Byla C‑196/10

Paderborner Brauerei Haus Cramer KG

prieš

Hauptzollamt Bielefeld

(Finanzgericht Düsseldorf prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Bendrasis muitų tarifas – Kombinuotoji nomenklatūra – Tarifinis klasifikavimas – 2203 ir 2208 pozicijos – Salyklinio alaus ekstraktas, skirtas mišraus gėrimo gamybai“

Sprendimo santrauka

Bendrasis muitų tarifas – Tarifinės pozicijos – „Malt beer base“, kurio tūrinė alkoholio koncentracija yra 14 %, gautas iš alaus, kuris buvo raugintas, dekantuotas ir vėliau ultrafiltruotas, sumažinant alui būdingų komponentų koncentraciją

(Tarybos reglamento Nr. 2658/87 I priedas)

Reglamentą Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo su pakeitimais, padarytais Reglamentu Nr. 2587/91, reikia aiškinti taip, kad skystis „malt beer base“, kurio tūrinė alkoholio koncentracija yra 14 % ir kuris gautas iš rauginto, dekantuoto ir vėliau ultrafiltruoto, sumažinant tokių komponentų kaip karčiosios medžiagos ir proteinai koncentraciją, alaus, turi būti klasifikuojamas šio reglamento I priede pateiktos kombinuotosios nomenklatūros su pakeitimais 2208 pozicijoje.

Viena vertus, kadangi „malt beer base“ yra ne galutinis produktas, skirtas vartoti, o tarpinis produktas, naudojamas mišriam gėrimui gaminti, jo negalima laikyti alkoholiniu gėrimu. Kita vertus, „malt beer base“ nėra gaunamas tik paprasčiausios fermentacijos būdu – po jos atliekama ultrafiltracija. Po šio papildomo apdorojimo aptariamas produktas, gautas iš rauginto alaus, praranda nomenklatūros 2203 pozicijoje nurodytam alui būdingus objektyvius požymius ir savybes. Tačiau „malt beer base“ objektyvūs požymiai ir savybės atitinka 2208 pozicijoje nurodyto etilo alkoholio požymius ir savybes arba bent jau jiems yra analogiški.

(žr. 34, 37, 41 punktus ir rezoliucinę dalį)

TEISINGUMO TEISMO (aštuntoji kolegija) SPRENDIMAS

2011 m. liepos 14 d.(*)

„Bendrasis muitų tarifas – Kombinuotoji nomenklatūra – Tarifinis klasifikavimas – 2203 ir 2208 pozicijos – Salyklinio alaus ekstraktas, skirtas mišraus gėrimo gamybai“

Byloje C‑196/10

dėl Finanzgericht Düsseldorf (Vokietija) 2010 m. balandžio 7 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2010 m. balandžio 19 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudinį sprendimą byloje

Paderborner Brauerei Haus Cramer KG

prieš

Hauptzollamt Bielefeld

TEISINGUMO TEISMAS (aštuntoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas K. Schiemann, teisėjai C. Toader ir A. Prechal (pranešėjas),

generalinis advokatas Y. Bot,

posėdžio sekretorius B. Fülöp, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2011 m. kovo 24 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        Paderborner Brauerei Haus Cramer KG, atstovaujamos Wirtschaftsprüfer/Steuerberater (patarėjo mokesčių klausimais) Th. Rödder bei Rechtsanwälte J. Schönfeld ir J. Bahns,

–        Graikijos vyriausybės, atstovaujamos G. Papadaki, Z. Chatzipavlou ir M. Tassopoulou,

–        Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos C. Wissels ir B. Koopman,

–        Europos Komisijos, atstovaujamos L. Bouyon ir B.‑R. Killmann,

atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 2 t., p. 382) su pakeitimais, padarytais 1991 m. liepos 26 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 2587/91 (OL L 327, p. 1), I priede pateiktos Bendrojo muitų tarifo kombinuotosios nomenklatūros (toliau – KN) išaiškinimu.

2        Šis prašymas pateiktas vykstant procesui tarp Paderborner Brauerei Haus Cramer KG (toliau – Paderborner Brauerei) ir Hauptzollamt Bielefeld (Bylefeldo muitinė) dėl keturių su mokesčiais susijusių sprendimų, kuriais ši muitinė nurodė Paderborner Brauerei sumokėti alkoholio akcizą už „malt beer base“ vadinamą prekę, kurią ši bendrovė įsigijo 2002 ir 2003 metais.

 Teisinis pagrindas

 Direktyva 92/83/EEB

3        1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvoje 92/83/EEB dėl akcizų už alkoholį ir alkoholinius gėrimus, struktūrų suderinimo (OL L 316, p. 21; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 206) įtvirtintas visiems bendros alkoholio ir alkoholinių gėrimų apibrėžtys siekiant užtikrinti, kad vidaus rinkoje šioms prekėms būtų taikomi tinkamo tarifo valstybių narių nustatyti akcizai.

4        Šios direktyvos 2 straipsnyje numatyta:

„Šioje direktyvoje terminas „alus“ – tai bet kuris produktas, priskirtinas KN kodui 2203, arba bet kuris produktas, kuris yra alaus ir nealkoholinių gėrimų mišinys, priskirtinas KN kodui 2206, kuriame esanti alkoholio tūrinė koncentracija abiem atvejais yra didesnė nei 0,5 %.“

5        Direktyvos 92/83 20 straipsnio 1 įtraukoje patikslinama:

„Šioje direktyvoje terminas „etilo alkoholis“ apima:

–        visus produktus, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija viršija 1,2 %, ir kurie yra priskiriami KN 2207 ir 2208 kodams, net tais atvejais, kai šie produktai yra produkto, priskirtino kitam KN skirsniui, komponentas“.

6        Šios direktyvos 26 straipsnyje nurodyta:

„Šioje direktyvoje pateikiamos nuorodos į KN kodus yra nuorodos į Kombinuotąją nomenklatūrą, kuri galioja šios direktyvos priėmimo metu.“

7        Direktyva 92/83 į Vokietijos teisę perkelta Degtinės monopolijos įstatymu (Gesetz über das Branntweinmonopol) ir Alaus apmokestinimo įstatymu (Biersteuergesetz). Alkoholio monopolijos įstatymo 130 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad alkoholio akcizu apmokestinami prie KN 2208 pozicijos priskiriami alkoholiniai gaminiai, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 1,2 %. Tos pačios nuostatos 5 dalyje nurodoma, kad reikia vadovautis 1992 m. spalio 19 d. galiojusia KN redakcija.

 KN

8        Reglamentu Nr. 2658/87 įtvirtinta KN pagrįsta suderinta prekių aprašymo ir kodavimo sistema (toliau – SS), kurią parengė Muitinių bendradarbiavimo taryba, vėliau tapusi Pasaulio muitinių organizacija (toliau – PMO), įkurta 1983 m. birželio 14 d. Briuselyje sudaryta konvencija, kuri Bendrijos vardu patvirtinta 1987 m. balandžio 7 d. Tarybos sprendimu 87/369/EEB dėl Tarptautinės suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos konvencijos bei konvencijos pakeitimo protokolo sudarymo (OL L 198, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 2 t., p. 288). KN perimamos šešių skaitmenų SS pozicijos bei subpozicijos ir tik septintas bei aštuntas skaitmenys sudaro jai būdingą skirstymą.

9        Pagal Reglamento Nr. 2658/87 12 straipsnį kiekvienais metais Europos Komisija priima reglamentą, kuriame išdėstoma išsami KN redakcija kartu su Bendrojo muitų tarifo autonominių bei konvencinių muitų normomis, parengtomis pritaikius Europos Sąjungos Tarybos arba Komisijos patvirtintas priemones.

10      Bendrosiose KN aiškinimo taisyklėse (toliau − bendrosios taisyklės), pateiktose KN pirmos dalies I antraštinės dalies A skyriuje, be kita ko, numatyta:

„A.       Bendrosios [KN] aiškinimo taisyklės

„Klasifikuojant prekes pagal [KN], turi būti vadovaujamasi šiais principais:

1.      Skyrių, skirsnių ir poskirsnių pavadinimai pateikiami tik nurodymui palengvinti; juridiniais tikslais prekių klasifikavimas turi būti nustatomas pagal pozicijų pavadinimus bei skyrių ir skirsnių pastabas ir, jeigu šiuose pozicijų pavadinimuose ir pastabose nenurodyta kitaip, vadovaujantis toliau išdėstytomis nuostatomis:

<…>

4.      Prekės, kurių neįmanoma suklasifikuoti taikant pirmiau išdėstytas taisykles, turi būti klasifikuojamos pozicijoje, atitinkančioje prekes, kurioms šios prekės yra artimiausios (giminingiausios).

<…>

6.      Juridiniais tikslais klasifikuojant prekes bet kurios pozicijos subpozicijose vadovaujamasi subpozicijų pavadinimais ir visomis taikytinomis subpozicijų pastabomis, taip pat mutatis mutandis pirmiau išdėstytomis taisyklėmis, laikantis nuostatos, kad gali būti sugretinamos tik to paties lygio subpozicijos. Taikant šią taisyklę taip pat reikia remtis atitinkamo skyriaus ar skirsnio pastabomis, jeigu pagal kontekstą nereikalaujama kitaip.“

11      1992 m. galiojusios redakcijos KN IV skyrius pavadintas „Paruošti maisto produktai; nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas; tabakas ir perdirbti tabako pakaitalai“. Jame yra 22 skirsnis „Nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas“. Šiame skirsnyje yra 2203 pozicija (Salyklinis alus) ir 2208 pozicija (Nedenatūruotas etilo alkoholis, kurio alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, mažesnė kaip 80 % tūrio; spiritai, likeriai ir kiti spiritiniai gėrimai).

12      Pagal Reglamento Nr. 2658/87 9 straipsnio 1 dalies a punkto antrą įtrauką ir 10 straipsnį Komisija priima KN paaiškinimus, kurie skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

13      KN 2203 pozicijos paaiškinimų nėra.

14      KN 2208 pozicijos paaiškinime nustatyta:

„2208 pozicijoje klasifikuojami spiritai, likeriai ir kiti spiritiniai gėrimai yra alkoholiniai skysčiai, paprastai skirti vartoti žmonėms ir gaminami:

–        arba tiesiogiai distiliuojant (su pridėtomis aromatinėmis medžiagomis arba be jų) natūraliai susifermentavusius skysčius, pavyzdžiui, vyną arba sidrą, arba anksčiau susifermentavusius vaisius, išspaudas, grūdus ar kitus augalinius produktus,

–        arba distiliuojant gautą alkoholį, paprasčiausia pridedant įvairių aromatinių medžiagų ir kartais – cukraus.

<…>

Šioje pozicijoje neklasifikuojami alkoholiniai gėrimai, gauti fermentacijos būdu (Nr. 2203 00−2206 00).“

 SS

15      Pagal SS konvencijos 3 straipsnio 1 dalį kiekviena Susitariančioji Šalis įsipareigoja užtikrinti, kad jos muitų tarifų ir statistikos nomenklatūra atitiks SS. Šioje nuostatoje taip pat numatyta, kad kiekviena Susitariančioji Šalis įsipareigoja taikyti bendrąsias suderintos sistemos aiškinimo taisykles ir visas SS skyrių, skirsnių ir subpozicijų pastabas, taip pat nekeisti šių SS skyrių, skirsnių ir subpozicijų apimties.

16      PMO rengia SS paaiškinimus. Jie skelbiami dviem oficialiosiomis PMO kalbomis, t. y. prancūzų ir anglų.

17      SS 2203 pozicijos paaiškinime prancūzų kalba nurodyta:

„La bière est une boisson alcoolique qui s’obtient par la fermentation du moût préparé avec du malt d’orge ou de froment, qu’on a fait bouillir en présence d’eau avec généralement du houblon. <…> L’addition de houblon a pour effet de développer des principes amers et aromatiques et de permettre une meilleure conservation du produit. <…>

<…>

[Alus yra alkoholinis gėrimas, gaunamas fermentuojant iš miežių arba kviečių salyklo, vandens ir dažniausiai apynių paruoštą šiuo tikslu virinamą misą. <...> Apynių priedas suteikia gaminiui kartų skonį ir kvapą, be to, pailgina jo vartojimo laiką.]“

18      SS 2203 pozicijos paaiškinime anglų kalba nurodyta:

„Beer is an alcoholic beverage obtained by fermenting a liquor (wort) prepared from malted barley or wheat, water and (usually) hops. <…> The addition of hops imparts a bitter and aromatic flavour and improves the keeping qualities. <…>

<…>

[Alus yra alkoholinis gėrimas, gautas fermentuojant iš miežių arba kviečių, vandens ir (paprastai) apynių paruoštą likerį (misą). <...> Apynių priedas suteikia gaminiui kartų skonį ir kvapą, be to, pailgina jo vartojimo laiką.]“

19      SS 2208 pozicijos paaiškinime prancūzų kalba nurodyta:

„La présente position couvre, d’une part, et quel que soit leur degré alcoolique :

A)      Les eaux de vie <…>

B)      Les liqueurs <…>

C)      Toutes autres boissons spiritueuses <…>

D’autre part, la position comprend l’alcool éthylique non dénaturé d’un titre alcoométrique volumique de moins de 80 % vol, qu’il soit destiné à la consommation humaine ou à des usages industriels; même s’il est propre à la consommation, l’alcool éthylique se distingue des produits visés en A), B) et C) ci‑dessus, par le fait qu’il est dénué de tout principe aromatique.

<…>

[Viena vertus, ši pozicija apima šiuos gėrimus nepriklausomai nuo juose esančio alkoholio kiekio:

A)      Spiritą <…>

B)      Likerį <…>

C)      Visus kitus spiritinius gėrimus <…>

Kita vertus, ši pozicija apima mažesnės nei 80 % tūrinės alkoholio koncentracijos nedenatūruotą etilo alkoholį, nesvarbu, ar jis būtų skirtas žmonėms vartoti, ar naudoti pramonėje; žmonėms vartoti tinkamą etilo alkoholį nuo A, B ir C punktuose nurodytų prekių skiria tai, kad jis neturi jokio kvapo.]“

20      Šis paaiškinimas anglų kalba suformuluotas taip:

„The heading covers, whatever their alcoholic strength:

(A) Spirits <…>

(B) Liqueurs and cordials <…>

(C) All other spirituous beverages <…>

Provided that their alcoholic strength by volume is less than 80 % vol, the heading also covers undenatured spirits (ethyl alcohol and neutral spirits) which, contrary to those at (A), (B) and (C) above, are characterised by the absence of secondary constituents giving a flavour or aroma. These spirits remain in the heading whether intended for human consumption or for industrial purposes.

<…>

[Ši pozicija apima šiuos gėrimus nepriklausomai nuo juose esančio alkoholio kiekio:

A)      Spiritą <…>

B)      Likerį ir trauktinę <…>

C)      Visus kitus spiritinius gėrimus <…>

Ši pozicija apima mažesnės nei 80 % tūrinės alkoholio koncentracijos nedenatūruotą spiritą (etilo alkoholį ir neutralų spiritą), kuriam, skirtingai nei A, B ir C punktuose nurodyti gėrimai, būdinga tai, kad jis neturi skonio ar kvapo priemaišų. Toks spiritas šiai pozicijai priskiriamas nesvarbu, ar jis būtų skirtas žmonėms vartoti, ar naudoti pramonėje.]“

 Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas

21      Paderborner Brauerei yra alaus darykla. Ji iš Alko International BV pirko ir 2002 m. iš Nyderlandų atsivežė 99 847,33 litro, o 2003 m. birželio 6 ir 23 d. – dar 74 745,41 litro skysčio, vadinamo „malt beer base“, kurį panaudojo mišraus gėrimo „Salitos Ice“ gamybai.

22      Finanzgericht Düsseldorf nurodo, kad „malt beer base“ gaminamas iš rauginto 14 % alkoholio tūrinės koncentracijos alaus, dekantuoto ir ultrafiltruoto, sumažinant tokių komponentų kaip karčiosios medžiagos ir proteinai koncentraciją. „Malt beer base” alkoholio tūrinė koncentracija taip pat yra 14 %. Tai yra bespalvis, skaidrus, alkoholio kvapo ir šiek tiek kartus skystis.

23      Bylefeldo muitinė, manydama, kad „malt beer base“ reikia klasifikuoti KN 2208 pozicijoje, pareikalavo iš Paderborner Brauerei sumokėti už jį alkoholio akcizą pagal Degtinės monopolijos įstatymo 130 straipsnio 2 dalies 1 punktą. 2003 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu ji priskaičiavo bendrovei Paderborner Brauerei 182 141,49 euro akcizą už 2002 m. pirktą „malt beer base“, o trimis 2003 m. liepos 14 d. sprendimais – 136 350,74 euro akcizą už 2003m. birželio 6 ir 23 d. pirktą „malt beer base“.

24      2009 m. birželio 19 d. sprendimu muitinė atmetė Paderborner Brauerei skundą, pateiktą dėl minėtų sprendimų. Tuomet Paderborner Brauerei kreipėsi į Finanzgericht Düsseldorf.

25      Pagrindinėje byloje Paderborner Brauerei teigia, be kita ko, kad „malt beer base“ turi būti klasifikuojamas ne KN 2208 pozicijoje. Jis pagamintas ne distiliuojant ir į jį pridedant įvairių kvapiųjų medžiagų ar cukraus. Tai veikiau fermentavimo būdu gautas produktas, kuris kitose valstybėse narėse būtų priskirtas prie KN 2203 pozicijos. Prekė pagaminta iš salyklo ir kaip tarpinis produktas naudojamas nedidelės alkoholio koncentracijos alaus mišinio gamybai. KN 2203 pozicijoje nenumatyta, kad prie šios pozicijos priskiriamos prekės būtų galutiniam vartojimui paruošti gėrimai.

26      Bylefeldo muitinė su ieškiniu nesutinka ir mano, kad „malt beer base“ turi būti klasifikuojamas KN 2208 pozicijoje.

27      Šiomis aplinkybėmis Finanzgericht Dusseldorf nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar 2001 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 2031/2001 [kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 I priedas] (OL L 279, 2001, p. 1) ir 2002 m. rugpjūčio 1 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1832/2002 <...> (OL L 290, 2002, p. 1) įtvirtinta [KN] aiškintina taip, kad prekė, apibūdinama kaip „malt beer base“, kuri gaminama iš rauginto 14 % alkoholio tūrinės koncentracijos alaus, dekantuoto ir ultrafiltruoto, sumažinant tokių komponentų kaip karčiosios medžiagos ir proteinai koncentraciją, klasifikuojama 2208 pozicijoje?“

 Dėl prejudicinio klausimo

28      Iš pradžių reikia pažymėti, kad vadovaujantis Direktyvos 92/83 26 straipsniu pagrindinėje byloje reikia taikyti Reglamente Nr. 2587/91 įtvirtintą KN, kuri galiojo šios direktyvos priėmimo momentu, o ne įtvirtintąją Reglamentu Nr. 2031/2001 ir Reglamentu Nr. 1831/2002, kuriuos prejudiciniame klausime mini nacionalinis teismas.

29      Paderborner Brauerei teigia, kad „malt beer base“ turi būti klasifikuojamas KN 2203 pozicijoje kaip fermentacijos būdu gautas ir fiziškai filtruotas alus, nes lemiamas klasifikavimo kriterijus yra gavimas fermentacijos būdu. Nagrinėjamu atveju produktui gauti nenaudojama distiliacija, o ji būtina norint klasifikuoti produktą KN 2208 pozicijoje. Be to, SS paaiškinime, susijusiame su KN 2208 pozicija, nurodyta, jog apie etilo alkoholį galima kalbėti tik jei jis „neturi jokių kvapiųjų medžiagų“, o „malt beer base“ turi skonį, taigi ir kvapiųjų medžiagų.

30      Graikijos ir Nyderlandų vyriausybės bei Komisija mano priešingai, kad „malt beer base“ turi būti klasifikuojamas KN 2208 pozicijoje.

31      Šiuo klausimu reikia priminti nusistovėjusią teismo praktiką, pagal kurią, siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir kontrolės paprastumą, prekių tarifinį klasifikavimą lemiantis kriterijus paprastai turi būti nustatytas atsižvelgiant į jų objektyvius požymius ir savybes, nurodytas KN pozicijos antraštėje bei skyriaus ar skirsnio pastabose (žr., be kita ko, 2007 m. liepos 18 d. Sprendimo Olicom, C‑142/06, Rink. p. I‑6675, 16 punktą ir 2010 m. gegužės 20 d. Sprendimo Data I/O, C‑370/08, Rink. p. I‑0000, 29 punktą).

32      Komisijos parengti KN paaiškinimai bei PMO parengti SS paaiškinimai labai padeda aiškinti įvairių tarifinių pozicijų apimtį, tačiau neturi privalomosios teisinės galios (minėtų sprendimų Olicom 17 punktą ir Data I/O 30 punktą).

33      Iš SS paaiškinimų, susijusių su KN 2203 pozicija, matyti, kad alų reikia laikyti alkoholiniu gėrimu. Prekės priskyrimas prie „gėrimo“ KN pavartota prasme priklauso nuo to, ar ji yra skysto pavidalo ir ar ji skirta vartoti žmonėms (1981 m. kovo 26 d. Sprendimo Dr Ritter, 114/80, Rink. p. 895, 9 punktas).

34      Tačiau, kaip nurodo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, „malt beer base“ yra ne galutinis produktas, skirtas vartoti, o tarpinis produktas, naudojamas mišriam gėrimui „Salitos Ice“ gaminti. Taigi, net jei „malt beer base“ yra skystas ir tinkamas vartoti žmonėms, jis, kaip tarpinis produktas, nėra pirmiausia skirtas žmonėms vartoti. Kadangi vartotojams produktas neparduodamas kaip galutinis, jo negalima laikyti alkoholiniu gėrimu.

35      Priešingai, SS 2208 pozicijos paaiškinime aiškiai nurodyta, kad ši pozicija apima ir etilo alkoholį, nesvarbu, ar jis būtų skirtas žmonėms vartoti, ar naudoti pramonėje. Taigi, aplinkybė, kad „malt beer base“ yra tik tarpinis produktas, jo nepašalina iš šios pozicijos.

36      Nors KN 2208 pozicijos paaiškinimuose nurodyta, kad ši pozicija neapima fermentacijos būdu gautų alkoholinių gėrimų, nagrinėjamu atveju pakanka priminti, kad „malt beer base“, kaip tarpiniam produktui, šis kriterijus neturi poveikio, nes, kaip matyti iš 34 punkto, jis nėra alkoholinis gėrimas.

37      Bet kuriuo atveju „malt beer base“ nėra gaunamas tik paprasčiausios fermentacijos būdu – po jos atliekama ultrafiltracija. Po šio papildomo apdorojimo aptariamas produktas, gautas iš rauginto alaus, praranda alui būdingus objektyvius požymius ir savybes. Vizualiai jis tampa nebepanašus į alų ir nebeturi specifinio kartaus skonio. Kaip nurodė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, „malt beer base“ yra bespalvis, skaidrus, alkoholio kvapo ir šiek tiek kartus skystis, kurio tūrinė alkoholio koncentracija yra ne didesnė nei 14 % ir kuris naudojamas gaminant mišrų gėrimą „Salitos Ice“. Šie objektyvūs požymiai ir savybės neatitinka KN 2203 pozicijoje nurodyto alaus požymių ir savybių, tačiau atitinka KN 2208 pozicijoje nurodyto etilo alkoholio požymius ir savybes arba bent jau jiems yra analogiški.

38      Galiausiai dėl Paderborner Brauerei argumento, kad SS 2208 pozicijos paaiškinime nurodyta, jog etilo alkoholis neturi jokio kvapo, o „malt beer base“ turi alkoholio kvapą ir yra šiek tiek kartus, reikia iš karto pažymėti, kad šiuo klausimu SS paaiškinimų oficialiosios versijos prancūzų ir anglų kalbomis skiriasi.

39      Tačiau nė vienoje iš paaiškinimo versijų nereikalaujama, kad, siekiant prekę klasifikuoti kaip gautą iš etilo alkoholio, ji turi būti visiškai be skonio ar kvapo. Konkrečiau tariant, jose nurodyta, jog etilo alkoholis skiriasi nuo spirito, likerio ir visų kitų prie KN 2208 pozicijos priskiriamų rūšių spiritinių gėrimų tuo, kad pastaruosiuose yra aromatinių medžiagų arba tipinių skonio požymių (šiuo klausimu žr. 1974 m. gegužės 29 d. Sprendimo König, 185/73, Rink. p. 607, 19 punktą).

40      Iš to darytina išvada, kad, kitaip nei minėtų prekių atveju, etilo alkoholio skonis ir kvapas neturi poveikio prekės klasifikavimui KN 2208 pozicijoje. Taigi aplinkybė, kad „malt beer base“ kvepia alkoholiu ir yra šiek tiek kartus, neužkerta galimybės klasifikuoti jo šioje pozicijoje.

41      Atsižvelgiant į visus pirmiau išdėstytus argumentus, į pateiktą klausimą reikia atsakyti, jog Reglamentą Nr. 2658/87 reikia aiškinti taip, kad skystis, kaip antai pagrindinėje byloje nagrinėjamas „malt beer base“, kurio tūrinė alkoholio koncentracija yra 14 % ir kuris gautas iš rauginto, dekantuoto ir vėliau ultrafiltruoto, sumažinant tokių komponentų kaip karčiosios medžiagos ir proteinai koncentraciją, alaus, turi būti klasifikuojamas KN 2208 pozicijoje.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

42      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (aštuntoji kolegija) nusprendžia:

1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo su pakeitimais, padarytais 1991 m. liepos 26 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 2587/91, reikia aiškinti taip, kad skystis, kaip antai pagrindinėje byloje nagrinėjamas „malt beer base“, kurio tūrinė alkoholio koncentracija yra 14 % ir kuris gautas iš rauginto, dekantuoto ir vėliau ultrafiltruoto, sumažinant tokių komponentų kaip karčiosios medžiagos ir proteinai koncentraciją, alaus, turi būti klasifikuojamas KN 2208 pozicijoje.

Parašai.

---

* Proceso kalba: vokiečių.