
ES taip pat yra įsipareigojusi laikytis tarptautinės teisės principų, visų pirma tarptautinės humanitarinės teisės, žmogaus teisių ir pabėgėlių teisės.
Nors pagalbos teikimo praktikos įgyvendinimas gali skirtis ES šalyse, ES pagalbos teikėjai siekia ją pagerinti ir turi laikytis humanitarinės pagalbos principų ir geros praktikos, visų pirma remdamiesi gero humanitarinės pagalbos teikimo iniciatyva – neoficialiu tarptautiniu pagalbos teikėjų forumu ir tinklu.
ES humanitarinė pagalba turi būti suderinta su kitomis politikos sritimis, siekiant užtikrinti sklandų pereinamąjį laikotarpį po krizės ir atsižvelgti į lyčių aspektus bei skirtingus vietos gyventojų poreikius.
ES remia JT koordinavimo vaidmenį ir visuotinių gebėjimų reaguoti į humanitarines krizes vystymą.
ES pagalbos operacijos turi būti pagrįstos:
ES humanitarinė pagalba turi būti teikiama laikantis skaidrumo principo ir atsižvelgiant į nustatytus poreikius bei žmonių pažeidžiamumą.
Šiame konsensuse nustatoma kada ir kaip humanitarinei reagavimo veiklai paremti gali būti naudojama civilinė sauga ir, išskirtinėmis aplinkybėmis bei blogiausiu atveju, kariniai ištekliai ir pajėgumai.
Pripažindama, kad humanitariniai veiksmai yra tarptautinė kolektyvinė atsakomybė, ES prisideda prie visuotinių kolektyvinių gebėjimų reaguoti į krizes vystymo, remdama JT drauge su kitais humanitarinės veiklos dalyviais ir pagalbos teikėjais vykdomą humanitarinės sistemos reformą.
Be to, atsižvelgiant į didėjantį humanitarinės pagalbos poreikį, būtina padidinti ir paįvairinti finansavimą bei padidinti jo nuspėjamumą, lankstumą ir strateginį koordinavimą.
Be skubios pagalbos veiksmų, vykdomų krizės metu, ES įsipareigoja siekti sumažinti riziką bei pažeidžiamumą ir paruošti žmones stichinėms nelaimėms vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygiu, remdamasi Hyogo veiksmų programa (2015 m. kovo mėn. pakeista Sendai nelaimių rizikos mažinimo programa 2015–2030 m.).
Ji taip pat teikia paramą pereinamuoju laikotarpiu, remia greitą atsigavimą bei vystymąsi, visų pirma naudodama geresnį paramos, atkūrimo ir vystymosi susiejimą (PAVS).
Konsensuse patvirtinama, kad, stiprinant ES ir tarptautinių humanitarinės pagalbos teikėjų papildomumą, ES turi santykinį pranašumą ir pridėtinę vertę. Taip yra dėl ES pasaulinio ekspertų tinklo, jos vaidmens užtikrinant politikos sričių suderinamumą ir skatinant gerą humanitarinės pagalbos teikimo praktiką, savo gebėjimo lanksčiai veikti politiškai jautriose vietose ir jos gebėjimu palengvinti koordinavimą. Pati Europos Komisija yra įsipareigojusi taikyti gero pagalbos teikimo principus ir geriausią praktiką savo politikos ir veiklos srityse.
2008–2013 m. laikotarpiui ES priėmė veiksmų planą, kuriame pateiktos gairės Komisijos ir ES šalių bendradarbiavimui, grindžiamos pagalbos kokybės metodu. Įgyvendinimo eiga buvo patikrinta 2010 m. per vidurio laikotarpio peržiūrą ir įvertinta atlikus nepriklausomą vertinimą 2014 m. Vertinime patvirtinamas konsensuso galiojimas ir rekomenduojama jį įgyvendinti pagal naują veiksmų programą. 2015 m. lapkričio mėn. priimtas įgyvendinimo planas bus naudojamas 18 mėnesių, sutelkiant dėmesį į principinius humanitarinius veiksmus ir efektyvumą.
Daugiau informacijos žr.:
Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Europos Komisijos bendras pareiškimas (OL C 25, , p. 1–12)
paskutinis atnaujinimas