EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62003CJ0140

Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas 2005 m. balanžio 21 d.
Europos Bendrijų Komisija prieš Graikijos Respubliką.
Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - EB sutarties 43 ir 48 straipsniai - Optikai - Įsisteigimo sąlygos - Optikos parduotuvių atidarymas ir eksploatavimas - Apribojimai - Pateisinimas - Proporcingumo principas.
Byla C-140/03.

ECLI identifier: ECLI:EU:C:2005:242

TEISINGUMO TEISMO (antroji kolegija)

SPRENDIMAS  

2005 m. balandžio 21 d.(*)

„Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – EB 43 ir 48 straipsniai – Optikai – Įsisteigimo sąlygos – Optikos parduotuvių atidarymas ir eksploatacija – Apribojimai – Pateisinimas – Proporcingumo principas“

Byloje C‑140/03

dėl 2003 m. kovo 27 d. pagal EB 226 straipsnį pareikšto ieškinio dėl valstybės įsipareigojimų neįvykdymo,

Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama M. Patakia, nurodžiusi adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,

ieškovė,

prieš

Graikijos Respubliką, atstovaujamą E. Skandalou, nurodžiusią adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,

atsakovę,

TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija),  

kurį sudaro kolegijos pirmininkas C. W. A. Timmermans, teisėjai R. Silva de Lapuerta, C. Gulmann (pranešėjas), P. Kūris ir G. Arestis,

generalinis advokatas D. Ruiz-Jarabo Colomer,

posėdžio sekretorė L. Hewlett, vyriausioji administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2004 m. rugsėjo 23 d. posėdžiui,

susipažinęs su 2004 m. gruodžio 7 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1       Savo ieškiniu Europos Bendrijų Komisija Teisingumo Teismo prašo pripažinti, kad:

–       priimdama ir palikdama galioti Įstatymą Nr. 971/79 dėl teisės verstis optiko veikla bei optikos parduotuvių (FEK A’ 223, toliau ? Įstatymas Nr. 971/79), pagal kurį diplomuotam optikui fiziniam asmeniui neleidžiama eksploatuoti daugiau negu vienos optikos parduotuvės, Graikijos Respublika apribojo optikų fizinių asmenų įsisteigimo sąlygas ir taip pažeidė EB 43 straipsnį, ir

–       priimdama bei palikdama galioti Įstatymą Nr. 971/79 ir Įstatymą Nr. 2646/98 dėl nacionalinės socialinio aprūpinimo sistemos vystymo ir kitų nuostatų (FEK A’ 236, p. 3455, toliau ? Įstatymas Nr. 2646/98), pagal kuriuos juridinis asmuo Graikijoje gali atidaryti optikos parduotuvę šiomis sąlygomis:

–       leidimas atidaryti ir eksploatuoti optikos parduotuvę suteiktas pripažinto optiko fizinio asmens vardu; asmuo, turintis leidimą eksploatuoti parduotuvę, valdo bent 50 % bendrovės kapitalo ir šia dalimi jam tenka šios bendrovės pelnas ir nuostoliai; bendrovė veikia kaip tikroji ar komanditinė ūkinė bendrija, ir

–       atitinkamas optikas dalyvauja tik vienoje kitoje bendrovėje, kuriai priklauso optikos parduotuvė, su sąlyga, kad leidimas atidaryti ir eksploatuoti šią parduotuvę yra suteiktas kito pripažinto optiko vardu,

Graikijos Respublika apribojo juridinių asmenų įsisteigimo sąlygas Graikijos optikos sektoriuje su EB 43 straipsniu nesuderinamu būdu ir, juridiniams asmenims nustatydama apribojimus, netaikomus fiziniams asmenims, pažeidė EB 48 straipsnį kartu su EB 43 straipsniu.

 Nacionalinė teisė

2       Įstatymo Nr. 971/79 6 straipsnio 6 dalis numato:

,,Nepažeidžiant šio straipsnio (įsisteigimas vaistinėse) 3 dalies ir 8 straipsnio 2 pastraipos (perleidimas šeimos nariams) nuostatų, optikos parduotuves asmeniškai valdo jų eksploatacijai išduoto leidimo savininkas. Kiekvienas optikas gali valdyti tik vieną optikos parduotuvę <…>“.

3       To paties įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje teigiama:

,,Optikos parduotuves gali atidaryti tik asmuo, turintis optiko licenciją, ir jų eksploatacijai reikalingas kompetetingos viešosios valdžios institucijos suteiktas leidimas“.

4       Įstatymo 8 straipsnio 1 dalis patikslina:

,,Leidimas eksploatuoti optikos parduotuvę yra asmeninis ir neperleidžiamas“.

5       Įstatymo Nr. 2646/98 27 straipsnio 4 dalis numato:

,,Tik licenciją turintys optikai gali įsteigti tikrąją ar komanditinę ūkinę bendriją optikos parduotuvei eksploatuoti su sąlyga, kad asmuo, turintis leidimą eksploatuoti parduotuvę, valdo bent 50 % bendrovės kapitalo. Optikas gali dalyvauti tik vienoje kitoje bendrovėje, tačiau leidimas atidaryti ir eksploatuoti optikos parduotuvę turi būti suteiktas kito licenciją turinčio optiko vardu“.

 Ikiteisminė procedūra

6       Gavusi dviejų uždarųjų akcinių bendrovių, kurių viena registruota kitoje negu Graikijos Respublika valstybėje narėje ir kurioms Graikijos administracinė institucija atsisakė suteikti leidimą atidaryti optikos parduotuvę Įstatymo Nr. 971/79 pagrindu, pateiktą skundą, 1998 m. sausio 27 d. laišku Komisija atkreipė Graikijos vyriausybės dėmesį į šio įstatymo neatitikimą EB sutarties 52 straipsniui (po pakeitimo – EB 43 straipsnis) bei šios Sutarties 58 straipsniui (po pakeitimo – EB 48 straipsnis).

7       1998 m. balandžio 27 d. Graikijos vyriausybė atsakė, kad Įstatymas Nr. 971/79 yra keičiamas.

8       1998 m. lapkričio 6 d. Komisija Graikijos Respublikai nusiuntė oficialų įspėjimą pabrėždama, kad Įstatymas Nr. 971/79 neatitinka sutarties nuostatų, nurodytų jos ankstesniame 1998 m. sausio 27 d. laiške. Ji Graikijos Respublikai nurodė per du mėnesius pateikti šiuo klausimu savo pastabas.

9       1999 m. sausio 13 d. Graikijos vyriausybė pateikė atsakymą, Komisijai pranešdama apie Įstatymą Nr. 2646/98, papildantį Įstatymą Nr. 971/79.

10     1999 m. rugpjūčio 3 d. Komisija Graikijos vyriausybei nusiuntė papildomą oficialų įspėjimą, kuriame nurodė, kad Įstatymas Nr. 2646/98 nepanaikina kaltinimų, nurodytų pirmame oficialiame įspėjime, nes pats šis įstatymas prieštarauja EB 43 ir 48 straipsniams. 2000 m. sausio 26 d. ji nusiuntė antrą papildomą oficialų įspėjimą, jame pakartodama Graikijos Respublikai pateiktus kaltinimus.

11     2000 m. gegužės 17 d. Graikijos vyriausybė atsakė, kad, nesant suderinimo Bendrijos lygmeniu, kiekviena valstybė narė turi teisę reglamentuoti teisę užsiimti profesine veikla savo teritorijoje. Ji tvirtino, kad nurodyti apribojimai buvo būtini siekiant garantuoti aukštą sveikatos apsaugos lygį. Ji nurodė, kad ginčijami teisės aktai nebuvo nei diskriminaciniai, nei neproporcingi jais siekiamų tikslų atžvilgiu.

12     2001 m. sausio 24 d. Komisija Graikijos Respublikai nusiuntė pagrįstą nuomonę, atmesdama jos argumentus, pakartodama savo kaltinimus, susijusius su EB 43 ir 48 straipsnių pažeidimu, bei nurodydama šiai valstybei narei per du mėnesius imtis būtinų priemonių, kad į šią nuomonę būtų tinkamai atsižvelgta.

13     2001 m. gegužės 2 d. Graikijos Respublika atsakė, kad ji savo pozicijos tebesilaiko. 2002 m. gruodžio 9 d. ji Komisiją informavo apie ketinimą pakeisti teisės aktus taip, kad Bendrijos pilietybę turintiems optikams ir tam tikromis sąlygomis komercinėms įmonėms, neatsižvelgiant į jų teisinę formą (tikroji ar komanditinė ūkinė bendrija, akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė), būtų leista atidaryti ir eksploatuoti optikos parduotuves.

14     2003 m. kovo 27 d. Komisija pareiškė šį ieškinį.

 Dėl ieškinio

15     Eilės tvarka reikia nagrinėti klausimus dėl:

–       Įstatymo Nr. 3204/03, keičiančio ir papildančio teisės aktus dėl nacionalinės sveikatos sistemos ir reglamentuojančio kitus Sveikatos ir socialinio aprūpinimo ministerijos kompetencijai priskiriamus klausimus (FEK A’ 296, p. 4997), kuriuo Graikijos Respublika rėmėsi žodinio proceso metu, poveikio šiam ieškiniui,

–       fizinių ir juridinių asmenų įsisteigimo laisvės apribojimų buvimo,

–       galimo tokių apribojimų pateisinimo.

 Dėl Įstatymo Nr. 3204/03, kuriuo rėmėsi Graikijos Respublika, poveikio

 Šalių argumentai

16     Žodinio proceso metu Graikijos Respublika tvirtino, kad Įstatymu Nr. 3204/03, apie kurį neseniai pranešė Komisijai, ji užkirto kelią EB 43 ir 48 straipsnių pažeidimams, kuriais yra kaltinama.

17     Pagal šį įstatymą optikams, fiziniams asmenims, nuo šiol bus leidžiama eksploatuoti daugiau negu vieną optikos parduotuvę su sąlyga, kad kiekvienai parduotuvei vadovaus licenciją turintis optikas.

18     Juridinių asmenų atveju Įstatymas Nr. 3204/03 šiuo metu leidžia atidaryti optikos parduotuves bendrovėms, nesvarbu, kokia būtų pastarųjų teisinė forma.

19     Vis dėlto šis įstatymas reikalauja, kad:

–       tikrųjų ūkinių bendrijų atveju dauguma partnerių ir vadovaujantis asmuo arba dauguma vadovaujančių asmenų būtų optikai,

–       uždarųjų akcinių bendrovių atveju daugiau negu pusė akcininkų, valdančių daugiau negu pusę akcinio kapitalo, būtų optikai,

–       akcinių bendrovių atveju bent 51 % akcinio kapitalo valdytų optikai.

20     Komisija pažymi, kad šis procesas yra susijęs su teisiniu reglamentavimu, susijusiu su Įstatymais Nr. 971/79 ir Nr. 2646/98, ir kad bet kuriuo atveju iš pirminės Įstatymo Nr. 3204/03 analizės matyti, jog tam tikri ieškinyje nurodyti įsisteigimo laisvės apribojimai išlieka.

 Teisingumo Teismo vertinimas

21     Pagal nusistovėjusią teismo praktiką įsipareigojimų neįvykdymas turi būti vertinamas atsižvelgiant į valstybės narės padėtį pagrįstoje nuomonėje nustatyto termino pabaigoje ir į vėlesnius pakeitimus neatsižvelgiama (žr., be kita ko, 2002 m. sausio 30 d. Sprendimo Komisija prieš Graikiją, C‑103/00, Rink. p. I‑1147, 23 punktą ir 2003 m. birželio 12 d. Sprendimo Komisija prieš Liuksemburgą, C‑97/01, Rink. p. I‑5797, 30 punktą).

22     Šiomis sąlygomis nagrinėjant, ar šis ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo yra tinkamai pagrįstas, negali būti atsižvelgiama į Įstatymą Nr. 3204/03, kuris yra vėlesnis nei šioje byloje Graikijos Respublikai skirtoje pagrįstoje nuomonėje nustatyto termino pabaiga.

 Dėl fizinių ir juridinių asmenų įsisteigimo laisvės apribojimų buvimo

 Šalių argumentai

23     Komisija tvirtina, kad Įstatymas Nr. 971/79 tiek, kiek jis optikui, fiziniam asmeniui, neleidžia eksploatuoti daugiau negu vieną optikos parduotuvę, reiškia EB 43 straipsnyje numatytos įsisteigimo laisvės apribojimą.

24     Juridinių asmenų klausimu ji tvirtina, kad Įstatymas Nr. 2646/98 tiek, kiek jis 27 straipsnio 4 dalyje optikos parduotuvei atidaryti nustato sąlygas, taip pat reiškia įsisteigimo laisvės apribojimą, prieštaraujantį EB 48 straipsniui.

25     Graikijos Respublika mano, kad Įstatymo Nr. 971/79 6 straipsnio 6 dalis nesukuria jokios tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos tarp nacionalinių ir užsienio specialistų. Taigi ši nuostata nepažeidžia EB 43 straipsnio.

26     Juridinių asmenų klausimu ji neginčija, kad Graikijos teisės aktai jiems nustato apribojimus.

 Teisingumo Teismo vertinimas

27     Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką EB 43 straipsnis neleidžia imtis tokių priemonių, kurios, nors ir taikomos nediskriminuojant dėl pilietybės, gali Bendrijos piliečiams sudaryti kliūčių pasinaudoti Sutarties garantuojama įsisteigimo laisve arba naudojimąsi ja padaryti mažiau patrauklų (žr., pavyzdžiui, 1993 m. kovo 31 d. Sprendimo Kraus, C‑19/92, Rink. p. I‑1663, 32 punktą ir 2004 m. spalio 14 d. Sprendimo Komisija prieš Nyderlandus, C‑299/02, dar nepaskelbto Rinkinyje, 15 punktą).

28     Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad draudimas diplomuotiems optikams eksploatuoti daugiau negu vieną optikos parduotuvę iš tikrųjų sudaro fizinių asmenų įsisteigimo laisvės apribojimą EB 43 straipsnio prasme, nepaisant nurodomo diskriminavimo pilietybės pagrindo tarp atitinkamų specialistų nebuvimo.

29     Juridinių asmenų atveju taip pat reikia konstatuoti, kad Įstatymo Nr. 2646/98 27 straipsnio 4 dalyje, kaip Graikijos Respublika apskritai tai pripažįsta, numatytos sąlygos apriboja jų įsisteigimo laisvę, kuria naudojantis EB 48 straipsnis juos prilygina fiziniams asmenims.

 Dėl konstatuotų įsisteigimo laisvės apribojimų pateisinimo

 Šalių argumentai

30     Komisija mano, kad nagrinėjamu atveju konstatuoti įsisteigimo laisvės apribojimai yra arba netinkami pasiekti nurodomą visuomenės sveikatos apsaugos tikslą, arba yra neproporcingi šio tikslo atžvilgiu. Visuomenės sveikata gali būti apsaugota, jeigu būtų užtikrinta, kad tam tikrus veiksmus atliks diplomuoti, atlyginimą gaunantys optikai arba jų kontroliuojami asmenys. Atsakomybės klausimu galima būtų numatyti mažiau ribojančias teisines nuostatas, apsaugančias klientų, kurie nukentėtų dėl optikų profesinės veiklos, interesus.

31     Graikijos Respublika tvirtina, kad draudimas bet kuriam fiziniam asmeniui eksploatuoti daugiau negu vieną parduotuvę buvo priimtas remiantis su visuomenės sveikatos apsauga susijusiais privalomais bendrojo intereso pagrindais. Graikijos įstatymų leidėjas norėjo išsaugoti asmeninį pasitikėjimą optikos parduotuve bei neribotą ir absoliučią optiko, eksploatuojančio parduotuvę ar esančio jos savininku, atsakomybę klaidos atveju. Iš tiesų tik optikas, profesionalus specialistas, kuris pats asmeniškai dalyvauja eksploatuojant parduotuvę nešvaistydamas savo fizinių ir protinių jėgų kelių parduotuvių eksploatacijai, užtikrina siekiamą rezultatą.

32     Graikijos vyriausybės nuomone, siekiami tikslai negalėjo būti pasiekti mažiau įsisteigimo laisvę ribojančiomis priemonėmis.

33     Juridinių asmenų atžvilgiu Įstatymo Nr. 2646/98 reikalaujamas didelis optikų dalyvavimo lygis akciniame kapitale sumažina visiškos optikos gaminių parduotuvių komercializacijos pavojų. Proporcingumo principas turi būti derinamas su būtinumu apsaugoti visuomenės sveikatą. Dėl šios apsaugos Graikijos Respublika ir toliau bando išsaugoti asmeninį ryšį tarp optikų ir jų klientų bei nustatyti visišką ir neribotą optikų atsakomybę.

 Teisingumo Teismo vertinimas

34     Nacionalinė priemonė, kuri, nors ir taikoma nediskriminuojant dėl pilietybės, gali Bendrijos piliečiams sudaryti kliūčių pasinaudoti Sutarties garantuojamomis pagrindinėmis teisėmis arba naudojimąsi jomis padaryti mažiau patrauklų, gali būti pateisinama privalomais bendrojo intereso pagrindais su sąlyga, kad ji yra tinkama ja siekiamo tikslo įgyvendinimo užtikrinimui ir neviršija to, kas yra būtina jam pasiekti (ypač žr. nurodyto sprendimo Kraus 32 punktą).

35     Nagrinėjamu atveju pakanka konstatuoti, kad visuomenės sveikatos apsaugos tikslas, kuriuo remiasi Graikijos Respublika, gali būti pasiektas mažiau fizinių ir juridinių asmenų įsisteigimo laisvę ribojančiomis priemonėmis, pavyzdžiui, reikalavimu, kad kiekvienoje optikos parduotuvėje būtų diplomuoti, pagal darbo sutartį dirbantys arba partneriais esantys optikai, taisyklėmis, susijusiomis su civiline atsakomybe už kitų veiksmus, bei taisyklėmis, nustatančiomis, kad profesinė atsakomybė turi būti apdrausta.

36     Taigi ginčijami apribojimai viršija tai, kas būtina norimam tikslui pasiekti. Todėl jie nepateisinami.

37     Darytina išvada, kad Komisijos pateikti kaltinimai yra pagrįsti.

38     Šiomis sąlygomis konstatuotina, kad

–       priimdama ir palikdama galioti Įstatymą Nr. 971/79, pagal kurį diplomuotam optikui fiziniam asmeniui neleidžiama eksploatuoti daugiau negu vienos optikos parduotuvės, Graikijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal EB 43 straipsnį, ir kad

–       priimdama ir palikdama galioti Įstatymą Nr. 971/79 bei Įstatymą Nr. 2646/98, pagal kuriuos juridinis asmuo Graikijoje gali atidaryti optikos parduotuvę šiomis sąlygomis:

–       leidimas atidaryti ir eksploatuoti optikos parduotuvę suteiktas pripažinto optiko fizinio asmens vardu; asmuo, turintis leidimą eksploatuoti parduotuvę, valdo bent 50 % bendrovės kapitalo ir šia dalimi jam tenka šios bendrovės pelnas ir nuostoliai; bendrovė veikia kaip tikroji ar komanditinė ūkinė bendrija, ir

–       atitinkamas optikas dalyvauja tik vienoje kitoje bendrovėje, kuriai priklauso optikos parduotuvė, su sąlyga, kad leidimas atidaryti ir eksploatuoti šią parduotuvę yra suteiktas kito pripažinto optiko vardu,

Graikijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal EB 43 ir 48 straipsnius.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

39     Pagal Procedūros reglamento 69 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to prašė. Kadangi Komisija prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ir Graikijos Respublika pralaimėjo bylą, pastaroji turi jas padengti.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:

1. Priimdama ir palikdama galioti Įstatymą Nr. 971/79 dėl teisės verstis optiko veikla bei optikos parduotuvių, pagal kurį diplomuotam optikui fiziniam asmeniui neleidžiama eksploatuoti daugiau negu vienos optikos parduotuvės, Graikijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal EB 43 straipsnį.

2. Priimdama ir palikdama galioti Įstatymą Nr. 971/79 bei Įstatymą Nr. 2646/98 dėl nacionalinės socialinio aprūpinimo sistemos vystymo ir kitų nuostatų, pagal kuriuos juridinis asmuo Graikijoje gali atidaryti optikos parduotuvę šiomis sąlygomis:

–       leidimas atidaryti ir eksploatuoti optikos parduotuvę suteiktas pripažinto optiko fizinio asmens vardu; asmuo, turintis leidimą eksploatuoti parduotuvę, valdo bent 50 % bendrovės kapitalo ir šia dalimi jam tenka šios bendrovės pelnas ir nuostoliai; bendrovė veikia kaip tikroji ar komanditinė ūkinė bendrija, ir

–       atitinkamas optikas dalyvauja tik vienoje kitoje bendrovėje, kuriai priklauso optikos parduotuvė, su sąlyga, kad leidimas atidaryti ir eksploatuoti šią parduotuvę yra suteiktas kito pripažinto optiko vardu,

Graikijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal EB 43 ir 48 straipsnius.

3. Priteisti iš Graikijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Parašai.


* Proceso kalba: graikų.

Top