52012DC0401

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Prieinamesnė mokslinė informacija. Naudingesnės viešosios investicijos į mokslinius tyrimus

1.           Įvadas

Pažangios, tvarios ir integracinės ekonomikos strategijoje „Europa 2020“ pabrėžiama, kad esminis augimo veiksnys – žinios ir inovacijos. Mokslinių tyrimų rezultatai (įskaitant tiek leidinius, tiek duomenų rinkinius) turi būti platinami greitai ir plačiai skaitmeninėmis priemonėmis. Taip spartinamas mokslinių atradimų procesas, sudaromos sąlygos vykdyti naujoviškus žinioms imlius mokslinius tyrimus, o Europos įmonės ir pramonė įgyja galimybę sistemingai įsisavinti mokslinių tyrimų rezultatus. Norėdama paskatinti mokslo ir technologijų pažangą Europos Sąjunga (ES) turėtų peržiūrėti mokslinės informacijos sklaidos politiką bei praktiką ir imtis reikiamų veiksmų, kad viešosiomis lėšomis finansuojamų mokslinių tyrimų rezultatai taptų prieinamesni.

Pavyzdys. Iššifravus žmogaus genomą mokslininkai padės kovoti su sunkiomis ligomis, pvz., vėžiu, Alzhaimerio liga ir ŽIV / AIDS. Apskaičiuota, kad 3,8 mlrd. JAV dolerių, valdžios sektoriaus investuotų į JAV koordinuojamą žmogaus genomo projektą, prie kurio svariai prisidėjo Europos mokslo bendruomenė, poveikio ekonomikai vertė – 796 mlrd. JAV dolerių, sukurta 310 000 darbo vietų ir paskatintas perversmas genomo tyrimų srityje. Tai puikiai parodo, kokią galią gali turėti laisva prieiga prie mokslinės informacijos.

Šiame komunikate išdėstoma, kokių veiksmų Komisija ketina imtis prieigai prie mokslinės informacijos gerinti ir viešųjų investicijų į mokslinius tyrimus naudai didinti. Be to, jame paaiškinama, kaip laisvos prieigos politika bus įgyvendinama pagal 2014–2020 m. ES bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“. Prie šio komunikato pridedama rekomendacija valstybėms narėms, kurioje raginama tobulinti valstybėse narėse taikomą prieigos ir išsaugojimo politiką ir praktiką.

Ši iniciatyva grindžiama dviem tarpusavyje susijusiomis politikos kryptimis. Pirmoji kryptis nustatyta „Skaitmeninėje Europos darbotvarkėje“[1], kurioje nustatoma atvirųjų duomenų politika, aprėpianti įvairią informaciją, kurią rengia ar renka arba už kurią moka Europos Sąjungos viešosios įstaigos[2]. Antroji – Komunikate „Inovacijų Sąjunga“[3], kuriame apžvelgiama ES mokslinių tyrimų ir inovacijų politika ir programos.

Siūlomos priemonės pagrįstos ankstesniais veiksmais, visų pirma 2007 m. Komunikatu dėl mokslinės informacijos skaitmeniniame amžiuje[4] ir susijusiomis Tarybos išvadomis, 2009 m. Komunikatu dėl e. mokslui skirtos IRT infrastruktūros[5] ir Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) strategine politika.

Kad mokslinė informacija taptų prieinamesnė, valstybės narės, mokslinius tyrimus finansuojančios įstaigos, mokslo darbuotojai, mokslinių leidinių leidėjai, universitetai ir jų bibliotekos, novatoriškos pramonės šakos ir plačioji visuomenė turi veikti drauge. Europos mokslinės informacijos sistemą būtina priderinti prie skaitmeninio amžiaus sąlygų, kad vadinamoji ES penktoji laisvė – laisvas žinių judėjimas[6] – taptų tikrove.

2.           Kodėl Europai svarbu, kad mokslinė informacija taptų prieinamesnė?

Šiuolaikinių mokslinių tyrimų pagrindas – plataus masto mokslinės diskusijos ir pažanga tobulinant ankstesnę veiklą. Todėl visapusiškiau ir plačiau prieinami moksliniai leidiniai ir duomenys padės:

– spartinti inovacijas (greičiau pateikus jas rinkai, greičiau augs ekonomika),

– skatinti bendradarbiauti ir vengti kartojimosi (didesnis našumas);

– remtis ankstesnių mokslinių tyrimų rezultatais (kokybiškesni rezultatai);

– įtraukti piliečius ir plačiąją visuomenę (skaidresnis mokslo procesas).

Priešingu atveju gali sulėtėti mokslo pažangos sparta ir neatsipirkti MTTP investicijos, visų pirma tos, kurios finansuojamos viešosiomis lėšomis ir gali labai paskatinti produktyvumą, konkurencingumą ir ekonomikos augimą. Plačiai, nebrangiai ir paprastai prieinama mokslinė informacija ypač svarbi novatoriškoms mažosioms įmonėms (mažosioms ir vidutinėms įmonėms, toliau – MVĮ). Neseniai parengtoje ataskaitoje[7] nurodomi sunkumai, su kuriais susiduria Danijos MVĮ, norinčios gauti mokslinės informacijos. Ataskaitoje teigiama, kad neturėdamos galimybės greitai gauti naujų mokslinių tyrimų rezultatų tokios įmonės naujus produktus plėtoja ar teikia rinkai vidutiniškai 2,2 metų ilgiau. Laisvesnė prieiga prie mokslinės informacijos taip pat skatina veikti atviriau ir skaidriau, o šie du principai yra esminiai atsakingų mokslinių tyrimų ir inovacijų[8] bruožai, ir padeda geriau formuoti įvairių sričių politiką. Laisvesnė prieiga padės piliečiams geriau išmanyti įvairias mokslo sritis ir klestėti sudėtingomis XXI a. sąlygomis.

Diskusijose apie mokslinės informacijos sklaidos sistemas paprastai daugiausia dėmesio buvo skiriama prieigai prie mokslinių leidinių (žurnalų ir monografijų). Vis dėlto vis svarbiau, kad būtų lengviau prieinami mokslinių tyrimų duomenys (bandomieji rezultatai, pastabos ir kompiuterinė informacija), kuriais remiantis atliekama kiekybinė analizė, pagrindžianti daugelį mokslinių leidinių[9].

3.           Komisijos vizija

Europos Komisija pabrėžia, kad laisva prieiga labai svarbi norint suburti žmones ir idėjas ir taip paskatinti mokslo pažangą ir inovacijas. Norint užtikrinti ekonomikos augimą ir spręsti XXI a. socialinius uždavinius, būtina sudaryti kuo tinkamesnes sąlygas skleisti ir perduoti mokslo žinias tarp svarbiausių Europos mokslinių tyrimų suinteresuotųjų šalių: universitetų, finansavimo įstaigų, bibliotekų, novatoriškų įmonių, valdžiaus sektoriaus ir politikos formuotojų, nevyriausybinių organizacijų (NVO) ir plačiosios visuomenės.

Komisijos atvirųjų duomenų ir žinių judėjimo strategija pagrįsta vizija, kad norint naudotis informacija, už kurią jau sumokėta iš viešųjų lėšų, neturėtų būti reikalaujama mokėti vėl ir vėl, – ji turėtų būti prieinama visoms Europos bendrovėms ir piliečiams. Pagal šią viziją viešosiomis lėšomis finansuojama mokslinė informacija turėtų būti nemokamai skelbiama internete visiems Europos mokslo darbuotojams ir kitiems piliečiams per tvarias e. infrastruktūras, taip pat užtikrinant ilgalaikę prieigą, kad nebūtų prarandama nepaprastai vertinga informacija[10].

Mokslas iš esmės kinta. Duomenimis pagrįstam mokslui bus ypač svarbūs kompiuteriniai metodai ir automatinės taikmenos. Komisija numato, kad ateityje duomenų infrastruktūra bus nematoma ir naudotojui pati informacija taps infrastruktūra.

Ši vizija anaiptol nereiškia, kad mokslo darbuotojai negalės patentuoti savo išradimų[11] ar kad ES bus prasčiau saugomos intelektinės nuosavybės teisės.

Norint pasiekti, kad ši vizija būtų įgyvendinta, būtinas novatoriškas Europos mokslinių leidinių sektorius, kuriame atsirastų naujų papildomos vertės sričių ir būtų pasinaudojama naujomis skaitmeninio amžiaus galimybėmis.

4.           Dabartinė padėtis

4.1.        Prieiga prie mokslinių leidinių

Moksliniai leidiniai ypač svarbūs moksliniam dialogui ir mokslininkų karjerai.

Be to, mokslinių leidinių leidyba – pelningas verslas, ypač Europoje. Europos leidėjai išleidžia beveik 50 proc. viso pasaulio mokslo, technikos ir medicinos straipsnių. Jie greitai prisitaikė prie skaitmeninio amžiaus: ėmė naudoti naujas priemones gamybai ir platinimui paspartinti, geriau pritaikė turinį paieškai ir diegia pagrindiniais neapdorotais tekstais ir duomenimis pagrįstas taikmenas.

Didėjančios žurnalų kainos – didesnės finansinė našta bibliotekoms

Per pastaruosius du dešimtmečius mokslinių žurnalų (spausdintinių ir elektroninių) prenumeratos kaina nuolat augo – maždaug 3,5 proc. virš infliacijos lygio per metus[12]. Tai galima iš dalies paaiškinti tuo, kad leidžiama daugiau mokslinių straipsnių. Dėl didėjančių kainų didėja finansinė našta universitetų bibliotekoms ir mokslinių tyrimų institucijoms – būtent jos prenumeruoja didžiąją dalį mokslinių žurnalų.

Laisva prieiga

Didėjant žurnalų kainoms mokslo bendruomenė ne kartą ragino plačiau taikyti laisvos prieigos modelį, pagal kurį skaitytojai galėtų internetu susipažinti su informacija ir ja naudotis ar pakartotinai naudotis. Yra dvi pagrindinės galimybės:

Visiškai laisvos prieigos principas (laisva prieiga pagrįsta leidyba) –leidybos sąnaudas padengia ne skaitytojai (mokėdami už prenumeratą), o autoriai. Paprastai šios sąnaudos tenka universitetui ar mokslinių tyrimų institutui, su kuriuo susijęs konkretus mokslo darbuotojas, arba mokslinius tyrimus remiančiai finansavimo įstaigai.

Iš dalies laisvos prieigos principas (kai autorius pats pateikia medžiagą archyvuoti) – paskelbtą straipsnį arba galutinį tarpusavyje įvertintą rankraščio variantą interneto talpykloje archyvuoja mokslo darbuotojas, prieš jį skelbdamas, po to arba tuo pat metu. Leidėjui paprašius su tokiu straipsniu dažnai galima susipažinti tik po tam tikro laikotarpio (toliau – ribojamasis laikotarpis), kad prenumeratoriai toliau turėtų tam tikrų privalumų[13].

Vis daugiau pasaulio mokslinius tyrimus finansuojančių įstaigų ir universitetų reikalauja, kad mokslo darbuotojai užtikrintų, kad viešosiomis lėšomis finansuojamų mokslinių tyrimų rezultatai būtų laisvai prieinami[14]. Atsakydami į šiuos institucijų reikalavimus daugelis leidėjų nustatė, kad autoriai gali archyvams pateikti leidybai priimtus rankraščius[15]. Šiuo metu apie 20 proc. visų mokslinių straipsnių yra laisvai prieinami, iš jų 60 proc. – pagal iš dalies laisvos prieigos modelį[16]. Kai kurie leidėjai leidžia mišrius žurnalus, kuriuose skelbiami ne tik straipsniai, kurių autoriai yra sumokėję skelbimo mokestį (ir todėl skaitytojai gali juos gauti nemokamai), bet ir tik prenumeratoriams arba už atskirą mokestį prieinami straipsniai.

Laisvos prieigos politika neturi įtakos autoriaus laisvei apsispręsti dėl darbo skelbimo. Ji taip pat netrukdo darbų patentuoti ar kitaip panaudoti komercinėms reikmėms. Dėl mokslinių tyrimų rezultatų patentavimo ir komercinio panaudojimo paprastai nusprendžiama prieš juos skelbiant. Laisva prieiga prie žurnalų straipsnių tampa aktuali tik jei (ir kai) mokslo darbuotojas nusprendžia juos skelbti.

4.2.        Laisva prieiga prie mokslinių tyrimų duomenų

Iki šiol mokslinių tyrimų rezultatai dažniausiai buvo platinami skelbiant straipsnius. Pagrindžiamųjų duomenų skelbimo praktika nėra nusistovėjusi. Pagal projektą „PARSE-Insight“[17] atlikto tyrimo duomenimis, tik 25 proc. mokslo darbuotojų laisvai dalijasi savo mokslinių tyrimų duomenimis, 11 proc. leidžia jais naudotis visiems savo mokslinių tyrimų srities kolegoms, o 58 proc. – tik daliai tos srities mokslo darbuotojų.

Todėl daugelis viešosiomis lėšomis finansuojamų mokslinių tyrimų rezultatų (duomenų) nėra plačiai prieinami, kiti negali jų įvertinti ar jais remtis ir dėl to investicijos į mokslinius tyrimus labai neveiksmingos.

Dėl šios priežasties kai kurios mokslinius tyrimus finansuojančios įstaigos pradėjo reikalauti, kad mokslo darbuotojai deponuotų mokslinių tyrimų rezultatus, naudodami tinkamą duomenų infrastruktūrą, tačiau šis būdas dar nėra plačiai taikomas.

Skelbiant mokslinių tyrimų duomenis būtina atsižvelgti į Europos ir nacionalines duomenų apsaugos taisykles ir komercinės paslapties ar nacionalinio saugumo klausimus.

4.3.        Mokslinės informacijos išsaugojimas

Ilgalaikis informacijos, žinių ir praktinės patirties išsaugojimas, kad jomis galėtų pasinaudoti kitos kartos, gali duoti daug ekonominės ir socialinės naudos. JK mokslinių tyrimų finansavimo organizacija JISC atliko mokslinių tyrimų duomenų išsaugojimo ekonominės naudos analizę. Nustatyta, kad pastangos išsaugoti duomenis atsipirko keturis kartus vien skaičiuojant, kiek lėšų sutaupyta[18].

Šiuo metu valstybės narės iš dalies keičia teisės aktus dėl skaitmeninės medžiagos deponavimo[19].

Be to, būtina atskirai atsižvelgti į mokslinės programinės įrangos ir modelių išsaugojimą, kad informaciją būtų galima toliau pakartotinai naudoti ir dauginti. Tai užtikrinti gali padėti atvirieji standartai, formatai ir atvirosios programinės įrangos sprendimai.

4.4.        Tarptautinės aplinkybės

Pastaruoju metu tarptautiniu mastu aiški tendencija siekti laisvos prieigos. Šiuo metu pasaulyje veikia daugiau nei 200 akademinių įstaigų arba mokslinius tyrimus finansuojančių organizacijų, pavedančių užtikrinti laisvą prieigą prie leidinių[20]. Europos nacionalinių tiksliųjų ir humanitarinių mokslų akademijų federacija neseniai patvirtino deklaraciją „Atviras mokslas XXI a.“, kurioje raginama dalytis mokslinių tyrimų rezultatais ir priemonėmis[21]. Apie mokslinių duomenų prieinamumą taip pat diskutuojama įvairiuose tarptautiniuose forumuose, pvz., EBPO ir UNESCO[22].

5.           Kliūtys pokyčiams

Internetas teikia plačias galimybes užtikrinti, kad mokslinė informacija būtų kur kas prieinamesnė, tačiau jomis dar nėra visapusiškai naudojamasi.

Pagrindinė prieigos prie mokslinės informacijos ir tos informacijos išsaugojimo problema – investicijos į mokslinės sklaidos sistemą. Ekonominės ir socialinės galimybės, susijusios su prieinamesne moksline informacija, nebus išnaudotos, jei nepakaks išteklių prieigai prie jos ir jos išsaugojimui užtikrinti.

Kita problema – netolygūs ir beveik visais atvejais nekoordinuoti valstybių narių veiksmai. Suderinus pastangas, remiantis nustatyta geriausia patirtimi ir ja keičiantis būtų galima pasiekti masto ekonomijos ir didesnio našumo.

5.1.        Kliūtys užtikrinti laisvą prieigą prie mokslinių leidinių

Manoma, kad per sparčiai perėjus prie laisvos prieigos gali sutrikti mokslo leidybos sektorius ir, atitinkamai, mokslinės informacijos sistema. Siekiant laisvos prieigos būtina atsižvelgti į tai, kad straipsnių atrankai, peržiūrai ir leidybai reikia lėšų. Tai galima atlikti finansuojant laisva prieiga pagrįstą leidybą (visiškai laisvos prieigos principas) ir užtikrinant, kad mokslo darbuotojai, kurie patys pateikia savo darbus archyvuoti (iš dalies laisvos prieigos principas), laikytųsi finansuotojų reikalavimų, net kai jie sutinka, kad būtų nustatyti ribojamieji laikotarpiai, per kuriuos leidėjai gali gauti pajamų iš prenumeratos.

Perėjimas prie laisvos prieigos turi būti koordinuojamas ir skaidrus. Pagal visiškai laisvos prieigos modelį padidėjus išlaidoms turi būti atitinkamai sumažintos prenumeratos kainos. Be to, reikia parengti priemones, kad vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu mokesčiai pagal visiškai laisvos prieigos modelį nedidėtų. Šiuo metu keli universitetai[23] ir mokslinius tyrimus finansuojančios organizacijos[24] bando įvairius būdus to pasiekti.

Pasirinkus iš dalies laisvos prieigos modelį kai kurie mokslo darbuotojai gali neapsvarstyti galimybės laikytis reikalavimo užtikrinti laisvą prieigą ir pateikti darbus archyvuoti, nes neturėtų reikiamos informacijos ar infrastruktūros. Jie taip pat gali bijoti sutartinių ginčų su leidėjais[25]. Be to, reikalavimo užtikrinti laisvą prieigą politikos vykdymas dažnai nėra pakankamai užtikrinamas[26].

5.2.        Mokslinių tyrimų duomenų prieigos, naudojimo ir pakartotinio naudojimo kliūtys

Didelės pokyčių kliūtys – nepakankamai suskirstyta ir neaiški atsakomybė gerinant prieigą prie mokslinių duomenų ir jų naudojimą. Pasaulyje šiuo metu sparčiai vystomos e. infrastruktūros ir teminės duomenų infrastruktūros, skirtos duomenims saugoti ir prieigai prie jų suteikti, tačiau dažnai trūksta ilgalaikę prieigą užtikrinančių finansavimo modelių. Be to, sunkumų tebekyla dėl šalių ir mokslo sričių sąveikumo.

Daugelis mokslo darbuotojų ir novatoriškų įmonių ne itin nori dalytis tuo, ką jie laiko savo duomenimis, ir nerimauja, kad kiti nesąžiningai pasinaudos jų pastangomis. Be to, mokslo darbuotojai nenori skirti laiko praktiniams duomenų deponavimo formalumams[27]. Dar nėra sukurtos sisteminio atlygio ir pripažinimo už dalijimąsi duomenimis priemonės, pvz., susijusios su citavimu ir duomenų citavimo poveikio vertinimu[28].

5.3.        Ilgalaikio išsaugojimo kliūtys

Šioje srityje daug sunkumų kyla dėl finansavimo ir organizavimo modelių trūkumo. Paramos struktūros dažnai nustatomos konkretiems projektams, o finansavimas skiriamas tam tikram laikotarpiui. Taigi, finansuojama trumpai, nenuosekliai ir neužtikrinant ilgalaikių sprendimų.

Lieka neišspręstos techninės didelio duomenų kiekio išsaugojimo problemos, visų pirma astronomijos ir gamtos mokslų srityse, kuriose gilinamasi į nuolat besikeičiančias sąlygas.

Šiuo metu derinamos teisiškai privalomo duomenų deponavimo nacionalinės taisyklės ir praktika, siekiant įtraukti skaitmeninę medžiagą, tačiau skirtingose ES valstybėse narėse deponuojama medžiaga ir deponavimo būdai skiriasi. 2011 m. Komisijos rekomendacijoje dėl skaitmeninimo ir skaitmeninio išsaugojimo[29] nurodomos konkrečios sritys, kuriose reikia imtis veiksmų.

6.           Europos lygmens veiksmai

6.1.        Įgyvendinti Komisijos veiksmai

6.1.1.     Politikos rengimas

Norint, kad Europa pasinaudotų platesnės prieigos prie mokslinių tyrimų rezultatų nauda, reikia aiškios politikos – tiek nacionalinės, tiek Europos. 2007 m. Tarybos išvadose „Mokslinė informacija skaitmeniniame amžiuje“ valstybėms narėms nurodyta imtis tam tikrų priemonių ir nustatytos tikslinės datos, tačiau pažanga netolygi[30]. Todėl valstybėms narėms reikėtų rekomenduoti prieigai prie mokslinės informacijos ir tos informacijos išsaugojimui gerinti skirtą atnaujintą veiksmų rinkinį.

6.1.2.     Laisvos prieigos įtvirtinimas finansuojant Bendrijos mokslinius tyrimus

Komisija finansuoja nemažai mokslinių tyrimų ir stengiasi rodyti pavyzdį šioje srityje, nustatydama mokslinių tyrimų dotacijų gavėjams tam tikras sąlygas. Remdamasi 2007 m. Komunikatu dėl mokslinės informacijos skaitmeniniame amžiuje Komisija parengė bandomąją laisvos prieigos prie leidinių, pagrįstų iš 7-osios bendrosios programos finansuojamais projektais, sistemą[31]. 2008 m. pradėjusi veikti sistema aprėpia 20 proc. 7-osios bendrosios programos biudžeto ir kelias temines sritis. Reikalaujama, kad dotacijų gavėjai patys pateiktų savo darbus archyvuoti ir dėtų visas pastangas, kad jų straipsniai taptų laisvai prieinami per 6–12 mėn. po paskelbimo, priklausomai nuo mokslinių tyrimų srities. Šis reikalavimas taikomas straipsniams, ne pagrindžiamiesiems duomenims[32].

Remiantis 2011 m. gegužės mėn. atlikto projektų, kuriems taikoma bandomoji sistema, tyrimo[33] rezultatais, daugumai respondentų buvo paprasta arba labai paprasta (vertinant pagal panaudotą darbo jėgą ir laiką) patiems pateikti darbus archyvuoti. Trys ketvirtadaliai atsiliepusių respondentų pritarė arba labai pritarė reikalavimui užtikrinti laisvą prieigą prie jų mokslinių tyrimų srities duomenų, jei apsvarstyti visi reikiami aspektai (pvz., etikos, konfidencialumo, intelektinės nuosavybės) ir į juos atsižvelgta.

6.1.3.     ES masto sąveikumo užtikrinimas

Pastaraisiais metais Komisija rėmė mokslo e. infrastruktūrų, be kita ko, mokslinių duomenų infrastruktūrų, plėtojimą, nacionalinių infrastruktūrų sąveikumą didinančias priemones ir parengiamuosius tvarių Europos teminių duomenų infrastruktūrų, nurodytų ESFRI[34] veiksmų plane, etapus. Komisija jau yra skirusi daugiau nei 150 mln. EUR pagal 7-ąją bendrąją programą infrastruktūros iniciatyvoms. Pagrindinis šios srities projektas yra „OpenAIRE“[35] – e. infrastruktūra, kurioje galima deponuoti tarpusavyje įvertintus straipsnius ir duomenų rinkinius, pagrįstus ES finansuojamais projektais, ir su jais susipažinti.

6.2.        Tolesni veiksmai

6.2.1.     Bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis

Kartu su šiuo komunikatu Komisija patvirtino rekomendaciją valstybėms narėms dėl prieigos prie mokslinės informacijos ir tos informacijos išsaugojimo. Komisija bendradarbiaus su valstybių narių paskirtomis tarnybomis, siekdama parengti bendrus principus ir standartus.

6.2.2.     Skatinimas pavyzdine veikla – laisva prieiga pagal programą „Horizontas 2020“

Programoje „Horizontas 2020“ manoma, kad tiek iš dalies, tiek visiškai laisvos prieigos modeliai yra tinkami laisvai prieigai užtikrinti. Bus reikalaujama, kad visų projektų leidinių (galutinių versijų arba tarpusavyje įvertintų rankraščių) elektroninės versijos būtų nedelsiant automatizuotai nuskaitomu formatu deponuojamos archyve. Tai galima atlikti taikant visiškai laisvos prieigos modelį (laisva prieiga prie paskelbtos versijos suteikiama iš karto) arba iš dalies laisvos prieigos modelį. Pastaruoju atveju Komisija leis taikyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių ribojamąjį laikotarpį, išskyrus socialinių ir humanitarinių mokslų leidinius, kurių ilgiausias ribojamasis laikotarpis bus 12 mėnesių (dėl ilgesnio šių leidinių „pusamžio“)[36].

Pagal programą „Horizontas 2020“ bus toliau laikoma, kad skelbimo pagal visiškai laisvos prieigos modelį sąnaudos atitinka reikalavimus. Be to, Komisija apsvarstys galimybę kompensuoti laisva prieiga pagrįstos leidybos mokesčius pasibaigus dotacijos susitarimo galiojimui ir tokio kompensavimo sąlygas.

Komisija skatina autorius išsaugoti savo autorių teises ir suteikti leidėjams leidimus pagal valstybėse narėse galiojančias taisykles.

Komisija taip pat nustatys laisvos prieigos prie mokslinių tyrimų duomenų, gautų įgyvendinus tam tikrų programos „Horizontas 2020“ sričių projektus, ir tų duomenų pakartotinio naudojimo bandomąją sistemą. Be to, Komisija skatins, kai tinkama, skelbti programinės įrangos kodus, naudojamus duomenims rengti ar apdoroti. Projektuodama ir įgyvendindama bandomąją sistemą Komisija taip pat atsižvelgs į galimus laisvos prieigos prie mokslinių tyrimų duomenų apribojimus, susijusius su privatumu, nacionaliniu saugumu ar tuose projektuose naudojamais pirminiais duomenimis, praktine patirtimi ir žiniomis. Apskritai bandomoji sistema nebus taikoma projektams, jei prieiga prie mokslinių tyrimų duomenų prieštarautų pagrindiniam jų tikslui.

ES finansuojamais projektais pagrįstos mokslinės informacijos interneto prieiga bus tobulinama, remiantis „Open AIRE“ infrastruktūra ir jos nacionaliniais laisvos prieigos pagalbos ir informavimo centrais.

Mokslo darbuotojams ir akademinėms įstaigoms bus patariama, kaip laikytis laisvos prieigos reikalavimo.

Kaip nustatyta Komunikate dėl atvirųjų duomenų, Komisija pradės eksploatuoti e. infrastruktūrą, kurioje bus galima paprastai susipažinti su Komisijos ir kitų Europos institucijų ir agentūrų leidiniais bei mokslinių tyrimų duomenimis ir jais naudotis. Kartu bus nustatytos metaduomenų, kuriuos galima labai naudingai pakartotinai naudoti, apibrėžtys ir skatinama jas taikyti.

6.2.3.     Bendradarbiavimas su suinteresuotosiomis šalimis

Europos Komisija tęs diskusijas su visomis suinteresuotosiomis šalimis, kurioms aktuali laisva prieiga prie leidinių bei duomenų ir skaitmeninis išsaugojimas, ir stebės, kaip Komisijos laisvos prieigos politika veikia šias šalis. Suinteresuotosios šalys – tai akademinės įstaigos, mokslinių tyrimų centrai ir jų bibliotekos, mokslinių leidinių leidėjai, įmonės (įskaitant MVĮ), mokslo darbuotojai, politikos formuotojai ir vyriausybės, piliečių organizacijos ir NVO.

6.2.4.     Atsakingų mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūros ir susijusių projektų finansavimas

Europos Komisija toliau finansuos su laisva prieiga susijusius projektus. 2012–2013 m. Komisijos išlaidos duomenų infrastruktūroms[37] ir skaitmeninio saugojimo moksliniams tyrimams bus 45 mln. EUR. Finansavimas bus tęsiamas pagal programą „Horizontas 2010“[38].

Minėtu laikotarpiu Komisija taip pat rems naujų mokslinės informacijos tvarkymo būdų (pvz., naujų tarpusavio vertinimo metodų ir straipsnio poveikio vertinimo būdų) bandymus.

6.2.5.     Koordinavimas neapsiribojant ES

Siekdama skatinti laisvą prieigą, Komisija toliau bendradarbiaus su tarptautiniais partneriais ir mokslo bendruomenėmis. ES laisvos prieigos veikla gali įkvėpti trečiąsias šalis ir jų suinteresuotąsias šalis rengti savo politiką. Europos Komisijos politika bus naudinga pasaulinei mokslo bendruomenei duomenų infrastruktūrų sąveikumo ir tvarumo užtikrinimo srityje[39].

7.           Išvada

Plačiai, sąžiningai, tvariai ir lengvai prieinama viešosiomis lėšomis finansuojama mokslinė informacija, tvariai išsaugota pakartotiniam naudojimui, gali labai prisidėti prie Europos ekonomikos augimo ir padėti spręsti XXI a. socialinius uždavinius.

Šiame komunikate Komisija nurodo priemones, skirtas užtikrinti, kad Europos viešosiomis lėšomis finansuojamų mokslinių tyrimų rezultatai būtų visiškai prieinami mokslo darbuotojams, įmonėms ir piliečiams. Tam tikras priemones turės įgyvendinti valstybės narės, kitas – Komisija.

Komisija ragina Europos Parlamentą ir Tarybą pritarti laisvos prieigos prie mokslinės informacijos tikslui, prisidėti prie reikiamos politikos patvirtinimo ir remti planuojamus projektus bei infrastruktūras.

Prieiga prie mokslinės informacijos ir tos informacijos išsaugojimas. Pagrindinės priemonės

Politikos priemonės

– Rekomendacija valstybėms narėms dėl prieigos prie mokslinės informacijos ir tos informacijos išsaugojimo (2012 m.).

– Bendradarbiavimas su valstybių narių paskirtomis tarnybomis, siekiant parengti bendrus principus ir standartus (nuo 2013 m.).

– Bendradarbiavimas su valstybių narių paskirtomis tarnybomis, siekiant sisteminti ir stebėti prieigos ir sklaidos srities pažangą (nuo 2013 m.).

Laisva prieiga prie ES finansuojamų mokslinių tyrimų rezultatų

– Nustatyti bendrąjį programos „Horizontas 2020“ principą, pagal kurį moksliniai leidiniai turi būti laisvai prieinami, ir tinkamiausio šio principo įgyvendinimo sąlygas (nuo 2014 m.).

– Neatsisakyti galimybės atlyginti laisva prieiga pagrįstos leidybos mokesčius pagal programą „Horizontas 2020“ (nuo 2014 m.).

– Nustatyti sistemą ir skatinti laisvą prieigą prie mokslinių tyrimų duomenų pagal programą „Horizontas 2020“, atsižvelgiant į visus apribojimus, kuriuos gali reikėti nustatyti intelektinės nuosavybės teisėms arba teisėtiems komerciniams interesams apsaugoti (nuo 2014 m.).

Infrastruktūrų ir projektų finansavimas

– Toliau finansuoti atitinkamus projektus pagal programą „Horizontas 2020“ (nuo 2014 m.).

– Skirti 45 mln. EUR infrastruktūroms, padedančioms užtikrinti laisvą prieigą prie mokslinių tyrimų straipsnių ir duomenų, taip pat skaitmeninio išsaugojimo srities moksliniams tyrimams (2012–2013 m.).

Koordinavimas neapsiribojant ES

– Bendradarbiaujant su tarptautiniais partneriais skatinti laisvos prieigos politiką ir duomenų infrastruktūrų sąveikumą.

Tikslai

– 2014 m. visose valstybėse narėse visais reikiamais lygmenimis bus nustatyta laisvos prieigos prie mokslinių straipsnių ir duomenų politika.

– 2016 m. laisvai prieinamų viešosiomis lėšomis finansuojamų mokslinių straipsnių dalis visoje ES padidės nuo 20 iki 60 proc.

– 100 proc. pagal programą „Horizontas 2020“ parengtų mokslinių leidinių bus laisvai prieinami.

[1]               COM(2010) 245 f/2.

[2]               Žr. 2011 m. gruodžio 12 d. patvirtintą dokumentų paketą dėl atvirųjų duomenų, COM(2011) 882.

[3]               COM(2010) 546 galutinis.

[4]               COM(2007) 56 galutinis.

[5]               COM(2009) 108 galutinis.

[6]               2008 m. gegužės 20 d. Europos Vadovų Tarybos išvados, dok. Nr. 7652/1/08.

[7]               http://www.fi.dk/publikationer/2011/adgang-til-forskningsresultater-og-teknisk-information-i-danmark.

[8]               Žr. Sutcliffe‘o „Atsakingų mokslinių tyrimų ir inovacijų ataskaitą“.

[9]               Žr. „Išnaudoti galimybes: kuo mokslinių duomenų banga gali būti naudinga Europai“, Aukšto lygio mokslinių duomenų ekspertų grupė, 2010 m. spalio mėn.

[10]             Komisijos komunikatas „E. mokslui skirta IRT infrastruktūra“, 2009 3 5, COM(2009) 108 galutinis.

[11]             Patentavimas pagal laisvo prieinamumo modelį yra veiksmingas žinių sklaidos būdas.

[12]             http://www.arl.org/bm~doc/arlstat09.pdf.

[13]             Šį modelį galima taikyti įvairiai. Ribojamojo laikotarpio trukmė ir įvairiu metu archyvuojama versija gali skirtis, pvz., atsižvelgiant į leidėjų ir autorių susitarimus. Interneto talpyklas tvarko akademinės institucijos arba finansavimo įstaigos, arba jos skirstomos pagal konkrečias sritis.

[14]             Žr. registrą ROARMAP (http://roarmap.eprints.org/).

[15]             Apie 57 proc. leidėjų bendrojoje politikoje autoriams leidžiama archyvuoti priimtus rankraščius, žr. http://www.sherpa.ac.uk/romeo.

[16]             Björk et al., „Laisvas mokslinių žurnalų prieinamumas 2009m.“. (www.plosone.org/article/info:doi/10.1371/journal.pone.0011273).

[17]             Nuolatinio mokslinių dokumentų prieinamumo tyrimų projektas, bendrai finansuotas pagal ES 7-ąją bendrąją programą (www.parse-insight.eu).

[18]             http://ie-repository.jisc.ac.uk/279/2/JISC_data_sharing_finalreport.pdf.

[19]             Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, pridedamas prie Komisijos komunikato dėl kultūrinės medžiagos skaitmeninimo, internetinės prieigos ir skaitmeninio išsaugojimo, SEC(2011) 1274 galutinis.

[20]             http://roarmap.eprints.org/.

[21]             http://cordis.europa.eu/fp7/ict/e-infrastructure/docs/allea_declaration.pdf.

[22]             http://www.oecd.org/dataoecd/9/61/38500813.pdf; http://unesdoc.unesco.org/images/0021/002158/215863e.pdf.

[23]             Pvz., fondas COPE (http://www.oacompact.org/).

[24]             Žr. „Laisva prieiga pagrįstos leidybos dalelių fizikos srityje rėmimo konsorciumas“, www.scoap3.org.

[25]             Žr. ataskaitą „PEER elgesio tyrimai: autoriai ir naudotojai vs. žurnalai ir talpyklos, galutinė ataskaita“, p. 51 et seq,(www.peerproject.eu).

[26]             Žr. minėtą PEER ataskaitą, p. VI.

[27]             Ataskaita „Dalytis ar nesidalyti. Mokslinių tyrimų rezultatų skelbimas ir kokybės patikinimas“,(http://eprints.ecs.soton.ac.uk).

[28]             Šioje srityje yra tam tikrų iniciatyvų, žr., pvz., datacite.org.

[29]             2011 m. spalio 27 d. rekomendacija C(2011) 7579 galutinis.

[30]             Žr. ataskaitą „Nacionalinė laisvos prieigos ir išsaugojimo politika Europoje“, 2011 m. (http://ec.europa.eu/research/science-society/document_library/pdf_06/open-access-report-2011_en.pdf).

[31]             Bandomoji laisva prieiga pagal 7-ąją bendrąją programą(http://ec.europa.eu/research/science-society/index.cfm?fuseaction=public.topic&id=1300&lang=1).

[32]             Europos mokslinių tyrimų taryba (EMTT) vis dėlto mano, kad labai svarbu, kad tarpusavyje vertinamus leidinius pagrindžiantys duomenys būtų deponuojami iškart (bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 6 mėnesius) po skelbimo (EMTT pareiškimas dėl laisvos prieigos).

[33]             Laisvos prieigos pagal 7-ąją bendrąją programą tyrimas (http://ec.europa.eu/research/science-society/document_library/pdf_06/survey-on-open-access-in-fp7_en.pdf).

[34]             Europos strateginis mokslinių tyrimų infrastruktūros forumas (http://ec.europa.eu/research/infrastructures/index_en.cfm?pg=esfri).

[35]             Finansuojama pagal 7-ąją bendrąją programą (http://www.openaire.eu/).

[36]             Ilgiausi ribojamieji laikotarpiai bus nustatyti pavyzdiniame dotacijos susitarime pagal programą „Horizontas 2020“. Komisija stebės ir vertins jų įgyvendinimą, vykdydama bendrąją laisvos prieigos politiką ir kilus konkrečioms problemoms juos peržiūrės, visų pirma atsižvelgdama į socialinių ir humanitarinių mokslų aplinkybes.

[37]             Šios infrastruktūros finansuojamos viešosiomis lėšomis ir jomis galima naudotis vykdant neekonominę veiklą, pvz., tiesiog skleisti duomenis.

[38]             Žr. EK specialiosios programos „Horizontas 2020“ pasiūlymas (COM(2011)811 final). Ši nuostata priklauso nuo programos „Horizontas 2020“ teisės pagrindo patvirtinimo ir neturi poveikio galutiniam sprendimui dėl 2012–2020 m. daugiametės finansinės programos.

[39]             Taip pat žr. rengiamą Komunikatą „Europos tarptautinio mokslinių tyrimų ir inovacijų srities bendradarbiavimo stiprinimas ir kryptingumas. Strateginis požiūris“.