52016DC0707

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 11 08

COM(2016) 707 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

„Paryžiaus susitarimo įgyvendinimas – ES pažanga siekiant bent 40 proc. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį“

(reikalaujama pagal 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo ir kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 280/2004/EB, 21 straipsnį)

{SWD(2016) 349 final}

1.Bendroji apžvalga

2.Vidaus ir tarptautiniai veiksmai, kurių imamasi finansuojant kovą su klimato kaita

3.ES išmetamųjų teršalių kiekio mažinimas

4.Prisitaikymas prie klimato kaitos

5.Dalyvavimas įgyvendinant tarptautinę klimato politiką

6.Dalijimasis patirtimi

Paveikslų rodyklė

1 pav. Pažanga, padaryta siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų

2 pav. BVP (realiąja verte), išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio ir teršalų išmetimo intensyvumo ekonomikos sektoriuose (išmetamųjų teršalų ir BVP santykio) indekso (1990 m. = 100) pokyčiai

3 pav. Apskaičiuotas (2015 m.) ir prognozuojamas (2020 m.) santykinis atotrūkis tarp išmetamųjų teršalų ir išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslų pagal SPP (proc., kai 2005 m. yra baziniai metai, pagal kuriuos apskaičiuojamas išmetamųjų teršalų kiekis) Neigiamos ir teigiamos reikšmės atitinkamai žymi, kad tikslas buvo viršytas arba įgyvendintas nepakankamai

4 pav. Aukcionuose gautų pajamų panaudojimas energetikos ir klimato reikmėms valstybėse narėse pagal sektorius (ES svertinis vidurkis) 2015 m.

5 pav. ES ATLPS, atsinaujinančiųjų energijos išteklių, apmokestinimo ir kitų išmetamą CO2 kiekį, susidarantį dėl degimo proceso, reglamentuojančių politikos sričių ex post vertinimas

1.Bendroji apžvalga

1.1.Paryžiaus susitarimo ratifikavimas

2016 m. spalio 4 d. ES ratifikavo Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos ir šis įsigaliojo 2016 m. lapkričio 4 d. 2015 m. spalio 5 d. ES deponavo savo ratifikavimo dokumentus kartu su aštuoniomis valstybėmis narėmis, kurios jau užbaigė savo nacionalines ratifikavimo procedūras: Austrija, Lenkija, Malta, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Vengrija ir Vokietija. Graikija ir Švedija savo ratifikavimo dokumentus 2016 m. spalio mėn. pabaigoje. Likusios valstybės narės tęs vidaus ratifikavimo procesus, kad kuo greičiau deponuotų savo ratifikavimo dokumentus.

Paryžiaus susitarimas – visam pasauliui labai svarbus žingsnis stiprinant kolektyvinius veiksmus ir spartinant visuotinį perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir klimato kaitos poveikiui atsparios visuomenės. Komisija Paryžiaus susitarimo vertinimą pateikė 2016 m. kovo mėn. Remdamiesi šiuo komunikatu, Europos vadovai pabrėžė ES įsipareigojimą mažinti Sąjungoje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, didinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalį ir gerinti energijos vartojimo efektyvumą, kaip sutarta 2014 m. spalio mėn. Teisės aktų pritaikymas siekiant įgyvendinti šią strategiją išlieka ES prioritetu.

Paryžiaus susitarimu bus pakeistas 1997 m. Kioto protokole įtvirtintas požiūris, kurio laikantis prisiimti iki 2020 m. pabaigos galiojantys įsipareigojimai. Antrasis Kioto protokolo etapas – tai žingsnis link pasaulinio susitarimo dėl klimato kaitos po 2020 m. ES jau pasiekė kai kuriuos 2020 m. teisės aktų (Sprendimo dėl pastangų pasidalijimo, ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos, Stebėsenos mechanizmo reglamento) rezultatus, be to, ES ir jos valstybės narės gerokai pasistūmėjo į priekį kartu siekdamos Kioto protokolo antrojo įsipareigojimų laikotarpio tikslų.

1.2.Pažanga, padaryta siekiant tikslo iki 2030 m. bent 40 proc. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį

Kaip parodyta toliau pateiktame 1 pav., 2015 m. ES išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis buvo 22 proc. mažesnis nei 1990 m. ES išmetamųjų teršalų dalis pasaulyje ilgainiui taip pat mažėjo. Iš naujausių EDGAR duomenų bazės duomenų matyti, kad ši dalis 2012 m. sudarė 8,8 proc.

1 pav. Pažanga, padaryta siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų

2014 m. išmetamųjų teršalų kiekis pastebimai sumažėjo (4 proc.), tačiau 2015 m. jis šiek tiek padidėjo (0,7 proc.). Nors plačiai pripažįstama, kad 2015 m. buvo patys šilčiausi metai visame pasaulyje, tačiau Europoje 2015 m. buvo šalčiau nei 2014 m. – šildymo dienolaipsnių skaičius padidėjo 4 proc. Be to, 2015 m. taip pat sumažėjo iškastinio kuro, ypač propelento, kaina, todėl, kitaip nei 2014 m., tokio kuro įsigyta daugiau. Tačiau vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu pastebima išmetamųjų teršalų kiekio mažėjimo tendencija.

Remiantis valstybių narių prognozėmis, kurios pagrįstos esamomis priemonėmis, apskaičiuota, kad 2030 m. bendras ES išmetamųjų teršalų kiekis bus 26 proc. mažesnis nei 1990 m. Šiuo metu įgyvendinama nauja klimato kaitos švelninimo politika, kad būtų pasiektas ES tikslas, dėl kurio susitarta Paryžiuje: iki 2030 m. bent 40 proc. (palyginti su 1990 m.) sumažinti Sąjungoje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įgyvendinus šią politiką, ES išmetamųjų teršalų kiekis atitiktų 1 pav. parodytą žalią liniją. Šios teisėkūros ir su teisėkūros procedūra nesusijusios priemonės aprašomos kituose skirsniuose.

ES toliau sėkmingai atsieja savo ekonomikos augimą nuo išmetamųjų teršalų kiekio. 1990–2015 m. visos ES BVP išaugo 50 proc., o bendras išmetamųjų teršalų kiekis (neįskaitant žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF), tačiau įskaitant tarptautinės aviacijos sektorių) sumažėjo 22 proc. ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo intensyvumas ekonomikos sektoriuose, kuris apibūdinamas kaip išmetamųjų teršalų ir BVP santykis, 1990–2015 m. sumažėjo beveik per pusę.

1.3.Pažanga, padaryta siekiant 2020 m. tikslų

Remiantis valstybių narių 2015 m. pateiktomis prognozėmis, kurios pagrįstos esamomis priemonėmis, apskaičiuota, kad 2020 m. išmetamųjų teršalų kiekis bus 24 proc. mažesnis nei 1990 m. Įgyvendindama savo strategiją „Europa 2020“, ES įsipareigojo 2020 m. 20 proc. (palyginti su 1990 m. lygiu) sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Taigi ES daro pažangą siekdama šio vidaus tikslo.

ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS) yra ES klimato politikos pagrindas. Ji iš esmės taikoma pramonės ir energetikos sektoriams. 2005–2015 m. išmetamųjų teršalų, kuriems taikoma ES ATLPS ir kurie sudaro šiek tiek mažiau nei pusę visų ES išmetamųjų teršalų, kiekis sumažėjo 24 proc. Per šį laikotarpį išmetamųjų teršalų, kuriems netaikoma ES ATLPS, kiekis sumažėjo 12 proc. Apskaičiuota, kad 2015 m. iš įrenginių, kuriems taikoma ES ATLPS, išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėjo apie 0,4 proc. Tai patvirtina pastarųjų penkerių metų mažėjimo tendenciją. Be to, apyvartinių taršos leidimų perteklius, kuris sistemoje susidarė nuo 2009 m., atidėjus jų pardavimą aukcionuose, pastebimai sumažėjo iki maždaug 1,78 mlrd. leidimų. Todėl pertekliaus lygis yra žemiausias nuo dabartinio prekybos laikotarpio pradžios 2013 m. Dėl apyvartinių taršos leidimų pardavimo aukcionuose atidėjimo 2014 m., 2015 m. ir 2016 m. atidėti atitinkamai 400 mln., 300 mln. ir 200 mln. apyvartinių taršos leidimų aukcionai. Šie leidimai bus perkelti į rinkos stabilumo rezervą (RSR), kuris pradės veikti 2019 m. sausio mėn. ir padės spręsti dabartinę apyvartinių taršos leidimų pertekliaus problemą. Anglies dioksido rinkos veikimo ataskaita bus dar šių metų pabaigoje.

Pagal Sprendimą dėl pastangų pasidalijimo (SPP) valstybės narės turi įgyvendinti 2013–2020 m. laikotarpio privalomus metinius išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio tikslus ir tai padaryti sektoriuose, kuriuose netaikoma ATLPS, pvz., statybos, transporto, atliekų ir žemės ūkio sektoriuose. Remiantis 2013 ir 2014 m. apskaitos ataskaita ir apytiksle 2015 m. apskaitos ataskaita (žr. 2 pav.), galima teigti, kad 27 valstybės narės pasiekė savo trejų metų − 2013–2015 m. − laikotarpio tikslus. Tik Maltos išmetamųjų teršalų kiekis kiekvienais iš minėto trejų metų laikotarpio metais viršijo nustatytą ribą. Dėl šios priežasties Maltos išmetamųjų teršalų kiekis yra didesnis nei apskaičiuotasis nacionalinėse prognozėse. Todėl šaliai reikia pasinaudoti Sprendimo dėl pastangų pasidalijimo lankstumo nuostatomis (pvz., nusipirkti vienetų iš kitų valstybių narių), be to, atsižvelgiant į naujausius išmetamųjų teršalų duomenis, jai taip pat gali prireikti atnaujinti savo 2020 m. prognozes.

Be to, tikimasi, kad 2020 m. daugumoje valstybių narių bus pasiekti SPP numatyti ŠESD kiekio mažinimo tikslai, nustatyti nacionalinėse prognozėse, kurios yra pagrįstos jau įgyvendinta politika. Remdamosi savo prognozėmis, kai kurios valstybės narės vis dar turi nustatyti papildomas priemones arba 2020 m. pasinaudoti lankstumo nuostatomis.

Tikimasi, kad Airijoje iki 2020 m. išmetamųjų teršalų kiekis išliks stabilus, taip pat tikimasi, kad transporto sektoriuje išmetamųjų teršalų kiekis iki to laiko gerokai padidės. 2016 m. birželio mėn. per Europos semestrą (metinį makroekonominės, biudžeto ir struktūrinės politikos koordinavimo ES ciklą) ES vadovai rekomendavo Airijai toliau mažinti išmetamųjų teršalų kiekį daugiau investuojant į viešąjį transportą.

Pagal naujausias nacionalines prognozes išmetamųjų teršalų kiekis Liuksemburge iki 2020 m. nacionalinį tikslą viršys 5 proc.

Taip pat tikimasi, kad Belgija 5 proc. nukryps nuo 2020 m. tikslo. Vis dėlto papildomos investicijos į transporto infrastruktūrą ir energijos gamybos pajėgumus galėtų padėti mažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Bendrovių automobiliams vis dar taikomos palankios sąlygos, o tai didina taršą, eismo spūstis ir išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Atsižvelgiant į Austrijos, Danijos ir Suomijos prognozes, gali būti, kad šios šalys taip pat neįgyvendins savo 2020 m. išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslų, tačiau šis nuokrypis nebus didesnis nei 5 proc. Tačiau Austrija ir Suomija dar gali pasiekti savo tikslus, jei įgyvendins numatytas papildomas priemones.

1.4.Kioto protokolo pirmojo įsipareigojimų laikotarpio tikslo įgyvendinimas ir pažanga, padaryta siekiant antrojo įsipareigojimų laikotarpio tikslo

2016 m. rugpjūčio 2 d. JTBKKK paskelbė galutines Kioto protokolo šalių ataskaitas apie pirmąjį – 2008–2012 m. – įsipareigojimų laikotarpį (angl. CP1). 26 valstybės narės ir ES kaip konvencijos šalis prisiėmė įsipareigojimą šiuo laikotarpiu. Per CP1 ES išmetamųjų teršalų kiekis buvo 23,5 Gt CO2 ekvivalento, palyginti su bendru 26,7 Gt CO2 ekvivalento tikslu. Šis tikslas vėliau buvo pasiektas su 12 proc. atsarga, kaip išsamiau paaiškinta Komisijos tarnybų darbinio dokumento 7 lentelėje.

Visoje ES atitikties reikalavimams tikslais panaudota 21,8 mlrd. nustatytosios normos vienetų (NNV), 818 mln. patvirtintų išmetamųjų teršalų mažinimo vienetų (PTMV), 1,6 mln. laikinųjų PTMV, 508 mln. išmetamųjų teršalų mažinimo vienetų (TMV) ir 390 mln. teršalų šalinimo vienetų (TŠV). ES perkėlė daugiau nei 4 mlrd. NNV, 1,5 mlrd. PTMV ir 1,7 mlrd. TMV. Perkelti vienetai gali būti panaudoti siekiant užtikrinti atitiktį antrojo įsipareigojimų laikotarpio (angl. CP2) reikalavimams, kuriems taikomos Dohoje padaryto Kioto protokolo pakeitimo taisyklės. Vis dėlto perkelti NNV negali būti naudojami siekiant ES klimato ir energetikos teisės aktuose nustatytų tikslų, o PTMV ir TMV naudojimas yra ribojamas atsižvelgiant į kokybę ir kiekybę.

Per antrąjį įsipareigojimų laikotarpį (2013–2020 m.) visos 28 valstybės narės drauge įsipareigojo siekti ES masto tikslo. Pagal valstybių narių prognozes ES ir jos 28 valstybės narės gerokai pasistūmėjo į priekį siekdamos viršyti šį tikslą.

2.Vidaus ir tarptautiniai veiksmai, kurių imamasi finansuojant kovą su klimato kaita

2.1.Pajamų, gautų pardavus ES apyvartinius taršos leidimus aukcionuose, telkimas

Kaip valstybės narės panaudoja aukcionuose gautas pajamas

2015 m. aukcionuose pardavusios ATLPS leidimus valstybės narės gavo 4,9 mlrd. EUR pajamų, iš kurių 98 proc. sudarė pajamos iš stacionarių įrenginių ir 2 proc. – iš aviacijos sektoriaus. Iš Komisijai pateiktos informacijos matyti, kad 77 proc. šių pajamų valstybės narės išleido ar planavo išleisti su klimatu susijusiems tikslams.

Kaip matyti iš 4 pav., šios pajamos išleistos atsižvelgiant į valstybių narių prioritetus. Pavyzdžiui, Vengrija neseniai nusprendė dalį pajamų investuoti į elektromobilumą. Prancūzija ir Čekija didžiąją pajamų dalį išleido energijos vartojimo efektyvumui didinti. Ispanija prioritetą toliau teikia atsinaujinančiosios energetikos plėtros skatinimui. Daugiau informacijos apie aukcionuose gautų pajamų panaudojimą bus pateikta kitoje energetikos sąjungos būklės ataskaitoje.

4 pav. Aukcionuose gautų pajamų panaudojimas energetikos ir klimato reikmėms valstybėse narėse pagal sektorius (ES svertinis vidurkis) 2015 m.

Programa „NER 300“

Programa „NER 300“ yra viena didžiausių finansavimo programų pasaulyje, skirta mažo anglies kiekio energetikos inovacijų demonstraciniams projektams. Ji finansuojama iš pajamų, gautų aukcionuose pardavus 300 mln. ATLPS leidimų. Pagal programą „NER 300“ devyniolikoje valstybių narių finansuoti atrinkti 37 atsinaujinančiosios energijos projektai ir vienas anglies dioksido surinkimo ir saugojimo (angl. CCS) projektas. Trys iš šių projektų jau įgyvendinti, o jų rezultatas – švarios energijos gamyba. Visas pagal programą „NER 300“ skirtas finansavimas sudaro 2,1 mlrd. EUR, kurie, kaip tikimasi, padės pritraukti 2,7 mlrd. EUR privačių investicijų.

2.2.Klimato politikos sričių įtraukimas į ES biudžetą

Tikimasi, kad 2014–2020 m. vidutiniškai bent 20 proc. ES biudžeto lėšų bus skirta su klimatu susijusioms išlaidoms. Numatyta, kad tai sudarys apie 200 mlrd. EUR. Konkreti situacija priklauso nuo įvairių priemonių:

-Europos struktūriniai ir investicijų fondai (ESI fondai) sudaro daugiau nei 43 proc. ES biudžeto. 28 partnerystės susitarimai ir daugiau nei 530 konkrečių fondų lėšomis finansuojamų programų padeda užtikrinti klimato politikos sričių finansavimą. Buvo parengti bendri metodai, kurie taikomi siekiant nustatyti paramos su klimato kaita susijusiems uždaviniams lygį. Su veiksmais klimato kaitos srityje susijusiems uždaviniams remti bus skirta daugiau kaip 115 mlrd. EUR – tai sudaro apie 25 proc. visų fondų lėšų.

-Bendra žemės ūkio politika (BŽŪP). Europos žemės ūkio garantijų fondas (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP) kartu sudaro 39 proc. ES biudžeto. Nuo 1990 m. žemės ūkio sektoriuose išmetamas ne CO2 teršalų kiekis ES sumažėjo 24 proc. Prie šio atsiejimo prisidėta skiriant BŽŪP paramą klimatui nekenkiančiam žemės ūkiui. Pavyzdžiui, BŽŪP kaimo plėtros politika remiamas ūkių modernizavimas, siekiant sumažinti energijos suvartojimą, gaminti atsinaujinančiąją energiją, didinti sąnaudų efektyvumą ir taip mažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Apskaičiuota, kad 2015 m. 13,6 mlrd. EUR BŽŪP biudžeto lėšų buvo susijusios su klimatu.

-Programa „Horizontas 2020“. Šios ES mokslinių tyrimų finansavimo programos biudžetas 2014–2020 m. yra 79 mlrd. EUR (tai yra 7 proc. viso ES biudžeto). Tikimasi, kad bent 35 proc. šių lėšų bus investuota į projektus, susijusius su klimatu. Iš naujausių duomenų matyti, kad šis 35 proc. tikslas bus beveik pasiektas investuojant į mokslinius tyrimus, kurių objektas – visuomeniniai uždaviniai (t. y. energetika, transportas ar maistas). Tačiau principu „iš apačios į viršų“ pagrįstas programos „Horizontas 2020“ dalis (t. y. atvirus kvietimus teikti paraiškas) vėluojama įgyvendinti. Todėl reikia nustatyti platesnio masto užmojus ir imtis taisomųjų veiksmų, kad būtų pasiektas 35 proc. įtraukimo tikslas.

Pramonės sektorius ir Europos institucijos taip pat pradėjo įgyvendinti keletą viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės susitarimų (VPP), tokių kaip „Tvari procesų pramonė efektyviai naudojant išteklius ir energiją“, kurių tikslas – efektyviau naudoti išteklius ir sumažinti CO2 kiekį pramonės ir pastatų sektoriuose. Iš neseniai atliktos analizės matyti, kad šie VPP susitarimai padeda iš esmės mažinti energijos suvartojimą ir išmetamą CO2 kiekį.

21-osios klimato kaitos konferencijos rezultatai ir Paryžiaus susitarime nustatytos naujovės padeda šalinti būsimose 2018–2020 m. laikotarpio darbo programose esantį atotrūkį. Be to, integruotas strateginis energetikos technologijų planas (SET) yra pirmasis energetikos sąjungos siekinys skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas, kuriuo suteikiamas naujas postūmis mažo anglies dioksido kiekio technologijų kūrimui ir diegimui geriau koordinuojant darbą ir nustatant prioritetines darbo kryptis. Jame daugiausia dėmesio skiriama dešimčiai pagrindinių veiklos krypčių, kuriomis siekiama įgyvendinti energetikos sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų prioritetus, nustatytus atsižvelgiant į energetikos sistemos poreikių vertinimą, jų svarbą energetikos sistemos transformacijai ir augimo skatinimo bei darbo vietų kūrimo ES potencialą. Šie veiksmai apima visą inovacijų grandinę, t. y. nuo fundamentinių tyrimų iki inovacijų diegimo rinkoje, atsižvelgiant tiek į finansavimą, tiek į reglamentavimo sistemos sąlygas. Jame taip pat siūlomas naujas kartu su Europos investicijų banku (EIB) sukurtas finansinis produktas „Energetikos demonstracinių projektų priemonė“, kuris yra orientuotas į pačius naujausius didelės apimties komercinius demonstracinius projektus.

-Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) – tai ES biudžete numatyta 16 mlrd. EUR garantija, papildyta 5 mlrd. EUR asignavimų suma iš EIB nuosavų išteklių. Šis fondas remia strategines investicijas į pagrindines sritis, pvz., infrastruktūrą, švietimą, mokslinius tyrimus, inovacijas ir mažųjų įmonių rizikos finansavimą. Šio fondo finansinis svertas yra 315 mlrd. EUR. ESIF lėšos jau yra skirtos atsinaujinančiosios energijos demonstraciniams projektams finansuoti, įskaitant su atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais susijusį transportą, pramonę ir energijos kaupimą. 2016 m. rugsėjo 16 d. Komisija pasiūlė pratęsti fondo veiklą, kad 2018–2020 m. dar daugiau dėmesio būtų skiriama naujoviškiems mažo anglies dioksido kiekio projektams. Šiuo pasiūlymu stiprinama papildomos naudos koncepcija siekiant užtikrinti, kad būtų pasirenkami tik tie projektai, kurie be ESIF paramos nebūtų buvę vykdomi. Kaip užtikrinantys papildomą naudą buvo nurodyti bendrajai rinkai svarbūs tarpvalstybiniai infrastruktūros ir paslaugų projektai. Dėl pasiūlymo iki 2020 m. turėtų būti pritraukta iš viso bent pusė trilijono eurų investicijų. Komisija paragino teisės aktų leidėjus nagrinėti šį pasiūlymą prioriteto tvarka.

-LIFE veiksmų klimato kaitos srityje paprogramės dotacijos veiksmams ir finansinės priemonės 2015 m. padėjo įgyvendinti ir tobulinti klimato politiką ir teisės aktus. Pagal šią paprogramę Komisija 40-iai projektų, kuriais sukuriama Europos pridėtinė vertė klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie klimato kaitos ar valdymo ir informavimo srityje, skyrė 56 mln. EUR. Maždaug 30-iai NVO, kurios aktyviai veikia aplinkos ir klimato kaitos srityje, iš dotacijų veiklai biudžeto skirta apytiksliai 10 mln. EUR. Pažanga taip pat padaryta įgyvendinant dvi finansines priemones. Pasirašytos trys efektyvaus energijos vartojimo priemonėms skirto privataus finansavimo (angl. PF4EE) operacijos (Ispanija, Prancūzija, Čekija). Pagal Gamtos turtų finansavimo priemonę (GTFP) atliktas dviejų operacijų, kurias būtų galima pasirašyti 2016 m. rudenį, išsamaus patikrinimo vertinimas.

-Išorės veiksmų priemonės. Siekiant vykdyti Paryžiaus susitarimą ir remti besivystančių ir kaimyninių šalių pastangas įgyvendinant savo kovos su klimato kaita veiksmų planus, į ES pagalbos biudžetus taip pat įtrauktas klimato aspektas.

2.3.Parama besivystančioms šalims

Sudarius Paryžiaus susitarimą, besivystančioms šalims, įgyvendinančioms savo nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus (NDC), teikiama parama atlieka svarbų vaidmenį, nes padeda pereiti prie anglies dioksido kiekio mažinimu pagrįstos ekonomikos.

2009 m. Kopenhagos klimato kaitos konferencijoje išsivysčiusios šalys įsipareigojo siekti ilgalaikio tikslo – nuo 2020 m. kasmet bendrai sutelkti 100 mlrd. JAV dolerių, kurie būtų skirti prasmingiems klimato kaitos švelninimo veiksmams atlikti ir įgyvendinimo skaidrumui užtikrinti. Šis finansavimas bus teikiamas iš įvairių šaltinių, įskaitant viešuosius ir privačiuosius, dvišalius ir daugiašalius, taip pat alternatyviuosius finansavimo šaltinius. 2015 m. Paryžiaus klimato kaitos konferencijoje išsivysčiusios susitarimo šalys susitarė toliau, t. y. iki 2025 m., siekti nustatyto kolektyvinio lėšų telkimo tikslo ir nustatyti naują kolektyvinį kiekybinį tikslą – kasmet sutelkti ne mažiau kaip 100 mlrd. JAV dolerių.

100 mlrd. JAV dolerių vertės įsipareigojimas padėjo reikšmingai padidinti kovos su klimato kaita finansavimą vystomojo bendradarbiavimo srityje ir pasinaudojant daugiašaliais plėtros bankais. ES ir jos valstybės narės yra didžiausios oficialios paramos vystymuisi teikėjos besivystančioms šalims – 2014 m. jos skyrė 68 mlrd. EUR. 2015 m. kovai su klimato kaita besivystančiose šalyse ES, EIB ir valstybės narės skyrė 17,6 mlrd. EUR.

3.ES išmetamųjų teršalių kiekio mažinimas

2014 m. spalio mėn. ES vadovai pasiekė susitarimą dėl pagrindinių ES 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos sudedamųjų dalių. ES nustatė privalomą tikslą iki 2030 m. bent 40 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, sumažinti visuose ekonomikos sektoriuose išmetamą teršalų kiekį. Šis įsipareigojimas dera su ekonomiškai efektyviu būdu siekti ilgalaikio ES uždavinio klimato srityje, juo grindžiamas ES tarptautinis įsipareigojimas pagal Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos ir jį kartu įvykdys visos valstybės narės.

Siekdama pradėti vykdyti minėtą įsipareigojimą, Komisija 2015 m. liepos mėn. pateikė pasiūlymą dėl ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos reformos (žr. 3.1 skirsnį). 2016 m. liepos mėn. Komisija pristatė priemones, kuriomis naudojantis bus imtasi veiksmų kituose pagrindiniuose ekonomikos sektoriuose, taip prisidedant prie kovos su klimato kaita veiksmų vykdymo – pastatų, transporto, atliekų, žemės ūkio, žemės naudojimo ir miškininkystės sektoriuose (žr. 3.2 skirsnį).

Komisija taip pat pradeda iniciatyvas, numatytas Atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato politikos pagrindų strategijoje, kad spręstų su atsinaujinančiosios energijos, energijos vartojimo efektyvumo, transporto ir mokslinių tyrimų bei technologinės plėtros klausimus ir tobulintų energetikos sąjungos valdymą.

3.1.ES ATLPS 4 etapo (2021–2030 m.) peržiūra

2015 m. liepos mėn. Komisijos pasiūlytą teisėkūros procedūra priimamą aktą dėl ES ATLPS 4 etapo peržiūros dabar svarsto Taryba ir Europos Parlamentas. Pasiūlymo tikslas – iki 2030 m. pasiekti, kad, taikant ES ATLPS, išmetamųjų teršalų kiekis, palyginti su 2005 m. lygiu, sumažėtų 43 proc.

3.2.Pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Reglamento dėl pastangų pasidalijimo ir dėl žemės naudojimo 2021–2030 m.

2014 m. spalio mėn. ES vadovai prisiėmė politinį įsipareigojimą iki 2030 m. 30 proc., palyginti su 2005 m., sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį tuose ekonomikos sektoriuose, kuriems netaikoma ES ATLPS. Jie taip pat sutarė, kad visi sektoriai, įskaitant žemės naudojimo sektorių, turėtų prisidėti vykdant ES įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos.

Dabartinis Sprendimas dėl pastangų pasidalijimo, kuriuo valstybės narės įpareigojamos įgyvendinti privalomus metinius išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslus sektoriuose, kuriems netaikoma ATLPS, išskyrus žemės naudojimą, taikomas 2013–2020 m. 2016 m. liepos 20 d. Komisija, vykdydama 2014 m. prisiimtą politinį įsipareigojimą, pristatė priemonių rinkinį, kad paspartintų perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos visuose Europos sektoriuose 2021–2030 m. Pirmajame pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto valstybėms narėms nustatyti 2021–2030 m. laikotarpio privalomi metiniai išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslai, kurių būtina laikytis pagal ES ATLPS nereguliuojamuose sektoriuose, pvz., statybos, žemės ūkio, atliekų tvarkymo, transporto ir tam tikros pramoninės veiklos sektoriuose.

Nacionaliniai išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslai nustatomi remiantis sąžiningumo, solidarumo, išlaidų efektyvumo ir aplinkosauginio naudingumo principais. Pasiūlyme pripažįstama, kad valstybių narių gebėjimai imtis veiksmų yra skirtingi, – jame tikslai diferencijuojami pagal vienam gyventojui tenkančią BVP dalį. Taip užtikrinamas sąžiningumas, nes didesnes pajamas gaunančios valstybės narės siekia platesnio užmojo tikslų nei mažesnes pajamas gaunančios valstybės narės. 2030 m. tikslai yra įvairūs ir apima išmetamųjų teršalų kiekio mažinimą nuo 0 iki 40 proc., palyginti su 2005 m. lygiu.

ES vadovai taip pat pripažino, kad vien santykine vienam gyventojui tenkančia BVP dalimi pagrįstas metodas reikštų pakankamai dideles atitikties išlaidas, kurias patirtų tam tikros dideles pajamas gaunančios valstybės narės. Todėl dideles pajamas gaunančių valstybių narių tikslai pasiūlyme koreguojami taip, kad atitiktų išlaidų efektyvumo principą. Taip pat siūlomos dvi naujos lankstumo nuostatos, kurių taikymas yra griežtai ribotas – reikalavimus atitinkančios valstybės narės galėtų pasinaudoti ES ATLPS leidimais, o visoms valstybėms narėms leidžiama imtis griežtesnių veiksmų žemės naudojimo sektoriuose, kad būtų įgyvendinti jų privalomi tikslai.

Antrasis pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto yra susijęs su išmetamu CO₂ kiekiu ir jo pašalinimu iš žemės ūkio paskirties žemės naudojimo ir miškininkystės (LULUCF), be to, šiame pasiūlyme nustatytas kiekvienai valstybei narei taikomas privalomas įsipareigojimas ir apskaitos taisyklės, pagal kurias nustatoma atitiktis. Pasiūlyme nustatytas kiekvienai valstybei narei taikomas reikalavimas užtikrinti, kad apskaitytas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris išmetamas naudojant žemę, būtų visiškai kompensuojamas atitinkamame sektoriuje imantis veiksmų, kuriais iš atmosferos pašalinamas ekvivalentiškas CO₂ kiekis. Pavyzdžiui, jeigu valstybė narė iškerta savo miškus (miškų naikinimas), ji privalo kompensuoti atsiradusius teršalus pasodindama naują mišką (miško įveisimas), pagerindama tvarų jos teritorijoje augančių miškų, pasėlių ir pievų tvarkymą arba toliau mažindama taršą sektoriuose, kuriems taikomas pasidalijimas pastangomis.

Komisijos pasiūlymas yra pagrįstas tinkama pusiausvyra tarp didesnių paskatų surinkti anglies dioksidą dirvoje ir miškuose ir poreikio išsaugoti ES klimato strategijos aplinkosauginį naudingumą, kad būtų skatinama mažinti išmetamųjų teršalų kiekį pastatų, transporto ir žemės ūkio sektoriuose. Tai taip pat apima galimybę valstybėms narėms prekiauti LULUCF kreditais.

Žemės naudojimas ir miškininkystė apima dirvos, medžių, augalų, biomasės ir medienos naudojimą ir atveria unikalias galimybes prisidėti prie veiksmingos klimato politikos įgyvendinimo. Taip yra todėl, kad šiame sektoriuje, viena vertus, šiltnamio efektą sukeliančios dujos yra išmetamos, tačiau, kita vertus, jame taip pat galima CO₂ iš atmosferos pašalinti.

3.3.Kelių transporto sektorius

2016 m. liepos mėn. Komisija, įgyvendindama priemonių rinkinį, skirtą paspartinti perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos Europoje, patvirtino Europos mažataršio judumo strategiją. Transporto sektoriuje išmetamas beveik ketvirtadalis Europoje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ir tai yra pagrindinė miestų oro taršos priežastis.

Strategijoje nustatytas aiškus tikslas: iki šio amžiaus vidurio transporto sektoriuje išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis turės būti bent 60 proc. mažesnis nei 1990 m., be to, reikės tvirtai siekti šį kiekį sumažinti iki nulio. Transporto sektoriuje išmetami oro teršalai yra kenksmingi žmonių sveikatai, jų kiekį reikia nedelsiant smarkiai sumažinti. Įgyvendinant šiuos uždavinius atsiras galimybių modernizuoti Europos ekonomiką ir sustiprinti jos vidaus rinką.

Strategijoje aprašomi veiksmai, kurių Komisija planuoja imtis artimiausiais metais, o daugiausia dėmesio skiriama kelių transportui, kuris išmeta daugiau nei 70 proc. transporto sektoriaus teršalų ir didžiąją dalį oro teršalų. Šių veiksmų imamasi trijose pagrindinėse srityse: i) didesnis transporto sistemos efektyvumas, ii) mažataršiai alternatyvūs energijos šaltiniai transportui ir iii) mažataršės arba netaršios transporto priemonės. Be to, šią transformaciją paskatins ir pagalbiniai horizontalieji veiksniai, tokie kaip energetikos sąjungos strategija, moksliniai tyrimai ir inovacijos, pramonės ir investicijų politika, bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos ir įgūdžių darbotvarkė.

3.4.ES laivybos stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo (SAT) sistema

ES remia pasaulinį tarptautinės laivininkystės išmetamųjų teršalų sumažinimo metodą – šis sektorius yra didelis ir nuolat augantis išmetamųjų teršalų šaltinis. 2015 m. balandžio mėn. ji priėmė reglamentą, kuriuo nustatoma ES lygmeniu taikoma laivybos SAT sistema – tai pirmas ES strategijos, kuria siekiama sumažinti šio sektoriaus išmetamųjų teršalų kiekį, etapas. Šiame reglamente reikalaujama, kad į ES uostus įplaukiančių didesnės kaip 5 000 tonų bendrosios talpos laivų atstovai nuo 2018 m. sausio 1 d. stebėtų ir vėliau pateiktų savo metinius patvirtintus CO2 kiekio ir kitus su energija susijusius duomenis.

Laivybos sektoriaus išmetamiesiems teršalams taikant ES SAT sistemą siekiama prisidėti prie tarptautinės laivybos sektoriui skirtos sistemos sukūrimo. Šiuo klausimu vyksta diskusijos Tarptautinėje jūrų organizacijoje. ES laivybai skirta SAT sistema taip pat suteiks naujų galimybių susitarti dėl esamiems laivams taikomų efektyvumo standartų. ES SAT teisės aktuose reikalaujama, kad sukūrus pasaulinę sistemą Komisija ją įvertintų ir prireikus pakoreguotų ES sistemą.

3.5.Anglies dioksido surinkimas ir saugojimas

Komisijai pateiktose ataskaitose apie Anglies dioksido surinkimo ir saugojimo (CCS) direktyvos įgyvendinimą valstybės narės nurodė, kad, nepaisant to, kad techninės ir ekonominės galimybės įdiegti CCS technologijas nėra teigiamai įvertintos, naujai pastatytose elektrinėse paprastai įgyvendinama daugiau reikalavimų, nei nustatyta teisės aktuose, ir prie jų paliekamas papildomas žemės plotas galimam CCS technologijų įdiegimui, jeigu sąlygos ateityje pasikeistų. Daugiau informacijos bus pateikta antrojoje Komisijos ataskaitoje apie Direktyvos dėl anglies dioksido geologinio saugojimo įgyvendinimą, kurią planuojama paskelbti šių metų pabaigoje. Ataskaitoje taip pat bus apžvelgiami naujausi pokyčiai, susiję su saugojimo vietų parengimu, žvalgymu ir leidimais, didelių elektrinių eksploatavimo licencijomis, nacionaliniais saugojimo plėtros planais ir CO2 transporto infrastruktūros ir mokslinių tyrimų projektais, kuriais įgyvendinami direktyvoje nustatyti tikslai.

3.6.Fluorintos dujos

Naujasis reglamentas, kuriuo siekiama kontroliuoti fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas (toliau – fluorintos dujos), taikomas nuo 2015 m. sausio 1 d. Juo sustiprinamos esamos priemonės (t. y. dujų sulaikymas aptinkant nuotėkius, išmokyto personalo vykdomas įrangos instaliavimas, panaudotų dujų surinkimas ir t. t.), ir įvedamas laipsniškas hidrofluorangliavandenilių (HFC) atsisakymas, dėl kurio bendras išmetamas fluorintų dujų kiekis 2030 m., palyginti su 2014 m. lygiu, sumažės dviem trečdaliais. 2016 m. teisėto HFC pateikimo ES rinkai kvotos buvo sumažintos iki 93 proc., palyginti su 2015 m. lygiu. Fluorintų dujų reglamente taip pat draudžiama fluorintas dujas teikti rinkai tam tikromis aplinkybėmis, kai galima pasinaudoti alternatyvomis. Pavyzdžiui, 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo draudimas naudoti gaisro gesinimo įrangą, kurioje naudojamas HFC-23.

3.7.Valdymas

Energetikos sąjungos pagrindų strategija, kurią ES valstybių vadovai patvirtino 2015 m. vasario mėn., bus užtikrinama, kad Europa turėtų saugios, įperkamos ir klimatui nekenkiančios energijos. Pagal ją bus reikalaujama daug investuoti į elektros gamybą, tinklus ir energijos vartojimo efektyvumą, tokios investicijos artimiausią dešimtmetį sudarys apie 200 mlrd. EUR per metus. Šios strategijos uždavinius galima įgyvendinti tik užtikrinus nacionalinės politikos ir kitų valstybių narių politikos dermę ir jei nacionalinė politika papildys ES energetikos ir klimato sričių teisės aktus.

Dėl šių priežasčių ES vadovai sutarė sukurti patikimą ir skaidrią ES lygmens valdymo sistemą, kuria nebūtų sukuriama nereikalinga administracinė našta. Strategijoje taip pat nurodyta, kad į tokią valdymo sistemą bus integruota klimato kaitos ir energetikos politikos strateginio planavimo ir jos įgyvendinimo ataskaitų teikimo tvarka. Iki 2016 m. pabaigos Komisija pateiks pasiūlymą dėl dabartinių planavimo, ataskaitų teikimo ir stebėsenos prievolių supaprastinimo, taip pat dėl energetikos sąjungos valdymo proceso. Planuojama, kad nuo 2021 m. Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo ataskaitos bus įtrauktos į Komisijos reguliariai rengiamas stebėsenos ataskaitas, kurios bus teikiamos pagal būsimą energetikos sąjungos valdymo reglamento pasiūlymą.

3.8.Anglies dioksido rinkos iniciatyvos ir pasirengimo dalyvauti rinkoje partnerystė (angl. PMR)

ES toliau remia rinkos priemonių, pvz., ATLPS, įgyvendinimą ir taip iš esmės skatina išlaidų efektyvumą mažinant Sąjungoje išmetamą teršalų kiekį. Tai pasiekiama ne tik teikiant dvišalę techninę paramą ir vykdant mainus, visų pirma su Kinija ir Pietų Korėja, bet ir daugiašales iniciatyvas, kurių imasi Pasaulio bankas, pvz., pasirengimo dalyvauti rinkoje partnerystė (PMR), kurios pagrindinė rėmėja yra ES. Šiais metais didesnė dvišalė parama pradėta teikti Kinijai, o pasirengimo dalyvauti rinkoje partnerystės sričiai skirtas finansavimas perorientuotas, siekiant remti išankstinę anglies dioksido kainodaros politikos analizę ir padėti vykdyti Paryžiaus susitarime nustatytus įsipareigojimus. Dėmesys vidaus veiksmams išlieka pagrindiniu uždaviniu, kai kalbama apie tarptautinį dalyvavimą rinkose.

4.Prisitaikymas prie klimato kaitos

2013 m. ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos tikslas − parengti ES dabartiniam ir būsimam klimato kaitos poveikiui. Ja skatinama imtis prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų visoje ES ir užtikrinti, kad į prisitaikymo svarbą būtų atsižvelgta visose atitinkamose ES politikos srityse ir būtų užtikrinamas geresnis koordinavimas, suderinamumas ir keitimasis informacija visose valstybėse narėse. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai teiks prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos įgyvendinimo ataskaitas ir vertins, kaip ji įgyvendinama.

Toliau apibūdinamos bendrosios tendencijos.

Dauguma valstybių narių ėmėsi planuoti prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus ir nustatyti klimato kaitos keliamą riziką ir jos daromą žalą. Nacionalines prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas yra priėmusi 21 valstybė narė, o beveik visose likusiose jos šiuo metu yra rengiamos. Vis dėlto dauguma valstybių narių dar turi parengti prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų planus ir juos įgyvendinti.

Sektoriai, kuriuose dažniausiai numatomi prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmai, yra vandentvarka ir vandens ištekliai, miškai ir miškininkystė, žemės ūkis, biologinė įvairovė ir ekosistemos bei žmonių sveikata. Kaip nurodyta Europos Vadovų Tarybai šią vasarą pateiktoje visuotinėje užsienio politikos ir saugumo strategijoje, dėl klimato kaitos didėja konfliktinių situacijų ES tikimybė.

Mažiau nei pusė valstybių narių pagrindiniuose sektoriuose įgyvendina prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus.

Daugumoje valstybių narių vis dar įgyvendinami pradiniai stebėsenos ir vertinimo sistemų tobulinimo ir diegimo proceso etapai.

Darbas miestų lygmeniu ir rengiant miestų prisitaikymo prie klimato kaitos politiką tapo aktyvesnis. Naujajame Merų pakte nustačius Europos iniciatyvą, kurioje dalyvauja beveik 7 000 viso pasaulio miestų, prisitaikymo prie klimato kaitos klausimai sprendžiami aptariant klimato kaitos švelninimo pastangas. Miestų klimato politiką padeda vykdyti tai, kad Paryžiaus susitarime pripažįstama, jog miestai yra vieni iš pagrindinių įgyvendinimo proceso subjektų.

5.Dalyvavimas įgyvendinant tarptautinę klimato politiką

5.1.Aviacija

Aviacijos politika

ES remia ir dalyvauja kuriant pasaulinę priemonę, kurios paskirtis – mažinti tarptautinės aviacijos sektoriuje išmetamą CO2 kiekį. 2013 m. 38-ojoje Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) asamblėjoje susitarta sukurti pasaulinę rinkos priemonę ir nuo tada ICAO ir valstybės narės aktyviai rengia jos koncepciją. ICAO nusprendė įgyvendinti išmetamo anglies dioksido kiekio kompensavimo schemą, kuria siekiama stabilizuoti aviacijos sektoriuje išmetamą teršalų kiekį, atitinkantį 2020 m. numatytus lygius. Rezoliucija dėl tokios priemonės, įgyvendinsimos nuo 2020 m., buvo patvirtinta 2016 m. spalio mėn. pradžioje įvykusioje 39-ojoje ICAO asamblėjoje. Sprendžiant pagal dalyvavimą sistemos pirmajame savanoriškame etape, kuris truks iki 2027 m., reglamentavimas taikomas apytiksliai 80 proc. išmetamųjų teršalų, skaičiuojant pagal tą kiekį, kurio reikia siekiant nuo 2020 m. užtikrinti anglies dioksido poveikio neutralizavimą. Žengsiant šį pirmąjį žingsnį reikės nustatyti kitus svarbius sistemos struktūros elementus, visų pirma stebėsenos, ataskaitų teikimo ir išmetamųjų teršalų tikrinimo taisykles ir išmetamųjų teršalų vienetų tinkamumo kriterijus, taip pat sukurti registrą. Tai pagrindiniai veiksmingumą ir vientisumą užtikrinantys elementai, ir visus juos reikės nustatyti iki 2020 m., kad sistema pradėtų veikti, kaip planuota.

Kai Asamblėja priims sprendimą dėl pasaulinės aviacijai skirtos rinkos priemonės, Komisija apie jos rezultatus praneš Europos Parlamentui ir Tarybai ir prireikus pasiūlys peržiūrėti ES aviacijos ATLPS taikymo sritį.

Bendras aviacijos poveikis klimato kaitai

Bendras aviacijos sektoriuje išmetamas teršalų kiekis, apie kurį pranešta, sudarė apytiksliai 3,6 proc. viso 2015 m. ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Didžioji dalis šių teršalų išmetama tarptautinių skrydžių sektoriuje. Nors vienam keleiviui tenkantis degalų kiekis, kurio reikia vienam kilometrui nuskristi, 2005–2014 m. sumažėjo 19 proc., išmetamas CO2 kiekis tuo pačiu laikotarpiu padidėjo 5 proc.

Išmetami azoto oksidai (NOx), aerozoliai ir aerozolių pirmtakai (suodžiai ir sulfatai) ir padidėjęs debesuotumas taip pat prisideda prie klimato kaitos. ES iniciatyvoje „Skrydžio trajektorija 2050“ pripažįstama tokių su CO2 nesusijusių veiksnių įtaka ir raginama iki 2050 m. išmetamą NOx kiekį sumažinti 90 proc., palyginti su 2000 m. lygiu. Pastaraisiais metais dedama daug pastangų siekiant įvertinti su CO2 nesusijusių veiksnių poveikį klimato kaitai. ES mokslinių tyrimų finansavimo programos QUANTIFY lėšomis iš dalies finansuotame tyrime bandoma apskaičiuoti bendrą aviacijos poveikį aplinkai. Tyrime prieita prie išvados, kad 2005 m. aviacijos sektoriuje išmetami teršalai sudarė apytiksliai 3,5 proc. viso antropogeninio poveikio (t. y. žemės energijos balanso pasikeitimas dėl žmogaus ekonominės veiklos).

5.2.Laipsniškas hidrofluorangliavandenilių atsisakymas pagal Monrealio protokolą

ES aktyviai dalyvavo derybose dėl Monrealio protokole nustatyto plataus užmojo pasaulinio tikslo riboti pasaulinę hidrofluorangliavandenilių (HFC) gamybą ir naudojimą. Iš mokslinių duomenų galima daryti išvadą, kad plataus užmojo laipsniškas HFC atsisakymas galėtų iki šio amžiaus pabaigos padėti 0,5°C sumažinti pasaulinį atšilimą. 2015 m. įsigaliojęs ES reglamentas dėl fluorintų dujų ir 2015 m. pateiktas ES pakeitimų pasiūlymas padėjo susitarti dėl pakeitimų – jie 2016 m. spalio 15 d. pavirtinti Kigalyje ir yra reikšmingas žingsnis į priekį įgyvendinant Paryžiaus susitarimą.

Siekdama sudaryti geresnes sąlygas imtis savalaikių veiksmų dėl HFC Lotynų Amerikos ir Karibų šalyse, Afrikoje, Pietryčių Azijoje ir Ramiojo vandenyno šalyse, Europos Komisija ir toliau finansiškai remia šiuose regionuose vykdomus projektus.

6.Dalijimasis patirtimi

Europos Komisija reguliariai atlieka klimato politikos ex post vertinimus, kad geriau suprastų pagrindinius išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo veiksnius ir kiekybiškai įvertintų klimato politikos poveikį išmetamiesiems teršalams. Iš pirmo tyrimo, pagrįsto įvairių veiksnių analize, matyti, kad išmetamųjų teršalų kiekio mažėjimą, kuris pastebimas nuo 1990 m., ir pažangą, atsižvelgiant į ekonomikos sektorių teršalų išmetimo intensyvumą (žr. 2 pav.), iš esmės lėmė technologiniai pokyčiai ir inovacijos. Santykinis poslinkis tarp ekonomikos sektorių, įskaitant perėjimą nuo pramonės prie paslaugų, visoje ES vidutiniškai turėjo tik nežymų poveikį. Todėl 2 pav. parodytas atsiejimas iš esmės paaiškinamas technologiniais pokyčiais, dėl kurių įmanoma padidinti BVP ir kartu išmesti mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

2016 m. sukurti du ekonometriniai modeliai, kurie parodo, kaip klimato politika padeda mažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Dėl taikytų metodų trūkumų 1990–2012 m. laikotarpiu galima analizuoti tik CO2 teršalus, kurie išmetami dėl degimo procesų. Naudojant pirmą modelį galima kiekybiškai įvertinti ES ATLPS poveikį išmetamiesiems teršalams. Naudojant antrą modelį, kurio koncepcija yra kitokia, galima kiekybiškai įvertinti nacionalinės politikos, įskaitant energijos ir transporto mokesčius, ir atsinaujinančiosios energijos politikos poveikį išmetamiesiems teršalams.

5 pav. siekiama supaprastintai pavaizduoti minėtos 1990–2012 m. laikotarpio analizės rezultatus. Šiame paveiksle taršos mažinimas taikant ATLPS žymimas raudona spalva. Taip pat nurodytas taršos mažinimas taikant energetikos ir transporto mokesčius ir atsinaujinančiosios energijos politikos priemones. Šie rodikliai palyginami su faktiniais išmetamųjų teršalų kiekiais, kurie žymimi apačioje mėlyna spalva. Bendra suma reiškia išmetamuosius teršalus, kurie būtų atsiradę, jei šios politikos priemonės nebūtų buvusios taikytos.

Siekiant metodinio aiškumo, grafike daroma prielaida, kad ATLPS nedarė poveikio atsinaujinančiosios energijos naudojimui arba kitoms politikos sritims. Metodai ir jų ribos išsamiau aprašomi Klimato politikos GD svetainėje.

5 pav. ES ATLPS, atsinaujinančiųjų energijos išteklių, apmokestinimo ir kitų išmetamą CO2 kiekį, susidarantį dėl degimo proceso, reglamentuojančių politikos sričių ex post vertinimas

5 pav. parodyta, kad, nevykdant pirmiau nurodytos klimato politikos, 2012 m. išmetamas CO2 kiekis būtų buvęs 30 proc. didesnis, nei faktiškai nustatytas. Be to, akivaizdu, kad didesnis atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimas yra vienas iš lemiamų veiksnių mažinant išmetamųjų teršalų kiekį ir kad apmokestinimas ir ATLPS taip pat daro poveikį išmetamiesiems teršalams. Šiame ex post vertinime daroma išvada, kad klimato politika duoda rezultatų, nes ji padeda mažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir skatina naudoti švarias technologijas.

2016 m. liepos mėn. Komisija taip pat paskelbė Sprendimo dėl pastangų pasidalijimo įgyvendinimo iki 2015 m. vertinimą. Vertinime daroma išvada, kad pagal sprendimą, nors jis dar tik pradėtas įgyvendinti, prisiimti įsipareigojimai paskatino imtis naujos nacionalinės politikos, kuria siekiama mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Sprendimas taip pat padėjo gerinti nacionalinių, regioninių ir vietos vyriausybių veiklos koordinavimą. Svarbų vaidmenį atliko ir 2020 m. klimato ir energetikos dokumentų rinkinyje nustatyta politika, visų pirma susijusi su energijos vartojimo efektyvumu ir atsinaujinančiąja energija.