1

SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovai – Cunsorziu di i Salamaghji Corsi – Consortium des Charcutiers Corses ir kiti ieškovai, kurių pavadinimai nurodyti priede, – prašo panaikinti 2021 m. spalio 26 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2021/1879 pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 52 straipsnio 1 dalį atmesti tris paraiškas saugoti pavadinimą kaip geografinę nuorodą („Jambon sec de l’Île de Beauté“ (SGN), „Lonzo de l’Île de Beauté“ (SGN), „Coppa de l’Île de Beauté“ (SGN) (OL L 383, 2021, p. 1, toliau – ginčijamas sprendimas).

4

Pavadinimai „Jambon sec de Corse“ / „Jambon sec de Corse – Prisuttu“, „Lonzo de Corse“ / „Lonzo de Corse – Lonzu“ ir „Coppa de Corse“ / „Coppa de Corse – Coppa di Corsica“2014 m. gegužės 28 d. buvo įregistruoti kaip saugomos kilmės vietos nuorodos (SKVN) atitinkamai Komisijos įgyvendinimo reglamentais (ES) Nr. 581/2014 (OL L 160, 2014, p. 23), (ES) Nr. 580/2014 (OL L 160, 2014, p. 21) ir (ES) Nr. 582/2014 (OL L 160, 2014, p. 25) (toliau – reglamentai, kuriais buvo įregistruotos nagrinėjamos SKVN).

5

2015 m. gruodžio mėn. Consortium, remdamasis 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (OL L 343, 2012, p. 1), Prancūzijos nacionalinėms valdžios institucijoms pateikė septynias paraiškas įregistruoti saugomas geografines nuorodas (SGN). Šios septynios paraiškos pateiktos dėl toliau nurodytų ieškovų naudojamų pavadinimų: „Jambon sec de l’Île de Beauté“, „Coppa de l’Île de Beauté“, „Lonzo de l’Île de Beauté“, „Saucisson sec de l’Île de Beauté“, „Pancetta de l’Île de Beauté“, „Figatelli de l’Île de Beauté“ ir „Bulagna de l’Île de Beauté“.

6

2018 m. balandžio 20 d. žemės ūkio ir maisto ministras ir ekonomikos ir finansų ministras priėmė septynis įsakymus, kuriais patvirtino septynias atitinkamas specifikacijas, skirtas perduoti Europos Komisijai patvirtinti.

7

Tuo pačiu metu 2018 m. birželio 27 d. susivienijimas, kuriam priklauso SKVN „Jambon sec de Corse – Prisuttu“, „Coppa de Corse – Coppa di Corsica“ ir „Lonzo de Corse – Lonzu“ specifikacijos, pateikė Conseil d’État (Valstybės Taryba, Prancūzija) skundus, kuriais prašė panaikinti 2018 m. balandžio 20 d. įsakymus dėl pavadinimų „Jambon sec de l’Île de Beauté“, „Coppa de l’Île de Beauté“ ir „Lonzo de l’Île de Beauté“ specifikacijų patvirtinimo siekiant perduoti Komisijai paraiškas įregistruoti juos kaip SGN, be kita ko, dėl to, kad pavadinimas „Île de Beauté“ imituoja arba mėgdžioja žodį „Corse“ ir todėl gali būti painiojamas su pavadinimais, jau įregistruotais kaip SKVN.

8

2018 m. rugpjūčio 17 d. Komisijai buvo perduotos septynios paraiškos įregistruoti nagrinėjamus pavadinimus kaip SGN. Kiek tai susiję su paraiškomis įregistruoti kaip SGN pavadinimus „Jambon sec de l’Île de Beauté“, „Lonzo de l’Île de Beauté“ ir „Coppa de l’Île de Beauté“, 2019 m. vasario 12 d. ir 2020 m. lapkričio 24 d. Komisija nacionalinėms valdžios institucijoms išsiuntė du raštus, kuriuose paprašė paaiškinimų, visų pirma dėl galimo jų netinkamumo registruoti. Nacionalinės valdžios institucijos iš esmės atsakė, kad mano, jog abi produktų grupės (t. y. įregistruotos SKVN ir paraiškos dėl SGN apsaugos) yra aiškiai skirtingos, kiek tai susiję su produktais, ir kad nurodyti pavadinimai joms atrodė pakankamai skirtingi.

9

2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu dėl pavadinimo „Jambon sec de l’Île de Beauté“ (SGN) ir dviem 2020 m. vasario 13 d. sprendimais dėl pavadinimų „Coppa de l’Île de Beauté“ (SGN) ir „Lonzo de l’Île de Beauté“ (SGN) Conseil d’État (Valstybės Taryba) atmetė minėtus tris skundus (žr. šio sprendimo 7 punktą), be kita ko, dėl to, kad „dėl skirtingų sąvokų vartojimo ir skirtumo tarp kilmės vietos nuorodos ir geografinės nuorodos suteikiamos apsaugos išnyksta pavojus, kad pakankamai informuoti, protingai pastabūs ir nuovokūs vartotojai, susidūrę su ginčijama geografine nuoroda, tiesiogiai įsivaizduos prekę, kurios pavadinimas jau įregistruotas kaip saugoma kilmės vietos nuoroda [; t]odėl ieškovai nepagrįstai teigia, kad ginčijamu įsakymu buvo pažeistos <…> [Reglamento Nr. 1151/2012] 13 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatos“ (trijų Conseil d’État (Valstybė Taryba) sprendimų 5 punktas).

[Praleista]

11

Ieškovai Bendrojo Teismo prašo:

12

Komisija Bendrojo Teismo prašo:

15

Nagrinėjamu atveju ginčijamame sprendime Komisija iš esmės pažymėjo, kad pavadinimas, kuris yra nesuderinamas su Reglamentu Nr. 1151/2012 suteikta apsauga, negalėtų būti naudojamas prekyboje, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą, todėl negalėtų būti įregistruotas (4 konstatuojamoji dalis). Nuo 2014 m. gegužės 28 d. (žr. šio sprendimo 4 punktą) kaip SKVN įregistruoti pavadinimai remiantis Reglamento Nr. 1151/2012 13 straipsniu saugomi nuo, inter alia, bet kokio tiesioginio ar netiesioginio jų naudojimo su jais susijusios specifikacijos neatitinkantiems produktams ir bet kokio netinkamo naudojimo, imitavimo ar mėgdžiojimo (7 konstatuojamoji dalis). Tačiau reglamentais, kuriais buvo įregistruotos ginčijamos SKVN, kelioms Korsikoje įsisteigusioms Prancūzijos įmonėms, naudojančioms šiuos pavadinimus produktams, kurių savybės skiriasi nuo nustatytųjų specifikacijoje, buvo suteiktas pereinamasis laikotarpis, kuris baigėsi 2017 m. balandžio 27 d.; tuo pereinamuoju laikotarpiu buvo siekiama leisti toms įmonėms prisitaikyti prie specifikacijos reikalavimų arba priešingu atveju pakeisti naudojamą prekinį pavadinimą (8 konstatuojamoji dalis). Nuo 2015 m. prekyboje naudojami pavadinimai „Jambon sec de l’Île de Beauté“, „Lonzo de l’Île de Beauté“ ir „Coppa de l’Île de Beauté“ yra susiję su ta pačia geografine vietove kaip ir minėtos SKVN, t. y. Korsikos sala. Be to, visuotinai žinoma, kad „Île de Beauté“ yra įprasta perifrazė, kuri Prancūzijos vartotojams vienareikšmiškai asocijuojasi su Korsika (9 konstatuojamoji dalis). Todėl nuo 2014 m. birželio 18 d. pavadinimų „Jambon sec de l’Île de Beauté“, „Lonzo de l’Île de Beauté“ ir „Coppa de l’Île de Beauté“ naudojimas būtų laikomas SKVN „Jambon sec de Corse“ / „Jambon sec de Corse – Prisuttu“, „Lonzo de Corse“ / „Lonzo de Corse – Lonzu“, „Coppa de Corse“ / „Coppa de Corse – Coppa di Corsica“ apsaugos, suteiktos pagal Reglamento Nr. 1151/2012 13 straipsnio 1 dalies b punktą, pažeidimu (10 konstatuojamoji dalis). Nors įregistruotų SKVN ir prašomų įregistruoti SGN tarimas tikrai skiriasi, jų sinonimija yra akivaizdi. Todėl jokiu būdu negalima atmesti mėgdžiojimo egzistavimo, nes fonetinis panašumas nėra būtina sąlyga siekiant nustatyti mėgdžiojimo egzistavimo faktą (20 konstatuojamoji dalis). Taigi Komisija atmetė paraiškas įregistruoti pavadinimus „Jambon sec de l’Île de Beauté“, „Lonzo de l’Île de Beauté“ ir „Coppa de l’Île de Beauté“ kaip SGN, motyvuodama tuo, kad jie buvo naudojami prekyboje arba bendrinėje kalboje pažeidžiant Reglamento Nr. 1151/2012 13 straipsnį, todėl neatitiko Reglamento Nr. 1151/2012 7 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytų tinkamumo kriterijų (24 konstatuojamoji dalis).

16

Grįsdami savo ieškinį ieškovai nurodo du pagrindus: pirma, jie iš esmės teigia, kad Komisija viršijo savo įgaliojimus, ir, antra, jie mano, kad nacionalinės valdžios institucijos ir Conseil d’État (Valstybės Taryba) pakankamai įrodė, jog trys registracijos paraiškos atitinka Reglamento Nr. 1151/2012 7 ir 13 straipsnius.

21

Pirmiausia reikia priminti, kad Reglamente Nr. 1151/2012 įtvirtinta kompetencijos padalijimo sistema, t. y. sprendimą įregistruoti pavadinimą kaip SGN Komisija gali priimti, tik jeigu atitinkama valstybė narė jai šiuo tikslu pateikia paraišką, o tokia paraiška gali būti pateikta, tik jeigu valstybė narė patikrino, kad ji pagrįsta. Ši kompetencijos padalijimo sistema visų pirma paaiškinama tuo, kad registruojant saugomą geografinę nuorodą būtina patikrinti, ar įvykdyti tam tikri reikalavimai, o tam daugiausia reikia išsamių žinių apie ypatingas aplinkybes atitinkamoje valstybėje narėje, kurias geriausiai gali patikrinti kompetentingos šios valstybės valdžios institucijos (žr. 2021 m. balandžio 15 d. Sprendimo Hengstenberg, C‑53/20, EU:C:2021:279, 37 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

22

Iš minėto reglamento 1 straipsnio 1 dalies, siejamos su jo 20 ir 39 konstatuojamosiomis dalimis, matyti, kad šiuo reglamentu taip pat siekiama užkirsti kelią nesąžiningos konkurencijos sąlygų kūrimui (žr. 2021 m. balandžio 15 d. Sprendimo Hengstenberg, C‑53/20, EU:C:2021:279, 42 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

23

Reglamento Nr. 1151/2012 nuostatomis siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimui saugomomis kilmės vietos nuorodomis ir saugomomis geografinėmis nuorodomis ir taip ginti ne tik pirkėjų, bet ir gamintojų, kurie įdėjo pastangų siekdami užtikrinti savybes, kurių tikimasi iš tokiomis nuorodomis teisėtai pažymėtų produktų, interesus (žr. 2021 m. balandžio 15 d. Sprendimo Hengstenberg, C‑53/20, EU:C:2021:279, 43 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

24

Šio reglamento 19 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, jog prioritetinis tikslas, kurį galima veiksmingiau pasiekti Sąjungos lygiu – užtikrinti, kad su Sąjungoje saugomais pavadinimais susijusių intelektinės nuosavybės teisių būtų vienodai laikomasi visoje Sąjungoje (žr. 2021 m. balandžio 15 d. Sprendimo Hengstenberg, C‑53/20, EU:C:2021:279, 44 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

25

Pirma, ieškovai nesutinka, kad Reglamento Nr. 1151/2012 7 straipsnio 1 dalies a punktas, siejamas su šio reglamento 13 straipsnio 1 dalies b punktu, yra teisėtas pagrindas atsisakyti įregistruoti pavadinimą.

26

Pirmiausia galima pažymėti, kad iš 2020 m. lapkričio 24 d. Komisijos rašto matyti, jog ji iš pradžių ketino atsisakyti įregistruoti prašomus pavadinimus remdamasi ne tik Reglamento Nr. 1151/2012 7 straipsnio 1 dalies a punktu, siejamu su minėto reglamento 13 straipsnio 1 dalies b punktu, bet ir šio reglamento 6 straipsnio 3 dalimi.

27

Pastarojoje nuostatoje įtvirtintas draudimas registruoti pavadinimą, „kuris yra iš dalies arba visiškai homonimiškas“ jau saugomam pavadinimui.

28

Paklausta apie tai per teismo posėdį, Komisija paaiškino nusprendusi nesiremti Reglamento Nr. 1151/2012 6 straipsnio 3 dalimi kaip atsisakymo registruoti prašomus pavadinimus pagrindu, nes, anot jos, neturėtų būti galima atmesti registracijos paraiškos remiantis homonimija, susijusia tik su kasdienių produktų, pavyzdžiui, „jambon sec“ (vytintas kumpis), aprašymais.

29

Be to, viena vertus, reikia pažymėti, kad, kaip pabrėžia Komisija, Reglamento Nr. 1151/2012 13 straipsnis susijęs ne su registravimu, o su įregistruotų pavadinimų apsaugos apimtimi.

30

Todėl vien pastaroji nuostata negali būti teisinis pagrindas atmesti registracijos paraišką.

31

Kita vertus, kaip teigia ieškovai, Reglamento Nr. 1151/2012 7 straipsnio 1 dalies a punktas konkrečiai susijęs su produkto, kurio pavadinimą prašomą apsaugoti kaip SKVN arba SGN, specifikacija. Tuo remdamiesi ieškovai daro išvadą, kad klausimas dėl mėgdžiojimo nėra susijęs su tinkamumu pagal šią nuostatą.

32

Vis dėlto reikėtų priminti, kad remiantis Reglamento Nr. 1151/2012 50 straipsnio 1 dalimi, siejama su jo 58 konstatuojamąja dalimi, Komisija, atlikusi išsamią analizę, turi įvertinti, ar prie registracijos paraiškos pridėtoje specifikacijoje yra Reglamente Nr. 1151/2012 reikalaujamų duomenų ir ar šie duomenys nėra akivaizdžiai klaidingi (2018 m. balandžio 23 d. Sprendimo CRM / Komisija, T‑43/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:208, 67 punktas).

33

Taigi specifikacijos parengimas yra būtinas Sąjungos akto, kuriuo pavadinimas įregistruojamas kaip SGN, priėmimo procedūros etapas (šiuo klausimu žr. 2018 m. balandžio 23 d. Sprendimo CRM / Komisija, T‑43/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:208, 35 punktą).

34

Pagal Reglamento Nr. 1151/2012 7 straipsnio 1 dalies a punktą produkto specifikacijoje, be kita ko, turi būti nurodytas pavadinimas, kurį prašoma apsaugoti.

35

Kaip teigia Komisija, ši nuostata, pagal kurią produkto specifikacijoje turi būti toks pavadinimas, koks „naudojamas prekyboje arba bendrinėje kalboje“, reiškia, kad ji turi patikrinti, ar toks naudojimas nepažeidžia Reglamento Nr. 1151/2012 13 straipsnio 1 dalies b punkte numatytos apsaugos nuo mėgdžiojimo.

36

Iš tiesų, jeigu būtų leista įregistruoti SGN, kuria mėgdžiojama jau įregistruota SKVN, Reglamento Nr. 1151/2012 13 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta apsauga taptų neveiksminga, nes, įregistravus pavadinimą kaip SGN, anksčiau įregistruotai SKVN nebegalėtų būti taikoma Reglamento Nr. 1151/2012 13 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta apsauga.

37

Taigi rengiant specifikaciją, kuri yra būtinas registravimo procedūros etapas, negalima leisti, kad prašomas įregistruoti pavadinimas pažeistų Reglamento Nr. 1151/2012 13 straipsnio 1 dalies b punkte numatytą apsaugą.

38

Todėl Komisija, kuri pagal Reglamento Nr. 1151/2012 52 straipsnio 1 dalį turi atsisakyti įregistruoti pavadinimą, jeigu mano, kad neįvykdytos registracijos sąlygos, negali būti įpareigota įregistruoti pavadinimą, jeigu mano, kad jo naudojimas prekyboje yra neteisėtas.

39

Taigi, kadangi Komisija laikėsi nuomonės, kad nuo 2014 m. birželio 18 d., kai įsigaliojo reglamentai, kuriais buvo įregistruotos nagrinėjamos SKVN, naudojant pavadinimus, kuriuos prašoma įregistruoti kaip SGN, pažeidžiama registre jau įregistruotoms SKVN pagal Reglamento Nr. 1151/2012 13 straipsnio 1 dalies b punktą suteikta apsauga nuo mėgdžiojimo, ji galėjo padaryti išvadą, kad toks naudojimas prekyboje arba bendrinėje kalboje yra neteisėtas.

40

Taigi ieškovai klaidingai teigia, kad mėgdžiojimo klausimas nėra susijęs su tinkamumu registruoti pagal Reglamento Nr. 1151/2012 7 straipsnio 1 dalies a punktą ir kad ši nuostata, siejama su Reglamento Nr. 1151/2012 13 straipsnio 1 dalies b punktu, negali būti tinkamas atsisakymo įregistruoti pavadinimą teisinis pagrindas.

41

Antra, dėl Komisijos atliekamo pavadinimo atitikties Reglamente Nr. 1151/2012 nustatytoms sąlygoms tikrinimo apimties pažymėtina, kad pagal Reglamento Nr. 1151/2012 58 konstatuojamąją dalį ji turi išsamiai patikrinti paraiškas, kad įsitikintų, jog jose nėra akivaizdžių klaidų ir kad jose atsižvelgta į Sąjungos teisę ir suinteresuotųjų subjektų iš kitų valstybių nei paraiškos valstybė narė interesus.

42

Šiuo tikslu Reglamento Nr. 1151/2012 50 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Komisija tinkamomis priemonėmis nagrinėja valstybių narių perduotas registracijos paraiškas, siekdama patikrinti, ar jos yra pagrįstos ir ar tenkina šiame reglamente nustatytas sąlygas. Be to, kaip nurodyta šio sprendimo 38 punkte, pagal minėto reglamento 52 straipsnio 1 dalį Komisija turi atmesti šias paraiškas, jeigu mano, kad neįvykdytos registracijos sąlygos.

43

Tačiau Reglamente Nr. 1151/2012 neapibrėžta, ką apima sąvoka „tinkamos priemonės“, taigi Komisijai paliekama galimybė įvertinti, kokios yra šios priemonės.

44

Iš to matyti, kad net jei registracijos paraišką Komisijai perdavusios nacionalinės valdžios institucijos mano, jog ši paraiška atitinka Reglamente Nr. 1151/2012 nustatytas sąlygas, Komisijos nesaisto šių institucijų vertinimas ir, kiek tai susiję su jos sprendimu įregistruoti pavadinimą kaip SKVN ar SGN, ji turi savarankišką diskreciją, nes pagal minėto reglamento 50 straipsnį privalo patikrinti, ar įvykdytos registracijos sąlygos.

45

Nagrinėjamu atveju ieškovai teigia, kad ginčijamame sprendime Komisija tik nurodė, kad iš susirašinėjimo su nacionalinėmis valdžios institucijomis ji suprato, jog, kaip mano šios institucijos, trys kaip SKVN saugomi pavadinimai ir trys pavadinimai, kuriuos prašoma įregistruoti kaip SGN, „turi pakankamai skiriamųjų požymių“ (ginčijamo sprendimo 16 konstatuojamoji dalis).

46

Šiuo klausimu pažymėtina, kad 2019 m. vasario 12 d. raštu Komisija informavo nacionalines valdžios institucijas apie savo ketinimą priimti sprendimą atmesti paraiškas įregistruoti atitinkamus pavadinimus kaip SGN ir paragino jas pateikti savo pastabas.

47

2020 m. lapkričio 24 d. raštu Komisija patvirtino nacionalinėms valdžios institucijoms ketinanti atmesti atitinkamų SGN registracijos paraiškas ir dar kartą paragino šias institucijas pateikti papildomų pastabų.

48

Taigi Komisija du kartus kreipėsi į nacionalines valdžios institucijas prieš padarydama išvadą, kad paraiškos įregistruoti atitinkamus pavadinimus neatitinka Reglamento Nr. 1151/2012 7 straipsnio 1 dalies a punkte numatytų tinkamumo registruoti sąlygų, nes tie pavadinimai buvo naudojami prekyboje arba bendrinėje kalboje pažeidžiant minėto reglamento 13 straipsnį (žr. šio sprendimo 10 punktą).

49

Priešingai, nei teigia ieškovai, Komisija ne „tik nurodė“, kad, kaip mano nacionalinės valdžios institucijos, trys kaip SKVN saugomi pavadinimai ir trys pavadinimai, kuriuos prašoma įregistruoti kaip SGN, „turi pakankamai skiriamųjų požymių“, bet prieš priimdama ginčijamą sprendimą du kartus paragino nacionalines valdžios institucijas pateikti visą naudingą informaciją jų paraiškai įregistruoti aptariamas SGN pagrįsti. Tiek, kiek, kaip matyti, ieškovai, teigdami, jog Komisija tik nurodė nagrinėjamų pavadinimų „pakankamą skiriamąjį požymį“, jai priekaištauja nepakankamai ištyrus pavadinimo atitiktį Reglamente Nr. 1151/2012 nustatytoms sąlygoms, jie nepateikė jokių šį argumentą pagrindžiančių įrodymų. Konkrečiai kalbant, ieškovai nepaaiškino, kokį nagrinėjimą tariamai turėjo atlikti Komisija.

50

Trečia, dėl Komisijos diskrecijos ieškovai teigia, kad iš 2018 m. balandžio 23 d. Sprendimo CRM / Komisija (T‑43/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:208) matyti, jog ji yra „ribota arba jos visai nėra“, kiek tai susiję su sprendimu įregistruoti pavadinimą kaip SKVN arba SGN.

51

Šiuo klausimu 2018 m. balandžio 23 d. Sprendime CRM / Komisija (T‑43/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:208) Bendrasis Teismas nusprendė, kad, prieš įregistruodama prašomą SGN Komisija, atlikusi išsamią analizę, pagal Reglamento Nr. 1151/2012 50 straipsnio 1 dalį, siejamą su jo 58 konstatuojamąja dalimi, turi įvertinti: pirma, ar prie registracijos paraiškos pridėtoje specifikacijoje yra duomenų, kurių reikalaujama pagal Reglamentą Nr. 1151/2012, ir ar šie duomenys nėra akivaizdžiai klaidingi ir, antra, ar pavadinimas atitinka Reglamento Nr. 1151/2012 5 straipsnio 2 dalyje nustatytas SGN įregistravimo sąlygas. Bendrasis Teismas pažymėjo, kad Komisija turi atlikti tokį vertinimą savarankiškai, atsižvelgdama į Reglamente Nr. 1151/2012 numatytus SGN registracijos kriterijus, kad būtų užtikrintas teisingas šio reglamento taikymas (2018 m. balandžio 23 d. Sprendimo CRM / Komisija, T‑43/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:208, 67 punktas).

52

Nagrinėjamu atveju ieškovai konkrečiai nurodo 2018 m. balandžio 23 d. Sprendimo CRM / Komisija (T‑43/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:208) 34, 35 ir 51 punktus. Minėtuose punktuose Bendrasis Teismas atitinkamai nusprendė, kad, pirma, registracijos sąlygas turi įvertinti nacionalinės valdžios institucijos, prireikus prižiūrimos nacionalinių teismų, prieš pateikdamos Komisijai registracijos paraišką (2018 m. balandžio 23 d. Sprendimo CRM / Komisija, T‑43/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:208, 34 punktas), antra, iš to išplaukia, kad registracijos paraiška, apimanti, be kita ko, specifikaciją, yra būtinas Sąjungos akto, kuriuo pavadinimas įregistruojamas kaip SGN, priėmimo procedūros etapas, o dėl šio nacionalinio akto Komisija turi tik ribotą diskreciją arba jos visai neturi (2018 m. balandžio 23 d. Sprendimo CRM / Komisija, T‑43/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:208, 35 punktas), ir, trečia, Komisija turėjo tik ribotą diskreciją arba jos visai neturėjo, kiek tai susiję su nacionalinės valdžios institucijų atliktais vertinimais dėl SGN registracijos paraiškoje nurodyto produkto gamybos ar pakavimo būdų, nurodytų specifikacijoje ir atspindėtų nacionalinės teisės aktuose, jai pateiktuose teikiant SGN registracijos paraišką (2018 m. balandžio 23 d. Sprendimo CRM / Komisija, T‑43/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:208, 51 punktas).

53

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Komisija neginčijo nacionalinių valdžios institucijų pateiktų vertinimų, susijusių su specifikacijoje esančiais duomenimis, kaip antai produkto, dėl kurio pateikta paraiška įregistruoti SGN, gamybos ar pakavimo būdų apibrėžimu; šių vertinimų parengimas yra pirmasis nagrinėjamų pavadinimų įregistravimo kaip SGN procedūros etapas ir dėl jų Komisija, žinoma, turi tik ribotą diskreciją arba jos visai neturi (žr. šio sprendimo 52 punktą). Būtent nagrinėdama šias paraiškas, kad jos būtų patvirtintos, t. y. per antrąjį šios procedūros etapą, Komisija, du kartus tinkamai kreipusis į nacionalines institucijas šiuo klausimu, nusprendė, kad paraiškos įregistruoti atitinkamus pavadinimus neatitinka Reglamento Nr. 1151/2012 7 straipsnio 1 dalies a punkte numatytų tinkamumo registruoti sąlygų, nes šie pavadinimai buvo naudojami prekyboje arba bendrinėje kalboje pažeidžiant minėto reglamento 13 straipsnį (žr. šio sprendimo 10 punktą).

54

Iš Reglamento Nr. 1151/2012, visų pirma iš jo 58 konstatuojamosios dalies, matyti, kad pirmajame etape, kaip numatyta to paties reglamento 49 straipsnyje, nacionalinės valdžios institucijos nagrinėja paraiškas įregistruoti pavadinimus kaip SKVN arba SGN ir, jei mano, kad laikomasi šio reglamento reikalavimų, pateikia paraiškos dokumentus Komisijai, o vėliau antrajame etape Komisija pagal minėto reglamento 50 ir 52 straipsnius išnagrinėja paraiškas ir, remdamasi turima informacija ir jos pačios atliktu tyrimu, registruoja pavadinimus arba atmeta registracijos paraiškas.

55

Taigi ieškovų nuoroda į 2018 m. balandžio 23 d. Sprendimą CRM / Komisija (T‑43/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:208) neturi reikšmės, todėl jie, remdamiesi tuo sprendimu, negali daryti išvados, kad Komisija turi tik „ribotą diskreciją arba jos visai neturi“. Šiuo klausimu jau buvo pažymėta, kad, kiek tai susiję su sprendimu įregistruoti pavadinimą kaip SKVN arba SGN, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1151/2012 7 straipsnio 1 dalies a punkte, siejamame su šio reglamento 13 straipsnio 1 dalies b punktu, numatytas tinkamumo registracijai sąlygas, Komisija turi savarankišką diskreciją (žr. šio sprendimo 44 punktą).

56

Ieškovai taip pat remiasi 2020 m. sausio 29 d. Sprendimo GAEC Jeanningros (C‑785/18, EU:C:2020:46) 25 punktu, pagal kurį, atsižvelgiant į pagal kompetencijos padalijimo sistemą nacionalinės valdžios institucijoms tenkančius įgaliojimus priimti sprendimus, tik nacionaliniai teismai turi nuspręsti dėl šių institucijų priimtų aktų, kaip antai aktų dėl pavadinimo įregistravimo paraiškų, teisėtumo; šie aktai yra būtinas Sąjungos teisės akto priėmimo procedūros etapas, nes Sąjungos institucijos dėl šių aktų turi tik ribotą diskreciją arba jos visai neturi. Ieškovai taip pat nurodo to sprendimo 35 ir 36 punktus, pagal kuriuos Komisijai suteikta diskrecija tvirtinti nereikšmingus specifikacijos pakeitimus, kaip matyti iš Reglamento Nr. 1151/2012 58 konstatuojamosios dalies, iš esmės apsiriboja patikrinimu, ar paraiškoje pateikti reikalaujami duomenys ir ar šie duomenys nėra akivaizdžiai klaidingi.

57

Toje byloje buvo nagrinėjami nereikšmingi specifikacijos pakeitimai. 2020 m. sausio 29 d. Sprendimo GAEC Jeanningros (C‑785/18, EU:C:2020:46) 30 punkte Teisingumo Teismas nurodė, kad tokioms paraiškoms taikoma supaprastinta procedūra, bet iš esmės panaši į registracijos procedūrą, nes pagal ją taip pat įtvirtinta atitinkamos valstybės narės valdžios institucijų ir Komisijos kompetencijos pasidalijimo sistema, kiek tai susiję, pirma, su patikrinimu, ar pakeitimų paraiška atitinka Reglamente Nr. 1151/2012 nustatytus reikalavimus, ir, antra, su šios paraiškos patvirtinimu; to sprendimo 31 punkte nurodyta, kad būtent nacionaliniai teismai turi nuspręsti dėl pažeidimų, galimai padarytų nacionalinės teisės aktu dėl specifikacijos nereikšmingo pakeitimo paraiškos.

58

Šioje byloje kalbama ne apie specifikacijų, kurių parengimas ir galimi pakeitimai patenka į pirmąjį pavadinimo įregistravimo procedūros etapą, nereikšmingus pakeitimus, bet apie Komisijos savarankiškai suteikiamą patvirtinimą ar atsisakymą įregistruoti nagrinėjamus pavadinimus, o tai patenka į antrąjį procedūros etapą.

59

Taigi iš 2020 m. sausio 29 d. Sprendimo GAEC Jeanningros (C‑785/18, EU:C:2020:46) 25 punkto matyti, kad Sąjungos institucijų „ribota arba neegzistuojanti diskrecija“ susijusi su pirmuoju iš šių dviejų etapų, per kurį renkami registracijos paraiškos dokumentai, kuriuos nacionalinės valdžios institucijos galbūt perduos Komisijai.

60

Vadinasi, priešingai, nei teigia ieškovai, remiantis 2020 m. sausio 29 d. Sprendimu GAEC Jeanningros (C‑785/18, EU:C:2020:46) negalima daryti išvados, kad antrajame etape Komisija turi tik „ribotą diskreciją arba jos visai neturi“, priimdama sprendimą įregistruoti pavadinimą kaip SKVN arba SGN atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1151/2012 7 straipsnio 1 dalies a punkte, siejamame su minėto reglamento 13 straipsnio 1 dalies b punktu, numatytas tinkamumo sąlygas.

61

Taigi argumentus, kad Komisija viršijo savo įgaliojimus, reikia atmesti kaip nepagrįstus.

62

Ieškovai mano, kad ginčijamame sprendime Komisija negalėjo kvestionuoti to, kas buvo galutinai nuspręsta 2019 m. gruodžio 19 d. ir 2020 m. vasario 13 d.Conseil d’État (Valstybės Taryba) sprendimų 5 punkte, t. y. kad pakankamai informuotiems ir protingai pastabiems bei nuovokiems vartotojams nekyla rizikos supainioti įregistruotų SKVN ir prašomų įregistruoti SGN.

63

Šiuo klausimu, kaip priminta šio sprendimo 51 punkte, Komisija turi savarankiškai įvertinti, ar įvykdyti Reglamente Nr. 1151/2012 numatyti SGN registravimo kriterijai, kad būtų užtikrintas tinkamas šio reglamento taikymas (šiuo klausimu žr. 2018 m. balandžio 23 d. Sprendimo CRM / Komisija, T‑43/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:208, 67 punktą).

64

Todėl res judicata galią įgijusiu nacionalinio teismo sprendimu negalima remtis ginčijant šį vertinimą.

65

Taigi ieškovų argumentą, grindžiamą 2019 m. gruodžio 19 d. ir 2020 m. vasario 13 d.Conseil d’État (Valstybės Taryba) sprendimų res judicata galios pažeidimu, reikia atmesti kaip nepagrįstą.

66

Vadinasi, pirmąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

[Praleista]

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (antroji išplėstinė kolegija)

nusprendžia: