Civilinė sauga

Civilinė sauga yra žmonių, aplinkos ir turto apsauga nuo įvairių gaivalinių ir žmogaus sukeltų nelaimių. Ji apima ne tik pajėgų ir įrangos dislokavimą reaguojant į nelaimę, bet ir planavimą bei pasirengimą tokiems įvykiams, įskaitant rizikos vertinimą ir apsaugos ir gelbėjimo planų bei procedūrų derinimą.

Europos Sąjungos (ES) veiksmams civilinės saugos srityje taikomas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 196 straipsnis. Šiais veiksmais siekiama:

• remti ir papildyti ES valstybių narių veiksmus nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis siekiant užtikrinti rizikos prevenciją, parengti civilinės saugos darbuotojus ir reaguoti į gaivalines bei žmogaus sukeltas nelaimes;
• skatinti nacionalinių civilinės saugos tarnybų greitą ir veiksmingą operatyvinį bendradarbiavimą;
• skatinti tarptautinių veiksmų civilinės saugos srityje nuoseklumą.

Civilinė sauga ES lygmeniu reglamentuojama antrinės teisės aktu – Sprendimu Nr. 1313/2013/ES, kuriuo sukuriamas Sąjungos civilinės saugos mechanizmas (SCSM). Teisinė bazė neseniai buvo du kartus iš dalies keista, siekiant sustiprinti ES kolektyvinį gebėjimą užkirsti kelią nelaimėms, joms pasirengti ir į jas reaguoti, o taip pat greičiau ir veiksmingiau reaguoti į būsimas krizes, turinčias tarpvalstybinių padarinių, pavyzdžiui, COVID-19 krizę (Sprendimas (ES) 2019/420 ir Reglamentas (ES) 2021/836). Neseniai peržiūrėto SCSM pavyzdinė iniciatyva yra „rescEU“ sukūrimas. „RescEU“ yra papildomų Europos reagavimo pajėgumų rezervas, kurį galima panaudoti pagalbai, kai valstybes nares ištinka nelaimė.

Nors bendradarbiavimas ES civilinės saugos srityje priklauso ES vidaus politikai ir veiksmams, jis turi labai svarbią išorės sudedamąją dalį – SCSM taip pat gali būti aktyvinamas įvykus nelaimėms ES nepriklausančiose šalyse.

SCSM gali dalyvauti ne tik valstybės narės, bet ir ES nepriklausančios šalys: Europos laisvosios prekybos asociacijos šalys, kurios yra Europos ekonominės erdvės narės, stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir potencialios kandidatės bei kitos Europos šalys. Dabar SCSM dalyvauja šešios šalys: Islandija, Juodkalnija, Šiaurės Makedonija, Norvegija, Serbija ir Turkija.

Remiantis SESV 222 straipsniu (solidarumo sąlyga), jei valstybei narei patyrus teroro aktą arba nukentėjus nuo gaivalinės ar žmogaus sukeltos nelaimės jos valdžios institucijos prašo pagalbos, ES privalo padėti sutelkdama visas savo turimas priemones. Koordinavimą užtikrina Europos Sąjungos Taryba.