Byla C-292/02

Meiland Azewijn BV

prieš

Hauptzollamt Duisburg

(Finanzgericht Düsseldorf prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Akcizas – Mineralinis kuras, naudojamas žemės ūkio darbuose – Direktyva 92/81/EEB – 8a straipsnis – Žymėjimas valstybėje narėje, kurioje išleidžiama vartojimui – Draudimas žymėti valstybėje narėje, kurioje yra naudojamas mineralinis kuras – Direktyva 95/60/EB“

Sprendimo santrauka

Mokesčių teisės nuostatos – Teisės aktų derinimas – Akcizo už mineralinį kurą struktūros – Direktyva 92/81 – Žymėto arba nežymėto mineralinio kuro, išleisto vartojimui valstybėje narėje ir esančio standartinėse komerciniams tikslams naudojamų motorinių transporto priemonių, pavyzdžiui, žemės ūkio mašinų, cisternose – Naudojimas kaip šių transporto priemonių degalų jų perkėlimui ar kitam tikslui – Apmokestinimas akcizu kitoje valstybėje narėje – Draudimas – Galimybė privatiems asmenims nacionaliniame teisme remtis Direktyvos 92/81 8a straipsniu

(Tarybos direktyvos 92/81 8a str. 1 dalis)

Direktyvos 92/81/EEB dėl akcizo už mineralinį kurą struktūrų derinimo 8a straipsnio 1 dalis turi būti suprantama kaip draudžianti valstybėms narėms apmokestinti akcizais žymėtą ar nežymėtą mineralinį kutą, esantį standartinėse komerciniams tikslams naudojamų motorinių transporto priemonių, pavyzdžiui, žemės ūkio mašinų, cisternose ir naudojamą kaip šių transporto priemonių degalai ne tik jų perkėlimui, bet ir kitiems tikslams, pavyzdžiui, žemės ūkio darbams, jei šis mineralinis kuras buvo teisėtai išleistas vartojimui kitoje valstybėje narėje.

Iš tikrųjų iš šio straipsnio, pagal kurį mineraliniam kurui, išleistam vartojimui vienoje valstybėje narėje, pilamam į standartines komerciniams tikslams naudojamų motorinių transporto priemonių cisternas ir naudojamam kaip šių transporto priemonių degalai, akcizas netaikomas nė vienoje iš kitų valstybių narių, formuluotės, aiškinamos atsižvelgiant į jos tikslus, t. y. užtikrinti laisvą asmenų ir prekių judėjimą bei išvengti dvigubo apmokestinimo, matyti, kad minėtas straipsnis turi būti aiškinamas plačiau. Be to, valstybė narė negali remdamasi savo nacionaline teise uždrausti žymėto mineralinio kuro, esančio standartinėse komerciniams tikslams naudojamų motorinių transporto priemonių, atvykusių iš kitos valstybės narės, leidžiančios tokią praktiką, cisternose, naudojimo kaip šių transporto priemonių degalų.

Be to, minėtas draudimas yra pakankamai aiškus, tikslus ir besąlyginis, kad juo privatūs asmenys galėtų remtis nacionaliniuose teismuose, ginčydami nacionalinės teisės nuostatas, prieštaraujančias šiam draudimui.

(žr. 41, 54–55, 61–62 punktus ir rezoliucinės dalies 1–2 punktus)

TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2004 m. rugsėjo 9 d.(*)

„Akcizas – Mineralinis kuras, naudojamas žemės ūkio darbuose – Direktyva 92/81/EEB – 8a straipsnis – Žymėjimas valstybėje narėje, kurioje išleidžiama vartojimui – Draudimas žymėti valstybėje narėje, kurioje yra naudojamas mineralinis kuras – Direktyva 95/60/EB“

Byloje C‑292/02

dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą pagal EB 234 straipsnį,

pateikto Finanzgericht Düsseldorf (Vokietija) 2002 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2002 m. rugpjūčio 13 d., byloje

Meiland Azewijn BV

prieš

Hauptzollamt Duisburg,

TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),

kurį sudaro pirmosios kolegijos pirmininkas P. Jann, teisėjai S. von Bahr (pranešėjas) ir R. Silva de Lapuerta,

generalinis advokatas F G. Jacobs,

sekretorė M. Múgica Arzamendi, vyriausioji administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2003 m. lapkričio 20 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs rašytines pastabas, pateiktas:

– Meiland Azewijn BV, atstovaujamos Rechtsanwälte A. M. Crämer ir advokato F. Kuiper,

– Hauptzollamt Duisburg, atstovaujamos M. R. Frind,

– Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos H. G. Sevenster,

– Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos M. K. Gross,

susipažinęs su 2004 m. sausio 15 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymą dėl prejudicinio sprendimo pateikęs teismas klausia, kaip turėtų būti aiškinamas 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/81/EEB dėl akcizo už mineralinį kurą struktūrų derinimo (OL L 316, p. 12), iš dalies pakeistos 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyva 94/74/EB (OL L 365, p. 46, toliau – Direktyva 92/81), 8a straipsnis.

2        Šis prašymas pateiktas nagrinėjant bylą tarp Meiland Azewijn BV ir Hauptzollamt Duisburg dėl akcizo mokėjimo už mineralinį kurą, pilamą į žemės ūkio mašinų cisternas Nyderlanduose ir naudojant šias žemės ūkio mašinas Vokietijoje.

 Teisiniai pagrindai

 Bendrijos teisė

Direktyva 92/12

3        1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyva 92/12/EEB dėl bendros tvarkos, susijusios su akcizais apmokestinamais produktais ir jų laikymu, judėjimu ir kontrole (OL L 76, p. 1), iš dalies pakeista 1992 m gruodžio 14 d. Tarybos direktyva 92/108/EEB (OL L 390, p. 124, toliau – Direktyva 92/12), kaip tik ir nustato akcizo mokėjimo bendrą tvarką.

4        Pagal Direktyvos 92/12 7 straipsnio 1 ir 2 dalis:

„1. Jeigu akcizais apmokestinami produktai, kurie jau buvo išleisti vartojimui vienoje valstybėje narėje, komerciniais tikslais yra laikomi kitoje valstybėje narėje, tuomet akcizas turi būti sumokėtas toje valstybėje narėje, kurioje šie produktai yra laikomi.

2. Šiuo tikslu, nepažeidžiant 6 straipsnio, kai vienoje valstybėje narėje jau išleisti vartojimui, kaip apibrėžta 6 straipsnyje, produktai pristatomi, skirti pristatyti ar naudojami kitoje valstybėje narėje savarankiška ūkine veikla besiverčiančio prekybininko verslo reikmėms arba viešųjų įstaigų reikmėms, akcizas turi būti sumokėtas toje kitoje valstybėje narėje.“

Direktyva 92/81

5        Direktyva 92/81 nustato specifines taisykles akcizui už mineralinį kurą.

6        Šios direktyvos 8 straipsnio 2 dalis numato:

„Nepažeidžiant kitų Bendrijos nuostatų, valstybės narės gali taikyti mineraliniam kurui arba kitiems panašiam naudojimui skirtiems produktams, kuriems taikoma fiskalinė kontrolė, visiškus arba dalinius atleidimus nuo mokesčių arba sumažintus mokesčių tarifus:

<...>

f)      išskirtinai žemės ūkio ir sodininkystės įmonėse bei miškininkystėje ir vidaus vandenų žuvininkystėje.“

7        Pagal Direktyvos 92/81 8 straipsnio 8 dalį:

„Valstybės narės gali pradėti taikyti atleidimą nuo akcizo ar mažesnį akcizą, kaip numatyta šio straipsnio 4 dalyje, grąžindamos jau sumokėtą akcizo sumą.“

8        Direktyvos 92/81 8a straipsnis, įterptas Direktyvos 94/74 2 straipsniu, numato:

„1.      Mineraliniam kurui, išleistam vartojimui vienoje valstybėje narėje, pilamam į standartines komerciniams tikslams naudojamų motorinių transporto priemonių cisternas ir naudojamam kaip šių transporto priemonių degalai, taip pat pilamam į specialius konteinerius ir transportavimo metu naudojamam šiuose konteineriuose įrengtoms sistemoms eksploatuoti, akcizas netaikomas nė vienoje iš kitų valstybių narių.

2.      Šiame straipsnyje:

„Standartinės cisternos“ yra:

–        cisternos, kurias gamintojas įtvirtina visose tokio pat modelio motorinėse transporto priemonėse ir kurių nuolatinis įtvirtinimas leidžia degalus tiesiogiai naudoti varikliuose ir, kur tinkama, šaldymo ir kitoms sistemoms eksploatuoti transportavimo metu.

Dujų balionai, įtvirtinti motorinėse transporto priemonėse, kurios tiesiogiai naudoja dujas kaip degalus, ir balionai, įtvirtinti kitose motorinėse transporto priemonėse įrengtose sistemose, taip pat laikomi standartinėmis cisternomis.

<...>“

Direktyva 94/74

9        Direktyvos 94/74 devynioliktoji konstatuojamosios dalies pastraipa nurodo Direktyvos 92/81 8a straipsnio tikslus:

„<…> būtina nurodyti, kad mineraliniam kurui, išleistam vartojimui vienoje valstybėje narėje, pilamam į automobilių degalų bakus (toliau tekste – cisternos) ir skirtam naudoti kaip šių automobilių degalus, kitose valstybėse narėse netaikomas akcizas, siekiant netrukdyti laisvo asmenų ir prekių judėjimo bei išvengti dvigubo apmokestinimo.“

Direktyva 95/60

10      1995 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 95/60/EB dėl gazolių ir žibalo žymėjimo mokesčių tikslams (OL L 291, p. 46) buvo priimta remiantis Direktyvos 92/81 9 straipsnio nuostatomis.

11      Direktyvos 95/60 pirmoji ir trečioji konstatuojamosios dalies pastraipos nurodo:

„<...> šioje direktyvoje nustatytos Bendrijos priemonės yra ne tik būtinos, bet ir privalomos siekiant įgyvendinti vidaus rinkos tikslus; <...> valstybės narės šių tikslų negali įgyvendinti atskirai; <...> minėtų tikslų įgyvendinimas Bendrijos lygiu jau yra numatytas Direktyvoje 92/81/EEB, ir ypač jos 9 straipsnyje;

<...>

<...> tinkamam vidaus rinkos veikimui dabar yra reikalinga nustatyti bendras gazolių ir žibalo, kuriems nebuvo pritaikytas standartinis tarifas, nustatytas naftos produktams (toliau tekste – mineralinis kuras), naudojamiems kaip variklių kuras (toliau tekste – degalai), žymėjimo mokesčių tikslams taisykles.“

12      Pagal Direktyvos 95/60 1 straipsnio 1 dalį:

„Nepažeisdamos nacionalinės teisės nuostatų dėl žymėjimo mokesčių tikslams, valstybės narės pagal šios direktyvos nuostatas naudoja žyminčiąją medžiagą (toliau tekste – žymi):

–        visų rūšių gazoliams, nurodytiems Kombinuotosios prekių nomenklatūros 2710 00 69 pozicijoje, kurie buvo išleisti vartojimui pagal Direktyvos 92/12/EEB 6 straipsnį ir kurie buvo atleisti nuo akcizo arba juo apmokestinti taikant kitokį tarifą nei nurodytas Direktyvos 92/82/EEB 5 straipsnio 1 dalyje.“

13      Direktyvos 95/60 3 straipsnis numato:

„Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, kad užkirstų kelią netinkamam pažymėtų produktų naudojimui, visų pirma, kad atitinkamas mineralinis kuras nebūtų naudojamas kaip degalai motorizuotos kelių transporto priemonės variklyje arba laikomas jos cisternoje, išskyrus atvejus, kai taip juos naudoti galima valstybių narių kompetentingų institucijų nustatytais konkrečiais atvejais.

Valstybės narės nustato, kad nurodyto mineralinio kuro naudojimas pirmojoje pastraipoje nurodytais atvejais turi būti laikomas pažeidimu pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę. Kiekviena valstybė narė imasi reikiamų priemonių, kad būtų visiškai įgyvendintos visos šios direktyvos nuostatos, ir visų pirma nustato baudas, taikytinas minėtų priemonių nevykdymo atveju; tokios baudos turi atitikti savo paskirtį ir būti veiksminga atgrasinančia priemone.“

 Nacionalinė teisė

Nyderlandų teisė

14      1991 m. spalio 31 d. Wet op de accijns (akcizo įstatymas, Stbl. 1991, p. 561) 27 straipsnio 3 dalis, numato mažesnį akcizo tarifą gazoliui, naudojamam ne kaip motorizuotų kelių transporto priemonių degalai, su išlyga, kad gazolis turi būti pažymėtas žymimąja medžiaga.

15      Minėto įstatymo 91 straipsnio 2 dalies a punktas draudžia laikyti žymėtą gazolį motorinių transporto priemonių cisternose, išskyrus „motorines transporto priemones, kurios nesinaudoja keliais“, kaip tai numatyta šio straipsnio 3 dalies a punkte. Be to, Wet op de accijins to paties straipsnio 3 dalies b punktas numato galimybę bendromis administracinėmis priemonėmis nustatyti išimtį motorinėms transporto priemonėms, kurios paprastai nėra naudojamos keliuose.

16      1991 m. gruodžio 20 d. Uitvoeringsbesluit accijns (sprendimas dėl akcizų įgyvendinimo, Stbl. 1991, p. 754) 40 straipsnis, priimtas remiantis minėtu 91 straipsnio 3 dalies b punktu, nurodo motorinių transporto priemonių rūšis, atleistas (nuo akcizų), tarp kurių yra motorinės transporto priemonės, naudojamos žemės ūkyje ar sodininkystėje, kurios naudojasi keliais tik persikėlimui iš vienos vietos į kitą.

 Vokietijos teisė

17      1992 m gruodžio 21 d. Mineralölsteuergesetz (įstatymas dėl mokesčio už mineralinį kurą, BGBl. 1992 I, p. 2185, pataisytas BGBl. 1993 I, p. 169) 19 straipsnio 2 dalis, papildyta 2000 m kovo 29 d. Gesetz für Vorrang Erneuerbarer Energien (įstatymas dėl atsinaujinančios energijos, BGBl. I, p. 305, toliau – MinöStG), numato šią išimtį iš bendros mokestinės skolos atsiradimo taisyklės: kai kita valstybė narė išleidžia mineralinį kurą vartojimui fiskalinėje teritorijoje komerciniais tikslais, nėra renkamas joks mokestis už degalus, pilamus į standartines transporto priemonių, kitų nei laivai, specialūs konteineriai ir žemės ūkio bei sodininkystės transportas, cisternas.

18      Vis dėlto ši nuostata nepanaikina apmokestinimo MinöStG 26 straipsnio 4 ir 6 dalyse numatytais atvejais.

19      MinöStG 26 straipsnio 4 dalis draudžia naudoti žymėtą gazolį kaip degalus žemės ūkio mašinoms.

20      MinöStG 26 straipsnio 5 dalies antras sakinys numato žymėto gazolio atleidimą nuo mokesčio, bet tik specialiais atvejais, kai tai nesusiję su reguliariu šio kuro naudojimu degalams.

21      Pagal MinöStG 26 straipsnio 6 dalį žymėtas gazolis, naudojamas pažeidžiant šio straipsnio 4 dalį, yra apmokestinamas. Mokestis taikomas kiekiui, atitinkančiam degalų cisternos talpą arba standartinės transporto priemonės ar mašinos cisternos talpą. Mokestis yra surenkamas nedelsiant.

 Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

22      Nuo 1991 m. įmonė Bod Giesen VOF, kuri 2002 m. gegužės mėnesį susijungė su Meiland Azewijn BV (toliau abi įmonės iki ir po susijungimo – Meiland), teikė žemės ūkio paslaugas, įdarbindama apie 10 žmonių Nyderlanduose. Du trečdaliai šios įmonės klientų buvo Nyderlanduose ir vienas trečdalis Vokietijoje.

23      Visos žemės ūkio mašinos, naudotos Meiland vykdant savo veiklą, būdavo užpildomos degalais išvakarėse, kai dažnai dar nebūdavo aiškus mašinų naudojimas kitą dieną. Klientai galėjo paskutiniu momentu atsisakyti mašinų dėl klimatinių sąlygų arba kartais reikėdavo pakeisti sugedusias mašinas.

24      Praktiškai buvo neįmanoma, ypač derliaus nuėmimo metu, kai įmonė dirbdavo labai intensyviai, pakeisti žymėtą gazolį, teisėtai naudojamą Nyderlanduose kaip degalai, nežymėtu gazoliu – vieninteliu teisėtai naudojamu Vokietijoje, kadangi cisternų pakeitimas ar jų išsiurbimas užimdavo per daug laiko. Be to, išsiurbimo atveju būdavo rizika, kad išliks žymėjimo pėdsakai. Situacija tapdavo dar sudėtingesnė, kai kartais kai kurios transporto priemonės būdavo naudojamos tą pačią dieną vienoje, o vėliau kitoje valstybėje narėje.

25      Dėl įmonės dydžio Meiland negalėjo skirti savo žemės ūkio mašinų tik Vokietijos rinkai.

26      2000 m rugsėjo 29 d. Klein-Netterden gyvenvietėje (Vokietija), netoli sienos tarp Vokietijos ir Nyderlandų, Hauptzollamt Duisburg pareigūnai patikrino du traktorius ir vieną kombainą, kuriuos Meiland naudojo kukurūzų derliui nuimti. Mašinos naudojo žymėtą gazolį kaip degalus. Jų cisternų talpos buvo atitinkamai 135, 165 ir 850 litrų.

27      Tą pačią dieną Hauptzollamt Duisburg pateikė reikalavimą Meiland sumokėti 851 DEM apskaičiuotą mokestį už mineralinį kurą. Šis mokestis buvo nustatytas atsižvelgiant į cisternų talpas ir tuo metu pagal MinöStG 26 straipsnio 6 dalį taikytą mokesčio tarifą, t. y. 740 DEM už 1 000 litrų.

28      Meiland pateikė skundą dėl šio reikalavimo sumokėti apskaičiuotą mokestį, teigdama, kad jis prieštarauja Bendrijos teisei.

29      2001 m. sausio 18 d. Sprendimu Hauptzollamt Duisburg atmetė skundą kaip nepagrįstą dėl to, kad Vokietijos fiskalinėje teritorijoje, vadovaujantis MinöStG, žymėtas gazolis galėjo būti naudojamas tik šildymui. Žymėto gazolio, išleisto vartojimui kitose valstybėse narėse žemės ūkio mašinoms, naudojimas iš esmės buvo uždraustas taikant šio įstatymo 26 straipsnio 5 dalį.

30      Meiland kreipėsi į Finanzgericht Düsseldorf, tvirtindama, kad jos apmokestinimas Vokietijoje yra dvigubas apmokestinimas, kadangi nebuvo atsižvelgta į Nyderlanduose jau sumokėtą mokestį.

31      Nacionalinis teismas mano, kad šioje byloje taikoma Vokietijos teisė atitinka Direktyvos 95/60 1 ir 3 straipsnius, skaitomus kartu, bet gali prieštarauti kitoms antrinės teisės ar EB sutarties nuostatoms, ypač Direktyvos 92/81 8a straipsnio 1 daliai.

32      Tokiomis aplinkybėmis Finanzgericht Düsseldorf nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreipėsi į Teisingumo Teismą, pateikdamas penkis prejudicinius klausimus:

„1)      Ar Direktyvos 92/81/EEB 8a straipsnio 1 dalis turi būti suprantama kaip atleidžianti nuo akcizų mineralinį kurą, transportuojamą standartinėse komerciniams tikslams naudojamų motorinių transporto priemonių cisternose ir naudojamą valstybėje narėje kaip šių transporto priemonių degalai po to, kai ji buvo išleista vartojimui kitoje valstybėje narėje?

2)      Atsakius į pirmą klausimą teigiamai ir atsižvelgiant į (MinöStG) 19 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar Direktyvos 92/81/EEB 8a straipsnio 1 dalis yra tiesiogiai veikianti pareiškėjos atveju?

3)      Ar administracinės ir kontrolės procedūros, taikytinos akcizo sumažinimui, kurios yra įmanomos pagal Direktyvos 92/81/EEB 8 straipsnio 2 dalies f punktą, atsižvelgiant į tos pačios direktyvos 8 straipsnio 8 dalį, gali būti vykdomos nežymint (kuro) ir ar turi būti atsižvelgta į Direktyvos 95/60/EB 1 straipsnio 1 dalį?

4)      Jei į trečią klausimą būtų atsakyta, kad valstybės narės, kurios naudojasi Direktyvos 92/81/EEB 8 straipsnio 2 dalies f punktu, esant analogiškai situacijai kaip ir pagrindinėje byloje, privalo sumažinti akcizo tarifą, net ir grąžindamos jau sumokėtą mokestį, ar akcizo žemės ūkio darbams sumažinimas pažeidžia laisvą paslaugų judėjimą, jei toks sumažinimas yra susijęs su žymėjimo procedūra, numatyta Direktyvos 95/60/EB 1 straipsnio 1 dalyje, kuri netaikoma kitų valstybių narių, už pažeidimus numatančių fiskalines sankcijas, jų įstatymuose nenumatyto žymėjimo atveju?

5)      Teigiamo atsakymo į ketvirtą klausimą atveju, ar laisvo paslaugų judėjimo pažeidimas reiškia mokestinės skolos negaliojimą, ar pareiškėja, siekdama, kad ji būtų atleista nuo akcizo valstybėje narėje, kurioje ji perka degalus, vietoj žymėto gazolio sumažintu akcizo tarifu turi prašyti nežymėto gazolio ir reikalauti sumokėto akcizo grąžinimo?“

 Dėl prejudicinių klausimų

 Preliminarios pastabos

33      Pastarieji trys klausimai buvo pateikti tam atvejui, jei į vieną iš dviejų pirmų klausimų būtų atsakyta neigiamai. Jie iš esmės susiję su antrinės teisės nuostatomis dėl mineralinio kuro žymėjimo, siekiant išsiaiškinti, ar galima suteikti pirmenybę kai kurioms Direktyvų 95/60 ir 92/81 nuostatoms, kai valstybių narių priimtos perkeliant direktyvas nuostatos sukelia prieštaringas situacijas ir pažeidžia laisvą paslaugų judėjimą. Jie taip pat susiję su pasekmėmis, kylančiomis suinteresuotiems asmenims mokant reikalaujamą akcizą arba susigrąžinant jau sumokėtą akcizą.

 Dėl pirmo klausimo

34      Savo pirmu klausimu prašymą pateikęs teismas klausia, ar Direktyvos 92/81 8a straipsnio 1 dalis turi būti suprantama kaip draudžianti valstybėms narėms apmokestinti akcizais mineralinį kurą, pilamą į komerciniams tikslams naudojamų motorinių transporto priemonių cisternas ir naudojamą kaip šių transporto priemonių degalai, kai šis mineralinis kuras buvo teisėtai išleistas vartojimui kitoje valstybėje narėje.

35      Šiuo klausimu primintina, kad Direktyvos 92/12 7 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato bendrą tvarką, pagal kurią produktai, kuriems nustatomas akcizas, išleisti vartojimui vienoje valstybėje narėje, bet laikomi komerciniais tikslais kitoje valstybėje narėje, turi būti apmokestinami toje valstybėje narėje, kurioje šie produktai yra laikomi. Tokiu būdu apmokestinama yra toje valstybėje narėje, kurioje produktas bus naudojamas, o ne toje, kurioje produktas buvo išleistas vartojimui.

36      Vis dėlto Direktyva 92/81 numato specifinę tvarką, taikomą mineraliniam kurui nustatytiems akcizams. Šios direktyvos 8a straipsnio 1 dalis numato, kad mineraliniam kurui, išleistam vartojimui vienoje valstybėje narėje, pilamam į standartines komerciniams tikslams naudojamų motorinių transporto priemonių cisternas ir naudojamam kaip šių transporto priemonių degalai, akcizai netaikomi nė vienoje iš kitų valstybių narių. Iš to seka, kad tokių transporto priemonių perkėlimo ir naudojimo kitoje valstybėje narėje atveju mineralinis kuras apmokestinamas akcizu toje valstybėje narėje, kurioje jis buvo išleistas vartojimui, o ne toje, kur yra naudojama (šiuo kuru) užpildyta transporto priemonė.

37      Tačiau nacionalinis teismas ir Hauptzollamt Duisburg pateikė pastabas, išreikšdami abejones dėl Direktyvos 92/81 8a straipsnio reikšmės.

38      Neaiškumų kyla dėl trijų klausimų. Pirmasis susijęs su sąvokos „komerciniams tikslams naudojamų motorinių transporto priemonių“ apibrėžimu, antrasis susijęs su degalų naudojimu valstybėje narėje, į kurią transporto priemonė buvo perkelta, ir trečiasis susijęs su galimu prieštaravimu dėl valstybių narių priimtų skirtingų priemonių įgyvendinant minėtą 8a straipsnį bei kitas antrinės teisės nuostatas.

39      Pirmuoju klausimu dėl sąvokos „komerciniams tikslams naudojamų motorinių transporto priemonių“ apibrėžimo reikia išsiaiškinti, ar ši sąvoka apima kai kurias žemės ūkio mašinas. Atsižvelgdama į „komerciniams tikslams naudojamų motorinių transporto priemonių“ apibrėžimą, pateiktą kitose antrinės teisės nuostatose, Hauptzollamt Duisburg mano, kad ši sąvoka apima tik motorizuotas kelių transporto priemones, pervežančias keleivius ir krovinius, ir kad ši sąvoka neapima pagrindinėje byloje nagrinėjamų mašinų, t. y. dviejų traktorių ir kombaino. Susiję tekstai yra 1968 m. liepos 19 d. Tarybos direktyva 68/297/EEB dėl nuostatų, leidžiančių įvežti degalus be muitų komercinių motorinių transporto priemonių bakuose, standartizavimo (OL L 175, p. 15) ir 1983 m. kovo 28 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 918/83, nustatantis Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą (OL L 105, p. 1).

40      Šiuo atžvilgiu konstatuotina, kad jei 8a straipsnyje nėra pateiktas sąvokos „komerciniams tikslams naudojamų motorinių transporto priemonių“ apibrėžimas, tai dar nereiškia, kad reikia remtis apibrėžimais, pateiktais kituose antrinės teisės tekstuose. Kaip pažymėta Generalinio advokato išvados 44 punkte, Hauptzollamt Duisburg nurodyti du apibrėžimai nėra tapatūs, o tekstai buvo priimti siekiant kitų tikslų nei Direktyva 92/81. Tokiomis aplinkybėmis nereikia remtis šiais tekstais apibrėžiant sąvoką „komerciniams tikslams naudojamos motorinės transporto priemonės“, tačiau reikia atsižvelgti į nuostatų, kuriose (šios transporto priemonės) nurodytos, struktūrą ir tikslus.

41      Taigi iš Direktyvos 92/81 8a straipsnio formuluotės, aiškinamos atsižvelgiant į jos tikslus, nurodytus Direktyvos 94/74 devynioliktoje konstatuojamosios dalies pastraipoje, t. y. užtikrinti laisvą asmenų ir prekių judėjimą bei išvengti dvigubo apmokestinimo, matyti, kad ši nuostata turi būti aiškinama plačiau.

42      Iš to matyti, kad siaurinamas komerciniams tikslams naudojamos motorinės transporto priemonės sąvokos aiškinimas, pasiūlytas Hauptzollamt Duisburg, negali būti priimtinas. Priešingai, pripažintina, kad į minėto straipsnio taikymo sritį įeina žemės ūkio mašinos, naudojančios mineralinį kurą kaip degalus.

43      Antruoju klausimu dėl degalų naudojimo valstybėje narėje, į kurią transporto priemonė buvo perkelta, siekiama išsiaiškinti, ar Direktyvos 92/81 8a straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka taikoma tik tuo atveju, kai mineralinis kuras, naudojamas kaip degalai, skiriamas išimtinai transporto priemonėms perkelti į kitą valstybę narę, ar ji taip pat taikoma tais atvejais, kai mineralinis kuras naudojamas ir kitiems tikslams, pavyzdžiui, atlikti žemės ūkio darbus šioje kitoje valstybėje narėje.

44      Kaip generalinis advokatas pažymėjo savo išvados 36 ir 37 punktuose, Hauptzollamt Duisburg aiškinimas, pagal kurį degalai gali būti naudojami tik komerciniams tikslams naudojamų motorinių transporto priemonių perkėlimui į kitą valstybę narę, atmetant kitokią jų paskirtį šioje valstybėje narėje, yra pernelyg susiaurintas ir prieštarauja šio sprendimo 41 punkte nurodytiems tikslams.

45      Taigi Teisingumo Teismas mano, kad Direktyvos 92/81 8a straipsnyje numatyta tvarka apima ne tik tuos atvejus, kai transporto priemonės yra tiesiog perkeliamos į kitą valstybę narę, tačiau ji taikytina ir tuomet, kai degalai naudojami kitiems tikslams, pavyzdžiui, žemės ūkio darbams.

46      Trečiuoju klausimu siekiama išsiaiškinti, ar plečiamasis minėto 8a straipsnio aiškinimas yra įmanomas, jei taip aiškinant atsirastų prieštaravimai kitoms šios direktyvos ir Direktyvos 95/60 nuostatoms.

47      Finanzgericht Düsseldorf savo prašyme priimti prejudicinį sprendimą pažymi, kad pagal Nyderlandų teisę gazoliui, naudojamam žemės ūkio mašinoms, taikomas sumažintas akcizas ir (šis gazolis) privalomai turi būti žymimas, tuo tarpu pagal Vokietijos teisę tokiam gazoliui taikoma sumokėto akcizo grąžinimo sistema, o jo žymėjimas yra draudžiamas.

48      Teisingumo Teismas konstatuoja, kad Vokietijos Federacinė Respublika ir Nyderlandų Karalystė pasirinko skirtingus būdus įgyvendinant Direktyvas 92/81 ir 95/60, ir žymėtas mineralinis kuras yra teisėtai parduodamas kaip degalai žemės ūkio mašinoms Nyderlanduose, o Vokietijoje yra draudžiama naudoti šį produktą tokiems tikslams, jei jis yra žymėtas, ir bet koks neteisėtas naudojimas sankcionuojamas apmokestinant akcizu.

49      Šis skirtumas yra paaiškinamas tuo, kad Nyderlandų Karalystė, taikydama Direktyvos 92/81 8 straipsnio 2 dalies f punktą, nusprendė sumažinti akcizo tarifą nagrinėjamam mineraliniam kurui ir kontroliuoti jų naudojimą jį žymint, kaip tai nustatyta Direktyvos 95/60 1 straipsnyje. Vokietijos Federacinė Respublika, skirtingai nei Nyderlandai, taikydama Direktyvos 92/81 8 straipsnio 2 dalies f punktą ir 8 straipsnio 8 dalį, numatė akcizo grąžinimo sistemą; nagrinėjamo mineralinio kuro kaina nesumažinama išleidžiant jį vartojimui ir tokiu atveju produkto žymėjimas nėra būtinas. Priešingai, Vokietijos Federacinė Respublika, taikydama grąžinimo sistemą, turi įsitikinti, kad mineralinis kuras nebuvo pirktas taikant sumažintą akcizo tarifą. Dėl to ji draudžia žymėto mineralinio kuro naudojimą, nes tai rodo, kad jis buvo pirktas taikant sumažintą akcizą, ir remdamasi Direktyvos 95/60 3 straipsniu numato sankcijas.

50      Siekiant panaikinti prieštaravimus, kurie gali atsirasti perkeliant antrinės tesės aktus, inter alia, nagrinėjamos pagrindinės bylos atveju, kai įmonei Meiland draudžiama Vokietijoje naudoti Nyderlanduose teisėtai pirktą žymėtą mineralinį kurą, esantį žemės ūkio mašinų cisternose, kaip degalus, Direktyvos 95/60 dėl gazolių ir žibalo žymėjimo mokesčių tikslams nuostatas reikia aiškinti atsižvelgiant į šios direktyvos ir Direktyvos 92/81 tikslus bei jų nuostatų struktūrą.

51      Šiuo atžvilgiu svarbu pažymėti, kad Direktyva 95/60 dėl gazolių ir žibalo žymėjimo mokesčių tikslams buvo priimta remiantis Direktyvos 92/81 9 straipsnio nuostatomis. Direktyvos 95/60 tikslai, nurodyti jos pirmoje ir trečioje konstatuojamosios dalies pastraipose, neprieštarauja Direktyvai 92/81 ir ją papildo, skatindami vidaus rinkos įgyvendinimą ir tinkamą veikimą.

52      Direktyvos 95/60 3 straipsnis taip pat numato, jog valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, kad užkirstų kelią netinkamam žyminčiąja medžiaga pažymėtų produktų naudojimui, visų pirma, kad atitinkami naftos produktai nebūtų naudojami kaip kuras motorizuotos kelių transporto priemonės variklyje. Vis dėlto draudimo priemonės ir galimos sankcijos negali būti taikomos, jei toks naudojimas yra leidžiamas išskirtiniais atvejais valstybės narės kompetentingų valdžios institucijų.

53      Kaip pastebėjo generalinis advokatas savo išvados 40 punkte, valstybės narės leidžiamas ir neprieštaraujantis Bendrijos teisei naudojimas, pavyzdžiui, žymėto mineralinio kuro naudojimas, numatytas Nyderlandų teisėje, negali būti kitos valstybės narės laikomas neteisėtu pagal Direktyvos 95/60 3 straipsnį.

54      Iš to seka, kad valstybė narė, šiuo atveju Vokietijos Federacinė Respublika, remdamasi savo nacionaline teise negali uždrausti žymėto mineralinio kuro, esančios standartinėse komerciniams tikslams naudojamų motorinių transporto priemonių, atvykusių iš kitos valstybės narės, šiuo atveju Nyderlandų, leidžiančios tokią praktiką, cisternose, naudojimo kaip šių transporto priemonių degalų.

55      Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, į pirmą klausimą reikia atsakyti taip: Direktyvos 92/81 8a straipsnio 1 dalis turi būti suprantama kaip draudžianti valstybėms narėms apmokestinti akcizais žymėtą ar nežymėtą mineralinį kurą, esantį standartinėse komerciniams tikslams naudojamų motorinių transporto priemonių, šiuo atveju žemės ūkio mašinų, cisternose ir naudojamą kaip šių transporto priemonių degalai ne tik jų perkėlimui, bet ir kitiems tikslams, pavyzdžiui, žemės ūkio darbams, jei šis mineralinis kuras buvo teisėtai išleistas vartojimui kitoje valstybėje narėje.

 Dėl antro klausimo

56      Savo antru klausimu prašymą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Direktyvos 92/81 8a straipsnio 1 dalis yra tiesiogiai veikianti ir ar bet kuris suinteresuotas asmuo, šiuo atveju Meiland, turi teisę remtis ja nacionaliniuose teismuose, ginčijant nacionalines nuostatas.

57      Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką primintina, kad visais atvejais, kai direktyvos nuostatos, atsižvelgiant į jų turinį, yra besąlyginės ir pakankamai tikslios, šios nuostatos, neperkėlus direktyvos per nustatytą terminą, gali būti priešpastatomos nacionalinės teisės nuostatoms, neatitinkančioms direktyvos, arba nustatyti teises, kurių asmenys gali reikalauti prieš valstybę (1999 m. birželio 10 d. Sprendimo Braathens, C‑346/97, Rink. p. I-3419, 29 punktas).

58      Minėtame sprendime Braathens Teisingumo Teismas nagrinėjo, ar Direktyvos 92/81 8 straipsnio 1 dalies b punktas yra tiesiogiai veikiantis. Šis straipsnis numato, kad valstybės narės savo pačių nustatytomis sąlygomis, siekdamos užtikrinti teisingą tokių išimčių taikymą ir užkirsti kelią bet kokiam mokesčių vengimui ir piktnaudžiavimui, atleidžia nuo akcizo mokesčio mineralinį kurą, tiekiamą naudoti kaip degalai oro navigacijoje, jei tai nėra privatūs pramoginiai skrydžiai.

59      Minėto sprendimo 30 punkte Teisingumo Teismas nurodė, kad jei Direktyva 92/81 suteikia valstybėms narėms didesnę ar mažesnę veikimo laisvę įgyvendinant jos nuostatas, asmenims negali būti atimta teisė remtis tomis nuostatomis, kurios, atsižvelgiant į jų tikslą, gali būti išskirtos iš visumos ir taikomos atskirai.

60      Teisingumo Teismas nusprendė, kad Direktyvos 92/81 8 straipsnio 1 dalies b punktas būtent ir yra tokia nuostata ir kad pareiga atleisti nuo suvienodinto akcizo degalus, naudojamus oro navigacijoje, jei tai nėra privatūs pramoginiai skrydžiai, yra pakankamai aiški, tiksli ir besąlyginė, kad bet kuris asmuo turėtų teisę remtis šia nuostata nacionaliniuose teismuose, ginčydamas jai prieštaraujančias nacionalinės teisės nuostatas (žr. minėto sprendimo Braathens 31 ir 32 punktus).

61      Konstatuotina, kad Direktyvos 92/81 8a straipsnio 1 dalis taip pat nustato valstybėms narėms aiškią, tikslią ir besąlyginę pareigą, išreikštą draudimu apmokestinti akcizais mineralinį kurą, išleistą vartojimui kitoje valstybėje narėje. Šis draudimas atitinka asmenų teisę nemokėti akcizo tuo atveju, kai mineralinis kuras standartinėse komerciniams tikslams naudojamų motorinių transporto priemonių cisternose naudojamas kaip pastarųjų degalai, jei šis mineralinis kuras išleista vartojimui kitoje valstybėje narėje.

62      Į antrą klausimą reikia atsakyti, kad bet kuris asmuo gali remtis draudimu, numatytu Direktyvos 92/81 8a straipsnio 1 dalyje, nacionaliniuose teismuose ginčydamas nacionalinės teisės nuostatas, prieštaraujančias šiam draudimui.

63      Atsižvelgiant į tai, kas atsakyta į du pirmuosius klausimus, atsakyti į tris likusius nacionalinio teismo klausimus nereikia.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

64      Kadangi šis procesas pagrindinėms bylos šalims yra vienas iš etapų nacionalinio teismo nagrinėjamoje byloje, išlaidų klausimą turi spręsti nacionalinis teismas. Proceso dalyvių, kurie pateikė Teisingumo Teismui savo pastabas, išlaidos nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nutaria:

1.      1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/81/EEB dėl akcizo už mineralinį kurą struktūrų derinimo, iš dalies pakeistos 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyva 94/74/EB, 8a straipsnio 1 dalis turi būti suprantama kaip draudžianti valstybėms narėms apmokestinti akcizais žymėtą ar nežymėtą mineralinį kurą, esantį standartinėse komerciniams tikslams naudojamų motorinių transporto priemonių, pavyzdžiui, žemės ūkio mašinų, cisternose ir naudojamą kaip šių transporto priemonių degalai ne tik jų perkėlimui, bet ir kitiems tikslams, pavyzdžiui, žemės ūkio darbams, jei šis mineralinis kuras buvo teisėtai išleista vartojimui kitoje valstybėje narėje.

2.      Bet kuris asmuo gali remtis draudimu, numatytu Direktyvos 92/81 8a straipsnio 1 dalyje, nacionaliniuose teismuose ginčydamas nacionalinės teisės nuostatas, prieštaraujančias šiam draudimui.

Parašai

---

* Proceso kalba: vokiečių.