NATO (Šiaurės Atlanto sutarties organizacija)

Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO arba Atlanto aljansas) yra tarpvyriausybinis karinis aljansas, įkurtas 1949 m. balandžio 4 d. pasirašius Šiaurės Atlanto sutartį, kuri dar vadinama Vašingtono sutartimi. NATO tikslas – užtikrinti savo narių laisvę ir saugumą politinėmis ir karinėmis priemonėmis.

NATO struktūra padalyta į dvi dalis:

• civilinę administracinę dalį, kurią sudaro:
  • Šiaurės Atlanto Taryba, sudaryta iš NATO šalių nuolatinių delegacijų,
  • Branduolinio planavimo grupė,
  • tarptautinis personalas NATO būstinėje Briuselyje;
• karinę dalį, kurią sudaro:
  • NATO karinis komitetas, konsultuojantis Šiaurės Atlanto Tarybą karinės strategijos klausimais,
  • Sąjungininkų pajėgų operacijų vadavietė, atsakinga už NATO karinę veiklą,
  • Sąjungininkų pajėgų transformacijos vadavietė, besirūpinanti gynybos planavimu ir pajėgumų plėtojimu.

NATO, kurios būstinė įsikūrusi Briuselyje, po kelių plėtros etapų turi 31 narę:

• 1949 m. balandžio mėn. Belgija, Danija, Islandija, Italija, Jungtinė Karalystė, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija ir Prancūzija (12 narių steigėjų);
• 1952 m. vasario mėn. Graikija ir Turkija;
• 1955 m. gegužės mėn. Vakarų Vokietija (po Vokietijos susijungimo 1990 m. visa šalis tapo nare);
• 1982 m. gegužės mėn. Ispanija;
• 1999 m. kovo mėn. Čekija, Vengrija ir Lenkija;
• 2004 m. kovo mėn. Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija;
• 2009 m. balandžio 1 d. Albanija ir Kroatija;
• 2017 m. birželio 5 d. Juodkalnija;
• 2020 m. kovo 27 d. Šiaurės Makedonija;
• 2023 m. balandžio 4 d. Suomija.

ES ir NATO turi bendrą 22 valstybę narę, todėl nuo 2003 m. jos itin glaudžiai bendradarbiauja (sudarius „Berlynas plius“ susitarimą, pagal kurį tam tikromis sąlygomis ES gali naudotis NATO ištekliais ir pajėgumais). Šie santykiai yra paremti ankstesniu bendradarbiavimu gynybos srityje, kurį anksčiau plėtojo NATO ir dabar nebeveikianti Vakarų Europos Sąjunga.

Naujausi NATO ir ES glaudaus bendradarbiavimo pavyzdžiai:

• jūrų saugumo srityje – Europos Sąjungos karinė operacija Viduržemio jūroje IRINI, kuri bendradarbiavo su NATO operacija „Sea Guardian“;
• Artimuosiuose Rytuose ES yra nekarinė partnerė, o visos 27 valstybės narės – partnerės. NATO remia Tarptautinę kovos su „Da’esh“ koaliciją.

ES valstybių narių įsipareigojimai ir bendradarbiavimas pagal bendrą saugumo ir gynybos politiką dera su jų įsipareigojimais NATO.

TAIP PAT ŽR.:

• Kolektyvinė gynyba
• Bendra saugumo ir gynybos politika (BSGP)
• Bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP)
• Bendra užsienio ir saugumo politika ir bendra saugumo ir gynybos politika
• Nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas
• ES bendra saugumo ir gynybos politika (santrauka)
• Europos Sąjungos karinė operacija Viduržemio jūroje (IRINI) (santrauka)
• Bendros saugumo ir gynybos politikos formavimas (Europos išorės veiksmų tarnyba)
• EUNAVFOR MED (Europos Sąjungos karinė operacija Viduržemio jūroje IRINI)
• Tarptautinė kovos su „Da’esh“ koalicija (svetainė)
• Šiaurės Atlanto sutarties organizacija – NATO (svetainė)
• Operacija „Sea Guardian“ (žiniatinklio svetainė)
• Santykiai su Europos Sąjunga (žiniatinklio svetainė)