Darnaus vystymosi tikslai

ES vaidino svarbų vaidmenį rengiant Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus (DVT), kurie yra 2015 m. JT Generalinės Asamblėjos patvirtintos Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. pagrindas. Iš tiesų, nuo XX a. 10-ojo dešimtmečio darnus vystymasis ES sutartyse yra įtvirtintas kaip vienas iš ilgalaikių ES tikslų ir prioritetas tiek išorės (pavyzdžiui, vystomojo bendradarbiavimo ir prekybos), tiek vidaus politikos (pavyzdžiui, aplinkos, socialinės atskirties ir diskriminacijos) srityse. Darnus vystymasis kaip ES tikslas šiuo metu nurodytas Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje. Darnaus vystymosi prioritetai buvo įtraukti į pagrindines ES kompleksines darbotvarkes, taip pat į sektorių politiką ir iniciatyvas.

Prisijungdama prie Darbotvarkės iki 2030 m., tarptautinė bendruomenė įsipareigojo spręsti šiuos pasaulinius iššūkius:

• panaikinti skurdą;
• rasti tvaraus ir integracinio vystymosi sprendimų;
• užtikrinti žmogaus teises visiems ir
• pasirūpinti, kad niekas nebūtų užmirštas.

17 DVT yra paremti JT tūkstantmečio vystymosi tikslais (TVT), kurių buvo siekiama 2000–2015 m. Nors TVT buvo orientuoti tik į besivystančias šalis, DVT taikomi visoms šalims. DVT subalansuoja ekonominius, socialinius ir aplinkosauginius tvarumo aspektus bei apibrėžia 169 susijusius tikslus, kuriuos reikia pasiekti iki 2030 m. DVT tikslai yra šie:

• kova su skurdu;
• kova su badu;
• gera sveikata;
• kokybiškas išsilavinimas;
• lyčių lygybė;
• švarus vanduo ir sanitarija;
• prieinama ir švari energija;
• deramas darbas ir ekonomikos augimas;
• pramonė, inovacijos ir infrastruktūra;
• nelygybės mažinimas;
• darnūs miestai ir bendruomenės;
• atsakingas vartojimas ir gamyba;
• kova su klimato kaita;
• vandenynų ir jūrų ištekliai;
• miškai, žemė ir biologinė įvairovė;
• taika, teisingumas ir stiprios institucijos;
• partnerystė įgyvendinant tikslus.

Nuo Darbotvarkės iki 2030 m. priėmimo ES ėmėsi daugybės veiksmų, siekdama įgyvendinti DVT. Kartu su Ursulos von der Leyen vadovaujama Komisija DVT buvo išryškinti daugelyje svarbių darbų ir dokumentų, pavyzdžiui, Komisijos pirmininkės politinėse gairėse, Komisijos narių įgaliojimų raštuose, Komisijos darbo programose, kuriose DVT sudaro ES politikos pagrindą, Europos žaliajame kurse, Europos semestro perorientavime, specialiame tarnybų darbo dokumente („JT darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimas. Visapusiškas požiūris“) ir aktyviame DVT integravime į geresnį reglamentavimą. Eurostatas stebi pažangą siekiant DVT ir skelbia metines ataskaitas.

Išoriškai DVT įgyvendinimas yra pagrindinė ES įsipareigojimo daugiašališkumui dalis. 2017 m. Europos konsensusas dėl vystymosi yra bendras visų ES institucijų ir valstybių narių įsipareigojimas padėti šalims partnerėms įgyvendinti DVT. Tačiau žengiama dar toliau – kartu siekiama ES prioritetų, visų pirma vykdant mūsų naują programavimą ir pasitelkiant Europos komandos principą remiamas tvarus atsigavimas, suderintas su DVT.

TAIP PAT ŽR.:

• Darnaus vystymosi darbotvarkė (Jungtinės Tautos)
• Europos Komisija ir DVT (Europos Komisija)
• JT darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimas. Visapusiškas požiūris (Europos Komisija)
• Eurostato DVT ataskaitos (Europos Komisija)
• Geresnis reglamentavimas. Jėgų suvienijimas siekiant geresnių teisės aktų (Europos Komisija)
• DVT politikos planavimas (Europos Komisija)
• Darnaus vystymosi tikslai. Tarptautinės partnerystės (Europos Komisija)
• Europos konsensusas dėl vystymosi. Tarptautinės partnerystės (Europos Komisija)
• Darnus vystymasis. Prekyba (Europos Komisija)
• Klimato politika
• Lyčių lygybė
• Lygios galimybės
• Žmogaus teisės
• Nediskriminavimas (nediskriminavimo principas)
• Teisinė valstybė