Europos našiosios kompiuterijos bendroji įmonė

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Šis reglamentas grindžiamas Reglamentu (ES) 2018/1488 ir jį panaikina.

Tikslai ir priemonės

Šia bendrąja įmone siekiama:

• užtikrinti, kad ES investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas padarytų poveikį mokslui, ekonomikai, aplinkai, technologijoms ir visuomenei;
• įgyvendinti ES strateginius prioritetus ir prisidėti prie jos tikslų ir politikos;
• spręsti visuotinius uždavinius, įskaitant Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, laikantis Jungtinių Tautų darbotvarkės iki 2030 m. ir Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, principų;
• glaudžiai bendradarbiauti ir koordinuoti veiksmus su kitomis Europos partnerystėmis ir susijusiomis programomis ES, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis;
• kurti, diegti ir išlaikyti hipersusietą superkompiuterių ir duomenų infrastruktūrą ES bei sujungti ją su Europos duomenų erdvėmis ir debesijos ekosistema;
• skatinti mokslinę kompetenciją ir remti ES gautų mokslinių tyrimų bei inovacijų rezultatų diegimą ir sistemingą naudojimą;
• toliau plėtoti ir remti labai konkurencingą ir novatorišką superkompiuterių ir duomenų ekosistemą, kuri būtų plačiai paplitusi Europoje, prisidėtų prie ES mokslinės ir skaitmeninės lyderystės ir galėtų savarankiškai kurti skaičiavimo sistemas ir pažangias taikomąsias programas;
• plėtoti superkompiuterių paslaugų naudojimą ir ugdyti pagrindinius įgūdžius, kurių reikia Europos mokslui ir pramonei;
• skatinti ir eksploatuoti DI fabrikus³, kad būtų remiamas tolesnis itin konkurencingos ir novatoriškos ES dirbtinio intelekto ekosistemos kūrimas. Ši infrastruktūra turėtų apimti DI superkompiuterį, susijusį duomenų centrą ir į DI orientuotas superkompiuterijos paslaugas.

Bendrosios įmonės nariai

Bendrosios įmonės nariai yra:

• ES, kuriai atstovauja Europos Komisija;
• Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Islandija, Ispanija, Italija, Kipras, Kroatija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Liuksemburgas, Malta, Norvegija, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija ir Vokietija;
• Juodkalnija, Šiaurės Makedonija, Šveicarija ir Turkija, su sąlyga, kad jos yra programos „Europos horizontas“, Skaitmeninės Europos programos arba Europos infrastruktūros tinklų priemonės asocijuotosios valstybės;
• Europos našiosios kompiuterijos technologijų platformos asociacija (su sąlyga, kad tam pritaria ES);
• Duomenų, DI ir robotikos asociacija, anksčiau žinoma kaip Didžiųjų duomenų vertės asociacija.

Valdymas

Valdymo struktūrą sudaro:

• valdyba, kurią sudaro ES ir dalyvaujančių valstybių atstovai, atsakingi už strateginę politiką ir sprendimus dėl finansavimo;
• vykdomasis direktorius;
• pramonės ir mokslo patariamoji taryba, kurią sudaro akademinės bendruomenės ir pramonės atstovai, kaip naudotojai ir technologijų tiekėjai. Ji teikia valdybai nepriklausomas konsultacijas dėl strateginės mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkės bei nuosavybės teise priklausančių superkompiuterių įsigijimo ir eksploatavimo.

Finansiniai įnašai

ES finansinis įnašas, įskaitant Europos ekonominės erdvės (EEE) asignavimus, į bendrąją įmonę sudaro iki 3 081 300 000 eurų, įskaitant 92 000 000 eurų administracinėms išlaidoms, su sąlyga, kad dalyvaujančių valstybių įnašas bent atitiktų tą sumą. Šios sumos paskirstomos taip:

• iki 900 000 000 eurų – iš programos „Europos horizontas“;
• iki 1 981 300 000 eurų – iš Skaitmeninės Europos programos;
• iki 200 000 000 eurų – iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės.

Privatūs nariai bendrajai įmonei privalo skirti bent 900 000 000 eurų.

Kompiuterinės įrangos įsigijimas ir nuosavybės teisės

Pagal reglamentą bendroji įmonė įsigyja šiuos elementus:

• aukščiausios klasės superkompiuterius, kvantinius kompiuterius ir kvantinius simuliatorius⁴, išsaugodama nuosavybės teises. ES padengia ne daugiau kaip 50 proc. įsigijimo išlaidų ir ne daugiau kaip 50 proc. jų eksploatavimo išlaidų. Likusią visų nuosavybės išlaidų dalį padengia dalyvaujanti valstybė, kurioje yra įsisteigusi prieglobą teikianti įmonė;
• DI optimizuotus superkompiuterius, išsaugodama nuosavybės teises. ES padengia ne daugiau kaip 50 proc. DI optimizuotų superkompiuterių įsigijimo išlaidų ir ne daugiau kaip 50 proc. jų eksploatavimo išlaidų. Eksploatavimo išlaidos apima į DI orientuotų superkompiuterijos paslaugų išlaidas. Likusią DI optimizuotų superkompiuterių visų nuosavybės išlaidų dalį padengia dalyvaujanti valstybė, kurioje yra įsisteigęs prieglobą teikiantis subjektas, arba prieglobos konsorciume dalyvaujančios valstybės;
• pramoninius „EuroHPC“ superkompiuterius, išsaugodama nuosavybės teises. ES padengia ne daugiau kaip 35 proc. įsigijimo išlaidų ir ne daugiau kaip 35 proc. jų eksploatavimo išlaidų. Likusią dalį padengia privačių partnerių konsorciumas;
• vidutinės klasės superkompiuterius kartu su dalyvaujančiomis valstybėmis, su bendrosios nuosavybės teise. ES padengia ne daugiau kaip 35 proc. įsigijimo išlaidų ir ne daugiau kaip 35 proc. jų eksploatavimo išlaidų. Likusią visų nuosavybės išlaidų dalį padengia dalyvaujanti valstybė, kurioje yra įsisteigusi prieglobą teikianti įmonė.

Bendroji įmonė gali paskelbti kvietimą pareikšti susidomėjimą siekiant modernizuoti jai nuosavybės arba bendrosios nuosavybės teise priklausančius „EuroHPC“ superkompiuterius, siekiant pakelti superkompiuterio našumo lygį iki eksalygmeniui artimo lygio, padidinti superkompiuterio DI pajėgumus arba padidinti superkompiuterio operacinį našumą kokiu nors kitu būdu, pavyzdžiui, įdiegiant kvantinius greitintuvus.