21.6.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 181/111

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.)

(COM(2011) 809 final – 2011/0401 (COD)),

pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos Bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) dalyvavimo ir sklaidos taisyklės

(COM(2011) 810 final – 2011/0399 (COD)),

pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl specialiosios programos, kuria įgyvendinama Bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.), įsteigimo

(COM(2011) 811 final – 2011/0402 (CNS)),

pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos atominės energijos bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo programos (2014–2018 m.), kuria papildoma bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“

(COM(2011) 812 final – 2011/0400 (NLE))

2012/C 181/20

Pranešėjas Gerd WOLF

Taryba ir Europos Parlamentas, vadovaudamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 173 straipsnio 3 dalimi ir 182 straipsnio 1 dalimi, atitinkamai 2011 m. gruodžio 15 d. ir 2010 m. gruodžio 13 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.)

COM(2011) 809 final – 2011/0401 (COD)

Taryba ir Europos Parlamentas, vadovaudamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 173 straipsniu, 183 straipsniu ir 188 straipsnio 2 dalimi, 2011 m. gruodžio 19 d. ir 2011 m. gruodžio 13 d., nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos Bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) dalyvavimo ir sklaidos taisyklės

COM(2011) 810 final – 2011/0399 (COD)

Taryba, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 182 straipsnio 4 dalimi, 2011 m. gruodžio 15 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl specialiosios programos, kuria įgyvendinama Bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.), įsteigimo

COM(2011) 811 final – 2011/0402 (CNS)

Taryba, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 7 straipsnio 1 dalimi, 2011 m. gruodžio 21 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos atominės energijos bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo programos (2014–2018 m.), kuria papildoma bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“

COM(2011) 812 final – 2011/0400 (NLE)

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2012 m. kovo 8 d. priėmė savo nuomonę.

479-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2012 m. kovo 28–29 d. (kovo 28 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 122 nariams balsavus už, 3 – prieš ir 7 susilaikius.

1.   Santrauka ir rekomendacijos

1.1   Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas palankiai vertina ir remia Komisijos pasiūlymus ir su jais susijusią bendrą koncepciją ir laiko juos esminėmis strategijos „Europa 2020“ sudedamosiomis dalimis. Komitetas teigiamai vertina Komisijos siekį moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirti daugiau dėmesio nei iki šiol. ESSRK pastebi ir didelę pažangą, susijusią su Komiteto anksčiau pateiktomis rekomendacijomis. Tačiau kai kuriuos punktus reikėtų papildyti, paaiškinti ir pataisyti.

1.2   Komitetas ypač palankiai vertina pasiūlymus dėl supaprastinimo ir lankstumo. Formuojant su šiais pasiūlymais susijusias priemones, kiek įmanoma, būtina užtikrinti tęstinumą ir vengti papildomo sudėtingumo.

1.3   Reikėtų nedelsiant sukonkretinti su valdymu susijusius planus; juos rengiant būtina bendradarbiauti su visais susijusiais subjektais.

1.4   Tarpinę ataskaitą apie programą „Horizontas 2020“, jos įgyvendinimą ir kūrimą Komisija turėtų parengti jau praėjus maždaug dvejiems metams nuo jos įgyvendinimo pradžios.

1.5   Europos mokslo darbuotojo profesijos patrauklumas turėtų būti didinamas remiantis 2010 m. gruodžio 2 d. Konkurencingumo tarybos išvadomis (1), siekiant pašalinti arba kompensuoti esamus socialinius trūkumus.

1.6   Komisijos pateiktuose pasiūlymuose (dėl Bendrosios programos, dėl dalyvavimo taisyklių, dėl Euratomo programos), kuriuose dabar siūloma pradėti taikyti „reglamento“ teisinę formą, reikėtų palikti šiems dokumentams įprastą teisinę formą „sprendimas“, nebent Komisijai pavyktų pateikti įtikinantį paaiškinimą.

1.7   Komitetas palankiai vertina ir remia visas programos dalis ir taisykles, visų pirma tas, kurios bus naudingos socialinėms inovacijoms, mažai tirtų sričių moksliniams tyrimams, MVĮ ir universitetams.

1.8   Svarbiausia programos „Horizontas 2020“ priemone turėtų ir toliau būti lengvai valdomi bendradarbiavimo projektai su optimaliu dalyvių skaičiumi.

1.9   Infrastruktūros kūrimas yra sektinas Europinės pridėtinės vertės laikantis subsidiarumo principo pavyzdys. Tai turi aiškiau atsispindėti ir preliminariame biudžeto paskirstyme.

1.10   Įgyvendinant su visuomenės uždaviniais susijusius tikslus reikėtų daug daugiau dėmesio skirti moksliniams tyrimams ir plėtrai, kuriant tvarią mažo anglies dioksido kiekio energetikos sistemą.

1.11   Be to, „Visuomenės uždavinių“ sąrašą reikėtų papildyti svarbia tema „Visuomenės ir įmonių pajėgumai inovuoti“.

1.12   Didelio poveikio technologijos yra svarbios tiek užtikrinant pramonės konkurencingumą, tiek ir įveikiant visuomenės uždavinius. Komitetas labai pritaria jų stiprinimui.

1.13   Įvertinant daugelį mokslinių tyrimų finansavimo taisyklių, pirmenybę, kaip ir anksčiau, reikėtų teikti kompetencijai. Finansuojant inovacijas svarbus vaidmuo tenka ir rinkos įvertinimui, nors a priori tai labai nelengva užduotis.

1.14   Reikėtų nustatyti galimus mokslu grindžiamos mokslinių tyrimų politikos ir inovacijoms palankios pramonės ir konkurencijos politikos tikslų neatitikimus ir surasti kiekvienam atvejui tinkamus sprendimus.

1.15   Kad pavyktų sėkmingai integruoti mokslinių tyrimų ir inovacijų politiką, būtinas kolegialus įvairių Komisijos generalinių direktoratų ir tarnybų bendradarbiavimas. Komitetas palankiai vertina su tuo susijusias pastangas. Be to, prireiks kompetentingų pareigūnų, kurie jau per ilgesnį laiką yra ir bus susipažinę su atitinkama mokslinių tyrimų sritimi. Komisija turi palaikyti ir išsaugoti savo mokslinę ir techninę kompetenciją ir vertinimo potencialą.

1.16   Kad pavyktų sėkmingai integruoti mokslinių tyrimų ir inovacijų politiką, būtinas kolegialus įvairių Komisijos generalinių direktoratų ir tarnybų bendradarbiavimas. Komitetas palankiai vertina su tuo susijusias pastangas. Be to, prireiks kompetentingų pareigūnų, kurie jau per ilgesnį laiką yra ir bus susipažinę su atitinkama mokslinių tyrimų sritimi. Komisija turi palaikyti ir išsaugoti savo mokslinę ir techninę kompetenciją ir vertinimo potencialą.

1.17   Reikėtų parengti plačiajai visuomenei suprantamą apžvalgą, kurioje būtų paaiškinamos programos „Horizontas 2020“ priemonės ir joje vartojami terminai, siekiant užtikrinti didesnį patogumą vartotojams. Ypač daug dėmesio reikėtų skirti pakankamam ir kompetentingam MVĮ konsultavimui.

2.   Komisijos pateiktų pasiūlymų santrauka

Šioje nuomonėje svarstomas atskiruose Komisijos dokumentuose pateiktų pasiūlymų paketas:

1)	Pasiūlymas dėl Bendrosios programos „Horizontas 2020“ 2014–2020 m. laikotarpiui,

2)	Pasiūlymas dėl vienintelio dalyvavimo ir sklaidos taisyklių rinkinio,

3)	Pasiūlymas dėl Bendrajai programai „Horizontas 2020“ įgyvendinti skirtos specialiosios programos, ir

4)	Pasiūlymas, skirtas su Euratomo sutartimi susijusioms programos „Horizontas 2020“ dalims.

Kartu šie dokumentai sudaro 380 puslapių. Svarbiausi jų teiginiai apibendrinami 2.1–2.4 punktuose, kad būtų galima juos suprantamai susieti su 3–7 punktuose pateiktomis Komiteto pastabomis ir rekomendacijomis.

2.1   Bendroji programa „Horizontas 2020“

2.1.1   Laužydama nusistovėjusias tradicijas, Komisija šį kartą nepateikė pasiūlymo dėl Aštuntosios bendrosios mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programos, kaip pradžioje tikėtasi. Vietoje to, programoje „Horizontas 2020“ – įgyvendinant Žaliojoje knygoje (2) nustatytus tikslus – sujungiama veikla, kuri šiuo metu yra finansuojama pagal Septintąją bendrąją programą, pagal Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos inovacijų dalį ir Europos inovacijų ir technologijų instituto lėšomis. Be to, kaip teisinę priemonę Komisija siūlo priimti reglamentą, o ne, kaip iki šiol, Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą.

2.1.2   Pagrindiniai programos „Horizontas 2020“ finansavimo politikos nustatyti tikslai ir elementai:

a)	Pažangus mokslas: siūlomas biudžetas – 27 818 mln. EUR,

b)	Pramonės pirmavimas: siūlomas biudžetas – 20 280 mln. EUR;

c)	Visuomenės uždaviniai: siūlomas biudžetas – 35 888 mln. EUR.

2.1.3   Tolesnis tikslas – supaprastinti įsijungimo į Bendrąją programą ir dalyvavimo joje taisykles.

2.1.4   Programai „Horizontas 2020“ pasiūlytas bendras biudžetas siekia apie 88 mlrd. EUR. Jis turėtų būti papildytas finansavimu iš struktūrinių fondų ir mokymo programos.

2.2   Dalyvavimo ir sklaidos taisyklės

2.2.1   Šios taisyklės susijusios su dalyvavimo bendrojoje programoje sąlygomis. Jomis siekiama užtikrinti vienodą ir lanksčią reguliavimo sistemą ir supaprastinti procedūras. Jos bus taikomos visiems „Horizonto 2020“ komponentams. Be to, paliekama erdvės pakeitimams ar išimtims.

2.2.2   Nustatoma viena bendra finansavimo norma, kuri neskirstoma pagal dalyvius. Be to, bus skatinama daugiau naudoti vienkartines išmokas, vienodo dydžio normas ir standartinius vieneto įkainius, numatant, kad įprastinės dotacijos gavėjų apskaitos praktika iš esmės bus priimtina.

2.2.3   Šios finansavimo normos numatomos tiesioginėms tinkamoms finansuoti sąnaudoms:

a)	„Horizonto 2020“ dotacija gali siekti iki 100 proc. tiesioginių finansuoti tinkamų veiksmo sąnaudų, nepažeidžiant bendro finansavimo principo.

b)	„Horizonto 2020“ dotacija neviršija 70 proc. visų tiesioginių finansuoti tinkamų veiksmo sąnaudų, kai: — veiksmus didžiąja dalimi sudaro prototipų kūrimas, testavimas, demonstravimas, eksperimentinė plėtra, bandomieji projektai, pateikimas į rinką, — tai yra programos bendrai finansuojami veiksmai.

2.2.4   Netiesioginės tinkamos finansuoti sąnaudos nustatomos visoms tinkamoms finansuoti sąnaudoms pritaikant 20 proc. vienodo dydžio normą. Be to, darbo programoje gali būti numatyta, kad netiesioginės sąnaudos gali būti deklaruotos kaip vienkartinė išmoka ar standartinis vieneto įkainis.

2.2.5   Programos dalyviams taikomos šios dalyvavimo sąlygos:

2.2.5.1

Veiksme dalyvauja ne mažiau kaip trys teisės subjektai, — kiekvienas iš trijų yra įsisteigęs valstybėje narėje ar asocijuotoje šalyje, — du iš trijų nėra įsisteigę toje pačioje valstybėje narėje ar asocijuotoje šalyje, — visi trys teisės subjektai nepriklausomi vienas nuo kito, kaip apibrėžta 7 straipsnyje.

2.2.5.2

Nukrypstant nuo to, toliau išvardytais atvejais taikoma sąlyga – vienas teisės subjektas, įsisteigęs valstybėje narėje arba asocijuotoje šalyje: a) Europos mokslinių tyrimų tarybos netirtų sričių mokslinių tyrimų veiksmai, b) MVĮ priemonės, c) programos bendrai finansuojami veiksmai, d) darbo programoje ar darbo plane numatyti pagrįsti atvejai, ir e) koordinavimo ir paramos veiksmai bei mokymo ir mobilumo veiksmai.

2.2.6   Vertinimo procedūros

2.2.6.1   Pateiktieji pasiūlymai vertinami remiantis šiais kriterijais:

a)	kompetencijos,

b)

poveikio,

c)	įgyvendinimo kokybės ir veiksmingumo.

2.2.6.2   Pasiūlymai dėl Europos mokslinių tyrimų tarybos netirtų sričių mokslinių tyrimų vertinami remiantis tik kokybės kriterijumi.

2.3   Specialioji programa

2.3.1   Palyginti su Septintąja bendrąja mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programa, kurioje buvo sukurta daugelis specialiųjų programų (pavyzdžiui, „Bendradarbiavimas“ arba „Pajėgumai“), dabar Komisija siūlo vienintelę specialiąją programą, apimančią įvairius paramos tikslus ir finansavimo sistemas pagal paprogrames.

2.3.2   Keturios paprogramės:

I.	„Pažangus mokslas“, apimanti: i. Mažai tirtų sričių mokslinius tyrimus (EMTT), ii. Mokslinius tyrimus ateities ir kuriamų technologijų srityse (AKT), iii. „Marie Curie veiksmus“ ir iv. Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrą.

II.

„Pirmavimas pramonės srityje“, apimanti: i. informacines ir ryšių technologijas, ii. nanotechnologijas, iii. medžiagas, iv. biotechnologiją, v. gamybą ir perdirbimą, vi. kosmosą. Šiai kategorijai priskiriamas ir galimybių gauti rizikos kapitalą gerinimas ir inovacijų mažosiose ir vidutinėse įmonėse didinimas.

III.

„Visuomenės uždaviniai“, apimanti: i. sveikatą, demografinius pokyčius ir gerovę, ii. maisto tiekimo užtikrinimą, tvarų žemės ūkį, jūrų ir jūrininkystės mokslinius tyrimus ir bioekonomiką, iii. saugią, švarią ir efektyviai naudojamą energiją, iv. pažangų, ekologišką ir integruotą transportą, v. klimato kaitą, išteklių efektyvumą ir žaliavas, vi. integracinę, inovacijas diegiančią ir saugią visuomenę.

IV.

Jungtinio tyrimų centro (JTC) tiesioginiai nebranduoliniai veiksmai, kuriais siekiama patobulinti mokslinių įrodymų bazę, kurios reikia formuojant politiką, skatinti visuomenės iššūkius sąlygojančių natūralių procesų suvokimą ir ištirti naujas mokslo ir technologijų sritis. (Jungtinio tyrimų centro veiksmai branduolinėje srityje apibūdinami Euratomo dalyje).

2.4   2014–2018 m. Euratomo programa

2.4.1   Ši programa apima mokslinių tyrimų veiklą, vykdomą branduolinės energijos (branduolių sintezės ir dalijimosi) ir radiacinės saugos srityje. Laužant nusistovėjusias tradicijas, ši programa siūloma ne sprendimo, bet reglamento forma. Ši programa turi padėti siekti programoje „Horizontas 2020“ nustatytų strateginių tikslų (2.1.2 punktas). Pagal Euratomo sutartį programa negali trukti ilgiau kaip 5 metus, taigi jos laikotarpis baigiasi 2018 m.

2.4.2   Netiesioginiai Euratomo programos veiksmai apima:

a)	saugų branduolinių sistemų eksploatavimą,

b)	galutinių branduolinių atliekų tvarkymo priemonių rengimą,

c)	branduolinės srities kompetencijos ugdymą Sąjungos lygmeniu ir jos tvarumo užtikrinimą (branduolių dalijimasis),

d)	radiacinės saugos užtikrinimą,

e)	tyrimo veiklą branduolių sintezės srityje eksploatuojant esamus ir būsimus eksperimentinius įrenginius,

f)	medžiagų, technologijų ir koncepcijų šiems eksperimentiniams įrenginiams kūrimą,

g)	inovacijų viešinimą ir pramonės konkurencingumo skatinimą,

h)	mokslinių tyrimų infrastruktūros ir naudojimosi ja užtikrinimą.

2.4.3   Vykdyti netiesioginius veiksmus Komisijai padeda konsultaciniai komitetai.

2.4.4   Tiesioginė veikla susijusi su Jungtinio tyrimų centro MTTP programa.

2.4.5   ITER projektui skirtas atskiras sprendimas, nes šis projektas bus finansuojamas ne pagal daugiametę finansinę programą.

3.   Bendrosios Komiteto pastabos

Atsižvelgdamas į Komisijos pateiktų keturių dokumentų apimtį, Komitetas gali nagrinėti tik nedidelį skaičių aspektų, kurie jam atrodo svarbiausi.

3.1   Bendras pritarimas

Komitetas palankiai vertina ir remia Komisijos pasiūlymus ir laiko juos esminėmis strategijos „Europa 2020“ sudedamosiomis dalimis. Komitetas mano, kad tai pavykusi bendra koncepcija. Komitetas pastebi, kad atsižvelgta į daugelį ankstesnių jo rekomendacijų (pavyzdžiui, dėl supaprastinimo (3), dėl žaliosios knygos (4) ir dėl Inovacijų sąjungos (5)), ir pateikia nuorodas į šias nuomones ir jų rekomendacijas. Tačiau kai kuriuos punktus reikėtų papildyti, paaiškinti ir pataisyti.

3.2   Prioritetai, biudžetas, 3 proc. tikslas ir sverto poveikis

3.2.1   Moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir inovacijos lems būsimą Europos poziciją pasaulyje. Atsižvelgiant į šią ypatingą reikšmę daug didesnį prioritetą jiems turi skirti ne tik Komisija, bet visų pirma valstybės narės. Komitetas su džiaugsmu pažymi, kad programai „Horizontas 2020“ pasiūlytas biudžetas iš tikrųjų parodo Komisijos ryžtą moksliniams tyrimams ir inovacijoms bei jiems reikalingoms investicijoms skirti daugiau dėmesio nei iki šiol. Tai atitinka Komiteto ne kartą pateiktas rekomendacijas ir todėl yra vertas visiškos Komiteto paramos. Tačiau atsižvelgiant į toliau nagrinėjamą 3 proc. tikslą ir plataus užmojo mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslus, dabar pasiūlyto biudžeto apimtis objektyviai vertinant laikytina vis dar nepakankama. Vis dėlto Komitetas tai laiko įgyvendinamu kompromisu, atsižvelgiant į kitus praktinius suvaržymus.

3.2.2   2002 m. Barselonos Europos Vadovų Taryba, nustatydama iki 2010 m. įgyvendinamą Lisabonos strategiją, suformulavo 3 proc. tikslą, kuris pirmiausia turėjo būti taikomas valstybių narių ir jų pramonės finansavimo politikai. Tai reiškė, kad iki 2010 m. sudarant valstybių narių biudžetus, 3 proc. BVP turėjo būti skiriama moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai. Trečdalis šios sumos būtų finansuojama valstybės lėšomis, o du trečdaliai – pramonės lėšomis. Iki šiol šis tikslas nėra įgyvendintas nei kaip ES vidurkis, nei daugelyje valstybių narių. Todėl jis vėl įtrauktas į strategiją „Europa 2020“.

3.2.3   Programoje „Horizontas 2020“ nustatyta finansavimo politika turi daryti lemiamą sverto poveikį, kad šis 3 proc. tikslas bent jau šį kartą būtų pasiektas. Deja, nepaisant pirmiau nurodyto biudžeto padidinimo, vis dar kyla abejonių, ar sverto jėgos pakaks tikslui pasiekti. Bendras Bendrijos biudžetas sudaro maždaug 1 proc. valstybių narių BVP. Jame numatytam programos „Horizontas 2020“ biudžetui tenka vos 9 proc. Taigi kiekybinis sverto poveikis vis dar yra mažesnis nei 1:30! Pasiūlytas biudžetas gali būti laikomas tik būtinu pirmu žingsniu norint užtikrinti iš tikrųjų reikalingą finansavimo apimtį ir todėl jokiu būdu neturėtų būti mažinamas.

3.3   Supaprastinimas ir tęstinumas

Komitetas ypač palankiai vertina priemones, skirtas procedūrų supaprastinimui (6), kurio Komitetas jau ne kartą reikalavo. Tai nelengva užduotis – surasti pusiausvyrą tarp supaprastinamo, teisingumo atskiru atveju ir būtino tęstinumo; be to, šią pusiausvyrą gali prireikti patikslinti. Tačiau tai jokiu būdu neturėtų paskatinti grįžti prie ypač sudėtingų ir lėtų procedūrų.

3.4   Veiksmų laisvė ir lankstumas

Komitetas palankiai vertina tai, kad greta gana sudėtingų taisyklių, sudarant programas ir paskirstant biudžetą, palikta pakankamai lankstumo ir veiksmų laisvės (žr. Specialioji programa, I antraštinė dalis, 6 straipsnis „Biudžetas“). Todėl nepaprastai svarbu apibrėžti su tuo susijusį būsimą sprendimų priėmimo procesą, visų pirma programos komitetams tenkantį vaidmenį.

3.5   Valdymas

Komitetas pritaria su tuo susijusioms (COM(2011) 809 final 21 punkte nurodytoms) konstatuojamosioms dalims ir Komisijos ketinimams, ypač procedūrų „iš apačios į viršų“ akcentavimui. Komitetas taip pat remia ketinimą, nustatant specialiųjų programų prioritetus, reguliariai keistis grįžtamąja informacija su galutiniais vartotojais, piliečiais, socialiniais partneriais ir pilietinės visuomenės organizacijomis.

3.5.1   Tačiau, Komiteto nuomone, šiuos labai bendro pobūdžio Komisijos pareiškimus būtina papildyti išsamia ir tikslia informacija apie programos įgyvendinimą, su tuo susijusius sprendimus, asignavimus (įskaitant biudžeto asignavimus) ir konkrečias temas. Užtikrinant reikalingą valdymą būtina aiškiai nurodyti, kokiu mastu, per kokias struktūras ir kokiais sprendimų priėmimo lygmenimis (pavyzdžiui, programos komitetų) suinteresuotieji subjektai ir pilietinės visuomenės atstovai galės tinkamai dalyvauti šiuose procesuose ir darbo programose. Nes Komisija ketina į darbo programas perkelti ne tik temas, bet ir išsamias taisykles dėl biudžeto, finansavimo instrumentų, finansavimo apimties ir, prireikus, paslaugų užsakymą, pasinaudojant, pavyzdžiui, Europos technologijų platformomis ar „185 straipsnio iniciatyvomis“ ir kt.

3.5.2   Pasiūlyme Komisija taip pat užsimena ketinanti, remdamasi Finansinio reglamento 55 straipsniu, kreiptis į vykdomąsias agentūras arba kitas išorės struktūras, todėl reikia patikslinti ir joms tenkantį vaidmenį, įgaliojimus ir tokių įstaigų kontrolę.

3.5.3   Komitetas rekomenduoja pasikonsultuoti su visais suinteresuotais subjektais ir patikslinti visus šiuos klausimus, išdėstyti juos pridedamajame dokumente, taip pat išklausyti Komiteto nuomonę. Komitetas taip pat ragina rengiant šias taisykles – ypač darbo programų lygmeniu – (aplinkiniais keliais) nesugrįžti prie iki šiol buvusio (pernelyg didelio) reguliavimo ir sudėtingumo (žr. taip pat 3.3 punktą). Atsisakyti tęsti anksčiau taikytas procedūras reikėtų tik tais atvejais, kai tai būtina užtikrinant supaprastinimą.

3.6   Dubliavimasis

Kai kurios specialiosios programos paprogramių potemės ir susiję klausimai gali dubliuotis – viena vertus, tai dar labiau padidina lankstumą, kita vertus, tai gali pakeisti prioritetus ir apsunkinti kontrolę bei suskirstymą. Tokiu būdu, pavyzdžiui, paprogramių „Mokslinė kompetencija“ arba „Pirmavimas pramonės srityje“ pagrindiniai rezultatai ir idėjos galės būti panaudojami paprogramėje „Visuomenės uždaviniai“.

3.7   Tarpinė ataskaita

Todėl Komitetas rekomenduoja, kad būtų rengiamas ne tik numatytas tarpinis vertinimas praėjus ketveriems metams nuo programos pradžios (analogiškas COM(2011) 52 final numatytam vertinimui), bet jau praėjus dviems metams nuo programos įgyvendinimo pradžios Komisija papildomai parengtų tarpinę ataskaitą, kurioje būtų pateikiama informacija apie iki to laiko tiek Komisijos, tiek ir suinteresuotųjų subjektų vykdytą veiklą ir sukauptą patirtį, ypač susijusią su Komiteto reikalaujamu valdymu.

3.8   Preliminarus biudžeto paskirstymas

Komitetas, nepaisydamas nurodytų apribojimų, palankiai vertina pasiūlytą preliminarų biudžeto paskirstymą atskiroms paprogramėms ir jų potemėms; tai visų pirma pasakytina apie mažųjų ir vidutinių įmonių skatinimą, socialinių problemų ir klausimų sprendimą. Toliau bus aptariamos trys su tuo susijusios išimtys (4.3, 4.2.1 ir 4.2.2 punktai). Tačiau vis dar reikėtų patikslinti, koks vaidmuo tenka nacionalinių ir regioninių programų koordinavimui (pavyzdžiui, naujajai ERA-NET priemonei), palyginti su tiesioginiu mokslinių tyrimų finansavimu.

3.9   Mokslo darbuotojo profesija

Pasiūlymo dėl bendrosios programos 22 konstatuojamoje dalyje Komisija pabrėžia: „įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti didinamas mokslo darbuotojo profesijos patrauklumas Sąjungoje“. Tačiau Komitetas pasigenda konkrečių nuorodų, kokių žingsnių jau imtasi įgyvendinant Konkurencingumo tarybos išvadas, priimtas 2010 m. kovo 2 d. (7), ir iš tikrųjų gerinant nepatenkinamą socialinę jaunų mokslo darbuotojų padėtį (išsamūs argumentai pateikiami 6 skyriuje).

3.10   Reglamentas ar sprendimas?

Komitetui neaišku, be to, jo nuomone, nėra jokio ankstesne Komisijos patirtimi paremto pagrindimo, kodėl, laikantis subsidiarumo principo būtina arba galima nukrypti nuo ligšiolinės praktikos ir dviems Komisijos pateiktiems dokumentams kaip teisinę formą siūlyti ne sprendimą, o reglamentą. Komitetas rekomenduoja laikytis ankstesnės praktikos, nebent Komisijai pavyktų pateikti logišką teisinį pagrindimą.

3.11   Suderinti Komisijos veiksmai

Sprendžiant su daugeliu Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos aspektų susijusius klausimus reikalingi koordinavimu, bendradarbiavimu ir veiksmingumu grindžiami veiksmai ne tik tarp Komisijos ir valstybių narių, bet ir Komisijos viduje tarp daugelio Komisijos narių, generalinių direktoratų ir tarnybų. Tai apima švietimo politiką, socialinę mokslo darbuotojų padėtį, struktūrinius fondus, sanglaudos politiką, pramonės ir konkurencijos politiką, energetikos politiką, sveikatos politiką, aplinkos apsaugos politiką ir kt. Komitetas ragina Komisiją stiprinti su tuo susijusias pastangas ir kurti tam reikalingas procedūras bei instrumentus.

3.12   Kompetentingi pareigūnai

Komitetas dar kartą skubiai rekomenduoja (8), kad finansavimą skiriančių organizacijų, ypač Komisijos, veikloje būtinai turi dalyvauti išskirtinę kompetenciją mokslo srityse turintys pareigūnai, kurie per ilgesnį laiką jau yra ir bus geriausiai susipažinę su atitinkama mokslo sritimi, jos ypatumais ir jos ypatinga bendruomene. Darbo rotacija mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos srityje labai mažina jos našumą!

3.12.1   Kompetencijos ir įsipareigojimo išsaugojimas

Be to, Komitetas sunerimęs, kad, kaip skelbiama, Komisija yra linkusi esamas užduotis ir veiklą, susijusias su mokslinių tyrimų ir inovacijų skatinimu, perduoti agentūroms, ir dėl to Komisija ne tik atsisakytų savo kompetencijos ir gebėjimo vertinti, bet ir susilpnėtų jos susitapatinimas su dalykiniu turiniu. Tačiau toks susitapatinimas yra labai svarbus, kad mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų klausimai politiniu lygiu būtų svarstomi kompetentingai, entuziastingai ir sėkmingai. Kitaip, gerokai sutriks trapi stabdžių ir atsvarų sistema.

3.13   Kitos priemonės – strategija „Europa 2020“

Komiteto nuomone, programa „Horizontas 2020“ yra būtinas ir vienas svarbiausių strategijos „Europa 2020“ elementų. Tačiau ją reikia papildyti svarbiomis tolesnėmis tiek Komisijos, tiek ir valstybių narių priemonėmis. Šiuo atžvilgiu Komitetas primena apie savo iniciatyvas dėl strategijos „Europa 2020“. Svarbiausias uždavinys yra visose valstybėse narėse sukurti veiksmingas ir inovacijoms palankias ekonomikos (9), socialines ir švietimo sistemas.

4.   Konkrečios Komiteto pastabos

4.1   Socialiniai ir humanitariniai mokslai, švietimo politika ir inovacijos

Komitetas palankiai vertina tai, kad į kiekvieną programos „Horizontas 2020“ bendrąjį tikslą įtraukiami socialinių ir humanitarinių mokslų sričių moksliniai tyrimai ir inovacijos. Komitetas mano, kad įvardytos temos yra aktualios ir svarbios, ir palankiai vertina joms suteiktą prioritetą programoje. Be to, Komitetas rekomenduoja dėti daugiau pastangų kuriant veiksmingesnę švietimo sistemą visais mokymo lygmenimis. Tai esminis uždavinys siekiant optimaliai ir orientuojantis į gabumus stiprinti ir išnaudoti ES turimus talentus. Kalbant konkrečiai apie programos „Horizontas 2020“ tikslus, labai svarbu universitetuose išugdyti pakankamą skaičių kvalifikuotų specialistų. Tačiau tam pagrindą padėti reikia dar mokykloje.!

4.2   Visuomenės uždaviniai

Komitetas palankiai vertina „Visuomenės uždavinių“ sąrašą, tačiau rekomenduoja dar daugiau dėmesio skirti šioms sritims:

4.2.1   Energetikos ir klimato klausimai

Atsižvelgdamas į ypač plataus užmojo tikslą (10) iki 2050 m. iš esmės pakeisti dabartinę mūsų energijos tiekimo sistemą ir visiškai pereiti prie tvarių mažo anglies dioksido kiekio technologijų, Komitetas rekomenduoja nustatant paprogramės „Visuomenės uždaviniai“ prioritetus šiai temai skirti daug daugiau dėmesio ir paskirstant biudžetą (11). Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad iki šiol nesurastas tinkamas sprendimas, kaip sukurti pakankamas ir įperkamas mažo anglies dioksido technologijas energijai kaupti ir saugoti, skirtas valdyti kintančią vėjo ir saulės energijos pasiūlą. Tai pasakytina ir apie ilgalaikį sunkiojo krovininio transporto ir vandens bei oro transporto aprūpinimą degalais. Tačiau reikėtų išsamiai išnagrinėti poveikį ekonomikai ir visuomenei.

4.2.2   Visuomenės ir įmonių pajėgumas inovuoti

Be to, Komitetas rekomenduoja uždavinių sąrašą papildyti svarbia tema „Visuomenės ir įmonių pajėgumas inovuoti“. (Kodėl GOOGLE arba FACEBOOK sukurti ne Europoje? Kodėl ne visose valstybėse narėse sukurtos vienodai našios valdymo, ekonomikos ir socialinės struktūros?). Nors Komisijos pasiūlyme (žr. 2.3.2 punkto III skyriaus vi poskyrį) ši tema priskirta tikslui „Integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė“, tačiau, Komiteto nuomone, tokiu būdu nepakankamai dėmesio skiriama didelei šios temos svarbai visuomenei ir ekonomikai. Iš esmės tai pagrindinė pavyzdinės iniciatyvos „Inovacijų sąjunga“ (12) tema (2.3.2 punkto –III skyriaus vi poskyris turėtų tokiu būdu sutrumpintai vadintis „Integracinė ir saugi visuomenė“).

4.3   MVĮ ir mikroįmonės – suinteresuotieji inovacijų srities subjektai

Komitetas palankiai vertina pasiūlymą gerinti MVĮ teikiamą paramą. Jis laiko tai svarbia bendros strategijos „Europa 2020“ koncepcijos sudedamąja dalimi ir primena apie savo nuomones dėl Inovacijų sąjungos (13). Jose Komitetas pabrėžė, kad „reikėtų persvarstyti mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžtį ir klasifikavimą, nes naujos tinklaveikos galimybės, kurias suteikia IRT, reiškia, kad mikroįmonės ir net individualios įmonės tampa vis reikšmingesnės. Galbūt reikėtų apsvarstyti, kur yra skiriamoji riba tarp šių įmonių ir laisvųjų profesijų.“ Komitetas džiaugiasi Komisijos pateikta informacija, kad tokių veiksmų jau imtasi. Be to, Komitetas atkreipia dėmesį į 7 skyrių ir pabrėžia, kad MVĮ nepaprastai svarbu gauti gerą ir suprantamą informaciją apie įvairius programos „Horizontas 2020“ finansavimo instrumentus ir apie galimybes jais naudotis. Pageidautina įsteigti konsultavimo tarnybas, kuriose MVĮ atstovai galėtų tiesiogiai kreiptis į konsultantus.

4.4   Universitetai

Komitetas palankiai vertina tai, kad dalyvavimo ir rezultatų sklaidos taisyklėse numatyta galimybė 100 proc. finansuoti visas tiesiogines tinkamas finansuoti sąnaudas. Komiteto nuomone, tai naudinga universitetuose dirbantiems gamtos, inžinerijos ir humanitarinių mokslų sričių mokslo darbuotojams arba jų grupėms. Tai padės įgyvendinti daugelį kartų Komiteto rekomenduotą tikslą – ES sukurti ir išlaikyti pasaulinio lygio universitetus. Tačiau, atsižvelgiant ir į Matias ataskaitą (Europos Parlamentas, A7–0302/2011) šioms priemonėms reikalingas papildomas finansavimas iš sanglaudos politikos biudžeto, siekiant sukurti reikalingus pajėgumus tose valstybėse narėse, kurios dar nepakankamai aktyviai dalyvauja Bendrojoje programoje. Šiam tikslui įgyvendinti reikalingos ir kitos svarbios priemonės, tačiau jas nagrinėjant šioje nuomonėje pastaroji pernelyg išsiplėstų.

4.5   Mokslinių tyrimų infrastruktūros

EESRK ne kartą pabrėžė, kad didelės apimties infrastruktūros suteikia esminę paramą ir instrumentus, reikalingus norint atlikti technologinius ir mokslinius tyrimus ir pasiekti aukščiausių rezultatų, kurių kitaip nebūtų įmanoma įgyvendinti. Tuo pačiu tai užtikrina jų patrauklumą ir poveikį tiek bendradarbiavimui Europoje, tiek ir sutelkiant geriausius viso pasaulio inžinierius ir mokslininkus (14). Be to, didelės apimties infrastruktūra viršija atskirų valstybių narių galimybes ir poreikį, todėl tokias infrastruktūras paprastai kuria ir eksploatuoja keletas bendradarbiaujančių valstybių narių.

4.5.1   Subsidiarumo principas

Tokios infrastruktūros kūrimas yra ES finansavimo pagal subsidiarumo principą pavyzdys. Todėl Komitetas apgailestauja, kad ši išskirtinė infrastruktūros svarba nei turiniu, nei forma neatsispindi pasiūlytame preliminariame biudžeto pasiskirstyme. Todėl Komitetas siūlo 2–2,5 proc. sumažinti kitų preliminarių biudžetų sąmatas (išskyrus MVĮ!) ir taip sutaupytas lėšas skirti infrastruktūros išlaidų kategorijai. Kadangi šiai išlaidų kategorijai priskiriamos ir svarbios elektroninės infrastruktūros, kurių reikšmė nuolat didėja, šis žingsnis yra dar labiau reikalingas.

4.5.2   Eksploatavimo sąnaudos

Komitetas rekomenduoja, kad finansuojant projektą, Komisija taip pat prisidėtų prie infrastruktūros eksploatavimo sąnaudų ir prašo Komisiją patikslinti, kad ji tikrai ketina to imtis.

4.6   Pagrindinės technologijos

Komitetas jau ne kartą pabrėžė (15), kad pagrindinių technologijų kūrimas, įvaldymas ir jų pateikimas rinkai yra lemiamas horizontalusis uždavinys siekiant sustiprinti ES pramonės konkurencinę padėtį ir išspręsti socialinius, pavyzdžiui, tvaraus energijos tiekimo arba sveikatos apsaugos, iššūkius. Todėl Komitetas palankiai vertina tai, kad šiai temai skiriama pakankamai dėmesio, visų pirma dėl to, kad pagrindinės technologijos veiksmingai skatina mokslinių tyrimų institutų ir pramonės bendradarbiavimą, o tuo pačiu ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes. Atsižvelgiant į tai, didelė svarba tenka programos daliai „FET Open“.

4.7   Apskaitos procedūros I

Komitetas palankiai vertina pasiūlymą pripažinti kiekvienoje konkrečioje valstybėje taikomas mokslinių tyrimų institutų ir įmonių apskaitos procedūras (pavyzdžiui, valandinių tarifų pramonėje apskaičiavimą). Tačiau tai turi apimti ir išlaidas, susidarančias dėl pridėtinės vertės mokesčio taikymo.

4.8   Apskaitos procedūros II

Be to, Komitetas palankiai vertina akivaizdų supaprastinamą taikant 100 proc. ir 20 proc. arba 70 proc. ir 20 proc. metodą dalyvavimui (paaiškinta šio dokumento 2.2.3 ir 2.2.4 punktuose). Nepaisant didelės administracinės naudos, palyginti su dabartinėmis kvotomis, tai gali būti finansiškai naudinga kai kurioms dalyvių grupėms, tačiau tai gali turėti ir neigiamą finansinį poveikį. Todėl Komitetas rekomenduoja pirmiausia sukaupti patirties taikant šį metodą ir, jei reikės, vėliau šiek tiek padidinti netiesioginių išlaidų finansavimo normas.

4.9   Viešieji pirkimai – ypač svarbus aspektas

Kuriant mokslinių tyrimų infrastruktūrą ir didelius įrenginius dažnai kreipiamasi į pramonę su užsakymu sukurti ir sukonstruoti naujoviškas, ypač sudėtingas ir daug pastangų reikalaujančias sudėtines dalis. Šiuo atveju būtina žengti į visiškai naują technologinę sritį ir gali kilti tipiškų problemų, kurios išnagrinėtos Komiteto nuomonėje dėl žinių perdavimo (16). Šioje nuomonėje Komitetas rekomenduoja „atidžiai išnagrinėti iki šiol sukauptą patirtį taikant esamas ES ir valstybių narių taisykles dėl valstybės pagalbos, biudžeto, viešojo pirkimo ir konkurencijos ir išsiaiškinti, ar jos padeda siekti tikslo – kuo geriau išsaugoti ir panaudoti įgūdžius ir specialiąsias žinias, įgytas pramonėje vykdant tokius užsakymus, Europos konkurencingumo labui, taip pat vykdant vėlesnius užsakymus“.

4.10   Naujas požiūris pramonės ir konkurencijos politikoje

Todėl reikėtų apsvarstyti galimybes susijusioje pramonės ir konkurencijos politikoje taikyti naują požiūrį. Tačiau kyla klausimas, ar ikiprekybiniai viešieji pirkimai, kaip juos įsivaizduoja Komisija, yra tinkama priemonė. Komiteto nuomone, viena vertus, kyla pavojus, kad baiminantis galimų žinių monopolių, bus veikiau visiškai atsisakyta siekti pramonės lyderio pozicijų ir aukščiausių rezultatų. Tai būtų didelė klaida. Kita vertus, Komitetas nuogąstauja, kad dėl pernelyg protekcionistinių priemonių mokslinių tyrimų nenaudai, nebus įmanoma gauti geriausio produkto, nes jis bus prieinamas tik už ES ribų. Todėl Komitetas rekomenduoja nustatyti ir su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais aptarti ir išsiaiškinti įvairius, iš dalies vienas kitam prieštaraujančius mokslinių tyrimų politikos, inovacijų politikos ir pramonės politikos tikslus ir joms keliamus reikalavimus – galbūt atskirais atvejais netgi prireiks taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas (žr. 4.9 punktą).

4.11   Tinkamas projekto dydis

Reikėtų atidžiai stebėti tendenciją kurti vis didesnius projektus, pavyzdžiui, Jungtinių technologijų iniciatyvas, ŽIB, o dabar ir FET pavyzdines iniciatyvas. Šių projektų vidaus valdymui ir derinimo procesams reikia skirti dar daugiau išteklių ir pastangų; tai jokiu būdu neturėtų tapti Babelio bokšto statyba.

4.11.1   Pagrindinė priemonė – bendradarbiavimo projektai

Išteklių telkimas gali duoti naudos, tačiau pasiekus tam tikrą apimtį iš Bendrosios programos gali būti išstumti kai kurie mažesni dalyviai, nes jiems nepakaks dalyvavimui reikalingos, daug kainuojančios teisinės ir administracinės paramos. Tai visų pirma pasakytina apie MVĮ ir universitetų mokslinių tyrimų padalinius. Todėl svarbiausia programos „Horizontas 2020“ priemone turėtų ir toliau būti lengvai valdomi bendradarbiavimo projektai su optimaliu dalyvių skaičiumi.

4.12   Europos inovacijos ir technologijos institutas (EIT)

Kadangi EIT finansuojamas iš programos „Horizontas 2020“ biudžeto, jo veiklą Komitetas taip pat laiko programa „Horizontas 2020“ įgyvendinamos strategijos dalimi, todėl Komiteto rekomendacijos taikomos ir šiai sričiai. Šiuo klausimu Komitetas rengia atskirą nuomonę (17).

4.13   Vertinimo kriterijai

2.2.6 punkte išvardijami Komisijos siūlomi vertinimo ir atrankos kriterijai (18) – kompetencija, poveikis, kokybė ir veiksmingumas. Komitetas tam pritaria tuo atveju, jei nesumažės ypatinga kompetencijos svarba, nes siekiant aukščiausių rezultatų tai pats svarbiausias kriterijus. Mažai tirtų sričių mokslinių tyrimų atveju Komitetas įspėja, kad nereikėtų pernelyg daug dėmesio skirti dažniausiai cituojamiems leidiniams, nes taip sukuriama tendencija daug dėmesio skirti toms mokslinių tyrimų temoms, kurios ir taip jau gerai įsitvirtinusios. Komitetas įspėja dėl sunormintų vertinimo procedūrų taikymo.

4.13.1   Savaime aišku, kad atliekant inovacijų rėmimo vertinimą, svarbus vaidmuo tenka rinkos aspektams  (19). Tai, kad būtent naujų technologijų atveju a priori situacijoje ši užduotis nėra tokia jau paprasta ir nebūtinai duota tikslius vertinimo duomenis, rodo pradinės vertinimo klaidos, pavyzdžiui, kuriant asmeninį kompiuterį.

4.14   Jungtinis tyrimų centras

Komitetas palankiai vertina pasiūlymus tiesiogiai finansuoti Jungtinį tyrimų centrą. Tačiau kartu Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad jo veiklai turėtų būti taikomos tokios pačios vertinimo procedūros, kaip ir kitiems organams. Jeigu Jungtinis tyrimų centras prašys netiesioginio finansavimo pagal specialiąją programą, būtina užtikrinti lygias galimybes kitų, ne Komisijos pareiškėjų ar suinteresuotųjų subjektų atžvilgiu.

5.   Euratomas

5.1   Pasiūlytą Euratomo programą Komitetas iš esmės vertina kaip nenutrūkstamą – ir visiškai pagrįstai! – 2012–2013 m. Euratomo programos, kurią Komisija neseniai paskelbė, o Komitetas išsamiai išnagrinėjo (20), tęsinį. Komitetas pakartoja ir patvirtina nurodytoje nuomonėje pateiktą savo teiginį: „Dėl daugelio priežasčių Komitetas mano, kad turi būti išsaugotos ir didinamos žinios apie branduolines technologijas, jų naudojimą ir pasekmes. Kadangi Euratomo BTMV bendroji programa atlieka koordinavimo vaidmenį telkiant išteklius ir integruojant bendras pastangas, ji sukuria labai svarbią Europos pridėtinę vertę“. Komitetas taip pat patvirtina minėtoje nuomonėje šiuo klausimu pateiktas išsamias pastabas ir rekomendacijas, todėl rengiamame dokumente nagrinėjama tik keletas konkrečių punktų. Pagrindinis uždavinys yra sukurti didžiausios saugos ir mažiausio kiekio ilgaamžių aukšto lygio radioaktyvumo atliekų reaktorių sistemas.

5.2   Komitetas su džiaugsmu pažymi, kad Komisijos pasiūlytoje programoje iš esmės atsižvelgiama į Komiteto pateiktas rekomendacijas. Jos apima:

—	geresnę reaktorių saugą, didelio radioaktyvumo atliekų šalinimą, virsmą siekiant sumažinti ilgalaikį radiacinį toksiškumą, daliųjų medžiagų kontrolę ir radiacinę saugą,

—	testavimo nepalankiausiomis sąlygomis pasekmes,

—	energijos gamybą branduolių sintezės būdu ir tarptautinį didelės apimties projektą ITER,

—	specialistų rengimą ir užtikrinimą, kad mokyklose būtų padėti žinių pagrindai.

5.2.1   Komitetas pakartoja (21), kad, nepaisant kai kurių valstybių narių sprendimo naudoti branduolinę energiją ar jos nenaudoti, „ES privalo toliau ryžtingai gilinti žinias saugumo ir susijusių technologijų klausimais ir gerinti jų sklaidą. Atsisakymas kaupti visapusiškas žinias reikštų pavojingą žingsnį link „stručio politikos“ “. Komitetui susirūpinimą kelia tai, kad tose valstybėse narėse, kurios planuoja dabar arba ateityje atsisakyti branduolinės energijos, gali būti prarandami ir nebegilinami su tuo susiję gebėjimai. To būtina išvengti.

5.3   Europos branduolinės energetikos forumas (angl. ENEF)

Kalbant apie branduolių sintezės reaktorių technologijos sritį, Komitetas ypač pritaria Europos branduolinės energetikos forumo procedūroms ir rekomendacijoms. Komitetas, bendradarbiaudamas su Komisija, per savo atstovus pats dalyvauja šio forumo darbe.

5.4   Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis

Sprendimas visas ES esančias branduolines elektrines testuoti nepalankiausiomis sąlygomis, buvo logiškas žingsnis įvykus cunamio sukeltai branduolinio reaktoriaus avarijai Fukušimoje. Kai tik bus turimi visi šių testavimų rezultatai, reikėtų nuspręsti ne tik dėl dabar eksploatuojamoms branduolinėms elektrinėms taikomų priemonių, bet ir nustatyti atitinkamus prioritetus įgyvendinant į mokslinius tyrimus, plėtrą ir demonstracinę veiklą orientuotą Euratomo programą.

5.4.1   Šiuo atveju ypatingą dėmesį reikėtų skirti galimiems projektuose nenumatytiems gedimams.

5.5   Branduolių sintezė

Visuomenėje įsiliepsnojo diskusijos apie branduolių sintezės programą, nes, viena vertus, iki 2050 m. (veiksmų plano laikotarpis) iš šios programos negalima tikėtis kokio nors vertingo indėlio skatinant mažo anglies dioksido kiekio energijos gamybą, ir, kita vertus, tarptautinio ITER projekto kūrimo sąnaudos (Komisijos pasiūlymu, šios sąnaudos turi būti padengtos ne iš Bendrosios programos lėšų!) labai padidėjo palyginti su ankstesne sąmata.

5.5.1   Energetikos veiksmų planas iki 2050 m.

Dėl Energetikos veiksmų plano iki 2050 m (22). Komitetas parengs atskirą nuomonę. Nagrinėjamame dokumente Komitetas norėtų tik pabrėžti, kad atsižvelgiant į pasaulinius demografinius pokyčius ir didėjantį pasaulinį energijos poreikį, iki 2050 m. ES įgyvendintomis priemonėmis jokiu būdu nepavyks ilgam laikui išspręsti pasaulinės energijos problemos. Atsižvelgiant į tai, iš viso galimų technologijų arsenalo, branduolių sintezė yra vienintelė iki šiol nepanaudota, turima arba žinoma kita galimybė išspręsti šią milžinišką užduotį.

5.5.2   ITER I

Nors Euratomo programai priklauso tik (europiniai) mokslo ir technologijų parengiamieji darbai ITER projektui – ITER kūrimo sąnaudos turi būti padengtos iš kitų šaltinių (23) – visiškai teisinga ITER laikyti svarbiausiu pasaulinių branduolių sintezės mokslinių tyrimų ir Europos branduolių sintezės programos projektu. Nepriklausomai nuo teikiamų galimybių ir to, kad reikia patobulinti koncepciją ir alternatyvas, ITER yra labai svarbus ir tarptautiniu mastu išskirtinis laimėjimas siekiant branduolių sintezės energiją naudoti ateityje. Vykdant ITER projektą pirmą kartą pasaulyje – užtikrinant teigiamus energetinius rezultatus – ketinama pasiekti 500 Mw terminę branduolinės sintezės galią (24).

5.5.3   ITER II

Be to, ITER yra ir svarbiausių pramonės šalių beprecedenčio masto tarptautinio bendradarbiavimo eksperimentinė laboratorija. Partneriai yra Kinija, Europos Sąjunga, Indija, Japonija, Korėja, Rusija ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Jų suinteresuotumas dalyvauti kuriant ypač svarbias naujas technologijas rodo didelius lūkesčius, susijusius su dar vienu naudingu energijos šaltiniu, kurį naudojant neišskiriama anglies dioksido. Tačiau dėl šio bendradarbiavimo naujoviškumo ir sudėtingumo reikėtų pakoreguoti pradinę idėją, kad augant partnerių skaičiui, mažės kiekvienam jų tenkančios bendrosios išlaidos. Didelė šios partnerystės vertė pirmiausia yra ne išlaidų mažinimas, bet sukaupta patirtis, idėjos ir aukštos kvalifikacijos specialistai, be to, nereikėtų nuvertinti šios partnerystės, kaip ir tarptautinės kosminės stoties, indėlio didinant tarptautinį supratimą ir taiką (ITER iniciatoriai buvo M. Gorbačiovas, F. Miteranas ir R. Reiganas!). Komiteto nuomone, Komisijos siūlymas, ES tenkančią ITER kūrimo finansavimo dalį padengti iš kitų šaltinių, o ne iš ES biudžeto, jokiu būdu neturėtų pakenkti tolesniam projekto įgyvendinimui.

5.5.4   Valstybių narių parama – asociacijos sutartys

Neseniai priimtoje nuomonėje dėl Euratomo programos (25) Komitetas atkreipė dėmesį į vadinamųjų asociacijų svarbą. Jos yra branduolių sintezės programos pagrindas ir idėjų kalvė bei valstybių narių paramos užtikrinimo pagrindas. Komitetas pakartoja nurodytoje nuomonėje išdėstytas pastabas ir dar kartą įspėja, kad šiai svarbiai paramai negali grėsti pavojus arba leidžiama jai sunykti. Be to, asociacijos yra išbandyta priemonė užtikrinant Komisijos pageidaujamą „bendrą mokslinių tyrimų programavimą“ (26). Net ir tuo atveju, jei būtų keičiama Europos branduolių sintezės programos organizacinė struktūra, reikia užtikrinti, kad būtų galima naudotis veiksmingais bendro programavimo instrumentais, siekiant Bendrijos lygiu koordinuoti ir tikslingai integruoti programoje dalyvaujančias valstybių narių laboratorijas, kad būtų išsaugota ligšiolinė ES kaip lyderės pozicija šioje mokslinių tyrimų srityje ir būtina valstybių narių parama.

6.   Europos mokslinių tyrimų erdvė: bendra rinka mokslo darbuotojams

6.1   Komisija tikisi, kad 2014 m. bus baigta kurti Europos mokslinių tyrimų erdvė. Komitetas to pageidautų, tačiau abejoja, kad tai gali būti pasiekta, nes tam reikėtų įvykdyti vidaus rinkos kriterijus, susijusius su, pavyzdžiui, Europos Bendrijos patentu arba bendra rinka mokslo darbuotojams (27).

6.2   Atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 2 d. Tarybos sprendimą (28), Komitetas mano, kad reikia kuo skubiau imtis veiksmų siekiant pagerinti nepatenkinamą viešosiose mokslinių tyrimų organizacijose ir universitetuose dirbančių jaunų mokslo darbuotojų socialinę padėtį. Ši padėtis akivaizdžiai prieštarauja tikslui gerokai padidinti mokslo darbuotojo profesijos patrauklumą arba bent jau užtikrinti, kad ši profesija nebūtų vertinama blogiau, nei kitos panašios profesijos.

6.3   Komitetas pripažįsta, kad kai kurių valstybių narių mokslinių tyrimų organizacijos jau pasiekė tam tikros pažangos taisydamos padėtį ir toliau deda pastangas šioje srityje. Komitetas taip pat pripažįsta, kad padėtį gerinti stengiasi ir Komisija, pavyzdžiui, įgyvendindama Marie-Curie ir Erasmus programas.

6.4   Problema iš esmės susijusi su valstybių narių viešojo sektoriaus darbo užmokesčio ir socialinės apsaugos sistemomis, pagal kurias dažniausiai atsiskaitoma su viešosiose mokslinių tyrimų organizacijose ir universitetuose dirbančiais mokslo darbuotojais. Šios sistemos dažniausiai grindžiamos nepertraukiama karjera pas tą patį darbdavį ir pagal tai darbuotojui yra atsilyginama. Tačiau būtent dėl šios priežasties jos neatitinka konkrečių poreikių mokslo ir mokslinių tyrimų srityse.

6.5   Šiose sistemose neįvertinama ir nekompensuojama daug pastangų ir laiko reikalaujanti atrankos procedūra, įskaitant doktorantūrą, kurią jauni mokslininkai jau prieš tai turi būti sėkmingai įveikę, be to, nekreipiama dėmesio į tai, kad jų atveju karjera – bent jau iš pradžių – nėra nepertraukiama; dažniausiai tai būna laikinos darbo sutartys, dažnai nesuteikiančios vilčių dėl pratęsimo arba nuolatinio įdarbinimo ateityje. Be to, šis pagrįstas nuolatinis rūpestis dėl tolesnės profesinės ateities ir su tuo susijęs stresas turi neigiamą poveikį ne tik mokslo ir mokslinių tyrimų darbuotojams, bet ir jų asmeniniams santykiams bei šeimos kūrimui.

6.6   Tačiau šios daug didesnės socialinės rizikos nekompensuoja nei atitinkamai didesni atlyginimai, nei didesnė socialinė apsauga. Tai pat beveik atsižvelgiama į tai, kad norint daryti sėkmingą karjerą mokslo sistemoje, būtinas minimalus judumas – priešingai, šiose sistemose judumas dažniausiai laikomas trūkumu.

6.7   Valstybių narių darbo užmokesčio sistemos yra sunkiai suderinamos tarpusavyje ir todėl darbo užsienyje metu sukauptą „socialinį kapitalą“ sudėtinga perkelti, o dėl to judumas tarp valstybių narių tampa dar labiau nuostolingas.

6.8   Todėl valstybių narių darbo užmokesčio ir socialinės apsaugos sistemas reikėtų nedelsiant pertvarkyti, kad jos atitiktų mokslininkams reikalingas konkrečias sąlygas. Kadangi šį tikslą galima įgyvendinti tik labai ilgo proceso metu, Komitetas atkreipia dėmesį į pirmiau nurodytą Tarybos sprendimą ir, savo ruožtu, ragina Komisiją ryžtingai tęsti pradėtą darbą, siekiant kartu su valstybėmis narėmis sukurti specialų (socialinio fondo lėšomis finansuojamą) fondą, kad atitinkamomis išmokomis būtų galima kompensuoti pirmiau nurodytus jaunų mokslo darbuotojų patiriamus nepatogumus. Numatant šias išmokas reikėtų atsižvelgti į didesnę socialinę riziką dėl viena po kitos sudaromų laikinų sutarčių, ir į dėl judumo (visų pirma tarpvalstybinio) sumažėjusį arba prarastą „socialinį kapitalą“.

7.   Patogumas vartotojui ir informacija: trumpas vadovas. Konsultavimo tarnybos

7.1   Komitetas pakartoja savo primygtinį raginimą Komisijai, atsižvelgiant į finansavimo instrumentų, procedūrų, tinklų ir terminų įvairovę (pavyzdžiui, projektai, ŽIB, technologijų platformos, inovacijų partnerystės, pavyzdinės iniciatyvos, ERA tinklai, bendras programavimas, Erasmus, Marie-Curie, COST, EUREKA ir kt.), parengti suprantamą apžvalgą ir trumpą vadovą, kuris turėtų būti prieinamas ir internete. Jame turėtų būti aiškiai pristatomi atskiri instrumentai, jų naudojimo sąlygos ir tikslai. Tai būtų svarbus indėlis siekiant supaprastinimo ir skaidrumo, kuris galėtų puikiai papildyti iš esmės labai gerą CORDIS portalo funkciją.

7.2   Rengiant šį vadovą, Komitetas rekomenduoja apsiriboti esminiais dalykais ir atsisakyti propagavimo arba pagrindimo. Net šioje nuomonėje nagrinėjamų dokumentų atveju, Komitetui būtų buvę daug paprasčiau, jei pagrindiniai teiginiai būtų buvę pristatyti pateikiant mažiau papildomos informacijos.

7.3   Komitetas rekomenduoja paskelbti visų pirma MVĮ ir konkretiems jų poreikiams pritaikytą variantą, kuris atitiktų jų turimas žinias. Be to, reikėtų įkurti kompetentingas konsultavimo tarnybas, pavyzdžiui, regioninėms organizacijoms (pramonės ir prekybos rūmai ir pan.) rengti specialiai pritaikytus seminarus, kad jos galėtų veikti kaip informacijos centrai.

---

(1)  Išvados dėl „Mokslo darbuotojų judumo ir profesinės veiklos“2 999-asis Konkurencingumo tarybos posėdis, 2010 m. kovo 1–2 d., Briuselis.

(2)  COM(2011) 48 final ir OL C 318, 2011 10 29, p. 121.

(3)  Visų pirma žr. OL C 48, 2011 2 15, p. 129.

(4)  COM(2011) 48 final ir OL C 318, 2011 10 29, p. 121.

(5)  OL C 132, 2011 5 3, p. 39.

(6)  Žr. 3 išnašą.

(7)  Išvados dėl „Mokslo darbuotojų judumo ir profesinės veiklos“2 999-asis Konkurencingumo tarybos posėdis, 2010 m. kovo 1–2 d., Briuselis.

(8)  OL C 44, 2008 2 16, p. 1.

(9)  Žr. http://www.worldbank.org

(10)  COM(2011) 885 final.

(11)  OL C 21, 2011 1 21, p. 49.

(12)  OL C 132, 2011 5 3, p. 39.

(13)  OL C 132, 2011 5 3, p. 39.

(14)  OL C 182, 2009 8 4, p. 40.

(15)  OL C 48, 2011 2 15, p. 112.

(16)  OL C 218, 2009 9 11, p. 8, 1.8 punktą ir 5 skyrių.

(17)  COM(2011) 822 final – EESRK nuomonė „EIT strateginė darbotvarkė“ (Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 122).

(18)  Žr. ypač OL C 132, 2011 5 3, p 39, 4.2 punktą.

(19)  Žr. OL C 132, 2011 5 3, p. 39, 3.7.2 punktą.

(20)  COM(2011) 71 final, COM(2011) 72 final, COM(2011) 73 final, COM(2011) 74 final ir OL C 318, 2011 10 29, p. 127.

(21)  OL C 318, 2011 10 29, p. 127, nurodytos nuomonės 3.4 punktas.

(22)  Žr. 10 išnašą.

(23)  Žr. taip pat COM(2011) 931 final. Šia tema Komitetas parengs atskirą nuomonę.

(24)  Žr. http://www.iter.org/.

(25)  OL C 318, 2011 10 29, p. 127, 4.5.1 punktas.

(26)  COM(2008) 468 final, OL C 228, 2011 9 22, p. 56.

(27)  Žr. OL C 44, 2008 2 16, p. 1, 1.3 punktą.

(28)  Žr. 1 išnašą.

---