BENDROJO TEISMO (aštuntoji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS

2024 m. liepos 17 d.(*)

„Ekonominė ir pinigų sąjunga – Bankų sąjunga – Kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių bendras pertvarkymo mechanizmas (BPeM) – Bendras pertvarkymo fondas (BPF) – BPV sprendimas dėl ex ante įnašų už 2017 m. apskaičiavimo – Pareiga motyvuoti – Veiksminga teisminė gynyba – Vienodas požiūris – Proporcingumo principas – BPV diskrecija – Neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas – Komisijos diskrecija – Teismo sprendimo padarinių apribojimas laiko atžvilgiu“

Byloje T‑142/22

Landesbank Baden-Württemberg, įsteigta Štutgarte (Vokietija), atstovaujama advokatų H. Berger, M. Weber ir D. Schoo,

ieškovė,

prieš

Bendrą pertvarkymo valdybą (BPV), atstovaujamą J. Kerlin, T. Wittenberg ir D. Ceran, padedamų advokatų H.‑G. Kamann ir P. Gey,

atsakovę,

BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji išplėstinė kolegija),

kurį sudaro pirmininkas A. Kornezov, teisėjai G. De Baere, D. Petrlík (pranešėjas), K. Kecsmár ir S. Kingston,

posėdžio sekretorė S. Jund, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

įvykus 2023 m. kovo 7 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą(1)

1        SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovė prašo panaikinti 2021 m. gruodžio 15 d. Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) sprendimą SRB/ES/2021/82 dėl ex ante įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą už 2017 m. apskaičiavimo, susijusį su Landesbank Baden-Württemberg (toliau – ginčijamas sprendimas).

[Praleista]

[Praleista]

III. Šalių reikalavimai

20      Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą, įskaitant jo priedus,

–        subsidiariai, pripažinti, kad ginčijamas sprendimas, kiek jis su ja susijęs, teisiškai neegzistuoja,

–        priteisti iš BPV bylinėjimosi išlaidas.

21      BPV Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas,

–        subsidiariai, jei ginčijamas sprendimas būtų panaikintas, palikti galioti jo padarinius, kol jis bus pakeistas, arba bent šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

IV.    Dėl teisės

[Praleista]

B.      Dėl ieškinio pagrindų, susijusių su ginčijamo sprendimo teisėtumu

[Praleista]

2.      Dėl ieškinio antrojo pagrindo, grindžiamo motyvavimo stoka

[Praleista]

d)      Dėl septintos dalies, susijusios su kitų įstaigų duomenų saugojimu

239    Ieškovė pirmą kartą savo dublike teigia, kad 2021 m. liepos 15 d. Sprendime Komisija / Landesbank Baden-Württemberg ir BPV (C‑584/20 P ir C‑621/20 P, EU:C:2021:601) Teisingumo Teismo nustatyti reikalavimai, susiję su BPV tenkančios pareigos motyvuoti ir jos pareigos saugoti atitinkamų įstaigų komercinę paslaptį derinimu, šioje byloje netaikytini. Iš tiesų, remiantis 2018 m. birželio 19 d. Sprendimu Baumeister (C‑15/16, EU:C:2018:464, 54 ir 56 punktai), kitų įstaigų duomenims, kuriais grindžiamas ginčijamas sprendimas, nebetaikoma komercinė paslaptis – kadangi 2017 m. įnašų mokėjimo laikotarpio referencinė data yra 2015 m. gruodžio 31 d., šie duomenys yra senesni nei penkerių metų.

240    BPV ginčija šiuos argumentus, tačiau neginčija šios dalies priimtinumo.

241    Reikia priminti, kad pagal patį ex ante įnašų apskaičiavimo metodo principą, įtvirtintą Direktyvoje 2014/59 ir Reglamente Nr. 806/2014, BPV turi naudotis komercinę paslaptį sudarančiais duomenimis, kurie negali būti nurodyti sprendimo dėl ex ante įnašų nustatymo motyvuose (2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija / Landesbank Baden-Württemberg ir BPV, C‑584/20 P ir C‑621/20 P, EU:C:2021:601, 114 punktas).

242    Šiuo klausimu ginčijamame sprendime BPV nurodė priežastis, dėl kurių įstaigų duomenims, į kuriuos buvo atsižvelgta apskaičiuojant ex ante įnašus už 2017 m., taikoma komercinė paslaptis.

243    Konkrečiai kalbant, ginčijamo sprendimo 100 konstatuojamojoje dalyje BPV pažymėjo, kad įstaigų komercinės paslaptys, t. y. visa su įstaigų komercine veikla susijusi informacija, kuri, atskleista konkurentui ir (arba) platesnei visuomenei, galėtų labai pakenkti įstaigos interesams, buvo laikomos konfidencialia informacija. Apskaičiuojant ex ante įnašus, įstaigų jų duomenų deklaracijose, kuriomis BPV remiasi apskaičiuodama jų ex ante įnašus, pateikta informacija buvo laikoma komercine paslaptimi.

244    Be to, ginčijamo sprendimo 102–105 konstatuojamosiose dalyse BPV pažymėjo, kad jai draudžiama atskleisti kiekvienos įstaigos duomenis, kuriais remiantis buvo atlikti skaičiavimai minėtame sprendime, nors jai leidžiama atskleisti suvestinius ir bendrus duomenis, jeigu šie duomenys yra sumuojami. Atsižvelgiant į tai, remiantis minėtu sprendimu, įstaigų bazinis metinis įnašas ir koregavimo daugiklis šio įnašo apskaičiavimo etapuose, kaip jie apibrėžti Deleguotojo reglamento 2015/63 I priede, susijusiuose su „nekoreguotų rodiklių apskaičiavimu“ (1 žingsnis), „rodiklių vertės koregavimu“ (3 žingsnis) ir „sudėtinio rodiklio apskaičiavimu“ (5 žingsnis), buvo apskaičiuojami visiškai skaidriai. Be to, įstaigos galėjo gauti bendrus duomenis, kuriuos BPV vienodai naudoja visoms įstaigoms, pakoreguotus atsižvelgiant į jų rizikos profilį, skaičiavimo etapuose, susijusiuose su „rodiklių diskretizavimu“ (2 žingsnis), „priskirto ženklo įtraukimu“ (4 žingsnis) ir „metinių įnašų apskaičiavimu“ (6 žingsnis).

245    Ieškovė ginčija šių paaiškinimų pakankamumą, nes tuo metu, kai buvo priimtas ginčijamas sprendimas, kitų įstaigų duomenys buvo šešerių metų senumo ir dėl to jiems nebebuvo taikoma komercinės paslapties apsauga, ir, nepaisant to, BPV nenurodė priežasčių, dėl kurių šie duomenys nebuvo atskleisti.

246    Vertinant šį argumentą reikia priminti, kad buvusi slapta, tačiau senesnė nei penkerių metų informacija dėl prabėgusio laiko iš principo privalo būti laikoma istorine ir dėl šios aplinkybės praradusia slaptumą, nebent išimtinai šalis, kuri remiasi šiuo slaptumu, įrodo, kad, nepaisant senumo, ši informacija tebėra laikoma esminiais duomenimis apie jos arba trečiųjų suinteresuotųjų šalių komercinę padėtį (šiuo klausimu žr. 2018 m. birželio 19 d. Sprendimo Baumeister, C‑15/16, EU:C:2018:464, 54 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

247    Šiuo klausimu neginčijama, kad individualūs įstaigų duomenys, kuriais grindžiamas ginčijamas sprendimas apskaičiuojant ieškovės ex ante įnašą, šio sprendimo priėmimo momentu buvo senesni nei penkerių metų.

248    Vis dėlto, kaip BPV paaiškino savo triplike ir per teismo posėdį, o ieškovė tam neprieštaravo, santykinė įstaigos padėtis, palyginti su jos konkurentų padėtimi, bankų sektoriaus ekonominėje realybėje gali išlikti tokia pati arba panaši ilgesnį nei penkerių metų laikotarpį. Iš tiesų tam tikri elementai, kaip antai tokios įstaigos verslo modelis ar veikla, išlieka stabilūs trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu, todėl įstaigos rizikos profilis, kuris, atsižvelgiant į senesnius nei penkerių metų duomenis, kadaise buvo labai didelis, pasibaigus pradiniam laikotarpiui gali ir toliau išlikti toks pats. Taigi, nepaisant senumo, šią informaciją vis dar sudaro esminiai kredito įstaigų komercinės padėties elementai. Tokiomis aplinkybėmis, jei tokie esminiai duomenys būtų atskleisti motyvuojant ginčijamą sprendimą, bankų sektoriuje veikiantys ūkio subjektai galėtų jais remtis, kad nustatytų dabartinę įstaigos komercinę padėtį.

249    Taigi ieškovė negali teigti, kad ginčijamo sprendimo motyvuose BPV turėjo atskleisti kitų įstaigų individualius duomenis, leidžiančius patikrinti jos ex ante įnašo apskaičiavimą, nes, nors jie yra šešerių metų senumo, jie vis dar yra esminiai šių įstaigų komercinės padėties duomenys.

250    Šios išvados nepaneigia ieškovės argumentas, jog tam, kad įvykdytų savo pareigą motyvuoti, BPV turi jai pateikti nuasmenintų visų įstaigų, kurios patenka į tą patį intervalą kaip ir ieškovė, duomenų sąrašą.

251    Pirma, tokio reikalavimo nustatymas BPV viršytų jurisprudencijoje nustatytus reikalavimus, primintus šio sprendimo 217, 220 ir 221 punktuose.

252    Antra, BPV teigė, ir jai šiuo klausimu nebuvo rimtai prieštaraujama, kad net sąrašas, kuriame pateikti nuasmeninti duomenys dėl konkretaus intervalo, gali leisti bankų sektoriuje veikiantiems ūkio subjektams, kurie yra apdairūs ūkio subjektai, sužinoti tam tikrų įstaigų komercines paslaptis. Šiuo klausimu ieškovė, be kita ko, neginčijo, kad tokie ūkio subjektai žinojo, kurios įstaigos yra linkusios turėti dideles tam tikrų rizikos rodiklių vertes. Jeigu jos kasmet gautų sąrašus su tokiais duomenimis, jos galėtų stebėti šių įstaigų rizikos rodiklių raidą, net jei juos sudarytų neskelbtini komerciniai duomenys. Tokia rizika visų pirma kyla, kiek tai susiję su didelėmis įstaigomis ir tomis, kurios įsteigtos valstybėse narėse, kuriose ex ante įnašus moka tik ribotas įstaigų skaičius. Iš tiesų negalima atmesti galimybės, kad tokiais atvejais apdairus ūkio subjektas gali nustatyti tokių įstaigų tapatybę, net jei šios įstaigos būtų nuasmenintos. Taigi BPV negali būti priekaištaujama dėl to, kad ji neparengė visų į tą patį intervalą patenkančių įstaigų nuasmenintų duomenų sąrašo.

253    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, antrojo pagrindo septintą dalį reikia atmesti.

e)      Dėl trečios dalies, susijusios su metinio tikslinio lygio motyvavimu

254    Ieškovė teigia, kad remiantis ginčijamu sprendimu neįmanoma suprasti priežasčių, dėl kurių nustatytas vienos aštuntosios 1,05 % visų apdraustųjų indėlių sumos metinis tikslinis lygis. To sprendimo III priedo 17 ir paskesniuose punktuose BPV pateiktų papildomų paaiškinimų nepakanka, kad būtų paaiškinta, kaip iš tikrųjų buvo nustatytas metinis tikslinis lygis. Be to, BPV nenurodė nei numatomo galutinio tikslinio lygio, nei savo aiškinimo dėl Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nurodytos viršutinės ribos. Kaip matyti iš sprendimo, kuriuo nustatomi ex ante įnašai už 2022 m. įnašų laikotarpį, BPV mano turinti teisę laisvai padidinti metinį tikslinį lygį taikydama koeficientą, kuris nenumatytas taikytinuose teisės aktuose, ir taip nustatyti įstaigoms neproporcingą naštą.

255    BPV atsikerta, kad iš ginčijamo sprendimo 50–63 konstatuojamųjų dalių ir to sprendimo III priedo 19–25 punktų matyti, kad ji pateikė pakankamus motyvus dėl metinio tikslinio lygio nustatymo 2017 m. įnašų mokėjimo laikotarpiu.

256    Konkrečiai kalbant, BPV nustatė metinį tikslinį lygį atsižvelgdama į visus reikšmingus veiksnius ir Reglamento Nr. 806/2014 69 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Be to, kiek tai susiję su numatomu apdraustųjų indėlių augimu, ginčijamame sprendime paaiškinta, pirma, kad, remiantis indėlių garantijų sistemų pateiktais duomenimis, 2015–2016 m. apdraustųjų indėlių suma padidėjo 2,2 % ir, antra, kad numatoma šių indėlių augimo norma yra nuo 1 % iki 4 %. Be to, tai, kaip buvo atsižvelgta į galimą prociklinį poveikį, buvo nurodyta ginčijamo sprendimo 61 konstatuojamojoje dalyje ir to sprendimo III priedo 23 ir paskesniuose punktuose.

257    Galiausiai ieškovė galėjo apskaičiuoti 2017 m. numatytą galutinį tikslinį lygį, remdamasi jai žinomais duomenimis, o BPV aiškinimo dėl Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje numatytos 12,5 % ribos neatskleidimas negali turėti įtakos ginčijamo sprendimo motyvams.

258    Pirmiausia reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 69 straipsnio 1 dalį pradinio laikotarpio pabaigoje BPF turimi finansiniai ištekliai turi pasiekti galutinį tikslinį lygį, atitinkantį bent 1 % visų įstaigų, gavusių veiklos leidimą visų dalyvaujančių valstybių narių teritorijoje, apdraustųjų indėlių sumos.

259    Pagal Reglamento Nr. 806/2014 69 straipsnio 2 dalį pradiniu laikotarpiu ex ante įnašai turi būti laiko atžvilgiu paskirstyti kuo vienodžiau, kol bus pasiektas šio sprendimo 258 punkte nurodytas galutinis tikslinis lygis, tačiau tinkamai atsižvelgiant į veiklos ciklo etapą ir prociklinių įnašų galimą poveikį įstaigų finansinei būklei.

260    Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kiekvienais metais visų įstaigų, gavusių veiklos leidimą visų dalyvaujančių valstybių narių teritorijose, mokėtini įnašai neviršija 12,5 % galutinio tikslinio lygio.

261    Dėl ex ante įnašų apskaičiavimo metodo Deleguotojo reglamento 2015/63 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad BPV nustato jų sumą remdamasi metiniu tiksliniu lygiu, atsižvelgdama į galutinį tikslinį lygį ir remdamasi visų įstaigų, gavusių veiklos leidimą visų dalyvaujančių valstybių narių teritorijoje, vidutine ankstesnių metų apdraustųjų indėlių suma, apskaičiuota kas ketvirtį.

262    Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 63 konstatuojamosios dalies, BPV nustatė, kad 2017 m. įnašų laikotarpiu metinio tikslinio lygio suma yra 7 161 808 441 EUR.

263    Ginčijamo sprendimo 51 ir 52 konstatuojamosiose dalyse BPV iš esmės paaiškino, kad, siekdama nustatyti metinį tikslinį lygį, ji atsižvelgė į numatomą galutinį 2023 m. tikslinį lygį, būtinybę paskirstyti ex ante įnašus kuo vienodžiau per pradinį laikotarpį, taip pat į veiklos ciklo etapą ir šių įnašų poveikį įstaigų finansinei padėčiai. Vėliau BPV nusprendė, kad tikslinga nustatyti koeficientą, grindžiamą šiais parametrais ir BPF jau turimais finansiniais ištekliais (toliau – koeficientas). Siekdama apskaičiuoti metinį tikslinį lygį, BPV taikė šį koeficientą vienai aštuntajai vidutinės apdraustųjų indėlių sumos 2016 m.

264    Ginčijamo sprendimo 54–62 konstatuojamosiose dalyse BPV išdėstė veiksmus, kurių ji ėmėsi, kad nustatytų metinį tikslinį lygį.

265    Ginčijamo sprendimo 54 konstatuojamojoje dalyje BPV paaiškino, kad ypatingą dėmesį reikia skirti numatomiems apdraustųjų indėlių pokyčiams pradiniu laikotarpiu, nes jei šie indėliai laikui bėgant didėtų, nustatyti 1 % tų indėlių sumos metinio tikslinio lygio nepakaktų galutiniam tiksliniam lygiui pasiekti.

266    Šiuo klausimu ginčijamo sprendimo 55 konstatuojamojoje dalyje BPV konstatavo, kad vidutinė kas ketvirtį apskaičiuojama apdraustųjų indėlių suma 2016 m. buvo 5,546 trln. EUR.

267    Ginčijamo sprendimo 56–58 konstatuojamosiose dalyse BPV pristatė numatomą apdraustųjų indėlių kitimą per likusius šešerius pradinio laikotarpio metus, t. y. 2018–2023 m. Jos nuomone, šių indėlių metinis augimo tempas iki pradinio laikotarpio pabaigos bus nuo 1 % iki 4 %.

268    Ginčijamo sprendimo 59–61 konstatuojamosiose dalyse BPV pateikė veiklos ciklo etapo ir galimo prociklinio poveikio, kurį ex ante įnašai gali turėti įstaigų finansinei padėčiai, vertinimą. Ji nurodė, kad šiuo tikslu atsižvelgė į įvairius veiksnius, kaip antai, be kita ko, Komisijos 2017 m. bendrojo vidaus produkto augimo prognozę arba pagrindinius euro zonos bankų sektoriaus rodiklius, pavyzdžiui, įstaigų mokumą, turto kokybę ir pelningumą. Atsižvelgdama į tai ir siekdama nepadidinti ex ante įnašų prociklinio poveikio bankų sektoriaus mokumui, BPV manė, kad metinį tikslinį lygį reikėtų nustatyti atsižvelgiant į apdraustųjų indėlių augimo tempus, kurie būtų mažesni už rekomenduojamus, nes yra patikimiausi.

269    Ginčijamo sprendimo 62 konstatuojamojoje dalyje BPV padarė išvadą, kad dėl neaiškumų, susijusių su ekonomikos atsigavimu, jų neigiamo poveikio apdraustųjų indėlių augimui ateityje ir veiklos ciklui, taip pat dėl nedidelio duomenų, kurie gali rodyti šių indėlių raidą ateityje, skaičiaus tikslinga laikytis atsargaus požiūrio į minėtų indėlių augimo tempą ateinančiais metais iki 2023 m.

270    Atsižvelgdama į šiuos argumentus ginčijamo sprendimo 63 konstatuojamojoje dalyje BPV apskaičiavo metinio tikslinio lygio sumą, 2016 m. vidutinę apdraustųjų indėlių sumą daugindama iš 1,05 % koeficiento ir dalydama šio skaičiavimo rezultatą iš aštuonių pagal minėto sprendimo 63 konstatuojamojoje dalyje pateiktą matematinę formulę:

„Tikslas0 [metinio tikslinio lygio suma] = Apdraustųjų indėlių suma2016 * 0,0105 * ⅛ = 7 161 808 441 EUR.“

271    Vis dėlto per posėdį BPV nurodė, kad 2017 m. įnašų laikotarpio metinį tikslinį lygį nustatė, kaip nurodyta toliau.

272    Pirma, remdamasi perspektyvine analize, BPV nustatė visų įstaigų, gavusių veiklos leidimą visų dalyvaujančių valstybių narių teritorijoje, apdraustųjų indėlių sumą, prognozuojamą pradinio laikotarpio pabaigoje. Siekdama nustatyti šią sumą, BPV atsižvelgė į vidutinę apdraustųjų indėlių sumą 2016 m., tų indėlių metinį augimo koeficientą ir iki pradinio laikotarpio pabaigos likusių įnašų laikotarpių skaičių.

273    Antra, pagal Reglamento Nr. 806/2014 69 straipsnio 1 dalį BPV apskaičiavo 1 % prognozuojamos apdraustųjų indėlių sumos pradinio laikotarpio pabaigoje, kad gautų numatomą galutinio tikslinio lygio, kuris turi būti pasiektas 2023 m. gruodžio 31 d., sumą.

274    Trečia, BPV iš šios sumos atskaitė 2017 m. BPF jau turimus finansinius išteklius, kad gautų sumą, kurią turėjo gauti likusiais įnašų mokėjimo laikotarpiais iki pradinio laikotarpio pabaigos.

275    Ketvirta, BPV padalijo pastarąją sumą iš likusių įnašų mokėjimo laikotarpių skaičiaus, kad juos vienodai paskirstytų šiems laikotarpiams. Taigi 2017 m. įnašų laikotarpio metinis tikslinis lygis buvo tokio dydžio, koks nurodytas šio sprendimo 262 punkte, t. y. apie 7,161 mlrd. EUR.

276    Siekiant išnagrinėti, ar BPV laikėsi pareigos motyvuoti, kiek tai susiję su metinio tikslinio lygio nustatymu, pirmiausia reikia priminti, kad motyvų nebuvimas ar stoka yra su viešąja tvarka susijęs pagrindas, kurį Sąjungos teismas gali ar net turi iškelti savo iniciatyva (žr. 2009 m. gruodžio 2 d. Sprendimo Komisija / Airija ir kt., C‑89/08 P, EU:C:2009:742, 34 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Taigi Bendrasis Teismas gali ar net turi atsižvelgti ir į kitus motyvavimo trūkumus nei tie, kuriais remiasi ieškovė, ypač kai jie išaiškėja vykstant procesui.

277    Šiuo tikslu per žodinę proceso dalį šalys buvo išklausytos dėl visų galimų ginčijamo sprendimo motyvavimo trūkumų, kiek tai susiję su metinio tikslinio lygio nustatymu. Keliskart konkrečiai dėl to paklausta, BPV žingsnis po žingsnio aprašė metodiką, kurią faktiškai taikė nustatydama 2017 m. įnašų laikotarpio metinį tikslinį lygį, kaip aprašyta šio sprendimo 274–277 punktuose.

278    Be to, kiek tai susiję su pareigos motyvuoti turiniu, iš jurisprudencijos matyti, kad Sąjungos institucijos ar įstaigos priimto sprendimo motyvai, be kita ko, turi būti neprieštaringi, kad suinteresuotieji asmenys, siekdami apginti savo teises kompetentingame teisme, galėtų žinoti tikruosius šio sprendimo motyvus, o šis teismas – vykdyti kontrolę (šiuo klausimu žr. 2008 m. liepos 10 d. Sprendimo Bertelsmann ir Sony Corporation of America / Impala, C‑413/06 P, EU:C:2008:392, 169 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2005 m. rugsėjo 22 d. Sprendimo Suproco / Komisija, T‑101/03, EU:T:2005:336, 20 ir 45–47 punktus ir 2015 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Graikija / Komisija, T‑241/13, EU:T:2015:982, 56 punktą).

279    Be to, kai ginčijamo sprendimo rengėjas per procesą Sąjungos teisme pateikia savo motyvų paaiškinimų, jie turi atitikti tame sprendime išdėstytus argumentus (šiuo klausimu žr. 2005 m. rugsėjo 22 d. Sprendimo Suproco / Komisija, T‑101/03, EU:T:2005:336, 45–47 punktus ir 2016 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Printeos ir kt. / Komisija, T‑95/15, EU:T:2016:722, 54 ir 55 punktus).

280    Iš tiesų, jei ginčijamame sprendime pateikti argumentai nesuderinami su tokiais paaiškinimais, pateiktais per teismo procesą, atitinkamo sprendimo motyvai neatlieka šio sprendimo 210 ir 211 punktuose nurodytų funkcijų. Konkrečiai kalbant, toks nenuoseklumas trukdo, pirma, suinteresuotiesiems asmenims prieš pareiškiant ieškinį sužinoti tikruosius ginčijamo sprendimo motyvus ir pasirengti gynybai jų atžvilgiu ir, antra, Sąjungos teismui nustatyti motyvus, kuriais teisiškai paremtas tas sprendimas, ir išnagrinėti jų atitiktį taikytinoms normoms.

281    Galiausiai reikia priminti, kad kai BPV priima sprendimą, kuriuo nustatomi ex ante įnašai, ji turi pranešti atitinkamoms įstaigoms apie šių įnašų apskaičiavimo metodą (žr. 2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija / Landesbank Baden-Württemberg ir BPV, C‑584/20 P ir C‑621/20 P, EU:C:2021:601, 122 punktą).

282    Tą patį reikia pasakyti apie metinio tikslinio lygio nustatymo metodą, nes ši suma turi esminę reikšmę tokio sprendimo struktūroje. Iš tiesų, kaip matyti iš šio sprendimo 16 punkto, ex ante įnašai apskaičiuojami paskirstant minėtą sumą visoms atitinkamoms įstaigoms, todėl tos sumos padidinimas ar sumažinimas atitinkamai lemia kiekvienos iš šių įstaigų ex ante įnašo padidėjimą arba sumažėjimą.

283    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad nors BPV ginčijamame sprendime turi pateikti įstaigoms paaiškinimus dėl metinio tikslinio lygio nustatymo metodo, šie paaiškinimai turi atitikti per teismo procesą BPV pateiktus paaiškinimus dėl faktiškai taikyto metodo.

284    Vis dėlto nagrinėjamoje byloje taip nėra.

285    Iš tiesų pirmiausia reikia pažymėti, kad ginčijamo sprendimo 63 konstatuojamojoje dalyje yra pateikta matematinė formulė, kuria remiantis, kaip teigiama šiame sprendime, buvo nustatytas metinis tikslinis lygis. Vis dėlto matyti, kad ši formuluotė neapima BPV faktiškai taikyto metodo, paaiškinto per teismo posėdį, elementų. Iš tiesų, kaip matyti iš šio sprendimo 272–275 punktų, pagal šį metodą BPV apskaičiavo metinio tikslinio lygio sumą, iš galutinio tikslinio lygio atėmusi BPF turimus finansinius išteklius ir gautą sumą, liekančią surinkti iki pradinio laikotarpio pabaigos, padalijusi iš likusių įnašų laikotarpių. Tačiau šių dviejų skaičiavimo etapų minėtoje matematinėje formulėje nėra.

286    Panašūs neatitikimai taip pat turi įtakos tam, kaip buvo nustatytas 1,05 % koeficientas, o jis šio sprendimo 285 punkte minėtoje matematinėje formulėje yra itin svarbus. Iš tiesų, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 51 ir 52 konstatuojamųjų dalių, šis koeficientas gali būti suprantamas taip, kad jis grindžiamas galutinio 2023 m. tikslinio lygio vertinimu, būtinybe paskirstyti ex ante įnašus kuo vienodžiau per pradinį laikotarpį, taip pat analize, susijusia su veiklos ciklo etapu ir poveikiu, kurį šie įnašai turėtų įstaigų finansinei padėčiai. Kaip per teismo posėdį pripažino BPV, šis koeficientas buvo nustatytas taip, kad būtų galima pagrįsti metinio tikslinio lygio sumos apskaičiavimo rezultatą, t. y. po to, kai BPV apskaičiavo šią sumą keturiais etapais, nurodytais šio sprendimo 272–275 punktuose, be kita ko, sumą, kuri gauta iš galutinio tikslinio lygio atėmus BPF turimus finansinius išteklius, padalijus iš likusių įnašų laikotarpių skaičiaus. Tačiau tokių veiksmų visiškai nematyti iš ginčijamo sprendimo.

287    Iš to darytina išvada, kad, kiek tai susiję su metinio tikslinio lygio nustatymu, BPV faktiškai taikytas metodas, paaiškintas per teismo posėdį, neatitinka ginčijamame sprendime aprašyto metodo, taigi nei įstaigos, nei Bendrasis Teismas negalėjo iš ginčijamo sprendimo nustatyti tikrųjų motyvų, dėl kurių buvo nustatytas šis tikslinis lygis.

288    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad ginčijamas sprendimas turi motyvavimo trūkumų, kiek tai susiję su metinio tikslinio lygio nustatymu.

289    Taigi antrojo pagrindo trečią dalį reikia pripažinti pagrįsta. Vis dėlto, turint omenyje teisines ir ekonomines šios bylos pasekmes, siekiant tinkamo teisingumo vykdymo reikia toliau išnagrinėti kitus ieškinio pagrindus.

[Praleista]

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji išplėstinė kolegija)

nusprendžia:

1.      Panaikinti 2021 m. gruodžio 15 d. Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) sprendimą SRB/ES/2021/82 dėl ex ante įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą už 2017 m. apskaičiavimo, susijusį su Landesbank Baden-Württemberg.

2.      Palikti galioti Sprendimo SRB/ES/2021/82 padarinius, kol per protingą terminą, kuris negali viršyti šešių mėnesių nuo šio Bendrojo Teismo sprendimo paskelbimo dienos, įsigalios naujas BPV sprendimas, kuriuo nustatomas Landesbank Baden-Württemberg  ex ante įnašas į Bendrą pertvarkymo fondą už 2017 m. įnašų laikotarpį.

3.      BPV padengia savo ir Landesbank Baden-Württemberg patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Paskelbta 2024 m. liepos 17 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.

*      Proceso kalba: vokiečių.

1      Pateikiami tik tie šio sprendimo punktai, kuriuos Bendrasis Teismas mano esant tikslinga paskelbti.