(1)

2016 m. lapkričio 4 d. įsigaliojo 2015 m. gruodžio 12 d. pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (angl. UNFCCC) priimtas Paryžiaus susitarimas (4) (toliau – Paryžiaus susitarimas). Paryžiaus susitarimo šalys susitarė užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau dėti pastangas, kad jis neviršytų 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu. Tas įsipareigojimas buvo sustiprintas 2021 m. lapkričio 13 d. pagal UNFCCC priimtu Glazgo klimato paktu, kuriuo UNFCCC šalių konferencijoje, kuri yra ir Paryžiaus susitarimo Šalių susirinkimas, buvo pripažinta, kad klimato kaitos poveikis bus daug mažesnis, jei temperatūra padidės 1,5 °C, palyginti su 2 °C, ir nuspręsta toliau dėti pastangas, kad temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 1,5 °C;

(2)

2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikate „Europos žaliasis kursas“ (toliau – Europos žaliasis kursas) nustatyta nauja augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti Sąjungą į tvarią, teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurioje ne vėliau kaip 2050 m. visai nebus grynojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio, o ekonomikos augimas bus atsietas nuo išteklių naudojimo. Europos žaliuoju kursu taip pat siekiama atkurti, apsaugoti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Galiausiai jame laikomasi požiūrio, kad ši pertvarka turi būti teisinga ir įtrauki, nė vieno nepaliekant nuošalyje;

(3)

priėmusi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1119 (5), Sąjunga savo teisėje įtvirtino tikslą ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti visos ekonomikos poveikio klimatui neutralumą ir po to užtikrinti neigiamą išmetamųjų teršalų balansą. Tame reglamente taip pat nustatytas privalomas Sąjungos tikslas iki 2030 m. ES viduje išmetamą grynąjį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (išmetamą kiekį atėmus absorbentais pašalintą kiekį) sumažinti bent 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu. Visi ekonomikos sektoriai turėtų prisidėti, kad būtų pasiektas šis tikslas;

(4)

2020 m. gruodžio 10–11 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose patvirtintas privalomas Sąjungos vidaus grynojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslas, kartu pabrėžiant, kaip svarbu atsižvelgti į teisingumo ir solidarumo principus ir nė vieno nepalikti nuošalyje. Tos išvados buvo dar kartą patvirtintos 2021 m. gegužės 24–25 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose, kuriose Europos Vadovų Taryba paprašė Komisijos greitai pateikti teisės aktų rinkinį ir kartu nuodugniai išnagrinėti poveikį aplinkai ir ekonominį bei socialinį poveikį valstybių narių lygmeniu;

(5)

Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plane, patvirtintame 2021 m. birželio 24–25 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose, pabrėžiamas poreikis stiprinti socialines teises ir Europos socialinį aspektą visose Sąjungos politikos srityse. Pagal Europos socialinių teisių ramsčio 20 principą „kiekvienas turi teisę naudotis kokybiškomis pagrindinėmis paslaugomis, be kita ko, vandens tiekimo, sanitarijos, energetikos, transporto, finansinėmis paslaugomis, taip pat skaitmeninio ryšio paslaugomis. Asmenims, neturintiems galimybių naudotis tokiomis paslaugomis, turi būti teikiama parama suteikiant tokią galimybę“;

(6)

2021 m. gegužės 8 d. Porto deklaracijoje dar kartą patvirtintas Europos Vadovų Tarybos įsipareigojimas siekti socialinės Europos stiprinant sąžiningą pertvarką ir jos ryžtas toliau stiprinti Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimą Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis, deramai atsižvelgiant į atitinkamas kompetencijas ir subsidiarumo bei proporcingumo principus;

(7)

norint įgyvendinti įsipareigojimą siekti poveikio klimatui neutralumo, Sąjungos klimato ir energetikos srities teisės aktai buvo peržiūrėti ir iš dalies pakeisti siekiant paspartinti išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą;

(8)

tie pakeitimai turi skirtingą ekonominį ir socialinį poveikį įvairiems ekonomikos sektoriams, piliečiams ir valstybėms narėms. Visų pirma pastatų, kelių transporto ir papildomuose sektoriuose, kurių neapima Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB I priedas (6), išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų įtraukimas į tos direktyvos taikymo sritį turėtų tapti papildoma ekonomine paskata investuoti į iškastinio kuro suvartojimo mažinimą ir taip paspartinti išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą. Kartu su kitomis priemonėmis vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu tai turėtų prisidėti mažinant energijos nepriteklių ir transporto galimybių nepriteklių, sumažinti su pastatais ir kelių transportu susijusias išlaidas ir, kai aktualu, suteikti naujų galimybių kurti kokybiškas darbo vietas ir vykdyti tvarias investicijas, visapusiškai laikantis Europos žaliojo kurso tikslų;

(9)

tačiau šioms investicijoms finansuoti reikia išteklių. Be to, tikėtina, kad prieš įvykdant tokias investicijas, namų ūkių ir transporto naudotojų patiriamos šildymo, vėsinimo, maisto gaminimo ir kelių transporto išlaidos padidės, nes kuro tiekėjai, kuriems taikomos pareigos pagal pastatams ir kelių transportui skirtų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, su anglies dioksidu susijusias išlaidas perkelia vartotojams;

(10)

sunku įvertinti ex ante ekonominį ir socialinį poveikį, kurį darys su klimato kaita susijusi pertvarka. Siekiant didesnio klimato srities užmojo, reikės didelių viešųjų ir privačiųjų išteklių. Investicijos į energijos vartojimo efektyvumo priemones, taip pat į atsinaujinančiųjų išteklių energija grindžiamas šildymo sistemas, tokias kaip šildymą naudojant elektrinius šilumos siurblius, šildymą ir vėsinimą rajonų lygmeniu ir dalyvavimą atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijose, yra veiksmingas būdas mažinti priklausomybę nuo importo ir išmetamųjų teršalų kiekį, kartu didinant Sąjungos atsparumą. Būtinas specialus finansavimas pažeidžiamiems namų ūkiams, pažeidžiamoms labai mažoms įmonėms ir pažeidžiamiems transporto naudotojams remti;

(11)

iškastinio kuro kainų padidėjimas gali padaryti neproporcingai didelį poveikį pažeidžiamiems namų ūkiams, pažeidžiamoms labai mažoms įmonėms ir pažeidžiamiems transporto naudotojams, kurie didesnę dalį savo pajamų išleidžia energijai ir transportui, kurie tam tikruose regionuose neturi galimybės naudotis alternatyviais, įperkamais judumo ir transporto sprendimais ir kuriems gali pritrūkti finansinių pajėgumų investuoti į iškastinio kuro suvartojimo mažinimą. Geografiniai ypatumai, būdingi, pavyzdžiui, saloms, atokiausiems regionams ir teritorijoms, kaimo ar atokiems regionams, mažiau prieinamoms periferijoms, kalnuotoms vietovėms arba atsiliekančioms vietovėms, gali turėti specifinį poveikį namų ūkių, labai mažų įmonių ir transporto naudotojų pažeidžiamumui transporto galimybių nepritekliaus kontekste. Todėl, kai taikytina ir aktualu, į tuos geografinius ypatumus turėtų būti atsižvelgiama rengiant priemones ir investicijas, kuriomis remiami pažeidžiami namų ūkiai, pažeidžiamos labai mažos įmonės ir pažeidžiami transporto naudotojai;

(12)

dalis pajamų, gautų įtraukus pastatus, kelių transportą ir papildomus sektorius į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį, turėtų būti panaudojamos siekiant spręsti socialinio poveikio, atsirandančio dėl šio įtraukimo, klausimą, kad pertvarka būtų teisinga ir įtrauki ir nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje. Bendra pagal šį reglamentą įsteigiamo Socialinio klimato fondo (toliau – Fondas) suma turėtų atspindėti siekiamą dekarbonizacijos lygį, susijusį su pastatų, kelių transporto ir papildomuose sektoriuose išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų įtraukimu į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį;

(13)

dalį pajamų panaudoti tam, kad būtų sprendžiamas socialinio poveikio, atsirandančio dėl pastatų, kelių transporto ir papildomų sektorių įtraukimo į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį, yra dar aktualiau atsižvelgiant į esamą energijos nepritekliaus lygį. Energijos nepriteklius – tai tokia padėtis, kai namų ūkiai negali gauti deramą gyvenimo lygį ir sveikatą užtikrinančių pagrindinių energetikos paslaugų, tokių kaip šildymu užtikrinama tinkamą šiluma, vėsinimas, kai temperatūra pakyla, ir šildymas, apšvietimas, taip pat energija elektros prietaisams. 2021 m. visoje Sąjungoje atliktos apklausos, apėmusios maždaug 34 milijonus europiečių, metu beveik 6,9 % Sąjungos gyventojų teigė, kad jie neišgali pakankamai apšildyti savo namų. Todėl energijos nepriteklius yra vienas didžiausių Sąjungos iššūkių. Socialiniai tarifai ar laikina tiesioginė pajamų parama gali iškart palengvinti energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių padėtį trumpuoju laikotarpiu, tačiau teikti tvarius sprendimus ir veiksmingai padėti kovoti su energijos nepritekliumi galima tik taikant tikslines struktūrines priemones, visų pirma pastatų renovaciją, įskaitant galimybę naudotis atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais ir aktyvų atsinaujinančiųjų energijos išteklių propagavimą naudojantis informavimo ir informuotumo didinimo priemonėmis, skirtomis namų ūkiams, ir pastatų renovaciją, kuria prisidedama prie Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2010/31/ES (7) nustatytų tikslų. Energijos nepritekliaus apibrėžtį pagal šį reglamentą turėtų būti galima atnaujinti siekiant atsižvelgti į derybų dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl energijos vartojimo efektyvumo (nauja redakcija) rezultatus;

(14)

laikantis holistinio požiūrio į pastatų renovaciją, kuriuo labiau atsižvelgiama į žmones, kuriems gresia atskirtis, t. y. tuos, kurie Sąjungoje labiausiai kenčia nuo energijos nepritekliaus, galima būtų sumažinti energijos paklausą. Todėl Fondo teikiama parama pastatų sektoriui turėtų būti siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, kad būtų sumažintas energijos suvartojimas kiekviename namų ūkyje ir tai būtų pastebima sutaupytų pinigų požiūriu, todėl tai būtų viena iš kovos su energijos nepritekliumi priemonių. Direktyvos 2010/31/ES peržiūra taptų tų tikslų, kuriuos reikia pasiekti, pagrindu, todėl į ją reikėtų atsižvelgti įgyvendinant šį reglamentą;

(15)

kadangi transporto galimybių nepriteklius Sąjungos lygmeniu dar nėra apibrėžtas, tokia apibrėžtis turėtų būti nustatyta šio reglamento tikslais. Kaip pripažįstama 2022 m. birželio 16 d. Tarybos rekomendacijoje dėl sąžiningo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos užtikrinimo (8), transporto galimybių nepriteklius gali tapti dar aktualesniu klausimu, dėl jo sumažėtų galimybės, visų pirma pažeidžiamiems asmenims ir namų ūkiams, vykdyti būtiniausią socialinę ir ekonominę veiklą ir naudotis esminėmis paslaugomis, pavyzdžiui, susijusiomis su užimtumu, švietimu ar sveikatos priežiūra. Transporto galimybių nepriteklių paprastai lemia vienas ar keli veiksniai, pavyzdžiui, mažos pajamos, didelės išlaidos kurui arba įperkamo ar prieinamo privataus ar viešojo transporto trūkumas. Transporto galimybių nepriteklius gali ypač paveikti asmenis ir namų ūkius kaimo, salų, periferinėse, kalnuotose, atokiose ir sunkiau prieinamose vietovėse arba mažiau išsivysčiusiuose regionuose ar teritorijose, įskaitant mažiau išsivysčiusias priemiestines zonas ir atokiausius regionus;

(16)

todėl turėtų būti įsteigtas Fondas, kad būtų teikiamos lėšos valstybėms narėms ir jos galėtų remti savo politikos priemones, kuriomis sprendžiamas klausimas, susijęs su socialiniu poveikiu, kurį pastatams ir kelių transportui skirtų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos nustatymas daro pažeidžiamiems namų ūkiams, pažeidžiamoms labai mažoms įmonėms ir pažeidžiamiems transporto naudotojams. To reikėtų siekti visų pirma teikiant laikiną tiesioginę pajamų paramą ir pasitelkiant priemones bei investicijas, skirtas priklausomybei nuo iškastinio kuro mažinti, didinant pastatų energijos vartojimo efektyvumą, mažinant pastatų, neatsižvelgiant į tai, kam tie pastatai priklauso, šildymo ir vėsinimo sistemų dekarbonizaciją, įskaitant atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimą, taip pat suteikiant geresnes galimybes naudotis visai netaršaus ir mažataršio judumo bei transporto priemonėmis, taip suteikiant naudos pažeidžiamiems namų ūkiams, pažeidžiamoms labai mažoms įmonėms ir pažeidžiamiems transporto naudotojams. Reikia atkreipti dėmesį į įvairias nuomojamo būsto formas, be kita ko, privataus būsto nuomos rinkoje. Kaip priemonės galėtų būti įtrauktos finansinė parama arba fiskalinės paskatos, pavyzdžiui, renovacijos išlaidų atskaitymas iš nuomos mokesčio, siekiant atsižvelgti į nuomininkus ir socialiniuose būstuose gyvenančius asmenis;

(17)

kiekviena valstybė narė turėtų pateikti Komisijai socialinį klimato planą (toliau – planas). Planai turėtų būti pateikti ne vėliau kaip 2025 m. birželio 30 d., kad juos būtų galima atidžiai ir laiku apsvarstyti. Į planus turėtų būti įtrauktas investicijų komponentas, skatinantis ilgalaikį priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo sprendimą, taip pat galėtų būti numatytos kitos priemonės, įskaitant laikiną tiesioginę pajamų paramą, kad trumpesniuoju laikotarpiu būtų sumažintas neigiamas poveikis pajamoms. Planais turėtų būti siekiama dviejų tikslų. Pirma, pagal juos turėtų būti teikiami reikiami ištekliai pažeidžiamiems namų ūkiams, pažeidžiamoms labai mažoms įmonėms ir pažeidžiamiems transporto naudotojams, kad jie galėtų finansuoti ir vykdyti investicijas į energijos vartojimo efektyvumą, šildymo ir vėsinimo sistemų dekarbonizaciją, taip pat į visai netaršias ir mažataršes transporto bei judumo priemones, be kita ko, teikiant kuponus, subsidijas ar nulinių palūkanų paskolas. Antra, jais turėtų būti mažinamas iškastinio kuro kainų didėjimo poveikis pažeidžiamiausiems asmenims ir taip užkertamas kelias energijos nepritekliui ir transporto galimybių nepritekliui pereinamuoju laikotarpiu, kol šios investicijos bus įvykdytos. Planais galėtų būti remiamos galimybės gauti įperkamą efektyviai energiją vartojantį būstą, įskaitant socialinį būstą. Įgyvendindamos priemones, kuriomis remiami pažeidžiami transporto naudotojai, valstybės narės turėtų turėti galimybę savo planuose teikti pirmenybę paramai visai netaršioms transporto priemonėms, su sąlyga, kad tai įperkamas ir įgyvendinamas sprendimas.

(18)

valstybės narės, konsultuodamosi su vietos ir regioninėmis valdžios institucijomis, ekonominiais ir socialiniais partneriais ir atitinkamomis pilietinės visuomenės organizacijomis, turi daugiausia galimybių parengti, įgyvendinti ir, kai aktualu, iš dalies keisti planus, kurie yra tikslingai pritaikyti prie jų vietinių, regioninių ir nacionalinių aplinkybių, jų esamos atitinkamų sričių politikos ir numatyto kitų atitinkamų Sąjungos fondų lėšų naudojimo. Viešos konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais turėtų būti vykdomos kiekvieną kartą, kai Komisija turi įvertinti planą. Taip galima geriausiai atspindėti plačią situacijų įvairovę, specifines vietos ir regioninių valdžios institucijų, ekonominių ir socialinių partnerių, atitinkamų pilietinės visuomenės organizacijų, mokslinių tyrimų ir inovacijų institucijų, pramonės suinteresuotųjų subjektų ir socialinio dialogo atstovų žinias, taip pat nacionalines aplinkybes ir prisidėti prie bendros paramos pažeidžiamiems asmenims efektyvumo ir veiksmingumo;

(19)

planai turėtų būti kuriami glaudžiai bendradarbiaujant su Komisija ir rengiami pagal pateiktą šabloną. Siekiant išvengti pernelyg didelės administracinės naštos, valstybės narės turėtų turėti galimybę atlikti nedidelius koregavimus arba ištaisyti korektūros klaidas planuose, tiesiog pranešdamos apie tuos pakeitimus Komisijai. Nedideli koregavimai turėtų būti tokie, kai plane numatyta siektina reikšmė padidinama arba sumažinama mažiau nei 5 %;

(20)

siekiant teisingo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, labai svarbu užtikrinti, kad priemonės ir investicijos būtų visų pirma skirtos energijos nepriteklių patiriantiems ar pažeidžiamiems namų ūkiams, pažeidžiamoms labai mažoms įmonėms ir pažeidžiamiems transporto naudotojams. Paramos priemonės, skirtos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimui skatinti, turėtų padėti valstybėms narėms spręsti socialinio poveikio, kylančio dėl pastatų ir kelių transporto sektoriuose taikomos apyvartinių taršos leidimų prekybos, klausimą;

(21)

kol šiomis investicijomis bus padarytas poveikis mažinant išlaidas ir išmetamųjų teršalų kiekius, tinkama tikslinė tiesioginė pajamų parama, skirta pažeidžiamiems namų ūkiams ir pažeidžiamiems transporto naudotojams, prisidėtų mažinant energijos ir judumo išlaidas ir būtų remiama teisinga pertvarka. Tiesioginė pajamų parama turėtų būti vertinama kaip būstų ir transporto sektorių dekarbonizaciją papildanti laikina priemonė. Parama nebūtų nuolatinė, nes ją teikiant nepašalinamos pagrindinės energijos nepritekliaus ir transporto galimybių nepritekliaus priežastys. Tokia parama turėtų būti naudojama tik atsakant į su tiesioginiu pastatų ir kelių transporto sektoriuose išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų įtraukimo į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį poveikį, o ne su elektros energijos ar šildymo išlaidomis, susijusiomis su elektros energijos ir šilumos gamybos įtraukimu į tos direktyvos taikymo sritį. Teisė gauti tokią tiesioginę pajamų paramą turėtų galioti ribotą laiką. Tiesioginės pajamų paramos gavėjams, kaip bendros paramos gavėjų grupės nariams, turėtų būti skirtos priemonės ir investicijos, kuriomis siekiama veiksmingai padėti tiems gavėjams išeiti iš energijos nepritekliaus ir transporto galimybių nepritekliaus situacijos. Todėl į planus turėtų būti įtraukta tiesioginė pajamų parama, su sąlyga, kad į juos taip pat bus įtrauktos ilgalaikio poveikio priemonės ar investicijos, skirtos pažeidžiamiems namų ūkiams ir pažeidžiamiems transporto naudotojams, kurie gauna tiesioginę pajamų paramą;

(22)

valstybės narės turėtų didinti pažeidžiamų namų ūkių, pažeidžiamų labai mažų įmonių ir pažeidžiamų transporto naudotojų informuotumą, teikdamos tikslinę, prieinamą ir įperkamą informaciją, švietimą ir patarimus dėl ekonomiškai efektyvių priemonių bei investicijų ir esamos paramos, be kita ko, pasitelkdamos pastatų energijos vartojimo auditą, specialiai pritaikytas konsultacijas energetikos klausimais, taip pat specialiai pritaikytas judumo valdymo paslaugas;

(23)

atsižvelgiant į tai, kaip svarbu kovoti su klimato kaita laikantis Paryžiaus susitarimo įpareigojimų ir įsipareigojimo siekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, priemonės ir investicijos pagal šį reglamentą turi atitikti tikslą, kad bent 30 % viso Sąjungos biudžeto pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą, nustatytą Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2020/2093 (9) (2021–2027 m. DFP), ir visos sumos pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę, nustatytą Tarybos reglamentu (ES) 2020/2094 (10), taip pat bent 37 % visos sumos pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/241 (11), turėtų būti išleista klimato srities tikslams integruoti. Priemonės ir investicijos pagal šį reglamentą taip pat turi atitikti užmojį 2024 m. 7,5 % metinių išlaidų pagal 2021–2027 DFP skirti biologinės įvairovės tikslams, o 2026 m. ir 2027 m. biologinės įvairovės tikslams skirti 10 % metinių išlaidų pagal 2021–2027 DFP, kartu atsižvelgiant į esamą klimato srities ir biologinės įvairovės tikslų dubliavimąsi.

Tuo tikslu Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1060 (12) I priede nustatyta metodika turėtų būti naudojama Fondo išlaidoms žymėti. Fondo lėšomis turėtų būti remiamos priemonės ir investicijos, kuriomis visapusiškai laikomasi Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos standartų bei prioritetų ir reikšmingos žalos nedarymo principo, kaip tai suprantama Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 (13) 17 straipsnyje. Į planus turėtų būti įtrauktos tik tokios priemonės ir investicijos. Paprastai turėtų būti laikoma, kad numatomas tiesioginės pajamų paramos priemonių poveikis aplinkos tikslams yra nereikšmingas, todėl jos turėtų būti laikomos atitinkančiomis reikšmingos žalos nedarymo principą. Gerokai prieš rengiant planus, Komisija turėtų paskelbti technines rekomendacijas valstybėms narėms. Gairėse turėtų būti paaiškinta, kaip priemonės ir investicijos turi atitikti reikšmingos žalos nedarymo principą;

(24)

energijos nepritekliaus ir transporto galimybių nepritekliaus poveikis moterims yra neproporcingas, visų pirma poveikis vienišoms motinoms, kurios sudaro 85 % nepilnų šeimų, taip pat vienišoms moterims, moterims su negalia ir vyresnio amžiaus moterims, kurios gyvena vienos. Be to, moterų judumo modeliai skiriasi ir yra sudėtingesni. Nepilnoms šeimoms, kuriose yra išlaikomų vaikų, kyla itin didelė vaikų skurdo rizika. Siekiant užtikrinti, kad nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje, rengiant ir įgyvendinant planus turi būti užtikrinama ir skatinama lyčių lygybė ir lygios galimybės visiems, šių tikslų integravimas, taip pat asmenų su negalia prieinamumo teisės;

(25)

aktyvieji vartotojai, piliečių energetikos bendrijos ir tarpusavio prekyba atsinaujinančiųjų išteklių energija gali padėti valstybėms narėms pasiekti šio reglamento tikslus pasitelkiant piliečių inicijuotą požiūrį pagal principą „iš apačios į viršų“. Jos įgalina ir angažuoja vartotojus ir sudaro galimybes tam tikroms namų ūkių vartotojų grupėms dalyvauti energijos vartojimo efektyvumo priemonėse ir investicijose, remti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą namų ūkiuose ir tuo pačiu prisidėti prie kovos su energijos nepritekliumi. Todėl valstybės narės turėtų skatinti piliečių energetikos bendrijų ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijų vaidmenį ir laikyti jas reikalavimus atitinkančiais Fondo paramos gavėjais;

(26)

valstybės narės turėtų į planus įtraukti finansuotinas priemones ir investicijas, numatomas tų priemonių ir investicijų išlaidas ir nacionalinį įnašą. Teikdamos savo planus, valstybės narės turėtų nurodyti bendras numatomas išlaidas be pridėtinės vertės mokesčio (PVM), kad planus būtų galima palyginti. Į planus taip pat turėtų būti įtrauktos pagrindinės tarpinės ir siektinos reikšmės, kad būtų galima įvertinti priemonių ir investicijų įgyvendinimo veiksmingumą;

(27)

Fondo veikla ir planai turėtų derėti su valstybių narių numatytomis reformomis ir įsipareigojimais, valstybių narių prisiimtais pagal jų atnaujintus integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, apie kuriuos pranešta laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1999 (14), pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl energijos vartojimo efektyvumo (nauja redakcija), pagal Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planą, pagal sanglaudos politikos programas laikantis Reglamento (ES) 2021/1060, pagal teritorinius teisingos pertvarkos planus laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1056 (15), pagal gaivinimo ir atsparumo planus laikantis Reglamento (ES) 2021/241, pagal Modernizavimo fondą, kaip nurodyta Direktyvos 2003/87/EB 10d straipsnyje, ir pagal valstybių narių ilgalaikes pastatų renovacijos strategijas laikantis Direktyvos 2010/31/ES, ir turėtų būti grindžiami tomis reformomis ir įsipareigojimais. Siekiant užtikrinti administracinį veiksmingumą, kai taikytina, į planus įtraukta informacija turėtų atitikti tuos teisėkūros procedūra priimtus aktus ir planus;

(28)

kad planavimas būtų veiksmingesnis, valstybės narės savo planuose turėtų nurodyti apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos, nustatytos pagal Direktyvos 2003/87/EB IVa skyrių, taikymo atidėjimo pagal tos direktyvos 30k straipsnį pasekmes. Tuo tikslu visa svarbi plane pateiktina informacija turėtų būti kruopščiai atskirta ją padalijant į du scenarijus, t. y. aprašant ir kiekybiškai įvertinant būtinus priemonių, investicijų, tarpinių reikšmių, siektinų reikšmių, nacionalinio įnašo sumos ir visų kitų svarbių plano elementų koregavimus;

(29)

Sąjunga turėtų remti valstybes nares finansinėmis priemonėmis, kad jos įgyvendintų savo planus naudodamosi Fondo lėšomis. Lėšos iš Fondo turėtų būti išmokamos su sąlyga, kad pasiekiamos planuose nurodytos tarpinės ir siektinos reikšmės. Taip būtų sudarytos galimybės atsižvelgti į nacionalines aplinkybes ir prioritetus, kartu supaprastinant finansavimą, sudarant palankesnes sąlygas finansavimą Fondo lėšomis sujungti su kitomis nacionalinėmis išlaidų programomis ir kartu užtikrinant Sąjungos lėšų naudojimo poveikį ir sąžiningumą;

(30)

Fondas išimties tvarka ir laikinai turėtų būti finansuojamas iš pajamų, gautų aukcione pardavus 50 mln. apyvartinių taršos leidimų pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 8b dalį, 150 mln. apyvartinių taršos leidimų pagal tos direktyvos 30d straipsnio 3 dalį ir papildomų apyvartinių taršos leidimų kiekį pagal tos direktyvos 30d straipsnio 4 dalį, kurios turėtų sudaryti išorės asignuotąsias pajamas. Iš esmės didžiausia Fondo įgyvendinimui 2026–2032 m. laikotarpiu skirta suma turėtų būti 65 000 000 000 EUR. Komisija turi užtikrinti apyvartinių taršos leidimų, kuriems taikomas tos direktyvos IVa skyrius, pardavimą aukcione. Jei pagal tą skyrių nustatytos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymas atidedamas iki 2028 m. pagal tos direktyvos 30k straipsnį, didžiausia Fondo įgyvendinimui skirta suma turėtų būti 54 600 000 000 EUR. Ta suma ir metinės sumos atspindi didesnį finansavimo poreikį Fondo veiklos pradžioje. Kiekvienai valstybei narei turėtų būti apskaičiuotas didžiausias finansinis asignavimas, remiantis paskirstymo metodika, pagal kurią visų pirma papildoma parama teikiama toms valstybėms narėms, kurioms pastatų ir kelių transporto sektoriuose išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų įtraukimas į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį daro didesnį poveikį. Atsižvelgiant į tai, kad išorės asignuotosios pajamos turi būti skiriamos aukcionuose pardavus apyvartinius taršos leidimus pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 8b dalį, 30d straipsnio 3 dalį ir 30d straipsnio 4 dalį, būtina numatyti nuostatą, leidžiančią nukrypti nuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (16) 22 straipsnio 2 dalies, kad Sąjunga galėtų kiekvienais metais numatyti skirti sumas, būtinas mokėjimams valstybėms narėms pagal šį reglamentą, kad būtų padengti asignavimai, atitinkantys asignuotąsias pajamas;

(31)

valstybės narės turėtų padengti bent 25 % bendrų numatomų savo planų išlaidų;

(32)

biudžetiniai įsipareigojimai galėtų būti atitinkamai suskirstyti į metines dalis. Susitarimuose su valstybėmis narėmis, kurie yra individualūs teisiniai įsipareigojimai, turėtų būti atsižvelgiama, inter alia, į Direktyvos 2003/87/EB 30k straipsnyje nurodytą atvejį, kuris gali lemti apyvartinių taršos leidimų prekybos taikymo pastatams, kelių transportui ir papildomiems sektoriams pradžios atidėjimą vieniems metams. Tuose susitarimuose taip pat turėtų būti atsižvelgiama į bet kokią Sąjungai galinčią kilti finansinę riziką, dėl kurios gali prireikti iš dalies pakeisti atskirus teisinius įsipareigojimus turint galvoje laikino ir išimtinio Fondo finansavimo išorės asignuotosiomis pajamomis, gautomis pardavus apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos leidimus, ypatumus;

(33)

siekiant užtikrinti papildomų Fondo išteklių, valstybės narės turėtų turėti galimybę prašyti perkelti į Fondą išteklius iš sanglaudos politikos programų, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2021/1060, laikantis tame reglamente nustatytų sąlygų. Siekiant suteikti valstybėms narėms pakankamai lankstumo įgyvendinant savo asignavimus pagal Fondą, turėtų būti įmanoma perkelti išteklius iš jų metinių finansinių asignavimų į lėšas, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, kaip numatyta Reglamente (ES) 2021/1060, neviršijant 15 % viršutinės ribos. Siekiant sumažinti administracinę naštą, atsirandančią dėl to, kad ištekliai iš jų metinių finansinių asignavimų iš Fondo paeiliui perkeliami į lėšas, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, patenkantis į Reglamento (ES) 2021/1060 taikymo sritį, atitinkamas vienos ar daugiau programų pakeitimas iš esmės turėtų būti reikalingas tik vieną kartą, laikantis tam tikrų sąlygų, kad būtų užtikrinta veiksminga finansų kontrolė. Tolesnius perkėlimus turėtų būti galima atlikti vėlesniais metais, Komisijai pateikiant finansines lenteles, su sąlyga, kad pakeitimai susiję tik su finansinių išteklių padidėjimu, nedarant daugiau jokių atitinkamos programos pakeitimų;

(34)

Fondo lėšomis turėtų būti remiamos priemonės, kurios atitinka Sąjungos finansavimo papildomumo principą. Fondo lėšos neturėtų būti naudojamos pasikartojančioms nacionalinėms biudžeto išlaidoms padengti, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, įskaitant planuose nurodytų techninės pagalbos veiksmų išlaidų apmokėjimą;

(35)

siekiant užtikrinti veiksmingą, skaidrų ir nuoseklų lėšų paskirstymą ir patikimo finansų valdymo principo laikymąsi, veiksmai, vykdomi pagal šį reglamentą, turėtų derėti su vykdomomis nacionalinėmis ir, kai tinkama, regioninėmis Sąjungos programomis ir jas papildyti, kartu vengiant dvigubo tų pačių išlaidų finansavimo Fondo lėšomis ir pagal kitas Sąjungos programas. Visų pirma, Komisija ir valstybė narė turėtų užtikrinti veiksmingą koordinavimą visais proceso etapais, kad būtų apsaugotas finansavimo šaltinių nuoseklumas, suderinamumas, papildomumas ir sąveika. Todėl iš valstybių narių turėtų būti reikalaujama, kad, teikdamos savo planus Komisijai, jos pateiktų atitinkamą informaciją apie esamą ar planuojamą Sąjungos finansavimą. Finansinė parama iš Fondo turėtų papildyti paramą, teikiamą pagal kitas Sąjungos programas ir priemones. Fondo lėšomis finansuojamas priemones ir investicijas turėtų būti galima finansuoti pagal kitas Sąjungos programas ir priemones, su sąlyga, kad tokia parama nekompensuojamos tos pačios išlaidos;

(36)

mokėjimai turėtų būti atliekami remiantis Komisijos sprendimu, kuriuo leidžiamas lėšų išmokėjimas atitinkamai valstybei narei. Todėl būtina nukrypti nuo Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 116 straipsnio 2 dalies, kad mokėjimo terminą galima būtų pradėti skaičiuoti nuo Komisijos pranešimo apie tą sprendimą atitinkamai valstybei narei dienos, o ne nuo dienos, kurią gaunamas mokėjimo prašymas;

(37)

išnagrinėjusi visus per tam tikrą laikotarpį gautus mokėjimo prašymus ir jei pagal Direktyvos 2003/87/EB 30d straipsnio 4 dalį Fondui skirtų pajamų nepakanka valstybių narių pateiktiems mokėjimo prašymams patenkinti, Komisija valstybėms narėms turėtų mokėti proporcingai, kad būtų taikomas vienodas požiūris į valstybes nares. Kitu mokėjimo prašymų laikotarpiu Komisija turėtų teikti pirmenybę toms valstybėms narėms, kurioms mokėjimai ankstesniu mokėjimo prašymų laikotarpiu buvo uždelsti, ir tik po to tenkinti naujai pateiktus mokėjimo prašymus;

(38)

siekiant palengvinti planų rengimą ir užtikrinti skaidrias stebėsenos ir vertinimo taisykles, į šio reglamento priedus turėtų būti įtrauktas bendrųjų rodiklių sąrašas ir planų šablonas. Valstybės narės turėtų turėti galimybę naudoti atitinkamus bendruosius rodiklius, kad savo planuose nustatytų tarpines ir siektinas reikšmes. Į bendrųjų rodiklių sąrašą turėtų būti įtraukti bendrieji rodikliai pažangos ataskaitoms teikti ir planų bei Fondo įgyvendinimo stebėsenos ir vertinimo tikslu;

(39)

Fondas turėtų būti įgyvendinamas laikantis patikimo finansų valdymo principo, be kita ko, užtikrinant veiksmingą sukčiavimo, mokestinio sukčiavimo, mokesčių slėpimo, korupcijos ir interesų konfliktų prevenciją ir baudžiamąjį persekiojimą už juos. Fondui taikomas bendras Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimas teisinės valstybės principų pažeidimų valstybėse narėse atveju, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) 2020/2092 (17);

(40)

patikimo finansų valdymo tikslais ir kartu išlaikant rezultatais grindžiamą Fondo pobūdį, turėtų būti nustatytos konkrečios taisyklės dėl biudžetinių įsipareigojimų, lėšų mokėjimo, jų mokėjimo sustabdymo ir susigrąžinimo, taip pat dėl su finansine parama susijusių susitarimų nutraukimo. Valstybės narės turėtų imtis tinkamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad lėšų naudojimas, susijęs su Fondo lėšomis remiamomis priemonėmis, atitiktų taikytiną Sąjungos ir nacionalinę teisę. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tokia parama, kai taikytina, būtų teikiama laikantis Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių. Visų pirma jos turėtų užtikrinti sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų prevenciją, nustatymą ir ištaisymą, ir kad būtų išvengta dvigubo finansavimo Fondo lėšomis ir pagal kitas Sąjungos programas. Jei atitinkama valstybė narė planą įgyvendina nepatenkinamai arba jei esama šiurkščių pažeidimų, t. y. sukčiavimo, korupcijos atvejų ir interesų konfliktų, susijusių su Fondo lėšomis remiamomis priemonėmis, arba jei šiurkščiai pažeidžiamos su finansine parama susijusiuose susitarimuose nustatytos pareigos, turėtų būti įmanoma sustabdyti šių susitarimų taikymą ir juos nutraukti, taip pat sumažinti arba susigrąžinti finansinį asignavimą. Jeigu su finansine parama susijęs susitarimas nutraukiamas arba sumažinamas ir susigrąžinamas finansinis asignavimas, tos sumos turėtų būti paskirstytos valstybėms narėms nė vėliau kaip 2033 m. gruodžio 31 d., laikantis Direktyvos 2003/87/EB 30d straipsnio 5 dalyje nustatytų apyvartinių taršos leidimų paskirstymo taisyklių. Turėtų būti nustatytos tinkamos prieštaravimų procedūros, siekiant užtikrinti, kad Komisijos sprendime dėl sumų mokėjimo sustabdymo ir išmokėtų sumų susigrąžinimo, taip pat dėl su finansine parama susijusių susitarimų nutraukimo būtų gerbiama valstybių narių teisė pateikti pastabų;

(41)

Komisija turėtų užtikrinti, kad būtų veiksmingai apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai. Nors pagrindinė atsakomybė užtikrinti, kad Fondas būtų įgyvendinamas laikantis atitinkamos Sąjungos ir nacionalinės teisės, tenka pačiai valstybei narei, Komisija turėtų turėti galimybę gauti pakankamą valstybių narių garantiją tuo atžvilgiu. Tuo tikslu, įgyvendindamos Fondą, valstybės narės turėtų užtikrinti veiksmingos ir efektyvios vidaus kontrolės sistemos veikimą ir turėtų susigrąžinti nepagrįstai išmokėtas arba netinkamai panaudotas sumas. Tuo atžvilgiu valstybės narės turėtų turėti galimybę remtis savo įprastomis nacionalinio biudžeto valdymo sistemomis. Valstybės narės turėtų rinkti, registruoti ir saugoti elektroninėje sistemoje standartinių kategorijų duomenis ir informaciją, kad būtų galima užkirsti kelią šiurkštiems pažeidimams, susijusiems su Fondo lėšomis remiamomis priemonėmis ir investicijomis, t. y. sukčiavimui, korupcijai ir interesų konfliktams, juos nustatyti ir ištaisyti. Komisija turėtų suteikti galimybę naudotis informacijos ir stebėsenos sistema, įskaitant vieną bendrą duomenų gavybos ir rizikos vertinimo priemonę, kad būtų galima prieiti prie šių duomenų ir informacijos ir juos analizuoti. Komisija turėtų skatinti naudotis ta informacijos ir stebėsenos sistema, siekiant, kad valstybės narės ją bendrai taikytų;

(42)

Komisija, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), Audito Rūmai ir, kai taikytina, Europos prokuratūra pagal savo kompetenciją ir teises turėtų turėti galimybę naudotis informacijos ir stebėsenos sistema;

(43)

valstybėms narėms ir Komisijai turėtų būti leidžiama tvarkyti asmens duomenis tik tais atvejais, kai tai būtina lėšų naudojimo, susijusio su įgyvendinimo pagal Fondą priemonėmis, įvykdymo patvirtinimo, audito ir kontrolės, informavimo, komunikacijos ir matomumo tikslais. Asmens duomenys turėtų būti tvarkomi vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 (18) arba Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1725 (19), atsižvelgiant į tai, kuris iš jų taikytinas;

(44)

pagal Reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (20), Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (21), (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (22) ir (ES) 2017/1939 (23), Sąjungos finansiniai interesai turi būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant priemones, susijusias su sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų prevencija, nustatymu, ištaisymu ir tyrimu, ir, kai tinkama, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma, vadovaujantis reglamentais (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, OLAF turi įgaliojimus atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos, interesų konfliktų ar kitos neteisėtos veiklos atvejų.

Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra turi įgaliojimus tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančius sukčiavimo, korupcijos, interesų konfliktų atvejus ir kitas nusikalstamas veikas ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (24). Pagal Reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiauti Sąjungos finansinių interesų apsaugos klausimu, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Audito Rūmams ir, kiek tai susiję su tvirtesniame bendradarbiavime dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, Europos prokuratūrai pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 ir užtikrinti, kad visos trečiosios šalys, dalyvaujančios naudojant Sąjungos lėšas, suteiktų lygiavertes teises;

(45)

šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Tos taisyklės nustatytos Reglamente (ES, Euratomas) 2018/1046 ir jomis visų pirma nustatoma Sąjungos biudžeto sudarymo ir vykdymo pasitelkiant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus ir netiesioginį valdymą tvarka ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Remiantis SESV 322 straipsniu priimtos taisyklės apima ir bendrą Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimą;

(46)

Reglamentas (ES) 2021/1060 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(47)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. prisidėti prie socialiai sąžiningo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, mažinant pastatų ir kelių transporto sektoriuose išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų įtraukimo į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį socialinį poveikį, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,