(1)

2020 m. spalio 13 d. Taryba priėmė Tarybos rekomendaciją (ES) 2020/1475 dėl suderinto požiūrio į laisvo judėjimo apribojimą reaguojant į COVID-19 pandemiją (1). Rekomendacijoje nustatytas suderintas požiūris šiais pagrindiniais klausimais: priimant sprendimą, ar nustatyti laisvo judėjimo apribojimus, taikyti bendrus kriterijus ir ribas, COVID-19 plitimo riziką sutartu spalviniu kodu žymėti žemėlapyje ir, prireikus, suderintai taikyti priemones, kurias galima taikyti iš vienos zonos į kitą keliaujantiems asmenims, atsižvelgiant į viruso plitimo pavojaus lygį tose zonose;

(2)

remdamasis rekomendacijoje nustatytais kriterijais ir ribomis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras kartą per savaitę skelbia pagal regionus suskirstytą ES / EEE šalių žemėlapį, padedantį valstybėms narėms priimti sprendimus (2);

(3)

kaip nurodyta tos rekomendacijos 15 konstatuojamojoje dalyje, Komisija, padedama Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro, turėtų atsižvelgdama į kintančią epidemiologinę padėtį reguliariai vertinti rekomendacijoje nustatytus kriterijus, duomenų poreikius ir ribas, įskaitant tai, ar reikėtų apsvarstyti kitus kriterijus arba pritaikyti ribas, ir kartu su pasiūlymu iš dalies pakeisti tą rekomendaciją perduoti savo išvadas Tarybai apsvarstyti;

(4)

dabartinę pandemijos raidą sąlygoja du veiksniai. Viena vertus, 2021 m. pradžioje pradėtas masinis skiepijimas – nuo COVID-19 pasiskiepijo jau milijonai europiečių. Tačiau, kaip pažymėta Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai „Vieninga kova su COVID-19 pandemija“ (3), kol užsikrėtusiųjų skaičius didėja, o skiepijimo mastas dar nėra pakankamas, kad pandemija būtų suvaldyta, reikia toliau būti atsargiems, taikyti izoliavimo priemones ir vykdyti visuomenės sveikatos kontrolę. Visų pirma ES ir valstybės narės turi imtis veiksmų, kad nekiltų nauja infekcijų banga, kuri gali būti sunkesnė ir kurią gali sukelti naujų jau visoje Europoje aptinkamų labiau užkrečiamų atmainų SARS-CoV-2 virusas;

(5)

pastaruoju metu atsiradusios naujos viruso atmainos kelia didelį susirūpinimą. Nors šiuo metu nėra įrodymų, kad jos lemtų sunkesnę ligos eigą, panašu, kad tikimybė užsikrėsti tokių atmainų virusu yra apie 50–70 proc. didesnė (4). Tai reiškia, kad virusas gali plisti lengviau ir greičiau, todėl didėja našta ir taip perkrautoms sveikatos priežiūros sistemoms. Tai yra viena iš priežasčių, dėl kurių per pastarąsias savaites daugelyje valstybių narių labai padaugėjo užsikrėtimo atvejų;

(6)

naujausiame rizikos vertinime dėl naujų pavojingų SAR-CoV-2 atmainų plitimo ES ir EEE šalyse (5) Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras nurodė, kad šių susirūpinimą keliančių atmainų atsiradimo ir paplitimo bendruomenėje rizika padidėjo ir yra didelė arba labai didelė;

(7)

viena iš Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras rekomendacijų, kaip reaguoti į šią riziką, yra tai, kad siekiant sulėtinti naujų susirūpinimą keliančių SARS-CoV-2 atmainų atsiradimą ir plitimą reikėtų vengti nebūtinų kelionių. Kartu su rekomendacijomis dėl nebūtinų kelionių ir užsikrėtusiųjų kelionių apribojimų, turėtų būti toliau taikomos tokios priemonės kaip keliautojų testavimas ir karantinavimas – visų pirma keliautojams iš zonų, kuriose naujos atmainos virusas yra labiau išplitęs. Jei sekoskaita vis dar nepakankama, kad būtų galima atmesti didesnį naujų viruso atmainų paplitimą, kaip nurodyta ECDC gairėse dėl genomo sekoskaitos, taip pat reikėtų apsvarstyti galimybę proporcingai apriboti keliones iš zonų, kuriose ilgą laiką išlieka aukštas viruso plitimo bendruomenėje lygis;

(8)

todėl, atsižvelgiant į Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro rekomendacijas, Rekomendacija (ES) 2020/1475 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

(9)

atsižvelgiant į labai aukštą viruso plitimo bendruomenėse lygį, kuris galimai susijęs su didesniu naujų susirūpinimą keliančių viruso atmainų užkrečiamumu, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro kas savaitę skelbiamą žemėlapį reikėtų papildyti nauja – tamsiai raudona – spalva. Šia spalva turėtų būti žymimos sritys, kuriose virusas – įskaitant susirūpinimą keliančias labiau užkrečiamas jo atmainas – plinta labai dideliu mastu;

(10)

valstybės narės taip pat turėtų atsižvelgti į naujų susirūpinimą keliančių SARS-CoV-2 atmainų plitimą, kartu atsižvelgdamos į kitų valstybių narių vykdomos genomo sekoskaitos lygį. Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai „Vieninga kova su COVID-19 pandemija“ pabrėžiama, kad valstybės narės turi kuo greičiau užtikrinti, kad genomo sekoskaita būtų atliekama dažniau: 5–10 proc. atvejų, kai gaunamas teigiamas testo rezultatas; prireikus, vertinant esamų atmainų plitimą ar aptinkant naujas, galima pasinaudoti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro pajėgumais;

(11)

aukštas viruso plitimo bendruomenėse lygis daugumoje valstybių narių reiškia, kad keliavimas ir toliau kels daug problemų. Kol epidemiologinė padėtis juntamai nepagerės, ypač atsižvelgiant į naujų atmainų protrūkį, visų nebūtinų kelionių, ypač į didelės rizikos zonas ir iš jų, turėtų būti primygtinai raginama atsisakyti. Kadangi rizika užsikrėsti arba užkrėsti kitą yra panaši tiek vidaus, tiek tarpvalstybinėse kelionėse, valstybės narės turėtų užtikrinti priemonių, taikomų abiejų rūšių nebūtinoms kelionėms, nuoseklumą;

(12)

po 2021 m. sausio 21 d. Europos Vadovų Tarybos narių vaizdo konferencijos parengtose žodinėse išvadose (6) Europos Vadovų Tarybos pirmininkas pažymėjo, kad sienos turi išlikti atviros, kad būtų užtikrintas bendrosios rinkos veikimas, įskaitant pagrindinių prekių ir paslaugų srautą. Kelionės neturėtų būti draudžiamos besąlygiškai. Tačiau viruso plitimui sustabdyti gali tekti imtis priemonių, kuriomis ribojamos nebūtinos kelionės ES. Atsižvelgiant į naujų viruso atmainų keliamą pavojų, Tarybai, nors ir laikantis savo principų, visgi gali tekti peržiūrėti savo rekomendacijas dėl kelionių ES viduje ir nebūtinų kelionių į ES;

(13)

suderinto požiūrio tikslas – išvengti vidaus sienų kontrolės atnaujinimo. Nepagrįsta uždaryti sienas arba apskritai uždrausti keliones, sustabdyti skrydžius ir uždaryti atvykimo sausumos ir vandens transportu punktus, nes tikslingesnės priemonės, tokios kaip karantinas ar testavimas, daro pakankamą poveikį ir sukelia mažiau trikdžių. Žaliųjų koridorių sistema (7) turėtų padėti išlaikyti transporto srautus, visų pirma siekiant užtikrinti laisvą prekių ir paslaugų judėjimą ir taip išvengti tiekimo grandinės sutrikimų;

(14)

bet kokie laisvo asmenų judėjimo apribojimai turi ir toliau būti taikomi laikantis bendrųjų Sąjungos teisės principų, visų pirma proporcingumo ir nediskriminavimo, be kita ko, dėl pilietybės. Todėl taikomos priemonės neturėtų viršyti to, kas griežtai būtina visuomenės sveikatai apsaugoti. Siekiant užtikrinti nuspėjamumą, teisinį tikrumą ir deramą piliečių dalyvavimą, labai svarbu visuomenei laiku suteikti aiškią ir išsamią informaciją. Turėtų būti tinkamai užtikrinamas apribojimų vykdymas, o sankcijos turi būti veiksmingos ir proporcingos;

(15)

2021 m. sausio 11 d. Sveikatos saugumo komitete priimtos rekomendacijos dėl bendro ES požiūrio, pagal kurį COVID-19 sergantiems pacientams taikomos izoliavimo priemonės, o sąlytį turėjusiems asmenims bei keliautojams – karantinavimo priemonės. Nustatydamos keliautojų karantiną valstybės narės turėtų taikyti Sveikatos saugumo komiteto rekomendacijas (8) dėl keliautojams skirtų karantino priemonių. Visų pirma, tais atvejais, kai keliautojams iš didelės rizikos zonos taikomi karantino reikalavimai, reikėtų apsvarstyti galimybę sutrumpinti karantino trukmę, jei po 5–7 dienų nuo atvykimo būtų gautas neigiamas jų testo rezultatas, nebent keliautojui pasireiškia simptomai;

(16)

padidėjus COVID-19 testavimo pajėgumams, Rekomendacija (ES) 2020/1475 turėtų būti iš dalies pakeista, suteikiant valstybėms narėms galimybę reikalauti, kad keliautojai, vykstantys iš zonų, kurioms nėra priskirtas žalias kodas, prieš išvykdami atliktų testą;

(17)

kadangi zonose, kurioms turėtų būti priskirtas tamsiai raudonas kodas, viruso plitimo bendruomenėje lygis yra aukštas, iš tokių teritorijų neesminiais tikslais keliaujantys asmenys prieš išvykdami turėtų atlikti privalomą testą, o atvykę į paskirties vietą – karantinuotis pagal Sveikatos saugumo komiteto rekomendacijas. Tais atvejais, kai keliautojai karantinuojasi ne savo gyvenamojoje vietoje, karantino vietoje jiems turėtų būti užtikrintos tinkamos fizinės sąlygos, taip pat karantino sąlygomis gyvenančių vaikų apsauga ir priežiūra – jos turi atitikti PSO gaires (9);

(18)

jei į gyvenamosios vietos valstybę narę grįžtantys asmenys prieš išvykdami negalėjo atlikti testo, jį turėtų būti leidžiama atlikti atvykus, kad žmonės galėtų grįžti į namus;

(19)

kadangi zonose, kurioms priskirtas tamsiai raudonas kodas, užsikrėtusiųjų skaičius yra itin didelis, turėtų būti nustatyta, kad į būtiną kelionę vykstantys asmenys taip pat privalo atlikti COVID-19 testą ir karantinuotis, jeigu tai neproporcingai nepaveikia jų esminės funkcijos ar poreikių, pavyzdžiui, dėl to, kad keliautojo kontaktas su plačiąja visuomene kelionės tikslo vietoje yra labai nedidelis. Tais atvejais, kai valstybėje narėje, atsižvelgiant į konkrečią epidemiologinę padėtį, vis dėlto reikalaujama, kad transporto darbuotojai ir paslaugų teikėjai išsitirtų, tai turėtų nesutrikdyti transporto (10). Kad nebūtų sutrikdytos tiekimo grandinės, karantino reikalavimai turėtų būti netaikomi šią esminę funkciją vykdantiems transporto darbuotojams;

(20)

nuo tarpvalstybinių kelionių apribojimų ypač nukenčia asmenys, kurie kasdien arba dažnai vyksta į darbą ar mokyklą, lanko artimus giminaičius, vyksta pas gydytojus ar rūpinasi artimaisiais. Tokiems asmenims, sieną kertantiems šiuo esminiu tikslu, reikalavimas karantinuotis turėtų būti netaikomas, nes dėl to labai sutriktų žmonių gyvenimas ir nukentėtų jų pragyvenimo šaltiniai, taip pat visa ekonomika. Jei epidemiologinė padėtis abiejose sienos pusėse yra panaši, reikalavimas dažnai tikrinti tokius asmenis vien dėl to, kad jie kerta sieną, yra perteklinis. Ateityje ypač svarbus bus glaudus valstybių narių ir pasienio regionų veiksmų koordinavimas;

(21)

atsižvelgdama į kintančią epidemiologinę padėtį, Komisija, padedama Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro, turėtų toliau reguliariai vertinti šioje rekomendacijoje nustatytus kriterijus, duomenų poreikius ir ribas, įskaitant tai, ar reikėtų apsvarstyti kitus kriterijus arba pritaikyti ribas, ir prireikus kartu su pasiūlymu iš dalies pakeisti šią rekomendaciją perduoti savo išvadas Tarybai apsvarstyti,