Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52007PC0510

    Pasiūlymas Europos parlamento ir Tarybos direktyva iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 80/181/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su matavimo vienetais, suderinimo {SEK(2007) 1136} {SEK(2007) 1137}

    /* KOM/2007/0510 galutinis - COD 2007/0187 */

    52007PC0510

    Pasiūlymas Europos parlamento ir Tarybos direktyva iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 80/181/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su matavimo vienetais, suderinimo {SEK(2007) 1136} {SEK(2007) 1137} /* KOM/2007/0510 galutinis - COD 2007/0187 */


    [pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

    Briuselis, 10.9.2007

    KOM(2007) 510 galutinis

    2007/0187 (COD)

    Pasiūlymas

    EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

    iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 80/181/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su matavimo vienetais, suderinimo

    (pateikta Komisijos){SEK(2007) 1136}{SEK(2007) 1137}

    AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

    Surengusi plataus masto konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis ir atlikusi poveikio vertinimą Komisija siūlo atnaujinti Direktyvą 80/181/EEB, kad ji būtų taikoma vartotojų apsaugos bei aplinkos srityse ir kad į ją būtų įtrauktas naujas katalizinio aktyvumo SI vienetas (katalas) kaip įteisintasis matavimo vienetas siekiant leisti neribotą laiką naudoti papildomąsias nuorodas ir nebereikalauti, kad Jungtinė Karalystė ir Airija vietos lygmeniu nebetaikytų ribotų išimčių pintos, mylios ir Trojos uncijos atžvilgiu tais atvejais, kuriais pastarosios tebevartojamos.

    BENDROJI INFORMACIJA

    Galiojantys teisės aktai

    Direktyva taikoma nuo 1980 m. ir ji leido standartizuoti Europos Sąjungoje įteisintų matavimo vienetų naudojimą pagal Tarptautinę vienetų sistemą (SI), kurią paskelbė kompetentinga tarptautinė institucija Tarptautinis svorių ir matų biuras ( Bureau International des Poids et Mesures ).

    Būtinybė atlikti peržiūrą

    Direktyvoje yra naudojimo pabaigos sąlyga (3 straipsnio 2 dalis), pagal kurią po 2009 m. nebebus leidžiama naudoti papildomųjų (nemetrinės sistemos) nuorodų. Jeigu ji būtų taikoma, ES reikalautų, kad ženklinimas būtų atliekamas naudojant tik metrinę sistemą; dėl to ekonominių operacijų vykdytojams kiltų problemų, būtų sutrikdyta tarptautinė prekyba ir pakenkta konkurencingumui, nes JAV reikalauja, kad ženklinimas būtų atliekamas nurodant ir metrinės, ir nemetrinės sistemos vienetus. Direktyvoje (6a straipsnyje) nurodyta, kad jos įgyvendinimo klausimai ir ypač papildomųjų nuorodų klausimas turėtų būti toliau nagrinėjami.

    Be to, direktyvą reikia atnaujinti atsižvelgiant į technikos pažangą – šiuo atveju tai reiškia, kad reikia įtraukti naujus metrinės sistemos vienetus, dėl kurių pasiektas susitarimas tarptautiniu lygmeniu. Kitaip naujų metrinės sistemos vienetų atveju dėl technikos pažangos valstybės narės įgyvendintų nacionalinius teisės aktus, o kai kuriais atvejais juose gali būti reikalaujama atlikti pakartotinį ženklinimą, visų pirma jeigu šie nacionaliniai teisės aktai įgyvendinami skirtingu laiku.

    Jungtinei Karalystei ir tam tikrais atvejais Airijai reikėtų nustatyti paskutinių išimčių taikymo pabaigos datą pagal 1 straipsnio b dalį tais atvejais, kuriais jos tebetaikomos (pinta į daugkartinio naudojimo butelius išpilstyto pieno ir pilstomo alaus bei sidro atveju, mylia kelių eismo ženklų, atstumo ir greičio matavimo atveju, Trojos uncija tauriųjų metalų sandorių atveju). Tačiau praktika parodė, kad šie vienetai naudojami vietos lygmeniu ir jų naudojimas visiškai netrukdo tarpvalstybinei prekybai.

    Išimtis, kuri leidžiama pagal 1 straipsnio b dalį, nebetaikoma akro atžvilgiu žemės registravimo atveju, nes abiejose valstybėse narėse pasikeitė administracinės procedūros.

    Politikos alternatyvų poveikio vertinimas

    Plėtodama geresnio reglamentavimo politiką[1] Komisija įgyvendino politikos alternatyvų poveikio vertinimą[2], kuriame aptariamos trys alternatyvos: nesiimti jokių veiksmų, panaikinti direktyvą ir atnaujinti direktyvą.

    Poveikio vertinime direktyvos atnaujinimo galimybė buvo palankiausiai vertinama alternatyva, nes tokiu atveju išlaikoma esama padėtis ir nereikia naujų administracinių išlaidų – šioje srityje tai būtų daugiausia ženklinimo išlaidos. Ši alternatyva leidžia užtikrinti sąveiką, atsirandančią plačiau naudojant papildomąsias nuorodas ir toliau lanksčiai taikant direktyvą nemetrinės sistemos vienetų naudojimo atžvilgiu, visų pirma tuose sektoriuose, kuriuose nėra metrinės sistemos vienetų, pvz., dvejetainiai matavimo vienetai kompiuterijoje (bitai, baitai). Ši alternatyva užtikrintų, kad toliau būtų laikomasi dabartinės praktikos, kuri iš esmės nesukėlė rimtų problemų. Suteikiant Jungtinei Karalystei ir Airijai neribotam laikui išimtis (pintos, mylios, Trojos uncijos atžvilgiu) pripažįstama, kad šios išimtys yra vietos lygmens, jų poveikis pasireiškia tik vietos lygmeniu ir jos atitinka subsidiarumo principą.

    Pasirinkus alternatyvą nesiimti jokių veiksmų daugiausia būtų patiriama didelių administracinių išlaidų, daugiausia išlaidų greičiausiai patirtų mažosios ir vidutinės įmonės, nes jų atveju masto poveikis yra mažesnis. Siekiant, kad poveikio vertinimas būtų proporcingas, nebuvo išsamiai vertinamos išlaidos naudojant standartinį išlaidų modelį, bet buvo remiamasi gana panašiais vertinimais, susijusiais su įvairiais pramonės sektoriais.

    Labai sunku įvertinti išlaidas, atsirandančias pasirinkus alternatyvą panaikinti direktyvą, bet jos gali būti didelės ir gali būti susijusios su tuo, kad valstybės narės gali skirtingai įgyvendinti tarptautinius standartus – taip susidarys painiava, o gal iškils ir kliūčių prekybai. Be to, gali būti atsitiktinai patirta didelių nuostolių dėl nesusipratimo, pvz., dėl gedimo Marse sudužo JAV erdvėlaivis „Marslander“, nes gamybos etape colių/svarų nuorodos buvo supainiotos su metrinės sistemos nuorodomis.

    Leidus naudoti papildomąsias nuorodas dar vieną 10 metų laikotarpį (ketvirtas terminas po 1989, 1999 ir 2000 m.) ateityje įvyktų didelių pokyčių mažiausiai trijose politikos srityse ( in vitro diagnostikos, maistingumo ženklinimo ir intelektinės nuosavybės teisių srityse) ir šis leidimas Jungtinėse Valstijose nebūtų laikomas teigiamu signalu keisti esamą padėtį – jeigu jos leistų atlikti ženklinimą vien tik pagal metrinę sistemą, kaip „atlygį“ Europos Sąjunga sudarytų kliūtį prekybai produktais, paženklintais papildomosiomis nuorodomis.

    PASIūLYMO PATEIKIMO TIKSLAI

    Supaprastinimas ir geresnis reglamentavimas

    Dėl pirmiau nurodytų priežasčių siūloma išlaikyti esamą padėtį, nes ji nereikalauja naujų administracinių išlaidų – šioje srityje tai būtų daugiausia ženklinimo išlaidos. Tai gali būti laikoma supaprastinimu.

    Šiuo pasiūlymu užtikrinama sąveika, atsirandanti plačiau naudojant papildomąsias nuorodas ir toliau lanksčiai taikant direktyvą nemetrinės sistemos vienetų naudojimo atžvilgiu, visų pirma tuose sektoriuose, kuriuose nėra metrinės sistemos vienetų, pvz., dvejetainiai matavimo vienetai kompiuterijoje (bitai, baitai). Taip būtų užtikrinta, kad toliau būtų laikomasi dabartinės praktikos, kuri iš esmės nesukėlė rimtų problemų – tai galima laikyti geresniu reglamentavimu.

    Leidžiant Jungtinei Karalystei ir Airijai neribotą laiką taikyti išimtis (pintos, mylios, Trojos uncijos atžvilgiu) nesukuriama kliūčių prekybai, o nereikalavimas keisti esamą padėtį gali būti laikomas suderinamu su subsidiarumo principu.

    Teisinis pagrindas

    Teisinis siūlomos direktyvos pagrindas – EB sutarties 95 straipsnis.

    SUDERINAMUMAS SU BENDRIJOS PRINCIPAIS

    Proporcingumas

    Direktyvos tikslas – užtikrinti, kad matavimo vienetų naudojimas būtų suderintas remiantis tarptautiniu susitarimu dėl SI vienetų kiekiui išreikšti sistemos. Pagal direktyvą išimtys pritaikomos taip, kad daugiau nebereikėtų imtis tolesnių veiksmų, o rinkos dalyviai turėtų stabilią ir pastovią reglamentavimo aplinką.

    Atnaujinimas reikalingas dėl išorinių veiksnių, t. y. JAV palaipsniui siekia visiškai pritaikyti savo teisės sistemą prie ženklinimo, kuris būtų atliekamas naudojant tik metrinę sistemą, o pramonės įmonės palankiai vertina nemetrinės sistemos vienetus dėl tradicijų arba dėl metrinės sistemos vienetų alternatyvų trūkumo.

    Leidžiant toliau naudoti papildomąsias nuorodas nereiškia, kad Bendrija pripažįsta trečiosiose šalyse dabartines netarifines kliūtis prekybai produktais, paženklintais vien tik SI vienetais. Tai yra problema, kuriai Bendrija skiria daug dėmesio ir kurią reikės toliau spręsti Komisijai dvišališkai plėtojant ryšius su tokiomis trečiosiomis šalimis. Per pastarąjį dešimtmetį padėtis šiose trečiosiose šalyse palaipsniui gerėjo, bet ją ir toliau dar reikia gerinti, kol bus galima teigti, jog šios šalys visiškai taiko su SI vienetais susijusius tarptautinius standartus.

    Subsidiarumas

    ES nėra Metro konvencijos susitarimą pasirašiusioji šalis, bet ją pasirašė visos valstybės narės ir pagal susitarimą jos privalo įgyvendinti konvenciją priimdamos nacionalinius teisės aktus. Susitarimas nėra privalomas, todėl valstybės narės galėjo priimti savo įstatymus skirtingai vadovaudamosi šiuo susitarimu, kaip tai buvo iki 1980 m., ir tai gali vėl pasikartoti naujų vienetų atveju. Reikia imtis ES lygmens veiksmų, kad būtų užtikrintas bendras požiūris.

    Dabartine direktyva užtikrinamas bendras požiūris pagal Sutarties 95 straipsnį, to rezultatas – suderinti matavimo vienetai vidaus rinkoje. Todėl vidaus rinkoje nėra prekybos kliūčių, susijusių su matavimo vienetais, kurie atitinka tarptautinius standartus.

    Nustatant galiojančių išimčių taikymo (pinta į daugkartinio naudojimo butelius išpilstyto pieno ir pilstomo alaus bei sidro atveju, mylia kelių eismo ženklų, atstumo ir greičio matavimo atveju, Trojos uncija tauriųjų metalų sandorių atveju) pabaigos datą, atrodo, kad šios išimtys nedaro poveikio bendrajai rinkai, todėl jos atitinka subsidiarumo principą.

    DERėJIMAS SU BENDRIJOS POLITIKOS SRITIMIS

    Konkurencingumas

    Pasiūlyme išlaikoma esama padėtis, nes nereikia naujų administracinių išlaidų – tai būtų daugiausia ženklinimo išlaidos, ir pasiūlymu suteikiama palyginti didelės ekonominės naudos ES ir pasaulio mastu. Taip yra todėl, kad sutaupoma administracinių išlaidų, kurios būtų patirtos, jeigu nebūtų imamasi veiksmų ES lygmeniu.

    Tvarus vystymasis

    Tikslūs ir teisingi matavimai yra svarbus tvaraus vystymosi elementas, o direktyva yra tinkama priemonė šiam tikslui siekti. Į šį aspektą reiktų visapusiškai atsižvelgti nustatant direktyvos taikymo sritį, žr. kitą punktą.

    Kitos Bendrijos politikos sritys

    Galiojančios direktyvos taikymo sritis yra plati, ir jos taikymo srities nereikėtų apriboti konkrečiomis Bendrijos veiksmų sritimis. Pavyzdžiui, vartotojų apsaugos ir aplinkos apsaugos srityse naudojami galiojantys matavimo vienetai. 2 straipsnio a dalyje, kurioje nustatyta direktyvos taikymo sritis, neturėtų būti nuorodų į Bendrijos tikslus, nustatytus teisiniame pagrinde, t. y. Sutarties 95 straipsnyje. Šis pakeitimas atliekamas dėl administracinių priežasčių ir nesitikima, kad bus patirta išlaidų, kol situacija išlieka palanki.

    NUORODA į DARBO PROGRAMą

    Šis pasiūlymas nepaminėtas Komisijos darbo programoje, jis pateikiamas dėl išorinių priežasčių, kurias buvo sunku numatyti.

    SVARBA EUROPOS EKONOMINEI ERDVEI

    Šiam pasiūlymui taikomas Europos ekonominės erdvės susitarimas.

    IšORėS KONSULTACIJOS

    10 savaičių laikotarpiu, trukusiu iki 2007 m. kovo 1 d., buvo konsultuojamasi su suinteresuotomis šalimis. Visi atsiliepimai buvo paskelbti Europa tinklavietėje iki balandžio mėn. vidurio, išskyrus konfidencialius ir atskirų įmonių atstovų atsiliepimus, kai buvo atsiradęs pavojus, kad bus pažeistas konfidencialumas.

    Be viešųjų konsultacijų, kuriose dalyvavo ir šios srities ekspertai (mokslininkai, mokytojai), bet prie kurių daugiausia prisidėjo pramonės įmonių atstovai, nepriklausomas tyrimas nebuvo atliktas.

    Buvo laikomasi minimalių Komisijos standartų, todėl buvo atsižvelgta į visus atsiliepimus.

    Visa per viešąsias konsultacijas iš suinteresuotųjų šalių gauta informacija buvo pristatyta ir aptarta viešųjų konsultacijų ataskaitoje. ES pramonės įmonių atstovų atsiliepimai buvo vienodi ir geografiškai tolygiau pasiskirstę negu atskirų asmenų atsiliepimai. Pagrindinė ataskaitos išvada grindžiama vieninga pramonės įmonių rekomendacija panaikinti naudojimo pabaigos sąlygą.

    2007/0187 (COD)

    Pasiūlymas

    EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

    iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 80/181/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su matavimo vienetais, suderinimo

    (Tekstas svarbus EEE)

    EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

    atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,

    atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

    atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[3],

    laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje[4] nustatytos tvarkos,

    kadangi:

    1. Direktyvoje 80/181/EEB[5] reikalaujama, kad Jungtinė Karalystė ir Airija nustatytų datą, nuo kurios nebūtų taikomos išimtys tais atvejais, kuriais jos tebetaikomos pintos atžvilgiu (į daugkartinio naudojimo butelius išpilstytam pienui ir pilstomam alui bei sidrui), mylios (kelių eismo ženklams, atstumui ir greičiui matuoti) ir Trojos uncijos atžvilgiu (tauriųjų metalų sandoriams). Tačiau praktika parodė, kad atsižvelgiant į šių išimčių taikymą vietos lygmeniu ir į ribotą susijusių produktų skaičių, palikus galioti šias išimtis nebūtų sukurta netarifinių kliūčių prekybai, todėl nebereikia uždrausti taikyti šias išimtis.

    2. Reikėtų patikslinti, kad Direktyvos 80/181/EEB taikymo sritis atitinka Sutarties 95 straipsnyje nurodytus tikslus ir jos taikymo sritis neapribota konkrečiomis sritimis, kuriose vykdomi Bendrijos lygmens veiksmai.

    3. Direktyva 80/181/EEB leidžiama be tos direktyvos priedo I skyriuje nustatytų įteisintųjų matavimo vienetų naudoti papildomąsias nuorodas iki 2009 m. gruodžio 31 d. Tačiau siekiant nesudaryti kliūčių Bendrijos įmonėms, eksportuojančioms produktus į tam tikras trečiąsias šalis, kurios reikalauja produktus ženklinti I skyriuje nenustatytais vienetais, tikslinga palikti galioti leidimą nuolatos naudoti papildomąsias nuorodas.

    4. Naudojant papildomąsias nuorodas būtų galima palaipsniui sklandžiai įdiegti naujus metrinės sistemos vienetus, kurie gali būti nustatyti tarptautiniu lygmeniu.

    5. 1999 m. Generalinėje svorių ir matų konferencijoje pagal Tarptautinę vienetų sistemą (SI) buvo patvirtintas katalizinio aktyvumo SI vienetas katalas, kurio simbolis „kat“. Naujasis suderintas SI vienetas leistų užtikrinti, kad matavimo vienetai būtų nurodomi nuosekliai ir vienodai medicinos ir biochemijos srityse, todėl nebeliktų pavojaus, kad gali iškilti nesusipratimas dėl nesuderintų vienetų naudojimo.

    6. Kadangi akras nebenaudojamas žemei registruoti Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje, nebereikia nustatyti išimties šiam atvejui.

    7. Todėl Direktyvą 80/181/EB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

    PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

    1 straipsnis

    Direktyva 80/181/EEB iš dalies keičiama taip:

    8. 1 straipsnio b punktas pakeičiamas taip:

    „b) tie, kurie yra nurodyti priedo II skyriuje, tik tose valstybėse narėse, kuriose juos buvo leista naudoti 1973 m. balandžio 21 d.“

    9. 2 straipsnio a punktas pakeičiamas taip:

    „a) Dėl 1 straipsnio nuostatų atsirandantys įsipareigojimai yra susiję su naudojamomis matavimo priemonėmis, atliekamais matavimais ir matavimo vienetais išreikštomis dydžio vertėmis.“

    10. 3 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

    „2. Papildomąsias nuorodas leidžiama naudoti.“

    11. Priedas iš dalies keičiamas taip:

    12. I skyriaus 1.2.3 punktas papildomas šia eilute:

    KATALIZINIS AKTYVUMAS | KATALAS | KAT | MOL · Sˉ¹ |

    13. II skyrius papildomas šia eilute:

    ŽEMėS REGISTRAVIMAS | AKRAS | 1 AC = 4 047 M2 | AC |

    14. II skyriaus paskutinis sakinys pakeičiamas taip: „Šiame skyriuje išvardyti vienetai gali būti derinami vienas su kitu arba su I skyriuje išvardytais vienetais sudėtiniams vienetams sudaryti.“

    2 straipsnisPerkėlimas į nacionalinę teisę

    1. Valstybės narės ne vėliau kaip iki [2009 m. gruodžio 31 d.] priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstą bei tų nuostatų ir šios direktyvos atitikmenų lentelę.

    Jos taiko minėtas nuostatas nuo [2010 m. sausio 1 d.].

    Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

    2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

    3 straipsnis

    Ši direktyva įsigalioja [dvidešimtą] dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

    4 straipsnis

    Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

    Priimta Briuselyje, […]

    Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

    Pirmininkas Pirmininkas

    […] […]

    [1] Tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros, pasirašytas 2003 m. gruodžio mėn., ir Europos valdymas: geresnė teisėkūra, COM(2002) 275 galutinis, 2002 6 5.

    [2] 2003 m. gegužės 28 d. Politikos alternatyvų poveikis, paskelbta 2003 m. birželio mėn.

    [3] OL C[…], […], p. […].

    [4] OL C[…], […], p. […].

    [5] OL L 39, 1980 2 15, p. 40. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/103/EB (OL L 34, 2000 2 9, p. 17).

    Top