EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 02 03

SWD(2021) 13 final

KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS

KONSULTACIJOS SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS. APIBENDRINAMOJI ATASKAITA

[…]

pridedamas prie

Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai

Europos kovos su vėžiu planas

{COM(2021) 44 final}

APIBENDRINAMOJI ATASKAITA

1.Įvadas. Tikslai ir suinteresuotieji subjektai

Šioje ataskaitoje pateikiami keturių sričių konsultacijų dėl Europos kovos su vėžiu plano rezultatai. Konsultacijos pradėtos 2020 m. vasario 4 d. Pasaulinės kovos su vėžiu dienos proga.

Konsultacijų strategija buvo parengta siekiant surinkti visos ES indėlį apie keturis Europos kovos su vėžiu ramsčius, kaip nurodyta už sveikatą ir maisto saugą atsakingai Europos Komisijos narei Stellai Kyriakides skirtame įgaliojamajame rašte: i) prevencija; ii) ankstyvas nustatymas ir ankstyvoji diagnostika; iii) gydymas; ir iv) vėžiu sergančių pacientų, išgyvenusių asmenų ir slaugytojų priežiūra ir gyvenimo kokybė (taip pat žinios ir moksliniai įrodymai). Konkrečiai konsultacijų strategija buvo siekiama sukurti skirtingus proceso pradžios taškus, kad būtų galima nustatyti pagrindinius lūkesčius, tendencijas bei suinteresuotiesiems subjektams ir visuomenei rūpimus klausimus. Kiekviena strategijos dalis buvo pritaikyta: nustatyti konkrečias atsakomąsias priemones, sritis, dėl kurių galima susitarti iš esmės; ir vietas, dėl kurių esama didelių skirtumų.

Todėl procesas apėmė toliau nurodytus dalykus.

·Grįžtamoji informacija apie veiksmų planą (vasario 4 d. — kovo 3 d. ).

·Viešos konsultacijos internetu (vasario 4 d.— gegužės 22 d.).

·Tikslinės konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant „miesto“ susitikimą vasarą.

·Bendradarbiavimas su: i) valdžios institucijomis per Komisijos Sveikatos ugdymo ir ligų prevencijos iniciatyvinę grupę; ii) Europos Parlamentu per Specialųjį kovos su vėžiu komitetą ir iii) siūlomos programos „Europos horizontas“ kovos su vėžiu misijos valdyba. Taip pat buvo pateikta papildomų ad hoc pasiūlymų, kurie visų pirma buvo teikiami per susitikimus su Komisijos pareigūnais.

Konsultacijų procesas buvo grindžiamas suinteresuotųjų subjektų sąrašu, kuriame buvo nustatytos pagrindinės piliečių ir pacientų grupės:

·nevyriausybinės organizacijos, atstovaujančios vėžio bendruomenei, paprastai pacientų grupėms arba Europos profesinėms mokslo įstaigoms;

·Europos visuomenės sveikatos organizacijos;

·specialistai ir profesinės asociacijos;

·pramonės atstovai;

·tyrėjai;

·valstybės narės, įskaitant valdžios institucijas ir Europos Parlamento narius;

·tarptautinės agentūros.

Konsultacijų strategija ir procesas pasiekė visas pirmiau nurodytas grupes. Pripažinta, kad grupių negalima visiškai atskirti (fiziniai asmenys, pacientai, specialistai, pacientų asociacijos ir profesinės organizacijos teoriškai yra atskiros kategorijos, tačiau praktiškai jos daug kur sutampa). Taip pat užtikrinta, kad visi pagrindiniai sąraše nurodyti suinteresuotieji subjektai turėtų galimybių prisidėti.

Konsultacijos vyko atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją, dėl kurios daugelio dalyvių dėmesys buvo nukreiptas. Padėtis sušvelninta pratęsiant viešų konsultacijų laikotarpį ir atidedant tikslinių konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais įgyvendinimą. Susitikimai vyko internetu ir kartais būdavo atidedami.

Aiškiau pasirodžius pandemijos poveikiui vėžiu sergantiems pacientams ir vėžio priežiūrai, buvo surengti trys internetiniai seminarai. Šių internetinių seminarų tikslas buvo geriau suprasti pandemijos poveikį ir įgyti įžvalgų apie padėtį valstybėse narėse, kad jomis būtų galima remtis toliau plėtojant planą.

2.Metodika ir priemonės

Komisija per internetinius klausimynus surinko atsiliepimų apie savo veiksmų gaires ir viešas konsultacijas.

Grįžtamoji informacija apie veiksmų planą buvo išnagrinėta kiekybiškai ir kokybiškai, remiantis mašinų mokymusi ir rankine analize, siekiant nustatyti kiekvieno iš keturių ramsčių, visų pirma ketvirtojo (žinių, duomenų ir mokslinių įrodymų ramsčio), temas.

Viešos konsultacijos internetu apėmė uždarų klausimų (kai respondentai renkasi iš anksto nustatytus atsakymus iš jiems pateikiamų variantų) ir atvirų klausimų (į kuriuos galima atsakyti laisvai, naudojant iki 600 ženklų vienam atsakymui), derinį. Per šias viešas konsultacijas gauti atsakymai buvo analizuojami naudojant programą MS Excel ir tekstinės analizės priemones. Kai kurie atsakymai buvo perklasifikuoti nurodant respondento organizacijos pavadinimą ir informaciją respondento interneto svetainėje, kad būtų galima aiškiau atskirti atitinkamus suinteresuotųjų subjektų tipus (pvz., pacientų organizacijas, sveikatos priežiūros specialistus ir kt.). Tam tikrais atvejais, siekiant nustatyti grupavimą ir dažnumą, laisvos formos atsakymams buvo taikomas teminis kodavimas ir grupavimas. Tai susiję su tam tikromis interpretacijomis. Pasitaikė šiek tiek laisvos formos atsakymų dubliavimosi(t. y. tais atvejais, kai skirtingi respondentai rašė panašius laisvos formos atsakymus); taip buvo tik 5 proc. įrašų atveju ).

Tikslinėse konsultacijose su suinteresuotosiomis šalimis dalyvavo: i) pacientų atstovai; ii) vėžio bendruomenė (mokslinės ir ekspertų asociacijos); iii) Europos visuomenės sveikatos bendruomenė; iv) profesinės asociacijos; v) sveikatos priežiūros pramonė ir vi) tarptautinės agentūros. Šias konsultacijas papildė keturi ekspertų ir informatyvūs pokalbiai. Į ekspertų konsultacijas pakviesti subjektai buvo nustatyti atsižvelgiant į jų: i) praktinę su vėžiu susijusią patirtį arba veiklą vėžio gydymo srityje ir ii) galimybes perteikti visos ES arba grupės požiūrį. Prieš tikslines konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais organizatoriai išplatino klausimus, pagrįstus: i) veiksmų planu ir ii) ekspertinėmis grupių, su kuriomis konsultuotasi, žiniomis. Organizatoriai taip pat padėjo surengti diskusijas per tikslines konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais. Tikslinių konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais pastabos po konsultacijų pakviestiesiems subjektams buvo išsiųstos kaip pagrindinės išvados, kad dėl jų būtų galima pateikti daugiau pastabų. Paskui šios pastabos buvo apibendrintos ir išanalizuotos. Per viešas visuotines konsultacijas buvo galima dar geriau išsiaiškinti požiūrį ir užtikrinti didesnį įtraukumą.

3.Konsultavimosi veiksmai

a.Grįžtamoji informacija apie Komisijos veiksmų planą

Iš viso buvo gautos 387 pastabos, kurias pateikė 25 ES valstybių narių suinteresuotieji subjektai (89 proc.) 1 , ir 10 pastabų, kurias pateikė ES nepriklausančių šalių suinteresuotieji subjektai (11 proc.) 2 . Atsakymus pateikę suinteresuotieji subjektai atstovavo labai įvairiems sektoriams. Beveik trečdalį atsakymų (32 proc.) pateikė nevyriausybinės organizacijos (NVO), ES plačioji visuomenė (23 proc.), bendrovės/verslo organizacijos ir asociacijos (22 proc.) ir mokslinių tyrimų ir (arba) akademinės institucijos (7 proc.). Pažymėtina, kad nedaug atsakymų pateikė valdžios institucijos (2 proc.).

Respondentai plačiai pritarė kovos su vėžiu plane išdėstyta iniciatyvai. Labai pritarta prevencijos ramsčiui (tabako teisės aktams ir aplinkos poveikio mažinimui darbo vietoje), bet apskritai teigiamai įvertinti ir kiti ramsčiai. Respondentai taip pat pateikė kovos su vėžiu plano gerinimo pasiūlymų. Be to, respondentai atkreipė dėmesį į kitus klausimus ir siūlė daugiau dėmesio skirti:

·vaikų vėžio ligoms, įskaitant vaistų inovacijas, darbą su genetinėmis mutacijomis, kurios atlieka svarbų vaidmenį vėžio srityje, ir vėžio įveikimo strategijąs;

·realiomis sąlygomis gaunamų duomenų ir inovacijų integracijai, pvz., dirbtinio intelekto panaudojimui pritaikant gydymą prie konkrečių poreikių;

·medicinos specialistų mokymo standartų gerinimui;

·pacientų, slaugytojų ir visuomenės sveikatos raštingumui;

·lygioms ES piliečių galimybėms naudotis vėžio prevencijos ir gydymo paslaugomis;

·kokybiškoms ES lygmens stebėsenos ir priežiūros sistemoms, į kurių informaciją būtų atsižvelgiama rengiant politiką;

·valstybių narių dalijimuisi geriausia patirtimi Europos Sąjungoje.

Buvo paskelbta grįžtamosios informacijos santrauka.

b.Grįžtamoji informacija apie viešas konsultacijas

Per internetinę platformą gauti 2 078 atsakymai, dar 27 atsakymai gauti e. paštu. Šie 27 atsakymai el. paštu buvo pateikti atsižvelgiant į paskelbtą klausimyną, bet ne visuose buvo laikomasi pasiūlyto formato. Plačiosios visuomenės ir organizacijų atsakymų gauta iš visų ES šalių. Pateikiant 184 (9 proc.) atsakymus buvo nurodyta, kad respondento kilmės šalis yra už ES ribų. 1 341atsakymus pateikė pavieniai asmenys, o 737 buvo gauti organizacijų vardu.

Daugiausia atsakymų pateikė akademinius mokslinius tyrimus vykdančios organizacijos (35 proc.); kiek mažiau – pacientų organizacijos (25 proc.) ir sveikatos priežiūros specialistų asociacijos (10 proc.).

Per viešas konsultacijas apskritai gauta labai įvairios informacijos. Galima spėti, kad keli interesų grupių atsakymai buvo suderinti. Daugelyje sričių sutarimas aiškus; beveik visi respondentai nurodė, kad ES turėtų imtis daugiau veiksmų visų keturių ramsčių srityse.

Trys svarbiausios nurodytos su prevencija susijusios sritys buvo tabakas, mityba ir kancerogeninės medžiagos; daugelis visuomenės narių atkreipė dėmesį į tai, kad trūksta informacijos apie vėžio prevenciją. Respondentai išreiškė pageidavimą, kad valdžios institucijos ir nacionalinės vyriausybės vykdytų vėžio prevenciją naudodamosi įvairiais mechanizmais, pvz.: i) teiktų finansavimą; ii) priimtų tokius teisės aktus ir taisykles, kurie būtų suderinami su sveikatos aspektų integravimu į visų sričių politiką ir iii) mažintų su sveikatą lemiančiais veiksniais susijusius skirtumus, kurie didina vėžio riziką. Ankstyvosios diagnostikos (2 ramsčio) skirsnyje daug respondentų pritarė tam, kad reikia išplėsti rekomendacijų taikymo sritį, įtraukiant į ją atrankinę kitų rūšių vėžio patikrą, jei ši patikra taip pat gali būti veiksminga. Gydymo (3 ramsčio) skirsnyje respondentai teigė, kad ES galėtų: i) gerinti galimybes naudotis vėžio gydymo paslaugomis, gerinti jų kokybę ir ii) skatinti visuotinę sveikatos priežiūrą visose valstybėse narėse (suskirsčius atsakymus pagal šalis paaiškėjo, kad pacientų galimybės gauti paramą – tiek sveikatos priežiūros srityje, tiek kitose srityse – Europoje labai skiriasi). Galiausiai gyvenimo kokybės ir gyvenimo įveikus vėžį (4 ramsčio) skirsnyje vėžį įveikę asmenys ir jų šeimos nariai teigė kasdienybėje patiriantys įvairių su pagalba (psichologine parama, tolesne medicinine priežiūra ir socialine integracija) stoka susijusių sunkumų.

Daug respondentų taip pat pritarė tam, kad reikia daugiau dėmesio skirti:

·vaikų vėžiui,

·rizikos veiksnių, pirmiausia susijusių su alkoholiu, mažinimui,

·vienodų gydymo standartų nustatymui visose valstybėse narėse,

·plano stebėsenai ir įgyvendinimui.

Respondentai pageidavo užtikrinti veiksmingą įgyvendinimą: i) gerinant rezultatus visuomenės sveikatos ir naudotojų patirties srityse ir ii) teikiant daugiau paramos su vėžiu susidūrusiems žmonėms.

Viešų konsultacijų rezultatų santrauka buvo paskelbta adresu https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/have-your-say/initiatives/12154-Europe-s-Beating-Cancer-Plan/public-consultation . 

c.Tikslinės konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais

Šiame etape Komisija siekė išnagrinėti klausimus giliau ir išsamiau. Nepaisant kokybinio tikslinių konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais pobūdžio, šių grupių nuomonės apie keturis ramsčius buvo stebėtinai panašios. Daug respondentų taip pat iškėlė tuos pačius kompleksinius klausimus. Jų nuomonės apibendrinamos toliau penkiuose skirsniuose: prevencijos (1 ramstis), ankstyvo nustatymo ir ankstyvosios diagnostikos (2 ramstis), gydymo ir priežiūros (3 ramstis), gyvenimo įveikus vėžį (4 ramstis) ir papildomų klausimų.

Prevencija (1 ramstis). Daugelis įvairių sričių atstovų ragino: i) taikyti sveikatos aspektų integravimo į visų sričių politiką požiūrį; ii) taikyti visapusišką požiūrį į riziką; iii) saugoti ir propaguoti sveikatą įvairius sektorius apimančiais veiksmais ir iv) keisti elgseną įvairius sektorius apimančiais veiksmais. Respondentai ragino ypatingą dėmesį skirti:

·griežtesniam alkoholio, tabako ir maisto reglamentavimui;

·taisyklėms dėl rizikos aplinkai ir profesinės rizikos;

·paramai Europos kovos su vėžiu kodeksui;

·šių klausimų sprendimui: i) komercinių sveikatą lemiančių veiksnių, ii) tarpvalstybinės rinkodaros, ir iii) skaitmeninės komunikacijos;

·vaikų ir jaunuolių apsaugai, taip pat veiksmingais skiepais (pvz., skiepijant nuo žmogaus papilomos viruso – ŽPV);

·sąveikos Europos Sąjungoje stiprinimui, siekiant remti valstybių narių įgyvendinimo veiklą;

·visuomenės sveikatai ir ligų prevencijai skiriamos valstybių biudžeto dalies didinimui visoje Europos Sąjungoje;

·sisteminio poveikio vertinimo skatinimui.

Ankstyvas nustatymas ir ankstyvoji diagnostika (2 ramstis). buvo plačiai sutarta, kad tai sritys, kurias ES galėtų ir turėtų stiprinti nustatydama standartus visoje ES. Respondentų nuomone, juos tinkamiausia nustatyti šiose srityse:

·visapusiškų ankstyvosios diagnostikos programų rengimo, kokybiškos diagnostikos, laboratorijų pajėgumų, gairių ir reglamentavimo;

·atrankinės patikros gerinimo, nustatant standartus, skirstant riziką į kategorijas, užtikrinant kokybę, skatinant geriausią patirtį, imantis tikslinių intervencinių veiksmų, atliekant stebėseną ir vykdant mokslinius tyrimus;

·pagalbos gerinant duomenų rinkimą, stebėseną ir analizę.

Gydymas ir priežiūra (3 ramstis). Respondentai iš įvairių suinteresuotųjų subjektų grupių šioje srityje buvo linkę teikti prioritetus šiek tiek skirtingiems veiksmams. Nepaisant to, buvo plačiai sutariama, kad svarbu:

·gydymo standartai ir gairės, siekiant skatinti kokybišką visapusišką priežiūrą (įskaitant kokybės užtikrinimo mechanizmus ir akreditavimą);

·atsižvelgimas į retas vėžio ligas per Europos referencijos centrų tinklą ir teikiant tarpvalstybines priežiūros paslaugas;

·vaikų vėžio ligų gydymas (ir perėjimas prie suaugusiųjų priežiūros paslaugų);

·keliomis ligomis vienu metu sergančių ir geriatrinių pacientų gydymas;

·Europos referencijos centrų tinklų vaidmens didinimas, geresnis jų finansavimas ir jų ryšių su nacionaliniais referencijos centrais plėtojimas;

·užtikrinimas, kad nustatant pacientų gydymo procesą (pacientų veiksmus ir klinikinius susitikimus nuo pirmosios diagnozės iki gydymo ir vėlesnės priežiūros) būtų atsižvelgiama į pacientų patirtį, ir kad į šiuos procesus būtų įtraukiama psichologinė ir socialinė priežiūra bei psichikos sveikata;

·integruotų daugiadalykių sveikatos priežiūros grupių ir geresnės komunikacijos skatinimas;

·darbuotojų mokymo ir jų trūkumo klausimų sprendimas, taip pat profesinių kvalifikacijų pripažinimas;

·investavimas į chirurgiją, spindulinę terapiją, intervencinę onkologiją ir branduolinę mediciną;

·tinkami ir koordinuoti moksliniai tyrimai.

Gyvenimas įveikus vėžį (4 ramstis). Ši sritis buvo itin aktuali pacientų atstovams, bet jiems rūpimus klausimus taip pat nurodė kiti subjektai, bendrai suinteresuoti ES veiksmais, kuriais būtų atsižvelgiama į fizinius, medicininius, psichologinius ir socialinius, užimtumo ir platesnius vėžį įveikusių asmenų poreikius. Per tikslines konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais, be kita ko, buvo iškelti šie konkretūs klausimai:

·vėžinių susirgimų įveikimo projektavimas ir planavimas, integruojant jį į vėžio gydymo būdus;

·tolesnės priežiūros planų įgyvendinimas, vėžį įveikusiems asmenims skirta infrastruktūra ir sąveikios IT priemonės, įskaitant vėžį įveikusių asmenų „pasą“;

·ilgalaikio su vėžio gydymu susijusio šalutinio poveikio ir vėžio gretutinių ligų valdymas;

·stigmatizavimo, diskriminacijos ir finansinių padarinių šalinimas („teisė būti pamirštam“);

·atsižvelgimo į šeimos narių ir slaugytojų poreikius svarba;

·atsižvelgimas į pediatrijos pacientų ir jaunų pacientų poreikius.

Papildomi klausimai. Labai daug papildomų klausimų, kuriuos nurodė tikslinių konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais dalyviai, sutapo. Šie papildomi klausimai atkartojo internete ir per pokalbius su pagrindiniais informatoriais iškeltus klausimus. Pagrindiniai papildomi klausimai buvo susiję su šiomis temomis:

·reikėtų skatinti kompetencijos centrų bendradarbiavimą ir koordinavimą ir išsiaiškinti galimybes kurti ES iniciatyvų tarpusavio sąsajas;

·ES kuria didelę pridėtinę vertę skatindama: i) dalijimąsi geriausia patirtimi, ii) nuoseklius ir darnius kokybės standartus ir iii) ES lygmens stebėseną bei vertinimą;

·Europos Sąjungai taip pat tenka svarbus vaidmuo šiose srityse: i) duomenų ir informacijos mainų ir sąveikumo, ii) dalijimosi duomenimis infrastruktūros ir iii) standartų ir darbo registruose;

·reikėtų skatinti mokslinių tyrimų koordinavimą ir finansavimą. Pirmiausia reikėtų vykdyti taikomuosius ir organizacinius mokslinius tyrimus, kad būtų galima padėti įgyvendinti ir rengti pacientų informacija grindžiamą politiką;

·ES atlieka teigiamą vaidmenį skatindama inovacijas. Šios inovacijos turėtų apimti naująją diagnostiką, su vėžiu susijusią genomiką, didžiuosius duomenis ir dirbtinį intelektą. Jomis taip pat reikėtų užtikrinti: etiškas ir sąžiningas visų žmonių galimybes gydytis nuo vėžio; ir ii) tinkamą viešųjų ir komercinių interesų pusiausvyrą;

·Europos mokslinių tyrimų tinklai yra svarbus mechanizmas – jei jis pakankamai finansuojamas –, turintis puikias galimybes imtis daug platesnio vaidmens;

·vertinant sveikatos technologijas būtų pravartu imtis centralizuotų veiksmų, siekiant: i) skatinti kokybę bei nuoseklumą ir ii) plėsti vertinimo sritį, įtraukiant į ją klinikiniu požiūriu svarbius tyrimų vertinimo kriterijus;

·ne kartą buvo nurodyti Europos masto veiksmai, susiję su: i) teisingumu ir galimybėmis (dalyvauti tyrimuose, naudotis ankstyvosios diagnostikos ir gydymo paslaugomis), ii) gydymo kokybe ir iii) rezultatais. Nurodydami juos respondentai vylėsi, kad ES galėtų: i) mažinti su rizikos veiksniais susijusią neteisybę, siekdama spręsti klausimus, susijusius su socialiniais, ekonominiais ir komerciniais sveikatą lemiančiais veiksniais, rizikingu elgesiu ir pažeidžiamų grupių poreikiais, ii) gerinti kokybę ir didinti nuoseklumą, sertifikuoti sergančiųjų vėžiu gydymo centrus, skatinti verte grindžiamą sveikatos priežiūrą ir iii) apsvarstyti galimybes užtikrinti didesnį kainų skaidrumą ir bendrus įsigijimo bei kainodaros susitarimus; 

·ES raginta imtis veiksmų didinant pacientų savarankiškumą ir orientavimąsi į pacientus;

·respondentai ragino Europos lygmeniu daug dėmesio skirti: i) komunikacijai, sveikatai ir ii) skaitmeniniam raštingumui (įskaitant gimtosiomis kalbomis ir bendraujant su pacientų organizacijomis bei per jas);

·ES buvo paraginta padėti Pacientų asociacijai būti nepriklausoma nuo pramonės.

·suinteresuotieji subjektai taip pat ragino, kad ES remtų: i) sveikatos priežiūros specialistų švietimą bei mokymą ir ii) daugiapdalykius metodus, įskaitant visuomenės sveikatos ir komunikacijos srityse;

·galiausiai visos grupės ragino vykdyti sistemingą stebėseną ir vertinimą remiant planą.

COVID-19 krizė paaštrėjo praėjus kelioms savaitėms nuo konsultacijų proceso pradžios. Todėl grįžtamojoje informacijoje apie veiksmų planą ir viešas konsultacijas ypatingo dėmesio COVID-19 nebuvo skirta. Atsižvelgdama į tai, Komisija surengė tris internetinius seminarus su pagrindinėmis suinteresuotųjų subjektų organizacijomis. Per juos paaiškėjo, kad COVID-19 turėjo įtakos visai vėžio prevencijos ir gydymo srityse dirbančiai specialistų bendruomenei.

d.Ad hoc informacija

Sveikatingumo skatinimo, ligų prevencijos ir neužkrečiamųjų ligų valdymo iniciatyvinė grupė

Pagal prevencijos ramstį (1 ramstis) beveik visos valstybės narės nurodė, kad sveikos gyvensenos skatinimas yra pagrindinis nacionalinis prioritetas, daugiausia dėmesio skiriant visuomenės informuotumo apie elgsenos rizikos veiksnius didinimui. Atsakydami į klausimą, kuriose prevencijos srityse ES turėtų teikti pirmenybę, jie dažniausiai laikėsi nuomonės, kad pirmenybė teikiama kartų prevencijai, tokiu būdu sutelkiant dėmesį į jaunimo elgesio rizikos veiksnius. Kiti svarbūs prioritetai: tabakas, aplinkos tarša, skiepijimas, pvz., nuo ŽPV ir hepatito B, vaikų vėžys ir alkoholis.

Kalbant apie ramstį, susijusį su ankstyvu nustatymu ir diagnostika (2 ramstis), konkrečios vėžio atrankinės patikros programos dažniausiai buvo nurodytos kaip nacionaliniai prioritetai, o kai kurios valstybės narės siekė padidinti galimybes pasinaudoti esamomis atrankinės patikros programomis, o kitos daugiausia dėmesio skiria atrankinės patikros kokybei arba siekia inicijuoti naują atrankinės patikros programą. ES lygmeniu didžiausios prioritetinės sritys buvo atrankinės patikros kokybė (taip pat apimami užtikrinti terminai), geresnės vėžio atrankinės patikros duomenų ir vėžio registrų bei diagnostikos sąsajos (įskaitant laiką, prieinamumą ir standartus).

Kalbant apie gydymą (3 ramstis), valstybės narės dažniausiai nacionaliniu lygiu kėlė klausimus „nacionalinis kompetencijos centrų ir (arba) ekspertų koordinavimas“ ir „vaistų prieinamumas ir įperkamumas“. Pastaroji tema buvo laikoma bendrų veiksmų ES lygmeniu prioritetu užtikrinant galimybę visoje ES gauti (įperkamų) vaistų ir gydymo būdų. Antras ES lygmens prioritetas šioje srityje buvo „dalijimasis patvirtinta geriausia patirtimi“.

Kalbant apie vėžio įveikimo ir gyvenimo po vėžio ramstį (4 ramstis), valstybės narės dažniausiai nurodė savo nacionalinį prioritetą – nustatyti holistinę ir daugiadisciplininę vėžį išgyvenusių asmenų stebėseną, taip pat atkreipė dėmesį į pacientų ir jų šeimų psichosocialinius klausimus, taip pat palaikomąją priežiūrą. Atsižvelgdamos į šį prioritetą, valstybės narės taip pat nurodė, kad „išgyvenusių asmenų gyvenimo kokybė“ ir „socialinė apsauga“ yra ES lygmens prioritetai (socialinė apsauga apima tokius klausimus kaip teisė būti pamirštam ir nukentėjusių asmenų apsauga nuo finansinės diskriminacijos), atidžiai sekė „vaikų vėžį išgyvenusius asmenis, įskaitant giminaičius kaip neformalius slaugytojus“ ir „reintegraciją į darbo aplinką“.

Visos valstybės narės teigė, kad ES lygmens veiksmai turi pridėtinės vertės, ir pabrėžė, kad ES veiksmų itin pravartu imtis žinių, duomenų ir mokslinių įrodymų srityje. Valstybės narės taip pat palankiai vertino paramą moksliniams tyrimams, duomenų mainams ir dalijimuisi žiniomis, pvz., Europos sveikatos duomenų erdvėje. Jos taip pat pabrėžė, kad ES galėtų suteikti pridėtinės vertės derindama valstybių narių pastangas, kuriomis mažinamas vėžio paplitimas ir nelygybė.

Kaip tinkamus prioritetus valstybės narės nurodė įvairius klausimus. Prevencijos (1 ramsčio) srityje beveik visos valstybės narės teigė, kad svarbus prioritetas yra prevencinis darbas su kartomis. Kiti svarbūs prioritetai buvo tabakas, aplinkos tarša, skiepijimas, pvz., nuo ŽPV ir hepatito B, vaikų vėžys ir alkoholis. Ankstyvo nustatymo ir ankstyvosios diagnostikos (2 ramsčio) srityje valstybės narės kaip svarbiausius nurodė du klausimus: atrankinę patikrą (įskaitant kokybę ir užtikrintą jų atlikimo laiką) ir geresnes atrankinės vėžio patikros duomenų ir vėžio registrų tarpusavio sąsajas. Gydymo (3 ramsčio) srityje valstybės narės kaip svarbiausius klausimus nurodė (įperkamų) vaistų ir gydymo paslaugų prieinamumą visoje ES ir dalijimąsi patvirtinta geriausia patirtimi. Dėl vėžio įveikimo ir gyvenimo su vėžiu arba jį įveikus ramsčio (4 ramsčio) valstybės narės kaip svarbiausius klausimus nurodė vėžį įveikusių asmenų gyvenimo kokybę ir socialinę apsaugą (socialinė apsauga apima tokius klausimus, kaip teisė būti pamirštam ir vėžį įveikusių asmenų apsauga nuo finansinės diskriminacijos).

Valstybės narės taip pat nurodė du būdus, kuriais Komisija gali imtis svarbaus vaidmens: i) skatinti tarptautinius akademinius mokslinius tyrimus ir ii) gerinti dalijimąsi duomenimis ir bendradarbiavimą tarp vėžio registrų. Jos pabrėžė tokių iniciatyvų, kaip Europos vėžio registrų tinklas, pridėtinę vertę ir pagalbinį Europos Komisijos Jungtinio tyrimo centro vaidmenį. Kalbant apie mokymą, dauguma valstybių narių pabrėžė, kad svarbu mokyti sveikatos priežiūros specialistus vykdant daugiadalykį bendradarbiavimą.

Dauguma valstybių narių nurodė, kad susirūpinimą kelia teisingumas, ir beveik visos valstybės narės nurodė, kad COVID-19 bent iš dalies paveikė jose teikiamas vėžio gydymo paslaugas.

Buvo paskelbta valstybių narių grįžtamosios informacijos suvestinė.

Bendradarbiavimas su Europos Parlamentu

Birželio 15 d. Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas paskelbė ataskaitą „Sustiprinti su vėžiu kovojančią Europą“. Šioje ataskaitoje pristatytas išsamus rekomendacijų rinkinys ir aprašyti klausimai, kurie kaip svarbūs buvo nurodyti ir per konsultacijas. Šie klausimai susiję su: i) vėžio prevencijos moksliniais tyrimais ir veiksmais (taip pat daug dėmesio skiriant tabakui, alkoholiui, sveikai gyvensenai ir skiepams), ii) rizikos prognozavimu, atrankine patikra, ankstyvu nustatymu ir iii) gydymu, slaugos kokybe ir vėžį įveikusių asmenų poreikiais.

Rugsėjo 27 d. naujai įsteigtas Europos Parlamento kovos su vėžiu komitetas taip pat pateikė darbo dokumentą, kuriuo remtasi rengiant planą, ir pasikeitė nuomonėmis su Komisijos nare S. Kyriakides.

Spalio 12 d. komiteto nariai įsipareigojo remti bendro kovos su vėžiu standarto kūrimą. Tai atitinka komiteto supratimą, kad pažangai vėžio srityje pasiekti dažnai reikia bendros politikos, kuri būtų skatinama Europos lygmeniu. 2020 m. spalio 27 d. priimtas darbinis dokumentas dera su kitomis konsultacijų kryptimis. Jame pabrėžiami šie aspektai: i) visuotinė prevencija (imantis veiksmų dėl tabako, alkoholio, mitybos, fizinės veiklos, aplinkos ir išlaikant ryšį su žaliuoju kursu), ii) atrankinė patikra ir ankstyvas nustatymas, iii) lygios galimybės naudotis į pacientus orientuotomis gydymo paslaugomis (atkreiptas dėmesys į Europos vaistų rinkos vaidmenį) ir iv) būtinybė remti pacientus ir slaugytojus. Darbiniame dokumente taip pat nustatytos šios veiksmų kryptys: i) holistiniai moksliniai tyrimai ir inovacijos, ii) keitimasis žiniomis ir geriausia patirtimi, taip pat per Europos referencijos centrų tinklus bei vėžio registrus ir iii) darbas mokymo bei komunikacijos srityse. Komiteto nariai taip pat išreiškė susirūpinimą dėl COVID-19 poveikio pacientų gydymui ir galimo ankstyvosios diagnostikos atidėjimo.

Komisijos narės S. Kyriakides susitikimai su pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais

2020 m. sausio mėn. Komisijos narė S. Kyriakides pradėjo susitikimus su pagrindiniais kovos su vėžiu klausimus sprendžiančiais suinteresuotaisiais subjektais. Šių suinteresuotųjų subjektų pozicijos buvo panašios į nurodytąsias pirmiau.

Kita informavimo veikla

Generalinių direktoratų lygmeniu Sveikatos ir maisto saugos generalinis direktoratas dalyvavo suinteresuotųjų subjektų organizacijų konferencijose ir susitikimuose. Suinteresuotosios šalys pareiškė nuomones, labai panašias į tas, kurios buvo gautos vykdant kitą konsultacijų veiklą.

e.Suinteresuotųjų subjektų pateiktos informacijos tarpusavio sąsajos ir panašumas

Įvairių grupių suinteresuotųjų subjektų pateikta informacija ir su kiekviena konsultacijų kryptimi susijusios išvados labai panašios. Toliau išvardyti svarbiausi suinteresuotiesiems subjektams aktualūs klausimai.

Pacientai, pacientų grupės, vėžį įveikę asmenys ir visuomenė. Daugelis atskirų asmenų, pacientų grupių, vėžį įveikusių asmenų ir slaugytojų nurodytų aktualių klausimų buvo susiję su priežiūros kokybe. Šios suinteresuotųjų subjektų grupės ragino laikytis tokio požiūrio, pagal kurį daugiau dėmesio būtų skiriama pacientams, ir nuoseklesnių standartų. Jos taip pat ragino teikti psichologinę, socialinę, su psichikos sveikata susijusią paramą ir mokyti sveikatos priežiūros specialistus taip, kad jie galėtų dirbti daugiadalykėse grupėse ir būtų užtikrinta geresnė jų tarpusavio komunikacija. Šios grupės taip pat teigė, kad, rengiant vėžio gydymo procesą ir platesnę politiką, reikėtų atsižvelgti į pacientų nuomonę. Be to, joms labiau nei kitoms suinteresuotųjų subjektų grupėms rūpėjo pagalba vėžį įveikusiems asmenims.

Pacientai, pacientų grupės ir visuomenė, kaip ir kitos suinteresuotųjų subjektų grupės, ragino Europos Sąjungą imtis veiksmų dalijimosi duomenimis, standartų derinimo ir inovacijų skatinimo srityse. Jie taip pat reiškė tvirtą įsipareigojimą šalinti nelygybę tarp šalių ir jose. Ne vienas iš jų konkrečiai ragino: i) daugiau dėmesio skirti vaikų vėžiui; ii) stiprinti Europos referencijos centrų vaidmenį ir iii) spręsti komercinių veiksnių klausimą Europos Sąjungos lygmeniu.

Pacientų grupėms ypatingą susirūpinimą kėlė: jų vaidmuo; nepriklausomo finansavimo mastas, sveikatos raštingumas ir komunikacija.

Specialistai ir profesinės asociacijos. Šiai grupei svarbūs klausimai buvo labai panašūs į tuos klausimus, kurie yra svarbūs pacientams ir vėžį įveikusiems asmenims. Specialistai ir profesinės asociacijos aiškiai atkreipė dėmesį į prevenciją ir reiškė didelį susirūpinimą dėl vienodų galimybių visiems pacientams gauti gydymą, ypač vaistų. Specialistai taip pat pripažino būtinybę remti daugiadalykį darbą (ir slaugytojų, bendrosios praktikos gydytojų bei specialistų svarbą) ir daugiau dėmesio skirti pacientams. Kaip svarbų klausimą specialistai ir profesinės asociacijos taip pat dažnai nurodė vaikų vėžį.

Ši grupė išreiškė susirūpinimą dėl duomenų, kurį patvirtino pacientai ir išgyvenę asmenys. Vis dėlto specialistai ir profesinės asociacijos labiau pabrėžė: i) ES vaidmenį didinant duomenų sąveikumą, ii) vėžio registrų vaidmenį, tarpusavio bendradarbiavimą ir iii) Europos lygmens darbą skaitmeninimo ir didžiųjų duomenų srityse. Tai derėjo su jų interesu naudotis ES galimybėmis stiprinant atitinkamus mokslinius tyrimus, įskaitant: i) tarpvalstybinius klinikinius tyrimus, ii) taikomuosius, įgyvendinimo bei organizacinius mokslinius tyrimus ir iii) rezultatais grindžiamus mokslinius tyrimus. Specialistai ir profesinės asociacijos taip pat ragino kurti ir patvirtinti naujus diagnostikos metodus, daug dėmesio skiriant veiksmingumui ir išlaidų efektyvumui.

Mokslinių tyrimų, mokslo ir visuomenės sveikatos organizacijos. Šiai suinteresuotųjų subjektų grupei aktualūs klausimai iš dalies sutapo su kitoms dviem suinteresuotųjų subjektų grupėms svarbiais klausimais. Mokslinių tyrimų, mokslo ir visuomenės sveikatos organizacijoms itin svarbūs buvo, pvz., tokie klausimai kaip prevencija, diagnostika ir gydymas.

Prevencijos klausimu ši suinteresuotųjų subjektų grupė daug dėmesio skyrė veiksmams, kurių reikia imtis dėl rizikos veiksnių (ypač dėl alkoholio, bet taip pat dėl rūkymo, mitybos, fizinės veiklos ir kancerogeninių medžiagų poveikio). Jos taip pat daug dėmesio skyrė skiepijimui nuo ŽPV. Be to, ši suinteresuotųjų subjektų grupė pabrėžė informacijos, informuotumo, švietimo ir sveikatos raštingumo vaidmenį. Ji taip pat nurodė konkrečiai šiuos klausimus: i) rizikos vertinimo priemonių naudojimas siekiant užtikrinti tikslingesnę atrankinę vėžio patikrą, ii) naujos diagnostikos ir vertinimo priemonės, iii) ES pastangos gydymo protokolų derinimo srityje, siekiant užtikrinti bendrus standartus bei gydymo kokybę ir iv) vaikų vėžio ligos. Šiems suinteresuotiesiems subjektams buvo svarbūs moksliniai tyrimai ir inovacijos. Jie iškėlė, pvz., šiuos klausimus: i) genetinės informacijos naudojimas ir prie konkrečių poreikių pritaikytas gydymas, ii) parama nepakankamai ištirtoms vėžio ligoms ir iii) vaistų kūrimas. Šie suinteresuotieji subjektai taip pat ragino ES: i) skatinti referencijos centrų tinklus, ii) raginti užsiimti tinklaveika bei dalytis duomenimis ir iii) stiprinti tarptautines akademinių mokslinių tyrimų platformas įgyvendinant programos „Europos horizontas“ misiją dėl vėžio.

Šie suinteresuotieji subjektai sutarė dėl to, kad vienodos galimybės visose šalyse ir visuotinė sveikatos priežiūra yra ES lygmeniu spręstini klausimai. Jie pageidavo labiau centralizuoto sveikatos technologijų vertinimo ir Europos vėžio fondo.

Pramonės ir privačiojo sektoriaus atstovai. Šie suinteresuotieji subjektai daugiausia dėmesio skyrė: i) novatoriškiems metodams, ii) prie asmeninių poreikių pritaikytai medicinai, iii) biologinių žymeklių naudojimui bei kompensavimui ir iv) realaus pasaulio duomenimis grindžiamoms platformoms, kad būtų galima kurti prie asmeninių poreikių pritaikytus sprendimus. Jie ragino imtis veiksmų, kad visose valstybėse narėse būtų galima sutrumpinti inovacijų įgyvendinimo laiką (trukmę, per kurią jomis gali pasinaudoti pacientai), įskaitant suvokiamų reguliavimo proceso kliūčių šalinimą. Jie pritarė misijai dėl vėžio ir išreiškė norą, kad ES stiprintų: i) viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės sveikatos priežiūros srityje; ii) europinius forumus, į kuriuos susiburia įvairūs suinteresuotieji subjektai, iii) europinius sparčiojo finansavimo / kompensavimo modelius ir iv) naudojimąsi struktūriniais ir sanglaudos fondais, siekiant suvienodinti galimybes naudotis inovacijomis nedaug išteklių turinčiose šalyse.

Jų pozicija sutapo su kitų suinteresuotųjų subjektų pozicija, ypač akcentuojant pacientų ir slaugytojų svarbą; ilgalaikį vėžio įveikimą, gretutines ligas ir vaikų vėžio ligas. Ši suinteresuotųjų subjektų grupė taip pat skatino užtikrinti verte grindžiamą sveikatos priežiūrą. Kalbant apie atrankinę patikrą ir biologinius žymenis, jie norėjo neapsiriboti vėžio bendruomenės pasiūlytomis sritimis. Vis dėlto, kaip ir vėžio bendruomenė, ši suinteresuotųjų subjektų grupė pabrėžė ankstyvosios diagnostikos svarbą. Ji taip pat palankiai vertino galimybes, susijusias su: i) ES veiksmais duomenų mainų srityje, ii) visos Europos elektroniniu vėžio registru ir iii) plano įgyvendinimo stebėsena rengiant rodiklių suvestinę, kad būtų galima registruoti pažangą. Kai kurios pramonės atstovų grupės tvirtino, kad tinkama žalos mažinimo priemonė yra elektroninės cigaretės. Ši nuomonė buvo išreikšta ir internetu pateiktose pastabose.

Valstybės narės ir valdžios institucijos. Šios suinteresuotųjų subjektų grupės nuomonė gana išsamiai nurodyta pirmiau, bet labai sutampa su kitų suinteresuotųjų subjektų, su kuriais konsultuotasi, nuomonėmis. Valstybės narės daugiausia dėmesio skyrė moksliniams tyrimams ir duomenų mainams, kaip pagrindinėms ES pridėtinės vertės sritims.

Tarptautinės agentūros. Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos (Europos regiono biuro ir būstinės) nuomonės buvo labai panašios į kitų suinteresuotųjų subjektų nuomones. Šios trys organizacijos akcentavo: i) prevenciją, ii) ankstyvosios diagnostikos ir duomenimis grindžiamos atrankinės patikros standartų nustatymo skatinimą, iii) pritarimą Europos požiūriui, pagal kurį daug dėmesio skiriama pacientams, iv) duomenų mainus ir derinimą, v) netradicinių rezultatų priemonių naudojimą ir vi) paramą registrams. Jie taip pat išreiškė susidomėjimą vertybėmis grindžiama priežiūra ir ypač siekė Europos iniciatyvų ir agentūrų sąveikos.

f.Pagrindinės konsultacijų proceso išvados

Europos kovos su vėžiu planas visoje ES apskritai vertinamas labai palankiai. Suinteresuotieji subjektai ragino užtikrinti platų šio plano užmojį. Suinteresuotųjų subjektų nuomone, itin didelis plano pranašumas yra tas, kad pagal jį su vėžiu susijusius klausimus stengiamasi spręsti visoje tęstinės vėžio kontrolės sistemoje. Tai, kad pritariama šiam holistiniam požiūriui, matyti iš labai teigiamos suinteresuotųjų subjektų nuomonės apie visus keturis plano ramsčius ir suinteresuotųjų subjektų įsipareigojimo vykdyti stebėseną ir vertinimą, kad pagal planą iš tikrųjų būtų lengviau pakeisti padėtį. Suinteresuotieji subjektai taip pat nurodė, kad ES aspektas sprendžiant su vėžiu susijusius klausimus kuria didelę pridėtinę vertę, ir atkreipė dėmesį į Komisijos gebėjimą dirbti įvairiuose sektoriuose, laikantis sveikatos aspektų integravimo į visų sričių politiką požiūrio.

Plačiai sutariama dėl to, kad svarbu visapusiškai mažinti rizikos veiksnius. Vėžio prevencija turėtų būti naudinga, nes ja mažinamas kitų lėtinių neužkrečiamųjų ligų poveikis.

Taip pat darniai pritarta ES vaidmeniui optimizuojant esamas atrankinės patikros programas (patvirtinant ir gerinant šių programų organizavimą, kokybę ir stebėseną). Bendruomenė taip pat teigiamai vertino ES vaidmenį rengiant naujas veiksmingas ir efektyvias atrankinės patikros programas, nors ir būta nesutarimų dėl to, ką tikrinti. Suinteresuotųjų subjektų nuomone, ankstyvas nustatymas yra dar viena sritis, kurioje Europos Sąjungai tenka svarbus vaidmuo skatinant standartizaciją, įrodymais grindžiamą geriausią patirtį, kokybę ir teisingumą.

Suinteresuotieji subjektai taip pat manė, kad ES turi geras galimybes nustatyti geriausią patirtį, gydymą ir „stratifikuotus“ pacientų gydymo procesus. Jie paragino ES atsižvelgti ne tik į gydymą, bet ir plačiau aprėpti ligos eigą, apimant visą pacientų patirtį nuo pat pradžios iki pabaigos, įskaitant išgyvenimą ir socialinę patirtį.

Visi suinteresuotieji subjektai pripažino Europos referencijos centrų tinklų vertę. Plačiai sutarta, kad reikia skirti daugiau finansavimo, siekiant išplėsti pirmaujamą šių tinklų vaidmenį, kad jis apimtų ne tik su retomis ligomis, vaikų vėžiu ir retomis vėžio ligomis susijusį darbą, bet ir: i) platesnius mokslinius tyrimus, ii) dalijimąsi geriausia patirtimi bei gairėmis ir iii) bendradarbiavimą.

Suinteresuotieji subjektai taip pat pabrėžė, kad svarbu padėti vėžį įveikusiems asmenims. Jų grupės atkreipė dėmesį į įvairius (pacientų pateikta informacija grindžiamus) metodus, įskaitant: i) tolesnę vėžį įveikusių asmenų priežiūrą, ii) slaugos planus bei infrastruktūrą ir iii) sąveikias IT priemones. Jos vylėsi, kad ES parama padės užtikrinti geresnes galimybes pasinaudoti geriausia patirtimi visiems pacientams, kad ir kokios būtų jų pajamos.

Suinteresuotieji subjektai išreiškė susirūpinimą dėl to, kad ne visada įmanoma visiems užtikrinti vienodas galimybes naudotis kokybiškomis vėžio priežiūros paslaugomis, ir visi išreiškė viltį, kad Europos kovos su vėžiu planas padės spręsti šią problemą. Visos suinteresuotųjų subjektų grupės pabrėžė įtraukumo svarbą, kad tinkamai būtų atsižvelgiama į visas pacientų grupes (įskaitant vaikus ir vyresniojo amžiaus žmones) ir pažeidžiamas gyventojų grupes.

Galiausiai suinteresuotieji subjektai pabrėžė savo įsitikinimą, kad Europos Sąjungai tenka svarbus vaidmuo vėžio mokslinių tyrimų srityje. Jų nuomone, imantis koordinuotų Europos veiksmų, galima veiksmingai, efektyviai ir greitai spręsti esamus ir naujus sunkumus.

4.Kaip atsižvelgta į grįžtamąją informaciją

Buvo išanalizuotos suinteresuotųjų subjektų nuomonės apie Europos kovos su vėžiu planą ir į jas kuo labiau atsižvelgta. Šios nuomonės buvo susijusios su plano struktūra, pagrindiniais principais, įgyvendinimu ir valdymu.

Po to, kai suinteresuotieji subjektai iš esmės pritarė planui, Komisija patobulino holistinio metodo taikymą visuose keturiuose ramsčiuose, laikydamasi požiūrio „sveikatos aspektų integravimas į visų sričių politiką“. Taip ji siekė atsižvelgti į horizontaliuosius klausimus ir pagerinti ramsčių tarpusavio ryšius, siekdama užtikrinti didesnį jų poveikį.

Komisija svarsto galimybę imtis ryžtingų įvairius sektorius apimančių vėžio prevencijos veiksmų. Ji žino, kad ne visos per konsultacijų procesą pasiūlytos priemonės bus politiškai įmanomos. Ankstyvo nustatymo ir atrankinės patikros srityje Komisija pirmiausia imsis veiksmų, siekdama atnaujinti ir toliau įgyvendinti esamas atrankinės patikros rekomendacijas. Remdamasi patikimais ir tvirtais įrodymais ji taip pat apsvarstys galimybę taikyti šias rekomendacijas plačiau, t. y. kitoms vėžio rūšims. Komisija pripažįsta, kad, kaip nurodė suinteresuotieji subjektai, labai svarbu dalytis geriausia patirtimi visoje tęstinės vėžio kontrolės sistemoje. Ji taip pat supranta ypatingą suinteresuotųjų subjektų įsipareigojimą daug dėmesio skirti tokioms sritims kaip vėžiu sergančių pacientų ir jį įveikusių asmenų gyvenimo kokybė. Komisija atkreipė dėmesį į aiškų raginimą stiprinti ir plėtoti esamus Europos referencijos centrų tinklus ir į jį atsižvelgs. Komisija taip pat atsižvelgs į kitas iniciatyvas, kurios remiamos pagal programą EU4Health ir kitomis finansavimo priemonėmis.

Be to, suinteresuotieji subjektai atkreipė dėmesį į kelis klausimus, į kuriuos, kaip atrodo, dar nėra pakankamai atsižvelgiama veiksmų plane. Tai tokie klausimai kaip vaikų vėžio ligos, sveikatos sektoriaus darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, informacijos apie sveikatą gerinimas ir užkrečiamųjų ligų (COVID-19) poveikis vėžiu sergantiems pacientams bei vėžio gydymui. Į šiuos klausimus bus atsižvelgta tobulinant planą.

Suinteresuotieji subjektai taip pat pabrėžė svarbų ES vaidmenį: i) atliekant vėžio mokslinius tyrimus, ii) gerinant duomenis, dalijantis žiniomis ir iii) sudarant palankesnes sąlygas tarpvalstybiniam bendradarbiavimui. Dabar Komisija šį vaidmenį nagrinėja ir aiškinasi, kaip galėtų jį toliau plėtoti. Komisija toliau rengia visą planą, atsižvelgdama į horizontaliuosius klausimus, susijusius su: i) požiūriu, pagal kurį daug dėmesio skiriama pacientams ir piliečiams, ii) galimybe naudotis visų etapų tęstinių vėžio gydymo paslaugomis, ir iii) teisingumu visoje tęstinių sveikatos priežiūros paslaugų sistemoje.

Per konsultacijas taip pat išsakytas didelis noras, kad planas būtų veiksmingai įgyvendinamas, remiantis įgyvendinamais tikslais, ir kad šie tikslai būtų sistemingai stebimi bei vertinami.

Daugelis per konsultacijas suinteresuotųjų subjektų pasiūlytų veiksmų susiję su valstybėmis narėmis arba yra išimtinė valstybių narių kompetencija. Todėl šių veiksmų įgyvendinimas priklausys nuo valstybių narių užmojo imtis visapusiškų su vėžiu susijusių veiksmų. Komisija yra pasirengusi padėti ir papildyti šioje srityje įgyvendinamus valstybių narių veiksmus.

Konsultacijos taip pat atskleidė skirtingų nuomonių įvairovę. Daugelis šių nuomonių buvo labai išsamios ir techninės. Į šias nuomones bus tinkamiau atsižvelgti plano įgyvendinimo etape, o dėl kai kurių pasiūlytų veiksmų, kad juos būtų galima perkelti į įgyvendinimo etapą, reikės atlikti atskirus poveikio vertinimus. Šio įgyvendinimo rezultatai ilgainiui gali pakeisti ES lygmeniu taikomą požiūrį. Vis dėlto taip pat pripažintina, kad visas suinteresuotųjų subjektų pasiūlymų rinkinys, atsižvelgiant į bendrąjį jo užmojį, yra beveik beribis.

(1)    Pastabų negauta iš Estijoje ir Slovėnijoje įsisteigusių suinteresuotųjų subjektų.

(2)    Iš ES nepriklausančių šalių daugiausia pastabų pateikė Jungtinė Karalystė (17 respondentų), Šveicarija (10 respondentų) ir Jungtinių Amerikos Valstijų (6 respondentai).