Biologinės įvairovės konvencija

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Susitariančios šalys:

• bendradarbiauja tarpusavyje ir su tarptautinėmis organizacijomis, siekdamos užtikrinti biologinės įvairovės išsaugojimą ir tausų jos naudojimą;
• rengia atitinkamas strategijas ir numato biologinės įvairovės apsaugos priemones nacionaliniuose šakiniuose ir tarpšakiniuose planuose, programose ir politikoje;
• identifikuoja ir stebi biologinę įvairovę bei veiksnius, turinčius jai poveikį;
• saugo biologinę įvairovę, visų pirma:
  • įsteigia ir tinkamai prižiūri saugomas teritorijas, saugo ekosistemas ir natūralias buveines;
  • skatina ekologiškai pagrįstą ir tausią teritorijų, besiribojančių su saugomomis teritorijomis, plėtrą;
  • atkuria nualintas ekosistemas ir padeda atkurti nykstančias rūšis;
  • reguliuoja, valdo ir kontroliuoja grėsmę, susijusią su gyvų modifikuotų organizmų (t. y. genetiškai modifikuotų organizmų), atsiradusių taikant šiuolaikinę biotechnologiją, naudojimu ir išskyrimu;
  • neleidžia plisti invazinėms svetimoms rūšims, jas kontroliuoja ir naikina;
  • išlaiko ir skatina tradicinius biologinių išteklių naudojimo būdus;
  • numato papildomas išsaugojimo priemones.

Be to, susitariančios šalys:

• įtraukia biologinės įvairovės klausimų svarstymą priimant nacionalinio lygmens sprendimus;
• vengia arba iki minimumo sumažina neigiamą biologinių išteklių naudojimo poveikį (pvz., atliekant poveikio aplinkai vertinimus);
• skatina valdžios įstaigų ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą biologinės įvairovės išsaugojimo srityje ir taiko paskatas;
• teikia mokslinę, techninę, švietėjišką ir mokomąją pagalbą besivystančioms šalims, kad jos galėtų identifikuoti, saugoti ir tausiai naudoti biologinės įvairovės išteklius;
• stiprina visuomenės suvokimą apie biologinės įvairovės svarbą;
• vertina, kokį poveikį jų sprendimai gali turėti biologinei įvairovei ir kaimyninėms šalims.

Nacionalinės vyriausybės stengiasi palengvinti genetinių išteklių prieinamumą, kad jais nekeldamos pavojaus aplinkai galėtų naudotis kitos šalys, tačiau šis prieinamumas suteikiamas tarpusavyje aptartomis sąlygomis ir išankstinio sutikimo pagrindu.

Šalys susitaria sąžiningai ir teisingai dalytis finansine ir kitokia nauda (mokslinių tyrimų rezultatais), gauta naudojantis genetiniais ištekliais.

Nacionalinės vyriausybės susitaria:

• bendrai naudotis technologijomis, visų pirma su besivystančiomis šalimis;
• keistis viešai prieinama informacija apie biologinės įvairovės išsaugojimą ir tausų jos naudojimą;
• skatinti tarptautinį ir mokslinį bendradarbiavimą;
• bendrai naudotis genetinių išteklių biotechnologijos rezultatais ir nauda.

Pasaulio aplinkos fondas teikia besivystančioms šalims finansinę paramą šiai Konvencijai įgyvendinti. Pagrindinį fondo biudžetą sudaro savanoriški nacionalinių vyriausybių įnašai.