Laikina versija

BENDROJO TEISMO (devintoji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS

2024 m. liepos 17 d.(*)

„Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje – Lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas – Leidimo atvykti į valstybių narių teritoriją apribojimai – Asmenų, subjektų ir organizacijų, kuriems taikomas lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas arba leidimo atvykti į valstybių narių teritoriją apribojimai, sąrašas – Ieškovo pavardės įtraukimas į sąrašą ir palikimas jame – Asmens, kuriam jau taikomos ribojamosios priemonės, įpėdinis – Teisė į gynybą – Vertinimo klaida – Proporcingumas – Nuosavybės teisė – Laisvė judėti ir apsigyventi valstybėse narėse – Teisė į šeimos gyvenimą – Deliktinė atsakomybė“

Byloje T‑208/22

Kinda Makhlouf, gyvenanti Varšuvoje (Lenkija), atstovaujama avocats G. Karouni ir E. Assogba,

ieškovė,

prieš

Europos Sąjungos Tarybą, atstovaujamą A. Limonet ir V. Piessevaux,

atsakovę,

BENDRASIS TEISMAS (devintoji išplėstinė kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas L. Truchot, teisėjai H. Kanninen, R. Frendo (pranešėja), M. Sampol Pucurull ir T. Perišin,

posėdžio sekretorius L. Ramette, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

įvykus 2023 m. birželio 16 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

1        Savo ieškiniu ieškovė Kinda Makhlouf, remdamasi SESV 263 straipsniu, prašo panaikinti, pirma, 2022 m. vasario 21 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimą (BUSP) 2022/242, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2013/255/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai (OL L 40, 2022, p. 26), ir 2022 m. vasario 21 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2022/237, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje (OL L 40, 2022, p. 6) (toliau kartu – pirminiai aktai), ir, antra, 2023 m. gegužės 25 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2023/1035, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2013/255/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje (OL L 139, 2023, p. 49), ir 2023 m. gegužės 25 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2023/1027, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje (OL L 139, 2023, p. 1) (toliau kartu – aktai dėl palikimo sąrašuose), tiek, kiek šie aktai susiję su ieškove (toliau kartu – ginčijami aktai); be to, remdamasi SESV 268 straipsniu ieškovė prašo atlyginti žalą, kurią teigia patyrusi dėl ginčijamų aktų priėmimo.

I.      Ginčo aplinkybės ir aplinkybės, susiklosčiusios po ieškinio pareiškimo

2        Ieškovė yra viena iš Sirijos piliečio verslininko Mohammed Makhlouf dukterų.

3        Ši byla susijusi su ribojančiomis priemonėmis, kurias Europos Sąjungos Taryba nuo 2011 m. patvirtino Sirijai ir asmenims, atsakingiems už smurtines represijas prieš civilius gyventojus Sirijoje.

4        2011 m. gegužės 9 d. Taryba priėmė Sprendimą 2011/273/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai (OL L 121, 2011, p. 11), kuriuo „griežtai pasmerkė smurtines represijas <...> prieš taikius protestus įvairiose Sirijos vietovėse“. Visų pirma, ji nustatė atvykimo į Europos Sąjungos teritoriją apribojimus ir lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymą tam tikriems asmenims ir subjektams, „kurie yra atsakingi už smurtines represijas prieš civilius gyventojus Sirijoje“. Atsižvelgdama į tai, kad siekiant užtikrinti Sprendimo 2011/273 įgyvendinimą būtina imtis reguliavimo veiksmų Sąjungos lygiu, Taryba taip pat priėmė 2011 m. gegužės 9 d. Reglamentą (ES) Nr. 442/2011 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje (OL L 121, 2011, p. 1).

5        Sprendimo 2011/273 priede ir Reglamento Nr. 442/2011 II priede išvardyti asmenys, „kurie yra atsakingi už smurtines represijas prieš civilius gyventojus Sirijoje“, ir su jais susiję fiziniai ar juridiniai asmenys bei subjektai.

6        2011 m. rugpjūčio 1 d. Taryba priėmė Įgyvendinimo sprendimą 2011/488/BUSP, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2011/273 (OL L 199, 2011, p. 74), ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 755/2011, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 442/2011 (OL L 199, 2011, p. 33), kad į atitinkamus priedus, kuriuose išvardyti asmenys ir subjektai, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, būtų įtraukta, be kita ko, Mohammed Makhlouf pavardė (žr. šio sprendimo 5 punktą).

7        2012 m. sausio 18 d. Taryba priėmė Reglamentą (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 442/2011 (OL L 16, 2012, p. 1), o 2013 m. gegužės 31 d. – Sprendimą 2013/255/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai (OL L 147, 2013, p. 14) (toliau kartu – pagrindiniai aktai), visų pirma, siekdama nustatyti ribojamąsias priemones asmenims, gaunantiems naudos iš Sirijos režimo vykdomos politikos ar jį remiantiems, ir su jais susijusiems asmenims. Jų pavardės dabar nurodytos Reglamento Nr. 36/2012 II priede ir Sprendimo 2013/255 priede (toliau – aptariami sąrašai).

8        2015 m. spalio 12 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2015/1836, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2013/255 (OL L 266, 2015, p. 36), atsižvelgdama į padėties Sirijoje sunkumą (tai matyti iš sprendimo 5 konstatuojamosios dalies), ir Reglamentą (ES) 2015/1828, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 36/2012 (OL L 266, 2015, p. 1) (toliau kartu – 2015 m. aktai).

9        Laikydamasi nuomonės, kad ribojamosios priemonės, iš pradžių patvirtintos Sprendimu 2011/273, nebuvo sėkmingos siekiant nutraukti Sirijos režimo vykdomas smurtines represijas prieš civilius gyventojus, Taryba, kaip matyti iš Sprendimo 2015/1836 5 konstatuojamosios dalies, nusprendė, kad „reikia palikti taikomas ribojamąsias priemones ir užtikrinti jų veiksmingumą toliau jas plėtojant, toliau vadovaujantis tiksliniu bei diferencijuotu požiūriu ir atsižvelgiant į humanitarines sąlygas, kuriomis gyvena Sirijos gyventojai“, manydama, kad „atsižvelgiant į konkrečias Sirijoje vyraujančias sąlygas, šių ribojamųjų priemonių veiksmingumas yra ypač aktualus veiksnys tam tikrų kategorijų asmenų ir subjektų atžvilgiu“.

10      Taigi Sprendimo 2013/255 27 ir 28 straipsnių formuluotės buvo iš dalies pakeistos Sprendimu 2015/1836. Šiuo metu šiuose straipsniuose numatyti atvykimo į valstybių narių teritoriją ar vykimo per ją tranzitu apribojimai ir asmenų, kurie priklauso 2 dalies a–g punktuose nurodytų asmenų kategorijoms ir kurių sąrašas pateiktas I priede, lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas, išskyrus, remiantis jų 3 dalimi, atvejus, jeigu esama „pakankamai informacijos, kad [šie asmenys] nėra arba nebėra susiję su režimu, arba nedaro jam įtakos arba nekelia realios apėjimo rizikos“.

11      Visų pirma, kadangi, kaip nurodyta Sprendimo 2015/1836 7 konstatuojamojoje dalyje, „Sirijoje valdžia tradiciškai yra vykdoma šeimos pagrindu [ir] dabartinio Sirijos režimo valdžia yra sukoncentruota įtakingų Assado ir Makhloufo šeimų narių rankose“, buvo tikslinga numatyti ribojamąsias priemones tam tikriems šių šeimų nariams, siekiant per šių šeimų narius tiesiogiai paveikti Sirijos režimą, kad jis pakeistų savo represijų politiką, ir siekiant išvengti rizikos, kad šių šeimų nariai apeis ribojamąsias priemones.

12      Taigi, priėmus 2015 m. aktus, pagal Sprendimo 2013/255 27 straipsnio 2 dalies b punktą ir 28 straipsnio 2 dalies b punktą ribojamosios priemonės dabar taikomos ir „Assad ir Makhlouf šeimų nariams“ (toliau – priklausymo šeimai kriterijus). Kartu Reglamento Nr. 36/2012 15 straipsnis buvo papildytas 1a dalies b punktu, kuriame numatytas šių šeimų narių turto įšaldymas (toliau kartu su Sprendimo 2013/255 27 straipsnio 2 dalies b punktu ir 28 straipsnio 2 dalies b punktu – nuostatos, kuriomis nustatomas priklausymo šeimai kriterijus).

13      2020 m. rugsėjo 12 d. Mohammed Makhlouf mirė (toliau – mirusysis). Tuo metu jo pavardė vis dar buvo įtraukta į aptariamus sąrašus.

14      2022 m. vasario 21 d. pirminiais aktais Taryba įtraukė ieškovės pavardę į aptariamų sąrašų 321 eilutę, remdamasi šiais motyvais:

„Mohammed Makhlouf duktė. Makhlouf šeimos narė.“

15      Siekdama pagrįsti ieškovės pavardės įtraukimą į aptariamus sąrašus, Taryba rėmėsi 2020 m. rugsėjo 27 d. priimtu Sirijos teismo sprendimu dėl mirusiojo palikimo atsiradimo (toliau – sprendimas dėl palikimo atsiradimo).

16      Praėjus trims dienoms po pirminių aktų priėmimo, 2022 m. vasario 24 d., Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2022/306, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2013/255 (OL L 46, 2022, p. 95), ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2022/299, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 36/2012 (OL L 46, 2022, p. 1), kad mirusiojo pavardė būtų išbraukta iš aptariamų sąrašų.

17      2022 m. balandžio 19 d. ieškovė nusiuntė Tarybai prašymą išbraukti jos pavardę iš aptariamų sąrašų (toliau – prašymas persvarstyti sprendimą).

18      Gegužės 31 d. raštu (toliau – Tarybos atsakymas) Taryba atmetė prašymą persvarstyti sprendimą, motyvuodama tuo, kad yra pakankamas pagrindas palikti ieškovės, kaip Makhlouf šeimos narės ir mirusiojo įpėdinės, pavardę aptariamuose sąrašuose. Ta proga ji pastarajai pranešė apie sprendimą dėl palikimo atsiradimo, kuriuo grindžiamas jos pavardės įtraukimas į minėtus sąrašus, kartu su medžiaga, kurioje yra papildomų kaltę patvirtinančių įrodymų (toliau – papildoma medžiaga). Kaip ir minėto sprendimo atveju, tuo metu, kai buvo priimti ginčijami aktai, šie elementai buvo prieinami.

19      Savo atsakyme Taryba ieškovę informavo apie tai, kad buvo priimtas 2022 m. gegužės 30 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2022/849, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2013/255 (OL L 148, 2022, p. 52), ir 2022 m. gegužės 31 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/840, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 36/2012 (OL L 148, 2022, p. 8), kuriais ji paliko ieškovės pavardę aptariamuose sąrašuose iki 2023 m. birželio 1 d.

20      2023 m. gegužės 25 d. Taryba priėmė aktus dėl palikimo sąrašuose, kuriais pagrindinių aktų ir aptariamų sąrašų taikymas, visų pirma ieškovės atžvilgiu, buvo iš esmės pratęstas iki 2024 m. birželio 1 d.

II.    Šalių reikalavimai

21      Patikslinusi ieškinį pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 86 straipsnį, ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamus aktus,

–        įpareigoti Tarybą sumokėti jai 50 000 EUR kompensaciją moralinei žalai, patirtai dėl pirminių aktų priėmimo, atlyginti ir 50 000 EUR kompensaciją moralinei žalai, patirtai dėl aktų dėl palikimo sąrašuose, atlyginti,

–        priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

22      Taryba Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti visą ieškinį,

–        nepatenkinus šio reikalavimo, jeigu pirminiai aktai, kiek jie susiję su ieškove, būtų panaikinti, palikti galioti Įgyvendinimo sprendimo 2022/242 padarinius jos atžvilgiu tol, kol įsigalios Įgyvendinimo reglamento 2022/237 panaikinimas,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

III. Dėl teisės

A.      Dėl prašymo patikslinti ieškinį priimtinumo

23      Savo pareiškimu dėl patikslinimo ieškovė, remdamasi Procedūros reglamento 86 straipsniu, siekia išplėsti savo ieškinio apimtį, kad būtų panaikinti aktai dėl palikimo sąrašuose, kiek jie susiję su ja.

24      Teismo posėdyje Taryba prieštaravo patikslinto ieškinio priėmimui teigdama, kad ieškovė neginčijo nei Sprendimo 2022/849, nei Įgyvendinimo reglamento 2022/840, kuriais ieškovės pavardė buvo palikta aptariamuose sąrašuose iki aktų dėl palikimo sąrašuose priėmimo.

25      Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad remiantis Procedūros reglamento 86 straipsnio 1 dalimi, „[k]ai aktas, kurį prašoma panaikinti, visiškai ar iš dalies pakeičiamas kitu aktu, kurio dalykas tas pats, prieš pasibaigiant žodinei proceso daliai <...> ieškovas gali patikslinti ieškinį, kad atsižvelgtų į šią naują aplinkybę“.

26      Nagrinėjamu atveju pirmiausia reikia pažymėti, kad tiek pirminiais aktais, tiek aktais dėl palikimo sąraše, kiek jie susiję su ieškove, siekiama jai skirti individualias ribojamąsias priemones, kurias sudaro leidimo atvykti apribojimai ir visų jos lėšų bei ekonominių išteklių įšaldymas.

27      Antra, pagal režimą, kuriuo nustatomos ribojamosios priemonės Sirijai, individualios ribojamosios priemonės taikomos įtraukiant atitinkamų asmenų, subjektų ar organizacijų pavardes ir pavadinimus į Sprendimo 2013/255 ir Reglamento Nr. 36/2012 prieduose pateiktus aptariamus sąrašus.

28      Atsižvelgiant į tai, pirminiais aktais buvo iš dalies pakeisti Sprendimo 2013/255 ir Reglamento Nr. 36/2012 priedai, siekiant, be kita ko, įtraukti ieškovės pavardę į aptariamus sąrašus. Dėl aktų dėl palikimo sąrašuose reikia konstatuoti, kad Sprendimu 2023/1035 iki 2024 m. birželio 1 d. pratęstas Sprendimo 2013/255, kurio I priede, iš dalies pakeistame Įgyvendinimo sprendimu 2022/242, nurodyta ieškovės pavardė, taikymas, o Įgyvendinimo reglamentu 2023/1027 iš dalies pakeistas Reglamento Nr. 36/2012 II priedas, paliekant (nors ir netiesiogiai) ieškovės pavardę įtrauktą į pastarąjį priedą. Taigi reikia manyti, kad aktais dėl palikimo sąrašuose buvo pakeisti pirminiai aktai, kaip tai suprantama pagal Procedūros reglamento 86 straipsnio 1 dalį.

29      Vadinasi, atsižvelgiant į proceso ekonomijos tikslą, kuriuo grindžiamas Procedūros reglamento 86 straipsnis (šiuo klausimu žr. 2018 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Almaz-Antey / Taryba, T‑515/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:545, 43 ir 44 punktus), ieškovė, ieškiniu siekusi panaikinti pirminius aktus, turėjo teisę, nagrinėjant šią bylą, patikslinti ieškinį, kad būtų galima prašyti panaikinti ir aktus dėl palikimo sąrašuose, nors prieš tai ji ieškinio netikslino, kad galėtų prašyti panaikinti Sprendimą 2022/849 ir Įgyvendinimo reglamentą 2022/840.

30      Vadinasi darytina išvada, kad patikslintas ieškinys yra priimtinas.

B.      Dėl reikalavimo dėl panaikinimo

31      Savo reikalavimui dėl panaikinimo pagrįsti ieškovė pateikia keturis ieškinio pagrindus, iš esmės grindžiamus:

–        pirmasis – procedūrinių garantijų pažeidimu;

–        antrasis – vertinimo klaida;

–        trečiasis ir ketvirtasis – neteisėtu naudojimosi pagrindinėmis teisėmis apribojimu.

1.      Dėl ieškinio pirmojo pagrindo, iš esmės grindžiamo procedūrinių garantijų pažeidimu

32      Šį ieškinio pagrindą iš esmės sudaro dvi dalys. Pirmoje ieškinio pagrindo dalyje ieškovė teigia, kad Taryba pažeidė jos teisę į gynybą, nes prieš priimdama pirminius aktus jos neišklausė. Antroje dalyje ji skundžiasi, kad Taryba į prašymą persvarstyti sprendimą atsakė apibendrintai, o tai rodo, kad Taryba neišnagrinėjo prašymo atidžiai ir nešališkai, nors privalėjo tai padaryti.

a)      Dėl ieškinio pagrindo, iš esmės grindžiamo procedūrinių garantijų pažeidimu ir pateikto pareiškime dėl patikslinimo, priimtinumo

33      Pareiškime dėl patikslinimo, kuriuo grindžiamas prašymas panaikinti aktus dėl palikimo sąrašuose, ieškovė, grįsdama savo argumentus, susijusius su jos teisės būti išklausytai Taryboje pažeidimu, pateikia tuos pačius argumentus, kurie buvo pateikti, kai buvo pareikštas ieškinys. Jokių naujų argumentų dėl procedūrinių garantijų, susijusių su aktų dėl palikimo sąrašuose priėmimu, laikymosi nepateikta.

34      Iš esmės tas pats pasakytina ir apie ieškovės antroje šio ieškinio pagrindo dalyje nurodytus argumentus, pateiktus dubliko stadijoje ir susijusius su ieškovės prašymu persvarstyti sprendimą, kurį ji pateikė po pirminių aktų priėmimo. Reikia pažymėti, kad pareiškime dėl patikslinimo ieškovė tik pakartoja tuos pačius argumentus, kurie buvo pateikti dėl minėto prašymo, susijusio su pirminiais aktais.

35      Pagal Procedūros reglamento 86 straipsnio 1 dalį, kai aktas, kurį prašoma panaikinti, visiškai ar iš dalies pakeičiamas kitu aktu, kurio dalykas tas pats, prieš pasibaigiant žodinei proceso daliai arba prieš Bendrajam Teismui priimant sprendimą išnagrinėti bylą nerengiant žodinės proceso dalies, ieškovas gali patikslinti ieškinį, kad atsižvelgtų į šią naują aplinkybę. Be to, Procedūros reglamento 86 straipsnio 4 dalies b punkte numatyta, kad pareiškime dėl patikslinimo, jeigu reikia, nurodomi patikslinti pagrindai ir argumentai.

36      Iš jurisprudencijos matyti, kad tais atvejais, kai vėlesnis aktas, kuris ginčijamas tikslinant ieškinį, iš esmės yra toks pat kaip ir iš pradžių ginčytas aktas arba jų skirtumai yra tik formalūs, neatmestina, kad prašyme dėl patikslinimo nenurodydamas patikslintų pagrindų ir argumentų ieškovas implicitiškai, tačiau neišvengiamai ketino remtis savo pradiniame ieškinyje nurodytais pagrindais ir argumentais (šiuo klausimu žr. 2019 m. sausio 24 d. Sprendimo Haswani / Taryba, C‑313/17 P, EU:C:2019:57, 37 punktą).

37      Tokiu atveju nagrinėdamas pareiškimo dėl patikslinimo priimtinumą Bendrasis Teismas turi patikrinti, ar akte, kuris ginčijamas tikslinant ieškinį, yra esminių skirtumų (palyginti su aktu, kuris ginčijamas pradiniu ieškiniu), dėl kurių reikėtų patikslinti grindžiant pradinį ieškinį nurodytus pagrindus ir argumentus (2019 m. sausio 24 d. Sprendimo Haswani / Taryba, C‑313/17 P, EU:C:2019:57, 38 punktas).

38      Galiausiai reikia pažymėti, kad pagal jurisprudenciją ieškinio pagrindai ir argumentai dėl akto, kuriuo grindžiamas ieškinio patikslinimas, turi būti pakankamai aiškiai ir tiksliai išdėstyti pareiškime dėl patikslinimo, kad atsakovas galėtų pasirengti gynybai, o Bendrasis Teismas galėtų priimti sprendimą dėl šio patikslinimo (žr. 2021 m. balandžio 28 d. Sprendimo Sharif / Taryba, T‑540/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:220, 185 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

39      Be to, iš jurisprudencijos taip pat aišku, kad ieškovas iš esmės turi paaiškinti, kaip anksčiau pateikti pagrindai ir argumentai gali būti susieti su aktu, su kuriuo susijęs patikslinimas. Ieškovui nepateikus paaiškinimų, jo ieškinyje nurodyti ieškinio pagrindai akto, su kuriuo susijęs patikslinimas, atžvilgiu yra priimtini tik tiek, kiek jų perkėlimas į šio akto kontekstą nereikalauja jokio paaiškinimo (žr. 2021 m. balandžio 28 d. Sprendimo Sharif / Taryba, T‑540/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:220, 186 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

40      Nagrinėjamoje byloje pirminiais aktais Taryba pirmą kartą įtraukė ieškovės pavardę į aptariamus sąrašus. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad, siekiant ginčijamų aktų tikslo, atitinkamos ribojamosios priemonės pagal savo pobūdį turi būti netikėtos. Dėl šios priežasties Taryba neprivalėjo, be kita ko, išklausyti ieškovės prieš pirmą kartą įtraukdama jos pavardę į aptariamus sąrašus (šiuo klausimu žr. 2012 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Taryba / Bamba, C‑417/11 P, EU:C:2012:718, 74 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

41      Kita vertus, netikėtumo efektas, kuriuo pateisinamas nukrypimas nuo teisės būti išklausytam prieš priimant ribojamąsias priemones, aktų dėl palikimo sąrašuose priėmimo metu nebėra būtinas. Vadinasi, procedūra, kurios pabaigoje priimami aktai dėl palikimo sąrašuose, iš esmės skiriasi nuo procedūros, kurios pabaigoje priimami pirminiai aktai, todėl būtina patikslinti pradinio ieškinio, susijusio su tariamais pirminių aktų priėmimo procedūros pažeidimais, pagrindus ir argumentus.

42      Vis dėlto, kaip nurodyta 33 punkte, pareiškime dėl patikslinimo ieškovė tik pažymi, kad „išplečia savo prašymą dėl panaikinimo“ taip, kad jis apimtų ir aktus dėl palikimo sąrašuose, ir „nurodo ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes ir įvairius ieškinio pagrindus“. Ieškinyje pateikti argumentai dėl šio pagrindo, susiję su Tarybos tariamai padarytais procedūriniais pažeidimais, buvo susiję išimtinai su pirminiais aktais ir buvo pakartoti pareiškime dėl patikslinimo, nepateikiant nė menkiausio paaiškinimo, kaip jie galėtų būti sietini su specifiniu aktų dėl palikimo sąrašuose priėmimo procedūros kontekstu.

43      Taigi, kadangi pareiškime dėl patikslinimo nėra jokių argumentų dėl procedūrinių pažeidimų, dėl kurių aktus dėl palikimo sąrašuose būtų galima pripažinti neteisėtais, šis minėtame pareiškime nurodytas ieškinio pagrindas, kuriuo grindžiamas prašymas panaikinti aktus dėl palikimo sąrašuose, turi būti atmestas kaip nepriimtinas.

44      Vadinasi šis ieškinio pagrindas yra priimtinas tik tiek, kiek nurodytas pagrindžiant prašymą panaikinti pirminius aktus.

b)      Dėl pirmos dalies, grindžiamos tuo, kad Taryba neišklausė ieškovės prieš priimdama pirminius aktus

45      Ieškovė teigia, kad priimdama pirminius aktus Taryba pažeidė jos teisę į gynybą ir teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, kaip numatyta 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 6 ir 13 straipsniuose ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnyje, nes prieš priimdama šiuos aktus Taryba jos neišklausė. Ji teigia, kad tai juo labiau svarbu atsižvelgiant į tai, kad ribojamosios priemonės yra prievartinio, netgi baudžiamojo pobūdžio ir daro didelį bei ilgalaikį poveikį asmenų teisėms.

46      Pirma, reikėtų priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją Sąjungos priimtos ribojamosios priemonės reiškia ne atitinkamų asmenų turto, kaip nusikalstamu būdu įgytų pajamų, konfiskavimą, o prevencinį įšaldymą, todėl jos nėra baudžiamoji sankcija. Jos nereiškia jokio tokio pobūdžio kaltinimo (žr. 2016 m. liepos 21 d. Sprendimo Hassan / Taryba, T‑790/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:429, 77 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

47      Vadinasi, ieškovės argumentas, susijęs su tariamai baudžiamuoju ribojamųjų priemonių pobūdžiu, yra netinkamas.

48      Antra, ir vėlgi pirmiausia reikia pažymėti, kad nors, kaip patvirtinta ES sutarties 6 straipsnio 3 dalyje, EŽTK pripažintos pagrindinės teisės, kaip bendrieji principai, yra Sąjungos teisės dalis, tačiau ši konvencija tol, kol prie jos Sąjunga neprisijungė, nėra į Sąjungos teisės sistemą formaliai integruota teisės priemonė (žr. 2015 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Inuit Tapiriit Kanatami ir kt. / Komisija, C‑398/13 P, EU:C:2015:535, 45 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

49      Vadinasi šioje byloje nagrinėjant pirminių aktų galiojimą tikslinga remtis atitinkamomis Chartijos nuostatomis.

50      Taigi, kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovė kritikuoja tai, kad ji nebuvo išklausyta prieš priimant pirminius aktus, pirma šio ieškinio pagrindo dalis turi būti laikoma grindžiama teisės būti išklausytam pagal Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktą pažeidimu.

51      Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktas, kuris yra neatsiejama nuo teisės į gynybą paisymo, užtikrina kiekvienam asmeniui galimybę deramai ir realiai pareikšti savo nuomonę per administracinę procedūrą prieš priimant sprendimą, kuris gali neigiamai paveikti jo interesus (žr. 2022 m. liepos 27 d. Sprendimo RT France / Taryba, T‑125/22, EU:T:2022:483, 75 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Ši taisyklė būtent skirta tam, kad suinteresuotasis asmuo galėtų ištaisyti klaidą ar pateikti su savo individualia situacija susijusių įrodymų, kurie nulemtų tai, kad sprendimas būtų arba nebūtų priimtas arba kad jo turinys būtų vienoks ar kitoks (šiuo klausimu žr. 2011 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Prancūzija / People’s Mojahedin Organization of Iran, C‑27/09, EU:C:2011:853, 65 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

52      Vis dėlto, kaip teigia Taryba, iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad tais atvejais, kai kalbama apie pradinį sprendimą įtraukti asmens pavardę ar subjekto pavadinimą į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą, Taryba neprivalo atitinkamam asmeniui ar subjektui iš anksto pranešti motyvų, kuriais ketina grįsti šį įtraukimą. Iš tiesų tokia priemonė, kad neprarastų savo veiksmingumo, dėl paties savo pobūdžio turi turėti netikėtumo efektą ir būti taikoma nedelsiant. Todėl tokiu atveju iš esmės pakanka, kad institucija atitinkamam asmeniui ar subjektui praneštų apie motyvus ir suteiktų jiems teisę būti išklausytiems priimant sprendimą arba iš karto po jo priėmimo (šiuo klausimu žr. 2008 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Kadi ir Al Barakaat International Foundation / Taryba ir Komisija, C‑402/05 P ir C‑415/05 P, EU:C:2008:461, 338–341 punktus ir 2020 m. spalio 1 d. Sprendimo Makhlouf / Taryba, C‑157/19 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2020:777, 43 punktą).

53      Nagrinėjamu atveju visų pirma reikia pažymėti, kad pirminiais aktais Taryba pirmą kartą ieškovei nustatė ribojamąsias priemones, todėl pagal šio sprendimo 52 punkte nurodytą jurisprudenciją neprivalėjo jos išklausyti prieš jas priimdama.

54      Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad 2022 m. vasario 22 d., t. y. tą pačią dieną, kai buvo priimti pirminiai aktai, Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL C 85 I, 2022, p. 10) buvo paskelbtas pranešimas, skirtas asmenims, kuriems taikomos tais aktais nustatytos ribojamosios priemonės. Tuo pranešimu ieškovė, be kita ko, buvo informuota, kad ji gali pateikti Tarybai prašymą persvarstyti sprendimą įtraukti jos pavardę į aptariamus sąrašus. Tokiomis aplinkybėmis Taryba taip pat įvykdė savo pareigą informuoti ieškovę apie jos pavardės įtraukimo į tuos sąrašus motyvus, kaip tai suprantama šio sprendimo 52 punkte nurodytoje jurisprudencijoje.

55      Galiausiai ieškovė Tarybai pateikė prašymą persvarstyti sprendimą, kuriame, be kita ko, prašė išbraukti jos pavardę iš aptariamų sąrašų. Tą prašymą Taryba atmetė, motyvuodama tuo, kad yra pakankamas pagrindas palikti pavardę minėtuose sąrašuose.

56      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia pripažinti, kad Taryba suteikė ieškovei galimybę naudingai pareikšti savo nuomonę, kaip reikalaujama pagal šio sprendimo 51 ir 52 punktuose nurodytą jurisprudenciją, todėl priimdama pirminius aktus gerbė ieškovės teisę būti išklausytai.

57      Vis dėlto ieškovė tvirtina, kad jos pavardės įtraukimas į aptariamus sąrašus buvo pagrįstas ne kokiu nors faktu, dėl kurio jai būtų galima priekaištauti, o išimtinai jos tėvo mirtimi, siekiant užkirsti kelią palikimo perdavimui. Jos nuomone, mirusiojo pavardė tuose sąrašuose buvo palikta ir po jo mirties, todėl jo turtas tuo metu, kai buvo priimti pirminiai aktai, liko įšaldytas. Taigi ji mano, kad jeigu ji būtų galėjusi pasinaudoti teise būti išklausytai prieš priimant tuos aktus, tai nebūtų pakenkę jų veiksmingumui.

58      Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad, kaip jau buvo pažymėta šio sprendimo 52 punkte, pagal suformuotą jurisprudenciją nukrypimu nuo suinteresuotosios šalies teisės būti išklausytai įgyvendinimo prieš pirmą kartą įtraukiant jos pavardę ar pavadinimą į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą siekiama užtikrinti netikėtumo efektą (visų pirma, kai įšaldomos lėšos), kad nebūtų pakenkta Sąjungos veiksmų veiksmingumui.

59      Nagrinėjamu atveju, kaip teigia ieškovė, pirminių aktų priėmimo dieną mirusiojo pavardė vis dar buvo aptariamuose sąrašuose, nors jis mirė 2020 m. rugsėjo 12 d. Jo pavardė buvo išbraukta tik Sprendimu 2022/306 ir Įgyvendinimo reglamentu 2022/299, kurie įsigaliojo 2022 m. vasario 25 d., t. y. praėjus keturioms dienoms po to, kai ieškovės pavardė buvo įtraukta į minėtus sąrašus.

60      Šiomis aplinkybėmis ieškovės naudojimasis teise į gynybą prieš priimant pirminius aktus negalėjo pakenkti Sąjungos veiksmų, susijusių su paveldimu turtu, kurį ieškovei buvo pasiūlyta perimti ir kuris liko įšaldytas dėl to, kad mirusiojo pavardė praėjus keliems mėnesiams po jo mirties buvo likusi aptariamuose sąrašuose, veiksmingumui.

61      Vis dėlto negalima neatsižvelgti į tai, kad priimdama pirminius aktus Taryba įšaldė ne tik paveldimą turtą, kuris anksčiau buvo mirusiojo turto dalis, bet ir visas ieškovės lėšas ir ekonominius išteklius, įskaitant jos pačios turtą. Pastarojo turto atveju neabejotina, kad tai buvo pirminis įtraukimas į sąrašus, o tokiu atveju šio sprendimo 52 punkte nurodytoje jurisprudencijoje pripažįstama būtinybė užtikrinti netikėtumo efektą, kad būtų garantuotas veiksmingumas.

62      Tokiomis aplinkybėmis ieškovės argumentas, kad nagrinėjamu atveju nebuvo būtina užtikrinti netikėtumo efekto, nes pirminių aktų priėmimo metu mirusiojo turtas liko įšaldytas, yra netinkamas.

63      Iš to aišku, kad ši dalis turi būti atmesta kaip nepagrįsta.

c)      Dėl antros dalies, grindžiamos tuo, kad Tarybos atsakymas buvo apibendrinto pobūdžio

64      Ieškovė skundžiasi, kad į prašymą persvarstyti sprendimą Taryba atsakė apibendrintai, t. y. „skubotai“, prieš tai „neaptarus bent jau jos pateiktų kaltę paneigiančių įrodymų esmės“. Jos nuomone, taip elgdamasi Taryba pažeidė pareigą atidžiai ir nešališkai išnagrinėti minėtą prašymą ir taip pažeidė jos teisę į gynybą.

65      Nagrinėjamu atveju prašyme persvarstyti sprendimą ieškovė iš esmės teigė, kad tuo metu ji savo gyvenimą organizavo už Sirijos ribų, be to, ji ten niekada neatliko jokio politinio ar ekonominio vaidmens ir neturėjo jokių ryšių su valdančiuoju režimu. Šiuo klausimu ji pateikė dokumentus, rodančius, kad ji ištekėjo už Lenkijos piliečio, kuris turi pagal Lenkijos teisę įsteigtų bendrovių akcijų. Ji taip pat pateikė nuomos sutartį ir dviejų leidimų gyventi šalyje kopijas, kad įrodytų, jog Sirijoje nebegyvena.

66      Prašyme persvarstyti sprendimą ieškovė taip pat nurodė, kad Makhlouf šeimos padėtis „labai pasikeitė“, o apie tai plačiai pranešė visų pirma Vakarų žiniasklaida. Tai patvirtina naujienų ir informacijos svetainėje paskelbtas straipsnis.

67      Šiuo klausimu reikia priminti, kad teisė būti išklausytam, kaip ji suprantama pagal Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktą, reiškia, be kita ko, kad jeigu atitinkamas asmuo pateikia pastabas dėl motyvų santraukos, Sąjungos kompetentinga institucija privalo atidžiai ir nešališkai išnagrinėti nurodytų motyvų pagrįstumą, atsižvelgdama į šias pastabas ir galimus kartu su jomis pateiktus kaltę paneigiančius įrodymus (2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Komisija ir kt. / Kadi, C‑584/10 P, C‑593/10 P ir C‑595/10 P, EU:C:2013:518, 114 punktas).

68      Dėl ieškovės teiginio, kad Taryba nenagrinėjo jos argumentų iš esmės, reikia pažymėti: nors pagal teisės į gynybą ir teisės būti išklausytam paisymo principą reikalaujama, kad Sąjungos institucijos sudarytų asmeniui, dėl kurio priimtas jam nepalankus aktas, galimybę veiksmingai pareikšti savo nuomonę, negali būti reikalaujama, kad jos su ja sutiktų (šiuo klausimu žr. 2017 m. liepos 7 d. Sprendimo Arbuzov / Taryba, T‑221/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:478, 84 punktą ir 2018 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Ezz ir kt. / Taryba, T‑288/15, EU:T:2018:619, 330 punktą).

69      Taigi tai, kad Taryba nepadarė išvados, jog pirminiai aktai yra nepagrįsti, negali reikšti, kad ji neatsižvelgė į informaciją ir argumentus, kuriuos ieškovė pateikė pateikdama prašymą persvarstyti sprendimą (šiuo klausimu žr. 2018 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Ezz ir kt. / Taryba, T‑288/15, EU:T:2018:619, 330 ir 331 punktus).

70      Be to, savo atsakyme Taryba pažymėjo, kad apsvarstė ieškovės pastabas ir padarė išvadą, kad jos nepaneigia jos vertinimo, todėl yra pakankamas pagrindas palikti jos, kaip Makhlouf šeimos narės ir mirusiojo įpėdinės, pavardę aptariamuose sąrašuose. Prie to atsakymo buvo pridėti patvirtinamieji dokumentai, kuriais buvo grindžiami pirminiai aktai.

71      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Taryba įvykdė savo pareigas, susijusias su ieškovės teisės būti išklausytai paisymu vykstant procedūrai, per kurią buvo priimti pirminiai aktai.

72      Vadinasi, reikia atmesti šią dalį ir visą pirmąjį ieškinio pagrindą.

2.      Dėl ieškinio antrojo pagrindo, grindžiamo vertinimo klaida

73      Šiame ieškinio pagrinde, formaliai grindžiamame akivaizdžia vertinimo klaida, ieškovė ginčija ginčijamų aktų teisėtumą, taigi ir jos pavardės įtraukimo į aptariamus sąrašus pagrįstumą. Jos nuomone, vien tik priklausymas Makhlouf šeimai negali pateisinti jai skirtų ribojamųjų priemonių priėmimo.

74      Taryba nesutinka su ieškovės argumentais.

a)      Pirminės pastabos

75      Pirmiausia reikia pažymėti, kad laikytina, jog šis pagrindas turi būti grindžiamas vertinimo klaida, o ne akivaizdžia vertinimo klaida. Nors Taryba turi tam tikrą diskreciją kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar laikomasi teisinių kriterijų, kuriais grindžiamos atitinkamos ribojamosios priemonės, vis dėlto Sąjungos teismai turi užtikrinti iš principo visišką visų Sąjungos aktų teisėtumo kontrolę (žr. 2022 m. spalio 26 d. Sprendimo Ovsyannikov / Taryba, T‑714/20, nepaskelbtas Rink., EU:T:2022:674, 61 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

76      Dėl Chartijos 47 straipsnyje garantuojamos veiksmingos teisminės kontrolės reikalaujama, kad Sąjungos teismas įsitikintų, kad sprendimas, kuriuo nustatytos ar toliau taikomos ribojamosios priemonės ir kuris konkrečiai susijęs su atitinkamu asmeniu ar subjektu, būtų pagrįstas pakankamai svariais faktais. Tai reiškia, kad turi būti patikrinti motyvuose, kuriais pagrįstas šis sprendimas, nurodyti faktai, todėl teisminė kontrolė nėra apribota nurodytų motyvų abstrakčios tikimybės vertinimu, o yra susijusi su klausimu, ar šie motyvai arba bent vienas iš jų, vertinamas kaip pakankamas pats savaime šiam sprendimui paremti, yra pagrįsti (2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Komisija ir kt. / Kadi, C‑584/10 P, C‑593/10 P ir C‑595/10 P, EU:C:2013:518, 119 punktas).

77      Sąjungos teismas turi atlikti šią analizę ir prireikus prašyti kompetentingos Sąjungos institucijos pateikti konfidencialių arba nekonfidencialių duomenų ar įrodymų, reikšmingų atliekant tokią analizę (2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Komisija ir kt. / Kadi, C‑584/10 P, C‑593/10 P ir C‑595/10 P, EU:C:2013:518, 120 punktas).

78      Būtent kompetentinga Sąjungos institucija kilus ginčui turi patvirtinti motyvų, nurodytų dėl atitinkamo asmens, pagrįstumą, o ne šis asmuo turi pateikti šių motyvų pagrįstumą paneigiančių įrodymų (2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Komisija ir kt. / Kadi, C‑584/10 P, C‑593/10 P ir C‑595/10 P, EU:C:2013:518, 121 punktas).

79      Šiuo tikslu nereikalaujama, kad tokia institucija pateiktų Sąjungos teismui visus duomenis ir įrodymus, susijusius su akte, kurį prašoma panaikinti, nurodytais motyvais. Vis dėlto pateikti duomenys ir įrodymai turi pagrįsti motyvus, nurodytus dėl atitinkamo asmens ar subjekto (2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Komisija ir kt. / Kadi, C‑584/10 P, C‑593/10 P ir C‑595/10 P, EU:C:2013:518, 122 punktas).

80      Jeigu kompetentinga Sąjungos institucija pateikia reikšmingos informacijos ar įrodymų, Sąjungos teismas, remdamasis šia informacija ar įrodymais, turi patikrinti nurodytų faktų faktinį teisingumą ir įvertinti jų įrodomąją galią, atsižvelgdamas į konkretaus atvejo aplinkybes, visų pirma į atitinkamo asmens ar subjekto dėl jų pateiktas pastabas (2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Komisija ir kt. / Kadi, C‑584/10 P, C‑593/10 P ir C‑595/10 P, EU:C:2013:518, 124 punktas).

81      Įtraukimo į sąrašą pagrįstumo vertinimas turi būti atliktas įrodymus išnagrinėjant ne atskirai, bet atsižvelgiant į su jais susijusias aplinkybes (žr. 2022 m. kovo 16 d. Sprendimo Sabra / Taryba, T‑249/20, EU:T:2022:140, 41 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

82      Galiausiai atliekant situacijos svarbos vertinimą, kuris yra nagrinėjamų ribojamųjų priemonių proporcingumo kontrolės dalis, gali būti atsižvelgta į šių priemonių kontekstą, į tai, kad reikėjo skubiai imtis tokių priemonių, kuriomis siekiama daryti spaudimą Sirijos režimui, kad jis nutrauktų smurtines represijas prieš civilius gyventojus, ir į tai, kad valstybėje, kurioje vyksta pilietinis karas ir įtvirtintas autoritarinis režimas, sunku gauti tikslesnių įrodymų (žr. 2022 m. kovo 16 d. Sprendimo Sabra / Taryba, T‑249/20, EU:T:2022:140, 42 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

83      Taigi, remiantis jurisprudencija, trečiosiose valstybėse neturint tyrimo įgaliojimų, Sąjungos institucijų vertinimas faktiškai turi būti grindžiamas viešai prieinamais informacijos šaltiniais, ataskaitomis, straipsniais spaudoje ar kitais panašiais informacijos šaltiniais (žr. 2020 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Haswani / Taryba, T‑521/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:608, 142 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

84      Šį ieškinio pagrindą reikia nagrinėti atsižvelgiant būtent į šiuos principus.

b)      Dėl ieškovės pavardės įtraukimo į aptariamus sąrašus pagrįstumo

85      Ieškovės pavardė buvo įtraukta į aptariamus sąrašus remiantis tuo, kad ji yra „Mohammed Makhlouf duktė[;] Makhlouf šeimos narė“ (žr. šio sprendimo 10 punktą). Taigi Taryba, siekdama pateisinti ribojamųjų priemonių nustatymą ieškovei ginčijamais aktais ir vadovaudamasi sprendimu dėl palikimo atsiradimo (žr. šio sprendimo 17 punktą), iš kurio matyti, kad ieškovė yra viena iš mirusiojo įpėdinių, rėmėsi priklausymo šeimai kriterijumi.

86      Pažymėtina, kad ieškovė neginčija nei sprendimo dėl palikimo atsiradimo autentiškumo, nei įrodomosios galios. Be to, ji taip pat neneigia, kad yra mirusiojo giminaitė, taigi priklauso Makhlouf šeimai.

87      Tokiomis aplinkybėmis grįsdama motyvą įtraukti ieškovės pavardę į aptariamus sąrašus Taryba galėjo remtis sprendimu dėl palikimo atsiradimo.

88      Vis dėlto ieškovė teigė, kad nuostatomis, kuriomis nustatomas priklausymo šeimai kriterijus, draudžiamas bet koks sistemingas įtraukimas į sąrašus, grindžiamas vien priklausymu Makhlouf šeimai. Ji pažymi, kad pagal Sprendimą 2015/1836 ribojamosios priemonės atsižvelgiant į padėtį Sirijoje gali būti taikomos tik įtakingam minėtos šeimos nariui.

89      Šiuo klausimu pirmiausia reikia priminti, kad Sprendimo 2013/255, iš dalies pakeisto Sprendimu 2015/1836, 27 straipsnio 1 dalyje ir 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis įtraukimo į sąrašą kriterijus – ryšys su Sirijos režimu, kiek tai susiję su lėšų įšaldymu, atitinkantis Reglamento Nr. 36/2012, iš dalies pakeisto Reglamentu 2015/1828, 15 straipsnio 1 dalies a punktą, leidžia į aptariamus sąrašus įtraukti asmenį ar subjektą, gaunantį naudos iš Sirijos režimo vykdomos politikos arba jį remiantį, taip pat su juo susijusius asmenis.

90      Vėliau, 2015 m., prie bendrojo kriterijaus – ryšio su Sirijos režimu – buvo pridėti konkretūs įtraukimo į sąrašą kriterijai. Dabar jie išdėstyti Sprendimo 2013/255, iš dalies pakeisto Sprendimu 2015/1836, 27 straipsnio 2 dalyje ir 28 straipsnio 2 dalyje, taip pat Reglamento Nr. 36/2012, iš dalies pakeisto Reglamentu 2015/1828, 15 straipsnio 1a dalies b punkte. Remiantis jurisprudencija, šiomis nuostatomis septynių kategorijų asmenų, priklausančių tam tikroms grupėms, atžvilgiu nustatyta nuginčijama ryšio su Sirijos režimu prezumpcija. Šioms kategorijoms visų pirma priklauso „Assad arba Makhlouf šeimų nariai“ (šiuo klausimu žr. 2020 m. spalio 1 d. Sprendimo Makhlouf / Taryba, C‑157/19 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2020:777, 98 punktą).

91      Galiausiai buvo nuspręsta, kad konkretūs įtraukimo į sąrašą kriterijai, susiję su šio sprendimo 90 punkte nurodytomis septyniomis asmenų kategorijomis, yra nepriklausomi nuo bendrojo – ryšių su Sirijos režimu – kriterijaus, todėl vien priklausymo vienai iš šių septynių asmenų kategorijų pakanka, kad būtų galima taikyti šiuose straipsniuose numatytas ribojamąsias priemones, ir nereikia pateikti įrodymų apie atitinkamų asmenų teikiamą paramą Sirijos režimui arba jų iš šio režimo gaunamą naudą (šiuo klausimu žr. 2020 m. spalio 1 d. Sprendimo Makhlouf / Taryba, C‑157/19 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2020:777, 83 punktą).

92      Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad 2015 m. aktais nustatytas priklausymo šeimai kriterijus yra objektyvus, savarankiškas ir savaime pakankamas kriterijus, pateisinantis ribojamųjų priemonių taikymą „<...> Makhlouf šeimos nariams“, įtraukiant jų pavardes į asmenų, kuriems taikomos tokios priemonės, sąrašus vien dėl to, kad jie priklauso šiai šeimai. Priešingai nei šio sprendimo 88 punkte teigia ieškovė, šis kriterijus apima ne tik „įtakingus“ šios šeimos narius.

93      Vis dėlto Sprendimo 2013/255, iš dalies pakeisto Sprendimu 2015/1836, 27 straipsnio 3 dalyje ir 28 straipsnio 3 dalyje bei Reglamento Nr. 36/2012, iš dalies pakeisto Reglamentu 2015/1828, 15 straipsnio 1b dalyje iš esmės nustatyta, kad nuostatose, kuriomis nustatomi įtraukimo į sąrašą kriterijai, nurodyti asmenys į aptariamus sąrašus neįtraukiami, jeigu yra pakankamai informacijos, iš kurios matyti, kad jie nesusiję su Sirijos režimu, nedaro jam jokios įtakos arba nėra susiję su realia ribojamųjų priemonių apėjimo rizika.

94      Taigi, turėdama omenyje šio sprendimo 90–92 punktuose išdėstytus argumentus Taryba, atsižvelgdama į sprendimą dėl palikimo atsiradimo, galėjo a priori įtraukti ieškovės pavardę į aptariamus sąrašus, remdamasi nuginčijama ryšio su Sirijos režimu prezumpcija, kylančia iš priklausymo šeimai kriterijaus.

95      Tuomet ieškovė, nesutikdama su ginčijamais aktais, turėjo pateikti įrodymų, paneigiančių ryšio su Sirijos režimu prezumpciją, kuria rėmėsi Taryba.

96      Kaip priminta šio sprendimo 78 punkte, jurisprudencijoje yra konstatuota: kadangi įrodinėjimo pareiga dėl ribojamųjų priemonių pagrįstumo iš esmės tenka Tarybai, iš ieškovo negalima reikalauti pernelyg daug įrodymų, siekiant, kad būtų paneigta ryšio su Sirijos režimu prezumpcija (šiuo klausimu žr. 2022 m. kovo 16 d. Sprendimo Sabra / Taryba, T‑249/20, EU:T:2022:140, 132 ir 133 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

97      Taigi turi būti laikoma, kad ieškovui pavyko nuginčyti ryšio su režimu prezumpciją, įtvirtintą visų pirma nuostatomis, kuriomis nustatomas priklausymo šeimai kriterijus, jeigu jis pateikia argumentų ar įrodymų, leidžiančių svariai paneigti Tarybos pateiktų įrodymų patikimumą ar jų vertinimą arba jeigu jis Sąjungos teismui pateikia pakankamai konkrečių, tikslių ir nuoseklių įrodymų, kad nepalaiko ryšio su Sirijos režimu arba kad šio ryšio nebeliko, kad jis neturi įtakos minėtam režimui arba nesusijęs su realia rizika, kad ribojamosios priemonės bus apeitos, atsižvelgiant į Sprendimo 2013/255, iš dalies pakeisto Sprendimu 2015/1836, 27 straipsnio 3 dalį ir 28 straipsnio 3 dalį ir Reglamento Nr. 36/2012, iš dalies pakeisto Reglamentu 2015/1828, 15 straipsnio 1b dalį (žr. 2022 m. kovo 16 d. Sprendimo Sabra / Taryba, T‑249/20, EU:T:2022:140, 133 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

98      Nagrinėjamu atveju ieškovė, siekdama paneigti ryšio su Sirijos režimu prezumpciją, iš esmės pateikia dvi argumentų grupes: pirmoji susijusi su jos privačiu ir šeimos gyvenimu, o antroji – su Makhlouf šeimos ir šio režimo santykių nutrūkimu.

99      Pirma, ieškovė tvirtina niekada neturėjusi jokių tiesioginių asmeninių ryšių su Sirijos režimu, su savo tėvo veikla ar valdžios institucijomis, o sudariusi santuoką su Lenkijos piliečiu ji taip pat perkėlė savo interesų centrą į užsienį. Jos teigimu, jos privatus ir šeimos gyvenimas nebėra susijęs su Sirijos kontekstu. Taigi ji mano, kad jos pavardė neturėjo būti įtraukta į aptariamus sąrašus, nes ji nėra susijusi su tuo režimu.

100    Grįsdama savo argumentus ieškovė pateikė šiuos įrodymus, susijusius su jos santuoka su Sąjungos piliečiu ir jos gyvenamąja vieta ne Sirijoje:

–        jos santuokos su jos antruoju sutuoktiniu, sudarytos Damaske (Sirija), liudijimo kopiją, taip pat Lenkijos valdžios institucijų išduoto sutuoktinio paso kopiją ir du išrašus iš Lenkijos įmonių registro, susijusius su jos vyrui priklausančiomis akcijomis;

–        ieškovės leidimo gyventi šalyje, kurį Lenkijos valdžios institucijos išdavė 2020 m. vasario 10 d. ir kurio galiojimas baigėsi 2021 m. sausio 21 d., kopiją;

–        dviejų buto Varšuvoje (Lenkija) nuomos sutarčių kopijas atitinkamai nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. ir nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d;

–        ieškovės leidimo gyventi šalyje, kurį Jungtinių Arabų Emyratų valdžios institucijos išdavė 2022 m. kovo 3 d. ir kurio galiojimas baigėsi 2024 m. kovo 2 d. kopiją.

101    Šiuo klausimu pakanka priminti, kad pagal jurisprudenciją vien gyvenimo už Sirijos ribų faktas savaime nėra pakankama aplinkybė konstatuoti, kad nėra ryšio su Sirijos režimu arba kad jis nutrūko, kad nėra įtakos šiam režimui arba kad nėra ryšio su realia ribojamųjų priemonių apėjimo rizika (2014 m. kovo 12 d. Sprendimo Al Assad / Taryba, T‑202/12, EU:T:2014:113, 104 punktas ir 2021 m. balandžio 14 d. Sprendimo Al-Tarazi / Taryba, T‑260/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:187, 149 punktas).

102    Tas pats pasakytina ir apie tai, kad ieškovė yra ištekėjusi už Sąjungos piliečio, ir apie tai, kad jos vyras turi dviejų Lenkijos bendrovių akcijų.

103    Dėl ieškovės argumento, kad ji Sirijoje niekada nevaidino politinio ar ekonominio vaidmens, reikėtų priminti, kad pagal Sprendimo 2015/1836 7 konstatuojamąją dalį ribojamosios priemonės, taikomos remiantis priklausymo šeimai kriterijumi, skiriamos ne tik Sirijos politiniame gyvenime dalyvaujantiems asmenims. Tos priemonės, kaip antai ginčijami aktai, nukreiptos prieš tam tikrus narius, visų pirma Makhlouf šeimos narius, per kuriuos, Tarybos nuomone, galima daryti tiesioginę įtaką režimui, kad šis pakeistų savo represinę politiką. Tai dar aktualiau dėl to, kad, kaip teigiama toje pačioje konstatuojamojoje dalyje, Sirijoje valdžia tradiciškai yra vykdoma šeimos pagrindu (žr. šio sprendimo 11 punktą).

104    Vadinasi, ieškovės argumentai, susiję su jos privačiu ir šeimos gyvenimu, patys savaime negali paneigti ryšio su Sirijos režimu prezumpcijos.

105    Antra, ieškovė teigia, kad nuo 2018 m. „Makhlouf šeimos padėtis labai pasikeitė“, todėl dabar yra kilęs šios šeimos ir Sirijos režimo konfliktas. Jos teigimu, jos pavardė neturėtų būti aptariamuose sąrašuose, nes ji nėra susijusi su tuo režimu.

106    Savo argumentus ieškovė grindžia šiais dokumentais:

–        2020 m. gegužės 20 d. France 24 interneto svetainėje paskelbtu straipsniu (toliau – France 24 straipsnis);

–        2020 m. rugsėjo 12 d. Freethinker svetainėje arabų kalba paskelbtu straipsniu, prie kurio pridėtas laisvas vertimas į prancūzų kalbą ir kuriame analizuojamas pranešimas apie mirusiojo mirtį (toliau – straipsnis spaudoje dėl pranešimo apie mirtį);

–        2020 m. gegužės 2 d. Arabi21.com svetainėje paskelbtu straipsniu (toliau – Arabi21.com straipsnis);

–        2022 m. gruodžio 31 d. pranešimu, kuriuo patvirtinamas Hafez Makhlouf atsistatydinimas iš Sirijos kariuomenės brigados generolo pareigų.

107    Šio sprendimo 106 punkte nurodytuose dokumentuose esanti informacija, ieškovės teigimu, rodo, kad Makhlouf šeimos ir Sirijos režimo santykiai yra nutrūkę.

108    Šiuo klausimu pirmiausia reikia pažymėti, kad France24 straipsnyje kalbama tik apie konfliktą, kuris šiuo metu vyksta tarp vieno iš ieškovės brolių Rami Makhlouf ir Sirijos vyriausybės ir kuris turi įtakos jam, jo žmonai, vaikams ir bendradarbiams. Prie straipsnio pridėtame vaizdo įraše Rami Makhlouf kreipiasi į savo pusbrolį Sirijos prezidentą Bashar Al-Assad, prašydamas įsikišti ir sustabdyti ekonomines represijas, kurias, kaip teigiama, jam taiko Sirijos valdžios institucijos.

109    Taigi, nors remiantis France24 straipsniu galima pagalvoti, kad Rami Makhlouf mano kenčiantis nuo Sirijos valdžios institucijų vykdomų jo nuosavybės teisių pažeidimų, šis straipsnis neįrodo, kad nėra jokio ryšio su Sirijos režimu arba jis yra nutrūkęs, kad nedaroma jokios įtakos šiam režimui arba kad nėra ryšio su realia ribojamųjų priemonių apėjimo rizika nei kalbant apie kitus Makhlouf šeimos narius, nei net apie patį suinteresuotąjį asmenį, nes pastarasis vis dar mano, kad yra pakankamai artimas savo pusbroliui Sirijos prezidentui, kad galėtų tiesiogiai ir viešai į jį kreiptis, prašydamas įsikišti visų pirma siekiant apginti jo interesus.

110    Antra, reikia pažymėti, kad Arabi21.com straipsnyje pažymėta, jog ieškovė per vieną iš socialinių tinklų sureagavo į šio sprendimo 108 punkte minėtą vaizdo įrašą, kurį paskelbė jos brolis Rami Makhlouf ir kuriame pastarasis kritikavo Sirijos režimą, kartu ragindamas savo pusbrolį Sirijos prezidentą įsikišti. Savo publikacijoje ieškovė meldėsi už savo brolio apsaugą ir saugumą, taip pat už tai, kad „[dievas] laikytų iš draudžiamų santykių gimusius vaikus toliau [nuo minėto brolio]“. Vis dėlto tokie pareiškimai, kuriais ieškovė teikia moralinę paramą savo broliui, faktiškai nenurodydama trečiųjų asmenų, kurie kenkia jo interesams, negali pagrįsti jos argumento, kad Makhlouf šeimos ir Sirijos režimo santykiai yra nutrūkę.

111    Trečia, straipsnyje spaudoje dėl pranešimo apie mirtį pirmiausia buvo pranešta apie ieškovės skyrybas su buvusiu sutuoktiniu Sirijos prezidento pusbroliu. Iš jo taip pat matyti, kad skyrybos įvyko po to, kai buvo įsilaužta į ieškovės telefoną ir buvo išplatintos tam tikros jame buvusios nuotraukos. Taigi tai, kad ieškovė išsiskyrė su buvusiu sutuoktiniu, nepateikiama kaip Makhlouf šeimos ir Sirijos režimo santykių nutrūkimo, kuriuo remiasi ieškovė, priežastis.

112    Be to, nors iš straipsnio spaudoje dėl pranešimo apie mirtį matyti, kad tame pranešime nenurodyta jokia užuojautos pareiškimo data, „kuri paprastai nurodoma“, ir kad mirusiojo laidotuvių ceremonija buvo atšaukta, priduriama, kad, „tam tikrų šaltinių teigimu, šis sprendimas priimtas gavus tiesioginį [Sirijos prezidento] nurodymą“. Vis dėlto šis teiginys nėra patvirtintas jokiais į bylos medžiagą įtrauktais įrodymais, todėl tebėra tik spėjamojo pobūdžio, juolab kad visuotinai žinoma, jog mirusysis mirė 2020 m. rugsėjo mėn. ir tai įvyko, kai buvo taikomi sanitariniai apribojimai, susiję su COVID-19 pandemija.

113    Straipsnyje spaudoje dėl pranešimo apie mirtį taip pat teigiama, kad pranešime neminimos Hafez Al-Assad sūnų pavardės, įskaitant Sirijos prezidento pavardę, nors įprasta, kad „mirusiojo šeima pamini žinomų ir įtakingų asmenų pavardes“, o tai „įrodo, kokio masto šeiminis ginčas yra kilęs tarp abiejų šalių“.

114    Vis dėlto reikia pažymėti, kad šios pastabos yra tik straipsnio spaudoje dėl pranešimo apie mirtį autoriaus pateikta šio pranešimo turinio interpretacija, pagrįsta išvadomis, padarytomis atsižvelgiant į tam tikrą Sirijoje įprastą socialinę praktiką arba į teiginius, kurie nėra pagrįsti kitais įrodymais. Taigi vien šios analizės nepakanka, kad būtų galima konstatuoti, jog Makhlouf šeimos ir Sirijos režimo santykiai yra nutrūkę.

115    Ketvirta, ieškovė pateikė 2022 m. gruodžio 31 d. pranešimą, kuriuo patvirtinamas Hafez Makhlouf atsistatydinimas iš Sirijos kariuomenės brigados generolo pareigų. Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad šiame pranešime tik nurodoma, jog brigados generolas Hafez Makhlouf savo prašymu nuo 2023 m. sausio 3 d. išeis į pensiją. Ieškovė neapibūdina šio elemento svarbos ir nepateikia jokios kitos išsamios informacijos, susijusios su šiuo atsistatydinimu, tik pažymi, kad „ginčui išspręsti, [jai] atrodo, svarbu, kad [Bendrasis Teismas] atsižvelgtų į šį įrodymą“. Tokiomis aplinkybėmis vien šio įrodymo nepakanka, kad būtų galima konstatuoti, jog Makhlouf šeimos ir Sirijos režimo santykiai yra nutrūkę.

116    Vadinasi, ieškovės pateikti įrodymai, kuriais ji grindžia savo argumentus, susijusius, pirma, su jos privačiu ir šeimos gyvenimu ir, antra, su Makhlouf šeimos ir Sirijos režimo santykių nutrūkimu, atsižvelgiant į šio sprendimo 97 punkte nurodytą jurisprudenciją negali paneigti ryšio su šiuo režimu prezumpcijos.

117    Ši išvada dar labiau įtikinama kalbant apie įrodymus, įtrauktus į papildomą bylos medžiagą.

118    Papildomą bylos medžiagą sudaro Arabi21.com straipsnis ir straipsnis spaudoje dėl pranešimo apie mirtį, kurių analizė jau pateikta šio sprendimo 110–114 punktuose, nes ieškovė, ginčydama ginčijamų aktų pagrįstumą, taip pat remiasi tais pačiais įrodymais.

119    Be to, papildomą bylos medžiagą sudaro:

–        2021 m. kovo 18 d. interneto svetainėje verify-sy.com paskelbtas straipsnis;

–        2019 m. rugsėjo 11 d. Financial Times interneto svetainėje paskelbtas straipsnis (toliau – Financial Times straipsnis).

120    Interneto svetainėje verify-sy.com paskelbtame straipsnyje nurodoma, kad egzistuoja netikra Twitter paskyra, kurią tvarko asmuo vardu Amani Makhlouf, kaip įtariama – Rami Makhlouf sesuo, tačiau kuri iš tikrųjų nepriklauso jokiam Makhlouf šeimos nariui. Šiomis aplinkybėmis šis įrodymas šioje byloje turi būti laikomas nesvarbiu.

121    Financial Times straipsnyje nurodoma, kad per šešerius metus iki jo paskelbimo keli Makhlouf šeimos nariai prabangiame gyvenamajame komplekse Maskvoje (Rusija) įsigijo mažiausiai 20 butų, kurių bendra vertė siekė 40 milijonų Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių. Šie sandoriai buvo sudaryti naudojantis įvairiomis paskolomis ir finansavimo priemonėmis, siekiant nukreipti lėšas iš Sirijos. Kalbant konkrečiai, 2015 m. ieškovė įsigijo butą, kurio vertė siekė kelis milijonus JAV dolerių. Trys ieškovės broliai ir svainė taip pat buvo įsigiję kitų butų tame pačiame pastate.

122    Financial Times straipsnyje priduriama, kad nuo karo Sirijoje pradžios investavimas Sirijos režimą remiančioje Rusijoje tapo būdu Assad ir Makhlouf šeimų nariams išsaugoti ir apsaugoti savo lėšas nuo jiems taikomų ribojamųjų priemonių. Iš to straipsnio matyti, kad investicijos į nekilnojamąjį turtą Rusijoje yra finansinis manevras, kuriuo siekiama apeiti visų pirma Sąjungos nustatytas ribojamąsias priemones.

123    Pirmiausia ieškovė neginčija aiškios, tikslios ir išsamios Financial Times straipsnyje pateiktos informacijos. Be to, tai, kad šio sprendimo 121 punkte minėtos investicijos buvo padarytos vienu metu, atskleidžia, kad ryšiai tarp ieškovės ir kitų Makhlouf šeimos narių, kuriems, kaip matyti iš bylos medžiagos, taikomos Sąjungos ribojamosios priemonės, egzistuoja. Galiausiai reikia pažymėti, kad ieškovė, nors ir teigė, kad profesijos neturi, vis dėlto nenurodė lėšų, leidusių jai įsigyti minėtą turtą, kilmės. Tokiomis aplinkybėmis ieškovės sprendimas investuoti Rusijoje dera su kontekstu, kuris tame straipsnyje apibūdinamas kaip susijęs su strategijų, skirtų apeiti Sąjungos ribojamąsias priemones, kūrimu.

124    Reikėtų pridurti, kad Arabi21.com straipsnyje, kuris taip pat įtrauktas į papildomą bylos medžiagą, kalbama apie paramą, kurią ieškovė viešai teikė savo broliui Rami Makhlouf, paskelbdama apie tai socialiniuose tinkluose. Kaip matyti iš šio sprendimo 110 punkto, minėtos publikacijos turinys dera su politiniu kontekstu, kuris patvirtina, kad egzistuoja glaudus ieškovės ir jos brolio ryšys ne tik šeimos, bet visų pirma politiniu lygmeniu. Taigi Arabi21.com straipsniu Financial Times straipsnyje pateikta informacija atitinkamai patvirtinama.

125    Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti: kadangi ieškovė įtikinamai nepaneigė ryšio su Sirijos režimu prezumpcijos, ginčijami aktai turi pakankamai tvirtą faktinį pagrindą, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 76 punkte nurodytą jurisprudenciją.

126    Vadinasi darytina išvada, kad antrasis ieškinio pagrindas turi būti atmestas, nes ginčijamuose aktuose nėra padaryta vertinimo klaidos.

3.      Dėl trečiojo ir ketvirtojo ieškinio pagrindų, grindžiamų neteisėtu naudojimosi pagrindinėmis teisėmis apribojimu

127    Grįsdama šiuos ieškinio pagrindus ieškovė iš esmės pateikia du argumentus, susijusius:

–        pirma, su neteisėtu apribojimu naudotis teise į nuosavybę;

–        antra, su naudojimosi teise į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą neteisėtu apribojimu.

128    Ieškovė visų pirma pažymi, kad pagal ESS 5 straipsnio 4 dalį „Sąjungos veiksmų turinys ir forma neviršija to, kas būtina siekiant Sutarčių tikslų“, o pagal Sprendimo 2013/255 28 straipsnio 4 dalį visi sprendimai įtraukti asmenis į jo I priede pateiktą sąrašą priimami „individualiu pagrindu ir kiekvienu atveju atskirai, atsižvelgiant į priemonės proporcingumą“.

a)      Dėl pirmojo kaltinimo, grindžiamo neteisėtu ieškovės teisės į nuosavybę įgyvendinimo apribojimu

129    Ieškovė tvirtina, kad ginčijami aktai, kuriais Taryba, be kita ko, įšaldė visas jos lėšas ir ekonominius išteklius, nepagrįstai ir neproporcingai riboja jos teisę į nuosavybę.

130    Taryba nesutinka su ieškovės argumentais.

131    Šiuo klausimu reikėtų priminti, kad pagal Chartijos 17 straipsnio 1 dalį „[k]iekvienas turi teisę valdyti teisėtai įgytą nuosavybę, ja naudotis, disponuoti ir palikti paveldėtojams. Nuosavybė negali būti atimta, išskyrus atvejus, kai tai yra būtina visuomenės poreikiams ir tik įstatymo nustatytais atvejais bei sąlygomis laiku ir teisingai už ją atlyginant. Nuosavybės naudojimą gali reglamentuoti įstatymai, kiek tai būtina atsižvelgiant į bendruosius interesus.“

132    Nagrinėjamu atveju Taryba ginčijamais aktais įšaldė visas ieškovės lėšas ir ekonominius išteklius; tai yra priemonė, kuria neginčijamai apribojamas naudojimasis Chartijos 17 straipsnio 1 dalyje numatyta teise į nuosavybę (šiuo klausimu žr. 2008 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Kadi ir Al Barakaat International Foundation / Taryba ir Komisija, C‑402/05 P ir C‑415/05 P, EU:C:2008:461, 358 punktą ir 2013 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Makhlouf / Taryba, T‑383/11, EU:T:2013:431, 99 punktą).

133    Vis dėlto teisė į nuosavybę, saugoma pagal Chartijos 17 straipsnio 1 dalį, nėra absoliuti prerogatyva, todėl gali būti ribojama Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje nustatytomis sąlygomis (šiuo klausimu žr. 2014 m. vasario 27 d. Sprendimo Ezz ir kt. / Taryba, T‑256/11, EU:T:2014:93, 195 punktą ir 2021 m. rugsėjo 22 d. Sprendimo Al-Imam / Taryba, T‑203/20, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:605, 254 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją].

134    Iš tiesų Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje pripažįstami joje įtvirtintų teisių ir laisvių įgyvendinimo apribojimai. Remiantis šia nuostata, „[b]et koks šios Chartijos pripažintų teisių ir laisvių įgyvendinimo apribojimas turi būti numatytas įstatymo ir nekeisti šių teisių ir laisvių esmės“ ir „[r]emiantis proporcingumo principu, apribojimai galimi tik tuo atveju, kai jie būtini ir tikrai atitinka Sąjungos pripažintus bendrus interesus arba reikalingi kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti“.

135    Tam, kad naudojimosi pagrindinėmis teisėmis apribojimas atitiktų Sąjungos teisę, turi būti įvykdytos keturios sąlygos. Pirma, atitinkamas apribojimas turi būti „numatytas įstatymo“, t. y. Sąjungos institucija, nustatydama priemones, galinčias apriboti fizinio ar juridinio asmens teisę ar laisvę, tam turi turėti teisinį pagrindą. Antra, atitinkamas apribojimas turi nekeisti esminio šių teisių turinio. Trečia, tokiu apribojimu turi būti siekiama Sąjungos pripažinto bendrojo intereso tikslo. Ketvirta, atitinkamas apribojimas turi būti proporcingas (šiuo klausimu žr. 2022 m. liepos 27 d. Sprendimo RT France / Taryba, T‑125/22, EU:T:2022:483, 145 punktą).

1)      Dėl pirmosios sąlygos, susijusios su tuo, kad teisės apribojimas turi būti „numatytas įstatymo“, laikymosi

136    Kad atitiktų Sąjungos teisę, naudojimosi pagrindine teise į nuosavybę apribojimas turi būti „numatytas įstatymo“ ta prasme, kad Sąjungos institucija, priimanti priemonę, galinčią apriboti asmens naudojimąsi šia teise, tam turi turėti teisinį pagrindą (šiuo klausimu žr. 2017 m. spalio 5 d. Sprendimo Ben Ali / Taryba, T‑149/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:693, 161 punktą).

137    Ribojamosios priemonės yra numatytos įstatymo, jeigu jos yra nustatytos visuotinai taikytinuose pagrindiniuose aktuose ir turi aiškų teisinį pagrindą Sąjungos teisėje, taip pat jeigu jos suformuluotos pakankamai tiksliai, kiek tai susiję su taikymo ieškovui apimtimi ir priežastimis (žr. 2014 m. lapkričio 5 d. Sprendimo Mayaleh / Taryba, T‑307/12 ir T‑408/13, EU:T:2014:926, 176 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

138    Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad nagrinėjamu atveju ginčijami aktai iš esmės buvo priimti remiantis pagrindiniuose aktuose įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis nustatytas priklausymo šeimai kriterijus. Pagrindiniai aktai buvo priimti remiantis su bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP) susijusiomis nuostatomis, konkrečiai ESS 29 straipsniu ir SESV 215 straipsniu.

139    Taigi Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmoji sąlyga, pateisinanti pagrindinės teisės apribojimą, šiuo atveju yra tenkinama.

2)      Dėl antrosios sąlygos, susijusios su tuo, kad apribojant teisę neturi būti keičiamas esminis tos teisės turinys, laikymosi

140    Kad naudojimosi pagrindine teise į nuosavybę apribojimas atitiktų Sąjungos teisę, juo neturi būti keičiamas esminis tos teisės turinys.

141    Pagal Sąjungos teisę atitinkamo asmens lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas yra apsaugos priemonė, o ne jo turto konfiskavimas (šiuo klausimu žr. 2016 m. liepos 21 d. Sprendimo Hassan / Taryba, T‑790/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:429, 77 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Taigi ginčijami aktai nėra priemonė, kuria iš ieškovės galutinai atimama pati jos teisės į nuosavybę esmė.

142    Be to, Sprendimo 2013/255, iš dalies pakeisto Sprendimu 2015/1836, 28 straipsnio 6 dalyje ir Reglamento Nr. 36/2012, iš dalies pakeisto Reglamentu 2015/1828, 16 straipsnyje numatyta galimybė, pirma, leisti naudotis įšaldytomis lėšomis siekiant patenkinti pagrindinius poreikius ar įvykdyti tam tikrus įsipareigojimus ir, antra, išduoti specialius leidimus, leidžiančius panaikinti lėšų, kito finansinio turto ar kitų ekonominių išteklių įšaldymą (žr. 2021 m. balandžio 28 d. Sprendimo Sharif / Taryba, T‑540/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:220, 203 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

143    Galiausiai negalima pamiršti to, kad ribojamosios priemonės pagal savo pobūdį yra laikinos ir atšaukiamos, nes Taryba raginama jas periodiškai persvarstyti pagal Sprendimo 2013/255, iš dalies pakeisto Sprendimu 2015/1836, 34 straipsnio antrą ir trečią sakinius ir Reglamento Nr. 36/2012, iš dalies pakeisto Reglamentu 2015/1828, 32 straipsnio 4 dalį (žr. 2021 m. lapkričio 24 d. Sprendimo Foz / Taryba, T‑258/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:820, 173 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

144    Vadinasi, atsižvelgiant į visų numatytų ieškovės lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymo pobūdį ir mastą, ginčijamais aktais, nors ir ribojančiais ieškovės teisės į nuosavybę įgyvendinimą, esminis tos teisės turinys nekeičiamas.

145    Taigi Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje nustatyta antroji sąlyga nagrinėjamu atveju yra tenkinama.

3)      Dėl trečiosios sąlygos, susijusios su tuo, kad teisės apribojimu turi būti siekiama Sąjungos pripažinto bendrojo intereso tikslo, laikymosi

146    Kad naudojimosi pagrindine teise į nuosavybę apribojimas atitiktų Sąjungos teisę, juo turi būti siekiama Sąjungos pripažinto bendrojo intereso tikslo. Tarp šių tikslų tarptautinei bendruomenei svarbiausia yra civilių gyventojų apsauga nuo smurtinių represijų ir tarptautinės taikos bei saugumo palaikymas (šiuo klausimu žr. 2021 m. rugsėjo 22 d. Sprendimo Al-Imam / Taryba, T‑203/20, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:605, 258 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

147    Taigi atitinkamomis ribojamosiomis priemonėmis siekiamų tikslų svarba gali pateisinti net sunkias neigiamas pasekmes atitinkamiems asmenims ar subjektams (žr. 2021 m. rugsėjo 22 d. Sprendimo Al-Imam / Taryba, T‑203/20, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:605, 254 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

148    Vadinasi, kadangi ginčijamais aktais siekiama apsaugoti civilius gyventojus nuo smurtinių represijų ir palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą, t. y. Sąjungos pripažintų bendrojo intereso tikslų, Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje nustatyta trečioji sąlyga nagrinėjamu atveju yra tenkinama.

4)      Dėl ketvirtosios sąlygos, susijusios su tuo, kad teisės apribojimas turi būti proporcingas, laikymosi

149    Pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį bet koks Chartijoje numatytų teisių ir laisvių įgyvendinimo apribojimas turi būti proporcingas.

150    Pagal proporcingumo principą, kuris yra vienas iš bendrųjų Sąjungos teisės principų ir yra įtvirtintas ESS 5 straipsnio 4 dalyje, reikalaujama, kad Sąjungos institucijų veiksmai neviršytų to, kas tinkama ir būtina nagrinėjamų atitinkamų teisės aktų siekiamiems tikslams pasiekti, ir neviršytų to, kas būtina jiems pasiekti. Taigi, kai galima rinktis iš kelių tinkamų priemonių, reikia taikyti mažiausiai varžančią, o sukelti nepatogumai neturi būti neproporcingi siekiamiems tikslams (šiuo klausimu žr. 2019 m. balandžio 4 d. Sprendimo Sharif / Taryba, T‑5/17, EU:T:2019:216, 90 punktą ir 2021 m. lapkričio 24 d. Sprendimo Foz / Taryba, T‑258/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:820, 168 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

151    Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš ieškinio antrojo pagrindo analizės, kadangi ieškovei nepavyko paneigti ryšio su Sirijos režimu prezumpcijos, ginčijami aktai turi būti laikomi pagrįstais pakankamai tvirtu faktiniu pagrindu, kaip tai suprantama šio sprendimo 76 punkte nurodytoje jurisprudencijoje, todėl ieškovės pavardės įtraukimas į aptariamus sąrašus yra pagrįstas.

152    Vadinasi ribojamųjų priemonių taikymas ieškovei, kaip su Sirijos režimu susijusiai Makhlouf šeimos narei, negali būti laikomas netinkamu, nes jis dera su tokiu tarptautinei bendruomenei taip pat svarbiu bendrojo intereso tikslu, kaip civilių gyventojų apsauga (šiuo klausimu žr. 2021 m. rugsėjo 22 d. Sprendimo Al-Imam / Taryba, T‑203/20, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:605, 258 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

153    Be to, pagal suformuotą jurisprudenciją ribojamosios priemonės, kaip antai nagrinėjamos priemonės, neviršija to, kas būtina civilių gyventojų apsaugos tikslui pasiekti, nes alternatyvios ir mažiau varžančios priemonės, kaip antai įpareigojimas a posteriori pagrįsti sumokėtų lėšų panaudojimą, nėra tokios veiksmingos siekiant užsibrėžto tikslo, t. y. tiesiogiai paveikti Sirijos režimą per Assad ir Makhlouf šeimų narius, kad šis pakeistų savo represinę politiką ir kartu būtų išvengta ribojamųjų priemonių apėjimo pasitelkiant minėtų šeimų narius rizikos (šiuo klausimu žr. 2019 m. sausio 16 d. Sprendimo Haswani / Taryba, T‑477/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:7, 76 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

154    Be to, kaip pažymi Taryba, Sprendimo 2013/255, iš dalies pakeisto Sprendimu 2015/1836, 28 straipsnio 6 dalyje ir Reglamento Nr. 36/2012, iš dalies pakeisto Reglamentu 2015/1828, 16 straipsnyje numatyta galimybė, pirma, leisti naudotis įšaldytomis lėšomis siekiant patenkinti pagrindinius poreikius ar įvykdyti tam tikrus įsipareigojimus ir, antra, išduoti specialius leidimus, leidžiančius panaikinti lėšų, kito finansinio turto ar kitų ekonominių išteklių įšaldymą (žr. 2021 m. lapkričio 24 d. Sprendimo Foz / Taryba, T‑258/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:820, 171 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

155    Vadinasi, ieškovės pavardės įtraukimas į aptariamus sąrašus negali būti laikomas viršijančiu tai, kas yra būtina norint pasiekti ribojamąsias priemones Sirijai reglamentuojančiais teisės aktais siekiamus tikslus. Taigi ginčijamais aktais nustatytas ieškovės teisės į nuosavybę įgyvendinimo apribojimas negali būti laikomas neproporcingu.

156    Šios išvados nepaneigia ieškovės argumentas, grindžiamas galimybe įšaldyti lėšas ir ekonominius išteklius, kiek tai susiję tik su mirusiojo paliekamu turtu.

157    Kaip matyti iš ieškinio antrojo pagrindo analizės, sprendimu dėl palikimo atsiradimo patvirtinamas ieškovės pavardės įtraukimo į aptariamus sąrašus motyvas, grindžiamas jos priklausymu Makhlouf šeimai, o tai sukuria ryšio su Sirijos režimu prezumpciją, kurios ieškovei nepavyko paneigti.

158    Be to, nagrinėjamu atveju iš papildomoje bylos medžiagoje pateiktų įrodymų matyti, kad ginčijami aktai grindžiami ne tik aplinkybėmis, susijusiomis su palikimo perdavimu ir ieškovei tenkančia mirusiojo turto dalimi, bet ir įrodyta rizika, kad per ieškovę gali būti apeinamos ribojamosios priemonės (žr. šio sprendimo 121–124 punktus). Taigi Tarybos pateiktais įrodymais galima pagrįsti ieškovės nuosavų išteklių įšaldymą.

159    Tokiomis aplinkybėmis ieškovė negali pagrįstai teigti, kad jos atžvilgiu priimtos ribojamosios priemonės negalėjo turėti teigiamo poveikio siekiant tikslo apsaugoti civilius gyventojus Sirijoje ir kad šios priemonės yra neproporcingos.

160    Vadinasi, Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje nustatyta ketvirtoji sąlyga nagrinėjamu atveju taip pat yra tenkinama, todėl šis argumentas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

b)      Dėl antrojo argumento, susijusio su ieškovės naudojimosi teise į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą neteisėtu apribojimu

161    Ieškovė iš esmės teigia, kad, kadangi jos vyras yra Lenkijos pilietis ir gyvena Lenkijoje, ginčijamais aktais, kuriais jai draudžiama atvykti į Sąjungos teritoriją, pažeidžiama EŽTK garantuojama jos „teisė į šeimos gyvenimą“.

162    Taryba nesutinka su ieškovės argumentais.

163    Atsižvelgiant į šio sprendimo 48–49 punktuose išdėstytus argumentus, svarbu pažymėti, kad pagrindinė teisė, naudojimasis kuria, ieškovės teigimu, yra neteisėtai ribojamas, yra Chartijos 7 straipsnyje įtvirtinta teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą.

164    Reikia pažymėti, kad savo teiginiams pagrįsti ieškovė pateikė dviejų buto Varšuvoje nuomos sutarčių kopijas atitinkamai nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. ir nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d., kartu su Lenkijos valdžios institucijų jai išduotu leidimu gyventi šalyje, kurio galiojimas baigėsi 2021 m. sausio 21 d.

165    Be to, nors ieškovė pažymi, kad jos nuolatinė gyvenamoji vieta šios bylos tikslais yra Varšuva, o jos vyras gyvena Lenkijoje, „šalyje, kuri yra jo gyvenimo, profesinių ir šeimos interesų centras“, ieškovė ieškinyje teigia, kad „[n]eseniai pora nusprendė pakaitomis gyventi Dubajuje (Jungtiniai Arabų Emyratai)“. Šiam teiginiui pagrįsti ji pateikė Jungtinių Arabų Emyratų valdžios institucijų išduotą leidimą gyventi šalyje, kurio galiojimas baigėsi 2024 m. kovo 2 d.

166    Taigi, viena vertus, ieškovės argumentai ir į bylos medžiagą įtraukti įrodymai neleidžia nustatyti, ar pirminių aktų priėmimo dieną, t. y. 2022 m. vasario 21 d., jos gyvenamoji vieta iš tikrųjų buvo Lenkijoje, ar kitoje šalyje. Taigi ieškovė neįrodė, kad draudimas atvykti į Sąjungos teritoriją, taigi ir į Lenkiją, jo įsigaliojimo dieną neigiamai paveikė jos teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą.

167    Kita vertus, ieškovė negali pagrįstai teigti, kad dėl draudimo atvykti į Sąjungos teritoriją, kuris jai taikomas priėmus ginčijamus aktus, ji negali gyventi Dubajuje, kur, kaip ji teigia, ji gyveno su savo vyru ieškinio pareiškimo dieną.

168    Kadangi ieškovė teigia, kad ginčijami aktai riboja naudojimąsi jos teise į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, nes neleidžia jai laikinai ar nuolat gyventi Lenkijoje kartu su savo vyru, nors jis yra šios valstybės narės pilietis, reikėtų pažymėti štai ką.

169    Iš jurisprudencijos matyti, kad Chartijos 7 straipsniu garantuojama teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, kuri iš tiesų gali būti pažeista priemonėmis, draudžiančiomis atvykti į Sąjungos teritoriją, nėra absoliuti ir jai gali būti taikomi apribojimai, pateisinami Sąjungos siekiamais bendrojo intereso tikslais (šiuo klausimu žr. 2021 m. rugsėjo 22 d. Sprendimo Al-Imam / Taryba, T‑203/20, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:605, 254 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

170    Taigi Taryba, priimdama ribojamąsias priemones pagal BUSP, iš esmės gali apriboti teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą.

171    Vis dėlto, kaip matyti iš šio sprendimo 133–134 punktų, ribojamosios priemonės, jeigu jos yra Chartijoje įtvirtintų pagrindinių teisių apribojimai, turi atitikti Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.

1)      Dėl pirmosios ir trečiosios sąlygų, susijusių su tuo, kad teisės apribojimas turi būti atitinkamai „numatytas įstatymo“ ir juo turi būti siekiama Sąjungos pripažinto bendrojo intereso tikslo, laikymosi

172    Pirmiausia reikia pažymėti, kad šio sprendimo 136–139 punktuose išdėstyti argumentai, susiję su Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmąja sąlyga, pagal analogiją taikytini nuostatoms dėl leidimo atvykti į Sąjungos teritoriją ir judėjimo joje laisvės apribojimų, taigi ir dėl naudojimosi teise į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą apribojimo. Be to, tas pats pasakytina ir apie šio sprendimo 146 ir 147 punktuose išdėstytus argumentus, susijusius su trečiąja šioje nuostatoje numatyta sąlyga dėl Sąjungos pripažinto bendrojo intereso tikslo siekimo.

173    Taigi nagrinėjamu atveju šios sąlygos yra tenkinamos.

2)      Dėl antrosios sąlygos, susijusios su tuo, kad apribojant teisę neturi būti keičiamas esminis tos teisės turinys, laikymosi

174    Pagal Sąjungos teisę ribojamosios priemonės, kuriomis nustatomas atvykimo į Sąjungos teritoriją apribojimas ir kurios gali būti susijusios su galimu naudojimosi teise į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą apribojimu, yra laikinos priemonės, kurios tik laikinai paveikia tokios teisės turėtojo galimybę prireikus ja naudotis Sąjungos teritorijoje, todėl neatima iš atitinkamo asmens pačios šios teisės esmės (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2016 m. liepos 21 d. Sprendimo Hassan / Taryba, T‑790/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:429, 77 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

175    Ribojamosios priemonės pagal savo pobūdį yra laikinos ir atšaukiamos, nes Taryba raginama jas periodiškai persvarstyti pagal Sprendimo 2013/255, iš dalies pakeisto Sprendimu 2015/1836, 34 straipsnio antrą ir trečią sakinius ir Reglamento Nr. 36/2012, iš dalies pakeisto Reglamentu 2015/1828, 32 straipsnio 4 dalį (žr. 2021 m. lapkričio 24 d. Sprendimo Foz / Taryba, T‑258/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:820, 173 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

176    Be to, negalima pamiršti to, kad Sprendimo 2013/255, iš dalies pakeisto Sprendimu 2015/1836, 27 straipsnio 9 dalyje taip pat numatyta, kad valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti asmeniui, kuriam taikomos ribojamosios priemonės, atvykti į jos teritoriją, visų pirma dėl skubaus humanitarinio poreikio, taip apribojant bet kokį kišimąsi į to asmens teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą (šiuo klausimu žr. 2015 m. sausio 21 d. Sprendimo Makhlouf / Taryba, T‑509/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:33, 113 punktą).

177    Atsižvelgiant į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, turint omenyje numatyto ieškovės atvykimo į Sąjungos teritoriją apribojimo pobūdį ir mastą, ginčijamais aktais – nors jais ir apribojamas naudojimasis teise į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą – esminis šios teisės turinys nėra keičiamas.

178    Taigi Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje nustatyta antroji sąlyga nagrinėjamu atveju yra tenkinama.

3)      Dėl ketvirtosios sąlygos, susijusios su tuo, kad teisės apribojimas turi būti proporcingas, laikymosi

179    Šio sprendimo 149–160 punktuose išdėstyti argumentai dėl priemonių, kuriomis įšaldomos ieškovės lėšos ir ekonominiai ištekliai, būtinumo ir tinkamumo pagal analogiją taikytini ginčijamų aktų nuostatoms, kuriomis ribojamas leidimas atvykti į Sąjungos teritoriją. Vadinasi ribojamųjų priemonių nulemti ieškovės naudojimosi teise į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą apribojimai nėra neproporcingi (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2020 m. vasario 12 d. Sprendimo Kanyama / Taryba, T‑167/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:49, 132 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

180    Visų pirma, pagal suformuotą jurisprudenciją leidimo atvykti į Sąjungos teritoriją ir judėjimo joje laisvės apribojimai neviršija to, kas būtina civilių gyventojų apsaugos tikslui pasiekti, nes alternatyvios ir mažiau varžančios priemonės, kaip antai išankstinio leidimo sistema, neleidžia taip pat veiksmingai pasiekti norimo tikslo (šiuo klausimu žr. 2013 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Makhlouf / Taryba, T‑383/11, EU:T:2013:431, 101 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją, taip pat 2019 m. sausio 16 d. Sprendimo Haswani / Taryba, T‑477/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:7, 76 punktą).

181    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ribojamųjų priemonių nulemtų ieškovės naudojimosi teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą apribojimų, atsižvelgiant į siekiamą bendrojo intereso tikslą, negalima laikyti neproporcingais.

182    Vadinasi, Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje nustatyta ketvirtoji sąlyga nagrinėjamu atveju yra tenkinama.

183    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad šis argumentas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

184    Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, atmestinas ir trečiasis bei ketvirtasis ieškinio pagrindai, taigi ir visas reikalavimas dėl panaikinimo.

C.      Dėl reikalavimo atlyginti žalą

185    Ieškovė teigia, kad ginčijami aktai padarė didelę žalą jos reputacijai, ir prašo įpareigoti Tarybą sumokėti jai kompensaciją už patirtą neturtinę žalą, kurią ji ieškinyje įvertino 50 000 EUR, pareiškime dėl patikslinimo – 50 000 EUR.

186    Taryba nesutinka su ieškovės argumentais.

187    Šiuo klausimu pakanka priminti, kad Sąjungos deliktinė atsakomybė pagal SESV 340 straipsnio antrą pastraipą dėl jos organų neteisėtų veiksmų kyla, jeigu tenkinamos visos sąlygos, t. y. veiksmų, kuriais kaltinamos institucijos, neteisėtumas, žalos realumas ir priežastinio ryšio tarp veiksmų, kuriais kaltinama, ir nurodytos žalos buvimas. Be to, kadangi šios trys atsakomybės atsiradimo sąlygos yra kumuliacinės, vienos iš jų nebuvimo pakanka, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo būtų atmestas, ir kitų sąlygų nagrinėti nereikia (2022 m. birželio 22 d. Sprendimo Haswani / Taryba, T‑479/21, nepaskelbtas Rink., EU:T:2022:383, 155 punktas).

188    Grįsdama savo reikalavimus atlyginti žalą ieškovė remiasi vieninteliu neteisėtumo pagrindu – kad Taryba neturi informacijos ar įrodymų, teisiniu atžvilgiu pakankamai patvirtinančių, kad ieškovei skirtos ribojamosios priemonės yra pagrįstos.

189    Vis dėlto, kaip matyti iš ieškinio antrojo pagrindo analizės (žr. šio sprendimo 125 punktą), kadangi ieškovei nepavyko paneigti ryšio su Sirijos režimu prezumpcijos, jos pavardės įtraukimas į aptariamus sąrašus, atsižvelgiant į priklausymo šeimai kriterijų, yra pagrįstas.

190    Taigi Tarybai negali būti priekaištaujama dėl ginčijamų aktų neteisėtumo.

191    Vadinasi sąlyga, susijusi su veiksmų neteisėtumu, kaip tai suprantama šio sprendimo 187 punkte nurodytoje jurisprudencijoje, netenkinama. Be to, visi ieškovės nurodyti ieškinio pagrindai taip pat buvo atmesti, todėl konstatuoti, kad Taryba elgėsi neteisėtai, negalima.

192    Kadangi Sąjungos atsakomybės atsiradimo sąlygos yra kumuliacinės, reikalavimas atlyginti žalą turi būti atmestas nenagrinėjant kitų šio sprendimo 187 punkte nurodytų sąlygų, juo labiau – šio reikalavimo priimtinumo.

193    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti visą šį ieškinį.

IV.    Dėl bylinėjimosi išlaidų

194    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

195    Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovė bylą pralaimėjo, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal Tarybos pateiktus reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (devintoji išplėstinė kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Priteisti iš Kinda Makhlouf bylinėjimosi išlaidas.

Paskelbta viešame teismo posėdyje Liuksemburge 2024 m. liepos 17 d.

Parašai.

*      Proceso kalba: prancūzų.