1.   Šis reglamentas taikomas Sąjungos žvejybos laivams, kurie yra naudojami arba kuriuos ketinama naudoti žvejybos išteklių verslinės žvejybos veiklai vykdyti Konvencijos I priede apibrėžtame NAFO reguliuojamame rajone, ir trečiųjų šalių laivų veiklai pagal Konvenciją Sąjungos vandenyse arba teritorijoje, išskyrus atvejus, kai numatyta kitaip.

2.   Šis reglamentas taikomas nedarant poveikio esamuose žvejybos sektoriaus reglamentuose nustatytoms pareigoms, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) 2017/2403 (11) ir Tarybos reglamentams (EB) Nr. 1005/2008 (12) ir (EB) Nr. 1224/2009 (13).

3.   Sąjungos mokslinių tyrimų laivų veikla neribojama su žuvų žvejyba susijusiomis išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonėmis, visų pirma priemonėmis, kuriomis reglamentuojamas tinklo akių dydis, žuvų dydis, žvejybos draudimo rajonai ir laikotarpiai, išskyrus atvejus, kai šiame reglamente numatyta kitaip.

1.   Siekiant, kad Sąjungoje būtų vienodai ir veiksmingai įgyvendinamos CEM, šiuo reglamentu nustatomos tų priemonių taikymo Sąjungoje taisyklės.

2.   Be to, šiuo reglamentu iš dalies keičiamos tam tikros Reglamento (ES) 2016/1627 nuostatos.

1.   Mokslinių tyrimų laivas:

2.   Likus ne mažiau kaip dešimčiai dienų iki žvejybos mokslinių tyrimų laikotarpio pradžios vėliavos valstybė narė:

3.   Vėliavos valstybė narė nedelsdama praneša Komisijai apie laivo, laikinai naudojamo mokslinių tyrimų veikloje, vykdomos mokslinių tyrimų veiklos nutraukimą.

4.   Vėliavos valstybė narė apie mokslinių tyrimų plano pakeitimus Komisijai praneša likus ne mažiau kaip dešimčiai dienų iki tų pakeitimų įsigaliojimo dienos. Pakeitimai registruojami mokslinių tyrimų laive.

5.   Mokslinius tyrimus vykdančiuose laivuose visuomet turi būti mokslinių tyrimų plano kopija anglų kalba.

6.   Vėliavos valstybių narių pagal 3, 4, ir 5 dalis praneštą informaciją Komisija perduoda NAFO vykdomajam sekretoriui likus ne mažiau kaip septynioms dienoms iki žvejybos laikotarpio pradžios arba, jei keičiamas mokslinių tyrimų planas, likus ne mažiau kaip septynioms dienoms iki mokslinių tyrimų plano pakeitimo įsigaliojimo dienos.

1.   Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad visi laimikio ir (arba) žvejybos pastangų apribojimai būtų taikomi ištekliams, nurodytiems galiojančiose žvejybos galimybėse, ir, jei nenurodyta kitaip, visos kvotos būtų išreiškiamos metrinėmis gyvojo svorio tonomis.

2.   Valstybės narės gali leisti su jų vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams žvejoti išteklius, kurių kvota jiems nebuvo paskirta pagal galiojančias žvejybos galimybes (toliau – kvota „Kiti“), jei tokia kvota nustatyta ir jei NAFO vykdomasis sekretorius nepranešė apie žvejybos draudimą.

3.   Kiekviena vėliavos valstybė narė, su kurios vėliava plaukiojantys laivai reguliuojamame rajone žvejoja išteklius, nurodytus galiojančiose žvejybos galimybėse:

4.   Didžiausią viso per vieną valksmą sužvejoto laimikio svorio procentinę dalį sudarančios rūšies individai laikomi sužvejotais vykdant specializuotąją atitinkamų išteklių žvejybą.

1.   Kiekviena valstybė narė:

2.   Pagal 1 dalį uždrausta žvejyba gali būti atnaujinta per 15 dienų nuo Komisijos pranešimo, kurį ji pateikia susisiekusi su NAFO vykdomuoju sekretoriumi:

3.   Komisija nedelsdama praneša valstybėms narėms 1 dalyje nurodyto žvejybos draudimo datą.

1.   Laivo, įskaitant pagal 23 straipsnį frachtuojamą laivą, kapitonas užtikrina, kad laivas, vykdydamas veiklą reguliuojamame rajone, kuo labiau sumažintų atitinkamų rūšių išteklių, nurodytų jo galiojančiose žvejybos galimybėse, individų priegaudą.

2.   Galiojančiose žvejybos galimybėse išvardytų rūšių individai laikomi priegauda, kai jie sužvejojami kvadrate, kuriame susiklostė kuri nors iš šių situacijų:

3.   Laivo, įskaitant pagal 23 straipsnį frachtuojamą laivą, kapitonas užtikrina, kad laivas apribotų rūšių, kurių individai laikomi priegauda, individų laikymą laive, kad nebūtų viršijami šie didžiausi kiekiai:

4.   3 dalyje nustatytos ribinės vertės ir procentinės dalys apskaičiuojamos pagal kvadratus kaip kiekvienų išteklių, sudarančių inspektavimo metu laive laikomą tame kvadrate sužvejotą bendrą išteklių, išvardytų galiojančiose žvejybos galimybėse, laimikį, individų svorio procentinė dalis, remiantis žvejybos žurnale nurodytais duomenimis.

5.   Apskaičiuojant dugninių žuvų priegaudos dydį pagal 3 dalį į laive laikomą bendrą laimikį neįskaičiuojamas šiaurinių paprastųjų krevečių laimikis.

1.   Laivo kapitonas užtikrina, kad laivas:

2.   Vykdant specializuotąją šiaurinių paprastųjų krevečių žvejybą, 1 dalies b punkto i ir ii papunkčiuose nurodytas reikalavimas atsitraukti taikomas tuo atveju, kai visų per vieną valksmą sužvejotų dugninių žuvų išteklių, nurodytų galiojančiose žvejybos galimybėse, individų kiekis viršija 5 % 3M kvadrate arba 2,5 % 3L kvadrate.

3.   Jei laivas vykdo specializuotąją rombinių rajožuvių žvejybą ir naudoja teisės aktais nustatyto tai žvejybai tinkamo dydžio akių tinklą, pirmą kartą, kai išteklių, dėl kurių taikomas priegaudos limitas, kaip nurodyta 7 straipsnio 2 dalyje, laimikis sudaro didžiausią procentinę bendro per valksmą sužvejoto laimikio svorio dalį, toks laimikis laikomas atsitiktiniu laimikiu, tačiau laivas turi nedelsdamas atsitraukti taip, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje.

4.   Procentinė per vieną valksmą sužvejotos priegaudos dalis apskaičiuojama kaip procentinė bendro per tą valksmą sužvejoto kiekvienų galiojančiose žvejybos galimybėse išvardytų išteklių laimikio svorio dalis.

1.   Šio straipsnio tikslu 3M kvadratas apima ir 3L kvadrato dalį, apibrėžtą linijomis, jungiančiomis šio reglamento priedo 6 punkte nurodytoje CEM 1 lentelėje apibūdintus ir 1 paveikslo 1 dalyje pažymėtus taškus.

2.   Šiaurines paprastąsias krevetes ir kitų rūšių individus per tą patį reisą žvejojantis laivas perduoda Komisijai ataskaitą apie žvejybos pakeitimą. Atitinkamai apskaičiuojamas žvejybos dienų skaičius.

3.   Šiame straipsnyje nurodytų žvejybos dienų NAFO susitariančiosios šalys neperleidžia viena kitai. Su NAFO susitariančiosios šalies vėliava plaukiojantis laivas gali naudoti kitos NAFO susitariančiosios šalies žvejybos dienas tik pagal 23 straipsnį.

4.   Nė vienas laivas negali žvejoti šiaurinių paprastųjų krevečių 3M kvadrate nuo birželio 1 d. 00:01 suderintuoju pasauliniu laiku (UTC) iki gruodžio 31 d. 24:00 UTC žvejybos rajone, nurodytame šio reglamento priedo 7 punkte nurodytoje CEM 2 lentelėje ir pavaizduotame 1 paveikslo 2 dalyje.

5.   Visa šiaurinių paprastųjų krevečių žvejyba 3L kvadrate vykdoma didesniame kaip 200 metrų gylyje. Reguliuojamame rajone žvejoti galima tik į rytus nuo linijos, jungiančios šio reglamento priedo 8 punkte nurodytoje CEM 3 lentelėje nustatytas ir 1 paveikslo 3 dalyje pavaizduotas koordinates.

6.   Kiekvienas laivas, žvejojantis šiaurines paprastąsias krevetes 3L kvadrate, arba jo vardu veikiantys jo atstovai likus ne mažiau kaip 24 valandoms kompetentingai uosto direkcijai pateikia išankstinį pranešimą apie numatomą atvykimo laiką ir apskaičiuotąjį laive laikomų šiaurinių paprastųjų krevečių kiekį pagal kvadratus.

1.   Laivams, kurių bendrasis ilgis yra ne mažesnis kaip 24 metrai, vykdantiems juodųjų paltusų žvejybą 2 parajonyje ir 3KLMNO kvadratuose, taikomos šios priemonės:

2.   Leidimą turintiems laivams, kuriuose laikomo bendro laimikio, sužvejoto už reguliuojamo rajono ribų, gyvasis svoris didesnis kaip 50 tonų, įplaukiantiems į reguliuojamą rajoną žvejoti juodųjų paltusų, taikomos šios procedūros:

3.   Valstybių, kurios nėra susitariančiosios šalys, laivams, vykdantiems žvejybos veiklą reguliuojamame rajone, juoduosius paltusus iškrauti draudžiama.

1.   Valstybės narės praneša apie visus sužvejotus ryklius ir, be kita ko, pateikia turimus ankstesnius duomenis, laikydamosi 25 straipsnyje nustatytos laimikio ir žvejybos pastangų ataskaitų teikimo tvarkos.

2.   Visų stebimų valksmų, kuriuose yra Grenlandijos ryklių, atveju stebėtojai registruoja kiekvieno valksmo arba žvejybos įrankio pastatymo operacijos atveju pagautų Grenlandijos ryklių skaičių, kiekvieno ryklio apytikrį svorį ir išmatuotą ilgį (apytikrį ilgį, jeigu jo išmatuoti nėra galimybės), lytį ir laimikio būklę (gyvas, negyvas arba nežinoma).

3.   Draudžiama:

4.   Nedarant poveikio 1 dalies taikymui ir siekiant palengvinti sandėliavimą laive, ryklių pelekai gali būti įpjaunami ir prilenkiami prie kūno.

5.   Žvejybos laivuose negalima laikyti, iš jų arba į juos perkrauti arba iš jų iškrauti pelekų, gautų pažeidžiant šį straipsnį.

6.   Kiekviena valstybė narė privalo skatinti visus su jos vėliava plaukiojančius laivus vykdant žvejybą, kuri nėra specializuotoji ryklių žvejyba, sužvejotus ryklius, kurie nėra skirti naudoti kaip maistas ar pragyvenimo šaltinis, ypač jų jauniklius, paleisti gyvus.

7.   Valstybės narės, jei įmanoma:

8.   Valstybės narės tokių mokslinių tyrimų rezultatus pateikia Komisijai, kad ši juos perduotų NAFO vykdomajam sekretoriui.

1.   Šio straipsnio tikslais tinklo akių dydis turi būti matuojamas naudojant Komisijos reglamente (EB) Nr. 517/2008 (15) nurodytus matuoklius pagal šio reglamento priedo 10 punkte nurodytą CEM III.A priedą.

2.   Joks laivas negali žvejoti tinklu, kurio akių dydis mažesnis nei nustatytasis kiekvienai iš šių rūšių:

3.   Laivas, vykdantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytų rūšių žvejybą, kuriame yra tinklų, kurių akių dydis mažesnis už nustatytąjį toje dalyje, užtikrina, kad tokie tinklai būtų tvirtai suvynioti ir supakuoti ir kad tų tinklų nebūtų galima nedelsiant panaudoti per tą žvejybą.

4.   Tačiau laivui, vykdančiam specializuotąją šio straipsnio 2 dalyje nenurodytų rūšių žvejybą, leidžiama reguliuojamų rūšių individus žvejoti tinklais, kurių akių dydis yra mažesnis už nurodytąjį toje dalyje, jei laikomasi 7 straipsnio 3 dalyje nustatytų priegaudai taikomų reikalavimų.

1.   Su tralais galima naudoti stiprinamąsias virves, dalijamuosius stropus ir tralo maišo plūdes, jeigu tie priedai neapriboja leidžiamo tinklo akių dydžio ir neuždengia tinklo akių.

2.   Laivams neleidžiama naudoti jokių priemonių ar įtaisų, kuriais uždengiamos tinklo akys ar sumažinamas jų dydis. Tačiau laivai gali šio reglamento priedo 12 punkte nurodytame CEM III.B priede „Leidžiami tralo maišo viršutinės dalies užmovai/krevečių tralo maišo jungiamosios grandinės“ aprašytus įtaisus pritvirtinti prie tralo maišo viršutinės dalies taip, kad jie neuždengtų tralo maišo, įskaitant prailginamąsias dalis, akių. Drobė, tinklinis audeklas arba kitokia medžiaga gali būti pritvirtinti prie tinklo tralo maišo apatinės dalies tik tiek, kiek reikia, kad būtų išvengta tralo maišo sugadinimo arba kad jis būtų sugadintas kuo mažiau.

3.   Laivai, žvejojantys šiaurines paprastąsias krevetes 3L ar 3M kvadrate, privalo naudoti rūšiuojamuosius tinklelius arba groteles, kurių strypeliai vienas nuo kito nutolę ne daugiau kaip 22 mm. Laivuose, žvejojančiuose šiaurines paprastąsias krevetes 3L kvadrate, turi būti ir jungiamosios grandinės, kurių ilgis, išmatuotas pagal šio reglamento priedo 12 punkte nurodytą CEM III.B priedą, yra ne trumpesnis kaip 72 cm.

4.   Žvejoti 18 straipsnio 1 dalyje nurodytuose rajonuose, leidžiama tik pelaginiais tralais.

5.   Joks žvejybos laivas negali:

1.   Laivo, kuris žvejoja reguliuojamame rajone, kapitonas:

2.   Jei prarasto įrankio surasti neįmanoma, laivo kapitonas per 24 valandas vėliavos valstybei narei praneša:

3.   Prarastą žvejybos įrankį suradusio laivo kapitonas per 24 valandas vėliavos valstybei narei praneša:

4.   Valstybė narė 2 ir 3 dalyse nurodytą informaciją nedelsdama praneša Komisijai, kad ši ją perduotų NAFO vykdomajam sekretoriui.

1.   Nė viename laive negali būti laikomos žuvys, kurių dydis mažesnis už mažiausią dydį, nustatytą pagal šio reglamento priedo 13 punkte nurodytą CEM I.D priedą; tokios žuvys nedelsiant paleidžiamos atgal į jūrą.

2.   Perdirbtos žuvys, kurių ilgis yra mažesnis už šio reglamento priedo 13 punkte nurodytame CEM I.D priede nustatytą tos rūšies žuvų ilgio ekvivalentą, laikomos perdirbtomis iš žuvų, kurių dydis mažesnis už nustatytą mažiausią tos rūšies žuvų dydį.

3.   Jei per vieną valksmą sužvejotų neverslinio dydžio žuvų skaičius viršija 10 % bendro per tą valksmą sužvejotų žuvų skaičiaus, kitą kartą laivas žvejybos įrankį velka ne arčiau kaip už 5 jūrmylių nuo bet kurios ankstesnio vilkimo vietos.

1.   Iki 2020 m. gruodžio 31 d. nė vienas laivas nevykdo dugninės žvejybos veiklos jokiame šio reglamento priedo 14 punkte nurodytame CEM 3 paveiksle pavaizduotame rajone, apibrėžiamame sujungiant šio reglamento priedo 15 punkte nurodytoje CEM 5 lentelėje nurodytas koordinates jų numerių eilės tvarka ir baigiant 1-ąja koordinate.

2.   Iki 2020 m. gruodžio 31 d. nė vienas laivas nevykdo dugninės žvejybos veiklos šio reglamento priedo 16 punkte nurodytame CEM 4 paveiksle pavaizduotame 3O kvadrato rajone, apibrėžiamame sujungiant šio reglamento priedo 17 punkte nurodytoje CEM 6 lentelėje nurodytas koordinates jų numerių eilės tvarka ir baigiant 1-ąja koordinate.

3.   Iki 2020 m. gruodžio 31 d. nė vienas laivas nevykdo dugninės žvejybos veiklos šio reglamento priedo 18 punkte nurodytame CEM 5 paveiksle pavaizduotuose 1–13 rajonuose, apibrėžiamuose sujungiant šio reglamento priedo 19 punkte nurodytoje CEM 7 lentelėje nurodytas koordinates numerių eilės tvarka ir baigiant 1-ąja koordinate.

4.   Iki 2018 m. gruodžio 31 d. nė vienas laivas nevykdo dugninės žvejybos veiklos šio reglamento priedo 18 punkte nurodytame CEM 5 paveiksle pavaizduotame 14 rajone, apibrėžiamame sujungiant šio reglamento priedo 19 punkte nurodytoje CEM 7 lentelėje nurodytas koordinates jų numerių eilės tvarka ir baigiant 1-ąja koordinate.

1.   Privaloma atlikti išankstinį tiriamosios dugninės žvejybos veiklos tyrimą pagal šio reglamento priedo 20 punkte nurodytame CEM I.E priede nustatytą tiriamosios žvejybos protokolą.

2.   Valstybės narės, kurių laivai ketina vykdyti tiriamosios dugninės žvejybos veiklą, vertinimo tikslais:

3.   Laivo kapitonas:

1.   Valstybė narė, pasisiūliusi dalyvauti tiriamosios dugninės žvejybos veikloje, savo pasiūlymą pagrindžia žinomo ir numatomo dugninės žvejybos veiklos, kurią vykdys su jos vėliava plaukiojantys laivai, poveikio PJE preliminariu vertinimu.

2.   1 dalyje nurodytam preliminariam vertinimui taikomi šie reikalavimai:

1.   Susidūrimo su PJE indikatorinių rūšių organizmais sąvoka apibrėžiama kaip per vieną žvejybos įrankio pastatymo operaciją (pavyzdžiui, tralo vilkimą, ūdos išleidimą arba žiauninio tinklo pastatymą) sužvejotas laimikis, kurį sudaro daugiau kaip 7 kg jūrų plunksnų ir (arba) 60 kg kitų gyvų koralų, ir (arba) 300 kg pinčių.

2.   Kiekviena valstybė narė reikalauja, kad su jos vėliava plaukiojančių laivų, vykdančių dugninės žvejybos veiklą reguliuojamame rajone, kapitonai nustatytų PJE indikatorinių rūšių laimikio kiekį, kai vykdant žvejybos operacijas aptinkama šio reglamento priedo 3 punkte nurodytame CEM I.E priedo VI dalyje išvardytų PJE indikatorinių rūšių organizmų buvimo įrodymų.

3.   Jei PJE indikatorinių rūšių organizmų, sužvejotų per 2 dalyje nurodytas žvejybos operacijas (pavyzdžiui, tralo vilkimą, žiauninio tinklo pastatymą ar ūdos išleidimą) kiekis yra didesnis už 1 dalyje nustatytą ribinę vertę, laivo kapitonas:

4.   Kiekviena valstybė narė reikalauja, kad už pėdsako ribų esančiuose rajonuose į laivą pagal 19 straipsnio 3 dalies b punktą būtų paskirtas pakankamai mokslinių žinių turintis stebėtojas, kuris:

5.   Kiekviena valstybė narė:

Gavusi NAFO pranešimą, Komisija gali vėl leisti žvejoti laikino žvejybos draudimo rajonuose.

1.   Kiekviena valstybė narė Komisijai elektroninėmis priemonėmis:

2.   Jokiam žvejybos laivui neleidžiama vykdyti žvejybos veiklos reguliuojamame rajone, išskyrus atvejus, kai:

3.   Jokia valstybė narė nesuteikia su jos vėliava plaukiojančiam žvejybos laivui leidimo vykdyti žvejybos veiklą reguliuojamame rajone, išskyrus atvejus, kai ji gali veiksmingai vykdyti savo kaip vėliavos valstybės pareigas tokio laivo atžvilgiu.

4.   Kiekviena valstybė narė reguliuoja leidimą turinčių laivų skaičių ir valdo jų žvejybos pastangas deramai atsižvelgdama į žvejybos galimybes, kuriomis ta valstybė narė gali naudotis reguliuojamame rajone.

5.   Kiekviena valstybė narė Komisijai elektroninėmis priemonėmis:

6.   Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad leidimo galiojimo laikotarpis sutaptų su 10 ir 11 dalyse nurodyto talpyklų plano patvirtinimo laikotarpiu.

7.   Kiekvienas žvejybos laivas turi būti pažymėtas žymenimis, kuriuos galima lengvai atpažinti vadovaujantis tarptautiniu mastu pripažintais standartais, pavyzdžiui, FAO žvejybos laivų žymėjimo ir identifikavimo standartinėmis specifikacijomis.

8.   Joks žvejybos laivas negali vykdyti veiklos reguliuojamame rajone, jei jame nėra naujausių galiojančių dokumentų, kuriuos išdavė vėliavos valstybės narės kompetentinga institucija ir kuriuose nurodyti bent šie laivo duomenys:

9.   Joks žvejybos laivas negali vykdyti žvejybos veiklos reguliuojamame rajone, jei jame nėra tikslaus naujausio talpyklų plano, kurį patvirtino kompetentinga institucija arba pripažino jo vėliavos valstybė narė.

10.   Talpyklų planui taikomi šie reikalavimai:

11.   Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad kompetentinga institucija kas dvejus metus patvirtintų, jog jos laivų, turinčių leidimą, talpyklų planas yra teisingas.

1.   Taikant šį straipsnį, „frachtuojanti susitariančioji šalis“ suprantama kaip susitariančioji šalis, kuriai paskirtos CEM I.A ir I.B prieduose nurodytos kvotos/žvejybos pastangos, arba valstybė narė, kuriai paskirtos žvejybos galimybės, o „vėliavos valstybė narė“ suprantama kaip valstybė narė, kurioje frachtuojamas laivas yra registruotas.

2.   Visas arba dalį paskirtų kvotų/žvejybos pastangų atitinkantį kiekį frachtuojanti susitariančioji šalis gali sužvejoti frachtuojamu leidimą turinčiu laivu (toliau – frachtuojamas laivas), plaukiojančiu su valstybės narės vėliava, jei laikomasi šių sąlygų:

3.   Visas frachtuojamo laivo pagal frachtavimo susitarimą sužvejotas laimikis ir priegauda priskiriami frachtuojančiai susitariančiajai šaliai.

4.   Vėliavos valstybė narė frachtuojamam laivui nesuteikia leidimo vykdant žvejybos operacijas pagal frachtavimo susitarimą tuo pačiu metu žvejoti naudojantis vėliavos valstybei narei paskirtomis kvotomis/žvejybos pastangomis arba kita frachtavimo sutartimi.

5.   Be išankstinio frachtuojančios susitariančiosios šalies leidimo jūroje negali būti atliekamas joks perkrovimas – taip užtikrinama, kad perkrovimą prižiūrėtų laive esantis stebėtojas.

6.   Vėliavos valstybė narė, prieš pradėdama vykdyti frachtavimo susitarimą, raštu praneša Komisijai apie savo pritarimą tam frachtavimo susitarimui.

7.   Vėliavos valstybė narė nedelsdama praneša Komisijai apie bet kurį iš šių įvykių:

8.   Vėliavos valstybė narė tvarko atskirą pagal kiekvieną su jos vėliava plaukiojančio laivo frachtavimo sutartį vykdomos žvejybos operacijų laimikio ir priegaudos duomenų registrą ir tuos duomenis praneša frachtuojančiai susitariančiajai šaliai ir Komisijai.

9.   Frachtuojamame laive visada turi būti šie dokumentai:

1.   Perdirbti reguliuojamame rajone sužvejoti visų rūšių individai ženklinami taip, kad būtų galima identifikuoti kiekvieną rūšį ir produktų kategoriją. Ženklinant bet kurios rūšies individus turi būti nurodomi šie duomenys:

2.   Etiketės ant sandėliuojamų pakuočių turi būti saugiai pritvirtintos, uždėtos kaip antspaudas arba užrašytos ir turi būti tokio dydžio, kad jas galėtų perskaityti įprastas pareigas vykdantys inspektoriai.

3.   Etiketės pateikiamos rašalu kontrastiškame fone.

4.   Kiekvienoje pakuotėje turi būti tik:

1.   Laimikiui stebėti kiekvienas žvejybos laivas turi žvejybos žurnalą, produkcijos žurnalą ir sandėliavimo planą, kuriuose registruoja žvejybos reguliuojamame rajone veiklą.

2.   Kiekviename žvejybos laive turi būti žvejybos žurnalas, kuris laive laikomas ne trumpiau kaip 12 mėnesių ir kuriame pagal šio reglamento priedo 30 punkte nurodytą CEM II.A priedą:

3.   Kiekviename žvejybos laive turi būti produkcijos žurnalas, kuris laive laikomas ne trumpiau kaip 12 mėnesių, ir kuriame:

4.   Kiekviename žvejybos laive, deramai atsižvelgiant į su sauga ir laivo navigacija susijusias laivo kapitono pareigas, visas reguliuojamame rajone sužvejotas laimikis sandėliuojamas atskirai nuo viso už reguliuojamo rajono ribų sužvejoto laimikio ir užtikrinama, kad tie laimikiai būtų aiškiai atskirti plastiko, faneros arba tinklo pertvaromis.

5.   Kiekvienas žvejybos laivas turi turėti sandėliavimo planą:

6.   Kiekvienas žvejybos laivas elektroninėmis priemonėmis savo ŽSC perduoda šias ataskaitas, parengtas laikantis šio reglamento priedo 31 ir 32 punktuose nurodytuose CEM II.D ir II.F prieduose kiekvieno tipo ataskaitai nustatytų formos ir turinio reikalavimų:

Pranešant CEM I.C priede išvardytų rūšių laimikį, kurio bendras laive laikomų individų gyvasis svoris yra mažesnis kaip 100 kg, gali būti nurodomas triraidis kodas MZZ (nenurodytos jūrų gyvūnų rūšys), išskyrus tuos atvejus, kai tą laimikį sudaro rykliai. Apie visus ryklius pranešama rūšies tikslumu, nurodant atitinkamą triraidį kodą, pateiktą CEM I.C priede, arba, jeigu atitinkami rykliai nėra įtraukti į CEM I.C priedą ar į FAO ASFIS rūšių sąrašą Žuvininkystės statistikos tikslais, – kiek įmanoma tiksliau. Jei ryklių rūšies pranešti neįmanoma, jie registruojant atitinkamai priskiriami prie dygliaryklių (SHX) arba paprastųjų dygliaryklių (DGX) ir pateikiamas šio reglamento priedo 11 punkte nurodytame CEM I.C priede nurodytas jų triraidis kodas. Taip pat registruojamas kiekvieno valksmo arba žvejybos įrankio pastatymo operacijos atveju pagauto ryklio apytikris svoris.

7.   6 dalyje nurodytos ataskaitos gali būti atšauktos naudojantis šio reglamento priedo 32 punkte nurodyto CEM II.F priedo 8 punkte nustatytos formos pranešimu apie atšaukimą. Jei kuri nors iš minėtų ataskaitų koreguojama, po pranešimo apie atšaukimą nedelsiant per šiame straipsnyje nustatytą laikotarpį išsiunčiama nauja ataskaita.

Vėliavos valstybės ŽSC nedelsdamas praneša Komisijai, kad jis priėmė su jos vėliava plaukiojančių laivų prašymą atšaukti ataskaitą.

8.   Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos ŽSC gautas 6 dalyje nurodytas ataskaitas iš karto elektroninėmis priemonėmis perduotų NAFO vykdomajam sekretoriui, naudodamasis šio reglamento priedo 31 punkte nurodytame CEM II.D priede nustatyta forma, o jų kopijas nusiųstų Komisijai ir EŽKA.

9.   Kiekviena valstybė narė:

1.   Kiekviename žvejybos laive, vykdančiame veiklą reguliuojamame rajone, turi būti palydovinio stebėjimo prietaisas, galintis sausumoje esančiam ŽSC nuolat ir ne rečiau kaip kartą per valandą automatiškai perduoti laivo koordinates, pateikiant šiuos LSS duomenis:

2.   Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos ŽSC laikytųsi šių reikalavimų:

3.   Kiekviena valstybė narė prisiima visas išlaidas, susijusias su jos naudojama LSS.

4.   Jei inspektorius pastebi reguliuojamame rajone esantį žvejybos laivą ir iš jo negauna duomenų pagal 1, 2 ar 8 dalis, jis apie tai praneša to laivo kapitonui ir Komisijai.

5.   Valstybė narė užtikrina, kad su jos vėliava plaukiojančio žvejybos laivo kapitonas, savininkas arba jo atstovas būtų informuojamas, kai laivo palydovinio stebėjimo prietaisas sugenda arba neveikia.

6.   Jei palydovinio stebėjimo prietaisas sugenda, laivo kapitonas užtikrina, kad jis būtų pataisytas ar pakeistas per vieną mėnesį po sugedimo arba, jei žvejybos reisas trunka ilgiau kaip mėnesį, kad prietaisas būtų pataisytas ar pakeistas laivui kitą kartą įplaukus į uostą.

7.   Joks žvejybos laivas, kurio palydovinio stebėjimo prietaisas yra sugedęs, negali pradėti žvejybos reiso.

8.   Kiekvienas veiklą vykdantis žvejybos laivas, kurio palydovinio stebėjimo prietaisas yra sugedęs, bent kartą per 4 valandas savo vėliavos valstybės narės ŽSC perduoda LSS užregistruotų koordinačių duomenis kitomis turimomis ryšio priemonėmis, visų pirma palydovinio ryšio priemonėmis, e. paštu, radijo ryšio priemonėmis, faksu arba teleksu.

9.   Vėliavos valstybė narė užtikrina, kad:

10.   Kiekviena valstybė narė gali naudotis NAFO LSS duomenimis paieškos ir gelbėjimo tikslais arba jūrų saugai užtikrinti.

1.   Stebėtojai turi būti nepriklausomi ir nešališki, o jų kvalifikacija, žinios, įgūdžiai bei gebėjimai turi būti tinkami visoms užduotims, funkcijoms ir reikalavimams, nurodytiems šiame straipsnyje, vykdyti. Stebėtojai savo pareigas ir funkcijas vykdo nešališkai, nepriklausomai nuo pilietybės ir to, su kokia vėliava laivas plaukioja, ir jiems nedaromas nederamas poveikis ir jie neturi gauti naudos, kurie susiję su laivų, žvejojančių reguliuojamame rajone, žvejybos veikla.

2.   Nedarant poveikio 3 dalyje nustatytai išimčiai, kiekviename žvejybos laive, vykdančiame žvejybos veiklą reguliuojamame rajone, visą laiką turi būti bent vienas stebėtojas, vadovaujantis stebėtojų programos nuostatomis. Žvejybos laivas žvejybos nepradeda tol, kol stebėtojas nėra paskirtas į laivą. Jei laive stebėtojo nėra, tai laikoma sunkiu pažeidimu.

3.   Nukrypstant nuo 2 dalies ir jeigu NAFO nėra paprašiusi aukštesnio stebėjimo aprėpties lygio, valstybė narė gali leisti, kad su jos vėliava plaukiojančiuose žvejybos laivuose stebėtojai būtų mažiau nei 100 %, bet ne mažiau kaip 25 % jos laivyno vykdomų žvejybos reisų ar dienų, kurias tie žvejybos laivai yra reguliuojamame rajone per metus, su sąlyga, kad vėliavos valstybė narė laivų, kuriuose nėra stebėtojo, atžvilgiu:

4.   Jei inspektorius surašo pranešimą apie pažeidimą, padarytą žvejybos laivo, kuriame pranešimo surašymo metu nėra stebėtojo, išskyrus atvejus, kai stebėtojo laive nėra pagal 3 dalį, tas pažeidimas laikomas sunkiu pažeidimu 35 straipsnio 1 dalies tikslu ir, jeigu vėliavos valstybė narė nepareikalauja, kad žvejybos laivas tuoj pat plauktų į uostą pagal 35 straipsnio 3 dalį, ji nedelsdama paskiria į tą žvejybos laivą stebėtoją.

5.   Kiekviena valstybė narė:

6.   Valstybė narė, iš stebėtojo gavusi stebėtojo ataskaitą, kurioje pranešama apie su jos vėliava plaukiojančiu laivu susijusius neatitikimus CEM arba incidentą, įskaitant bet kokį trukdymą stebėtojui, bandymą jį įbauginti, kišimąsi į jo darbą ar kitokį būdą neleisti jam vykdyti savo pareigų:

7.   Kiekviena valstybė narė Komisijai pateikia:

8.   Jeigu žvejybos laive yra kitos valstybės narės arba NAFO susitariančiosios šalies stebėtojas, tas stebėtojas turi atsiskaityti laivo vėliavos valstybei narei.

9.   Jeigu žvejybos laive privalo būti stebėtojas, tačiau jo nėra, vėliavos valstybė narė gali leisti kitai susitariančiajai šaliai skirti stebėtoją į laivą.

10.   Jei stebėtojui atliekant užduotis nustatoma, kad esama didelio pavojaus stebėtojui, vėliavos valstybė narė imasi priemonių užtikrinti, kad stebėtojas būtų išlaipintas iš laivo, nebent pavojus yra pašalintas, ir iki tol, kol pavojus bus pašalintas.

11.   Į laivą paskirti stebėtojai vykdo bent šias pareigas:

12.   Su valstybės narės vėliava plaukiojančio laivo kapitonas:

13.   Išskyrus atvejus, kai yra kitaip susitarta su kita NAFO susitariančiąja šalimi arba vėliavos valstybe nare, kiekviena valstybė narė padengia jos paskirtų stebėtojų atlyginimo išlaidas. Vėliavos valstybė narė gali leisti žvejybos veiklos vykdytojams prisidėti prie stebėtojų atlyginimo išlaidų dengimo, nedarant poveikio 14 daliai.

14.   Stebėtojai negali turėti su laivu, žvejojančiu reguliuojamame rajone, susijusių finansinių interesų ir siekti iš jo gauti naudos ir jiems atlyginama tokiu būdu, kuriuo užtikrinamas finansinis nepriklausomumas nuo bet kokio laivo, žvejojančio reguliuojamame rajone.

15.   Informacija, kurią valstybės narės privalo pateikti pagal 3 dalies c ir d punktus, 5 dalies a punktą, 6 dalies c punktą ir 7 dalį, persiunčiama Komisijai arba jos paskirtai įstaigai, kuri užtikrina, kad ši informacija nedelsiant būtų persiųsta NAFO vykdomajam sekretoriui ir paskelbta NAFO MCS svetainėje.

1.   EŽKA koordinuoja Sąjungos inspektavimo ir priežiūros veiklą. Tuo tikslu ji gali kartu su atitinkamomis valstybėmis narėmis parengti bendras inspektavimo ir priežiūros veiklos programas (toliau – sistema). Valstybės narės, kurių laivai vykdo žvejybą reguliuojamame rajone, patvirtina būtinas priemones, palengvinančias sistemos įgyvendinimą, visų pirma susijusį su reikalingais žmogiškaisiais ir materialiniais ištekliais ir šių išteklių panaudojimo laikotarpiais bei zonomis.

2.   Inspektavimą ir priežiūrą vykdo valstybių narių paskirti inspektoriai, apie kuriuos valstybės narės per sistemą praneša EŽKA.

3.   Valstybės narės, bendradarbiaudamos su Komisija ir EŽKA, bendru sutarimu gali inspektorius ir EŽKA koordinatorius, kuriuos EŽKA paskyrė dalyvauti sistemoje, išsiųsti į kitos NAFO susitariančiosios šalies inspektavimo platformą.

4.   Jei vienu metu reguliuojamame rajone yra daugiau kaip 15 valstybėms narėms priklausančių žvejybos laivų, EŽKA ir valstybės narės užtikrina, kad tuo metu:

5.   Sistemoje dalyvaujančios valstybės narės kiekvienai inspektavimo platformai, prieš jai patenkant į reguliuojamą rajoną, pateikia savo pastebėjimų ir įlipimų į laivus per ankstesnes dešimt dienų sąrašą, kuriame nurodo datas, koordinates ir kitą svarbią informaciją.

6.   Kiekviena sistemoje dalyvaujanti valstybė narė, koordinuodama savo veiksmus su Komisija arba EŽKA, užtikrina, kad kiekviena su jos vėliava plaukiojanti inspektavimo platforma, vykdanti veiklą reguliuojamame rajone, palaikytų patikimą ryšį (jei įmanoma, kasdien) su visomis kitomis reguliuojamame rajone veiklą vykdančiomis inspektavimo platformomis, kad galėtų keistis veiklai koordinuoti būtina informacija.

7.   Mokslinių tyrimų laivuose besilankantys inspektoriai atsižvelgia į laivo statusą ir atlieka tik tas inspektavimo procedūras, kurios būtinos siekiant įsitikinti, kad laivo vykdoma veikla atitinka jo mokslinių tyrimų planą. Jei inspektoriai turi pagrįstų priežasčių įtarti, kad laivas vykdo jo mokslinių tyrimų plano neatitinkančią veiklą, apie tai turi būti nedelsiant informuojamos Komisija ir EŽKA.

8.   Valstybės narės užtikrina, kad jų inspektoriai su reguliuojamame rajone veiklą vykdančiais laivais elgtųsi teisingai ir jiems taikytų vienodas sąlygas ir su jokios NAFO susitariančiosios šalies vėliava plaukiojančių laivų netikrintų neproporcingai dažnai. Visais metų ketvirčiais inspektavimų, kuriuos inspektoriai atlieka su kitos NAFO susitariančiosios šalies vėliava plaukiojančiuose laivuose, skaičius turi kuo labiau atitikti bendros reguliuojamame rajone vykdomos žvejybos veiklos dalį, įskaitant, inter alia, laimikio dydį ir žvejybos dienų skaičių. Nustatydami inspektavimo dažnumą inspektoriai gali atsižvelgti į žvejybos laivo žvejybos modelius ir ankstesnius jo atitikties reikalavimams duomenis.

9.   Dalyvaudama sistemoje valstybė narė užtikrina, kad, išskyrus atvejus, kai remiantis jos vidaus teise inspektuojamas su jos pačios vėliava plaukiojantis žvejybos laivas, šiai sistemai paskirti inspektoriai ir inspektoriai stažuotojai:

10.   Visos šiame skyriuje nurodytos inspektavimo, priežiūros bei tyrimo ataskaitos ir su jomis susiję atvaizdai ar įrodymai tvarkomi laikantis konfidencialumo pagal šio reglamento priedo 37 punkte nurodytą CEM II.B priedą.

1.   Kiekviena valstybė narė kasmet ne vėliau kaip lapkričio 1 d. EŽKA (su kopija Komisijai) nusiunčia šią informaciją, kurią pastaroji paskelbia NAFO MCS svetainėje:

2.   Dalyvaudama sistemoje valstybė narė užtikrina, kad EŽKA būtų iš anksto pranešama kiekvieno jos paskirtos inspektavimo platformos patruliavimo data ir pradžios bei pabaigos laikas.

1.   Jei inspektorius reguliuojamame rajone pastebi su NAFO susitariančiosios šalies vėliava plaukiojantį žvejybos laivą, kurį yra priežasčių įtarti padarius akivaizdų šio reglamento pažeidimą, ir jei nėra įmanoma tuojau pat atlikti inspektavimo, inspektorius turi:

2.   Gavusi tokią priežiūros ataskaitą valstybės narės kompetentinga institucija nedelsdama:

3.   Kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija, gavusi priežiūros ataskaitą, susijusią su jos vėliava plaukiojančiu laivu, atlieka tyrimą, reikalingą tinkamiems tolesniems veiksmams apibrėžti.

4.   Kiekviena valstybė narė tyrimo ataskaitą siunčia EŽKA, o pastaroji ją paskelbia NAFO MCS svetainėje ir nusiunčia Komisijai.

1.   Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos inspektoriai užpildytų kiekvieno inspektavimo ataskaitos formą, pateiktą šio reglamento priedo 41 punkte nurodytame CEM IV.B priede (toliau – inspektavimo ataskaita).

2.   Pildant inspektavimo ataskaitą:

3.   Inspektuojanti valstybė narė:

4.   Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad nustatant faktus NAFO inspektorių parengtų inspektavimo ir priežiūros ataskaitų įrodomasis statusas būtų lygiavertis jų pačių inspektorių inspektavimo ir priežiūros ataskaitų statusui.

5.   Valstybės narės bendradarbiauja siekdamos palengvinti teisminius ar kitokius procesus, pradėtus atsižvelgiant į NAFO inspektoriaus pagal sistemą pateiktą ataskaitą.

1.   Kiekviena inspektuojanti valstybė narė užtikrina, kad jos inspektoriai, nustatę šio reglamento pažeidimą:

2.   Inspektuojanti valstybė narė:

EŽKA inspektavimo ataskaitą PDF formatu paskelbia NAFO MCS svetainėje.

3.   Tolesnius su pažeidimais susijusius veiksmus vėliavos valstybė narė vykdo laikydamasi 36 straipsnio nuostatų.

1.   Sunkiais pažeidimais, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnyje, yra laikomi šie pažeidimai:

2.   Konstatavęs, kad laivas padarė sunkų pažeidimą, inspektorius:

3.   Jei su jos vėliava plaukiojantis laivas siejamas su sunkiu pažeidimu, vėliavos valstybė narė:

4.   Jei sunkus pažeidimas yra neteisingas laimikio registravimas, išsamus inspektavimas turi apimti fizinį inspektavimą ir viso laive laikomo laimikio surašymą pagal rūšis ir kvadratus.

5.   Šio straipsnio tikslais „neteisingas laimikio registravimas“ reiškia ne mažesnį kaip 10 tonų arba 20 % skirtumą (taikoma didesnė vertė) tarp inspektoriaus nustatytų laive laikomo perdirbto laimikio (pagal rūšis arba bendro) įverčių ir produkcijos žurnale užregistruotų duomenų, apskaičiuotą kaip procentinė produkcijos žurnalo duomenų dalis.

6.   Pritarus vėliavos valstybei narei, jei NAFO susitariančioji šalis, kuri yra uosto valstybė, nėra inspektoriaus valstybė narė, atliekant išsamų inspektavimą ir surašant laimikį gali dalyvauti tos NAFO susitariančiosios šalies, kuri yra uosto valstybė, arba uosto valstybės narės inspektoriai.

7.   Jei netaikomas 3 dalies c punktas, vėliavos valstybė:

8.   Kai vėliavos valstybė narė įsako inspektuojamam laivui plaukti į uostą, inspektoriai gali į jį įlipti ar jame likti ir plaukti juo į uostą, jei vėliavos valstybė narė nereikalauja, kad inspektoriai paliktų laivą.

1.   Valstybė narė su jos vėliava plaukiojančiam laivui padarius pažeidimą:

2.   1 dalies c ir d punktuose nurodyti teisminiai arba administraciniai veiksmai ir sankcijos gali, priklausomai nuo pažeidimo sunkumo ir remiantis vidaus teise, apimti šiuos elementus (bet neturi jais apsiriboti):

3.   Kiekviena vėliavos valstybė narė užtikrina, kad visi pranešimai apie pažeidimą būtų laikomi lygiaverčiais jos pačios inspektorių pateiktiems pranešimams apie pažeidimą.

4.   Vėliavos valstybė narė ir uosto valstybė narė nedelsdamos Komisijai:

1.   Kiekviena valstybė narė ne vėliau kaip kiekvienų metų vasario 1 d. pagal sistemą Komisijai ir EŽKA pateikia šią informaciją:

Ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 1 d. Komisija persiunčia pirmoje pastraipoje nurodytą informaciją NAFO vykdomajam sekretoriui.

2.   1 dalies pirmos pastraipos d punkte nurodytose ataskaitose nurodomas esamas pažeidimo nagrinėjimo proceso statusas. Valstybė narė neužbaigtus pažeidimų nagrinėjimo procesus vardija kiekvienoje paskesnėje ataskaitoje iki kol praneša apie galutinį pažeidimo nagrinėjimo rezultatą.

3.   Valstybė narė dėl kiekvieno pažeidimo, dėl kurio ji nusprendė nesiimti veiksmų ar neskirti sankcijų, pateikia pakankamai išsamų tokio sprendimo paaiškinimą.

1.   Uosto valstybė narė Komisijai ir EŽKA pateikia paskirtųjų uostų, į kuriuos žvejybos laivams gali būti leista įplaukti, kad iškrautų ar perkrautų laimikį ir (arba) pasinaudotų uosto paslaugomis, sąrašą ir kuo geriau užtikrina, kad kiekvienas paskirtasis uostas turėtų pakankamai pajėgumų inspektavimui vykdyti pagal šį skyrių. Komisija paskirtųjų uostų sąrašą PDF formatu paskelbia NAFO MCS svetainėje. Jei sąrašas vėliau pakeičiamas, naujasis sąrašas vietoj senojo skelbiamas likus ne mažiau kaip penkiolikai dienų iki pakeitimo įsigaliojimo.

2.   Uosto valstybė narė nustato minimalų išankstinio prašymo terminą. Išankstinio prašymo terminas turi būti trys darbo dienos iki numatomo atvykimo laiko. Tačiau susitarusi su Komisija uosto valstybė narė gali numatyti kitą išankstinio prašymo terminą, atsižvelgdama, inter alia, į laimikio tipą arba atstumą tarp žvejybos vietos ir jos uostų. Informaciją apie išankstinio prašymo terminą uosto valstybė narė pateikia Komisijai, kuri ją PDF formatu paskelbia NAFO MCS svetainėje.

3.   Uosto valstybė narė paskiria kompetentingą instituciją, kuri veikia kaip kontaktinis centras, į kurį siunčiami 41 straipsnyje nurodyti prašymai ir 40 straipsnio 2 dalyje nurodyti patvirtinimai ir kuris išduoda šio straipsnio 6 dalyje nurodytus leidimus. Kompetentingos institucijos pavadinimą ir kontaktinius duomenis uosto valstybė narė praneša Komisijai, kuri ją PDF formatu paskelbia NAFO MCS svetainėje.

4.   1, 2 ir 3 dalyse nustatyti reikalavimai netaikomi, jei Sąjunga su kitos NAFO susitariančiosios šalies vėliava plaukiojantiems laivams neleidžia iškrauti ar perkrauti laimikio arba naudotis uostais.

5.   Uosto valstybė narė 41 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos formos kopiją nedelsdama persiunčia NAFO susitariančiajai šaliai, kuri yra laivo vėliavos valstybė, ir, jei laivas vykdė perkrovimo operacijas, – NAFO susitariančiajai šaliai, kuri yra laivų, iš kurių perkraunama, vėliavos valstybė.

6.   Žvejybos laivai negali įplaukti į uostą be uosto valstybės narės kompetentingų institucijų išankstinio leidimo. Leidimas iškrauti ar perkrauti laimikį arba naudotis kitomis uosto paslaugomis duodamas tik jei yra gautas NAFO susitariančiosios šalies, kuri yra vėliavos valstybė, patvirtinimas, kaip nurodyta 40 straipsnio 2 dalyje.

7.   Nukrypstant nuo 6 dalies, uosto valstybė narė gali leisti iškrauti visą laimikį arba jo dalį ir be toje dalyje nurodyto patvirtinimo, jei tenkinamos šios sąlygos:

8.   Uosto valstybė narė nedelsdama laivo kapitonui praneša apie savo sprendimą leisti arba neleisti įplaukti į uostą, arba, jei laivas yra uoste, – iškrauti ar perkrauti laimikį arba kitaip pasinaudoti uostu. Jei į uostą įplaukti leidžiama, uosto valstybė narė grąžina laivo kapitonui šio reglamento priedo 43 punkte nurodytame CEM II.L priede nustatytos su uosto valstybės kontrole susijusio išankstinio prašymo formos, kurios C dalis turi būti tinkamai užpildyta, kopiją. Ši kopija taip pat nusiunčiama Komisijai, kuri ją nedelsdama paskelbia NAFO MCS svetainėje. Jei į uostą įplaukti neleidžiama, valstybė narė taip pat apie tai praneša NAFO susitariančiajai šaliai, kuri yra vėliavos valstybė.

9.   Jei išankstinis prašymas panaikinamas, kaip nurodyta 41 straipsnio 2 dalyje, uosto valstybė narė panaikinto su uosto valstybės kontrole susijusio išankstinio prašymo formos kopiją nusiunčia Komisijai, kuri ją paskelbia NAFO MCS svetainėje, kad ji būtų automatiškai persiųsta NAFO susitariančiajai šaliai, kuri yra vėliavos valstybė.

10.   Jei išteklių atkūrimo plane nereikalaujama kitaip, uosto valstybė narė kiekvienais ataskaitiniais metais inspektuoja ne mažiau kaip 15 % visų iškrovimo arba perkrovimo operacijų. Spręsdama, kuriuos laivus inspektuoti, uosto valstybė narė visų pirma renkasi:

11.   Inspektavimas turi atitikti šio reglamento priedo 44 punkte nurodyto CEM IV.H priedo reikalavimus ir jį turi atlikti įgaliotieji uosto valstybės narės inspektoriai, kurie prieš inspektavimą laivo kapitonui turi pateikti asmens dokumentus.

12.   Uosto valstybei narei sutikus, savo inspektoriams lydėti ir inspektavimui stebėti Komisija gali pakviesti kitų NAFO susitariančiųjų šalių inspektorius.

13.   Inspektavimas uoste apima visų žvejybos išteklių iškrovimo arba perkrovimo tame uoste stebėseną. Tokio inspektavimo metu uosto valstybės narės inspektorius turi atlikti bent tokius veiksmus:

14.   Uosto valstybė narė, jei įmanoma, palaiko ryšį su laivo kapitonu arba aukštesniaisiais laivo įgulos nariais, taip pat su stebėtoju ir, jei įmanoma ir būtina, užtikrina, kad inspektorių lydėtų vertėjas žodžiu.

15.   Uosto valstybė narė kuo labiau stengiasi išvengti bereikalingo žvejybos laivo gaišinimo ir užtikrina, kad laivas patirtų kuo mažiau trukdymų bei nepatogumų, be kita ko, kad būtų išvengta bereikalingo žuvų kokybės pablogėjimo.

16.   Kiekvienas inspektavimas dokumentuojamas pildant šio reglamento priedo 9 punkte nurodytame CEM IV.C priede nustatytą PSC 3 formą (su uosto valstybės kontrole susijusio inspektavimo formą). Pildant ir po užpildymo tvarkant su uosto valstybės kontrole susijusio inspektavimo ataskaitą:

17.   Uosto valstybė narė nedelsdama nusiunčia Komisijai ir EŽKA kiekvienos su uosto valstybės kontrole susijusio inspektavimo ataskaitos kopiją. Komisija su uosto valstybės kontrole susijusio inspektavimo ataskaitą PDF formatu paskelbia NAFO MCS svetainėje, kad ji būtų automatiškai persiųsta NAFO susitariančiajai šaliai, kuri yra vėliavos valstybė, ir visų laivų, kurie perkrovė laimikį į inspektuojamą žvejybos laivą, vėliavos valstybėms.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliavomis plaukiojančių laivų kapitonai vykdytų 41 straipsnyje išdėstytas jiems skirtas pareigas.

2.   Žvejybos laivo, kuris ketina iškrauti ar perkrauti laimikį arba naudotis kitomis uosto paslaugomis, arba kuris vykdo perkrovimo operacijas už uosto ribų, valstybė narė, grąžindama pagal 39 straipsnio 5 dalį persiųstą šio reglamento priedo 43 punkte nurodytame CEM II.L priede nustatytos su uosto valstybės kontrole susijusio išankstinio prašymo formos kopiją, su tinkamai užpildyta B dalimi, joje patvirtina, kad:

3.   Valstybė narė nusiunčia Komisijai kompetentingos institucijos, kuri veikia kaip kontaktinis centras, į kurį siunčiami 39 straipsnio 5 dalyje nurodyti prašymai ir kuris suteikia 39 straipsnio 6 dalyje nurodytą patvirtinimą, kontaktinius duomenis. Komisija šią informaciją PDF formatu paskelbia NAFO NCS svetainėje.

1.   Įplaukti į uostą ketinančio žvejybos laivo kapitonas ar atstovas prašymą leisti įplaukti per 39 straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą persiunčia uosto valstybės narės kompetentingoms institucijoms. Prie tokio prašymo pridedama šio reglamento priedo 43 punkte nurodytame CEM II.L priede nustatyta su uosto valstybės kontrole susijusio išankstinio prašymo forma, kuri turi būti tinkamai užpildyta laikantis šių reikalavimų:

2.   Laivo kapitonas arba atstovas gali panaikinti išankstinį prašymą pranešdamas apie tai uosto, kuriuo ketino pasinaudoti, kompetentingoms institucijoms. Prie prašymo pridedama pirminės šio reglamento priedo 43 punkte nurodytame CEM II.L priede nustatytos su uosto valstybės kontrole susijusio išankstinio prašymo formos kopija su įstrižai einančiu užrašu „Panaikinta“.

3.   Laivo kapitonas iškrovimo arba perkrovimo operacijų nepradeda ir kitomis uosto paslaugomis nesinaudoja, kol nėra gavęs valstybės narės kompetentingos institucijos leidimo ar anksčiau PSC 1 arba PSC 2 formoje nurodyto numatomo atvykimo laiko. Visgi pradėti iškrovimo ar perkrovimo operacijas ir pradėti naudotis kitomis uosto paslaugomis galima ir anksčiau numatomo atvykimo laiko, jei tam leidimą davė uosto valstybės narės kompetentingos institucijos.

4.   Laivo kapitonas turi:

1.   Kiekvienas valstybės, kuri nėra susitariančioji šalis, laivo kapitonas leidimo įplaukti į uostą prašo uosto valstybės narės kompetentingos institucijos pagal 41 straipsnio nuostatas.

2.   Kiekviena uosto valstybė narė:

3.   Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad nė vienas valstybės, kuri nėra susitariančioji šalis, laivas nevykdytų iškrovimo ar perkrovimo operacijų jos uostuose ar kitaip nesinaudotų jos uostais, nebent laivo inspektavimą būtų atlikę tinkamai įgalioti jos pareigūnai, gerai išmanantys šį reglamentą, o laivo kapitonas įrodytų, kad laive laikomų rūšių, kurioms taikoma Konvencija, žuvys buvo sužvejotos už reguliuojamo rajono ribų arba laikantis šio reglamento nuostatų.

1.   Be informacijos, teiktinos pagal 42 ir 44 straipsnius, kiekviena valstybė narė gali nedelsdama papildomai perduoti Komisijai visą informaciją, galinčią padėti identifikuoti bet kurį valstybės, kuri nėra susitariančioji šalis, laivą, kuris, tikėtina, vykdo NNN žvejybą reguliuojamame rajone.

2.   Jei susitariančioji šalis prieštarauja tam, kad laivas, įtrauktas į NEAFC NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą, būtų įtrauktas į NAFO NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą arba iš jo išbrauktas, tokį laivą NAFO vykdomasis sekretorius įtraukia į preliminarų NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą.

1.   Ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 18 d. Komisija pagal 51 straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl šio reglamento priede nurodytų CEM ir CEM priedais. Komisijai pagal 51 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl to deleguotojo akto vėlesnio dalinio pakeitimo.

2.   Komisijai pagal 51 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas iš dalies keičiamas siekiant jį pritaikyti prie NAFO priimtų priemonių, kurios Sąjungai ir jos valstybėms narėms yra privalomos, dėl:

3.   Pagal 1 dalį priimti daliniai pakeitimai turi būti griežtai susiję tik su CEM dalinių pakeitimų įgyvendinimu Sąjungos teisėje.

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   50 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2019 m. birželio 17 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 50 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.   Pagal 50 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.