52006PC0427

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 28.7.2006

KOM(2006) 427 galutinis

2006/0147 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl kvapiųjų medžiagų ir tam tikrų kitų aromatinių savybių turinčių maisto ingredientų naudojimo maisto produktuose ir ant jų ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1576/89, Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1601/91, Reglamentą (EB) Nr. 2232/96 ir Direktyvą 2000/13/EB {SEK(2006) 1042}{SEK(2006) 1043}

(pateikta Komisijos)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

PASIūLYMO APLINKYBėS |

( Pasiūlymo pagrindas ir tikslai Tarybos direktyvoje 88/388/EEB nustatyta kvapiųjų medžiagų apibrėžtis, bendros jų naudojimo taisyklės, ženklinimo reikalavimai ir didžiausi leistini medžiagų, galinčių kelti grėsmę žmonių sveikatai, kiekiai. Joje nustatoma, kad su kvapiosiomis medžiagomis susijusiuose Bendrijos teisės aktuose pirmiausia turi būti atsižvelgiama į žmonių sveikatai taikomus reikalavimus. Direktyvą reikia iš esmės pakeisti taip, kad joje būtų atsižvelgiama į kvapiųjų medžiagų srities technologijų ir mokslo pažangą. Be to, priėmus Reglamentą (EB) Nr. 178/2002, nustatantį maisto teisės bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantį Europos maisto saugos tarnybą (EMST) ir nustatantį su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, tam tikras nuostatas reikia su juo suderinti ir nustatyti tam tikras naujas nuostatas. Siekiant aiškumo ir veiksmingumo, Direktyva 88/388/EEB keičiama šiuo pasiūlymu. Naujo reglamento dėl kvapiųjų medžiagų ir aromatinių savybių turinčių maisto ingredientų pasiūlymas, kaip maistą gerinančių medžiagų paketo dalis, yra įtrauktas į 2005 m. Komisijos teisėkūros darbo programą. |

( Bendrosios aplinkybės Direktyvos 88/388/EEB 1 straipsnis taikomas tik kvapiosioms medžiagoms. Tačiau 4 straipsnio c dalyje yra nustatyti didžiausi leistini tam tikrų nepageidautinų medžiagų kiekiai maisto produktuose, kuriuose yra kvapiųjų medžiagų arba aromatinių savybių turinčių maisto ingredientų. Šiuos didžiausius leistinus kiekius valstybės narės taiko skirtingai: vienos juos taiko tik tiems maisto produktams, kuriuose yra kvapiųjų medžiagų; kitos juos taiko maisto produktams, kuriuose yra ir kvapiųjų medžiagų, ir aromatinių savybių turinčių maisto ingredientų. Didžiausius leistinus kiekius taip pat reikėtų pakoreguoti atsižvelgiant į naujausias EMST mokslines nuomones. Europos Tarybos kvapiųjų medžiagų ekspertų komitetas pasiūlė technologiškai perdirbtų kvapiųjų medžiagų gamybos reikalavimus ir tam tikrų nepageidautinų medžiagų didžiausius leistinus kiekius. Vartotojų manymu, apibūdinimas „tapatus natūraliam“ yra klaidinantis. Be to, vartotojai reikalauja juos informuoti apie tai, iš kokių žaliavų gaunamos natūralios kvapiosios medžiagos. Žodis „natūralus“ turėtų būti vartojamas apibūdinti toms kvapiosioms medžiagoms, kurios gaunamos išimtinai tik iš natūralių kvapiųjų medžiagų ir (arba) kvapiųjų medžiagų preparatų. Vartotojai privalo būti informuojami, jei maisto produktas turi rūkytą skonį dėl to, kad į jį įdėta kvapiųjų rūkymo medžiagų. Pasiūlymas yra pateiktas „Maistą gerinančių medžiagų“ teisės aktų pakete kartu su reglamentais dėl vienodos maisto priedų ir maisto fermentų leidimų suteikimo procedūros. |

( Pasiūlymo srityje taikomos nuostatos 1988 m. birželio 22 d. Tarybos direktyvoje 88/388/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su maisto produktuose naudojamomis kvapiosiomis medžiagomis ir jų gamybos žaliavomis yra nustatyti bendri kvapiųjų medžiagų naudojimo maisto produktuose principai: nustatytos kvapiųjų medžiagų, kvapiosios medžiagos pagrindo, kvapiųjų medžiagų preparatų, technologiškai perdirbtų kvapiųjų medžiagų ir kvapiųjų rūkymo medžiagų apibrėžtys; nustatyta, kokius didžiausius tam tikrų potencialiai toksiškų medžiagų kiekius galima dėti į kvapiąsias medžiagas bei kokie didžiausi potencialiai toksiškų medžiagų kiekiai gali būti kvapiosiose medžiagose ir (arba) maisto produktuose, kurių sudėtyje yra kvapiųjų medžiagų arba aromatinių savybių turinčių maisto ingredientų; nustatytos kvapiųjų medžiagų, skirtų parduoti gamintojams, ir kvapiųjų medžiagų, skirtų parduoti galutiniams vartotojams, ženklinimo taisyklės. Joje reikalaujama priimti specifines nuostatas dėl kvapiųjų medžiagų žaliavų, kvapiųjų medžiagų pagrindų, technologiškai perdirbtų kvapiųjų medžiagų, kvapiųjų rūkymo medžiagų ir jų gamybos metodų, taip pat dėl kvapiosioms medžiagoms naudojamų maisto priedų, tirpiklių ir pagalbinių apdorojimo medžiagų, analizės ir bandinių ėmimo metodų bei grynumo ir mikrobiologinių kriterijų. Atsižvelgiant į pastarąją įtrauką buvo priimti tokie teisės aktai: 1. Leistinų kvapiųjų medžiagų, skirtų naudoti maisto produktuose ar ant jų, sąrašo sudarymo tvarka buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2232/96. Leistinų medžiagų sąrašas turėtų būti priimtas iki 2005 m. liepos mėn. 2. Lapkričio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2065/2003 dėl kvapiųjų rūkymo medžiagų, naudojamų arba skirtų naudoti maisto produktuose arba jų paviršiuje. 3. 2003 m. gruodžio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/114/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 95/2/EB dėl maisto priedų, išskyrus dažiklius ir saldiklius. |

( Derinimas su kitomis politikos sritimis Siektini politikos tikslai yra šie: saugoti žmonių sveikatą ir vartotojų interesus sukurti aiškią sistemą, sudarančią sąlygas inovacijoms ir naujų technologijų vystymui, kad Europos pramonė ir toliau pirmautų kvapiųjų medžiagų srityje Šie tikslai padės įgyvendinant Lisabonos strategijoje nustatytus Komisijos strateginius tikslus, penkiametį Komisijos planą ir 2000 m. paskelbtą Komisijos Baltąją knygą dėl maisto produktų saugos. |

KONSULTACIJOS SU SUINTERESUOTOSIOMIS šALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMAS |

( Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis |

Konsultacijų metodai, pagrindiniai tiriamieji sektoriai ir bendras respondentų aprašymas Valstybių narių ir suinteresuotųjų šalių nuomonė buvo įvertinta konsultuojantis su jomis įvairiose darbo grupėse ir abiems šalims aptariant darbo dokumentus. Be to, siekiant apklausti įvairias suinteresuotąsias šalis, joms buvo išsiųstas klausimynas. Kai kurios dalyvavusios suinteresuotosios šalys: Europos vartotojų organizacija (BEUC) ES šokolado, sausainių ir konditerijos pramonės asociacija (CAOBISCO) Europos spiritinių gėrimų konfederacijos vyno komitetas (CEPS) (Comité Vins, Confédération Européenne des Producteurs de Spiritueux) Europos Sąjungos maisto ir gėrimų pramonės konfederacija (CIAA) Europos kramtomosios gumos pramonės asociacija (EACGI) Europos pienininkų asociacija (EDA) Europos skoninių ir kvapiųjų medžiagų gamintojų asociacija (EFFA) Europos prieskoninių augalų augintojų asociacija (EHGA) Europos vaistažolių arbatų gamintojų asociacija (EHIA) Europos prieskonių gamintojų asociacija (ESA) Europos pagardų gamintojų asociacija (FIC) Kvapiųjų rūkymo medžiagų gamintojų asociacija (SFMA) |

Atsakymų santrauka ir kaip į juos buvo atsižvelgta Po konsultacijų komentarai buvo apsvarstyti, o tekstai atitinkamai iš dalies pakeisti. Apskritai, pasiūlymas sulaukė pritarimo. Po galutinių konsultacijų atsakymus galima apibendrinti taip: 1. Aiškesnė taikymo sritis. Bendrai sutariama, kad reikia vengti neatitikimų valstybėse narėse. 2. Kvapiųjų medžiagų apibrėžtys 2.1 Apriboti apibūdinimo „natūralus“ vartojimą Nėra bendros nuomonės dėl naujos kvapiosios medžiagos pagrindo apibrėžties, kurioje nebeskiriami tapatūs natūraliems ir dirbtiniai kvapiųjų medžiagų pagrindai. Argumentai „už“ yra tokie: tai padeda išvengti painiavos; žodis „natūralus“ gali būti vartojamas tik kalbant apie iš tikrųjų natūralius produktus; toks skirstymas nėra toksikologiškai pagrįstas ir sukuria papildomą administracinę naštą. Išbraukus šį žodį teisės aktas taptų paprastesnis. Argumentuose „prieš“ pabrėžiama, kad reikės iš dalies pakeisti vertikalius teisės aktus, kuriuose neleidžiama naudoti dirbtinių kvapiųjų medžiagų tam tikrų maisto produktų kategorijose. 2.2 Kategorijos „kitos kvapiosios medžiagos“ sukūrimas Šią kategoriją teigiamai vertina bendrovės, kuriančios naujas kvapiąsias medžiagas, nes tai suteikia joms galimybę kurti naujas kvapiąsias medžiagas, kurių neapima kitos apibrėžtys. Vartotojų organizacijos ją vertina teigiamai, nes tai padidina skaidrumą ir užtikrina saugą. 3. Naujos nuostatos dėl ženklinimo 3.1 Ženklinimo išlaidos Manoma, kad naujųjų nuostatų poveikis bus nežymus. Nustačius pereinamąjį laikotarpį išlaidos gali dar labiau sumažėti. 3.2 Vartotojų informavimas Valstybės narės ir vartotojų organizacijos mano, kad šiame pasiūlyme numatomas geresnis vartotojų informavimas apie naudojamų kvapiųjų medžiagų kilmę. Maisto pramonės ir ypač prekybos asociacijų atstovai ne taip palankiai vertina naujas nuostatas dėl ženklinimo arba netgi joms prieštarauja. 4. Didžiausi leistini potencialiai toksiškų medžiagų kiekiai Valstybės narės galės juos veiksmingiau kontroliuoti, nes jos didžiausią dėmesį kreips į tuos maisto produktus, kurie labiausiai prisideda prie potencialiai toksiškų medžiagų suvartojimo, o ne į visus maisto produktus ir gėrimus. 5. Suvartojimo stebėjimas Valstybės narės yra susirūpinusios, kad teks skirti papildomų lėšų II priede išvardytų medžiagų ir medžiagų, kurių naudojimas ribojamas, suvartojimo stebėjimui. |

( Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas |

Nepriklausomo tyrimo neprireikė. |

( Poveikio vertinimas Laukiamas įvairių sprendimų poveikis yra susijęs su ekonominiais ir socialiniais aspektais. Nesitikima, kad įvairūs galimi veiksmų variantai turės poveikio aplinkai. 1. Veiksmų nesiėmimas 1.1 Ekonominis poveikis Ekonominė situacija pablogės: Neskatinama naujų technologijų vystymas. Siekiant, kad nekiltų prekybos su trečiosiomis šalimis kliūčių, reikia priimti aiškias nuostatas, kuriose būtų atsižvelgiama į naujausius mokslo pasiekimus ir technologijų vystymą. Europos pramonė galėtų prarasti savo pirmaujančią poziciją pasaulio rinkoje. 1.2 Socialinis poveikis Vartotojų sveikatos apsauga nėra gera, nes: Didžiausi leistini potencialiai toksiškų medžiagų kiekiai nustatyti neatsižvelgiant į naujausius mokslo pasiekimus. Didžiausi leistini potencialiai toksiškų medžiagų kiekiai nustatyti taip, kad nėra galimybės vykdyti rizika pagrįstą kontrolę. Vartotojų reikalavimas ženklinant suteikti daugiau informacijos nėra įgyvendintas. 2. Ne teisiniai veiksmai 2.1 Ekonominis poveikis Šiuo metu yra galiojančių kvapiąsias medžiagas reglamentuojančių teisės aktų. Gairėmis galiojančių teisės aktų panaikinti negalima. Dėl to pramonė patektų į prieštaringą ir keblią padėtį ir tai turėtų neigiamą ekonominį poveikį. 2.2 Socialinis poveikis Gairės gali prieštarauti galiojantiems teisės aktams, todėl jos nėra pats veiksmingiausias būdas vartotojų sveikatai apsaugoti. Neaiškios teisinės padėties pasekmė – prarandamas vartotojų pasitikėjimas kvapiųjų medžiagų naudojimu. 3. Kvapiųjų medžiagų naudojimą reglamentuojančių teisės aktų panaikinimas 3.1 Ekonominis poveikis Gali atsitikti taip, kad kiekviena valstybė narė kurs savo įgyvendinimo taisykles. Kadangi valstybės narės gali skirtingai suvokti riziką, vidaus rinka veiktų neveiksmingai. 3.2 Socialinis poveikis Valstybių narių saugos vertinimo skirtumai tik sukurs painiavą vartotojams, kurie gaus nevienodą apsaugos lygį ir mažiau pasitikės tam tikromis valstybėmis narėmis ir vidaus rinka. 4. Dalinis Tarybos direktyvos 88/388/EEB keitimas 4.1 Ekonominis poveikis Į pačios direktyvos tekstą įtraukus būtinus pakeitimus, būtų 5 pasiektas punkte nurodytas teigiamas ekonominis poveikis. I ir II priedus bei kitas su visuomenės sveikatos apsauga ir prekyba susijusias nuostatas vis tiek dar reikėtų keisti taikant bendro sprendimo priėmimo procedūrą. Tačiau leidimų suteikimo procedūra turėtų būti veiksmingesnė, kad būtų galima veiksmingiau tvarkyti 2600 kvapiųjų medžiagų, leistinų naudoti maiste ir ant jo, sąrašą. Dėl didelio pakeitimų skaičiaus galiojantys teisės aktai gali tapti neaiškūs. 4.2 Socialinis poveikis Tikimasi, kad sukūrus išsamią kvapiųjų medžiagų saugos vertinimo sistemą, suderinus didžiausius leistinus potencialiai toksiškų medžiagų kiekius su naujausia mokslininkų nuomone ir leidžiant atlikti tų medžiagų kontrolę didžiausios rizikos maisto produktuose, bus padarytas teigiamas poveikis visuomenės sveikatai. 5. Naujo reglamento pasiūlymas. 5.1 Ekonominis poveikis 5.1.1 Poveikis administraciniams reikalavimams, taikomiems verslui Panaikinus skirtumą tarp dviejų chemiškai sintetintų kvapiųjų medžiagų pagrindų rūšių – tapačių natūraliems ir dirbtinių – suderinus nuostatas visose valstybėse narėse sumažės administracinių reikalavimų. Siekiant laikytis naujai siūlomų kvapiųjų medžiagų ženklinimo reikalavimų, reikės skirti papildomų pastangų. Tačiau jos bus laikinos – tol, kol etiketės bus padarytos pagal naujus reikalavimus. Be to, šios pastangos nėra didelės palyginti su padidėsiančiu skaidrumu, kurį palankiai vertina vartotojai. Siekiant, kad pastangos ir išlaidos nebūtų pernelyg didelės, prisitaikymui prie naujų ženklinimo reikalavimų siūloma nustatyti pereinamąjį laikotarpį. 5.1.2 Poveikis inovacijoms ir moksliniams tyrimams Specifinėse nuostatose dėl kvapiųjų medžiagų naudojimo ir leidimų suteikimo aiškiai nustatyta, kada turi būti įvertinta kvapiųjų medžiagų sauga. Tam tikrų kvapiųjų medžiagų apskritai nereikia vertinti. Tai leis pramonės įmonėms teisingiau apskaičiuoti naujų kvapiųjų medžiagų kūrimo išlaidas. Pasiūlyme taip pat konkrečiai nurodyta, kokie turi būti preparatai, kad etiketėje būtų galima rašyti „natūralus“. Tai svarbu tolesniam naujų kvapiųjų medžiagų kūrimui ir gamybai. Manoma, kad naujos kategorijos „kitos kvapiosios medžiagos“ sukūrimas yra palankus inovacijoms ir moksliniams tyrimams. Jei sukuriamos naujos kvapiųjų medžiagų kategorijos, jas galima leisti naudoti įvertinus saugą. 5.1.3 Poveikis namų ūkiams Vartotojai bus geriau informuoti apie maiste esančių kvapiųjų medžiagų kilmę. Tikimasi, kad siūlomas reglamentas neturės įtakos maisto produktų kainoms. 5.1.4 Poveikis trečiosioms šalims ir tarptautiniams santykiams Šiuo pasiūlymu bus dar labiau suderinti kvapiąsias medžiagas reglamentuojantys teisės aktai ir sukurta vienoda ES rinka, prognozuojama importuotojams. Suderinus kvapiąsias medžiagas reglamentuojančius teisės aktus, pagerės Europos Sąjungos padėtis derybose su trečiosiomis šalimis dėl kvapiųjų medžiagų įtraukimo į Codex Alimentarius sistemą. Europos Bendrija galės toliau pirmauti kvapiųjų medžiagų kūrimo ir gamybos srityje. 5.1.5 Poveikis valdžios institucijoms Valstybių narių vykdoma kontrolė taps veiksmingesnė, nes jos didžiausią dėmesį kreips į tuos maisto produktus, kurie labiausiai prisideda prie potencialiai toksiškų medžiagų suvartojimo. Tose valstybėse narėse, kuriose yra tam tikrų maisto produktų kategorijų, į kuriuos galima dėti tik natūralius arba tapačius natūraliems kvapiųjų medžiagų pagrindus, reikės pakeisti nacionalinius teisės aktus. Tačiau dėl šio supaprastinimo sumažės administracinių reikalavimų. Valstybės narės yra susirūpinusios, kad teks skirti papildomų lėšų II priede išvardytų medžiagų ir medžiagų, kurių naudojimas ribojamas, suvartojimo stebėjimui. Vis dėlto tai yra būtina norint užtikrinti, kad reglamentas būtų veiksminga vartotojų sveikatos apsaugos priemonė. Valstybės narės informacijos apie reikiamus išteklius nepateikė. Kvapiųjų medžiagų suvartojimo stebėjimą galima vykdyti ne atskirai, o kartu su priedų suvartojimo stebėjimu, kuris jau numatyta ES teisės aktuose, taip gerokai sumažinant jam skiriamas pastangas ir išlaidas. 5.2 Socialinis poveikis Tikimasi, kad visapusiška kvapiųjų medžiagų saugos vertinimo Bendrijos lygmeniu sistema turės teigiamą poveikį visuomenės sveikatai. Didžiausia leistina potencialiai toksiškų medžiagų kiekio riba bus labiausiai kontroliuojama didžiausios rizikos maisto produktuose, todėl vartotojų sveikatos apsauga bus veiksmingesnė. Kai paaiškėja, kad suvartojimas tampa nesaugus, suvartojimo stebėjimo išvadomis galima pasinaudoti teisės aktams keisti. |

Komisija atliko poveikio vertinimą, pateiktą darbo programoje, kurios ataskaitą galima rasti http://ec.europa.eu/food/food/chemicalsafety/additives/index_en.htm |

TEISINIAI PASIūLYMO ASPEKTAI |

( Siūlomų veiksmų santrauka Reglamentas geriau užtikrins veiksmingą su kvapiosiomis medžiagomis, naudojamomis arba skirtomis naudoti maisto produktuose arba ant jų, ir su tam tikrais aromatinių savybių turinčiais maisto ingredientais susijusios vidaus rinkos veikimą; jis bus pagrindas aukšto lygio žmonių sveikatos apsaugai ir vartotojų interesų apsaugai užtikrinti. |

( Teisinis pagrindas Europos bendrijos steigimo sutarties 95 straipsnis |

( Subsidiarumo principas Subsidiarumo principas taikomas tik tuomet, jeigu pasiūlymas nepriklauso išskirtinei Bendrijos kompetencijai. |

Valstybės narės negali pakankami pasiekti pasiūlymo tikslų dėl šios (-ų) priežasties (-čių): |

Valstybių narių veiksmai tik sukurtų painią situaciją vartotojams, kurie gautų nevienodą apsaugos lygį, o tam tikrose valstybėse narėse ir vidaus rinkoje būtų prarastas jų pasitikėjimas. |

Bendrijos veiksmais bus galima lengviau pasiekti pasiūlymo tikslų dėl šios (-ų) priežasties (-čių): |

Reikia tvarkyti leistinų naudoti kvapiųjų medžiagų pagrindų sąrašą, kuriame yra apie 2600 kvapiųjų medžiagų. Kasmet tikimasi gauti apie 100 paraiškų suteikti kvapiųjų medžiagų leidimus. Tam reikia suderinto ir centralizuoto metodo. |

Veiksminga leidimų suteikimo procedūra ir veiksmingas vidaus rinkos veikimas bus įrodymas, kad tikslai geriausiai pasiekiami Sąjungos lygiu. |

Geriausias būdas pasiekti veiksmingo vidaus rinkos veikimo kvapiųjų medžiagų, naudojamų maisto produktuose ir ant jų, srityje ir kartu saugoti Europos vartotojų sveikatą ir interesus, yra centralizuota leidimų suteikimo procedūra. |

Taigi pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą. |

( Proporcingumo principas Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą dėl toliau išvardytos (-ų) priežasties (-čių). |

Siekiant geriau išnaudoti valstybių narių kontrolės pajėgumus ir organizuotas rizika pagrįstos kontrolės priemones, pagrindinis dėmesys bus skiriamas kvapiosioms medžiagoms, esančioms didžiausią rūpestį keliančiuose maisto produktuose. |

Su kvapiosiomis medžiagomis susijęs saugos vertinimas apima tik kvapiosios medžiagos pagrindo ir netradicinių preparatų, gautų iš neaugalinės ir negyvūninės kilmės žaliavų, kurios yra nemaistinės medžiagos, vertinimą. Privalomas ženklinimas taikomas tik „kvapiosioms medžiagoms“, „rūkymo kvapiosioms medžiagoms“ ir natūralių kvapiųjų medžiagų žaliavai. |

( Priemonių pasirinkimas |

Siūlomos priemonės: reglamentas. |

Kitos priemonės būtų netinkamos dėl toliau nurodytos (-ų) priežasties (-čių). Kvapiųjų medžiagų sritis buvo gerai suderinta Tarybos direktyva 88/388/EEB. Siekiant užtikrinti nuolatinį veiksmingą vidaus rinkos veikimą ir saugoti gyventojų sveikatą bei vartotojų interesus, reglamentas laikomas pačia tinkamiausia priemone. |

POVEIKIS BIUDžETUI |

Bendrija gali finansuoti kvapiųjų medžiagų ir aromatinių savybių turinčių maisto ingredientų srities suderintos politikos ir sistemos kūrimą, įskaitant: tinkamos duomenų bazės, kurioje būtų kaupiama ir saugoma visa informacija, susijusi su kvapiąsias medžiagas reglamentuojančiais Bendrijos teisės aktais, kūrimą, tyrimų, būtinų kvapiąsias medžiagas reglamentuojantiems teisės aktams parengti, atlikimą, tyrimų, būtinų procedūroms, sprendimų priėmimo kriterijams ir duomenų reikalavimams suderinti, atlikimą siekiant palengvinti darbo pasidalijimą tarp valstybių narių ir sukurti šių sričių gaires. |

PAPILDOMA INFORMACIJA |

( Galiojančių teisės aktų panaikinimas Priėmus šį pasiūlymą, galiojantys teisės aktai bus panaikinti. |

( Europos ekonominė erdvė Siūlomas aktas yra susijęs su EEE, ir todėl turėtų būti jai taikomas. |

1. 2006/0147 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl kvapiųjų medžiagų ir tam tikrų kitų aromatinių savybių turinčių maisto ingredientų naudojimo maisto produktuose ir ant jų ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1576/89, Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1601/91, Reglamentą (EB) Nr. 2232/96 ir Direktyvą 2000/13/EB

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SAJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 ir 95 straipsnius,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą[1],

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[2],

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje numatytos tvarkos,

kadangi:

(1) 1988 m. birželio 22 d. Tarybos direktyvą 88/388/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su maisto produktuose naudojamomis kvapiosiomis medžiagomis ir jų gamybos žaliavomis[3] reikia atnaujinti atsižvelgiant į techninę raidą ir mokslo pasiekimus. Siekiant aiškumo ir veiksmingumo, Direktyva 88/388/EEB turėtų būti pakeista šiuo reglamentu.

(2) 1988 m. birželio 22 d. Tarybos sprendime 88/389/EEB dėl Komisijos sudarytino kvapiosioms medžiagoms gaminti naudojamų žaliavų ir medžiagų aprašo[4] nustatyta, kad toks aprašas turi būti sudarytas per 24 mėn. nuo teisės akto priėmimo. Minėtas sprendimas jau yra pasenęs ir turėtų būti panaikintas.

(3) 1991 m. sausio 16 d. Komisijos direktyvoje 91/71/EEB, papildančioje Tarybos direktyvą 88/388/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su maisto produktuose naudojamomis kvapiosiomis medžiagomis ir jų gamybos žaliavomis, suderinimo[5], nustatytos kvapiųjų medžiagų ženklinimo taisyklės. Dabar minėtos taisyklės keičiamos šiuo reglamentu, todėl direktyvą reikėtų panaikinti.

(4) Laisvas saugių ir sveikų maisto produktų judėjimas yra vienas pagrindinių vidaus rinkos aspektų, labai svarbus gyventojų sveikatai bei gerovei ir jų socialiniams bei ekonominiams interesams.

(5) Siekiant apsaugoti gyventojų sveikatą šis reglamentas turėtų būti taikomas kvapiosioms medžiagoms, kvapiųjų medžiagų žaliavoms ir maisto produktams, kuriuose yra kvapiųjų medžiagų. Jis taip pat turėtų būti taikomas tam tikriems aromatinių savybių turintiems maisto ingredientams, kurie dedami į maistą visų pirma siekiant sustiprinti jo kvapą ir kurie labai padidina tam tikrų natūraliai maiste esančių nepageidaujamų medžiagų kiekį („aromatinių savybių turintys maisto ingredientai“), jų žaliavai ir maisto produktams, kuriuose yra tokių maisto ingredientų.

(6) Kvapiosios medžiagos ir aromatinių savybių turintys maisto ingredientai gali būti naudojami tik tuomet, jei jie atitinka šiame reglamente nustatytus kriterijus. Jie turėtų būti saugūs naudoti, todėl prieš leidžiant maiste naudoti tam tikras kvapiąsias medžiagas, reikia įvertinti jų riziką. Jie neturėtų klaidinti vartotojo, todėl visuomet etiketėje turi būti tinkamai pateikiama informacija apie jų buvimą maisto produkte.

(7) Nuo 1999 m. Maisto produktų mokslinis komitetas, o vėliau Europos maisto saugos tarnyba, yra pateikę savo nuomones apie daugelį kvapiųjų medžiagų ir aromatinių savybių turinčių maisto ingredientų žaliavose natūraliai esančių medžiagų [6] kurios, Kvapiųjų medžiagų ekspertų komiteto nuomone, gali būti toksiškos. Medžiagos, kurios, Maisto produktų mokslinio komiteto nuomone, gali būti toksiškos, turėtų būti laikomomis nepageidautinomis medžiagomis ir neturėtų būti dedamos į maistą.

(8) Kadangi nepageidautinos medžiagos gali natūraliai būti augalų sudėtinės dalys, jos gali patekti į kvapiąsias medžiagas arba į aromatinių savybių turinčius maisto ingredientus. Tradiciškai augalai naudojami maistui arba kaip maisto sudėtinė dalis. Reikėtų nustatyti atitinkamus didžiausius leistinus nepageidautinų medžiagų kiekius tuose maisto produktuose, iš kurių žmonės daugiausiai gauna nepageidautinų medžiagų. Nustatant reikėtų atsižvelgti į poreikį apsaugoti žmonių sveikatą ir į neišvengiamą šių medžiagų buvimą tradiciniuose maisto produktuose.

(9) Reikėtų priimti nuostatas Bendrijos lygmeniu siekiant uždrausti arba apriboti tam tikrų augalinių arba gyvūninių medžiagų, kurių poveikis žmonių sveikatai kelia susirūpinimą, naudojimą gaminant kvapiąsias medžiagas bei aromatinių savybių turinčius maisto ingredientus ir pastarųjų naudojimą gaminant maisto produktus.

(10) Rizikos vertinimą turėtų atlikti 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 178/2002, nustatančiu maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančiu Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančiu su maisto saugos klausimais susijusias procedūras[7], įkurta Europos maisto saugos tarnyba (toliau – „Tarnyba“).

(11) Siekiant užtikrinti suderinimą, rizikos vertinimas ir kvapiųjų medžiagų bei jų žaliavų, kurių riziką reikia įvertinti, patvirtinimas turi būti atliekamas laikantis Reglamente (EB) Nr. […], nustatančiame bendrą maisto priedų, maisto fermentų ir maisto kvapiųjų medžiagų leidimų suteikimo procedūrą, nustatytos tvarkos[8].

(12) Kvapiųjų medžiagų pagrindai – tai aromatinių savybių turinčios cheminės medžiagos. Kvapiųjų medžiagų vertinimo programa vykdoma vadovaujantis 1996 m. spalio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2232/96, nustatančiu Bendrijos tvarką, taikomą kvapiosioms medžiagoms, naudojamoms arba skirtoms naudoti maisto produktuose ar ant jų[9]. Tame reglamente numatyta, kad kvapiųjų medžiagų sąrašas turi būti priimtas per penkerius metus nuo minėtos programos priėmimo. Sąrašo priėmimui reikia nustatyti naują terminą. Bus pasiūlyta tą sąrašą įtraukti į Reglamento (EB) Nr. [...] 2 straipsnio 1 dalyje minimą sąrašą.

(13) Kvapiųjų medžiagų preparatai – tai augalinės, gyvūninės arba mineralinės kilmės kvapiosios medžiagos, išskyrus chemiškai apibūdintas medžiagas, gautos atitinkamais fiziniais, fermentavimo arba mikrobiologiniais procesais ir esančios kaip žaliava arba apdorotos, kad būtų tinkamos vartoti žmonėms. Kvapiųjų medžiagų preparatų, pagamintų iš maistinių medžiagų, rizikos nereikia vertinti ar gauti leidimo prieš juos naudojant maiste arba ant jo, nebent kiltų abejonių dėl jų saugos. Tačiau kvapiųjų medžiagų preparatų, pagamintų iš nemaistinių medžiagų, sauga turėtų būti įvertinta prieš leidžiant juos naudoti.

(14) Reglamente (EB) Nr. 178/2002 maistas apibrėžiamas kaip medžiaga arba produktas, perdirbtas, iš dalies perdirbtas arba neperdirbtas, kurį žmogus nurys arba pagrįstai tikimasi, kad nurys. Augalinės, gyvūninės ar mikrobiologinės kilmės medžiagos, kurios iki šiol buvo naudojamos kvapiųjų medžiagų gamyboje ir turima svarių to įrodymų, gamybos tikslais yra laikomos maistinėmis medžiagomis, net jei kai kurios šios medžiagos, pavyzdžiui, dalbergija, ąžuolo skiedros ar braškių lapai, pačios savaime nebuvo naudojamos maistui. Jų vertinti nereikia.

(15) Taip pat patvirtintomis sąlygomis termiškai apdorojant maistines medžiagas gautų kvapiųjų medžiagų nereikia vertinti ar gauti leidimą prieš jas naudojant maiste arba ant jo, nebent kiltų abejonių dėl jų saugos. Tačiau kvapiųjų medžiagų, gautų termiškai apdorojant nemaistines medžiagas arba apdorojant nepatvirtintomis sąlygomis, sauga turėtų būti įvertinta prieš leidžiant jas naudoti.

(16) 2003 m. lapkričio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 2065/2003 dėl kvapiųjų rūkymo medžiagų, naudojamų arba skirtų naudoti maisto produktuose arba jų paviršiuje[10] nustatoma kvapiųjų rūkymo medžiagų saugos vertinimo ir patvirtinimo tvarka bei siekiama sudaryti pirminių dūmų kondensatų ir pirminių dervos dalių, kurias išskirtinai leidžiama naudoti, sąrašą.

(17) Kvapiųjų medžiagų pirmtakai suteikia maistui aromatą cheminių reakcijų, kurios kyla maisto gamybos procese, metu. Kvapiųjų medžiagų pirmtakų, pagamintų iš maistinių medžiagų, nereikia vertinti ar gauti leidimą prieš juos naudojant maiste arba ant jo, nebent kiltų abejonių dėl jų saugos. Tačiau kvapiųjų medžiagų pirmtakų, pagamintų iš nemaistinių medžiagų, sauga turėtų būti įvertinta prieš leidžiant juos naudoti.

(18) Kitos kvapiosios medžiagos, kurioms netaikytinos pirmiau minėtų kvapiųjų medžiagų apibrėžtys, gali būti naudojamos maiste ir ant jo po to, kai jos įvertinamos ir patvirtinamos.

(19) Augalinės, gyvūninės, mikrobiologinės ar mineralinės kilmės medžiagos, kurios nėra maistinės medžiagos, gali būti naudojamos kvapiųjų medžiagų gamyboje po to, kai moksliškai įvertinama jų sauga. Gali būti, kad bus leistos naudoti tik tam tikros medžiagos dalys arba kad bus nustatytos jų naudojimo sąlygos.

(20) Kvapioji medžiaga arba jos žaliava, kuriai taikytinas 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų[11], turėtų pirmiau būti leista naudoti pagal tą reglamentą, o po to – pagal šį reglamentą.

(21) Žodis „natūralus“ turėtų būti vartojamas ženklinant kvapiųjų medžiagų pagrindus arba kvapiųjų medžiagų preparatus tik tuomet, jei jie atitinka tam tikrus kriterijus, kuriais užtikrinama, kad vartotojai nebus klaidinami.

(22) Specialiais informavimo reikalavimais turėtų užtikrinama, kad vartotojai nebūtų klaidinami, iš kokios žaliavos yra pagamintos natūralios kvapiosios medžiagos. Pavyzdžiui, turėtų būti paminėta, kad vanilinas yra pagamintas iš medienos.

(23) Vartotojai turėtų būti informuojami, jei maisto produktas turi rūkytą skonį dėl to, kad į jį įdėta kvapiųjų rūkymo medžiagų. Kaip numatyta 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyvos 2000/13/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ženklinimą etiketėmis, pateikimą ir reklamavimą, suderinimo[12], 5 straipsnyje, produkto pavadinimas, kuriuo jis parduodamas, neturėtų klaidinti vartotojo dėl to, ar produktas buvo rūkytas tradiciškai šviežiuose dūmuose, ar apdorotas rūkymo kvapiosiomis medžiagomis. Minėtą direktyvą reikėtų iš dalies pakeisti siekiant suderinti joje pateikiamas kvapiųjų medžiagų, kvapiųjų rūkymo medžiagų ir termino „natūralus“ apibrėžtis su šiame reglamente pateikiamais kvapiųjų medžiagų apibūdinimais.

(24) Vertinant, ar kvapiosios medžiagos yra saugios žmonių sveikatai, būtina turėti informacijos apie kvapiųjų medžiagų naudojimą ir suvartojimą. Todėl reikia reguliariai tikrinti, kokie kvapiųjų medžiagų kiekiai dedami į maisto produktus.

(25) Šio reglamento įgyvendinimui būtinos priemonės turi būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką[13].

(26) Šio reglamento II–V priedai turėtų būti derinami su mokslo ir technikos pažanga.

(27) Siekiant proporcingai ir veiksmingai tobulinti ir atnaujinti kvapiąsias medžiagas reglamentuojančius Bendrijos teisės aktus, reikia rinkti duomenis, dalintis informacija ir koordinuoti valstybių narių darbą. Tuo tikslu gali būti naudinga atlikti tyrimus specifiniais klausimais, taip siekiant palengvinti sprendimų priėmimų tvarką. Todėl būtų tinkama, kad į biudžeto procedūros dalį būtų įtrauktas Komisijos vykdomas tokių tyrimų finansavimas. Tokių priemonių finansavimas reglamentuojamas 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių[14]. Todėl Reglamentas (EB) Nr. 882/2004 bus pirmiau minėtų priemonių finansavimo teisinis pagrindas.

(28) Kol bus parengtas Bendrijos sąrašas, reikėtų priimti nuostatas dėl kvapiųjų medžiagų, kurioms netaikoma Reglamente (EB) Nr. 2232/96 nustatyta vertinimo programa, vertinimo ir patvirtinimo. Todėl reikėtų nustatyti pereinamojo laikotarpio tvarką. Vadovaujantis ta tvarka, tokios kvapiosios medžiagos turėtų būti vertinamos ir tvirtinamos Reglamente (EB) Nr. [procedūrinis reglamentas] nustatyta tvarka. Tačiau neturėtų būti laikomasi tame reglamente nustatytų terminų, per kuriuos Tarnyba turi priimti savo nuomonę, o Komisija turi pateikti reglamento, atnaujinančio Bendrijos sąrašą, projektą Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniam komitetui, nes pirmenybę reikėtų teikti nuolatinei vertinimo programai.

(29) Kadangi valstybės narės negali pakankamai gerai įgyvendinti šios siūlomos priemonės tikslo, t. y. nustatyti Bendrijos kvapiųjų medžiagų ir tam tikrų aromatinių savybių turinčių maisto ingredientų naudojimo maiste ir ant jo taisykles, ir siekiant rinkos bendrumo bei aukšto lygio vartotojų apsaugos, tai būtų galima geriau padaryti Bendrijos lygmeniu, Bendrija gali imtis priemonių pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu nesiimama jokių veiksmų, kurie nėra būtini siekiant šių tikslų.

(30) 1989 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1576/89, nustatantį bendrąsias spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo ir pateikimo taisykles[15], ir 1991 m. birželio 10 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1601/91, nustatantį bendrąsias aromatintų vynų, aromatintų vyno gėrimų ir aromatintų vyno kokteilių apibrėžimo, aprašymo ir pateikimo taisykles[16], reikia iš dalies pakeisti siekiant jų apibrėžtis suderinti su tam tikromis naujomis šiame reglamente pateikiamomis apibrėžtimis.

(31) Reglamentus (EEB) Nr. 1576/89, (EEB) Nr. 1601/91 ir (EB) Nr. 2232/96 bei Direktyvą 2000/13/EB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS

1 straipsnis Dalykas

Šiuo reglamentu, siekiant užtikrinti veiksmingą vidaus rinkos veikimą ir aukšto lygio žmonių sveikatos ir vartotojų apsaugą, yra nustatomos kvapiųjų medžiagų ir aromatinių savybių turinčių maisto ingredientų naudojimo maisto produktuose ir ant jų taisyklės.

Tokiu tikslu reglamente pateikiama:

a) I priede pateikiamas kvapiųjų medžiagų ir žaliavų, leidžiamų naudoti maiste ir ant jo, Bendrijos sąrašas („Bendrijos sąrašas“).

b) kvapiųjų medžiagų ir aromatinių savybių turinčių maisto ingredientų naudojimo maisto produktuose ir ant jų reikalavimai;

c) kvapiųjų medžiagų ženklinimo taisyklės.

2 straipsnisTaikymo sritis

1. Šis reglamentas taikomas:

a) kvapiosioms medžiagoms, kurios naudojamos arba ketinamos naudoti maiste arba ant jo, išskyrus rūkymo kvapiąsias medžiagas, kurioms yra taikomas Reglamentas (EB) Nr. 2065/2003;

b) aromatinių savybių turintiems maisto ingredientams;

c) maisto produktams, kurių sudėtyje yra kvapiųjų medžiagų arba aromatinių savybių turinčių maisto ingredientų;

d) kvapiųjų medžiagų ir aromatinių savybių turinčių maisto ingredientų žaliavoms;

2. Šis reglamentas netaikomas:

a) medžiagoms, kurių skonis yra tik saldus, rūgštus arba sūrus;

b) žaliems arba nesudėtiniams maisto produktams.

3. Prireikus remiantis 18 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka gali būti nusprendžiama, ar konkreti medžiaga ar jų mišinys arba maisto rūšis įeina į šio reglamento taikymo sritį.

3 straipsnis Apibrėžtys

1. Šiame reglamente taikomos Reglamentuose (EEB) Nr. 178/2002 ir 1829/2003 nustatytos apibrėžtys.

2. Taip pat taikomos šios apibrėžtys:

a) „kvapiosios medžiagos“ – tai produktai:

i) patys savaime neskirti vartoti ir dedami į maistą siekiant suteikti jam kvapą ir (arba) skonį;

ii) kurie padaryti iš tokių kategorijų medžiagų arba šių medžiagų yra jų sudėtyje: kvapiųjų medžiagų pagrindų, kvapiųjų medžiagų preparatų, termiškai apdorotų kvapiųjų medžiagų, kvapiųjų rūkymo medžiagų, kvapiųjų medžiagų pirmtakų (prekursorių) arba kitų kvapiųjų medžiagų ar jų mišinių;

b) „kvapiosios medžiagos pagrindas“ – tai chemiškai apibūdinta medžiaga, turinti aromatinių savybių;

c) „natūralus kvapiosios medžiagos pagrindas“ – tai augalinės, gyvūninės arba mikrobiologinės kilmės kvapiosios medžiagos pagrindas, gautas tinkamais fizinio, fermentavimo arba mikrobiologinio apdorojimo būdais ir naudojamas kaip žaliava arba apdorotas vienu ar daugiau II priede nurodytų tradicinių maisto gamybos būdų, kad būtų tinkamas vartoti žmonėms;

d) „kvapiosios medžiagos preparatas“ – tai produktas, kuris nėra kvapiosios medžiagos pagrindas, gautas iš:

i) maistinių medžiagų tinkamais fizinio, fermentavimo arba mikrobiologinio apdorojimo būdais ir naudojamas kaip žaliava arba apdorotas vienu ar daugiau II priede nurodytų tradicinių maisto gamybos būdų ir (arba) tinkamu fizinio apdorojimo būdu, kad būtų tinkamas vartoti žmonėms;

ir (arba)

ii) augalinės, gyvūninės ar mikrobiologinės kilmės nemaistinės medžiagos, gautos vienu ar keliais iš II priede išvardytų tradicinių maisto gamybos būdų, ir (arba) apdorotos tinkamais fizinio, fermentavimo ar mikrobiologinio apdorojimo būdais;

e) „termiškai apdorota kvapioji medžiaga“ – tai produktas, gautas termiškai apdorojus ingredientų, savaime nebūtinai turinčių aromatinių savybių, mišinį; vieno iš ingredientų sudėtyje turi būti azoto (amino), o kitas turi būti redukuojantysis cukrus; termiškai apdorotos kvapiosios medžiagos gali būti gaminamos iš tokių ingredientų:

i) maistinės medžiagos;

ir (arba)

ii) nemaistinės žaliavos;

f) „rūkymo kvapioji medžiaga“ – tai produktas, gautas frakcionuojant ir gryninant kondensuotus dūmus, iš kurių gaunamas pirminis dūmų kondensatas, pirminės dervos dalys ir (arba) pagamintos kvapiosios rūkymo medžiagos, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 2065/2003 3 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse;

g) „kvapiosios medžiagos pirmtakas“ – tai produktas, savaime nebūtinai turintis aromatinių savybių, dedamas į maistą tik tam, kad skaidydamasis arba reaguodamas su kitais komponentais gaminant maistą išskirtų aromatą; jis gali būti gaunamas iš:

i) maistinių medžiagų;

ir (arba)

ii) nemaistinės žaliavos;

h) „kita kvapioji medžiaga“ – tai kvapioji medžiaga, kuri dedama arba skirta dėti į maistą siekiant sustiprinti jo aromatą ir (arba) skonį ir kuriai netinka b–g apibrėžtys;

i) „aromatinių savybių turintis maisto ingredientas“ – tai maisto ingredientas, kuris nėra kvapioji medžiaga ir kuris gali būti dedamas į maistą visų pirma siekiant suteikti jam aromatą arba pakeisti jo aromatą;

j) „žaliava“ – tai augalinės, gyvūninės, mikrobiologinės ar mineralinės kilmės medžiaga, iš kurios gaminamos kvapiosios medžiagos arba aromatinių savybių turintys maisto ingredientai; ji gali būti:

i) maistinė medžiaga;

arba

ii) nemaistinė žaliava;

k) „tinkamas fizinis procesas“ – tai fizinis procesas, kuriuo tikslingai nekeičiama kvapiųjų medžiagų komponentų cheminė prigimtis ir kuriam nenaudojami singletinis deguonis, ozonas, neorganiniai katalizatoriai, metalo katalizatoriai, organometaliniai reagentai ir (arba) UV spinduliuotė.

3. Žaliavos, kurios iki šiol buvo naudojamos kvapiųjų medžiagų gamyboje ir turima svarių to įrodymų, 2 dalies d, e, g ir j punktų apibrėžtyse laikomos maistinėmis medžiagomis.

4. Prireikus, 18 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka gali būti svarstoma, ar konkreti medžiaga priklauso kuriai nors 2 dalies b–j punktuose nurodytai kategorijai.

II SKYRIUS

KVAPIųJų MEDžIAGų, AROMATINIų SAVYBIų TURINčIų MAISTO INGREDIENTŲ IR žALIAVų NAUDOJIMO SĄLYGOS

4 straipsnis Bendrosios kvapiųjų medžiagų ar aromatinių savybių turinčių maisto ingredientų naudojimo sąlygos

Maisto produktuose arba ant jų gali būti naudojami tik šias sąlygas atitinkantys kvapiosios medžiagos ir aromatinių savybių turintys maisto ingredientai:

a) remiantis turimais moksliniais įrodymais, jie nekelia pavojaus vartotojų sveikatos saugumui;

b) jų naudojimas neklaidina vartotojo.

5 straipsnis Tam tikrų medžiagų buvimas

1. III priedo A dalyje išvardytos medžiagos tiesiogiai į maistą nededamos.

2. Kvapiąsias medžiagas ir aromatinių savybių turinčius maisto ingredientus naudojant III priedo B dalyje išvardytuose sudėtiniuose maisto produktuose ir ant jų, negalima viršyti didžiausio leistino tam tikrų medžiagų, natūraliai esančių kvapiosiose medžiagose ir aromatinių savybių turinčiuose maisto ingredientuose, kiekio.

Didžiausių leistinų kiekių negali viršyti vartojimui gatavai paruošti arba pagal gamintojo instrukcijas paruošiami sudėtiniai produktai.

3. Išsamios 2 dalies įgyvendinimo taisyklės gali būti priimtos 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

6 straipsnisTam tikrų medžiagų naudojimas

1. IV priedo A dalyje išvardytos medžiagos nenaudojamos kvapiųjų medžiagų ir aromatinių savybių turintiems maisto ingredientams gaminti.

2. Iš IV priedo B dalyje išvardytų žaliavų pagaminti kvapiosios medžiagos ir aromatinių savybių turintys maisto ingredientai gali būti naudojami tik tame priede nurodytomis sąlygomis.

7 straipsnisKvapiosios medžiagos, kurių nereikia vertinti ir tvirtinti

1. Nepatvirtinti pagal šį reglamentą gali būti naudojami tokios kvapiosios medžiagos ir tokie aromatinių savybių turintys maisto ingredientai, jeigu jie atitinka 4 straipsnio sąlygas:

a) 3 straipsnio 2 dalies d punkto i papunktyje minimos kvapiosios medžiagos;

b) 3 straipsnio 2 dalies e punkto i papunktyje minimos termiškai apdorotos kvapiosios medžiagos, atitinkančios termiškai apdorotų kvapiųjų medžiagų gamybos reikalavimus ir kuriose neviršijami didžiausių leistinų tam tikrų medžiagų kiekiai, nustatyti V priede;

c) 3 straipsnio 2 dalies g punkto i papunktyje minimi kvapiųjų medžiagų pirmtakai;

d) aromatinių savybių turintys maisto ingredientai.

2. Nepaisant 1 dalies nuostatų, jei Komisija, valstybė narė arba Europos maisto saugos tarnyba (Tarnyba) išreiškia abejonę dėl 1 dalyje minimų kvapiosios medžiagos arba aromatinių savybių turinčio maisto ingrediento saugos, Tarnyba įvertina tokios kvapiosios medžiagos arba tokio aromatinių savybių turinčio maisto ingrediento riziką. Tokiu atveju mutatis mutandis taikomi Reglamento (EB) [procedūrinio reglamento] 4–6 straipsniai.

Jei būtina, Komisija, vadovaudamasi Tarnybos nuomone, priima priemones 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Tokios priemonės nustatomos atitinkamai III, IV ir (arba) V priede.

III SKYRIUS

KVAPIŲJŲ MEDŽIAGŲ IR ŽALIAVŲ, LEISTINŲ NAUDOTI MAISTO PRODUKTUOSE IR ANT JŲ, BENDRIJOS SĄRAŠAS

8 straipsnis Kvapiosios medžiagos ir žaliavos, kurias reikia įvertinti ir patvirtinti

Šis skyrius taikomas:

a) kvapiųjų medžiagų pagrindams;

b) 3 straipsnio 2 dalies d punkto ii papunktyje minimiems kvapiųjų medžiagų preparatams;

c) termiškai apdorotoms kvapiosioms medžiagoms, gautoms kaitinant ingredientus, kurie visiškai arba iš dalies atitinka 3 straipsnio 2 dalies e punkto ii papunkčio nuostatą arba kurie neatitinka V priede nustatytų termiškai apdorojamų kvapiųjų medžiagų gamybos reikalavimų ir kuriuose viršijami tam tikrų nepageidautinų medžiagų didžiausi leistini kiekiai;

d) 3 straipsnio 2 dalies g punkto ii papunktyje minimiems kvapiųjų medžiagų pirmtakams;

e) 3 straipsnio 2 dalies h punkte minimoms kitoms kvapiosioms medžiagoms;

f) 3 straipsnio 2 dalies j punkto ii papunktyje minimai nemaistinei žaliavai.

9 straipsnis Bendrijoje leistinų kvapiųjų medžiagų ir žaliavų sąrašas

Iš visų 8 straipsnyje minimų kvapiųjų medžiagų ir žaliavų į rinką galima pateikti ir naudoti maisto produktuose bei ant jų tik tas, kurios yra įtrauktos į Bendrijos sąrašą.

10 straipsnisKvapiųjų medžiagų ir žaliavų įtraukimas į Bendrijos sąrašą

1. Kvapioji medžiaga arba žaliava gali būti Reglamente (EB) Nr. [bendros procedūros] nustatyta tvarka įtraukiama į Bendrijos leistinų kvapiųjų medžiagų ir žaliavų sąrašą tik tuomet, jeigu ji atitinka 4 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

2. Įtraukiant kvapiąją medžiagą arba žaliavą į Bendrijos sąrašą nurodoma:

a) patvirtintos kvapiosios medžiagos arba žaliavos identifikavimas;

b) prireikus sąlygos, kuriomis kvapioji medžiaga gali būti naudojama;

3. Bendrijos sąrašas iš dalies keičiamas laikantis tvarkos, numatytos Reglamente (EB) Nr. […], nustatančiame bendrą maisto priedų, maisto fermentų ir maisto kvapiųjų medžiagų leidimų suteikimo procedūrą.

11 straipsnis Kvapiosios medžiagos ar žaliavos, kurioms taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003

Kvapioji medžiaga arba žaliava, kuriai taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, gali būti įtraukta į Bendrijos sąrašą tik tuomet, jei yra išduotas jos leidimas to reglamento 7 straipsnyje nustatyta tvarka.

IV SKYRIUS

ŽENKLINIMAS

1 SKIRSNIS

GALUTINIAM VARTOTOJUI NESKIRTų PARDUOTI KVAPIųJų MEDžIAGų žENKLINIMAS

12 straipsnis Galutiniam vartotojui neskirtų parduoti kvapiųjų medžiagų ženklinimas

Galutiniam vartotojui neskirtos parduoti kvapiosios medžiagos gali būti pateikiamos į rinką tik tuomet, jei aiškiai matomoje vietoje ant jų pakuotės bei talpų ir lydimuosiuose dokumentuose yra pateikta lengvai įskaitoma ir neištrinama 13 ir 14 straipsniuose nurodyta informacija.

13 straipsnisBendrieji kvapiųjų medžiagų ženklinimo informacijos reikalavimai

1. Ant galutiniam vartotojui neskirtų parduoti kvapiųjų medžiagų pakuočių ar talpų pateikiama tokia informacija:

a) prekės aprašymas: arba žodis „kvapioji medžiaga“, arba konkretesnis kvapiosios medžiagos pavadinimas ar apibūdinimas;

b) gamintojo, pakuotojo arba pardavėjo pavardė arba įmonės pavadinimas ir adresas;

c) užrašas „naudoti maisto produktuose“ arba užrašas „ribotai naudoti maisto produktuose“, arba dar konkretesnė nuoroda dėl numatomo naudojimo maiste;

d) išvardijama pagal svorį mažėjančia tvarka:

i) produkto sudėtyje esančių kvapiųjų medžiagų kategorijos ir

ii) kiekvienos kitos produkto sudėtyje esančios medžiagos pavadinimas, ir jei taikytina, E numeris;

e) jei komponentui ar jų grupei yra taikomi kiekybiniai apribojimai maisto produktuose, nurodomas didžiausias leistinas kiekvieno komponento ar jų grupės kiekis ir (arba) aiškiai ir lengvai suprantamais terminais atitinkama informacija, leidžianti pirkėjui laikytis šio reglamento ar kitų susijusių Bendrijos teisės aktų nuostatų;

f) jei reikia, specialios laikymo ir vartojimo sąlygos;

g) minimali tinkamumo vartoti trukmė;

h) partiją arba siuntą nurodantis ženklas;

i) grynasis (neto) kiekis.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, tos dalies c–g punktuose nurodyta informacija gali būti nurodyta tik su siunta susijusiuose dokumentuose, kurie turi būti pateikiami atvežus arba prieš atvežant prekes, tačiau tokiu atveju ant aptariamų produktų pakuotės arba talpos matomoje vietoje yra užrašas, kad tokie produktai „skirti maisto produktų gamybai, o ne mažmeninei prekybai“.

14 straipsnisBendrieji kvapiųjų medžiagų prekės pavadinimo informacijos reikalavimai

1. Žodis „natūralus“ gali būti vartojamas kvapiajai medžiagai apibūdinti prekės aprašyme, minimame 13 straipsnio 1 dalies a punkte, tik sąlygomis, nustatytomis šio straipsnio 2–6 dalyse.

2. Žodis „natūralus“ gali būti vartojamas kvapiajai medžiagai apibūdinti tik tuomet, jei kvapiosios medžiagos komponento sudėtyje yra tik kvapiųjų medžiagų preparatų ir (arba) natūralių kvapiųjų medžiagų pagrindų.

3. Žodžių junginys „natūralus (-ūs) kvapiosios medžiagos pagrindas (-ai)“ gali būti vartojamas tik toms kvapiosioms medžiagoms apibūdinti, kurių kvapiosios medžiagos komponento sudėtyje yra išskirtinai tik natūralių kvapiųjų medžiagų pagrindų.

4. Žodis „natūralus“ gali būti vartojamas teikiant nuorodą į maistą, maisto kategoriją arba augalinę ar gyvūninę kvapiosios medžiagos žaliavą tik tuomet, jei ne mažiau kaip 90 % [m/m] kvapiosios medžiagos komponento yra gauta iš minimos žaliavos.

Kvapiosios medžiagos komponentas gali būti sudarytas iš kvapiųjų medžiagų preparatų ir (arba) natūralių kvapiųjų medžiagų pagrindų.

Apibūdinimas turi būti toks: „natūrali <<maisto produkto (-ų) arba maisto produktų kategorijos, arba žaliavos (-ų)>> kvapioji medžiaga.

5. Užrašas „natūrali <<maisto produkto (-ų) arba maisto produktų kategorijos, arba žaliavos (-ų)>> kvapioji medžiaga su kitomis natūraliomis kvapiosiomis medžiagomis“ gali būti naudojamas tik tuomet, jei kvapiosios medžiagos komponentas yra iš dalies gautas iš minimos žaliavos ir yra lengvai atpažįstamas.

Kvapiosios medžiagos komponentas gali būti sudarytas iš kvapiųjų medžiagų preparatų ir (arba) natūralių kvapiųjų medžiagų pagrindų.

6. Apibūdinimas „natūrali kvapioji medžiaga“ gali būti vartojamas tik tuomet, jei kvapiosios medžiagos komponentas yra gautas iš skirtingų žaliavų, ir nurodžius tas žaliavas nebūtų atspindėtas jo kvapas ar skonis.

Kvapiosios medžiagos komponentas gali būti sudarytas iš kvapiųjų medžiagų preparatų ir (arba) natūralių kvapiųjų medžiagų pagrindų.

2 SKIRSNIS

GALUTINIAM VARTOTOJUI SKIRTų PARDUOTI KVAPIųJų MEDžIAGų žENKLINIMAS

15 straipsnis Galutiniam vartotojui skirtų parduoti kvapiųjų medžiagų ženklinimas

1. Nepažeidžiant Direktyvos 2000/13/EB, galutiniams vartotojams skirtos parduoti kvapiosios medžiagos gali būti teikiamos į rinką tik tuo atveju, jei ant jų pakuočių aiškiai matomoje vietoje yra aiškiai įskaitomas ir neištrinamas užrašas „naudoti maisto produktuose“ arba „ribotai naudoti maisto produktuose“, arba nurodyta konkretesnė jų naudojimo maiste paskirtis.

2. Žodis „natūralus“ vartojamas kvapiajai medžiagai apibūdinti prekės aprašyme, minimame 13 straipsnio 1 dalies a punkte, tik tokiomis sąlygomis, kaip nustatyta 14 straipsnyje.

V SKYRIUS

PROCEDūRINėS NUOSTATOS IR įGYVENDINIMAS

16 straipsnis Maisto verslo subjektų teikiamos ataskaitos

1. Maisto verslo subjektai arba jų atstovai praneša Komisijai, kokį kvapiųjų medžiagų pagrindų kiekį jie per metus sudėjo į Bendrijos maisto produktus, ir koks yra kiekvienos maisto produktų kategorijos suvartojimo lygis Bendrijoje.

2. Išsamios 1 dalies įgyvendinimo taisyklės priimamos 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

17 straipsnis Valstybių narių vykdomas stebėjimas ir teikiamos ataskaitos

1. Valstybės narės sukuria į Bendrijos sąrašą įtrauktų kvapiųjų medžiagų sunaudojimo ir suvartojimo ir III priede išvardytų medžiagų suvartojimo stebėjimo sistemas bei kasmet šio stebėjimo rezultatus pateikia Komisijai ir Tarnybai.

2. Pasikonsultavus su Tarnyba galima 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka sukurti visoms valstybėms narėms bendrą informacijos rinkimo apie į Bendrijos sąrašą įtrauktų kvapiųjų medžiagų sunaudojimą ir suvartojimą ir III priede išvardytų medžiagų suvartojimą metodiką.

18 straipsnisKomitetas

1. Komisijai padeda Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas (toliau − Komitetas).

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje numatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

3. Komitetas tvirtina darbo tvarkos taisykles.

19 straipsnisDalinis II–V priedų keitimas

Šio reglamento II–V priedų pakeitimai, daromi atsižvelgiant į mokslo ir technikos pažangą, priimami 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

20 straipsnisBendrijos suderintos politikos finansavimas

Šiame reglamente numatytų priemonių finansavimo teisinis pagrindas yra Reglamento (EB) Nr. 882/2004 66 straipsnio 1 dalies c punktas.

VI SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

21 straipsnis Panaikinimas

1. Direktyva 88/388/EEB, Sprendimas 88/389EEB ir Direktyva 91/71/EEB panaikinami.

Reglamentas (EB) Nr. 2232/96 panaikinamas nuo tos datos, kada pradedamas taikyti to reglamento 2 straipsnio 2 dalyje minimas sąrašas.

2. Nuorodos į panaikintus teisės aktus yra laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

22 straipsnisBendrijos kvapiųjų medžiagų ir žaliavų sąrašo sukūrimas ir pereinamojo laikotarpio tvarka

1. Bendrijos sąrašas sukuriamas Reglamento (EB) Nr. 2232/96 2 straipsnio 2 dalyje minimą kvapiųjų medžiagų sąrašą įtraukiant į šio reglamento I priedą jo priėmimo metu.

2. Kol bus sukurtas Bendrijos sąrašas, vertinant ir tvirtinant kvapiųjų medžiagų pagrindus, kuriems netaikoma Reglamento (EB) Nr. 2232/96 4 straipsnyje numatyta vertinimo programa, taikomos Reglamento (EB) Nr. [...] [bendrosios procedūros] nuostatos.

Nukrypstant nuo tos procedūros, tokiam vertinimui ir tvirtinimui negalioja šešių ir devynių mėnesių laikotarpiai, nustatyti Reglamento (EB) Nr. [...] [bendroji procedūra] 5 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnyje.

3. 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gali būti priimtos bet kokios tinkamos pereinamojo laikotarpio priemonės.

23 straipsnisDalinis Reglamento (EEB) Nr. 1576/89 keitimas

Reglamentas (EEB) Nr. 1576/89 iš dalies keičiamas taip:

1. 1 straipsnio 4 dalies m punktas iš dalies keičiamas taip:

a) 1a papunkčio antra pastraipa pakeičiama šiuo tekstu:

„Kiti kvapiųjų medžiagų pagrindai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. [...] 3 straipsnio 2 dalies b punkte, ir (arba) aromatiniai augalai arba jų dalys taip pat gali būti naudojami, tačiau turi jaustis kadagio juslinės savybės, net jei jos kartais yra silpnos.“

b) 2a papunktis pakeičiamas šiuo tekstu:

„Gėrimas gali būti vadinamas gin , jei jis gaminamas aromatinant tinkamų juslinių savybių žemės ūkio kilmės etilo alkoholį kvapiųjų medžiagų pagrindais, apibrėžtais Reglamento (EB) Nr. [...] 3 straipsnio 2 dalies b punkte, ir (arba) kvapiųjų medžiagų preparatais, apibrėžtais minėtos reglamento 3 straipsnio 2 dalies d punkte, kad kadagio skonis būtų vyraujantis.“

c) 2b papunkčio pirma pastraipa pakeičiama šiuo tekstu:

„Gėrimas gali būti vadinamas „distiliuotu gin“, jei jis yra pagamintas vien tik perdistiliuojant tinkamų juslinių savybių atitinkamos kokybės žemės ūkio kilmės etilo alkoholį, kurio pirminė etilo alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 96 tūrio proc., tradiciškai džino gamybai naudojamuose distiliatoriuose, įdėjus kadagio uogų ir kitų natūralių augalų, tačiau turi vyrauti kadagių skonis. Terminas „distiliuotas gin“ gali būti taikomas ir čia aprašytam distiliavimo produkto mišiniui su tokios pat sudėties, grynumo ir etilo alkoholio koncentracijos žemės ūkio kilmės etilo alkoholiu. Reglamento (EB) Nr. [...] 3 straipsnio 2 dalies b punkte apibrėžti kvapiųjų medžiagų pagrindai ir (arba) a punkte apibrėžti kvapiųjų medžiagų preparatai taip pat gali būti naudojami distiliuotam gin aromatinti. London gin yra distiliuoto gin rūšis.“

2. 1 straipsnio 4 dalies n punkto 1 papunkčio antra pastraipa pakeičiama šiuo tekstu:

„Gali būti papildomai naudojami ir kiti kvapiųjų medžiagų pagrindai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. [...] 3 straipsnio 2 dalies b punkte, ir (arba) kvapiųjų medžiagų preparatai, apibrėžti minėto reglamento 2 straipsnio 2 dalies d punkte, tačiau kmynų skonis turi vyrauti.“

3. 1 straipsnio 4 dalies p punkto pirma pastraipa pakeičiama šiuo tekstu:

„Spiritiniai gėrimai, kuriuose vyrauja kartus skonis, susidarantis aromatinant žemės ūkio kilmės etilo alkoholį kvapiųjų medžiagų pagrindais, apibrėžtais Reglamento (EB) Nr. [...] 3 straipsnio 2 dalies b punkte, ir (arba) kvapiųjų medžiagų preparatais, apibrėžtais minėto reglamento 3 straipsnio 2 dalies d punkte.“

4. 1 straipsnio 4 dalies u punkto pirma pastraipa pakeičiama šiuo tekstu:

„Tai spiritinis gėrimas, pagamintas žemės ūkio kilmės etilo alkoholį pagardinant gvazdikėlių ir (arba) cinamono kvapiosiomis medžiagomis, naudojant vieną iš šių procesų: alkoholio su pridėtomis nurodytų augalų dalimis maceravimas ir (arba) distiliavimas, pakartotinis distiliavimas, gvazdikėlių arba cinamono kvapiųjų medžiagų pagrindų, apibrėžtų Reglamento (EB) Nr. [...] 3 straipsnio 2 dalies b punkte, pridėjimas arba šių metodų kombinacija.“

5. 4 straipsnio 5 dalies pirma ir antra pastraipa, išskyrus a ir b punktuose pateikiamus sąrašus, pakeičiama tokiu tekstu:

„Tik natūralūs kvapiųjų medžiagų pagrindai ir preparatai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. [...] 3straipsnio 2 dalies b ir d punktuose gali būti naudojami gaminant spiritinius gėrimus, apibrėžtus 1 straipsnio 4 dalyje, išskyrus tuos gėrimus, kurie apibrėžti 1 straipsnio 4 dalies m, n ir p punktuose.

Tačiau Reglamento (EB) Nr. [...] 3 straipsnio 2 dalies b punkte apibrėžtus kvapiųjų medžiagų pagrindus ir to reglamento 3 straipsnio 2 dalies d punkte apibrėžtus kvapiųjų medžiagų preparatus naudoti likeriuose yra leidžiama, išskyrus toliau nurodytus likerius:“

24 straipsnisDalinis Reglamento (EEB) Nr. 1601/91 keitimas

2 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

1. a punkto trečios įtraukos pirma antrinė įtrauka pakeičiama šiuo tekstu:

“− Reglamento (EB) Nr. [...] 3 straipsnio 2 dalies b ir d punktuose apibrėžti kvapiųjų medžiagų pagrindai ir (arba) kvapiųjų medžiagų preparatai, ir (arba)“

2. b punkto antros įtraukos pirma antrinė įtrauka pakeičiama šiuo tekstu:

“− Reglamento (EB) Nr. [...] 3 straipsnio 2 dalies b ir d punktuose apibrėžti kvapiųjų medžiagų pagrindai ir (arba) kvapiųjų medžiagų preparatai, ir (arba)“

3. c punkto antros įtraukos pirma antrinė įtrauka pakeičiama šiuo tekstu:

“− Reglamento (EB) Nr. [...] 3 straipsnio 2 dalies b ir d punktuose apibrėžti kvapiųjų medžiagų pagrindai ir (arba) kvapiųjų medžiagų preparatai, ir (arba)“

25 straipsnisDalinis Reglamento (EB) Nr. 2232/96 keitimas

Reglamento (EB) Nr. 2232/96 5 straipsnio 1 dalis pakeičiama šiuo tekstu:

“1. 2 straipsnio 2 dalyje minimas kvapiųjų medžiagų pagrindų sąrašas priimamas 7 straipsnyje nurodyta tvarka ne vėliau kaip 2008 m. gruodžio 31 d.

26 straipsnisDalinis Direktyvos 2000/13/EB keitimas

Direktyvos 2000/13/EB III priedas pakeičiamas šiuo tekstu:

„III priedas

KVAPIŲJŲ MEDŽIAGŲ PAVADINIMAI INGREDIENTŲ SĄRAŠE

1. Nepažeidžiant 2 dalies nuostatų, kvapiosios medžiagos vadinamos

- žodžių junginiu „kvapiosios medžiagos“ arba konkretesniu kvapiosios medžiagos pavadinimu ar apibūdinimu, jei kvapiosios medžiagos komponento sudėtyje yra Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. [...]* [Kvapiųjų medžiagų reglamento] 3 straipsnio 2 dalies b, d, e, g ir h punktuose apibrėžtų kvapiųjų medžiagų;

- žodžių junginiu „rūkymo kvapioji (-sios) medžiaga (-os)“, jei kvapiosios medžiagos komponento sudėtyje yra Reglamento (EB) Nr. [...] [Kvapiųjų medžiagų reglamento] 3 straipsnio 2 dalies f punkte apibrėžtų kvapiųjų medžiagų ir jos suteikia maistui rūkytą skonį.

2. Žodis „natūralus“ naudojamas kvapiajai medžiagai apibūdinti pagal Reglamento (EB) Nr. [...] [Kvapiųjų medžiagų reglamento] 14 straipsnio nuostatas.“

* OL L […], […], […].

27 straipsnisĮsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

Jis taikomas nuo [įrašyti datą] [ praėjus 24 mėnesiams nuo įsigaliojimo datos ]. Tačiau 9, 23 ir 24 straipsniai taikomi nuo Bendrijos sąrašo taikymo dienos.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

Kvapiųjų medžiagų ir žaliavų, leistinų naudoti maisto produktuose ir ant jų, Bendrijos sąrašas

II PRIEDAS

Tradicinių maisto gamybos būdų, kuriais gaunami natūralių kvapiųjų medžiagų pagrindai ir natūralių kvapiųjų medžiagų preparatai, sąrašas

Smulkinimas | Padengimas |

Virimas, kepimas (orkaitėje), kepinimas (keptuvėje) (iki 240°C) | Atvėsinimas |

Pjaustymas | Distiliavimas arba rektifikavimas |

Džiovinimas | Emulsavimas |

Išgarinimas | Ekstrahavimas, įsk. ekstrahavimą tirpikliu |

Rauginimas | Filtravimas |

Malimas | Kaitinimas |

Užpylimas | Maceravimas |

Mikrobiologiniai procesai | Maišymas |

Lupimas | Košimas |

Slėgimas | Šaldymas arba užšaldymas |

Skrudinimas arba kepimas ant grotelių | Spaudimas |

Mirkymas |

III PRIEDAS

Tam tikrų medžiagų buvimas

A dalis: Medžiagos, kurių negalima dėti į maistą

Agaro rūgštis,

Kapsicinas

Hipericinas

Beta azaronas

1-alil-4-metoksibenzenas

Cianido rūgštis

Mentofuranas

4-alil-1,2-dimetoksibenzenas

Pulegonas

Kvasinas

1-alil-3,4-metilen dioksibenzenas, safrolis

A teukrinas

Tujonas (alfa ir beta)

B dalis: Tam tikrų medžiagų , natūraliai esančių kvapiosiose medžiagose ir aromatinių savybių turinčiuose maisto ingredientuose, didžiausi leistini kiekiai tam tikruose sudėtiniuose maisto produktuose, į kuriuos buvo įdėta kvapiųjų medžiagų ir (arba) aromatinių savybių turinčių maisto ingredientų.

Medžiagos pavadinimas | Sudėtinis maisto produktas, kuriame ribojamas medžiagos kiekis | Didžiausias leistinas kiekis [mg/kg] |

Beta azaronas | Alkoholiniai gėrimai | 1.0 |

1-alil-4-metoksibenzenas | Pieno produktai Apdoroti vaisiai, daržovės (įsk. grybus, šaknis, šakniagumbius, ankštis ir ankštinius augalus), riešutus ir sėklas Žuvies produktai Nealkoholiniai gėrimai | 50 50 50 10 |

Cianido rūgštis | Nuga, marcipanai ar jų pakaitalai arba panašūs produktai Konservuoti kaulavaisiai Alkoholiniai gėrimai | 50 5 35 |

Mentofuranas | Saldumynai, kurių sudėtyje yra mėtų arba pipirmėčių, išskyrus labai mažus burnos kvapą gaivinančius saldumynus Labai maži burnos kvapą gaivinantys saldumynai[17] Kramtomoji guma Nealkoholiniai gėrimai, kurių sudėtyje yra mėtų arba pipirmėčių | 500 3000 1000 200 |

4-alil-1,2-dimetoksibenzenas | Pieno produktai Mėsa ir mėsos produktai, įskaitant naminių paukščių ir medžiojamųjų paukščių ir žvėrių mėsą Žuvis ir žuvies produktai Sriubos ir padažai Gatavi pikantiški užkandžiai Nealkoholiniai gėrimai | 20 15 10 60 20 1 |

Pulegonas | Saldumynai, kurių sudėtyje yra mėtų arba pipirmėčių, išskyrus labai mažus burnos kvapą gaivinančius saldumynus Labai maži burnos kvapą gaivinantys saldumynai17 Kramtomoji guma Nealkoholiniai gėrimai, kurių sudėtyje yra mėtų arba pipirmėčių Alkoholiniai gėrimai, kurių sudėtyje yra mėtų arba pipirmėčių | 250 2000 350 20 100 |

Kvasinas | Nealkoholiniai gėrimai Kepiniai Alkoholiniai gėrimai | 0,5 1 1.5 |

1-alil-3,4-metilen dioksibenzenas, safrolis | Mėsa ir mėsos produktai, įskaitant naminių paukščių ir medžiojamųjų paukščių bei žvėrių mėsą Žuvis ir žuvies produktai Sriubos ir padažai Nealkoholiniai gėrimai | 15 15 25 1 |

A teukrinas | Alkoholiniai gėrimai | 2 |

Tujonas (alfa ir beta) | Alkoholiniai gėrimai, išskyrus pagamintuosius iš Artemisia rūšies augalų Alkoholiniai gėrimai pagaminti iš Artemisia rūšies augalų | 10 35 |

IV PRIEDAS

Žaliavų, kurių naudojimas kvapiųjų medžiagų ir aromatinių savybių turinčių maisto ingredientų gamyboje yra ribojamas, sąrašas

A dalis: Žaliavos, kurios nenaudojamos kvapiųjų medžiagų ir aromatinių savybių turinčių maisto ingredientų gamybai

Žaliava |

Lotyniškas pavadinimas | Bendrinis pavadinimas |

Tetraploidinė Acorus calamus forma | Tetraploidinė ajero forma |

B dalis: Kvapiųjų medžiagų ir aromatinių savybių turinčių maisto ingredientų, pagamintų iš tam tikrų žaliavų, naudojimo sąlygos

Žaliava | Naudojimo sąlygos |

Lotyniškas pavadinimas | Bendrinis pavadinimas |

Quassia amara L. ir Picrasma excelsa (Sw) | Kartusis musmedis | Iš šių žaliavų pagaminti kvapiosios medžiagos ir aromatinių savybių turintys maisto ingredientai gali būti naudojami tik gėrimų ir kepinių gamyboje. |

Laricifomes officinales (Vill.: Fr) Kotl. et Pouz arba Laricifomes officinalis (Vill.: | Vaistingoji maumpintė | Iš šių žaliavų pagaminti kvapiosios medžiagos ir aromatinių savybių turintys maisto ingredientai gali būti naudojami tik alkoholinių gėrimų gamyboje. |

Hypericum perforatum | Jonažolė |

Teucrium chamaedrys | Vaistinis bėrutis |

PRIEDAS V

Termiškai apdorotų kvapiųjų medžiagų gamyba ir didžiausi leistini tam tikrų medžiagų kiekiai termiškai apdorotose kvapiosiose medžiagose

A dalis: Gamybos sąlygos:

a) Apdorojimo metu produktų temperatūra turi būti ne didesnė kaip 180°C.

b) Terminis apdorojimas 180°C temperatūroje turi būti ne ilgesnis kaip 15 min. Mažesnėje temperatūroje trukmę galima ilginti, t. y. kaskart sumažinant temperatūrą 10°C, trukmę galima padvigubinti. Didžiausia leistina trukmė – 12 valandų.

c) Apdorojimo metu pH vertė turi būti ne didesnė kaip 8,0.

B dalis: Didžiausi leistini tam tikrų medžiagų kiekiai

Medžiaga | Didžiausias leistinas kiekis µg / kg |

2-amino-3,4,8-trimetilimidazo [4,5-f] chinoksalinas (4,8-DiMeIQx) | 50 |

2-amino-1-metil-6-fenilimidazolas [4,5-b]piridinas (PhIP) | 50 |

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1. PASIŪLYMO PAVADINIMAS:

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl kvapiųjų medžiagų ir tam tikrų kitų aromatinių savybių turinčių maisto ingredientų naudojimo maisto produktuose ir ant jų pasiūlymas.

2. VALDYMO IR BIUDŽETO SUDARYMO PAGAL VEIKLOS RŪŠIS SISTEMA

Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys): Sveikatos ir vartotojų apsauga

Veiklos rūšis (-ys): Maisto sauga, gyvūnų sveikata ir gerovė bei augalų sveikata

3. BIUDŽETO EILUTĖS

3.1. Biudžeto eilutės (veiklos eilutės ir atitinkamos techninės bei administracinės pagalbos eilutės (buvusios BA eilutės)) su pavadinimais:

17.01.04.05. Pašarų ir maisto produktų sauga ir susijusios veiklos rūšys. Administracinės valdymo išlaidos.

3.2. Priemonės ir jos finansinio poveikio trukmė:

Neribota

3.3. Biudžeto ypatybės (prireikus įterpti eilučių):

Biudžeto eilutė | Išlaidų rūšis | Nauja | ELPA įnašas | Šalių kandidačių įnašai | Finansinės perspektyvos išlaidų kategorija |

17.01.04.05 | Prival. | Dif[18] | NE | NE | NE | Nr. 1a |

Siekiant proporcingai ir veiksmingai kurti ir tobulinti Bendrijos teisės aktus dėl kvapiųjų medžiagų, būtų naudinga pradėti rinkti duomenims, dalintis informacija ir koordinuoti valstybių narių darbą. Tokio pobūdžio paramos išlaidos, nurodytos 4.1 ir 8.1 punktuose, yra reglamentuotos Reglamente (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios pašarų ir maisto kontrolės jo įgyvendinimui 2007–2013 metais numatytose asignavimų ribose.

4. IŠTEKLIŲ APŽVALGA

4.1. Finansiniai ištekliai

4.1.1. Įsipareigojimų asignavimų (ĮA) ir mokėjimų asignavimų (MA) suvestinė)

Mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

Išlaidų rūšis | Skirsnio Nr. | n metai | n + 1 | n + 2 | n + 3 | n + 4 | n + 5 ir vėliau | Iš viso |

Veiklos išlaidos[19] |

Įsipareigojimų asignavimai (ĮA) | 8.1. | a | 0.1 | 0.05 | 0.05 | 0.05 | 0.05 | 0.05 | 0.35 |

Mokėjimų asignavimai (MA) | b | 0.1 | 0.05 | 0.05 | 0.05 | 0.05 | 0.05 | 0.35 |

Administracinės išlaidos, neviršijančios orientacinės sumos[20] |

Techninė ir administracinė pagalba (NDIF) | 8.2.4. | c | 0.0 | 0.0 | 0.0 | 0.0 | 0.0 | 0.0 | 0.0 |

ORIENTACINĖ SUMA IŠ VISO |

Įsipareigojimų asignavimai | a+c | 0.1 | 0.05 | 0.05 | 0.05 | 0.05 | 0.05 | 0.35 |

Mokėjimų asignavimai | b+c | 0.1 | 0.05 | 0.05 | 0.05 | 0.05 | 0.05 | 0.35 |

Į orientacinę sumą neįskaičiuotos administracinės išlaidos[21] |

Žmogiškieji ištekliai ir susijusios išlaidos (NDIF) | 8.2.5. | d |

Žmogiškiesiems ištekliams ir susijusioms išlaidoms nepriskiriamos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą (NDIF) | 8.2.6. | e |

Iš viso orientacinių priemonės finansinių išlaidų |

IŠ VISO ĮA, įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | a+c+d+e | 0.1 | 0.05 | 0.05 | 0.05 | 0.05 | 0.05 | 0.35 |

IŠ VISO MA, įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | b+c+d+e | 0.1 | 0.05 | 0.05 | 0.05 | 0.05 | 0.05 | 0.35 |

Išsami informacija apie bendrą finansavimą

Jeigu numatoma, kad pasiūlymą bendrai finansuos kelios valstybės narės arba kitos įstaigos (nurodyti kokios), toliau pateiktoje lentelėje reikėtų nurodyti tokio bendro finansavimo dalies įvertinimą (jei numatoma, kad bendrai finansuos kelios skirtingos įstaigos, galima įterpti papildomų eilučių):

Mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

Bendrą finansavimą teikianti įstaiga | n metai | n + 1 | n + 2 | n + 3 | n + 4 | n + 5 ir vėliau | Iš viso |

…………………… | f |

IŠ VISO ĮA, įskaitant bendrą finansavimą | a+c+d+e+f |

4.1.2. Suderinamumas su finansiniu programavimu

x Pasiūlymas atitinka esamą finansinį programavimą.

( Atsižvelgiant į pasiūlymą, teks pakeisti atitinkamų finansinės perspektyvos išlaidų kategorijų programas.

( Įgyvendinant pasiūlymą gali tekti taikyti Tarpinstitucinio susitarimo[22] nuostatas (t. y. taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti finansinę perspektyvą).

4.1.3. Finansinis poveikis įplaukoms

x Pasiūlymas neturi finansinio poveikio įplaukoms

( Pasiūlymas įplaukoms turi tokį finansinį poveikį:

Pastaba. Visa išsami informacija ir pastabos, susijusios su poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodais, turėtų būti pateiktos atskirame priede.

Mln. eurų (dešimtųjų tikslumu)

Prieš taikant priemonę [n-1 metai] | Padėtis pradėjus taikyti priemonę |

Iš viso žmogiškųjų išteklių | 0.4 | 0.4 | 0.4 | 0.4 | 0.4 | 0.4 |

5. YPATYBĖS IR TIKSLAI

Aiškinamajame memorandume reikia pateikti išsamią informaciją apie pasiūlymo aplinkybes. Šiame finansinės teisės akto pažymos skirsnyje turi būti pateikta ši konkreti papildoma informacija:

5.1. Trumpalaikiai ir ilgalaikiai poreikiai

Šiuo metu Europos maisto saugos tarnyba (EMST) vertina kvapiąsias medžiagas ir medžiagas, kurios gali būti toksiškos. Maždaug 2/3 atvejų EMST prireikia papildomos informacijos apie sunaudojimą. Ši informacija reikalinga priimant sprendimus dėl rizikos valdymo.

Todėl siekiant užtikrinti įgyvendinimo priemonių, kurių bus imtasi pagal pasiūlytą reglamentą, proporcingumą ir tam, kad būtų pasiekti Reglamento (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios pašarų ir maisto kontrolės tikslai, yra reikalingos šios priemonės:

• tinkama duomenų bazė, skirta kaupti ir saugoti informaciją, susijusią su kvapiąsias medžiagas reglamentuojančiais Bendrijos teisės aktais,

• tyrimai, kurie būtini (pvz., susiję su maisto produktų sudėtimi ir suvartojimu) kvapiųjų medžiagų teisės aktams parengti ir tobulinti,

• tyrimai, kurie būtini teisės procedūroms, sprendimų priėmimo kriterijams ir duomenų reikalavimams suderinti, kad būtų palengvintas darbo pasidalijimas valstybėse narėse ir parengtos tų sričių gairės.

5.2. Papildoma nauda, sukurta dalyvaujant Bendrijai, pasiūlymo suderinamumas su kitomis finansinėmis priemonėmis ir galima sinergija

Gauti duomenys ir informacija padės užtikrinti aukščiausio lygio vartotojų sveikatos apsaugą, o pramonei leis toliau kurti ir naudoti kvapiąsias medžiagas. Šiuo metu turimų duomenų nepakanka, kad būtų galima priimti geriausius vartotojus apsaugančius sprendimus, kurie nesudarytų pernelyg didelio reglamentavimo.

Suvienodintoje rinkoje to galima pasiekti tik pasitelkus koordinuotą požiūrį, dėl kurio valstybėse narėse būtų galima keistis palyginama informacija.

5.3. Pasiūlymo tikslai, numatomi rezultatai ir susiję rodikliai atsižvelgiant į valdymo pagal veiklos rūšis sistemą

1 tikslas. Sukurti ir tvarkyti duomenų bazę bei organizuoti susijusius tyrimus bendradarbiaujant su išorės organizacijomis, kurias reikėtų atsirinkti pagal tinkamas procedūras.

2 tikslas. Užtikrinti, kad naudojant kvapiąsias medžiagas ir jų žaliavas nekiltų nepageidautinas pavojus vartotojams ir tuo pačiu metu nesusidarytų pramonei nereikalinga našta.

3 tikslas. Priimti sprendimą dėl rizikos valdymo, pagrįstą teisingais sunaudojimo apskaičiavimais pasitelkus centralizuotą duomenų bazę, kurioje saugoma atnaujinta informacija apie kvapiųjų medžiagų sudėtį ir naudojimą.

TIK DĖL 1 TIKSLO ĮGYVENDINIMO ES BIUDŽETAS PATIRIA PAPILDOMŲ TIESIOGINIŲ IŠLAIDŲ

5.4. Įgyvendinimo metodai (orientaciniai)

X Centralizuotas valdymas

x Tiesioginis, vykdomas Komisijos

( Netiesioginis, deleguojama:

( vykdomosioms agentūroms

( Bendrijų įkurtoms įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 185 str.

( nacionalinei (-ėms) viešojo sektoriaus įstaigai (-oms), teikiančiai (-ioms) viešąsias paslaugas

( Pasidalijimas arba decentralizuotas valdymas

( kartu su valstybėmis narėmis

( kartu su trečiosiomis šalimis

( Bendras valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti)

Pastabos:

6. STEBĖSENA IR VERTINIMAS

6.1. Stebėsenos sistema

Duomenų bazės turinys, tyrimų rezultatų išvados gali būti vertinami pagal jų naudą pasiūlant geras įgyvendinimo priemones. Svarbiausias vaidmuo čia teks Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniam komitetui.

6.2. Vertinimas

6.2.1. Ex-ante vertinimas

Kai kurie duomenys jau yra FLAVIS duomenų bazėje, kuri panaudojama nuolatinėje kvapiųjų medžiagų pagrindų vertinimo programoje.

6.2.2. Priemonės, kurių buvo imtasi atlikus tarpinį arba ex-post vertinimą (panašios ankstesnės veiklos patirtis)

Kuriant naują sistemą ir renkant duomenis bus pasinaudota darbo su FLAVIS duomenų baze patirtimi.

6.2.3. Būsimų vertinimų sąlygos ir dažnumas

Vertinimai bus vykdomi atsižvelgiant į poreikį pasiūlyti įgyvendinimo priemones.

7. KOVOS SU SUKČIAVIMU PRIEMONĖS

8. IŠSAMI INFORMACIJA APIE IŠTEKLIUS

8.1. Pasiūlymo tikslai, vertinant pagal finansines išlaidas

Įsipareigojimų asignavimai mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

n metai | n+1 metai | n+2 metai | n+3 metai | n+4 metai | n+5 metai |

Pareigūnai arba laikinasis personalas[27] (17 01 01) | A*/AD | 0.2 | 0.2 | 0.2 | 0.2 | 0.2 | 0.2 |

B*, C*/AST | 0.2 | 0.2 | 0.2 | 0.2 | 0.2 | 0.2 |

Personalas[28], finansuojamas pagal XX 01 02 str. |

Kiti darbuotojai[29], finansuojami pagal XX 01 04/05 str. |

IŠ VISO | 0.4 | 0.4 | 0.4 | 0.4 | 0.4 | 0.4 |

8.2.2. Užduočių, susijusių su priemone, aprašymas

Techninių ir finansinių ataskaitų nagrinėjimas, įsipareigojimų parengimas ir perėjimas prie mokėjimų

8.2.3. Žmogiškųjų išteklių šaltiniai (numatyti teisės aktuose)

Pateikus daugiau kaip vieną šaltinį, nurodyti su kiekvienu šaltiniu susijusių darbo vietų skaičių

X Šiuo metu programos valdymui skirtų darbo vietų, kurias reikia pakeisti arba pratęsti.

( Darbo vietų, pagal MPS (metinę politikos strategiją)/PBP (preliminarų biudžeto projektą) iš anksto skirtų n-tiesiems metams.

( Darbo vietų, kurių prašoma kitos MPS/PBP procedūros metu.

( Darbo vietų, kurios bus perskirstytos naudojant valdymo tarnybos išteklius (vidinis perskirstymas).

( Darbo vietų, reikalingų n-tiesiems metams, tačiau nenumatytų tų metų MPS/PBP.

8.2.4. Kitos administracinės išlaidos, įskaičiuotos į orientacinę sumą (XX 01 04/05 – Administracinės valdymo išlaidos)

Mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto eilutė (numeris ir pavadinimas) | n metai | n+1 metai | n+2 metai | n+3 metai | n+4 metai | n+5 metai ir vėliau | IŠ VISO |

Kita techninė ir administracinė pagalba |

intra muros |

extra muros |

Iš viso techninei ir administracinei pagalbai |

8.2.5. Finansinės išlaidos žmogiškiesiems ištekliams ir susijusios išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą

Mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių rūšis | n metai | n+1 metai | n+2 metai | n+3 metai | n+4 metai | n+5 metai ir vėliau |

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai (XX 01 01) |

Darbuotojai, finansuojami pagal XX 01 02 str. (pagalbiniai darbuotojai, deleguotieji nacionaliniai ekspertai, pagal sutartis dirbantys darbuotojai ir kt.) (nurodyti biudžeto eilutę) |

Iš viso žmogiškųjų išteklių ir susijusių išlaidų (NEĮSKAIČIUOTŲ į orientacinę sumą) |

Apskaičiuota – Pareigūnai ir laikinieji tarnautojai |

Prireikus pateikti nuorodą į 8.2.1 punktą |

Apskaičiuota – Personalas, finansuojamas pagal XX 01 02 str. Prireikus pateikti nuorodą į 8.2.1 punktą |

8.2.6. Kitos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą Mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu) |

n metai | n+1 metai | n+2 metai | n+3 metai | n+4 metai | n+ metai ir vėliau | IŠ VISO |

XX 01 02 11 01 – Komandiruotės |

XX 01 02 11 02 – Posėdžiai ir konferencijos |

XX 01 02 11 03 – Komitetai[31] |

XX 01 02 11 04 – Tyrimai ir konsultacijos |

XX 01 02 11 05 – Informacinės sistemos |

2. Iš viso kitų valdymo išlaidų (XX 01 02 11) |

3. Kitos administravimui priskiriamos išlaidos (patikslinti, nurodant biudžeto eilutę) |

Iš viso administracinių išlaidų, nepriskiriamų žmogiškiesiems ištekliams ir susijusioms išlaidoms, (NEĮSKAIČIUOTŲ į orientacinę sumą) |

Apskaičiuota – Kitos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą |

[1] OL C […],[…], p. […].

[2] OL C […],[…], p. […].

[3] OL L 184, 1988 7 15, p. 61. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

[4] OL L 184, 1988 7 15, p. 67.

[5] OL L 42, 1991 2 15, p. 25.

[6] http://europa.eu.int/comm/food/food/chemicalsafety/flavouring/scientificadvice_en.htm

[7] OL L 31, 2002 2 1, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1642/2003 (OL L 245, 2003 9 29, p. 4).

[8] OL L […], […], p. […].

[9] OL L 299, 1996 11 23, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

[10] OL L 309, 2003 11 26, p. 1.

[11] OL L 268, 2003 10 18, p. 1.

[12] OL L 109, 2000 5 6, p. 29. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2003/89/EB (OL L 308, 2003 11 25, p. 15).

[13] OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

[14] OL L 165, 2004 4 30, p. Pataisyta versija (OL L 191, 2004 5 28, p. 1.)

[15] OL L 160, 1989 6 12, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

[16] OL L 149, 1991 6 14, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.

[17] Intensyvaus skonio ledinukai; vieno ledinuko svoris ne didesnis kaip 1 g.

[18] Diferencijuoti asignavimai.

[19] Išlaidos, nepriklausančios atitinkamos xx antraštinės dalies xx 01 skyriui.

[20] Išlaidos pagal xx antraštinės dalies xx 01 04 straipsnį.

[21] Išlaidos pagal xx 01 skyrių, nepriskiriamos xx 01 04 arba xx 01 05 straipsniams.

[22] ˇr. Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus.

[23] Jeigu būtina, t. y. jeigu priemonė trunka ilgiau kaip 6 metus, reikėtų pridėti papildomų stulpelių.

[24] Kaip apibūdinta 5.3 skirsnyje.

[25] Duomenų bazės kūrimui.

[26] Duomenų bazės atnaujinimui ir tvarkymui, susijusių tyrimų organizavimui.

[27] Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą.

[28] Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą.

[29] Kurių išlaidos įskaičiuotos į orientacinę sumą.

[30] Prie atitinkamos (-ų) vykdomosios (-ųjų) agentūros (-ų) reikėtų pateikti nuorodą į konkrečią finansinę teisės akto pažymą.

[31] Nurodyti komiteto rūšį ir kuriai grupei jis priklauso.