10.3.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 75/138

Pranešėjas

Michael McLOUGHLIN

1.1.

Komitetas mano, kad komunikatas „Gyventi oriai“ yra laiku priimtas plataus užmojo dokumentas, kuriame vadovaujamasi geriausia vystymosi ir humanitarinės pagalbos praktika. ES turi žinoti iššūkius, susijusius su jo įgyvendinimu.

1.2.

Komitetas mano, kad vertėtų apibrėžti ir aiškiai įvardyti geografinius regionus, iš kurių žmonės priverstinai perkeliami, nes tai suteiktų galimybę pritaikyti ir sutelkti atitinkamas priemones ir užtikrinti vieningus Europos Komisijos ir kitų institucijų veiksmus.

1.3.

Komitetas rekomenduoja, kad Europos išorės veiksmų tarnyba, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, parengtų aukšto lygio politikos strategiją, siekdama įtraukti valstybes ir tarptautines organizacijas į veiklą, susijusią su komunikato „Gyventi oriai“ įgyvendinimu, atsižvelgiant į tam tikrus pagrindinius geopolitinius iššūkius.

1.4.

Komitetas rekomenduoja, kad greta komunikato būtų suformuluotas tikslinis požiūris į pagrindinius moterims ir jaunimui rūpimus klausimus, su tomis grupėmis turi būti konsultuojamasi ir jos turi būti įtrauktos į bet kokių nuostatų įgyvendinimą.

1.5.

Komitetas mano, kad, nors vystymosi tikslais pagrįstas požiūris gali duoti puikių rezultatų disponuojant dabartiniu biudžetu, nereikėtų atmesti tikimybės, kad prireiks papildomų išteklių.

1.6.

Komitetas remia pasiūlymą, kad pilietinė visuomenė, galutiniai naudotojai, vystymosi partneriai ir nevyriausybinės organizacijos turėtų dalyvauti užtikrinant, kad komunikato nuostatos būtų įgyvendintos.

1.7.

Komitetas rekomenduoja sustiprinti ir patobulinti socialinio ir pilietinio dialogo struktūras ir procesus šalyse partnerėse ir priimančiosiose šalyse, siekiant padėti įgyvendinti komunikatą.

1.8.

Komitetas rekomenduoja paveiktuose regionuose imtis ekonominių veiksmų, siekiant paremti ir plėtoti verslumą kaip perspektyvų vystymosi politikos įgyvendinimo būdą daugeliui priverstinai perkeltų žmonių.

1.9.

Komitetas rekomenduoja, imantis veiksmų sveikatos srityje, ypatingą dėmesį skirti psichikos sveikatai bei psichikos ligoms, o veiksmai sveikatos srityje turėtų derėti su Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 11 straipsniu.

1.10.

Komitetas rekomenduoja švietimo ir mokymo priemones pagrįsti mokymosi visą gyvenimą principu; taip pat, kai taikytina, reikėtų įvertinti galimybę užtikrinti, kad ES programos būtų prieinamos priverstinai perkeltiems žmonėms.

1.11.

Komitetas rekomenduoja, siekiant pereiti prie vystymosi tikslais pagrįsto požiūrio, užtikrinti aukščiausio lygio atskaitomybę ir skaidrumą.

1.12.

Komitetas ragina užtikrinti parlamentinę atskaitomybę ES ir valstybių narių lygmeniu, taip pat kitų atitinkamų institucijų priežiūrą, įgyvendinant perėjimą prie vystymosi tikslais pagrįsto požiūrio.

2.1.

Priverstinai perkeltų asmenų (pabėgėlių, šalies viduje perkeltų asmenų ir prieglobsčio prašytojų) skaičius – vienas svarbiausių tarptautinės bendruomenės svarstomų klausimų; deja, besitęsiančių konfliktų Sirijoje, kai kuriose Afrikos dalyse ir kitose teritorijose pabaigos nematyti. Svarbiausias šio politikos uždavinio aspektas – tai, kad formuojasi nuolatinė perkeltųjų asmenų, kurie po pirmojo perkėlimo pasilieka in situ daugeliui metų, kategorija.

2.2.

Esant šiai padėčiai, kyla keletas problemų, visų pirma ta, kad įgyvendinant tarptautinės bendruomenės taikomas reagavimo priemones vyrauja reagavimas į ekstremaliąsias situacijas, nors tinkamesnė būtų ilgesnio laikotarpio vystymusi pagrįsta sistema. Išspręsti šią dilemą yra sunku, nes dėl pokyčių gali kilti daug įvairių klausimų priimančiosioms šalims, paramos teikėjams, nevyriausybinėms organizacijoms ir patiems perkeltiesiems asmenims, atsižvelgiant į požiūrį, kurio laikomasi.

2.3.

Laikoma, kad 2015 m. priverstinai perkeltų asmenų buvo daugiau kaip 65 mln.; iš jų 21,2 mln. – pabėgėliai, 40,8 mln. – šalies viduje perkelti asmenys ir 3,2 mln. – prieglobsčio prašytojai. Didžioji dalis priverstinai perkeltų asmenų yra iš Sirijos, Afganistano, Somalio, Sudano, Pietų Sudano ir Kongo Demokratinės Respublikos. Didžiausią dalį pabėgėlių priglaudžia kaimyninės šalys, o šalies viduje perkelti asmenys iš šių valstybių neišvyksta.

2.4.

Pagrindinės kaimyninės šalys, kuriose apsistoja pabėgėliai, yra Pakistanas, Iranas, Turkija, Libanas, Jordanija ir Etiopija. Turkija – daugiausia pabėgėlių priėmusi pasaulio šalis. Pabėgėlių skaičius (vienam gyventojui) taip pat labai didelis daugelyje kitų šalių, pavyzdžiui, Jordanijoje ir Libane. Šalys, kuriose šalies viduje perkeltų asmenų yra daugiausia, yra Sirija (6,6 mln.), Kolumbija (3,6 mln.), Irakas (3,3 mln.), Sudanas (3,2 mln.), Jemenas (2,5 mln.) ir Nigerija (2,1 mln.).

2.5.

Šiuo metu Europos Sąjunga (ES) – pagrindinė paramos vystymuisi ir pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju visame pasaulyje rėmėja. Tai – vienas iš ES ir jos valstybių narių vertybių skiriamųjų ženklų. Šalyse, į kurias yra nukreiptos valstybių narių pastangos ir ES požiūris, ES taip pat siekia užtikrinti geresnį teikiamos pagalbos ir reagavimo į ekstremaliąsias situacijas priemonių derėjimą bei veiksmingumą.

2.6.

2015 m. ES suteikė daugiau kaip 1 mlrd. EUR humanitarinės pagalbos, skirtos priverstinai perkeltiems asmenims. 2016 m. balandžio mėn. Europos Komisija kartu su Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) patvirtino vystymusi pagrįstą požiūrį į priverstinį gyventojų perkėlimą. Komunikate „Gyventi oriai“ pirmą kartą aprašyta, kaip ES regi perėjimą prie naujos sistemos taikymo teikiant paramą priverstinai perkeltiems asmenims.

2.7.

Komunikate „Gyventi oriai“ aprašomos problemos, kurių kyla priverstinai perkeltiems asmenims. Jame aiškiai argumentuojama, kad pirmiausia turėtų būti atsižvelgiama į perkeltųjų asmenų padėtį arba pažeidžiamumą, o ne į jų teisinį statusą. Komunikatas pagrįstas visapusišku požiūriu į paramą vystymuisi ir ES požiūriu į atsparumą šioje srityje, taip vengiant linijinio požiūrio. Jame siekiama atsisakyti suskaidyto požiūrio į politiką ir sumažinti humanitarinės pagalbos ir vystymosi sričių atotrūkį, kuris kartais būna didelis.

2.8.

Komisijos nuomone, įgyvendinant šį naują požiūrį, papildomų sąnaudų neturėtų atsirasti, nes jo laikymasis – vienas iš būdų susieti esamą finansavimą. Labai pabrėžiamas priimančiųjų šalių Vyriausybių ir įgyvendinančių partnerių vaidmuo. Taip pat rekomenduojama taikyti ankstyvojo perspėjimo sistemas ir siekti, kad visi dalyviai į procesą įsitrauktų kuo anksčiau. Pateikiama esamos praktikos, susijusios su šalių bendru planavimu ir strateginiu programavimu, pavyzdžių. Pirmenybė turi būti teikiama bendriems tikslams ir programavimui.

2.9.

Numatyti du naujosios politikos programos elementai kartu su papildomais veiksmais: tvirtesnės humanitarinės ir vystymosi sričių sąsajos ir strateginis bendradarbiavimas su partneriais, įskaitant privatųjį sektorių. Taip pat skiriama dėmesio sektoriams ir numatomi su švietimu, darbo rinka (įskaitant socialinį dialogą) ir galimybe naudotis įvairiomis paslaugomis (pvz., aprūpinimo būstu, vandens tiekimo, sanitarinėmis ir pan. paslaugomis) susiję veiksmai.

3.1.

Apskritai komunikatas „Gyventi oriai“ – labai naudinga iniciatyva; jame pateikiama aiški vizija, kaip strategiškai suderinti politiką siekiant išspręsti realias problemas, daugiausia dėmesio skiriant būtinybei siekti pokyčių, kad būtų suteikta parama tiems, kam jos labiausiai reikia. Jis iš esmės dera su šiam sektoriui būdingos mąstysenos raida ir šioje srityje dirbančių subjektų lūkesčiais, užtikrinant sąsajas tarp humanitarinio ir pagalbos darbo ir sutelkiant dėmesį į ilgalaikius poreikius, pavyzdžiui, sveikatos ir švietimo srityje. Šioje srityje ES suteikti dideli įgaliojimai ir ji yra svarbus suinteresuotasis subjektas – kartu su valstybėmis narėmis ji gali užtikrinti akivaizdų poveikį. Palankiai vertiname komunikate pateiktus plataus užmojo pasiūlymus. ES ir kitiems subjektams turi būti aiškus užduoties mastas ir jie turi laikytis nustatyto ryžtingo požiūrio.

3.2.

Reikėtų tinkamai atsižvelgti į geopolitikos svarbą šioje srityje. Iš tiesų jau ne kartą pačioje ES žlugo keletas su daug mažesnio pabėgėlių skaičiaus perkėlimu susijusių planų, kuriais buvo siekiama kilnių tikslų. Perkeltieji asmenys bėga nuo sunkių ir sudėtingų konfliktų; deja, tapę perkeltaisiais jie ir toliau lieka priklausomi nuo tų konfliktų. Bet koks politikos ar požiūrio pokytis (neatsižvelgiant į tai, kokie geri yra ketinimai arba kaip plačiai juos palaiko paramos teikėjai) gali duoti netikėtų rezultatų arba padaryti nenumatytą poveikį pačiam konfliktui. Tai gali būti poveikis aplinkinėms valstybėms ar regionams arba poveikis labai trapiai etninės kilmės, galios ar geopolitinei pusiausvyrai. Taip visų pirma gali įvykti tada, kai gyventojai, kurie netgi oficialiai yra laikinieji, pradedami laikyti nuolatiniais. Toks spaudimas jau juntamas Libane ir Jordanijoje. Šiuo atžvilgiu gali būti naudingi teigiami komunikate pateikti pavyzdžiai, kaip antai teisė dirbti žemę Ugandoje.

3.3.

Dažnai valstybės, priglaudusios daug priverstinai perkeltų asmenų, yra nestabilios arba silpnos, todėl geopolitinio jautrumo problema tampa dar realesnė. Kitais atvejais priimančiosios šalies santvarka būna autokratinė, tačiau jautrumo problema išlieka. Neišvengiamai gali būti sunku atskirti, kurios šalys yra kaimyninės šalys, priimančiosios šalys ir konflikto šalys, arba šios sąvokos gali būti gana neapibrėžtos. Iš tiesų dažnai konfliktas turi sąsajų su kaimyninėmis šalimis arba tam tikromis konflikto šalies ir kaimyninių šalių gyventojų grupėmis. Bet koks priverstinai perkeltų asmenų statuso pasikeitimas priimančiajai šaliai, kaimyninei šaliai arba regionui gali būti naudingas arba kenksmingas ir ta šalis arba regionas gali atitinkamai reaguoti.

3.4.

Pagirtina, kad komunikate keletą kartų pakartojama, jog svarbu atsižvelgti į vietos lygmens subjektų nuomonę. Tačiau tam tikromis aplinkybėmis tai gali būti laikoma šališkumu arba konflikto ar platesnių konfliktą lėmusių aplinkybių paveikta elgsena. Tiesiog negalima atsainiai vertinti to, kaip sunku daugelyje regionų paskatinti užtikrinti didesnį pastovumą perkeltiesiems asmenims. Kylančių iššūkių pavyzdys yra neseniai priimtas sprendimas uždaryti 24 metus veikusią Dadaabo stovyklą Kenijoje ir finansinių paskatų siūlymas Afganistano pabėgėliams Pakistane. Turbūt tenka apgailestauti, kad, nepaisant būtinybės daugiausia dėmesio skirti priverstinai perkeltiems asmenims, tarptautinėje teisėje neišvengiamai svarbiausias išlieka priimančiosios šalies suverenumas.

3.5.

Kadangi saugumas sistemingai vertinamas kaip pagrindinis veiksnys, skatinantis asmenis išvykti arba likti šalyje, komunikate aptariama ankstyvojo perspėjimo sąvoka yra nepaprastai svarbi. Taip pat laikoma, kad daug srautų yra nuspėjami. Dėl šios priežasties didėja būtinybė imtis tvirtų politikos veiksmų ir pradėti įgyvendinti komunikate nustatytus tikslus.

3.6.

Komunikate pagrįstai teigiama, jog reikalinga vieninga politika ir bendra pozicija, ypač kalbant apie reagavimo į ekstremaliąsias situacijas priemonių ir vystymosi politikos suderinamumą. EESRK tai vertina palankiai ir ragina imtis dar ryžtingesnių veiksmų šia linkme. Galbūt galima pagalvoti ir apie kitų sričių politiką, kurią įgyvendindama Europos Sąjunga ir valstybės narės galėtų pagerinti priverstinai perkeltų asmenų gyvenimo kokybę. Kadangi konkrečios šalys yra įvardytos, tai gali būti prekybos, pagalbos, ginklavimosi ir žmogaus teisių sritys. Komunikate taip pat tvirtai raginama užtikrinti geresnę sinergiją ir siekti vieningos pozicijos, o tai būtina ne vien įprastinėse srityse, kuriose taikomos reagavimo į ekstremaliąsias situacijas priemonės ir teikiama parama vystymuisi. Būtų įdomu sužinoti, kaip prie šio darbo galėtų prisidėti kiti Komisijos generaliniai direktoratai (pvz., Prekybos generalinis direktoratas). Komunikate pateikiama teigiamų pavyzdžių, kaip antai bendros humanitarinės pagalbos vystymosi srityje programos dokumentas dėl netinkamos mitybos šiaurinėje Nigerijos dalyje; tačiau būtų svarbu parodyti, kad toks požiūris yra sistemiškas, visų pirma Briuselyje.

3.7.

Kai kurios nevyriausybinės organizacijos išreiškė abejonių dėl to, ar šios užduotys yra tinkamos humanitarinę pagalbą teikiantiems subjektams ir ar imantis tokių veiksmų būtų išsaugotas humanitarinės pagalbos savitumas. Londone įsikūręs Užjūrio vystymosi institutas (angl. Overseas Development Institute, ODI) laikosi nuomonės, kad, atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes ir į keleto paramos teikėjų ir gavėjų dominavimą, humanitarinės pagalbos sistemą reikia iš esmės pertvarkyti.

3.8.

Komunikate „Gyventi oriai“ sprendžiami klausimai, kurie yra nesusiję su pačios ES pabėgėlių ir prieglobsčio politika. Tačiau esama tam tikros sąsajos, ypač kalbant apie realios nuolatinės perkėlimo politikos, taikomos tam tikram skaičiui priverstinai perkeltų asmenų, formavimą. Be to, po susitarimų su Turkija pasirašymo ES (kaip, beje, ir kai kurių valstybių narių) moralinis autoritetas šioje srityje gali sumenkti. Dėl to, įgyvendinant šį komunikatą, dar svarbiau laikytis aukščiausių tarptautinės teisės standartų ir vadovautis geriausia praktika. Svarbu užtikrinti galutinių naudotojų dalyvavimą įgyvendinant politiką. Šiuo atžvilgiu daug galimybių sietina su socialiniu ir pilietiniu dialogu. Taip pat reikia patobulinti ES integracijos politikos kryptis; ši politika aktuali kalbant apie priverstinį gyventojų perkėlimą, nes viena iš pasirinktinų galimybių turės būti daugelio priverstinai perkeltų asmenų perkėlimas į ES šalis. Šios politikos kryptys yra susijusios su teise dirbti, parama mokantis kalbos ir kovos su diskriminacija priemonėmis. Neseniai Italijos Vyriausybė, taip pat kitos ES šalys, Šveicarija, Kanada ir JAV eksperimento tvarka ėmė kurti humanitarinius koridorius, kuriuos tikrai verta rekomenduoti siekiant spręsti perkėlimo klausimus.

3.9.

Akivaizdu, kad būtina užtikrinti aukščiausius bet kokio humanitarinės ir vystymosi veiklos finansavimo atskaitomybės ir skaidrumo standartus. Bet koks mėginimas taikyti naują požiūrį priverstinai perkeltų asmenų atžvilgiu turi atitikti aukščiausius atskaitomybės standartus. Visą lėšų panaudojimą turėtų prižiūrėti Europos Parlamentas, Europos Audito Rūmai, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba ir Europos ombudsmenas, taip pat, kai taikytina, atitinkamos nacionalinės institucijos.

4.1.

Nors komunikate dėmesys sutelktas į užmirštus konfliktus ir teritorijas, kuriose yra daug priverstinai perkeltų žmonių, akcentuojamos teritorijos, kuriose yra daugiausia ilgalaikį perkėlimą patiriančių žmonių. Nepaisant tam tikrų aplinkybių politinio delikatumo, kai kuriems konfliktams verta skirti ypatingą dėmesį dėl to, kad jie tęsiasi itin ilgai. Tai pasakytina apie Vakarų Sacharos ir Palestinos atvejus. Į padėtį Ukrainoje taip pat reikia atkreipti ypatingą dėmesį, nes ši šalis yra artimiausioje ES kaimynystėje.

4.2.

Komunikate teisingai konstatuojama, kad, kalbant apie humanitarinę pagalbą ir ilgesnio laikotarpio paramą vystymuisi, priverstinai perkeltų asmenų teisinis statusas neturėtų būti svarbus; tai vertinama teigiamai. Tačiau tam tikromis aplinkybėmis teisinis statusas gali būti privalumas, suteikiantis perkeltajam asmeniui tam tikrą saugumą ir naudą, pavyzdžiui, jei jis atitinka kriterijus pagal 1951 m. konvenciją, jei jis yra priimančiosios šalies arba trečiosios šalies pilietis, jei jo vaikai yra tokių šalių piliečiai, jei jis pats yra nepilnametis asmuo arba yra kitų susijusių aplinkybių. Tai, pavyzdžiui, būtų ypač tinkama nelydimiems nepilnamečiams.

4.3.

Taikant komunikate pasirinktą metodą, gali būti naudinga atlikti išorės arba nepriklausomą vertinimą ir atsižvelgti į akademinio sektoriaus atstovų, dirbančių socialinių mokslų arba psichologijos srityse, pastabas. Šių metodų pavyzdžiai gali būti A. Maslow poreikių hierarchija arba turtu pagrįsta bendruomenės plėtra. Žinoma, esama įvairių metodų, tačiau daugiausia dėmesio reikia skirti padidėjusioms žmogaus reikmėms, o ne vien išgyvenimui.

4.4.

Su numatomais pokyčiais susijusios veiklos mastas komunikate iš esmės parodomas pateikiant esamus pavyzdžius. Jie labai vertingi. Nors veiklos mastas gali būti vėliau aptartinas klausimas, būtų naudinga jį paaiškinti ir aprašyti. Kitaip tariant, būtų galima nurodyti, kokia tai bus veikla, kokios yra tikrosios priemonės ir ar ji bus grindžiama vien teikiama pagalba. Šie klausimai svarbūs daugeliui suinteresuotųjų subjektų: valstybėms narėms, nevyriausybinėms organizacijoms, pagalbos srities darbuotojams ir, žinoma, patiems perkeltiesiems asmenims. Bet koks pokyčių procesas gali kelti būgštavimų. Nepaisant to, kad bet kuri sistema turi trūkumų, pasirinkta alternatyva paprastai vieniems būna naudinga, kitiems – ne, o anksti nustačius veiklos aspektus šį klausimą būtų galima lengviau išspręsti.

4.5.

Panašiai būtų svarbu aprašyti, kaip numatoma naują požiūrį įgyvendinti ir skleisti, visų pirma susijusių daugiašalių agentūrų, ES nepriklausančių valstybių ir nevyriausybinių organizacijų atžvilgiu. Nors šioje srityje ES yra svarbi veikėja ir iš tiesų yra laikoma lydere, ji nėra vienintelė. Šie suinteresuotieji subjektai gali turėti kitų konkuruojančių prioritetų. Atsižvelgiant į tai, kad vykdant daugumą operacijų naudojamos įvairios lėšos ir telkiamos įvairių subjektų pastangos, labai svarbu parengti bendrą darbotvarkę.

4.6.

Kad būtų užtikrintas pagalbos naudingumas ir kad ji iš tiesų pasiektų tuos paramos gavėjus, kuriems ji skirta, svarbiausias dalykas yra demokratija ir geras valdymas. Siekiant šio tikslo nepaprastai svarbu laikytis teisinės valstybės principo, taip pat įgyvendinti veiksmingas kovos su korupcija priemones. Anksčiau apskaičiuota, kad iki 40 % lėšų skiriama ginklams pirkti arba asmeniniam vadovaujančių politikų praturtėjimui. Teisinės valstybės principo laikymasis taip pat labai svarbus siekiant užtikrinti, kad pilietinės visuomenės atstovai, nesibaimindami vėliau būti bauginami ar netgi įkalinti, galėtų veiksmingai išsakyti savo nuomonę ir atlikti svarbų vaidmenį vykdant stebėseną.

4.7.

Dokumente pagrįstai daug dėmesio skiriama planavimui; tačiau šioje srityje viskas gali greitai pasikeisti ir esminis dalykas gali būti laikas. Turi būti įmanoma nedelsiant pradėti taikyti bet kurį požiūrį ar įgyvendinti veiklos planą.

4.8.

Kaip visose srityse, taip ir šioje srityje gali būti vartojama jai būdinga kalba ir terminija – tiek komunikate, tiek kitur. Kuriant politiką reikėtų kiek įmanoma vengti žargono. Be to, ypatingą dėmesį reikia skirti ir tokioms idėjoms kaip sinergija, strategijos, planai ir vieninga mąstysena. Šiose srityse būtų galima taikyti konkretesnius metodus arba taisykles.

4.9.

Sveikintinos komunikate pateiktos nuostatos dėl socialinio dialogo – jos turėtų būti pripažintos visose atitinkamos komunikato nuostatose. Kalbant apie siūlomų veiksmų aspektus, susijusius su švietimu ir darbo rinka, daugiau dėmesio reikėtų skirti savarankiškam darbui ir verslumui. Dažnai ši veikla labai gerai matoma perkeltųjų asmenų stovyklose, o susiklosčius atitinkamoms aplinkybėms žmonės neišvengiamai gali būti priversti griebtis kūrybiškumo. Tai patvirtinama Pasaulio banko pranešime dėl priverstinio perkėlimo.

4.10.

Galima pagrįstai paklausti, kokio požiūrio bus laikomasi ateityje. Kaip ir įgyvendinant visus politikos pokyčius, bus tam tikras pereinamasis etapas. Ar naujasis požiūris bus įgyvendinamas iš karto, ar bus taikoma dvipakopė sistema? Laikoma, kad šiuo metu 25,1 mln. asmenų perkėlimas yra ilgalaikis. Kaip bus valdoma kitokia aplinka, jei tokios aplinkybės išliks?

4.11.

Svarbus susirūpinimą keliantis klausimas yra pilietinės visuomenės dalyvavimas vietos lygmeniu, taip pat galutinių paslaugų gavėjų (perkeltųjų asmenų) dalyvavimas. Pabėgėlių stovyklose pagal dabartinę tvarką paprastai būna įsteigtos konsultavimo struktūros, tačiau kaip yra priimančiosiose šalyse? Tai gali būti nemenkas uždavinys, tačiau jį vis tiek būtina išspręsti imantis bet kokių politikos pokyčių. Nesunku įsivaizduoti, kiek sunkumų tai gali sukelti dėl daug konfliktų šalies viduje perkeltiems asmenims.

4.12.

Kaip visais atvejais, kai imamasi didelių politikos pokyčių, taip ir šiuo atveju (ypač atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti skaidrumą) turėtų būti užtikrintos priežiūros priemonės, skirtos naujam požiūriui įgyvendinti kartu su atitinkamais pilietinės visuomenės subjektais ir nevyriausybinėmis organizacijomis. Šiuo atžvilgiu būtų naudingas pavyzdys, kai pilietinės visuomenės atstovai prižiūri egzistuojančių ES prekybos susitarimų Prekybos ir darnaus vystymosi skyriams taikomus mechanizmus.

4.13.

Reikės užtikrinti regionų ekonomikos atkūrimą, siekiant padėti juose gyvenantiems priverstinai perkeltiems asmenims. Tačiau regionai, kuriuose yra prisiglaudę daugiausia priverstinai perkeltų asmenų, yra vieni iš vargingiausių pasaulio regionų ir jų verslo ir socialinės apsaugos aplinka taip pat yra prasta. Kita vertus, kadangi priverstinio perkėlimo pobūdis yra daugiausia susijęs su geografiniu aspektu, turėtų būti nesunku rasti tinkamų sprendimų šiuo klausimu, pavyzdžiui, parengti regiono investicijų planus, formuoti mokesčių politiką ir plėtoti infrastruktūrą. Didesnė parama verslumui taip pat turėtų būti įtraukta į bet kokį požiūrį į ekonominį vystymąsi. Pirmenybė turi būti teikiama ir orumui dirbant bei kokybiškų darbo vietų kūrimui, taip pat socialinių partnerių dalyvavimui.

4.14.

Daugelio regionų ir šalių, priimančių priverstinai perkeltus žmones, dauguma ekonominių rodiklių yra prasti, todėl gali būti manoma, kad verslo įmonėms jose gali būti sunku veikti. Pasaulio bankas ir kitos organizacijos atkreipia dėmesį į kokybiškų duomenų poreikį. Ekonominės galimybės turėtų būti svarbiausias vystymusi pagrįstų reagavimo į priverstinį perkėlimą priemonių aspektas, todėl kiti ES subjektai taip pat turi aktyviai remti šį komunikatą.

4.15.

Šiuo metu įprasta ir geriausiai vertinama praktika – asmenų įdarbinimas vietos pilietinės visuomenės organizacijose ir pabėgėlių stovyklose, taip pat bendrosios reagavimo į perkėlimą priemonės. Tai turėtų būti svarbus ir aiškus su užimtumu susijusių veiksmų aspektas.

4.16.

Įgyvendinant sveikatos srities veiksmus, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas psichikos sveikatai ir psichikos ligoms. Tai nepaprastai svarbus su priverstinai perkeltų asmenų sveikata susijęs aspektas, kurio dažnai nepaisoma. Dėl stresą keliančio pereinamojo etapo didžioji dalis priverstinai perkeltų žmonių patiria potrauminio streso sutrikimą ir kitus psichikos sutrikimus. Užtikrinti sistemišką ir ilgalaikę jų psichikos sveikatos priežiūrą trukdo kvalifikuotų sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumas priimančiosiose šalyse. Šį trūkumą būtų galima kompensuoti, jei priverstinai perkeltiems žmonėms, turintiems psichikos sutrikimų, būtų užtikrinama galimybė gauti viešąsias psichologinės pagalbos paslaugas ir jei būtų teikiama parama pilietinės visuomenės iniciatyvoms, kuriomis siekiama vietoje teikti psichologinio konsultavimo paslaugas perkeltiems žmonėms.

4.17.

Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija, ypač jos 11 straipsnis, turėtų būti pagrindinis dokumentas, kuriuo reikėtų vadovautis svarstant priverstinai perkeltiems neįgaliesiems taikytinas nuostatas.

4.18.

Ypač stipriai juntamas priverstinio perkėlimo poveikis moterims ir mergaitėms. Nors reikalinga išsamesnė informacija, galima teigti, kad pagrindinės problemos – padidėjusi seksualinio smurto, smurto dėl lyties ir, žinoma, prekybos moterimis rizika. Be to, teikiant paslaugas, turėtų būti atsižvelgiama į lyties aspektą, pavyzdžiui, į privatumo užtikrinimą. Taip pat nustatyta ir didesnė nėštumo komplikacijų rizika.

4.19.

Viena iš akivaizdžių taikytinų priemonių yra švietimas. Pereinant prie ilgesniam laikotarpiui skirto veiksmingesnio požiūrio, turėtų būti numatoma atitinkamos rūšies, lygmens ir dydžio parama švietimui. Remiantis mokymosi visą gyvenimą požiūriu, būtų galima lengviau suprasti reikmių įvairovę. Vaikai ir jaunimas – svarbi ir didelė priverstinai perkeltų asmenų grupė, todėl reikėtų apsvarstyti, kaip, siekiant įtraukti priverstinai perkeltą jaunimą, daugeliui šių jaunuolių suteikti galimybę mokytis pagal ES programas, pavyzdžiui, pagal programą Erasmus+ ar kitas atitinkamas programas.

4.20.

Priverstinis perkėlimas vis dažniau tampa problema, kuri aktuali miestams, o ne tik pabėgėlių stovykloms. Reikia keisti visuomenės ir paramos teikėjų supratimą apie tai. Į visa tai reikia neabejotinai atsižvelgti įgyvendinant politikos priemones, padedančias pereiti prie vystymusi pagrįsto požiūrio, kurio būtų laikomasi vykdant planavimą ir sprendžiant su būsto suteikimu, transportu, sveikata ir švietimu susijusius klausimus.