Paryžiaus susitarimas

2015 m. gruodžio mėn. Paryžiaus klimato kaitos konferencijoje (COP 21) 196 šalys priėmė Paryžiaus susitarimą. Tai yra pirmasis pasaulyje teisiškai privalomas visuotinis susitarimas dėl klimato. Jame nustatoma pasaulinė sistema, kuria siekiama išvengti pavojingos klimato kaitos, apribojant visuotinį atšilimą iki gerokai mažiau nei 2 °C ir siekiant jį apriboti iki 1,5 °C. Juo taip pat siekiama stiprinti šalių gebėjimą kovoti su klimato kaitos padariniais ir remti jų pastangas.

Susitarimas įsigaliojo 2016 m. lapkričio 4 d.

Susitarimas apima įvairius aspektus, kurie nurodyti toliau.

• Klimato kaitos švelninimas:
  • ilgalaikis tikslas siekiant užtikrinti, kad vidutinė pasaulio temperatūra nepakiltų daugiau kaip 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio temperatūra;
  • siekiama, kad temperatūra nepakiltų daugiau kaip 1,5 °C, nes tai gerokai sumažintų klimato kaitos riziką ir padarinius;
  • siekiant prisidėti prie Paryžiaus susitarimo tikslų, kiekviena šalis pateikia išsamų nacionalinį klimato veiksmų planą („nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus“).
• Šalių pažangos vykdant savo įsipareigojimus skaidrumas ir pasaulinis įvertinimas.
• Prisitaikymas prie klimato kaitos:
  • siekiama stiprinti visuomenės gebėjimą kovoti su klimato kaitos padariniais;
  • siekiama besivystančioms šalims teikti nuolatinę ir sustiprintą tarptautinę paramą prisitaikymui prie klimato kaitos.
• Išsivysčiusios šalys ir toliau rems kovos su klimato kaita veiksmus, kad sumažintų išmetamą teršalų kiekį ir padidintų atsparumą klimato kaitos poveikiui besivystančiose šalyse. Kitos šalys raginamos savanoriškai teikti arba toliau teikti tokią paramą.
• Pripažįstama, kad svarbu išvengti nuostolių ir žalos dėl neigiamo klimato kaitos poveikio, juos kuo labiau sumažinti ir su jais kovoti. Taip pat svarbu bendradarbiauti ir stiprinti supratimą, veiksmus ir paramą įvairiose srityse, pavyzdžiui, ankstyvojo įspėjimo sistemų, pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms ir rizikos draudimo srityse.
• Pripažįstamas kitų su klimato kaita kovojančių subjektų, kurie nėra susitarimo šalys, įskaitant miestus ir kitas subnacionalines valdžios institucijas, pilietinės visuomenės organizacijas, privatųjį sektorių ir kitus subjektus, vaidmuo.