2022–2023 m. užimtumo politikos gairės

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Keturios užimtumo gairės (numatytos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 148 straipsnyje) yra dešimties integruotų gairių, kurios taip pat apima šešias bendras ekonominės politikos gaires (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 121 straipsnis) ir yra suderintos su Europos socialinių teisių ramsčiu, dalis.

Darbo jėgos paklausos didinimas

Valstybės narės turi imtis įvairių veiksmų, be kita ko:

• skatinti tvarią socialinę rinkos ekonomiką ir investicijas į kokybiškų darbo vietų kūrimą, taip pat pasinaudoti galimybėmis, susijusiomis su skaitmenine ir žaliąja pertvarka;
• modernizuoti ekonomiką, pasitelkiant gerai parengtą sutrumpinto darbo laiko tvarką, kad būtų remiamas restruktūrizavimas, išsaugotos darbo vietos ir palengvintas įgūdžių ugdymas;
• svarstyti darbo vietų kūrimą ir profesinės veiklos keitimą per visą profesinį gyvenimą bei spręsti darbo jėgos ir įgūdžių trūkumo problemą, taip pat atsižvelgiant į skaitmeninę ir žaliąją pertvarką, demografinius pokyčius ir Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą poveikį;
• perkelti darbo jėgos apmokestinimą kitiems šaltiniams, kad būtų geriau remiamas užimtumas ir įtraukus ekonomikos augimas, atsižvelgiant į klimato ir aplinkos tikslus;
• užtikrinti, kad visi darbuotojai gautų tinkamą darbo užmokestį, pasinaudodami kolektyvinėmis sutartimis arba tinkamu teisės aktais nustatytu minimaliuoju darbo užmokesčiu, užtikrinant socialinių partnerių veiksmingą dalyvavimą ir stiprinant didėjančią socialinę konvergenciją.

Darbo jėgos pasiūlos didinimas, įgūdžių ir kompetencijų gerinimas

Valstybės narės turėtų:

• propaguoti tvarumą, našumą, įsidarbinamumą ir žmogiškąjį kapitalą, skatindamos mokymąsi visą gyvenimą siekiant įgyti įgūdžių bei kompetencijų, atsižvelgdamos į skaitmeninę ir žaliąją pertvarką, demografinius pokyčius ir Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą;
• skirti daug dėmesio mokytojo profesijos iššūkiams, be kita ko, investuojant į mokytojų ir profesijos mokytojų skaitmeninius įgūdžius;
• skatinti suteikti lygias galimybes visiems, šalindamos nelygybę švietimo ir mokymo sistemose;
• bedarbiams ir neaktyviems žmonėms laiku teikti veiksmingą, koordinuotą ir konkretiems poreikiams pritaikytą pagalbą;
• šalinti kliūtis, trukdančias dalyvauti darbo rinkoje, pavyzdžiui, pritaikant darbo aplinką neįgaliesiems;
• spręsti lyčių užimtumo skirtumo ir vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo problemas.

Darbo rinkų veikimo ir socialinio dialogo veiksmingumo gerinimas

Valstybės narės turėtų:

• bendradarbiauti su socialiniais partneriais sąžiningų, skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų klausimais, išlaikydamos teisių ir pareigų pusiausvyrą;
• skatinti ir įgalinti tuos, kurie yra pajėgūs dalyvauti darbo rinkoje, ypač pažeidžiamas grupes ir asmenis nepalankioje padėtyje esančiuose regionuose;
• teikti tinkamas bedarbio pašalpas ir taikyti aktyvią darbo rinkos politiką;
• remti besimokančiųjų ir darbuotojų judumą siekiant pagerinti įgūdžius ir įsidarbinimo galimybes;
• stengtis sudaryti tinkamas sąlygas naujoms darbo formoms ir išnaudoti tokių darbo vietų kūrimo potencialą;
• įtraukti socialinius partnerius į užimtumo, socialines ir ekonomines reformas ir politiką siekiant geresnių socialinių ir ekonominių rezultatų, taip pat ir krizės metu, kaip, pavyzdžiui, dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą ir didėjančių pragyvenimo išlaidų.

Lygių galimybių visiems skatinimas, socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu

Valstybės narės turėtų:

• skatinti įtraukias darbo rinkas, įgyvendindamos veiksmingas priemones, kuriomis būtų kovojama su diskriminacija ir skatinamos lygios galimybės visiems;
• užtikrinti vienodą požiūrį į grupes, kurios yra nepakankamai atstovaujamos, tokiose srityse kaip:
  • užimtumas,
  • socialinė apsauga,
  • sveikatos priežiūra, vaiko priežiūra ir ilgalaikė priežiūra,
  • švietimas,
  • prieiga prie prekių bei paslaugų;
• plėtoti ir integruoti tris aktyvios įtraukties aspektus:
  • tinkamą pajamų rėmimą,
  • įtraukias darbo rinkas,
  • galimybes naudotis kokybiškomis įgalinančiomis paslaugomis;
• ypatingą dėmesį skirti kovai su (vaikų) skurdu ir socialine atskirtimi, įskaitant dirbančiųjų skurdą;
• užtikrinti, kad visi galėtų gauti pagrindines paslaugas;
• užtikrinti tinkamas ir tvarias pensijų sistemas;
• suteikti apsaugą perkeltiesiems asmenims iš Ukrainos ir įgyvendinti būtinas priemones nelydimiems nepilnamečiams, užtikrinant, kad vaikai turėtų galimybę gauti išsilavinimą, priežiūrą ir pagrindines paslaugas.