Vertikaliųjų apribojimų gairės

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

SESV 101 straipsnis

• Pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį draudžiami įmonių susitarimai, kurie gali paveikti ES šalių tarpusavio prekybą ir kurių tikslas ar poveikis yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas.
• SESV 101 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad visi pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį draudžiami įmonių asociacijų susitarimai, sprendimai ir suderinti veiksmai savaime yra niekiniai.
• Tačiau SESV 101 straipsnio 3 dalyje tam tikriems susitarimams leidžiama (jei jais sukuriama nauda nusveria neigiamą antikonkurencinį poveikį) netaikyti 101 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo.

Pagrindinis 101 straipsnis yra užtikrinti, kad įmonės nesinaudotų susitarimais, įskaitant vertikaliuosius susitarimus, siekdamos apriboti konkurenciją pakenkiant vartotojams.

Vertikalieji susitarimai, kurie paprastai nepatenka į 101 straipsnio taikymo sritį

Remiantis gairėmis, šio tipo vertikalieji susitarimai nepatenka į 101 straipsnio taikymo sritį:

• nedidelės svarbos susitarimai ir susitarimai tarp MVĮ, kurie pastebimai neapriboja konkurencijos, nes jų šalys užima mažą rinkos dalį;
• atstovavimo susitarimai¹, lemiamas veiksnys apibrėžiant atstovavimo susitarimą 101 straipsnio taikymo tikslu yra atstovo prisiimta finansinė arba komercinė rizika, susijusi su veikla, kuriai atstovauti jį paskyrė atstovaujamasis;
• subrangos susitarimai², jei būtinai reikia technologijos ar įrangos, kad subrangovas galėtų gaminti produktus. Tačiau į 101 straipsnio taikymo sritį gali būti patekti kiti apribojimai, kurie nustatomi subrangovui, pvz., kaip prievolė nevykdyti tyrimų arba plėtros savo paties iniciatyva ir jais nesinaudoti, arba apskritai negaminti trečiosioms šalims.

BIR taikymas

• Daugeliu vertikaliųjų apribojimų atvejų pavojus konkurencijai gali kilti tik jei nėra pakankamos konkurencijos viename ar keliuose prekybos lygiuose. Tai reiškia, kad turi egzistuoti tam tikra rinkos galia tiekėjo arba pirkėjo lygiu arba abiem lygiais.
• Bendrosios išimties taikymą lemia tiekėjo rinkos dalis rinkoje, kurioje jis parduoda sutarties prekes ar paslaugas, ir pirkėjo rinkos dalis rinkoje, kurioje jis perka sutarties prekes ar paslaugas. Kad būtų galima taikyti bendrąją išimtį, ir tiekėjo, ir pirkėjo rinkos dalis turi neviršyti 30 % (su sąlyga, kad susitarime nėra pagrindinių apribojimų ir kad atitinkama nuostata nėra numatomas neleistinas apribojimas). Tačiau viršijus 30 % rinkos dalį nedaroma prielaida dėl neteisėtumo. Ši riba taikoma tik atskiriant tuos susitarimus, kuriems taikoma teisėtumo prielaida, nuo susitarimų, kuriuos reikia nagrinėti atskirai. Gairės padeda įmonėms atlikti šį nagrinėjimą.
• BIR (4 straipsnis) pateikiamas pagrindinių apribojimų sąrašas, dėl kurių vertikalieji susitarimai išbraukiami iš BIR taikymo srities. Tai reikštų, kad daroma prielaida, jog susitarimas patenka į SESV 101 straipsnio 1 dalies taikymo sritį ir tikėtina, kad jis neatitiks SESV 101 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų.
• BIR (5 straipsnis) taip pat pateikiamas neleistinų apribojimų sąrašas. Šie apribojimai nepatenka į BIR taikymo sritį, net jei užimamos rinkos dalies riba nėra viršijama. Tačiau BIR vis dar taikomas likusiai vertikaliojo susitarimo daliai, jei šioje dalyje galima netaikyti apribojimų, kuriems netaikoma išimtis.

Bendrosios išimties atšaukimas ir BIR netaikymas

• BIR nustatyta teisėtumo prezumpcija gali būti atšaukta. Taip atsitinka, jei vertikalusis susitarimas, nagrinėjamas arba atskirai, arba kartu su panašiais susitarimais, kuriuos įgyvendina konkuruojantys tiekėjai ar pirkėjai, patenka į 101 straipsnio 1 dalies taikymo sritį ir neatitinka 101 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų. Pavyzdžiui, tokia padėtis gali susiklostyti, kai tam tikroje rinkoje tam tikri tiekėjai vykdo tik kokybinį pasirinktinį platinimą, o kiti tiekėjai vykdo kiekybinį pasirinktinį platinimą.
• Jei taikoma atšaukimo procedūra, įrodinėjimo našta, kad susitarimas patenka į 101 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, ir kad susitarimas neatitinka vienos ar kelių 101 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų, tenka Komisijai.
• Komisija turi išskirtinę galią atšaukti BIR nustatytą išimtį, jei nustato, kad vertikalieji susitarimai kuriais ribojama konkurencija atitinkamoje geografinėje rinkoje, kuri yra didesne už vienos ES šalies teritoriją.
• BIR 6 straipsnis leidžia Komisijai išbraukti iš BIR taikymo srities panašių vertikaliųjų apribojimų lygiagrečius tinklus, jei jie apima daugiau kaip 50 % atitinkamos rinkos.

Rinkos apibrėžimas ir rinkos dalies apskaičiavimas

Komisijos pranešime dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo Bendrijos konkurencijos teisės tikslams jau pateikiamos gairės dėl taisyklių, kriterijų ir įrodymų, kuriais ji naudojasi svarstydama rinkos apibrėžimo klausimus.

Gairių skyrius yra skirtas:

• atitinkamai rinkai apskaičiuojat 30 % rinkos dalies ribą pagal BIR – tiekėjo ir pirkėjo rinkos dalis yra pagrindiniai rodikliai sprendžiant, ar taikoma bendroji išimtis;
• rinkos dalių apskaičiavimui pagal BIR, kuris iš principo pagrįstas vertės duomenimis, tačiau kai jų nėra, gali būti atlikti kitokie pagrįsti skaičiavimai.

Įgyvendinimo politika atskirais atvejais

• Jei vertinami vertikalūs apribojimai tokiose situacijose, kuriose BIR netaikomas, taikomos šios bendrosios taisyklės:
  • kai Komisija nagrinėja atskirą atvejį, Komisijai tenka įrodinėjimo našta, kad nagrinėjamu susitarimu pažeidžiamos SESV 101 straipsnio 1 dalies nuostatos. Įmonėms, prašančioms taikyti išimtį pagal SESV 101 straipsnio 3 dalį, tenka įrodinėjimo našta, kad laikomasi sąlygų;
  • vertinant, ar vertikaliuoju susitarimu ribojama konkurencija, Komisija lygina faktinę padėtį ar ateityje galimą padėtį atitinkamoje rinkoje, kurioje galioja vertikalieji apribojimai, su padėtimi, kuri vyrautų, jeigu susitarime nebūtų numatyta vertikaliųjų apribojimų;
  • tikėtina, kad pastebimas neigiamas poveikis konkurencijai atsiranda tuo atveju, kai bent viena iš šalių turi arba įgyja tam tikrą rinkos galią, o susitarimu tą rinkos galią padedama sukurti, išlaikyti arba sustiprinti, arba šalims suteikiama galimybių ja pasinaudoti.
• Neigiamą poveikį, kuris gali atsirasti dėl vertikalių apribojimų, kuriems siekiama užkirsti kelią ES konkurencijos teise, sudaro:
  • antikonkurencinis rinkos apribojimas³ kitiems tiekėjams arba pirkėjams;
  • tiekėjo ir jo konkurentų konkurencijos mažinimas ir geresnės galimybės šiems tiekėjams sudaryti slaptą susitarimą;
  • pirkėjo ir jo konkurentų konkurencijos mažinimas ir (arba) geresnės galimybės šiems konkurentams sudaryti slaptą susitarimą;
  • rinkos integracijos kliūčių kūrimas.
• Rinkoje, kurioje atskiri platintojai platina tik vieno tiekėjo prekės ženklą (-us), dėl to paties prekės ženklo platintojų konkurencijos sumažėjimo sumažės šių platintojų prekės ženklų konkurencija. Tačiau, jei vyksta arši to paties prekės ženklo prekių konkurencija, nepanašu, kad dėl to paties prekės ženklo prekių konkurencijos sumažėjimo atsirastų neigiamas poveikis vartotojams.
• Išskirtiniai sandoriai paprastai yra labiau antikonkurenciniai nei neišskirtiniai. Pavyzdžiui, esant įsipareigojimui nekonkuruoti, pirkėjas perka tik vieno prekės ženklo prekes. Kita vertus, minimalaus pirkimo reikalavimas gali leisti pirkėjui pirkti konkuruojančias prekes, todėl rinkos apribojimas gali būti mažesnis.
• Vertikalieji apribojimai, taikomi prekėms be prekės ženklo, paprastai mažiau žalingi negu apribojimai, kurie turi poveikį prekių su prekės ženklu platinimui. Skirtumas tarp prekių be prekės ženklo ir prekių su prekės ženklu darnai sutampa su skirtumu tarp tarpinių produktų ir galutinių produktų.
• Svarbu pripažinti, kad vertikalieji apribojimai gali turėti teigiamą poveikį, ypač dėl to, kad skatinama konkuruoti ne kainomis ir gerinti paslaugų kokybę. Veiksmingumas paprastai geriausiai atsiskleidžia taikant ribotos trukmės vertikaliuosius apribojimus, kuriais padedama kurti naujus sudėtingus produktus, apsaugomos konkrečiai susijusios investicijos arba kurie padeda perduoti praktinę patirtį.