(1)

2020 m. gruodžio 9 d. Komisijos komunikate „Darnaus ir išmanaus judumo strategija. Europos transporto kelias į ateitį“ (toliau – Darnaus ir išmanaus judumo strategija) nustatyta, kad intelektinių transporto sistemų (toliau – ITS) diegimas yra itin svarbi priemonė, skirta susietojo ir automatizuoto daugiarūšio judumo užtikrinimui, todėl juo prisidedama prie Europos transporto sistemos pertvarkos siekiant efektyvaus, saugaus, darnaus, išmanaus ir atsparaus judumo tikslo. Šia priemone papildomi veiksmai, paskelbti pagal pavyzdinę krovininio transporto žalinimo strategiją, kuria siekiama skatinti daugiarūšio transporto logistiką. Darnaus ir išmanaus judumo strategijoje taip pat paskelbta, kad 2022 m. bus peržiūrėtas Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/1926 (3) siekiant įtraukti nuostatas dėl privalomo dinaminių duomenų rinkinių prieinamumo, taip pat bus įvertintas poreikis imtis su skaitmeninių daugiarūšio transporto paslaugų teikėjų teisėmis ir pareigomis susijusių reguliavimo veiksmų ir kartu įgyvendinti bilietų pardavimo, įskaitant geležinkelių bilietų pardavimą, iniciatyvą. Šia direktyva turėtų būti užtikrinta, kad kelių transporto srities ITS prietaikomis būtų sudarytos sąlygos kelių transportą integruoti su kitų rūšių transportu, pvz., geležinkeliu ar aktyviu judumu, taip sudarant palankesnes sąlygas, jei įmanoma, pereiti prie šių rūšių transporto, siekiant gerinti veiksmingumą ir prieinamumą;

(2)

Darnaus ir išmanaus judumo strategijoje patvirtintas tikslas iki 2050 m. visų transporto rūšių sektoriuose žuvusiųjų skaičių Sąjungoje priartinti prie nulio. Prie eismo dalyvių saugumo didinimo prisidedama keliomis priemonėmis, patenkančiomis į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/40/ES (4) taikymo sritį, pavyzdžiui, pagalbos iškvietos sistema „eCall“, su kelių sauga susijusios eismo informacijos teikimo paslaugomis ir informacijos apie saugias sunkvežimių ir komercinių transporto priemonių stovėjimo vietas, kaip sertifikuota pagal Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2022/1012 (5), teikimo paslaugomis;

(3)

2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikate „Europos žaliasis kursas“ pabrėžiama, kad vis svarbesnis vaidmuo tenka automatizuotam ir susietajam daugiarūšiam judumui ir išmaniosioms eismo valdymo sistemoms, kurioms atsirasti sąlygas sudaro skaitmenizacija, taip pat pabrėžiamas tikslas remti naujas darniojo transporto ir judumo paslaugas, kurios gali padėti pagerinti judumą, sumažinti eismo spūstis ir taršą, ypač miestų vietovėse, ir remti perėjimą prie švaresnių transporto rūšių skatinant perėjimą prie kitų transporto rūšių ir geresnį eismo valdymą. Siekiant paremti šią raidą, gali būti pagrįsta apsvarstyti tinkamus techninės analizės kriterijus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/852 (6) (taip pat žinomas kaip taksonomijos reglamentas), kad būtų remiamos investicijos į ITS;

(4)

dėl didėjančio poreikio geriau panaudoti duomenis ir taip užtikrinti didesnį transporto grandinių tvarumą, saugumą, efektyvumą ir atsparumą, reikia stiprinti ITS sistemos koordinavimą su kitomis iniciatyvomis, kuriomis siekiama suderinti ir palengvinti dalijimąsi duomenimis judumo, transporto ir logistikos sektoriuose, žvelgiant į transporto daugiarūšiškumo perspektyvą, pavyzdžiui, bendra Europos judumo duomenų erdve ir jos komponentais, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2020/1056 (7) ir Skaitmeninio transporto ir logistikos forumo (DTLF) vykdomu darbu, kartu atsižvelgiant į duomenų apsaugos ir privatumo taisykles;

(5)

atsižvelgiant į poreikį skaitmenizuoti kelių transportą, padidinti kelių saugą ir sumažinti eismo spūstis, reikėtų toliau plėtoti intelektinių transporto sistemų ir paslaugų diegimą bei naudojimą transeuropinio transporto tinklo keliuose;

(6)

skaitmenizacija ir inovacijomis kelių transporto srityje sukuriama užimtumo galimybių, plėtojant naujus projektus šiame sektoriuje;

(7)

daugelyje valstybių narių intelektinių transporto sistemų ir paslaugų nacionalinio lygmens prietaikos kelių transporto sektoriuje jau diegiamos. Tačiau nepaisant patobulinimų, atliktų po to, kai 2010 m. buvo priimta Direktyva 2010/40/ES, atliekant jos vertinimą buvo nustatyti nuolatiniai trūkumai, dėl kurių ITS paslaugų diegimas tebėra paskiras bei nesuderintas ir visoje Sąjungoje bei prie jos išorės sienų trūksta geografinės tų paslaugų aprėpties vientisumo;

(8)

įgyvendindamos Komisijos deleguotuosius reglamentus (ES) Nr. 885/2013 (8), (ES) Nr. 886/2013 (9), (ES) 2015/962 (10) ir (ES) 2017/1926, kuriais papildoma Direktyva 2010/40/ES, valstybės narės sukūrė nacionalinius prieigos punktus. Nacionaliniai prieigos punktai sudaro sąlygas prieiti prie duomenų, susijusių su transportu, ir juos pakartotinai naudoti, kad padėtų visoje ES teikti sąveikiąsias kelionių ir eismo ITS paslaugas galutiniams naudotojams. Šie su transportu susiję duomenys turėtų būti pateikiami kompiuterio skaitomu formatu šia direktyva numatyta aprėptimi. Nacionaliniai prieigos punktai kartu su regioniniais ir vietos prieigos punktais, kurių gali būti valstybėse narėse, yra svarbi Europos duomenų strategijoje nurodytos bendros Europos judumo duomenų erdvės dalis ir jais reikėtų naudotis, visų pirma kiek tai susiję su duomenų prieinamumu. Bendradarbiaudamos, kad palengvintų prieigą prie duomenų per nacionalinius prieigos punktus, valstybės narės turėtų stengtis gerinti nacionalinių prieigos punktų veiksmingumą, sąveiką ir bendradarbiavimą visoje Sąjungoje, taip pat palengvinti duomenų naudotojų prieigą prie jų. Nepaisant to, kad nacionaliniai prieigos punktai veikia visose valstybėse narėse, vis dar reikia gerinti duomenų, susijusių su daugeliu duomenų tipų, kurie laikomi itin svarbiais plėtojant esmines paslaugas, kuriomis galutiniams naudotojams teikiama būtina informacija, turimumą;

(9)

reikėtų stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą taikant ITS diegimo specifikacijas. Komisija turėtų sudaryti palankesnes sąlygas valstybių narių bendradarbiavimui prioritetinėse srityse, pavyzdžiui, priimdama gaires, kuriomis būtų skatinamas suderintas ir laiku atliekamas ITS diegimas Sąjungoje ir supaprastinamas dalijimasis III priede išvardytų tipų duomenimis;

(10)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2023/1804 (11) 20 straipsnyje reikalaujama, kad nacionaliniuose prieigos punktuose būtų turimi ir prieinami tam tikri su alternatyviųjų degalų infrastruktūra susiję statiniai ir dinaminiai duomenys ir paslaugos visoje Sąjungos teritorijoje, taip remiant geresnių informavimo paslaugų galutiniams naudotojams plėtojimą. Toje nuostatoje taip pat numatyta priimti taisykles, kuriomis papildomos Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2022/670 (12) nustatytos duomenų perdavimo, pateikimo ir kokybės standartų taisyklės;

(11)

siekiant užtikrinti suderintą, veiksmingą ir sąveikų ITS diegimą visoje Sąjungoje, be jau priimtų specifikacijų, reikėtų nustatyti specifikacijas, atitinkamais atvejais įskaitant standartus, kuriose būtų nustatytos papildomos išsamios nuostatos ir procedūros. Prieš patvirtindama visas papildomas arba peržiūrėtas specifikacijas, Komisija turėtų įvertinti, ar jos atitinka tam tikrus apibrėžtus principus, nustatytus II priede. Pirmenybė turėtų būti teikiama keturioms pagrindinėms ITS kūrimo ir diegimo sritims. Toliau įgyvendinant ITS, reikėtų atsižvelgti į konkrečios valstybės narės jau įdiegtą ITS infrastruktūrą – padarytą technologinę pažangą ir patirtas finansines išlaidas;

(12)

turėtų būti užtikrinta, kad, visų pirma sąveikiųjų intelektinių transporto sistemoms (toliau – C-ITS), taikomais ITS sistemų reikalavimais nebūtų primestas tam tikro tipo technologijų naudojimas ir nebūtų priimta tokiam naudojimui palankių diskriminuojamųjų priemonių, laikantis technologinio neutralumo principo, išdėstyto Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2018/1972 (13). Jei galima naudoti viena kitą papildančias, patikimas ir realiomis sąlygomis išbandytas C-ITS technologijas, turėtų būti sudarytos sąlygos kartu veikiančioms prietaikoms, tuo pačiu užtikrinant ITS sistemų sąveiką;

(13)

specifikacijose turėtų būti atsižvelgta į jau įgytą patirtį ir pasiektus rezultatus ITS, C-ITS ir sąveikiojo, susietojo ir automatizuoto judumo (toliau – CCAM) srityse, visų pirma C-ITS ir CCAM platformose, Europos daugiarūšio keleivių judumo forume, Skaitmeninio transporto ir logistikos forume ir Europos pagalbos iškvietos sistemos „eCall“ diegimo platformoje, ir ta patirtimi ir rezultatais turėtų būti remiamasi;

(14)

specifikacijomis turėtų būti skatinamos inovacijos. Turint daugiau duomenų turėtų atsirasti paskatų, pavyzdžiui, kurti naujas ITS paslaugas ir, atvirkščiai, diegiant inovacijas turėtų būti nustatyti būsimi specifikacijų poreikiai. Pagal programą „Europos horizontas“ įgyvendinant Europos sąveikiojo, susietojo ir automatizuoto judumo partnerystę turėtų būti remiamas kitos C-ITS paslaugų bangos plėtojimas ir bandymas, atsižvelgiant į specifikacijas, kurios būtų priimtos dėl C-ITS paslaugų, ir padedant integruoti labai automatizuotas transporto priemones į naujas daugiarūšio judumo paslaugas. Naujos technologijos, visų pirma C-ITS technologijos, turi būti išbandytos realiomis kelių eismo sąlygomis kaip patikima paslauga prieš diegimą;

(15)

C-ITS naudojamos technologijos, suteikiančios galimybę kelių transporto priemonių tarpusavio sąveikai ir jų sąveikai su pakelės infrastruktūra, įskaitant eismo signalus. C-ITS paslaugos yra ITS paslaugų grupė, pagrįsta atvira struktūra, suteikiančia galimybę palaikyti ryšį tarp įvairių arba lygiarangių C-ITS stočių. Tai reiškia, kad visos C-ITS stotys turėtų saugiai keistis pranešimais tarpusavyje, o ne tik su iš anksto nustatytomis stotimis. Teikiant daugumą paslaugų būtina užtikrinti C-ITS pranešimų, kuriuose pateikiama tokia informacija kaip padėtis, greitis ir kryptis, autentiškumą bei vientisumą. Todėl turėtų būti nustatytas bendras Europos C-ITS patikimumo užtikrinimo modelis, kad būtų sukurtas patikimumu grindžiamas ryšys tarp visų C-ITS stočių, nepriklausomai nuo naudojamų ryšių technologijų. Tas patikimumo užtikrinimo modelis turėtų būti įgyvendintas viešojo rakto infrastruktūros (toliau – VRI) naudojimo politikos priemonėmis. Aukščiausias VRI lygis turėtų būti Europos patikimų liudijimų sąrašas (toliau – EPLS), kurį sudaro visų patikimų Europos pagrindinių sertifikavimo institucijų įrašai. Siekiant užtikrinti sklandų to C-ITS patikimumo užtikrinimo modelio veikimą, tam tikros užduotys turėtų būti atliekamos centriniu lygmeniu. Komisija turėtų užtikrinti, kad būtų vykdomos tos pagrindinės užduotys, visų pirma susijusios su i) C-ITS liudijimų politikos institucijos vaidmeniu valdant liudijimų politiką ir VRI autorizavimą, ii) patikimų liudijimų sąrašo valdytojo vaidmeniu kuriant ir atnaujinant EPLS, o vykdant reguliarią veiklą – vaidmeniu teikiant ataskaitas C-ITS liudijimų politikos institucijai, kiek tai susiję su bendru saugiu C-ITS patikimumo užtikrinimo modelio veikimu, ir iii) C-ITS kontaktinio centro vaidmeniu tvarkant visus ryšius su pagrindinių sertifikavimo institucijų valdytojais ir skelbiant patikimų liudijimų sąrašo valdytojo ir EPLS viešojo rakto sertifikatą. Šiuo metu Komisija taip pat užtikrina, kad Europos pagrindinė sertifikavimo institucija atliktų savo vaidmenį. Jeigu tikslinga, ta institucija gali būti išlaikyta, pavyzdžiui, siekiant remti migracijos planus tuo atveju, jei kitos pagrindinės sertifikavimo institucijos darbas yra sutrikdytas;

(16)

įgyvendinant daugumą priemonių pagal Direktyvą 2010/40/ES, išskyrus pagalbos iškvietos sistemą „eCall“, daugiausia dėmesio buvo skiriama tam, kad būtų patvirtintos specifikacijos, kuriomis būtų užtikrinta duomenų, kurie jau turimi skaitmeniniu kompiuterio skaitomu formatu, sąveika bei prieinamumas ir ITS paslaugų diegimas, tačiau atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams niekada nebuvo numatyta jokių pareigų kurti tokius duomenis ir pateikti juos tuo formatu arba diegti konkrečias paslaugas. Daugelio ITS paslaugų naudojimas tapo plačiai paplitęs, pavyzdžiui, incidentų nustatymas, suteikiantis galimybę teikti su eismo sauga susijusias eismo informacijos paslaugas, taip pat esminių duomenų naudojimas kitose prioritetinėse šioje direktyvoje nurodytose srityse, pavyzdžiui, eismo taisyklėse, kuriomis palaikomas svarbių paslaugų, pavyzdžiui, greičio ribų, veikimas, taip palaikant transporto priemonių, kuriose įrengta išmanioji greičio palaikymo pagalbinė sistema pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/2144 (14), veikimą. Manoma, kad privalomas tam tikrų ITS paslaugų ir esminių kompiuterio skaitomo formato duomenų teikimas yra būtinas, kad būtų užtikrintas tiek nuolatinis tokių duomenų turimumas, tiek nuolatinis tokių paslaugų teikimas visoje Sąjungoje. Tai reiškia, kad pagrindinė informacija, kuri turi būti atspindėta kompiuterio skaitomuose duomenyse, jau egzistuoja, neatsižvelgiant į jos pateikimo formatą ar laikmeną. Pavyzdžiui, pagrindinė informacija egzistuoja tik tada, kai kompetentingos institucijos pateikia įspėjimą dėl eismui nepalankių oro sąlygų (pvz., per radiją arba kelių švieslentėse).

Šioje direktyvoje nenurodoma, ar reikia parengti konkrečią eismo informaciją (pavyzdžiui, parengti eismo srautų planus), taip pat kokiomis aplinkybėmis turėtų būti pateikiamas su sauga susijęs įspėjimas (pavyzdžiui, ar dėl snygio vairuotojams turi būti pateikiamas įspėjimas) arba kokia eismo reguliavimo verte (pvz., greičio ribos lygiu). Visa tai paliekama kompetentingų institucijų nuožiūrai, o tai reiškia, kad bus susiduriama su skirtinga taikymo praktika (pavyzdžiui, dėl to paties snygio kai kuriuose regionuose gali būti priimtas sprendimas įspėti eismo dalyvius, o kai kuriuose – ne). Be to, dėl privalomo tam tikrų ITS paslaugų ir esminių duomenų teikimo skaitmeniniu kompiuterio skaitomu formatu nereikia investuoti į tinklo pakelės įrangą, kad būtų galima rinkti papildomą informaciją. Duomenų tipai ir paslaugos, kurių teikimas pagal šią direktyvą turėtų būti padarytas privalomas, turėtų būti nustatyti remiantis specifikacijomis, Komisijos patvirtintomis deleguotaisiais aktais, kuriais papildoma Direktyva 2010/40/ES, pirmiausia deleguotaisiais reglamentais (ES) Nr. 885/2013, (ES) Nr. 886/2013, (ES) 2017/1926 ir (ES) 2022/670, ir turėtų atspindėti ten nustatytus duomenų tipus ir paslaugas. Komisijos jau priimtose specifikacijose, įskaitant jose nurodytus standartus, paliekama galimybė pasirinkti informacijos elemento, kuris turi būti prieinamas kompiuterio skaitomu formatu, skaitmeninį turinį. Siekiant nustatyti bendrą įgyvendinimo metodą, gali prireikti parengiamojo darbo, pavyzdžiui, standartų profiliavimo. Tokiais atvejais ITS darbo programoje turėtų būti aprašytas parengiamasis darbas, kurį reikia atlikti, ir į šį papildomą darbą turėtų būti atsižvelgta nustatant taikytinas šių tipų duomenų teikimo ir susijusių paslaugų teikimo datas;

(17)

būtinas neskaitmeninės informacijos pakeitimas skaitmeniniu kompiuterio skaitomu formatu reikalauja laipsniško ir proporcingo požiūrio, atsižvelgiant į didelį susijusių suinteresuotųjų subjektų skaičių ir jų nevienodus techninius pajėgumus, taip pat į didelį informacijos kiekį. Todėl privalomas tam tikrų duomenų teikimas skaitmeniniu kompiuterio skaitomu formatu pirmajame etape turėtų būti susijęs su informacija, sukurta arba atnaujinta po konkrečios pradžios datos; antrajame etape ši pareiga turėtų būti taikoma ir anksčiau sukurtai informacijai. Kitų duomenų, kurių informacija greitai tampa nebeaktuali, atveju gali pakakti pateikti tik naują arba atnaujintą informaciją;

(18)

siekiant tęstinumo, duomenų tipai ir paslaugos, kurių teikimas pagal šią direktyvą yra privalomas, turėtų būti turimi konkrečioje geografinėje taikymo srityje. Ta taikymo sritis taip pat turėtų būti apibrėžta remiantis laipsnišku ir proporcingu požiūriu. Duomenų apie eismo reguliavimą miestų transporto mazguose atveju, siekiant užtikrinti atitinkamų pareigų proporcingumą ir visų pirma numatyti pagrįstą sąnaudų ir naudos santykį, valstybės narės turėtų turėti galimybę apsiriboti konkrečiais keliais, kuriuose taikytų šioje direktyvoje nustatytą eismo srauto ribą;

(19)

kelių eismo saugumo sumetimais valstybės narės raginamos nacionaliniuose prieigos punktuose kuo greičiau suteikti prieigą prie duomenų (pvz., greičio ribų arba dinaminių duomenų apie saugias ir apsaugotas stovėjimo aikšteles), taip pat tų kelių tinklo dalių, kurios nepriklauso III priede apibrėžtai geografinei taikymo sričiai (pvz., automagistralės, nepriklausančios transeuropiniam kelių tinklui), atveju;

(20)

iš 2020 m. atlikto tyrimo „Riboto judumo asmenų informavimas apie prieinamą transportą“ matyti, kad šiuo metu dėl nepakankamų duomenų, susijusių su prieinamumo savybėmis, negalima patikimai planuoti kelionės naudojant prieinamumo aspektus kaip paieškos kintamuosius. Iš jo taip pat matyti, kad minimalių reikalavimų ir standartų nustatymas neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims skirtai informacijai turėtų būti laikomas labai svarbiu Sąjungos ir valstybių narių lygmens klausimu. Kad būtų dar labiau pagerintas transporto sistemos prieinamumas ir sudarytos geresnės sąlygos keliauti neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims, teikiant skaitmenines daugiarūšio judumo paslaugas reikia turėti prieigos mazgų ir jų prieinamumo savybių duomenis prieinamais formatais;

(21)

atsižvelgiant į susijusį Darnaus ir išmanaus judumo strategijoje pateiktą pareiškimą, Komisijos prašoma apsvarstyti, kokių dabartinės teisinės sistemos korekcijų reikia atsižvelgiant į naujas elektroninių ryšių technologijas ir kokį poveikį pagalbos iškvietos sistemos „eCall“ bendriesiems pagalbos centrams daro galimas iškvietos sistemos „eCall“ išplėtimas įtraukiant kitų kategorijų transporto priemones, pavyzdžiui, sunkiasvores krovinines transporto priemones, autobusus ir tolimojo susisiekimo autobusus, variklines dvirates transporto priemones ir žemės ūkio traktorius. Be to, Komisijos prašoma ne tik taikyti šią direktyvą, bet ir įvertinti galimybes spręsti pagalbos iškvietos sistemų „eCall“ transporto priemonėse su įranga, atitinkančia dabartines iškvietos sistemos „eCall“ specifikacijas, nusidėvėjimo klausimą, kai bus išjungti perjungiamieji ryšių tinklai (2G ir 3G);

(22)

geresnis ITS ir pažangiųjų pagalbos vairuotojui sistemų arba apskritai transporto priemonių ir infrastruktūros sistemų integravimas reiškia, kad tokios sistemos vis labiau priklausys nuo informacijos, kurią jos teikia viena kitai. Tai visų pirma pasakytina apie C-ITS. Esant aukštesniam automatizavimo lygiui ši priklausomybė tik didės. Numatoma, kad dėl aukštesnio automatizavimo lygio naudojamas ryšys tarp transporto priemonių ir infrastruktūros bus saugus, siekiant suderinti manevrus ir užtikrinti eismo srautų sklandumą, taip prisidedant ir prie darnesnio transporto. Tas ryšys tarp transporto priemonių ir infrastruktūros turėtų prisidėti prie duomenų patikimumo, tikslumo ir turimumo užtikrinimo. Todėl ITS paslaugų vientisumo pažeidimas galėtų padaryti didelį poveikį kelių eismo saugumui, pavyzdžiui, kai dėl sąmoningai pateiktos klaidingos informacijos įtakos transporto priemonės atliks manevrus, dėl kurių kils pavojus eismo dalyviams, ir galėtų padaryti grandininį poveikį Sąjungos transporto sistemai. Siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai susidarius situacijai, kai pažeidžiamas ITS paslaugų vientisumas ir reikia skubios intervencijos Sąjungos lygmeniu, kad būtų užtikrintas saugus ir tinkamas Sąjungos transporto sistemos veikimas arba kelių eismo saugumas, patvirtinti atsakomąsias priemones tos situacijos priežastims ir pasekmėms pašalinti. Tų atsakomųjų priemonių reikėtų imtis kuo greičiau ir jas taikyti nedelsiant. Tačiau, prieš patvirtindama tokias atsakomąsias priemones, Komisija turėtų dėti visas įmanomas pastangas konsultuotis su valstybių narių ekspertais. Be to, atsižvelgiant į tai, kad gali egzistuoti ekstremaliųjų situacijų valdymo planai įvairiais intervencijos lygmenimis, siekiant pašalinti įvairius galimus sistemos trūkumus, Komisija tokias atsakomąsias priemones turėtų patvirtinti tik susidarius ekstremaliajai situacijai, kai taisomosios priemonės, kurių ėmėsi kompetentingos nacionalinės institucijos, neužtikrina, kad būtų laiku ir veiksmingai reaguojama. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (15). Atsižvelgiant į poreikį užtikrinti transporto paslaugų tęstinumą, tikslinga tokių atsakomųjų priemonių galiojimą pratęsti ilgiau nei šešiems mėnesiams, pasinaudojant Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybe. Tokios atsakomosios priemonės turėtų būti nebetaikomos, kai tik įgyvendinamas alternatyvus sprendimas arba ekstremalioji situacija išsprendžiama;

(23)

kai pagal šią direktyvą reikia tvarkyti asmens duomenis, pavyzdžiui, buvimo vietos duomenis, kai tai leidžia tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti asmens tapatybę, tai turėtų būti atliekama laikantis Sąjungos teisės dėl asmens duomenų ir privatumo apsaugos, kaip nustatyta visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 (16) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/58/EB (17). Pagal Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnį šioje direktyvoje turėtų būti nurodytas tikslas, kuriuo asmens duomenys gali būti tvarkomi pagal šią direktyvą;

(24)

kai pagal šią direktyvą parengtinos specifikacijos yra susijusios su asmens duomenų tvarkymu, jomis turėtų būti numatytos tinkamos ir atitinkamos asmens duomenų apsaugos garantijos, atitinkančios Reglamento (ES) 2016/679 ir Direktyvos 2002/58/EB reikalavimus, be kita ko, dėl ilgiausios duomenų saugojimo trukmės ir duomenų anoniminimo arba pseudoniminimo aspektų. Visų pirma, nedarant poveikio jokiems konkretiems Sąjungos teisėje nustatytiems reikalavimams dėl anoniminių arba pseudonimizuotų duomenų naudojimo, kai tik įmanoma vienodai įgyvendinti siekiamus tikslus tvarkant asmens duomenis ir kai tai techniškai įmanoma turėtų būti naudojami anonimizuoti duomenys. Kitais atvejais turėtų būti skatinama naudoti pseudonimizuotus duomenis, pavyzdžiui, naudojant ES C-ITS saugumo kredencialų valdymo sistemą, siekiant užtikrinti didesnį asmenų privatumą, laikantis pritaikytosios duomenų apsaugos principo. Asmens duomenų, gautų dėl judumo modelių ar veido atpažinimo, naudojimas negali sudaryti sąlygų jokiai socialinei diskriminacijai. Be to, tose specifikacijose arba atitinkamai nacionalinėje teisėje pagal Reglamento (ES) 2016/679 ir Direktyvos 2002/58/EB reikalavimus turėtų būti nustatytos apsaugos priemonės, visų pirma nuo netinkamo naudojimo, įskaitant neteisėtą prieigą, pakeitimą ar praradimą;

(25)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB (18) taikoma gaminiams, dėl kurių sektoriaus teisės aktuose nėra išdėstyta konkretesnių nuostatų, kuriomis siekiama to paties saugos tikslo, taip pat tais atvejais, kai sektoriaus teisės aktuose nustatyti saugos reikalavimai neapima aspektų ir rizikos ar rizikos kategorijos, kuriems taikoma minėta direktyva (taip pat žinoma kaip apsauginė sąlyga);

(26)

tais atvejais, kai būtina atlikti atitikties vertinimą, specifikacijos turėtų apimti išsamias nuostatas, kuriomis nustatoma sudedamųjų dalių atitikties arba tinkamumo naudoti vertinimo procedūra. Kalbant apie tam tikras ITS paslaugas, visų pirma C-ITS paslaugas, būtina nuolat laikytis tam tikrų reikalavimų ir užtikrinti sąveiką, kad būtų užtikrinta sauga ir tinkamas sistemos veikimas. Todėl prireikus specifikacijose, kuriose nustatomi gaminiams taikomi reikalavimai, taip pat turėtų būti nustatytos su rinkos priežiūra susijusios procedūros, įskaitant apsaugos sąlygą. Šios nuostatos turėtų būti grindžiamos Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 768/2008/EB (19), visų pirma jo nuostatomis, susijusiomis su įvairiuose atitikties vertinimo ir rinkos priežiūros procedūrų etapuose taikomais moduliais. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/858 (20) nustatomi motorinių transporto priemonių ir jų dalių arba su jomis susijusios įrangos tipo patvirtinimo ir rinkos priežiūros pagrindai, o Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose (ES) Nr. 167/2013 (21) ir (ES) Nr. 168/2013 (22) nustatomos dviračių ar triračių transporto priemonių ir keturračių, taip pat žemės ar miškų ūkio transporto priemonių ir jų dalių bei su jais susijusios įrangos tipo patvirtinimo taisyklės. Todėl nustatant įrangos ir prietaikų, kurioms taikomi tie teisės aktai, atitikties vertinimą būtų dubliuojamas darbas.

Tačiau tie transporto priemonių patvirtinimą reglamentuojantys teisės aktai taikomi transporto priemonėse sumontuotai su ITS susijusiai įrangai, bet ne išorinei kelių infrastruktūroje įrengtai ITS techninei ir programinei įrangai – šiai turėtų būti taikoma ši direktyva. Tokiu atveju specifikacijose galėtų būtų numatytos atitikties vertinimo ir rinkos priežiūros procedūros. Tokios procedūros turėtų apimti tik tai, kas būtų būtina kiekvienu atskiru atveju, ir, kai tinkama, jomis turėtų būti siekiama sistemingo požiūrio į atitikties vertinimo įstaigų skyrimo taisykles ir taikytinas procedūras, visų pirma susijusias su tarpvalstybinėmis prietaikomis ir paslaugomis;

(27)

kai diegiant ir naudojant ITS techninę ir programinę įrangą naudojamos dirbtinio intelekto sistemos, turėtų būti atsižvelgta į atitinkamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos suderintos dirbtinio intelekto taisyklės (dirbtinio intelekto aktas), nuostatas;

(28)

ITS prietaikoms ir paslaugoms, kurioms būtinos tikslaus ir patikimo laiko ir padėties nustatymo paslaugos, turėtų būti naudojama palydovų naudojimu pagrįsta infrastruktūra arba kitokia technologija, užtikrinanti lygiavertį tikslumą. Kad būtų skatinama plačiau naudoti naujas technologijas, patenkinančias tikslaus ir patikimo laiko ir padėties nustatymo paslaugų poreikį, reikėtų išnaudoti Sąjungos transporto ir kosmoso sektorių sinergiją. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/696 (23) sudarytą Sąjungos kosmoso programą per GALILEO sistemą, Europos geostacionarinę navigacinę tinklo sistemą (EGNOS) ir „Copernicus“ sistemą teikiami kokybiški naujausi ir saugūs kosmoso srities duomenys, informacija bei paslaugos;

(29)

saugaus ir patikimo laiko ir padėties nustatymo paslaugų teikimas yra esminis veiksmingo ITS prietaikų ir paslaugų veikimo elementas. Todėl, siekiant sumažinti pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) apsimetinėjimo signalų atakas, tikslinga užtikrinti tų paslaugų suderinamumą su programoje GALILEO nustatytu autentiškumo patvirtinimo mechanizmu. Tai nereiškia, kad, siekiant užtikrinti informacijos apie padėtį ir laiką patikimumą, negalima naudoti kitų patikimų mechanizmų, kuriais užtikrinamas toks pat patikimumo lygis;

(30)

rengiant darbo programas, kurias Komisija priima pagal Direktyvą 2010/40/ES, turėtų būti konsultuojamasi su valstybėmis narėmis ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant kitas Komisijos ekspertų grupes, visų pirma Europos ITS patariamąją grupę, ir komitetus, nagrinėjančius skaitmeninius transporto aspektus;

(31)

ataskaitų teikimo taisyklės turėtų būti supaprastintos ir sudaryti geresnes sąlygas atlikti lyginamąją analizę. Todėl kas trejus metus valstybė narė turėtų pateikti vieną ataskaitą, apimančią šios direktyvos ir visų deleguotųjų bei įgyvendinimo aktų įgyvendinimą, ir ši ataskaita pakeistų įvairias esamas ataskaitų teikimo pareigas, taip pat turėtų būti nustatytas bendras šablonas, į kurį būtų įtraukti tam tikri pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai. Atsižvelgiant į savanoriškų pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių naudojimo ataskaitose patirtį, Komisija turėtų galėti pasirinkti kai kuriuos iš tų rodiklių, kad jie būtų įtraukti į suderintą šabloną;

(32)

Komisija ir valstybės narės raginamos skatinti bendradarbiavimą su trečiosiomis valstybėmis, ypač su šalimis kandidatėmis tapti Sąjungos narėmis, ir tomis trečiosiomis valstybėmis, kuriose yra valstybes nares jungiantys tranzito koridoriai. Komisija raginama taip pat skatinti ir bendradarbiavimą tarptautiniu lygmeniu;

(33)

siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti bei atnaujinti darbo programas ir patvirtinti ataskaitų, kurias turi teikti valstybės narės, šabloną. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011;

(34)

kad būtų pasiekti šios direktyvos tikslai, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai penkerių metų laikotarpiui nuo šios direktyvos įsigaliojimo datos turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų iš dalies keičiamas duomenų, kurių turimumą turi užtikrinti valstybės narės, tipų sąrašas. Šis terminas turėtų būti savaime pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais bei suinteresuotaisiais subjektais, atstovaujančiais visų rūšių eismo dalyviams ir kitoms atitinkamoms šalims, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (24) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(35)

kad būtų užtikrintas suderintas požiūris, Komisija turėtų užtikrinti šia direktyva įsteigto komiteto ir komitetų, įsteigtų Europos Parlamento ir Tarybos reglamentais (ES) Nr. 165/2014 (25), (ES) 2019/1239 (26), (ES) 2020/1056 ir (ES) 2018/858 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvomis 2007/2/EB (27) ir (ES) 2019/520 (28), veiklos suderinamumą;

(36)

kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. užtikrinti suderintą ir nuoseklų sąveikių ITS diegimą visoje Sąjungoje, valstybės narės ir (arba) privatusis sektorius negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(37)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (29) valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(38)

vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 (30) 42 straipsnio 1 dalimi, buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir jis pateikė nuomonę 2022 m. kovo 2 d.,

1)

1 straipsnyje įterpiama ši dalis:

2)

2 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

3)

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4)

įterpiamas šis straipsnis:

(*2)   2011 m. gegužės 4 d. Komisijos sprendimas, kuriuo įsteigiama Europos ITS patariamoji grupė (2011/C 135/03) (OL C 135, 2011 5 5, p. 3).“;"

5)

5 straipsnis pakeičiamas taip:

6)

6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

7)

įterpiamas šis straipsnis:

8)

7 straipsnis pakeičiamas taip:

9)

įterpiamas šis straipsnis:

(*4)   2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti (OL L 194, 2016 7 19, p. 1).“;"

10)

8 straipsnis pakeičiamas taip:

(*5)   2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (OL L 241, 2015 9 17, p. 1).“;"

11)

10 straipsnis pakeičiamas taip:

(*6)   2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).“;"

12)

įterpiamas šis straipsnis:

13)

12 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

14)

15 straipsnis pakeičiamas taip:

(*7)   2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).“;"

15)

17 straipsnis pakeičiamas taip:

16)

įterpiamas šis straipsnis:

17)

I priedas pakeičiamas šios direktyvos I priede išdėstytu tekstu;

18)

II priedas pakeičiamas šios direktyvos II priede išdėstytu tekstu;

19)

šios direktyvos III priede išdėstytas tekstas pridedamas kaip III priedas;

20)

šios direktyvos IV priede išdėstytas tekstas pridedamas kaip IV priedas.