Keywords
Summary

Keywords

Laisvas kapitalo judėjimas – Apribojimai – Bendrovių teisė – Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos valstybei numatomos specialiosios teisės valdant privatizuotą įmonę

(EB 56 straipsnio 1 dalis, 58 straipsnis ir 86 straipsnio 2 dalis)

Summary

Valstybė narė, išsaugodama akcinėje bendrovėje specialiąsias teises, numatytas šiai valstybei ir kitiems viešiesiems subjektams, kurias suteikia privilegijuotosios akcijos („golden shares“), šios valstybės turimos tokios bendrovės akciniame kapitale, susijusias būtent su valdybos pirmininko išrinkimu ir jai suteikiančias veto teisę skiriant administratorius, kurių skaičius neviršija vienos trečiosios bendro skaičiaus, ir priimant sprendimus, kuriais keičiami bendrovės įstatai, sprendimus, pagal kuriuos paritetinei ir pavaldžiai grupei suteikiama teisė sudaryti sutartis, ir sprendimus, kuriais kokiu nors būdu gali būti daromos kliūtys aprūpinti valstybę nafta, dujomis ar iš jų pagamintais produktais, neįvykdo įsipareigojimų pagal EB 56 straipsnį.

Iš tiesų veto teisė tiek, kiek ji suteikia šiai valstybei galimybę daryti įtaką bendrovės valdymui ir kontrolei, kuri nėra pateisinama atsižvelgiant į turimos šios bendrovės kapitalo dalies dydį, gali atgrasyti kitų valstybių narių ūkio subjektus tiesiogiai investuoti į šios bendrovės kapitalą, nes jie negalėtų dalyvauti valdant ir kontroliuojant šią bendrovę proporcingai turimų kapitalo dalių vertei. Be to, nagrinėjama veto teisė gali turėti atgrasomąjį poveikį portfelinėms investicijoms į bendrovę, nes tai, kad suinteresuota valstybė gali atsisakyti patvirtinti svarbų atitinkamos bendrovės valdymo organų pateiktą jos interesus atitinkantį sprendimą, iš tikrųjų gali daryti poveikį šios bendrovės akcijų vertei, o dėl to ir investicijų į tokias akcijas patrauklumui.

Dėl teisės skirti valdybos pirmininką reikia pažymėti, kad tai yra laisvo kapitalo judėjimo ribojimas, nes tai – specifinė nuo bendrosios bendrovių teisės nukrypstanti teisė, nustatyta nacionalinės teisės aktu ir naudinga tik viešiesiems subjektams. Nors ši galimybė iš tiesų gali būti numatyta įstatyme kaip kvalifikuotos mažumos teisė, reikia konstatuoti, kad tokiu atveju ji turi būti prieinama visiems akcininkams ir neturi būti numatyta išimtinai valstybei. Ribodama kitų akcininkų, ne valstybės, galimybę dalyvauti valdant bendrovės kapitalą turint tikslą su ja užmegzti ar palaikyti ilgalaikius tiesioginius ekonominius santykius, sudarančius sąlygas efektyviai dalyvauti ją valdant ir kontroliuojant, teisė paskirti administratorių gali atgrasyti kitų valstybių narių tiesioginius investuotojus nuo investavimo į šios bendrovės kapitalą.

Kalbant apie EB 58 straipsniu leidžiamus nukrypimus, žinoma, būtinumas užtikrinti šios valstybės narės aprūpinimo energija saugumą krizės, karo ar terorizmo atvejais gali būti visuomenės saugumo pagrindas ir galbūt pateisinti laisvo kapitalo judėjimo apribojimą. Tačiau visuomenės saugumo reikalavimai, ypač kaip leidimas nukrypti nuo pagrindinio laisvo kapitalo judėjimo principo, turi būti suprantami siaurai, t. y. taip, kad kiekviena valstybė narė be Sąjungos institucijų kontrolės negali vienašališkai nustatyti jų apimties. Todėl visuomenės saugumu galima remtis tik kai pagrindiniam visuomenės interesui kyla reali ir pakankamai didelė grėsmė. Jei valstybė tik nurodo pagrindą dėl aprūpinimo energija saugumo, bet nenurodo konkrečių priežasčių, kodėl mano, kad kiekviena ginčijama speciali teisė ar jos visos leidžia išvengti tokios pagrindiniam visuomenės interesui, kaip antai aprūpinimas energija, kylančios grėsmės, toks visuomenės saugumu grindžiamas pateisinimas negali būti pripažintas pagrįstu.

Be to, kalbant apie nagrinėjamo apribojimo proporcingumą, reikia pažymėti, kad netikrumas, kurį sukuria tai, kad naudojimuisi specialiomis teisėmis, kurias valstybei suteikia turimos privilegijuotosios akcijos akciniame kapitale, nėra taikoma jokia sąlyga ar speciali ir objektyvi aplinkybė, sukelia didelę grėsmę kapitalo judėjimo laisvei, nes nacionalinėms valdžios institucijoms, kiek tai susiję su tokių teisių pasinaudojimu, suteikiama tokia didelė diskrecija, kad ji negali būti laikoma proporcinga siekiamiems tikslams.

Galiausiai EB 86 straipsnio 2 dalis netaikytina minėtoms nacionalinės teisės aktų nuostatoms, todėl negalima ja remtis siekiant pateisinti šias nuostatas, nes jos riboja Sutarties garantuojamą laisvą kapitalo judėjimą. Iš tiesų pagal EB 86 straipsnio 2 dalį, skaitomą kartu su to paties straipsnio 1 dalimi, galima pateisinti tai, kad valstybė narė suteikia Sutarties nuostatoms prieštaraujančias specialias ar išskirtines teises įmonei, kuriai patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas, jeigu jai pavestos užduoties vykdymas gali būti užtikrinamas tik suteikiant tokias teises ir jeigu prekybos plėtojimui nedaromas toks poveikis, kuris prieštarautų Sąjungos interesams. Tačiau tokio tikslo nesiekiama nacionalinės teisės aktuose įtvirtintomis nuostatomis, pagal kurias valstybei narei numatomos specialiosios teisės akcinėje bendrovėje, kurias suteikia šios valstybės turimos privilegijuotosios tokios bendrovės akcijos.

(žr. 57–60, 82, 83, 85, 88, 90–92, 95, 97 punktus ir rezoliucinę dalį)