(1)

spręsti su klimatu ir aplinka susijusias problemas ir pasiekti Paryžiaus susitarimo (3) tikslus, priimtus pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) 2015 m. gruodžio 12 d., yra pagrindiniai uždaviniai, išdėstyti 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikate „Europos žaliasis kursas“. Būtinybė Europai laikytis žaliojo kurso ir jo vertė dar labiau padidėjo stipriai Sąjungos piliečių sveikatą ir ekonominę gerovę paveikusios COVID-19 pandemijos ir Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje;

(2)

Europos žaliasis kursas apima visą rinkinį viena kitą papildančių priemonių ir iniciatyvų, kuriomis siekiama iki 2050 m. neutralizuoti Sąjungos poveikį klimatui ir nustatoma nauja augimo strategija, kurios tikslas – pertvarkyti Sąjungą į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurios augimas atsietas nuo išteklių naudojimo. Juo taip pat siekiama apsaugoti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Tuo pačiu metu minėta pertvarka skirtingai veikia moteris ir vyrus ir daro ypatingą poveikį kai kurioms nepalankioje padėtyje esančioms ir pažeidžiamoms grupėms, pavyzdžiui, mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams ir asmenims, vyresnio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems ir rasinių ar etninių mažumų atstovams. Todėl turi būti užtikrinta, kad pertvarka būtų teisinga ir įtrauki, nė vieno nepaliekant nuošalyje;

(3)

Europos Parlamentui ir Tarybai priėmus esminius Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio elementus, kaip 2021 m. liepos mėn. pasiūlė Komisija, Sąjunga Jungtinių Tautų bendrajai klimato kaitos konvencijai (UNFCCC) 2023 m. spalio mėn. pateikė atnaujintus Sąjungos ir jos valstybių narių nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, patvirtinančius, kad Sąjunga iki 2030 m. grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažins bent 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu;

(4)

priimdama Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1119 (4) Sąjunga Sąjungos teisėkūros procedūra priimame akte įtvirtino tikslą ne vėliau kaip 2050 m. Sąjungoje pasiekti visos ekonomikos poveikio klimatui neutralumą, o vėliau – pasiekti neigiamą išmetamųjų teršalų kiekį. Be to, tame reglamente nustatytas privalomas Sąjungos tikslas iki 2030 m. ES viduje išmetamą grynąjį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (išmetamą ŠESD kiekį, atėmus absorbentais pašalintą jų kiekį) sumažinti bent 55 %, palyginti su 1990 m. Jame taip pat nustatyta tarpinių Sąjungos klimato srities tikslų nustatymo ir prognozuojamo orientacinio 2030–2050 m. laikotarpio Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų biudžeto paskelbimo sistema;

(5)

tikimasi, kad visi ekonomikos sektoriai prisidės prie šio išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo, įskaitant kelių transporto sektorių. 2020 m. gruodžio 9 d. savo komunikate „Darnaus ir išmanaus judumo strategija. Europos transporto kelias į ateitį“, Komisija nustato darnios ir pažangios Europos transporto ateities planą ir veiksmų planą, kaip iki 2050 m. transporto sektoriaus išmetamų teršalų kiekį sumažinti 90 %. Šiuo metu sunkiosioms transporto priemonėms tenka daugiau kaip ketvirtadalis kelių transporto Sąjungoje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir daugiau kaip 6 % viso Sąjungoje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio;

(6)

Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkiniu siekiama įgyvendinti 2030 m. išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslą. Jis apima įvairias politikos sritis. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1242 (5) peržiūra yra neatsiejama to teisės aktų rinkinio dalis;

(7)

2022 m. gegužės 18 d. komunikate dėl plano „REPowerEU“ Komisija išdėstė planą, kuriuo siekiama, kad Sąjunga taptų nepriklausoma nuo Rusijos iškastinio kuro likus gerokai laiko iki šio dešimtmečio pabaigos. Tame komunikate pabrėžiama, kad, be kita ko, svarbu toliau didinti efektyvumą ir mažinti iškastinio kuro vartojimą transporto sektoriuje, kuriame elektrifikacija gali būti derinama su vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimu iškastiniam kurui pakeisti;

(8)

siekiant padėti iki 2030 m. grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 %, palyginti su 1990 m. kiekiu, ir laikantis principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, būtina sugriežtinti Reglamente (ES) 2019/1242 nustatytus sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio mažinimo reikalavimus. Taip pat reikia nustatyti aiškų tolesnio išmetamųjų teršalų mažinimo po 2030 m. planą, kad sunkiųjų transporto priemonių sektorius padėtų iki 2050 m. įgyvendinti poveikio klimatui neutralumo tikslą;

(9)

griežtesni išmetamo CO2 kiekio mažinimo reikalavimai turėtų paskatinti Sąjungos rinkoje naudoti vis daugiau netaršių sunkiųjų transporto priemonių – kartu būtų teikiama nauda vartotojams ir piliečiams, kiek tai susiję su oro kokybe ir energijos taupymu, taip pat užtikrinamos tolesnės automobilių pramonės vertės grandinės inovacijos ir susijusios kokybiškos darbo vietos. Netaršios sunkiosios transporto priemonės šiuo metu apima elektrines transporto priemones su baterijomis, kuro elementais ir kitas vandenilines variklines transporto priemones, o technologinės inovacijos vykdomos toliau;

(10)

reikėtų nustatyti naujus, didesnius išmetamo CO2 kiekio mažinimo tikslus naujoms sunkiosioms transporto priemonėms, taikomus nuo 2030 m. Turėtų būti nustatyti tokio užmojo tikslai, kad tai būtų tvirtas signalas Sąjungos rinkoje greičiau pradėti naudoti netaršias sunkiąsias transporto priemones, ekonomiškai efektyviai skatinti visai netaršių technologijų inovacijas, suteikti reikiamas paskatas įkrovimo ir degalų pildymo infrastruktūros diegimui visoje Sąjungoje, užtikrinti ilgalaikį Sąjungos pramonės konkurencingumą pasaulinėje rinkoje ir padėti mažinti transporto bendrovių veiklos sąnaudas, kartu užtikrinant, kad Sąjunga įvykdytų savo klimato srities tikslus ir savo tikslą mažinti oro taršą;

(11)

oro tarša yra ypač opi problema miestuose, daranti poveikį milijonų Europos piliečių sveikatai. Transportas yra vienas iš pagrindinių oro taršos miestuose šaltinių. Spartesnis netaršių sunkiųjų transporto priemonių diegimas sugriežtinant išmetamo CO2 kiekio mažinimo reikalavimus padės sumažinti oro taršos miestuose problemą;

(12)

2021 m. gegužės 5 d. Komisijos komunikatu „Naujosios 2020 m. pramonės strategijos atnaujinimas. Bendrosios rinkos stiprinimas siekiant Europos ekonomikos atsigavimo“ siekiama, kad bendradarbiaujant su pramonės atstovais, valdžios institucijomis, socialiniais partneriais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais būtų bendrai kuriami žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos planai. Atsižvelgiant į tai, kuriamas judumo ekosistemos pertvarkos planas, kuris būtų įgyvendinamas kartu su automobilių pramonės vertės grandinės pertvarka. Šiame pertvarkos plane ypatingas dėmesys skiriamas automobilių pramonės tiekimo grandinėje veikiančioms mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir konsultacijoms, taip pat ir valstybių narių, su socialiniais partneriais. Jame taip pat remiamasi Europos įgūdžių darbotvarke bei tokiomis jos iniciatyvomis, kaip Įgūdžių paktas, skirtomis sutelkti privatų sektorių ir kitus suinteresuotuosius subjektus, kad jie imtųsi perkvalifikuoti Europos darbuotojus ir kelti jų kvalifikaciją atsižvelgdami į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, ir jis grindžiamas Specialistų gausinimo mechanizmu pagal iniciatyvą „Specialistų potencialo išnaudojimas Europos regionuose“. Pertvarkos plane taip pat atsižvelgiama į atitinkamus Europos ir nacionalinio lygmens veiksmus ir skatinimo priemones, skirtus netaršių transporto priemonių įperkamumui padidinti. Tai galėtų apimti, pavyzdžiui, galimybę valstybėms narėms naudotis Socialiniu klimato fondu, įsteigtu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2023/955 (6) (toliau – Socialinis klimato fondas), siekiant padėti labai mažoms įmonėms pirkti netaršias sunkiąsias transporto priemones. Ypač daug dėmesio reikėtų skirti poveikiui, kurį ta pertvarka turės labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms (toliau – MVĮ) visoje tiekimo grandinėje. 2023 m. vasario 1 d. Komisijos komunikatu „Žaliojo kurso pramonės planas poveikio klimatui neutralizavimo amžiui“ siekiama didinti neutralaus poveikio klimatui Europos pramonės konkurencingumą ir remti greitą perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos. Tuo planu siekiama sukurti palankesnę aplinką, kurioje būtų plėtojami Sąjungos neutralaus poveikio klimatui technologijų ir produktų gamybos pajėgumai, kurių reikia Sąjungos plataus užmojo klimato srities tikslams pasiekti. Galimybė dalyvauti mokymuose ir persikvalifikuoti įvairiuose sektoriuose, kuriuose turi įvykti esminiai pokyčiai, įskaitant sunkiųjų transporto priemonių ir degalų pildymo bei įkrovimo sektorius, turi esminę reikšmę socialiai teisingai ir veiksmingai pertvarkai. Investicijos į įgūdžius, kurių reikia veiksmingai pertvarkai įgyvendinti, yra kolektyvinė atsakomybė. Darbuotojai ir darbo ieškantys asmenys turėtų turėti galimybę pasinaudoti perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo galimybėmis ir jų dalyvavimas toje mokymosi veikloje turėtų būti remiamas. Valstybės narės raginamos didinti investicijas į perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą ir nustatyti bei išanalizuoti prognozuojamus darbo rinkos pokyčius;

(13)

kartu su iniciatyvomis, kuriomis siekiama paspartinti perėjimą prie tvaresnių transporto rūšių, sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio mažinimo reikalavimų sugriežtinimas ir būtinos įkrovimo ir degalų pildymo infrastruktūros diegimas atliks svarbų vaidmenį sumažinant sunkiųjų transporto priemonių sektoriaus išmetamą CO2 teršalų kiekį. Šiame reglamente nustatyti viso Sąjungos parko išmetamo CO2 kiekio mažinimo tikslai papildomi įkrovimo ir degalų pildymo infrastruktūros reikalavimais, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2023/1804 (7). Sąjungos finansavimas atlieka svarbų vaidmenį diegiant infrastruktūrą nacionaliniu lygmeniu. Ne mažiau svarbu sunkiųjų elektrinių transporto priemonių įkrovimo infrastruktūrą diegti privačiosiose erdvėse, kurios nėra prieinamos visuomenei, pavyzdžiui, privačiuose depuose ir logistikos centruose, kad transporto priemones būtų galima įkrauti naktį ir paskirties vietoje. Valstybės narės, nustatydamos savo peržiūrėtas nacionalines politikos sistemas, turėtų apsvarstyti galimybę imtis priemonių užtikrinti, kad būtų sukurta tinkama sunkiosioms elektrinėms transporto priemonėms skirta įkrovimo naktį arba paskirties vietoje infrastruktūra. Atsižvelgiant į galimus infrastruktūros apribojimus trečiosiose valstybėse, taip pat tikslinga apsvarstyti šio reglamento poveikį galimybei valstybėje narėje registruotas naujas sunkiąsias transporto priemones eksploatuoti už Sąjungos ribų;

(14)

2015 m., priėmus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/94/ES (8), Europos Komisija įsteigė Tvaraus transporto forumą (toliau – Forumas). Forumas padeda Komisijai įgyvendinti Sąjungos veiklą ir programas, kuriomis siekiama skatinti tvarių alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimą. Priėmus šį reglamentą, Komisija užtikrins, kad forumas remtų veiksmingą ir ekonomiškai efektyvų įkrovimo ir degalų pildymo infrastruktūros diegimą, reikalingą siekiant įvykdyti griežtesnius sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio mažinimo reikalavimus, ir teiktų informaciją Reglamento (ES) 2023/1804 24 straipsnio 2 dalyje nurodytos alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo peržiūros tikslais, kad tame reglamente nustatyti tikslai būtų suderinti su šio reglamento užmojais;

(15)

perėjimui prie poveikio klimatui neutralumo reikia didelių investicijų į elektros energijos tinklą, įskaitant didesnius pajėgumus, atsparumą ir saugyklas, taip pat papildomas jungtis. Atsižvelgiant į šiuo reglamentu nustatytus sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio mažinimo tikslus 2030 m., netaršių sunkiųjų transporto priemonių dalis visame sunkiųjų transporto priemonių parke keliuose ir elektros energijos suvartojimas šiame sektoriuje išliks nedideli. Todėl susijęs poveikis elektros energijos tinklui taip pat išliks nedidelis;

(16)

nors nustatyti griežtesni išmetamo CO2 kiekio mažinimo tikslai paskatins greičiau pradėti naudoti netaršias sunkiąsias transporto priemones, vidaus degimo varikliu varomos transporto priemonės ir toliau sudarys didelę dalį viso sunkiųjų transporto priemonių parko keliuose. Kad ta transporto priemonių parko dalis padėtų siekti Sąjungos klimato srities tikslų, labai svarbu toliau diegti inovacijas ir sparčiau diegti tvarius degalus iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių. Esama Sąjungos politika ir teisinėmis priemonėmis, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 (9) ir ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB (10), bus skatinama transporto degalų dekarbonizacija, siekiant laipsniškai atsisakyti iškastinio kuro. Komisija turėtų toliau plėtoti nuoseklią pažangiųjų biodegalų ir biodujų bei nebiologinės kilmės degalų iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių paskatų sistemą. Ta sistema turėtų būti visapusiškai šalinamos naudojimo ir pasiūlos kliūtys, atsižvelgiant į paklausą visuose ekonomikos sektoriuose, dedant bendras pastangas, kad būtų pasiekti Sąjungos klimato srities tikslai. Remdamasi plane „REPowerEU“ nustatytais su biometanu susijusiais tikslais, Komisija taip pat turėtų apsvarstyti, kaip biometano gamybos plėtra Sąjungoje gali prisidėti prie ekonomikos, įskaitant transporto sektorių, dekarbonizacijos;

(17)

pasikonsultavusi su suinteresuotaisiais subjektais, Komisija per vienerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos įvertins sunkiųjų transporto priemonių, varomų tik CO2 neišmetančiais degalais, registravimo metodikos vaidmenį, laikydamasi Sąjungos teisės aktų ir Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo;

(18)

gamintojams turėtų būti toliau užtikrinta pakankamai lankstumo laikui bėgant pakoreguoti savo sunkiųjų transporto priemonių parkus, kad jie galėtų prie netaršių sunkiųjų transporto priemonių pereiti ekonomiškai efektyviai. Todėl tikslinga normas ir toliau mažinti penkerių metų etapais;

(19)

dėl nevienalytės viso sunkiųjų transporto priemonių parko struktūros neįmanoma visiškai numatyti, ar technologinė plėtra bus pakankamai greita tam, jog būtų užtikrinta, kad visai netarši variklio teršalų išmetimo technologija būtų perspektyvi visais nišinio naudojimo atvejais. Tai galėtų būti, pavyzdžiui, sunkiosios transporto priemonės, skirtos ypatingos svarbos saugumo ir saugos prietaikoms, kurioms neįmanoma naudoti visai netaršių variklio teršalų išmetimo technologijų. Tokios transporto priemonės turėtų sudaryti tik nedidelę viso sunkiųjų transporto priemonių parko dalį. Atliekant Reglamento (ES) 2019/1242 peržiūrą, Komisija turėtų įvertinti galimybę taikyti priemones tokių transporto priemonių išmetamam CO2 kiekiui sumažinti;

(20)

vykdydami savo viešųjų pirkimų procedūras, kurioms taikomas šis reglamentas, perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai primygtinai raginami taikyti sutarties skyrimo kriterijų arba technines specifikacijas tai daliai viešųjų pirkimų produktų, kurių kilmės šalys yra sutarties dėl viešųjų pirkimų nepasirašiusios valstybės, kurios nėra sudariusios su Sąjunga laisvosios prekybos susitarimo, į kurį taip pat įtrauktos nuostatos dėl viešųjų pirkimų. Tokie kriterijai atliks svarbų vaidmenį skatinant Europos pramonę tiekti netaršius miesto autobusus, užtikrinti tvarias ir atsparias miesto autobusų tiekimo grandines ir didinti tiekimo saugumą Sąjungoje;

(21)

vykdydami savo viešųjų pirkimų procedūras, kurioms taikomas šis reglamentas, perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai skatinami taikyti aplinkos tvarumo kriterijų kaip sutarties skyrimo kriterijų arba kaip techninę specifikaciją. Nedarant poveikio Sąjungos teisėkūros procedūra priimamiems aktams, taikomiems konkrečiai technologijai, be kita ko, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) 2023/1542 (11) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui, kuriuo nustatoma tvarių gaminių ekologinio projektavimo reikalavimų nustatymo sistema, vertinant pagal šį reglamentą perkamų miesto autobusų aplinkosauginį tvarumą, turėtų būti įmanoma perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams atsižvelgti į įvairius elementus, darančius poveikį klimatui ir aplinkai. Tie elementai gali būti, pavyzdžiui, sprendinio patvarumas ir patikimumas, paprastas taisymas ir priežiūra, perdirbimo paprastumas bei kokybė, medžiagų naudojimas, per vieną ar daugiau gaminio gyvavimo ciklo etapų suvartojama energija, vanduo ir kiti ištekliai, naudotų sudedamųjų dalių įkomponavimas, gaminio aplinkosauginis pėdsakas ir jo poveikis aplinkai per gyvavimo ciklą bei susidarančių atliekų kiekis;

(22)

nuo 2030 m. pradėjus taikyti didesnius viso Sąjungos parko išmetamo CO2 kiekio mažinimo tikslus, gamintojai Sąjungos rinkai turi pateikti daug daugiau netaršių sunkiųjų transporto priemonių. Atsižvelgiant į tai, netaršių ir mažataršių sunkiųjų transporto priemonių naudojimo skatinimo sistema nebeatitiks savo pradinio tikslo ir galėtų kenkti Reglamento (ES) 2019/1242 veiksmingumui. Todėl ta naudojimo skatinimo sistema turėtų būti panaikinta nuo 2030 m.;

(23)

buvo įvertinta galimybė skirti pajamas, gautas iš mokesčių už viršytą išmetamo CO2 kiekio normą, konkrečiam fondui arba atitinkamai programai, kaip reikalaujama pagal Reglamento (ES) 2019/1242 15 straipsnio 4 dalį, ir padaryta išvada, kad tai gerokai padidintų administracinę naštą ir nebūtų tiesiogiai naudinga automobilių sektoriaus pertvarkai. Todėl pajamos, gautos iš mokesčių už viršytą išmetamo CO2 kiekio normą, ir toliau turėtų būti laikomos Europos Sąjungos bendrojo biudžeto pajamomis pagal Reglamento (ES) 2019/1242 8 straipsnio 4 dalį;

(24)

Reglamento (ES) 2019/1242 dalykas turėtų būti išplėstas, kad apimtų ir stebėsenos bei duomenų teikimo pareigas, kurios šiuo reglamentu įtraukiamos į Reglamentą (ES) 2019/1242;

(25)

Reglamentas (ES) 2019/1242 turėtų būti iš dalies pakeistas, kad jo taikymo sritis būtų tokia pati, kaip Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/956 (12);

(26)

transporto priemonėms, kurioms netaikomi transporto priemonių tipo patvirtinimo Sąjungos teisės aktai, pvz., žemės ūkio ir miškų ūkio traktoriams, nacionalinės gynybos, įskaitant ginkluotąsias pajėgas, reikmėms suprojektuotoms ir sukonstruotoms transporto priemonėms ir vikšrinėms transporto priemonėms, išmetamo CO2 kiekis nenustatomas. Todėl nereikalaujama, kad šios transporto priemonės atitiktų šiame reglamente nustatytų išmetamo CO2 kiekio mažinimo tikslus;

(27)

kad nebūtų skatinama nebetvirtinti sunkiųjų transporto priemonių, suprojektuotų ir sukonstruotų ar pritaikytų naudoti civilinės saugos bei priešgaisrinės apsaugos tarnybų ir už viešosios tvarkos palaikymą atsakingų pajėgų arba skubios medicininės pagalbos tarnybų reikmėms, tipo savanoriškai, nes tai turėtų neigiamą poveikį saugai ir aplinkai, tokioms transporto priemonėms, kurių tipas patvirtintas savanoriškai, taip pat neturėtų būti taikoma pareiga laikytis šiame reglamente nustatytų išmetamo CO2 kiekio mažinimo tikslų, nebent gamintojas to prašo. Valstybėms narėms taip pat turėtų būti suteikta teisė atleisti nuo pareigos laikytis šiame reglamente nustatytų išmetamo CO2 kiekio mažinimo tikslų sunkiąsias transporto priemones, kurios nėra specialiai suprojektuotos, bet yra įregistruotos kaip skirtos naudoti civilinės saugos tarnybų, priešgaisrinės apsaugos tarnybų, už viešosios tvarkos palaikymą atsakingų pajėgų ar skubios medicininės pagalbos tarnybų reikmėms, pavyzdžiui, įprastus tolimojo susisiekimo autobusus, naudojamus policijos ar ginkluotosioms pajėgoms vežti, kai valstybės narės patvirtina, kad tokia išimtis atitiktų viešąjį interesą. Valstybėms narėms taip pat turėtų būti suteikta teisė netaikyti šio reglamento visa apimtimi ginkluotųjų pajėgų reikmėms įregistruotoms transporto priemonėms;

(28)

lygiai kaip tam tikrų sunkiųjų transporto priemonių, kurių tipas patvirtintas, bet kurių išmetamo CO2 kiekio sumažinimas dėl techninių priežasčių dar nenustatytas, pogrupių atveju, nereikalaujama, kad minėtos sunkiosios transporto priemonės atitiktų šiame reglamente nustatytus išmetamo CO2 kiekio mažinimo tikslus. Tokių transporto priemonių pavyzdžiai yra specialios paskirties transporto priemonės, tokios kaip savaeigiai kranai, hidraulinės kombinuotos transporto priemonės arba ypatingiems kroviniams skirtos transporto priemonės, visureigės transporto priemonės, pavyzdžiui, tam tikros kasybos, miškų ūkio ir žemės ūkio tikslais naudojamos sunkiosios transporto priemonės, taip pat kitos nestandartinės ašių konfigūracijos sunkiosios transporto priemonės, pvz., sunkiosios transporto priemonės su daugiau kaip keturiomis ašimis arba daugiau kaip dvejomis varančiosiomis ašimis, maži autobusai, kurių didžiausioji techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė (TPMLM) mažiau arba lygu 7,5 tonoms, ir maži sunkvežimiai, kurių TPMLM mažiau arba lygu 5 tonoms. Komisija turėtų atlikti mažų sunkvežimių, kurių TPMLM mažiau ar lygu 5 tonoms, išmetamo CO2 kiekio nustatymo tinkamumo tyrimą pagal Komisijos reglamentą (ES) 2017/2400 (13) (transporto priemonės energijos suvartojimo apskaičiavimo priemonė arba VECTO modeliavimas), atsižvelgiant į Komisijos reglamentą (ES) 2017/1151 (14);

(29)

siekiant suderinti Reglamento (ES) 2019/1242 terminus su Sąjungos transporto priemonių tipo patvirtinimo teisės aktais, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/858 (15) ir Reglamentu (ES) 2017/2400, turėtų būti nustatytos tam tikros apibrėžtys;

(30)

atsižvelgiant į sunkiųjų transporto priemonių perdavimą iš vieno gamintojo kitam, nustatytą šiuo reglamentu, ir siekiant nustatyti išimtį gamintojams, gaminantiems kelias sunkiąsias transporto priemones, į Reglamentą (ES) 2019/1242 reikėtų įtraukti termino „susijusių gamintojų grupė“ apibrėžtį. Ta termino apibrėžtimi iš esmės turėtų būti laikomasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/631 (16) vartojamų terminų dėl lengvųjų transporto priemonių apibrėžčių;

(31)

nustatant pavienių gamintojų pareigas, visam Sąjungos parkui taikomi naujų sunkiųjų transporto priemonių parko išmetamo CO2 kiekio mažinimo tikslai turėtų būti atspindėti kaip konkretūs išmetamo CO2 kiekio tikslai, taikomi transporto priemonių pogrupiams, nustatyti atsižvelgiant į juos sudarančių sunkiųjų transporto priemonių technines charakteristikas;

(32)

kadangi su priekabomis susijęs išmetamas CO2 kiekis daro didelį poveikį bendram motorinių sunkiųjų transporto priemonių išmetamam CO2 kiekiui ir energijos suvartojimui, taip pat reikėtų nustatyti išmetamo CO2 kiekio mažinimo tikslus priekaboms;

(33)

specialiųjų transporto priemonių, pvz., šiukšliavežių, savivarčių ar betono maišyklių, išmetamas CO2 kiekis jau sertifikuojamas pagal VECTO, jį stebi ir apie jį praneša transporto priemonių gamintojai ir valstybės narės. Specialiųjų transporto priemonių išmetamas CO2 kiekis sudaro apie 2 % sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio ir jis išmetamas iš apie 4 % parduodamų sunkiųjų transporto priemonių. Kadangi specialiosios transporto priemonės daugiausia naudojamos miestuose, jos taip pat daro poveikį miesto oro kokybei. Todėl iki 2029 m. specialioms transporto priemonėms neturėtų būti taikomas reikalavimas apskaičiuoti gamintojų vidutinį savitąjį išmetamo CO2 kiekį. 2030–2034 m. laikotarpiu atliekant tą skaičiavimą turėtų būti atsižvelgiama tik į netaršias specialiąsias transporto priemones. Nuo 2035 m. į tą skaičiavimą turėtų būti įtrauktos visos specialiosios transporto priemonės;

(34)

siekiant palengvinti priekabų su išmetamo CO2 kiekio mažinimo technologijomis kūrimą ir sudaryti sąlygas plačiai jas naudoti, būtina skubiai atnaujinti ir išplėsti tokią technologiją, visų pirma elektrifikuotų priekabų, patvirtinimo sistemą, iš dalies pakeičiant Reglamentą (ES) 2018/858;

(35)

2022 m. netaršūs miesto autobusai jau sudarė maždaug ketvirtadalį visų Sąjungoje parduodamų miesto autobusų, o kai kuriose valstybėse narėse jų dalis buvo gerokai didesnė. Atsižvelgiant į miesto autobusų techninį pasirengimą ir poreikį gerinti oro kokybę miestuose, turėtų būti nustatyta privaloma minimali naujų netaršių miesto autobusų dalis;

(36)

privaloma minimali netaršių miesto autobusų dalis turėtų atspindėti visuomenės poreikį turėti įperkamą viešąjį transportą, be kita ko, kaimo vietovėse. Dėl tokios privalomos minimalios dalies padidėjusi netaršių miesto autobusų pasiūla turėtų daryti teigiamą poveikį pirkimo išlaidoms – tiek pradinėms pirkimo išlaidoms, tiek bendrai netaršių miesto autobusų nuosavybės kainai, atsižvelgiant į eksploatuojant tokius miesto autobusus sutaupomą iškastinio kuro kiekį. Bendrai perkant miesto autobusus per Europos platformą „Netaršūs autobusai“ tokių autobusų pirkimo išlaidos gali dar labiau sumažėti, o Socialinį klimato fondą valstybės narės galėtų naudoti pažeidžiamiems piliečiams remti suteikdamos jiems pigesnius arba nemokamus viešojo transporto bilietus ar abonementus. Galiausiai, regioniniams ir tolimųjų reisų autobusams ir tolimojo susisiekimo autobusams, įskaitant transportą kaimo vietovėse, ir toliau taikomi sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio mažinimo tikslai. Socialinio klimato fondo parama galėtų padėti patenkinti konkrečius kaimo vietovių poreikius ir užkirsti kelią transporto galimybių nepritekliui, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2023/955 2 straipsnio 2 punkte, užtikrinant galimybę naudotis įperkamu viešuoju transportu. Komisija taip pat turėtų apsvarstyti tolesnes tinkamas priemones, kuriomis valdžios institucijos didintų netaršių sunkiųjų transporto priemonių paklausą, kad padėtų siekti Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo;

(37)

kadangi siekiant atitikties turėtų būti vertinami ne juridiniai, o komerciniai subjektai, ekonomiškai susijusiems gamintojams turėtų būti leidžiama, laikantis tam tikrų apribojimų, perduoti sunkiąsias transporto priemones vieni kitiems, kad tos sunkiosios transporto priemonės būtų įtraukiamos į skaičiavimus pagal Reglamentą (ES) 2019/1242;

(38)

be to, siekiant sustiprinti naujų netaršių technologijų plėtrą specializuotose mažosiose ir vidutinėse įmonėse, nesusiję subjektai taip pat turėtų galėti netaršias sunkiąsias transporto priemones perduoti vieni kitiems;

(39)

modifikuojant transporto priemones, kad jos taptų netaršios, reikia vidaus degimo variklį arba transporto priemonę paversti netaršiais. Tai naudinga aplinkai, nes išvengiama naujų dalių gamybos ir susijusio medžiagų naudojimo. Tai taip pat teikia ekonominės naudos, siejamos su didesniu transporto priemonių įperkamumu ir darbo vietų kūrimo potencialu. Tačiau modifikuotų į netaršias sunkiųjų transporto priemonių įsisavinimui rinkoje trukdo tai, kad nėra suderintų techninių ir administracinių jų patvirtinimo taisyklių. Todėl Komisija turėtų apsvarstyti poreikį parengti galimas iniciatyvas, kuriomis būtų skatinama kurti tokias suderintas taisykles;

(40)

priemonės, kuriomis siekiama padidinti dideliems transporto priemonių parkų operatoriams priklausančių arba jų nuomojamų netaršių sunkiųjų transporto priemonių dalį, padėtų padidinti netaršių sunkiųjų transporto priemonių pardavimą ir paspartinti perėjimą prie netaršaus kelių transporto. Todėl Komisija turėtų išnagrinėti galimą iniciatyvų, kuriomis siekiama padidinti didelių transporto priemonių parkų operatoriams priklausančių arba jų nuomojamų netaršių sunkiųjų transporto priemonių dalį, poreikį ir poveikį;

(41)

siekiant išvengti neproporcingai didelių reikalavimų laikymosi išlaidų ir sumažinti administracinę naštą, gamintojai, gaminantys nedaug sunkiųjų transporto priemonių, turėtų būti, jei atitinka tam tikrus teisinius reikalavimus, atleisti nuo pareigos laikytis išmetamo CO2 kiekio mažinimo tikslų. Kadangi iš jų vis dar reikalaujama laikytis Reglamente (ES) 2019/1242 nustatytų duomenų teikimo pareigų, tiems gamintojams taikomas tinkamas kontrolės mechanizmas;

(42)

dabartinės daugiamečių išmetamų teršalų kreditų ir išmetamų teršalų skolų sistemos taikymas turėtų būti pratęstas iki 2039 m., nes išmetamo CO2 kiekio mažinimo tikslai po 2030 m. bus toliau didinami iki 2040 m. ir tam reikia, kad gamintojai per tą laikotarpį įgyvendintų perspektyvius techninius pokyčius. Vis dėlto gamintojai turėtų atlyginti visas likusias išmetamų teršalų skolas 2029, 2034 ir 2039 m. Išmetamų teršalų kreditai, kurie nebuvo panaudoti per 7 metus nuo jų įsigijimo, turėtų automatiškai nustoti galioti;

(43)

Reglamente (ES) 2019/1242 dėl kiekvienos kategorijos transporto priemonių turėtų būti aiškiai nurodyta gamintoju, kuriam turėtų būti priskirta sunkioji transporto priemonė, tapatybė, taip konkrečiai atsižvelgiant į skirtingas M kategorijos sunkiųjų transporto priemonių sistemas;

(44)

pateiktų stebėsenos duomenų tikrinimo taisyklės taip pat turėtų apimti galimą tokių duomenų klaidų ex post taisymą ir tvarką, kaip Komisija turėtų atlikti tokius taisymus, kad būtų įgyvendinti Sąjungos transporto priemonių parko išmetamo CO2 kiekio mažinimo tikslai;

(45)

išmetamo CO2 kiekio atskaitos verčių vertinimas turėtų būti iš dalies pakeistas, kad apimtų ir į Reglamento (ES) 2019/1242 taikymo sritį įtrauktus naujus transporto priemonių pogrupius;

(46)

gamintojų ir valstybių narių vykdoma stebėsena ir duomenų teikimas yra esminė Reglamento (ES) 2019/1242 įgyvendinimo sąlyga. Reglamentą (ES) 2018/956 integruojant į Reglamentą (ES) 2019/1242 turėtų būti užtikrinta sinergija ir sudarytos sąlygos nuostatas aiškinti atsižvelgiant į abiejų reglamentų tikslus;

(47)

Reglamento (ES) 2018/956 stebėsenos ir duomenų teikimo nuostatas integruojant į Reglamentą (ES) 2019/1242, reikėtų pasinaudoti galimybe šiek tiek pakoreguoti tas nuostatas, atsižvelgiant į patirtį, įgytą per pirmuosius du duomenų teikimo ciklus pagal Reglamentą (ES) 2018/956;

(48)

atsižvelgiant į tai, kad ateityje išmetamą CO2 kiekį nustatys ne tik gamintojai, pareiga teikti duomenis apie sunkiųjų transporto priemonių išmetamą CO2 kiekį ir kitus techninius duomenis turėtų tekti ne tik gamintojams, bet ir tiems subjektams, kurie tai nustato pagal Reglamentą (ES) 2017/2400 ir Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2022/1362 (17). Teikiant duomenis turėtų būti pateikiama ir gamintojo įrašų byla;

(49)

Komisijai turėtų būti leista atsižvelgti į techninę pažangą, krovininio transporto logistikos raidą, pavyzdžiui, kai kuriose valstybėse narėse naudojamus ypač sunkius transporto priemonių junginius, reikiamus patikslinimus, grindžiamus šio reglamento taikymu, ir pagrindinių tipo patvirtinimo teisės aktų pakeitimus, siekiant užtikrinti, kad duomenų reikalavimai ir stebėsenos bei duomenų teikimo procedūra ilgainiui išliktų aktualūs vertinant sunkiųjų transporto priemonių parko indėlį siekiant išmetamo CO2 kiekio mažinimo tikslų, užtikrinti, kad būtų prieinami duomenys apie naujas ir pažangias išmetamo CO2 kiekio mažinimo technologijas ir patikros bandymų kelyje rezultatus, užtikrinti, kad oro pasipriešinimo verčių diapazonai išliktų aktualūs informacijos ir palyginamumo tikslais ir papildyti nuostatas dėl administracinių baudų;

(50)

dėl tų priežasčių pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami kriterijai, kuriais apibrėžiami transporto priemonių pogrupiai, be kita ko, įtraukiami ypač sunkių junginių sunkvežimių pogrupiai, ir kuriais apibrėžiamos specialiosios transporto priemonės, ir kriterijai įvairių galios pavarų technologijų veikimo intervalams, pateikiamas paskirčių sąrašas ir svoris, naudingosios apkrovos, keleivių skaičius, keleivių masė, didžiausios techniškai leidžiamos naudingosios apkrovos, didžiausias techniškai leidžiamas keleivių skaičius ir transporto priemonių pogrupių krovinių kiekiai bei metinės ridos vertės, kuriuo iš dalies keičiami prieduose nustatyti duomenų reikalavimai ir stebėsenos bei duomenų teikimo tvarka, patikslinami duomenys, kuriuos valstybės narės turi pateikti atliekant patikros bandymų kelyje rezultatų stebėseną, iš dalies keičiami oro pasipriešinimo verčių diapazonai ir apibrėžiami gamintojams skiriamų administracinių baudų kriterijai, jų apskaičiavimas ir surinkimo būdas. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(51)

siekiant užtikrinti vienodas Reglamento (ES) 2019/1242 įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su tipo patvirtinimo procedūromis ir bendrosiomis techninėmis specifikacijomis, dėl įkrovimo ir degalų papildymo infrastruktūros bei miesto autobusų techninė ir atviros sąveikos, kiek tai susiję su fizinėmis jungtimis ir ryšių mainais. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (18);

(52)

Reglamentas (ES) 2018/956 turėtų būti panaikintas nustatant pereinamojo laikotarpio nuostatas, pagal kurias šio reglamento įsigaliojimo metu tebegaliojantį ataskaitinį laikotarpį būtų galima užbaigti pagal taisykles, taikomas to ataskaitinio laikotarpio pradžioje, įskaitant visą surinktų duomenų tvarkymą. Šis reglamentas atitinkamai turėtų būti taikomas nuo kito ataskaitinio laikotarpio pradžios;

(53)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. skatinti ekonomiškai efektyviai ir veiksmingai mažinti išmetamą CO2 kiekį proporcingai visos ekonomikos grynojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo iki 2030 m. tikslui, nustatant pakoreguotus Sąjungos sunkiųjų transporto priemonių parkui taikomus išmetamo CO2 kiekio mažinimo tikslus, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(54)

todėl reglamentai (ES) 2018/858 ir (ES) 2019/1242 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti,

1)

1 straipsnis pakeičiamas taip:

(*1)   2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1)."

(*2)   2023 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/857, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, ir Reglamentas (ES) 2018/1999 (OL L 111, 2023 4 26, p. 1).“;"

2)

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3)

3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4)

įterpiami šie straipsniai:

(*7)   2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013 10 10, p. 1).“;"

5)

4 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:

„ 2020 m. liepos 1 d. ir vėliau kiekvienu ataskaitiniu laikotarpiu Komisija nustato kiekvieno gamintojo ankstesnio ataskaitinio laikotarpio vidutinį savitąjį išmetamo CO2 kiekį g/tkm, atsižvelgdama į:

6)

5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

7)

6 straipsnis pakeičiamas taip:

8)

įterpiami šie straipsniai:

9)

7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

10)

įterpiami šie straipsniai:

(*8)   2022 m. rugpjūčio 1 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/1362, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 595/2009 nuostatos dėl sunkiųjų priekabų eksploatacinių savybių, nuo kurių priklauso motorinių transporto priemonių išmetamo CO2 kiekis, degalų ir energijos sąnaudos bei netaršiai nuvažiuojamas nuotolis, ir iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/683 (OL L 205, 2022 8 5, p. 145).“;"

11)

8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

12)

9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

13)

10 straipsnis pakeičiamas taip:

14)

11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

15)

13 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

16)

įterpiami šie straipsniai:

17)

14 straipsnis pakeičiamas taip:

18)

15 straipsnis pakeičiamas taip:

19)

17 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

20)

Reglamento (ES) 2019/1242 I ir II priedai pakeičiami šio reglamento I priede pateikiamu tekstu;

21)

šio reglamento II priede pateiktas tekstas pridedamas kaip Reglamento (ES) 2019/1242 III, IV, V ir VI priedai.

1)

3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2)

I priedo B dalies 6.1.1 punkto d papunktis papildomas šiuo papunkčiu: