EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62015CJ0304

2016 m. rugsėjo 21 d. Teisingumo Teismo (septintoji kolegija) sprendimas.
Europos Komisija prieš Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę.
Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – Direktyva 2001/80/EB – 4 straipsnio 3 dalis – VI priedo A dalis – Tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš didelių kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimas – Taikymas – Aberto elektrinė.
Byla C-304/15.

Court reports – general

ECLI identifier: ECLI:EU:C:2016:706

TEISINGUMO TEISMO (septintoji kolegija) SPRENDIMAS

2016 m. rugsėjo 21 d. ( *1 )

„Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — Direktyva 2001/80/EB — 4 straipsnio 3 dalis — VI priedo A dalis — Tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš didelių kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimas — Taikymas — Aberto elektrinė“

Byloje C‑304/15

dėl 2015 m. birželio 19 d. pagal SESV 258 straipsnį pareikšto ieškinio dėl įsipareigojimų neįvykdymo byloje

Europos Komisija, atstovaujama K. Mifsud‑Bonnici ir S. Petrova, nurodžiusi adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,

ieškovė,

prieš

Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę, atstovaujamą J. Kraehling ir L. Christie, padedamų QC G. Facenna,

atsakovę,

TEISINGUMO TEISMAS (septintoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkė C. Toader (pranešėja), teisėjai A. Rosas ir E. Jarašiūnas,

generalinis advokatas M. Bobek,

posėdžio sekretorius M. Aleksejev, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2016 m. balandžio 21 d. posėdžiui,

susipažinęs su 2016 m. birželio 28 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1

Ieškinyje Europos Komisija prašo Teisingumo Teismo pripažinti, kad, tinkamai netaikiusi 2001 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/80/EB dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš didelių kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo (OL L 309, 2001, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 6 t., p. 299) Aberto elektrinei (Jungtinė Karalystė), Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal šios direktyvos 4 straipsnio 3 dalį, siejamą su šios direktyvos VI priedo A dalimi.

Teisinis pagrindas

2

Direktyva 2001/80, kuria pakeista 1988 m. lapkričio 24 d. Tarybos direktyva 88/609/EEB dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš didelių kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo (OL L 336, 1988, p. 1), nuo 2016 m. sausio 1 d. buvo panaikinta 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL L 334, 2010, p. 17). Direktyvos 2001/80 1 straipsnyje numatyta, kad ji taikoma „kurą deginantiems įrenginiams, kurių nominalus šiluminis našumas yra lygus arba didesnis kaip 50 MW, nepriklausomai nuo naudojamos kuro rūšies (kietasis, skystasis arba dujinis)“.

3

Šios direktyvos 4‑6 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:

„(4)

Komisija paskelbė pranešimą apie Bendrijos kovos su rūgštinimu strategiją, kuriame Direktyvos [88/609] peržiūra buvo nurodyta kaip sudedamoji šios strategijos dalis, kurios ilgalaikis tikslas yra tiek sumažinti išmetamų sieros dioksido ir azoto oksidų kiekius, kad iškritų kiekiai ir koncentracijos būtų mažesnės už kritines apkrovas ir lygius.

(5)

Pagal Sutarties 5 straipsnyje nurodytą subsidiarumo principą valstybės narės negali tinkamai sumažinti rūgštinančių teršalų, išmetamų iš didelių kurą deginančių įrenginių, jeigu jos veikia atskirai, o dėl nesuderintų veiksmų negali būti garantijų, kad norimi tikslai bus įgyvendinti; atsižvelgiant į poreikį sumažinti rūgštinančių teršalų išmetimus visoje Bendrijoje, būtų daug veiksmingiau imtis veiksmų Bendrijos lygiu.

(6)

Bendrijoje iš esamų didelių kurą deginančių įrenginių labai daug išmetama sieros dioksido ir azoto oksidų, ir šiuos išmetimus būtina sumažinti. Todėl valstybėse narėse šį metodą reikia priderinti prie skirtingų didelių kurą deginančių įrenginių sektoriaus charakteristikų.“

4

Šios direktyvos 4 straipsnyje numatyta:

„1.   Nepažeidžiant 17 straipsnio, valstybės narės imasi atitinkamų priemonių užtikrinti, kad visose licencijose naujų įrenginių, kuriems iki 2002 m. lapkričio 27 d. kompetentingų institucijų manymu turi būti pateiktas išsamus prašymas licencijai gauti, jeigu tas įrenginys buvo pradėtas eksploatuoti ne vėliau kaip 2003 m. lapkričio 27 d., statybai arba, jeigu tokia tvarka nenumatyta, eksploatacijai būtų pateikiama informacija dėl atitikties išmetamų teršalų ribinėms vertėms, nustatytoms III–VII priedų A dalyje sieros dioksidui, azoto oksidams ir dulkėms.

<...>

3.   Nepažeidžiant 1996 m. rugsėjo [24 d. Tarybos direktyvos 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (OL L 257, 1996, p. 26)] ir [1996 m. rugsėjo 27 d.] Tarybos direktyvos 96/62/EB dėl aplinkos oro kokybės vertinimo ir valdymo [(OL L 296, 1996, p. 55; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 3 t., p. 95)], valstybės narės ne vėliau kaip iki 2008 m. sausio 1 d. smarkiai sumažina išmetamų teršalų kiekius:

a)

imdamosi atitinkamų priemonių, užtikrinančių, kad visose licencijose esamų įrenginių eksploatavimui būtų nurodytos sąlygos dėl atitikties išmetamų teršalų ribinėms vertėms, nustatytoms 1 dalyje nurodytiems naujiems įrenginiams, arba

b)

užtikrindamos, kad esami įrenginiai būtų įtraukti į 6 dalyje nurodytą nacionalinį išmetamų teršalų sumažinimo planą;

ir prireikus taikydamos 5, 7 ir 8 straipsnius.

<...>“

5

Tos pačios direktyvos 14 straipsnyje numatyta:

„1.   Nuolatinių matavimų atveju laikoma, kad laikomasi kad III–VII priedų A dalyje nustatytų išmetamų teršalų ribinių verčių, jeigu rezultatų įvertinimas per visą nustatytą kalendorinių metų eksploatavimo valandų skaičių rodo, kad:

a)

nė viena vidutinė kalendorinio mėnesio vertė neviršija išmetamų teršalų ribinių verčių, ir

b)

jeigu tai:

<...>

ii)

azoto oksidai: 95 % visų vidutinių 48 valandų vertės neviršija 110 % išmetamų teršalų ribinių verčių.

<...>“

6

Direktyvos 2001/80 VI priedo A dalyje pateiktoje lentelėje nustatytos išmetamo azoto oksidų kiekio ribinės vertės, taikomos esamiems įrenginiams pagal šios direktyvos 4 straipsnio 3 dalį, atsižvelgiant į kuro rūšį. Kietajam kurui, naudojamam įrenginiuose, kurių našumas didesnis kaip 500 MW, nustatyta ribinė vertė buvo 500 miligramų azoto oksidų standartiniame kubiniame metre (mg / Nm3).

7

Vis dėlto dėl kietojo kuro rūšių šioje lentelėje pateikta nuoroda į 3 išnašą (toliau – 3 išnaša), kuri išdėstyta taip:

„Iki 2018 m. sausio 1 d., jeigu įrenginiai yra eksploatuojami 12 mėnesių, o 2001 m. sausio 1 d. pasibaigus eksploatavimo laikotarpiui ir toliau yra eksploatuojami, kietojo kuro rūšims, kurių lakiosios dalys sudaro mažiau negu 10 %, taikoma 1200 mg/Nm3.“

8

Pagal Direktyvos 2010/75 30 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą šios direktyvos V priedo 1 dalies 4 punkte nustatytos kietąjį kurą deginančių įrenginių išmetamų azoto oksidų ribinės vertės. Nuo 2016 m. sausio 1 d. ši vertė sumažinta iki 200 mg/Nm3.

Ikiteisminė procedūra

9

2012 m. gegužės 29 d. Komisija pradėjo ES pavyzdinį tyrimą dėl tam tikrų didelių kurą deginančių įrenginių, pirmiausia Aberto elektrinės, atitikties Direktyvos 2001/80 reikalavimams. Remiantis Komisijai pateikta informacija, pagal 3 išnašą šiai elektrinei buvo taikoma ne tokia griežta išmetamų azoto oksidų ribinė vertė, t. y. 1200 mg/Nm3, palyginti su tokiems kietąjį kurą naudojantiems įrenginiams įprastai taikytina 500 mg/Nm3 verte, nustatyta šios direktyvos VI priedo A dalyje pateiktoje lentelėje. Komisijos nuomone, tam, kad būtų galima pasinaudoti šia nukrypti leidžiančia nuostata, naudojamo kuro lakiųjų medžiagų kiekis (toliau – LMK) pagal minėtą išnašą neturi viršyti 10 %. Todėl Komisija prašė Jungtinės Karalystės pateikti informacijos apie 2009‑2011 m. Aberto elektrinėje naudoto kietojo kuro LMK.

10

Jungtinė Karalystė atsakė mananti, kad Aberto elektrinei taikoma išmetamų azoto oksidų ribinė vertė buvo 1200 mg/Nm3 ir reikėtų pripažinti, kad jos laikytasi, jeigu, pavyzdžiui, 95 % vidutinių verčių, nustatytų per 48 valandų laikotarpį, neviršijo 1320 mg/Nm3.

11

2012 m. rugsėjo 20 d. Komisija pateikė Jungtinei Karalystei papildomų klausimų, siekdama įvertinti, ar Aberto elektrinė atitiko 3 išnašos sąlygas dėl LMK. Ši valstybė narė atsakė, kad vidutinis 2008–2011 m. šioje elektrinėje naudotų anglių LMK buvo atitinkamai 12,81 %, 11,75 %, 12,89 % ir 11,39 %. Taigi, remiantis šia informacija, vidutinis šių anglių LMK buvo mažesnis nei 10 % tik du kartus nuo 2008 m. iki 2010 m. ir penkis kartus 2011 m.

12

Kadangi Aberto elektrinės 2008–2011 m. naudotas kuras neatitiko 3 išnašoje nurodytos sąlygos dėl LMK, Komisija nusprendė, kad ši elektrinė neturėjo teisės remtis šioje išnašoje numatyta nukrypti leidžiančia nuostata ir kad nuo 2008 m. sausio 1 d. jai turėjo būti taikoma 500 mg/Nm3 išmetamų azoto oksidų ribinė vertė.

13

2013 m. birželio 21 d. Komisija išsiuntė Jungtinei Karalystei oficialų pranešimą, kad ši neįvykdė įsipareigojimo nuo 2008 m. sausio 1 d. laikytis Direktyvos 2001/80 4 straipsnio 3 dalies, siejamos su 3 išnaša, nes Aberto elektrinėje nesilaikyta 500 mg/Nm3 išmetamų azoto oksidų ribinės vertės, kuri šiai elektrinei taikytina iki 2016 m. sausio 1 d.

14

Atsakydama į šį oficialų pranešimą Jungtinė Karalystė nurodė mananti, kad 3 išnašoje numatyta nukrypti leidžianti nuostata į Direktyvą 2001/80 buvo konkrečiai įtraukta dėl Aberto elektrinės, todėl šią nukrypti leidžiančią nuostatą reikėtų aiškinti lanksčiau – jos taikymas nepriklauso nuo sąlygos, jog atitinkami įrenginiai turi naudoti vien kietąjį kurą, kurio LMK yra mažesnis nei 10 %. Ši valstybė narė taip pat tvirtino, kad nėra tiesioginio ryšio tarp šios elektrinės deginamo kuro lakumo ir jos išmetamų azoto oksidų kiekio.

15

Neįtikinta Jungtinės Karalystės atsakymo, Komisija 2014 m. spalio 16 d. nusiuntė šiai valstybei narei pagrįstą nuomonę pagal SESV 258 straipsnio pirmą pastraipą.

16

Šioje pagrįstoje nuomonėje Komisija pakartojo savo argumentus, kad 3 išnašoje nukrypta nuo Aberto elektrinės dydžio įrenginiams nustatytų įprastų ribinių verčių ir kad ši elektrinė viršijo išmetamų azoto oksidų ribinę vertę, kuri taikytina pagal Direktyvos 2001/80 4 straipsnio 1 ir 3 dalis, siejamas su 3 išnaša.

17

Ši institucija taip pat nesutiko su 3 išnašos aiškinimu, jog nereikalaujama, kad atitinkami įrenginiai naudotų vien tokį kietąjį kurą, kurio LMK, matuojamas per metus, vidutiniškai neviršija 10 %. Nors šis kiekis Direktyvoje 2001/80 nėra aiškiai įvardytas kaip vidutinė metinė vertė, toks aiškinimas atitinka šios direktyvos esmę, nes jos 14 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šios direktyvos III–VII priedų A dalyse nustatytų išmetamų teršalų ribinės vertės matuojamos per kalendorinius metus.

18

2014 m. gruodžio 17 d. atsakyme Jungtinė Karalystė, remdamasi Direktyvos 2001/80 parengiamaisiais dokumentais, pakartojo mananti, kad Aberto elektrinė laikėsi Direktyvos 2001/80, o 3 išnašoje numatyta nukrypti leidžianti nuostata konkrečiai skirta tai elektrinei. Be to, Jungtinė Karalystė nurodė, kad Aberto elektrinei ir toliau skiriamos investicijos, siekiant gerinti jos veiklos rezultatus.

19

Kadangi Jungtinės Karalystės pateiktas atsakymas Komisijos netenkino, ji 2015 m. birželio 19 d. nusprendė pareikšti šį ieškinį.

Dėl ieškinio

Šalių argumentai

20

Komisija mano, kad Aberto elektrinė negali pasinaudoti 3 išnašoje numatyta nukrypti leidžiančia nuostata, nes neatitinka šioje išnašoje nustatyto kriterijaus. Todėl šios elektrinės išmetamų azoto oksidų kiekis turi atitikti standartinę 500 mg/Nm3 ribinę vertę. Tačiau šio ieškinio pareiškimo momentu šios elektrinės veiklos leidime buvo nurodyta 1050 mg/Nm3 vertė, todėl ieškinys tenkintinas.

21

Grįsdama šį teiginį Komisija nurodo, kad, pirma, 3 išnašos formuluotė aiški. Ši nuostata taikoma tik tiems įrenginiams, kurie faktiškai degina kietąjį kurą su mažesniu nei 10 % LMK. Šioje išnašoje nekalbama nei apie įrenginius, kurie „gali“ veikti naudodami tokį kurą, nei apie tam tikrą de minimis kuro kiekį, kuris leistų taikyti šią nuostatą. 10 % LMK kriterijus įvestas siekiant nustatyti ribinę vertę, kuria būtų apribotos elektrinių galimybės pasinaudoti nukrypti leidžiančia nuostata.

22

Antra, aplinkybė, kad 3 išnašoje numatyta nukrypti leidžianti nuostata galėjo būti konkrečiai skirta Aberto elektrinei, yra nereikšminga, nes tam tikrų subjektų subjektyvūs ketinimai per teisėkūros procesą nėra tinkamas aiškinimo kriterijus.

23

Trečia, net jeigu būtų taikomas ne metiniu, bet mėnesiniu vidurkiu pagrįstas skaičiavimo metodas, Aberto elektrinė vis tiek neatitiktų minėtos nukrypti leidžiančios nuostatos kriterijų.

24

Jungtinė Karalystė mano, kad Komisijos siūlomas 3 išnašos aiškinimas prieštarauja ir šios išnašos formuluotei, ir Sąjungos teisės aktų leidėjo ketinimui, todėl šis ieškinys atmestinas.

25

Pirmiausia, šios valstybės narės nuomone, Aberto elektrinė visuomet naudojo kurą, daugiausia sudarytą iš antracitinių anglių, kurių LMK – nuo 6 % iki 15 %, įskaitant didelę anglių, kurių LMK mažesnis nei 10 %, dalį. Tačiau ji niekada nenaudojo vien anglių, kurių LMK mažesnis nei 10 %, arba mišinio, kurio LMK vidutiniškai mažesnis nei 10 %. Toks veikimo būdas negalimas dėl svarbių praktinių ir saugumo priežasčių.

26

Taigi, ši valstybė narė nesutinka su Komisijos siūlomu aiškinimu, jog tam, kad galėtų pasinaudoti 3 išnašoje numatyta nukrypti leidžiančia nuostata, elektrinė turi naudoti vien kietąjį kurą, kurio LMK, matuojamas kaip metinis vidurkis, yra mažesnis nei 10 %. Taip aiškinant, į šią nukrypti leidžiančią nuostatą įterpiamas papildomas reikalavimas, todėl pasinaudojimo šia nuostata sąlygos tampa griežtesnės. Minėtoje išnašoje nėra dalelyčių „tik“ ar „vien“. Jeigu ES teisės aktų leidėjas būtų norėjęs suteikti galimybę pasinaudoti 3 išnaša tik elektrinėms, naudojančioms anglį, kurios LMK mažesnis nei 10 %, tos išnašos formuluotė aiškiai rodytų tokį ketinimą. Be to, šios valstybės narės nuomone, jeigu Direktyva 2001/80 numato vidutinės vertės vartojimą, tai aiškiai nurodoma.

27

Jungtinė Karalystė teigia, kad 3 išnaša skirta taikyti įrenginiams, kuriuose naudojama didelė anglių su mažesniu nei 10 % LMK dalis.

28

Aiškindama 3 išnašą Komisija neatsižvelgia į tai, kad toje išnašoje numatyta nukrypti leidžianti nuostata per teisėkūros procesą buvo suderėta ir įtraukta į Direktyvą 2001/80 konkrečiai dėl Aberto elektrinės.

29

Galiausiai pagal darbo saugos reikalavimą, taikomą Aberto elektrinėje naudojamam anglių mišiniui, minimalus LMK yra 9 %. Siekdamas laikytis iš Komisijos siūlomo 3 išnašos aiškinimo išplaukiančių ribinių verčių šią elektrinę eksploatuojantis subjektas turėtų naudoti tik tokį kietąjį kurą, kuris leistų užtikrinti labai siaurą LMK diapazoną – nuo 9 % iki 9,9 %. Tokio dydžio elektrinei tai nebūtų nei realu, nei praktiškai įmanoma, atsižvelgiant į visus parametrus, kuriuos turi atitikti tokio kuro mišinys, pavyzdžiui, drėgnumą, pelenų, sieros ir chloro kiekį, šilumingumą, kietumą ir stambumą. Visų pirma tas subjektas negalėtų įsigyti ir patikimai patikrinti didelio anglių kiekio, kuris naudojamas Aberto elektrinėje, siekdamas užtikrinti, kad bendras LMK tiksliai išliktų nuo 9 % iki 9,9 %.

30

Be to, Komisijos siūlomas 3 išnašos aiškinimas nepagrįstas aplinkosauginiais tikslais. Iš tiesų didesnį Aberto elektrinės išmetamų azoto oksidų kiekį lemia katilo konstrukcija ir aukštesnė temperatūra, kurios reikia mažo LMK antracitinių anglių degimui palaikyti. Kuro mišinio LMK neturi didelės įtakos šių teršalų išmetimui, todėl jų kiekis smarkiai nesumažėtų, jeigu ši elektrinė negalėtų naudoti kurui anglių, kurių bendras LMK yra 11–12 % (taip ji daro dabar), o naudotų (jei tai praktiškai įmanoma) anglis, kurių LMK yra 9,5 %. Priešingai, mažesnio LMK anglių deginimas lemtų didesnį išmetamų azoto oksidų kiekį.

Teisingumo Teismo vertinimas

31

Kaip matyti iš Direktyvos 2001/80 4–6 konstatuojamųjų dalių, ja siekiama kovoti su rūgštingumu mažinant išmetamą sieros dioksido ir azoto oksidų kiekį, kurių daug išmeta dideli kurą deginantys įrenginiai.

32

Šiuo klausimu šios direktyvos III–VII prieduose numatyti tam tikri ribojimai. Konkrečiau kalbant, šios direktyvos VI priedo A dalyje atsižvelgiant į kuro rūšį nustatytos išmetamo azoto oksidų kiekio ribinės vertės, taikomos esamiems įrenginiams pagal šios direktyvos 4 straipsnio 3 dalį. Kietajam kurui, naudojamam įrenginiuose, kurių našumas didesnis kaip 500 MW, nustatyta ribinė vertė yra 500 mg/Nm3.

33

Vis dėlto 3 išnašoje numatyta: „iki 2018 m. sausio 1 d., jeigu įrenginiai yra eksploatuojami 12 mėnesių, o 2001 m. sausio 1 d. pasibaigus eksploatavimo laikotarpiui ir toliau yra eksploatuojami, kietojo kuro rūšims, kurių lakiosios dalys sudaro mažiau negu 10 %, taikoma 1200 mg/Nm3“.

34

Nagrinėjamu atveju Komisija kaltina Jungtinę Karalystę, kiek tai susiję su Aberto elektrine, neįvykdžius sąlygų, taikomų siekiant pasinaudoti šioje išnašoje numatyta nukrypti leidžiančia nuostata, ir atitinkamai nesilaikius standartinės 500 mg/Nm3 išmetamų azoto oksidų ribinės vertės.

35

Jungtinė Karalystė ir Komisija, be kita ko, nesutaria dėl referencinio laikotarpio nustatant duomenis, reikalingus patikrinti, ar naudojant nagrinėjamus įrenginius laikomasi išmetamų azoto oksidų ribų.

36

Dėl to pažymėtina, kad nors 3 išnašos tekstą sudarančio sakinio antroje dalyje šis referencinis laikotarpis neapibrėžtas, pirmoje šios nuostatos dalyje aiškiai nurodyta: „jeigu įrenginiai yra eksploatuojami 12 mėnesių [laikotarpį, kuris baigiasi] 2001 m. sausio 1 d.“

37

Iš to, ką generalinis advokatas nurodė savo išvados 29 punkte, matyti, kad pagal analogiją 3 išnašą reikia aiškinti taip, jog referencinis laikotarpis duomenims nustatyti, siekiant patikrinti, ar nagrinėjami įrenginiai toliau eksploatuojami laikantis Direktyvos 2001/80 nuostatų, yra identiškas laikotarpiui, kuriuo remiantis nustatyta, ar įrenginiams taikoma šioje išnašoje numatyta nukrypti leidžianti nuostata, t. y. vieni metai.

38

Vis dėlto neatsižvelgiant į tai, ar LMK apskaičiuojamas per metus, ar per mėnesį, pažymėtina, jog Jungtinė Karalystė neprieštarauja, kad Aberto elektrinė niekada neatitiko kriterijaus, susijusio su kuru, kurį turėtų naudoti įrenginys, kuriam taikoma 3 išnaša, kaip ją aiškina Komisija.

39

Šiuo klausimu ši valstybė narė tvirtina, kad aiškinimas, pagal kurį, siekiant pasinaudoti 3 išnašoje numatyta nukrypti leidžiančia nuostata, įrenginys turi naudoti tik tokį kurą, kurio vidutinis LMK, apskaičiuotas per metus, yra mažesnis nei 10 %, neteisingas, nes šios išnašos tekste nėra dalelytės „vien“.

40

Šį argumentą reikia atmesti.

41

Remiantis nusistovėjusia Teisingumo Teismo praktika, siekiant nustatyti nuostatos prasmę ir apimtį reikia aiškinti tą nuostatą atsižvelgiant į jos formuluotę, kontekstą ir nagrinėjamu teisės aktu siekiamą tikslą (šiuo klausimu žr. 2015 m. liepos 16 d. Sprendimo A, C‑184/14, EU:C:2015:479, 32 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

42

Dėl 3 išnašos formuluotės pažymėtina, kad pagal šią išnašą tam, kad galėtų pasinaudoti joje numatyta nukrypti leidžiančia nuostata, atitinkami įrenginiai turi būti „eksploatuojami <...> kietojo kuro rūšims, kurių lakiosios dalys sudaro mažiau negu 10 %“.

43

Šiuo klausimu, priešingai, nei teigia Jungtinė Karalystė, pažymėtina, kad tai, jog minėtos nuostatos formuluotėje nėra dalelyčių „tik“ ar „vien“, neleidžia daryti išvados, kad siekiant pasinaudoti šioje išnašoje nustatyta nukrypti leidžiančia tvarka pakanka, kad įrenginyje naudojamame kure būtų „didelė dalis“ arba „tam tikra dalis“ kietojo kuro, kurio LMK mažesnis nei 10 %. Kaip generalinis advokatas nurodė savo išvados 24 ir paskesniuose punktuose, jokie teisiniai argumentai nepagrindžia Jungtinės Karalystės išdėstyto 3 išnašos aiškinimo.

44

Kaip generalinis advokatas pasiūlė savo išvados 27–30 punktuose, 3 išnašą reikia aiškinti taip, kad joje nurodyta 10 % riba reiškia, kad įrenginiuose deginamų anglių vidutinis LMK turi būti mažesnis nei 10 %.

45

Tokį aiškinimą pagrindžia 3 išnašos kontekstas ir Direktyvos 2001/80 tikslas.

46

Pirma, dėl šios nuostatos konteksto primintina, kad pagal ją leidžiama toje nuostatoje numatytas sąlygas atitinkantiems įrenginiams taikyti didesnę išmetamų azoto oksidų ribinę vertę nei bendra 500 mg/Nm3 išmetamo kiekio ribinė vertė, nurodyta Direktyvos 2001/80 VI priedo A dalyje.

47 3

išnaša yra nuo VI priedo A dalyje numatytos bendros taisyklės nukrypti leidžianti nuostata, todėl remiantis nusistovėjusia Teisingumo Teismo praktika turi būti aiškinama siaurai (pagal analogiją žr. 2015 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Nannoka Vulcanus Industries, C‑81/14, EU:C:2015:575, 73 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

48

Antra, dėl Direktyvos 2001/80 tikslo pažymėtina, kad, kaip teigia Komisija, o generalinis advokatas nurodė savo išvados 38 punkte, Sąjungos teisės aktų, šios direktyvos pirmtakų (pavyzdžiui Direktyvos 88/609), raida atskleidžia, jog ribinės vertės, nustatytos tokiose nuostatose, kokia yra 3 išnaša, visų pirma skirtos kuo labiau apriboti įrenginių, dėl kurių būtų galima pasinaudoti tokia nukrypti leidžiančia nuostata, skaičių – tai savaime padeda siekti Direktyvos 2001/80 tikslų, apie kuriuos priminta šio sprendimo 34 punkte.

49

Reikia atmesti Jungtinės Karalystės argumentą, kad naudojamam kietajam kurui taikoma 10 % LMK ribinė vertė neleidžia pasiekti Direktyvos 2001/80 aplinkosauginio tikslo, nes neturi didelės įtakos išmetamų azoto oksidų kiekiui. Kaip matyti iš pirmesnio šio sprendimo punkto, 3 išnaša padeda siekti to aplinkosauginio tikslo, nes joje ribojamas įrenginių, galinčių pasinaudoti šioje išnašoje numatyta išimtimi, skaičius.

50

Be to, pirma, reikia atmesti šio sprendimo 28 punkte nurodytą Jungtinės Karalystės argumentą, nes, net įrodžius, kad 3 išnašoje numatyta nukrypti leidžianti nuostata buvo suderėta siekiant ją taikyti tokiems įrenginiams – šiuo atveju Aberto elektrinei, ši elektrinė vis tiek turi atitikti toje nuostatoje išdėstytus kriterijus, kad galėtų ir toliau naudotis šia nukrypti leidžiančia nuostata.

51

Antra, reikia atmesti šios valstybės narės argumentą, kad nagrinėjamos 10 % ribinės vertės neįmanoma taikyti dėl saugumo priežasčių. Šiuo klausimu pažymėtina, kad iš šios valstybės narės pastabų matyti, jog Aberto elektrinėje naudojamo mišinio LMK gali būti nuo 6 % iki 15 %. Todėl neginčytina, kad anglių, naudojamų kaip kuras šioje elektrinėje, vidutinis LMK gali būti mažesnis nei 10 %.

52

Trečia, Jungtinės Karalystės argumentas, kad priemonių pagerinti šios elektrinės veiklos aplinkosauginius rezultatus ir laikytis 3 išnašos reikalavimų nebuvo imtasi iš esmės dėl ekonominių suvaržymų, taip pat atmestinas. Remiantis Teisingumo Teismo praktika, nagrinėjamu atveju Jungtinė Karalystė negali veiksmingai remtis vien ekonominiais motyvais, ginčydama įsipareigojimų neįvykdymą, kuriuo ji kaltinama (šiuo klausimu žr. 1997 m. gruodžio 9 d. Sprendimo Komisija / Prancūzija, C‑265/95, EU:C:1997:595, 62 punktą ir 2016 m. sausio 21 d. Sprendimo Komisija / Kipras, C‑515/14, EU:C:2016:30, 53 punktą).

53

Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad, tinkamai netaikiusi Direktyvos 2001/80 Aberto elektrinei, Jungtinė Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal šios direktyvos 4 straipsnio 3 dalį, siejamą su šios direktyvos VI priedo A dalimi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

54

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija prašė priteisti iš Jungtinės Karalystės bylinėjimosi išlaidas ir ši pralaimėjo bylą, Jungtinė Karalystė padengia bylinėjimosi išlaidas.

 

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (septintoji kolegija) nusprendžia:

 

1.

Tinkamai netaikiusi 2001 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/80/EB dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš didelių kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo Aberto elektrinei (Jungtinė Karalystė), Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal šios direktyvos 4 straipsnio 3 dalį, siejamą su šios direktyvos VI priedo A dalimi.

 

2.

Priteisti iš Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

 

Parašai.


( *1 ) Proceso kalba: anglų.

Top