28.12.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 347/81

---

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2017/2403,

2017 m. gruodžio 12 d.

dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)	Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1006/2008 (3) (toliau – Žvejybos leidimų reglamentas) nustatyta Sąjungos žvejybos laivų žvejybos veiklos ne Sąjungos vandenyse leidimų ir trečiųjų šalių laivų žvejybos galimybių Sąjungos vandenyse sistema;

(2)

Sąjunga yra 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (4) (UNCLOS) susitariančioji šalis ir ratifikavo 1995 m. rugpjūčio 4 d. Jungtinių Tautų Susitarimą dėl Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo (5). Tose tarptautinėse nuostatose išdėstytas principas, kad visos valstybės privalo priimti atitinkamas priemones, kuriomis būtų užtikrintas tausus jūrų išteklių valdymas ir išsaugojimas, ir bendradarbiauti tarpusavyje siekdamos to tikslo;

(3)

Sąjunga yra priėmusi 1993 m. lapkričio 24 d. Maisto ir žemės ūkio organizacijos susitarimą dėl skatinimo žvejybos laivams atviroje jūroje laikytis tarptautinių išsaugojimo ir valdymo priemonių (6). Tame susitarime nustatyta, kad susitariančioji šalis negali suteikti leidimo naudoti laivą žvejybai atviroje jūroje, jei nėra tenkinamos tam tikros sąlygos, ir taikyti sankcijas, jei nesilaikoma tam tikrų ataskaitų teikimo įpareigojimų;

(4)

Sąjunga yra patvirtinusi 2001 m. priimtą FAO Tarptautinį veiksmų planą, kuriuo siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, nuo jos atgrasyti ir ją panaikinti (toliau – IPOA-IUU). IPOA-IUU ir 2014 m. patvirtintos FAO neprivalomos vėliavos valstybės veiksmų gairės yra pagrindas apibrėžiant vėliavos narės atsakomybę užtikrinti ilgalaikį gyvųjų jūrų išteklių ir jūrų ekosistemų išsaugojimą ir tausų naudojimą. IPOA-IUU numatyta, kad vėliavos valstybė su jos vėliava plaukiojantiems laivams turėtų išduoti leidimus žvejoti vandenyse, kurie nepriklauso jos jurisdikcijai ir į kuriuos ji neturi suverenių teisių. Tose neprivalomose gairėse vėliavos valstybėms ir pakrantės valstybėms taip pat rekomenduojama išduoti leidimus pagal susitarimus dėl galimybės žvejoti arba net ir be jų vykdomai žvejybos veiklai. Abi valstybės turėtų būti įsitikinusios, kad tokia veikla nepakenks išteklių tvarumui pakrantės valstybės vandenyse;

(5)

2014 m. visos FAO narės, įskaitant Sąjungą ir jos besivystančias šalis partneres, vieningai priėmė Neprivalomas gaires dėl tausios smulkiosios žvejybos užtikrinimo siekiant aprūpinimo maistu ir skurdo panaikinimo tikslo. Tų gairių 5.7 punkte pabrėžiama, kad prieš sudarant susitarimus su trečiosiomis valstybėmis ir trečiosiomis šalimis dėl prieigos prie išteklių turi būti tinkamai apsvarstyta smulkioji žvejyba. Tose gairėse raginama priimti ilgalaikes žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir tausaus naudojimo, taip pat ekologinio maisto produktų gamybos pagrindo užtikrinimo priemones, pabrėžiant, kad svarbu ne Sąjungos vandenyse vykdomai žvejybos veiklai taikyti aplinkos kokybės standartus, įskaitant ekosisteminį žuvininkystės valdymo metodą ir atsargumo principą;

(6)

jei esama įrodymų, kad nebetenkinamos sąlygos, kuriomis remiantis išduotas žvejybos leidimas, vėliavos valstybė narė imasi atitinkamų veiksmų, be kita ko, pakoreguoja arba panaikina leidimą ir prireikus taiko veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas. Kai žvejojama pagal regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos (RŽVO) arba tausios žvejybos partnerystės susitarimus, jei Sąjungos žvejybos laivas nesilaiko žvejybos leidimo sąlygų ir valstybė narė nesiima atitinkamų veiksmų padėčiai ištaisyti net po to, kai Komisija nurodo jai tai padaryti, Komisija turėtų padaryti išvadą, kad atitinkamų veiksmų nebuvo imtasi. Todėl Komisija turėtų imtis papildomų veiksmų, kuriais būtų užtikrinta, kad atitinkamas laivas daugiau neturėtų žvejoti, kol sąlygos nebus tenkinamos;

(7)

2015 m. rugsėjo 25 d. Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais Sąjunga įsipareigojo įgyvendinti rezoliuciją, kurioje pateikiamas išvadų dokumentas „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“, įskaitant 14-tą darnaus vystymosi tikslą – „išsaugoti ir tausiai naudoti vandenynus, jūras ir jūrų išteklius darnaus vystymosi tikslais“, taip pat 12-tą darnaus vystymosi tikslą – „užtikrinti tausaus vartojimo ir gamybos įpročius“ ir planuojamus jų rezultatus;

(8)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 (7) (toliau – Pagrindinis reglamentas) nustatytas bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslas yra užtikrinti, kad žvejybos veikla būtų tvari aplinkos, ekonomikos ir socialiniu atžvilgiais ir valdoma laikantis tikslų atnešti naudos ekonomikos, socialinėje ir užimtumo srityse, atkurti ir išlaikyti žuvų išteklius, viršijančius lygį, kuriam esant galima užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, ir siekiant, kad žvejybos veikla padėtų užtikrinti aprūpinimą maistu. Įgyvendinant šią politiką, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 208 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą taip pat būtina atsižvelgti į vystomojo bendradarbiavimo tikslus;

(9)	Pagrindiniame reglamente taip pat reikalaujama, kad tausios žvejybos partnerystės susitarimai būtų sudaromi tik dėl leidžiamo sužvejoti kiekio likučio, kaip nurodyta UNCLOS 62 straipsnio 2 ir 3 dalyse;

(10)

Pagrindiniame reglamente pabrėžiama, kad BŽP tikslus reikia propaguoti tarptautiniu mastu, užtikrinant, kad Sąjungos žvejybos veikla ne Sąjungos vandenyse būtų grindžiama tais pačiais principais ir standartais, kurie yra taikytini pagal Sąjungos teisę, kartu skatinant Sąjungos veiklos vykdytojams ir trečiųjų šalių veiklos vykdytojams sudaryti vienodas sąlygas;

(11)

Žvejybos leidimų reglamento tikslas buvo nustatyti bendrą pagrindą, kuriuo remiantis suteikiami leidimai Sąjungos laivams vykdyti žvejybos veiklą ne Sąjungos vandenyse, siekiant prisidėti prie kovos su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba bei geriau kontroliuoti ir stebėti Sąjungos laivyno veiklą visame pasaulyje, taip pat nustatyti leidimų trečiųjų valstybių laivams žvejoti Sąjungos vandenyse išdavimo sąlygas;

(12)

drauge su Žvejybos leidimų reglamentu priimtas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008 (8) (toliau – NNN reglamentas), o metais vėliau – Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009 (9) (toliau – Kontrolės reglamentas). Tie reglamentai – tai trys BŽP nuostatų dėl kontrolės ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo įgyvendinimo ramsčiai;

(13)

tačiau NNN reglamentas, Žvejybos leidimų reglamentas ir Kontrolės reglamentas nebuvo įgyvendinami nuosekliai; ypač daug neatitikimų tarp Žvejybos leidimų reglamento ir Kontrolės reglamento. Įgyvendinant Žvejybos leidimų reglamentą išryškėjo tam tikros spragos, nes liko neįtraukti kai kurie kontrolės aspektai, pavyzdžiui, frachtavimas, perregistravimas kitoje šalyje ir žvejybos leidimai, kuriuos trečiosios valstybės kompetentinga institucija Sąjungos žvejybos laivui išduoda ne pagal tausios žvejybos partnerystės susitarimą (toliau – tiesioginiai leidimai). Be to, paaiškėjo, kad sudėtinga vykdyti kai kuriuos ataskaitų teikimo įpareigojimus ir padalyti administracines funkcijas tarp valstybių narių ir Komisijos;

(14)

pagrindinis šio reglamento principas: bet kuris ne Sąjungos vandenyse žvejojantis Sąjungos laivas turėtų turėti savo vėliavos valstybės leidimą ir jo veikla turėtų būti atitinkamai stebima, nepriklausomai nuo jos vykdymo vietos ir reguliavimo sistemos. Leidimas turėtų būti išduodamas tik jei tenkinami pagrindiniai bendri tinkamumo kriterijai. Valstybių narių surinkta ir Komisijai pateikta informacija turėtų sudaryti sąlygas Komisijai bet kuriuo metu įsikišti į visų Sąjungos žvejybos laivų vykdomų žvejybos operacijų bet kuriame ne Sąjungos vandenyse esančiame rajone stebėseną;

(15)

pastaraisiais metais Sąjungos išorės žuvininkystės politikoje pastebėta svarbių teigiamų pokyčių, susijusių su tausios žvejybos partnerystės susitarimų sąlygomis bei nuostatomis ir stropumu įgyvendinant tas nuostatas. Todėl vienas iš prioritetinių Sąjungos išorės žvejybos politikos tikslų turėtų būti Sąjungos interesų, susijusių su tausios žvejybos partnerystės susitarimuose numatytomis prieigos teisėmis ir sąlygomis, apsauga, o Sąjungos veiklai, kuri nepatenka į tausios žvejybos partnerystės susitarimų sritį, taip pat turėtų būti taikomos panašios sąlygos;

(16)	pagalbiniai laivai gali daryti didelį poveikį žvejybos laivų pajėgumui vykdyti žvejybos operacijas ir sužvejojamų žuvų kiekiui. Todėl šiame reglamente nustatant leidimų suteikimo ir ataskaitų teikimo procedūras būtina į juos atsižvelgti;

(17)

jei perregistravimo kitoje šalyje veiksmai atliekami siekiant išvengti BŽP taisyklių arba galiojančių išsaugojimo ir valdymo priemonių laikymosi, jie tampa problema. Todėl Sąjunga turėtų turėti galimybę apibrėžti tokius veiksmus, juos aptikti ir neleisti jų vykdyti. Reikalavimų laikymosi atsekamumas ir tinkamas stebėjimas turėtų būti užtikrinamas visą Sąjungos veiklos vykdytojui priklausančio laivo eksploatavimo laiką, neatsižvelgiant į tai, su kokia vėliava ar vėliavomis tas laivas plaukioja. Tuo tikslu galėtų pasitarnauti reikalavimas laivams turėti Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) suteiktą unikalų numerį, kai to reikalaujama pagal Sąjungos teisę;

(18)

trečiųjų valstybių vandenyse Sąjungos laivai veiklą gali vykdyti pagal Sąjungos ir trečiųjų valstybių sudarytus tausios žuvininkystės partnerystės susitarimus arba, jei tokio galiojančio tausios žuvininkystės partnerystės susitarimo nėra, gavusios tiesioginius trečiųjų valstybių žvejybos leidimus. Abiem atvejais ta veikla turėtų būti vykdoma skaidriai ir tausiai. Vėliavos valstybės narės gali leisti su jų vėliava plaukiojantiems laivams prašyti tiesioginių trečiųjų pakrantės valstybių leidimų ir juos gauti, laikantis nustatytų kriterijų ir užtikrinant stebėseną. Kai vėliavos valstybė narė įsitikina, kad žvejybos operacija nepakenks tvarumui, ir kai Komisija neturi tinkamai pagrįstų prieštaravimų, turėtų būti leidžiama ją vykdyti. Žvejybos operaciją veiklos vykdytojui turėtų būti leidžiama pradėti tik gavus ir vėliavos valstybės narės, ir pakrantės valstybės leidimą;

(19)

Sąjungos žvejybos laivams neleidžiama žvejoti trečiųjų valstybių, su kuriomis Sąjunga turi susitarimą, bet neturi galiojančio protokolo, jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse arba vandenyse, į kuriuos tos valstybės turi suverenias teises. Tokio susitarimo atveju, kai bent trejus metus nebuvo galiojančio protokolo, Komisija turėtų išnagrinėti šios padėties priežastis ir imtis tinkamų veiksmų, kurie galėtų apimti pasiūlymą derėtis dėl naujo protokolo;

(20)

specifinis su tausios žvejybos partnerystės susitarimais susijęs klausimas yra nepanaudotų žvejybos galimybių perskirstymas tais atvejais, kai valstybės narės ne iki galo išnaudoja pagal atitinkamus Tarybos reglamentus joms paskirtas žvejybos galimybes. Kadangi didelė tausios žvejybos partnerystės susitarimuose nustatyto mokesčio už galimybę žvejoti dalis padengiama iš Sąjungos bendrojo biudžeto, laikino perskirstymo ir smulkesnio paskirstymo sistema yra svarbi ginant Sąjungos finansinius interesus ir užtikrinant, kad apmokėtos žvejybos galimybės nebūtų švaistomos. Todėl tas paskirstymo sistemas, kurios turėtų būti naudojamos kaip paskutinė priemonė, būtina aiškiau išdėstyti ir patobulinti. Jos turėtų būti taikomos laikinai ir nedaryti poveikio pradiniam žvejybos galimybių paskirstymui valstybėms narėms laikantis taikytinų santykinio stabilumo principų. Žvejybos galimybės turėtų būti perskirstomos tik tuomet, kai atitinkamos valstybės narės atsisako savo teisių pasikeisti žvejybos galimybėmis tarpusavyje, ir jų klausimas turėtų būti sprendžiamas visų pirma tausios žvejybos partnerystės susitarimų, kuriais suteikiama galimybė vykdyti mišriąją žvejybą, kontekste;

(21)

tais atvejais, kai trečioji valstybė nėra RŽVO šalis, Sąjunga gali su ta trečiąja valstybe, su kuria svarstoma galimybė sudaryti tausios žvejybos partnerystės susitarimą, skirti dalį paramos sektoriui lėšų, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos atitinkamai trečiajai valstybei prisijungti prie tos RŽVO;

(22)	RŽVO rajonuose pagal jų nuostatas ir atviroje jūroje vykdomoms žvejybos operacijoms taip pat turėtų būti gaunamas vėliavos valstybės narės leidimas ir jas vykdant turėtų būti laikomasi specialių RŽVO taisyklių arba žvejybos operacijas atviroje jūroje reglamentuojančios Sąjungos teisės;

(23)

kad būtų įgyvendinti Sąjungos tarptautiniai įsipareigojimai RŽVO ir laikantis Pagrindinio reglamento 28 straipsnyje nurodytų tikslų, Sąjunga turėtų skatinti, kad nepriklausomos įstaigos atliktų periodinius veiklos rezultatų vertinimus, ir turėtų imtis aktyvaus vaidmens kuriant ir stiprinant įgyvendinimo komitetus visose RŽVO, kurių susitariančioji šalis ji yra. Ji turėtų visų pirma užtikrinti, kad tie įgyvendinimo komitetai vykdytų bendrą išorės žuvininkystės politikos ir priemonių, dėl kurių nuspręsta RŽVO, įgyvendinimo priežiūrą;

(24)

siekiant užtikrinti, kad nebūtų mažinamas išsaugojimo ir valdymo priemonių veiksmingumas, svarbu užtikrinti, kad frachtavimo susitarimai būtų veiksmingai valdomi, taip pat užtikrinti tausų gyvųjų jūrų išteklių naudojimą. Todėl būtina nustatyti teisinę sistemą, kuri padėtų Sąjungai geriau stebėti trečiosios valstybės arba Sąjungos veiklos vykdytojų frachtuojamų Sąjungos žvejybos laivų veiklą, remiantis atitinkamos RŽVO priimtomis nuostatomis;

(25)

perkrovimo jūroje tinkamai kontroliuoti negali nei vėliavos, nei pakrantės valstybės, todėl operatoriai turi galimybę gabenti neteisėtą laimikį. Turėtų būti teikiami išankstiniai pranešimai apie Sąjungos laivų atliekamą perkrovimą atviroje jūroje ir pagal tiesioginius leidimus, kai ši veikla vykdoma už uosto ribų. Valstybės narės kartą per metus turėtų informuoti Komisiją apie visas jų laivų atliktas perkrovimo operacijas;

(26)	procedūros turėtų būti skaidrios ir nuspėjamos Sąjungos bei trečiųjų valstybių veiklos vykdytojams ir jų atitinkamoms kompetentingoms institucijoms;

(27)

turėtų būti užtikrintas keitimasis elektroniniais duomenimis tarp valstybių narių ir Komisijos, kaip numatyta Kontrolės reglamente. Valstybės narės turėtų rinkti visus reikalaujamus duomenis apie savo laivynus ir jų žvejybos operacijas, tvarkyti juos ir pateikti juos Komisijai. Be to, prireikus tos duomenų rinkimo veiklos koordinavimo tikslais jos turėtų bendradarbiauti tarpusavyje, su Komisija ir trečiosiomis valstybėmis;

(28)

kad pagerintų informacijos apie Sąjungos žvejybos leidimus skaidrumą ir prieinamumą, Komisija turėtų sukurti elektroninę žvejybos leidimų duomenų bazę, kuri turėtų tiek viešąją, tiek saugiąją dalis. Sąjungos žvejybos leidimų duomenų bazėje laikoma informacija apima asmens duomenis. Pagal šį reglamentą tvarkant asmens duomenis turėtų būti laikomasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 (10), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB (11) ir taikomų nacionalinės teisės aktų;

(29)

siekiant tinkamai reguliuoti su trečiosios valstybės vėliava plaukiojančių žvejybos laivų žvejybos Sąjungos vandenyse galimybes atitinkamos taisyklės turėtų būti suderintos su Sąjungos žvejybos laivams pagal Kontrolės reglamentą taikomomis taisyklėmis. Sąjungos vandenyse žvejojantiems trečiųjų valstybių laivams visų pirma turėtų būti taikomas Kontrolės reglamento 33 straipsnis dėl sužvejotų žuvų kiekių duomenų ir su tais kiekiais susijusių duomenų teikimo;

(30)	pagal šį reglamentą suteikto leidimo neturintys trečiųjų valstybių žvejybos laivai turėtų privalėti užtikrinti, kad plaukiant per Sąjungos vandenis jų žvejybos įrankiai būtų sudėti taip, kad jų nebūtų galima lengvai panaudoti žvejybos operacijoms;

(31)	valstybės narės turėtų būti atsakingos už trečiųjų valstybių laivų žvejybos operacijų Sąjungos vandenyse kontrolę, o nustačius pažeidimą – už jų įtraukimą į Kontrolės reglamento 93 straipsnyje numatytą nacionalinį registrą;

(32)

trečiųjų valstybių žvejybos laivai, žvejojantys pagal susitarimus dėl keitimosi arba bendro valdymo, turėtų laikytis jų vėliavos valstybių jiems skirtų žvejybos Sąjungos vandenyse kvotų. Kai trečiųjų valstybių laivai viršija jiems skirtas Sąjungos vandenyse esančių išteklių kvotas, Komisija turėtų išskaičiuoti atitinkamus kiekius iš vėlesniais metais toms trečiosioms valstybėms skirtų kvotų. Tais atvejais viršijus kvotą Komisijos atliktinas atitinkamų kiekių išskaičiavimas suprantamas kaip duomenys, kuriuos Komisija teikia per konsultacijas su pakrančių valstybėmis;

(33)	siekiant supaprastinti leidimų procedūras, valstybės narės ir Komisija turėtų naudoti bendrą keitimosi duomenimis ir jų saugojimo sistemą, per kurią būtų teikiama būtina informacija ir atnaujinti duomenys ir kuri padėtų sumažinti administracinę naštą;

(34)

siekiant atsižvelgti į technologinę pažangą ir galimus su tuo susijusius naujus tarptautinės teisės reikalavimus pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl šio reglamento priedo, kuriame nustatomas informacijos, kurią veiklos vykdytojas turi pateikti žvejybos leidimui gauti, sąrašas, pakeitimų priėmimo ir dėl 10 straipsnyje nustatytų žvejybos leidimų sąlygų, kiek tai būtina norint Sąjungos teisėje atspindėti Sąjungos ir trečiųjų valstybių, su kuriomis Sąjunga sudarė susitarimą, konsultacijų arba susitarimų su pakrantės valstybėmis, su kuriomis dalijamasi žvejybos ištekliais, rezultatus, papildymo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (12) nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(35)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl su žvejybos leidimais susijusių duomenų registravimo, formato ir perdavimo Komisijai ir įtraukimo į Sąjungos žvejybos leidimų duomenų bazę, taip pat įgaliojimai nuspręsti dėl laikino nepanaudotų žvejybos galimybių perskirstymo, kaip pereinamojo laikotarpio priemonės pagal Žvejybos leidimų reglamento 10 straipsnio nuostatas, remiantis esamais tausios žvejybos partnerystės susitarimų protokolais. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (13);

(36)

kad Sąjungos žvejybos leidimų duomenų bazė galėtų pradėti veikti ir kad valstybės narės galėtų laikytis techninių perdavimo reikalavimų, Komisija turėtų atitinkamoms valstybėms narėms teikti techninę paramą, kad jos galėtų duomenis perduoti elektroniniu būdu. Valstybės narės taip pat gali pasinaudoti Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo teikiama pagalba pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 508/2014 (14) 76 straipsnio 2 dalies a punktą;

(37)	dėl pakeitimų, kuriuos reikia padaryti, skaičiaus ir svarbos Žvejybos leidimų reglamentas turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiame reglamente nustatomos taisyklės, pagal kurias išduodami ir administruojami žvejybos leidimai, skirti:

a)	Sąjungos žvejybos laivams, vykdantiems žvejybos operacijas vandenyse, kurie priklauso trečiosios valstybės jurisdikcijai arba į kurią trečioji valstybė turi suverenias teises, RŽVO, kurios susitariančioji šalis Sąjunga yra Sąjungos arba ne Sąjungos vandenyse arba atviroje jūroje, ir

b)	trečiosios valstybės žvejybos laivams, vykdantiems žvejybos operacijas Sąjungos vandenyse.

2 straipsnis

Santykis su tarptautine ir Sąjungos teise

Šis reglamentas taikomas nedarant poveikio nuostatoms:

a)	nustatytoms tausios žvejybos partnerystės susitarimuose ir kituose Sąjungos ir trečiųjų valstybių sudarytuose žvejybos susitarimuose;

b)	priimtoms RŽVO, kurių susitariančioji šalis yra Sąjunga;

c)	nustatytoms Sąjungos teisėje, kuria įgyvendinamos arba perkeliamos a ir b punktuose nurodytos nuostatos.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

1.   Šiame reglamente taikomos terminų apibrėžtys, pateiktos Pagrindinio reglamento 4 straipsnyje ir NNN reglamento 2 straipsnio 1–4, 15, 16 ir 22 punktuose, jei šiame reglamente nenumatyta kitaip.

2.   Šiame reglamente taip pat taikomos šios terminų apibrėžtys:

a)   pagalbinis laivas– laivas, išskyrus laive laikomą laivą, kuriame nėra naudoti paruoštų žvejybos įrankių, skirtų žuvims gaudyti arba privilioti, ir kuris palengvina žvejybos operacijas, padeda jas vykdyti arba joms pasirengti;

b)   žvejybos leidimas– tai, Sąjungos žvejybos laivo atžvilgiu, leidimas:

—	kaip apibrėžta Kontrolės reglamento 4 straipsnio 10 punkte,

—

išduotas trečiosios valstybės, kuriuo Sąjungos žvejybos laivui suteikiama teisė vandenyse, kurie priklauso tos valstybės jurisdikcijai arba į kurią ta valstybė turi suverenias teises, vykdyti tam tikras žvejybos operacijas nustatytą laikotarpį atitinkamame rajone arba pagal atitinkamos žvejybos kriterijus tam tikromis sąlygomis,

ir, trečiosios valstybės žvejybos laivo atžvilgiu, kuriuo jam suteikiama teisė nustatytą laikotarpį atitinkamame rajone arba pagal atitinkamos žvejybos kriterijus tam tikromis sąlygomis vykdyti tam tikras žvejybos operacijas Sąjungos vandenyse;

c)   tiesioginis leidimas– žvejybos leidimas, kurį Sąjungos žvejybos laivui išduoda trečiosios valstybės kompetentinga institucija ne pagal tausios žvejybos partnerystės susitarimą arba ne pagal susitarimą dėl keitimosi žvejybos galimybėmis ir bendro intereso rūšių bendro valdymo;

d)   trečiosios valstybės vandenys– vandenys, kurie priklauso trečiosios valstybės jurisdikcijai arba į kuriuos trečioji valstybė turi suverenias teises. Šiame reglamente valstybės narės vandenys, kurie nėra Sąjungos vandenys, laikomi trečiosios valstybės vandenimis;

e)   stebėtojų programa– RŽVO, tausios žvejybos partnerystės susitarimo, trečiosios valstybės arba valstybės narės taikoma sistema, pagal kurią į žvejybos laivus priimami stebėtojai, be kita ko, tais atvejais, kai tai konkrečiai numatyta taikomoje stebėtojų programoje, tikrinti, kaip laivas laikosi tos RŽVO ar tos trečiosios valstybės arba pagal tą tausios žvejybos partnerystės susitarimą priimtų taisyklių;

f)   frachtavimas– susitarimas, pagal kurį su valstybės narės vėliava plaukiojančiu žvejybos laivu apibrėžtą laiką nekeičiant vėliavos gali naudotis veiklos vykdytojas kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje;

g)   žvejybos operacija– visa veikla, susijusi su žuvų ieškojimu, aktyviosios žvejybos įrankių nuleidimu, vilkimu ir ištraukimu, pasyviosios žvejybos įrankių statymu, įmirkymu, ištraukimu ar perstatymu ir sužvejotų žuvų išėmimu iš žvejybos įrankių ir laikymo tinklų ar perkėlimu iš transportavimo varžų į tukinimo ir auginimo varžas.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS OPERACIJOS NE SĄJUNGOS VANDENYSE

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

4 straipsnis

Bendrasis principas

Nedarant poveikio reikalavimui gauti kompetentingos organizacijos arba trečiosios valstybės leidimą, Sąjungos žvejybos laivas vykdo žvejybos operacijas ne Sąjungos vandenyse tik tuo atveju, jeigu jam suteiktas jo vėliavos valstybės narės leidimas, o žvejybos operacijos nurodytos galiojančiame žvejybos leidime, išduotame laikantis atitinkamai II–V skyrių.

5 straipsnis

Tinkamumo kriterijai

1.   Vėliavos valstybė narė leidimą vykdyti žvejybos operacijas ne Sąjungos vandenyse gali išduoti tik jei:

a)

ji yra gavusi išsamią ir tikslią priede arba atitinkamame tausios žvejybos partnerystės susitarime išdėstytus arba atitinkamos RŽVO nustatytus reikalavimus atitinkančią informaciją apie žvejybos laivą ir su juo veiklą vykdantį (-ius) pagalbinį (-ius) laivą (-us), įskaitant ne Sąjungos pagalbinius laivus;

b)	žvejybos laivas turi galiojančią Kontrolės reglamento 6 straipsnyje nurodytą žvejybos licenciją;

c)	žvejybos laivas ir visi su juo veiklą vykdantys pagalbiniai laivai taiko atitinkamą TJO laivų identifikavimo numerių sistemą, jeigu to reikalaujama pagal Sąjungos teisę;

d)	žvejybos laivas nėra įtrauktas į NNN žvejybą vykdžiusių laivų sąrašą, priimtą RŽVO ir (arba) Sąjungos pagal NNN reglamentą;

e)	jei taikoma, vėliavos valstybei narei pagal atitinkamą žvejybos susitarimą arba atitinkamas RŽVO nuostatas yra skirtos žvejybos galimybės ir

f)	jei taikoma, žvejybos laivas atitinka 6 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

2.   Komisijai pagal 44 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų iš dalies keičiamas priedas, siekiant užtikrinti tinkamą pagal šį reglamentą laivų vykdomos žvejybos veiklos stebėseną, visų pirma nustatant naujus duomenų reikalavimus, atsirandančius dėl žvejybos susitarimų arba dėl informacinių technologijų raidos.

6 straipsnis

Perregistravimo kitoje šalyje operacijos

1.   Šis straipsnis taikomas laivams, kurie penkerius metus prieš pateikiant žvejybos leidimo paraišką:

a)	buvo išregistruoti iš Sąjungos žvejybos laivyno registro ir perregistruoti trečiojoje valstybėje ir

b)	vėliau buvo vėl įtraukti į Sąjungos žvejybos laivyno registrą.

2.   Vėliavos valstybė narė žvejybos leidimą 1 dalyje nurodytam laivui gali išduoti tik įsitikinusi, kad jis tuo laikotarpiu, kuriuo plaukiojo su trečiosios valstybės vėliava, nevykdė:

a)	NNN žvejybos;

b)	veiklos trečiosios valstybės, kuri pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1026/2012 (15) 4 straipsnio 1 dalies a punktą pripažinta valstybe, leidžiančia vykdyti netausią žvejybą, vandenyse;

c)	veiklos trečiosios valstybės, kuri pagal NNN reglamento 33 straipsnį įtraukta į nebendradarbiaujančių trečiųjų šalių sąrašą, vandenyse ir

d)

veiklos trečiosios valstybės, kuri pagal NNN reglamento 31 straipsnį buvo nustatyta kaip nebendradarbiaujanti kovojant su NNN žvejyba, vandenyse praėjus šešioms savaitėms po to, kai buvo priimtas Komisijos sprendimas, kuriuo nustatoma, jog ta trečioji valstybė yra būtent tokia, išskyrus bet kokias operacijas, vykdomas tuo atveju, kai Taryba atmetė pasiūlymą tą trečiąją valstybę įtraukti į sąrašą kaip nebendradarbiaujančią pagal to reglamento 33 straipsnį.

3.   Tuo tikslu veiklos vykdytojas pateikia tokią vėliavos valstybės narės prašomą su laikotarpiu, kurį laivas plaukiojo su trečiosios valstybės vėliava, susijusią informaciją:

a)	atitinkamu laikotarpiu sužvejotų žuvų kiekių ir žvejybos pastangų deklaraciją, kaip reikalauja trečioji vėliavos valstybė;

b)	visų leidimų vykdyti žvejybos operacijas atitinkamu laikotarpiu kopijas;

c)	oficialų trečiosios valstybės, kurioje laivas buvo perregistruotas, pareiškimą, kuriame išvardytos sankcijos, atitinkamu laikotarpiu taikytos laivui arba veiklos vykdytojui;

d)	išsamią vėliavos istoriją per laikotarpį, kurį laivas buvo išregistruotas iš Sąjungos žvejybos laivyno registro.

4.   Vėliavos valstybė narė neišduoda žvejybos leidimo laivams, kurie buvo perregistruoti trečiojoje valstybėje:

a)	kuri įtraukta į valstybių, nebendradarbiaujančių kovojant su NNN žvejyba, sąrašą pagal NNN reglamento 33 straipsnį;

b)

kuri pagal NNN reglamento 31 straipsnį buvo nustatyta kaip nebendradarbiaujanti kovojant su NNN žvejyba, praėjus šešioms savaitėms po to, kai buvo priimtas Komisijos sprendimas, kuriuo nustatoma, jog ta trečioji valstybė yra būtent tokia, išskyrus bet kokias operacijas, vykdomas tuo atveju, kai Taryba atmetė pasiūlymą tą trečiąją valstybę įtraukti į sąrašą kaip nebendradarbiaujančią pagal to reglamento 33 straipsnį, arba

c)	kuri pagal Reglamento (ES) Nr. 1026/2012 4 straipsnio 1 dalies a punktą nustatyta kaip valstybė, leidžianti vykdyti netausią žvejybą.

5.   4 dalis netaikoma, jei vėliavos valstybė narė įsitikino, kad vos susidarius šio straipsnio 2 dalies b–d punktuose ar 4 dalies a–c punktuose aprašytoms aplinkybėms veiklos vykdytojas:

a)	nutraukė žvejybos operacijas ir

b)	nedelsdamas pradėjo atitinkamas administracines procedūras laivui išregistruoti iš trečiosios valstybės žvejybos laivyno registro.

7 straipsnis

Žvejybos leidimų administravimas

1.   Teikdamas žvejybos leidimo paraišką veiklos vykdytojas vėliavos valstybei narei pateikia išsamius ir teisingus duomenis.

2.   Duomenims pasikeitus veiklos vykdytojas nedelsdamas apie tai informuoja vėliavos valstybę narę.

3.   Vėliavos valstybė narė reguliariai stebi, ar sąlygos, kuriomis remiantis išduotas žvejybos leidimas, ir toliau tenkinamos leidimo galiojimo laikotarpiu.

4.   Jei, atsižvelgiant į galutinius 3 dalyje nurodytos stebėsenos veiksmų rezultatus, esama įrodymų, kad nebetenkinamos sąlygos, kuriomis remiantis išduotas žvejybos leidimas, vėliavos valstybė narė imasi atitinkamų veiksmų, be kita ko, pakoreguoja arba panaikina leidimą ir prireikus taiko sankcijas. Vėliavos valstybės narės už pažeidimus taikomos sankcijos turi būti pakankamai griežtos, kad būtų užtikrintas veiksmingas taisyklių laikymasis, siekiant užkirsti kelią pažeidimams ir neleisti pažeidėjams gauti naudos iš pažeidimų. Vėliavos valstybė narė nedelsdama apie tai praneša veiklos vykdytojui ir Komisijai. Atitinkamais atvejais Komisija apie tai praneša RŽVO sekretoriatui ar atitinkamai trečiajai valstybei.

5.   Gavusi pagrįstą Komisijos prašymą, vėliavos valstybė narė imasi atitinkamų veiksmų, kaip numatyta 4 dalyje, tais atvejais, kai pažeidžiamos RŽVO, kurios susitariančioji šalis yra Sąjunga, arba pagal tausios žvejybos partnerystės susitarimus patvirtintos jūrų biologinių išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės.

6.   Tais atvejais, kai Sąjunga yra RŽVO susitariančioji šalis, o Sąjungos žvejybos laivas nesilaiko 21 straipsnio b punkte išdėstytų sąlygų, kaip nustatyta galutinėje RŽVO pripažintoje patikrinimo ataskaitoje, ir kai vėliavos valstybė narė nesiima atitinkamų veiksmų, kaip numatyta šio straipsnio 4 dalyje, Komisija gali priimti sprendimą reikalauti, kad atitinkama vėliavos valstybė narė užtikrintų, jog atitinkamas Sąjungos žvejybos laivas laikytųsi tų sąlygų.

Jei vėliavos valstybė narė nesiėmė atitinkamų veiksmų, kad per 15 dienų įvykdytų pirmoje pastraipoje nurodytą Komisijos sprendimą, Komisija RŽVO sekretoriatui siunčia atnaujintus 22 straipsnyje nurodytų žvejybos laivų duomenis, kad būtų sprendžiamas atitinkamo laivo klausimas. Komisija apie savo veiksmus praneša vėliavos valstybei narei. Vėliavos valstybė narė apie Komisijos veiksmus praneša veiklos vykdytojui.

7.   Tais atvejais, kai Sąjunga yra sudariusi tausios žvejybos partnerystės susitarimą su trečiąja valstybe, o Sąjungos žvejybos laivas nesilaiko 10 straipsnio b punkte išdėstytų sąlygų, kaip nustatyta galutinėje kompetentingų institucijų pripažintoje patikrinimo ataskaitoje, ir kai vėliavos valstybė narė nesiima atitinkamų veiksmų, kaip numatyta šio straipsnio 4 dalyje, Komisija gali priimti sprendimą reikalauti, kad atitinkama vėliavos valstybė narė užtikrintų, jog atitinkamas Sąjungos žvejybos laivas laikytųsi tų sąlygų.

Jei vėliavos valstybė narė nesiėmė atitinkamų veiksmų, kad per 15 dienų įvykdytų pirmoje pastraipoje nurodytą Komisijos sprendimą, Komisija trečiajai valstybei siunčia atnaujintus žvejybos laivų duomenis, kad būtų sprendžiamas atitinkamo Sąjungos žvejybos laivo klausimas. Komisija apie savo veiksmus praneša vėliavos valstybei narei. Vėliavos valstybė narė apie Komisijos veiksmus praneša veiklos vykdytojui.

II SKYRIUS

Sąjungos žvejybos laivų žvejybos operacijos trečiosios valstybės vandenyse

1 skirsnis

Žvejybos operacijos pagal tausios žvejybos partnerystės susitarimus

8 straipsnis

Taikymo sritis

Šis skirsnis taikomas žvejybos operacijoms, kurias Sąjungos žvejybos laivai vykdo trečiosios valstybės vandenyse pagal tausios žvejybos partnerystės susitarimą.

9 straipsnis

Narystė RŽVO

Sąjungos žvejybos laivas RŽVO valdomų išteklių žvejybos operacijas trečiosios valstybės vandenyse gali vykdyti tik jei ta trečioji valstybė yra tos RŽVO susitariančioji šalis.

10 straipsnis

Vėliavos valstybės narės žvejybos leidimų išdavimo sąlygos

Vėliavos valstybė narė leidimą vykdyti žvejybos operacijas trečiosios valstybės vandenyse pagal tausios žvejybos partnerystės susitarimą gali išduoti tik jei:

a)	tenkinami 5 straipsnyje išdėstyti tinkamumo kriterijai;

b)	laikomasi atitinkamame tausios žvejybos partnerystės susitarime išdėstytų sąlygų;

c)	veiklos vykdytojas sumokėjo visus mokesčius, mokėtinus pagal atitinkamus susitarimus, ir, jei taikoma, susijusias finansines sankcijas, nustatytas teismo arba administraciniu sprendimu, kurio poveikis yra galutinis ir privalomas, ir

d)	žvejybos laivas turi galiojantį žvejybos leidimą, išduotą trečiosios valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso vandenys, kuriuose vykdomos žvejybos operacijos, arba kuri į tuos vandenis turi suverenias teises.

11 straipsnis

Trečiosios valstybės žvejybos leidimų gavimo procedūra

1.   10 straipsnio d punkto tikslu vėliavos valstybė narė, įsitikinusi, kad tenkinamos 10 straipsnio a–c punktuose nustatytos sąlygos, Komisijai išsiunčia atitinkamą paraišką dėl trečiosios valstybės leidimo.

2.   1 dalyje nurodytoje paraiškoje pateikiama pagal tausios žvejybos partnerystės susitarimą reikalaujama informacija.

3.   Vėliavos valstybė narė paraišką Komisijai išsiunčia ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki paraiškų pateikimo termino, nustatyto tausios žvejybos partnerystės susitarime. Komisija gali nusiųsti vėliavos valstybei narei tinkamai pagrįstą prašymą pateikti visą būtiną papildomą informaciją siekiant patikrinti, ar tenkinamos sąlygos.

4.   Gavusi paraišką ar bet kokią pagal šio straipsnio 3 dalį paprašytą papildomą informaciją, Komisija atlieka preliminarų tyrimą, kad nustatytų, ar tenkinamos 10 straipsnio a–c punktuose nustatytos sąlygos. Tada Komisija:

a)	nedelsdama ir bet kuriuo atveju prieš pasibaigiant tausios žvejybos partnerystės susitarime nustatytam paraiškų pateikimo terminui su sąlyga, kad buvo laikomasi šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino, išsiunčia paraišką trečiajai valstybei arba

b)	praneša valstybei narei, kad paraiška atmesta.

5.   Jei trečioji valstybė praneša Komisijai, kad ji pagal susitarimą nusprendė išduoti žvejybos leidimą Sąjungos žvejybos laivui, atsisakyti jį išduoti, sustabdyti jo galiojimą arba jį panaikinti, Komisija nedelsdama apie tai informuoja vėliavos valstybę narę, jei įmanoma, elektroninėmis priemonėmis.

12 straipsnis

Laikinas pagal tausios žvejybos partnerystės susitarimą nepanaudotų žvejybos galimybių perskirstymas

1.   Tam tikrais tausios žvejybos partnerystės susitarimo protokolo įgyvendinimo metais arba kitu atitinkamu jo įgyvendinimo laikotarpiu Komisija, atsižvelgdama į žvejybos leidimų galiojimo laikotarpius ir žvejybos sezonus, gali nustatyti, ar yra nepanaudotų žvejybos galimybių, ir apie tai informuoti atitinkamą paskirtų žvejybos galimybių dalį naudojančias valstybes nares.

2.   Gavusios tokią Komisijos informaciją 1 dalyje nurodytos valstybės narės per 10 kalendorinių dienų gali:

a)	informuoti Komisiją, kad savo žvejybos galimybes panaudos vėliau atitinkamu įgyvendinimo laikotarpiu, pateikdamos žvejybos planą su išsamia informacija apie prašomų žvejybos leidimų skaičių, numatytus sužvejoti kiekius, žvejybos rajoną ir žvejybos laikotarpį, arba

b)	pranešti Komisijai apie savo žvejybos galimybių panaudojimą apsikeičiant žvejybos galimybėmis pagal Pagrindinio reglamento 16 straipsnio 8 dalį.

3.   Jei tam tikros valstybės narės neinformavo Komisijos apie vieną iš 2 dalyje nurodytų veiksmų arba informavo ją apie savo žvejybos galimybių panaudojimą tik iš dalies ir dėl to žvejybos galimybės liko nepanaudotos, Komisija gali kitoms valstybėms narėms, kurios naudoja paskirtų žvejybos galimybių dalį, išsiųsti kvietimą pareikšti susidomėjimą nepanaudotomis žvejybos galimybėmis. Tuo pačiu metu Komisija praneša visoms valstybėms narėms apie kvietimo pareikšti susidomėjimą paskelbimą.

4.   Per 10 kalendorinių dienų nuo 3 dalyje nurodyto kvietimo pareikšti susidomėjimą gavimo valstybės narės, kurios naudoja paskirtų žvejybos galimybių dalį, gali pranešti Komisijai apie susidomėjimą esamomis nepanaudotomis žvejybos galimybėmis. Prie savo prašymo jos prideda žvejybos planą su išsamia informacija apie prašomų žvejybos leidimų skaičių, numatytus sužvejoti kiekius, žvejybos rajoną ir žvejybos laikotarpį.

5.   Komisija gali paprašyti atitinkamų valstybių narių pateikti papildomos informacijos, jei laikoma, kad jos reikia prašymui įvertinti.

6.   Jei 4 dalyje nurodyto 10 dienų laikotarpio pabaigoje valstybės narės, naudojančios tų pačių išteklių dalį, nėra pareiškusios susidomėjimo visomis esamomis nepanaudotomis žvejybos galimybėmis, Komisija gali kvietimą pareikšti susidomėjimą adresuoti visoms valstybėms narėms. Valstybės narės susidomėjimą nepanaudotomis žvejybos galimybėmis gali pareikšti toje dalyje nurodytomis sąlygomis.

7.   Remdamasi pagal šio straipsnio 4 arba 6 dalį valstybių narių pateikta informacija, Taryba perskirsto nepanaudotas žvejybos galimybes pagal SESV 43 straipsnio 3 dalį tik laikinu pagrindu atitinkamam šio straipsnio 1 dalyje nurodytam laikotarpiui.

Komisija informuoja valstybes nares, kurioms valstybėms narėms ištekliai buvo perskirti ir nurodo perskirtus kiekius.

8.   Laikinas žvejybos galimybių perskyrimas grindžiamas skaidriais ir objektyviais kriterijais, įskaitant, jei taikoma, aplinkosauginio, socialinio ir ekonominio pobūdžio kriterijus. Tie kriterijai gali būti:

a)	žvejybos galimybės, kurias galima perskirstyti;

b)	prašymus pateikusių valstybių narių skaičius;

c)	per pradinį žvejybos galimybių paskirstymą kiekvienai prašymą pateikusiai valstybei narei skirta dalis;

d)	kiekvienos prašymą pateikusios valstybės narės praeityje sužvejoti kiekiai ir panaudotos pastangos, jeigu taikytina;

e)	prašymą pateikusių valstybių narių pateiktų žvejybos planų įgyvendinamumas atsižvelgiant į naudojamų laivų ir įrankių skaičių, tipą ir charakteristikas.

13 straipsnis

Metinės kvotos, suskirstomos į kelis vienas po kito taikomus sužvejotų žuvų kiekių apribojimus, smulkesnis paskirstymas

1.   Jei tausios žvejybos partnerystės susitarimo protokole nustatyti mėnesiniai arba ketvirtiniai sužvejotų žuvų kiekių apribojimai arba kitoks atitinkamais metais esamų žvejybos galimybių suskirstymas ir jei per tą patį mėnesį, ketvirtį ar kitokį taikomą laikotarpį išnaudotos ne visos paskirtos žvejybos galimybės, Taryba pagal SESV 43 straipsnio 3 dalį atitinkamas esamas žvejybos galimybes smulkiau paskirsto atitinkamoms valstybėms narėms atitinkamiems laikotarpiams.

2.   Esamų žvejybos galimybių smulkesnis paskirstymas atliekamas laikantis skaidrių ir objektyvių kriterijų. Jis dera su metiniu žvejybos galimybių paskirstymu valstybėms narėms pagal atitinkamą Tarybos reglamentą.

2 skirsnis

Žvejybos operacijos pagal susitarimus dėl keitimosi arba bendro valdymo

14 straipsnis

Taikomos nuostatos

1.   8–11 straipsniai mutatis mutandis taikomi Sąjungos žvejybos laivams, žvejojantiems trečiosios valstybės vandenyse pagal susitarimą dėl keitimosi žvejybos galimybėmis arba bendro intereso žuvų išteklių bendro valdymo.

2.   Nukrypstant nuo 11 straipsnio, vėliavos valstybė narė gali pateikti Komisijai išsamius duomenis apie Sąjungos žvejybos laivus, kurie atitinka reikalavimus vykdyti žvejybos operacijas trečiosios valstybės vandenyse pagal atitinkamą susitarimą. Nustačius, kad 10 straipsnio a–c punktuose nustatytos sąlygos tenkinamos, Komisija nedelsdama perduoda trečiajai valstybei išsamius atitinkamų Sąjungos žvejybos laivų duomenis. Kai tik trečioji valstybė praneša Komisijai, kad išsamūs tų Sąjungos žvejybos laivų duomenys yra patvirtinti, Komisija praneša apie tai vėliavos valstybei narei. Laikoma, kad Sąjungos žvejybos laivai, apie kuriuos pateikti reikalaujami išsamūs duomenys, turi galiojantį žvejybos leidimą pagal 10 straipsnio d punktą. Komisija taip pat nedelsdama elektroninėmis priemonėmis informuoja vėliavos valstybę narę apie visus trečiosios valstybės pranešimus, kad Sąjungos žvejybos laivas neatitinka reikalavimų vykdyti žvejybos operacijas jos vandenyse.

15 straipsnis

Konsultacijos su trečiosiomis valstybėmis dėl Sąjungos žvejybos laivų

Komisijai pagal 44 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomos 10 straipsnyje nustatytos žvejybos leidimų sąlygos, kad Sąjungos teisėje būtų įgyvendinti Sąjungos ir trečiųjų valstybių, su kuriomis Sąjunga yra sudariusi susitarimą, konsultacijų arba susitarimų su pakrantės valstybėmis, su kuriomis dalijamasi žvejybos ištekliais, rezultatai.

3 skirsnis

Žvejybos operacijos pagal tiesioginius leidimus

16 straipsnis

Taikymo sritis

Šis skirsnis taikomas žvejybos operacijoms, kurias Sąjungos žvejybos laivai trečiosios valstybės vandenyse vykdo ne pagal 1 arba 2 skirsnyje nurodytą susitarimą.

17 straipsnis

Vėliavos valstybių narių žvejybos leidimų išdavimo sąlygos

1.   Vėliavos valstybė narė leidimą trečiosios valstybės vandenyse vykdyti žvejybos operacijas ne pagal 1 arba 2 skirsnyje nurodytą susitarimą gali išduoti tik jei:

a)	tenkinami 5 straipsnyje išdėstyti tinkamumo kriterijai;

b)	nėra galiojančio ar laikinai taikomo tausios žvejybos partnerystės susitarimo arba susitarimo dėl keitimosi žvejybos galimybėmis arba dėl bendro valdymo su atitinkama trečiąja valstybe;

c)

veiklos vykdytojas yra pateikęs visus šiuos elementus: — taikomų žuvininkystės teisės aktų kopijas arba išsamias nuorodas į juos, kurias veiklos vykdytojui yra pateikusi trečioji valstybė, kurios jurisdikcijai priklauso vandenys, kuriuose vykdomos žvejybos operacijos, arba kuri į tuos vandenis turi suverenias teises, — mokslinį vertinimą, įrodantį, kad planuojamos žvejybos operacijos yra tausios, be kita ko, jei taikoma, kad jos atitinka UNCLOS 62 straipsnio nuostatas, — paskirtos oficialios valstybinės banko sąskaitos, į kurią mokami visi mokesčiai, numerį;

d)	trečioji valstybė yra RŽVO susitariančioji šalis, jei žvejybos operacijos yra susijusios su tos organizacijos valdomomis žuvų rūšimis, ir

e)

veiklos vykdytojas yra pateikęs: — galiojantį žvejybos leidimą, atitinkamam žvejybos laivui išduotą trečiosios valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso vandenys, kuriuose vykdomos žvejybos operacijos, arba kuri į tuos vandenis turi suverenias teises, arba — po jo diskusijų su trečiąja valstybe, kurios jurisdikcijai priklauso vandenys, kuriuose vykdomos žvejybos operacijos, arba kuri į tuos vandenis turi suverenias teises, tos valstybės išduotą rašytinį numatomo tiesioginio leidimo sąlygų, kuriomis veiklos vykdytojui suteikiamos jos išteklių žvejybos teisės (įskaitant žvejybos trukmę, jos vykdymo sąlygas ir žvejybos galimybes, išreikštas pastangų arba sužvejotų žuvų kiekio apribojimais), patvirtinimą.

2.   Bet kuriuo atveju žvejybos operacijos gali būti pradėtos tik tada, kai trečioji valstybė išduoda 1 dalies e punkte nurodytą žvejybos leidimą. Vėliavos valstybė narė sustabdo savo leidimo galiojimą, jei trečiosios valstybės leidimas nėra išduotas iki planuojamų žvejybos operacijų pradžios.

3.   1 dalies c punkto antroje įtraukoje nurodytą mokslinį vertinimą pateikia RŽVO arba regioninė žuvininkystės įstaiga, turinti mokslinę kompetenciją, arba trečioji valstybė, arba jis pateikiamas bendradarbiaujant su pastarąja. Trečiosios valstybės pateiktą mokslinį vertinimą peržiūri valstybės narės arba Sąjungos mokslinis institutas ar įstaiga.

18 straipsnis

Trečiosios valstybės žvejybos leidimų gavimo procedūra

1.   Vėliavos valstybė narė, įsitikinusi, kad tenkinamos 17 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nustatytos sąlygos, išsiunčia Komisijai priede išvardytą atitinkamą informaciją ir informaciją, susijusią su 17 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytų sąlygų įvykdymu.

2.   Jeigu Komisija mano, jog šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos nepakanka įvertinti, ar tenkinamos 17 straipsnyje nustatytos sąlygos, ji per 10 darbo dienų nuo tos informacijos gavimo paprašo papildomos informacijos arba pagrindimo.

3.   Jei paprašiusi šio straipsnio 2 dalyje nurodytos papildomos informacijos arba pagrindimo ir po diskusijų su atitinkama valstybe nare Komisija nustato, kad 17 straipsnyje nustatytos sąlygos netenkinamos, ji per 30 kalendorinių dienų nuo visos prašytos informacijos ar pagrindimo gavimo gali pateikti prieštaravimą leidimo suteikimui. Jei Komisija nustato, kad tos sąlygos tenkinamos, ji nedelsdama informuoja atitinkamą valstybę narę apie savo ketinimą neprieštarauti.

4.   Vėliavos valstybė narė gali išduoti žvejybos leidimą pasibaigus 2 dalyje nurodytam laikotarpiui. Jei pagal tą dalį Komisija paprašė papildomos informacijos, vėliavos valstybė narė gali išduoti žvejybos leidimą, jei Komisija nepateikė prieštaravimo iki 3 dalyje nurodyto termino arba prieš tą terminą, su sąlyga, kad Komisija pranešė valstybei narei apie savo ketinimą neprieštarauti.

5.   Nukrypstant nuo 1–4 dalių, žvejybos leidimo pratęsimo tomis pačiomis sąlygomis per dvejus metus nuo pirmojo žvejybos leidimo suteikimo atveju vėliavos valstybė narė gali išduoti žvejybos leidimą, patikrinusi gautą informaciją, susijusią su 17 straipsnio 1 dalies a, b, d ir e punktuose nustatytomis sąlygomis, ir nedelsdama apie tai praneša Komisijai.

6.   Jei trečioji valstybė praneša Komisijai, kad ji nusprendė Sąjungos žvejybos laivui išduoti tiesioginį leidimą, atsisakyti jį išduoti, sustabdyti jo galiojimą arba jį panaikinti, Komisija nedelsdama apie tai informuoja vėliavos valstybę narę.

7.   Jei trečioji valstybė praneša vėliavos valstybei narei, kad ji nusprendė Sąjungos žvejybos laivui išduoti tiesioginį leidimą, atsisakyti jį išduoti, sustabdyti jo galiojimą arba jį panaikinti, vėliavos valstybė narė nedelsdama apie tai informuoja Komisiją.

8.   Veiklos vykdytojas vėliavos valstybei narei pateikia su trečiąja valstybe sutartų galutinių sąlygų kopiją ir tiesioginio leidimo kopiją.

III SKYRIUS

Sąjungos žvejybos laivų žvejybos operacijos, vykdomos RŽVO rajonuose pagal jų nuostatas

19 straipsnis

Taikymo sritis

Šis skyrius taikomas žvejybos operacijoms, kurias Sąjungos arba ne Sąjungos vandenyse vykdo Sąjungos žvejybos laivai, žvejojantys RŽVO valdomus išteklius, jei jų operacijoms taikomas tos RŽVO nustatytas leidimų išdavimo režimas.

20 straipsnis

Žvejybos leidimai

1.   Sąjungos žvejybos laivas, kurio žvejybos operacijoms taikomas RŽVO priimtas leidimų išdavimo režimas, nevykdo žvejybos operacijų RŽVO rajone pagal jos nuostatas, nebent:

a)	Sąjunga yra RŽVO susitariančioji šalis;

b)	jo vėliavos valstybė narė jam išdavė žvejybos leidimą;

c)	jis įtrauktas į atitinkamą RŽVO leidimus turinčių laivų registrą arba sąrašą ir

d)	jei žvejybos operacijos vykdomos trečiosios valstybės vandenyse, ta trečioji valstybė jam išdavė žvejybos leidimą pagal II skyrių.

2.   Šio straipsnio 1 dalies a punktas netaikomas išimtinai tik Sąjungos vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams, kuriems pagal Kontrolės reglamento 7 straipsnį žvejybos leidimas jau išduotas.

21 straipsnis

Vėliavos valstybių narių žvejybos leidimų išdavimo sąlygos

Vėliavos valstybė narė žvejybos leidimą išduoti gali tik jei:

a)	tenkinami 5 straipsnyje išdėstyti tinkamumo kriterijai;

b)	laikomasi RŽVO nustatytų taisyklių arba jas perkeliančios Sąjungos teisės ir

c)	jei žvejybos operacijos vykdomos trečiosios valstybės vandenyse, tenkinami 10 arba 17 straipsnyje nustatyti kriterijai.

22 straipsnis

RŽVO atliekama registracija

1.   Vėliavos valstybė narė Komisijai išsiunčia duomenis apie laivus, kuriems pagal šio reglamento 20 straipsnį arba, šio reglamento 20 straipsnio 2 dalies atveju, pagal Kontrolės reglamento 7 straipsnį ji suteikė leidimus vykdyti žvejybos operacijas.

2.   1 dalyje nurodyti duomenys parengiami pagal RŽVO nustatytas sąlygas ir kartu su jais pateikiama tos organizacijos reikalaujama informacija.

3.   Komisija vėliavos valstybės narės per 10 dienų nuo 1 dalyje nurodytų duomenų gavimo gali paprašyti bet kokios, jos manymu, būtinos papildomos informacijos. Ji pateikia tokio prašymo pagrindimą.

4.   Įsitikinusi, kad 21 straipsnyje nustatytos sąlygos įvykdytos, per 15 dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų gavimo Komisija duomenis apie leidimus turinčius laivus išsiunčia RŽVO.

5.   Jei RŽVO registras arba sąrašas nėra vieši, Komisija duomenis apie leidimus turinčius laivus pateikia atitinkamą žuvininkystės veiklą vykdančioms valstybėms narėms.

IV SKYRIUS

Sąjungos žvejybos laivų žvejybos operacijos atviroje jūroje

23 straipsnis

Taikymo sritis

Šis skyrius taikomas žvejybos operacijoms, kurioms netaikomas III skyrius ir kurią atviroje jūroje vykdo Sąjungos žvejybos laivai, kurių bendras ilgis viršija 24 metrus.

24 straipsnis

Vėliavos valstybių narių žvejybos leidimų išdavimo sąlygos

Vėliavos valstybė narė leidimą žvejybos operacijas vykdyti atviroje jūroje gali išduoti tik jei:

a)	tenkinami 5 straipsnyje nustatyti tinkamumo kriterijai;

b)

planuojamos žvejybos operacijos: — atitinka mokslinį vertinimą, įrodantį, kad planuojamos žvejybos operacijos yra tausios, kurį pateikė arba patvirtino vėliavos valstybės narės mokslinis institutas, arba — yra vykdomos kaip mokslinių įstaigų organizuotų mokslinių tyrimų programų, įskaitant duomenų rinkimo projektus, dalis. Tyrimo mokslinis protokolas, kurio reikalaujama visais atvejais, turi būti patvirtintas vėliavos valstybės narės mokslinio instituto.

25 straipsnis

Žvejybos leidimų gavimo procedūra

1.   Vėliavos valstybė narė, įsitikinusi, kad įvykdytos 24 straipsnyje nustatytos sąlygos, išsiunčia Komisijai priede išvardytą informaciją ir informaciją, susijusią su 5 straipsnyje nustatytų sąlygų įvykdymu.

2.   Jeigu Komisija mano, jog pagal šio straipsnio 1 dalį pateiktos informacijos nepakanka įvertinti, ar įvykdytos 24 straipsnyje nustatytos sąlygos, ji per 10 kalendorinių dienų nuo tos informacijos gavimo paprašo papildomos informacijos arba pagrindimo.

3.   Jei, gavusi šio straipsnio 2 dalyje nurodytą papildomą informaciją arba pagrindimą, Komisija nustato, kad 24 straipsnyje nustatytos sąlygos neįvykdytos, ji per penkias kalendorines dienas nuo papildomos informacijos ar pagrindimo gavimo gali pateikti prieštaravimą leidimo suteikimui. Jei Komisija nustato, kad sąlygos įvykdytos, ji nedelsdama informuoja atitinkamą valstybę narę apie savo ketinimą neprieštarauti.

4.   Vėliavos valstybė narė gali išduoti žvejybos leidimą pasibaigus 2 dalyje nurodytam laikotarpiui. Jei pagal tą dalį Komisija paprašė papildomos informacijos, vėliavos valstybė narė gali išduoti žvejybos leidimą, jei Komisija nepateikė prieštaravimo iki 3 dalyje nurodyto termino arba prieš tą terminą, su sąlyga, kad Komisija pranešė valstybei narei apie savo ketinimą neprieštarauti.

V SKYRIUS

Sąjungos žvejybos laivų frachtavimas

26 straipsnis

Principai

1.   Sąjungos žvejybos laivas nevykdo žvejybos operacijų pagal frachtavimo susitarimus vandenyse, kuriuose galioja arba yra laikinai taikomas tausios žvejybos partnerystės susitarimas.

2.   Sąjungos žvejybos laivas negali vykdyti žvejybos operacijų pagal daugiau nei vieną frachtavimo susitarimą tuo pačiu metu arba užsiimti subfrachtavimu.

3.   Sąjungos žvejybos laivai veiklą pagal frachtavimo susitarimus RŽVO vandenyse vykdo tik jei laivą frachtuojančio operatoriaus valstybė yra tos organizacijos susitariančioji šalis.

4.   Frachtuojamas Sąjungos žvejybos laivas nenaudoja savo vėliavos valstybės narės žvejybos galimybių frachtavimo susitarimo taikymo laikotarpiu. Frachtuojamo Sąjungos žvejybos laivo sužvejotos žuvys įskaičiuojamos į frachtuojančios valstybės žvejybos galimybes.

5.   Jokia šio reglamento nuostata nesumažina vėliavos valstybės narės atsakomybės, susijusios su jos įsipareigojimais pagal tarptautinę teisę, Kontrolės reglamentą, NNN reglamentą ar kitas BŽP nuostatas, įskaitant ataskaitų teikimo reikalavimus.

6.   Sąjungos žvejybos laivo, kuris turi būti frachtuojamas, žvejybos licencijos turėtojas informuoja vėliavos valstybę narę apie frachtavimo susitarimą prieš jo pradžią. Ta valstybė narė nedelsdama apie tai praneša Komisijai.

27 straipsnis

Žvejybos leidimų administravimas esant frachtavimo susitarimams

Kai atitinkamos žvejybos operacijos vykdomos esant frachtavimo susitarimui, išduodama laivui žvejybos leidimą pagal 17, 21 arba 24 straipsnį vėliavos valstybė narė patikrina:

a)	ar frachtuojančios valstybės kompetentinga institucija oficialiai patvirtino, kad susitarimas atitinka nacionalinę teisę, ir

b)	ar žvejybos leidime yra nurodytos frachtavimo susitarimo nuostatos, įskaitant laikotarpį, žvejybos galimybes ir žvejybos rajoną.

VI SKYRIUS

Perkrovimo operacijos

28 straipsnis

Perkrovimo operacijos

1.   Bet kokios perkrovimo operacijos, kurias Sąjungos žvejybos laivai vykdo atviroje jūroje arba pagal tiesioginius leidimus, vykdomos laikantis Kontrolės reglamento 21 ir 22 straipsnių. Ne vėliau kaip iki kiekvienų metų kovo mėn. pabaigos vėliavos valstybė narė praneša Komisijai informaciją apie praėjusiais metais atliktus perkrovimus: perkrovimo deklaracijose pateiktus duomenis, perkrovimo datas, vietų, kuriose buvo atlikti perkrovimai, geografines koordinates ir rajonus.

2.   Sąjungos žvejybos laivų, žvejojančių pagal tiesioginius leidimus arba atviroje jūroje, kapitonai prieš perkrovimą savo vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms praneša šią informaciją:

a)	laivo, į kurį perkraunama, pavadinimą ir išorinius identifikavimo žymenis;

b)	planuojamos perkrovimo operacijos laiką ir geografines koordinates ir

c)	ketinamų perkrauti rūšių žuvų apytikrius kiekius.

3.   Šis straipsnis netaikomas perkrovimams, Sąjungos žvejybos laivų atliekamiems uostuose.

VII SKYRIUS

Stebėsenos ir ataskaitų teikimo įpareigojimai

29 straipsnis

Stebėtojų programos duomenys

Jei Sąjungos žvejybos laive pagal stebėtojų programą renkami duomenys, susijusios ataskaitos pagal stebėtojų programoje nurodytas perdavimo taisykles nedelsiant siunčiamos vėliavos valstybės narės kompetentingai institucijai.

30 straipsnis

Informacijos teikimas trečiosioms valstybėms

1.   Vykdydamas žvejybos operacijas pagal šią antraštinę dalį, Sąjungos žvejybos laivo kapitonas arba to kapitono atstovas atitinkamas sužvejotų žuvų kiekių deklaracijas ir iškrovimo deklaracijas pateikia trečiajai valstybei, be to, savo vėliavos valstybei narei išsiunčia tų duomenų elektroninę kopiją.

2.   Vėliavos valstybė narė, atlikdama Kontrolės reglamento 109 straipsnyje nurodytą kryžminį patikrinimą, įvertina, ar šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys atitinka duomenis, kuriuos ji gavo pagal tą reglamentą ir, kai taikoma, pagal atitinkamas tausios žvejybos partnerystės susitarimo nuostatas.

3.   Jei sužvejotų žuvų kiekių deklaracijos arba iškrovimo deklaracijos pagal šio straipsnio 1 dalį nenusiunčiamos trečiajai valstybei, tai taip pat laikoma sunkiais pažeidimais pagal Kontrolės reglamento 90 straipsnį, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, kurį nustato vėliavos valstybės narės kompetentinga institucija atsižvelgdama į tam tikrus kriterijus, kaip antai žalos pobūdį, jos vertę, pažeidėjo ekonominę padėtį ir pažeidimo apimtį arba jo pasikartojimą.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

TREČIOSIOS VALSTYBĖS ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS OPERACIJOS SĄJUNGOS VANDENYSE

31 straipsnis

Narystės RŽVO reikalavimai

Trečiosios valstybės žvejybos laivas RŽVO valdomų išteklių žvejybos operacijas Sąjungos vandenyse gali vykdyti tik jeigu ta trečioji valstybė yra tos RŽVO susitariančioji šalis.

32 straipsnis

Bendrieji principai

1.   Trečiosios valstybės žvejybos laivas nevykdo žvejybos operacijų Sąjungos vandenyse, jei neturi Komisijos išduoto žvejybos leidimo. Toks leidimas išduodamas tik jei tenkinami 5 straipsnyje nustatyti tinkamumo kriterijai.

2.   Leidimą žvejoti Sąjungos vandenyse turintis trečiosios valstybės laivas laikosi taisyklių, kurios tame pačiame žvejybos rajone taikomos Sąjungos laivų žvejybos operacijoms. Jeigu atitinkamo žvejybos susitarimo nuostatos skiriasi, jos turi būti aiškiai nurodytos arba tame susitarime, arba taisyklėse, dėl kurių susitarta su ta trečiąja valstybe įgyvendinant tą susitarimą.

3.   Jei trečiosios valstybės žvejybos laivas plaukia per Sąjungos vandenis neturėdamas pagal šį reglamentą išduoto leidimo, jų žvejybos įrankiai turi būti surišti ir sudėti pagal Kontrolės reglamento 47 straipsnyje nustatytas sąlygas taip, kad jų nebūtų galima lengvai panaudoti žvejybos operacijoms.

33 straipsnis

Žvejybos leidimų išdavimo sąlygos

1.   Komisija leidimą vykdyti žvejybos operacijas Sąjungos vandenyse trečiosios valstybės žvejybos laivui gali išduoti tik jei:

a)	esama leidžiamo sužvejoti kiekio perviršio, kuriuo bus padengtos pasiūlytos žvejybos galimybės, kaip reikalaujama pagal UNCLOS 62 straipsnio 2 ir 3 dalis;

b)	įvykdytos atitinkamame žvejybos susitarime nustatytos sąlygos, o žvejybos laivas atitinka su atitinkama trečiąją valstybe sudaryto žvejybos susitarimo reikalavimus ir, atitinkamais atvejais, yra įtrauktas į laivų, kuriems taikomas tas susitarimas, sąrašą;

c)	informacija dėl žvejybos laivo ir su juo veiklą vykdančio (-ių) pagalbinio (-ių) laivo (-ų), kuri yra reikalinga pagal susitarimą, yra išsami ir teisinga, ir laivas bei su juo veiklą vykdantis (-ys) pagalbinis (-iai) laivas (-ai) turi IMO numerį, jei to reikalaujama pagal Sąjungos teisę;

d)	žvejybos laivas nėra įtrauktas į NNN žvejybą vykdžiusių laivų sąrašą, priimtą RŽVO ir (arba) Sąjungos pagal NNN reglamentą;

e)	trečioji valstybė nėra pagal NNN reglamentą įtraukta į nebendradarbiaujančių kovojant su NNN žvejyba valstybių sąrašą arba nėra pagal Reglamentą (ES) Nr. 1026/2012 įtraukta į valstybių, leidžiančių vykdyti netausią žvejybą, sąrašą.

2.   1 dalies a punktas netaikomas trečiosios valstybės laivams, vykdantiems žvejybos operacijas pagal susitarimą dėl keitimosi žvejybos galimybėmis ir bendro intereso žuvų išteklių bendro valdymo.

34 straipsnis

Žvejybos leidimų gavimo procedūra

1.   Atitinkama trečioji valstybė paraiškas dėl savo žvejybos laivų Komisijai išsiunčia iki atitinkamame susitarime numatyto arba Komisijos nustatyto termino.

2.   Komisija trečiosios valstybės gali paprašyti papildomos informacijos, būtinos siekiant patikrinti, ar tenkinamos 33 straipsnyje numatytos sąlygos.

3.   Nustačiusi, kad 2 dalyje nurodytos sąlygos tenkinamos, Komisija nedelsdama išduoda žvejybos leidimą ir apie tai informuoja trečiąją valstybę ir atitinkamas valstybes nares.

35 straipsnis

Žvejybos leidimų administravimas

1.   Jei 33 straipsnyje nustatytos sąlygos nebetenkinamos, Komisija imasi atitinkamų veiksmų, be kita ko, pakoreguoja arba panaikina leidimą ir apie tai informuoja trečiąją valstybę ir atitinkamas valstybes nares.

2.   Komisija gali atsisakyti pripažinti trečiosios valstybės žvejybos laivui išduotą žvejybos leidimą, sustabdyti jo galiojimą arba jį panaikinti tais atvejais, kai iš esmės pasikeitė aplinkybės, arba tais atvejais, kai esama didelės grėsmės tausiam jūrų biologinių išteklių naudojimui, valdymui ir išsaugojimui arba kai tai yra itin svarbu siekiant vykdyti NNN žvejybos prevenciją ar tokią žvejybą sustabdyti, arba kai Sąjunga nusprendžia sustabdyti arba nutraukti santykius su atitinkama trečiąja valstybe.

Jei Komisija pagal pirmą pastraipą atsisako pripažinti leidimą, sustabdo jo galiojimą arba jį panaikina, ji nedelsdama apie tai informuoja atitinkamą trečiąją valstybę.

36 straipsnis

Žvejybos operacijų uždraudimas

1.   Kai atitinkamai trečiajai valstybei suteiktos žvejybos galimybės laikomos išnaudotomis, Komisija nedelsdama apie tai praneša tai trečiajai valstybei ir valstybių narių kompetentingoms tikrinimo institucijoms. Siekdama užtikrinti, kad būtų tęsiamos žvejybos operacijos, vykdomos naudojantis neišnaudotomis žvejybos galimybėmis, galinčios daryti poveikį ir išnaudotoms žvejybos galimybėms, trečioji valstybė Komisijai pateikia technines priemones, kuriomis siekiama išvengti bet kokio neigiamo poveikio išnaudotoms žvejybos galimybėms.

2.   Nuo 1 dalyje nurodyto pranešimo pateikimo dienos laikoma, kad su tos trečiosios valstybės vėliava plaukiojantiems laivams išduotų žvejybos leidimų galiojimas atitinkamoms žvejybos operacijoms yra sustabdytas ir tiems laivams nebeleidžiama vykdyti tų žvejybos operacijų.

3.   Jei žvejybos leidimų galiojimas pagal 2 dalį sustabdomas visoms žvejybos operacijoms, kurioms jie buvo išduoti, žvejybos leidimai laikomi panaikintais.

4.   Trečioji valstybė užtikrina, kad apie šio straipsnio pritaikymą būtų nedelsiant pranešta atitinkamiems žvejybos laivams ir kad jie nutrauktų visas atitinkamas žvejybos operacijas. Trečioji valstybė taip pat nedelsdama informuoja Komisiją, kai su jos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai nutraukia žvejybos operacijas.

37 straipsnis

Kvotų viršijimas Sąjungos vandenyse

1.   Jei Komisija nustato, kad trečioji valstybė viršijo jai skirtas išteklių ar išteklių grupės kvotas, ji vykdo atitinkamo kiekio išskaitymus iš tai valstybei vėlesniems metams skirtų tų išteklių ar išteklių grupės kvotų. Komisija siekia užtikrinti, kad kiekio išskaitymas atitiktų valstybėms narėms panašiomis aplinkybėmis taikomus išskaitymus.

2.   Jeigu pagal 1 dalį neįmanoma atitinkamo kiekio išskaityti iš peržvejotų išteklių ar išteklių grupės kvotos, nes ta atitinkamai trečiajai valstybei skirta išteklių ar išteklių grupės kvota yra nepakankamo dydžio, Komisija gali, pasikonsultavusi su atitinkama trečiąja valstybe, atlikti išskaitymą iš vėlesniems metams tai trečiajai valstybei skirtų kitų išteklių ar išteklių grupių kvotų tame pačiame geografiniame rajone arba tokios pačios komercinės vertės išskaitymą.

38 straipsnis

Kontrolė ir reikalavimų vykdymo užtikrinimas

1.   Leidimą žvejoti Sąjungos vandenyse turintis trečiosios valstybės laivas laikosi kontrolės taisyklių, kurios tame pačiame žvejybos rajone taikomos Sąjungos laivų žvejybos operacijoms.

2.   Leidimą žvejoti Sąjungos vandenyse turintis trečiosios valstybės laivas Komisijai ar jos paskirtai įstaigai ir atitinkamais atvejais pakrantės valstybei narei pateikia duomenis, kuriuos Sąjungos laivai turi siųsti vėliavos valstybei narei pagal Kontrolės reglamentą.

3.   Komisija arba jos paskirta įstaiga 2 dalyje nurodytus duomenis siunčia pakrantės valstybei narei.

4.   Leidimą žvejoti Sąjungos vandenyse turintis trečiosios valstybės laivas Komisijai arba jos paskirtai įstaigai paprašius pateikia pagal taikomas stebėtojų programas parengtas stebėtojų ataskaitas.

5.   Pakrantės valstybė narė visus trečiosios valstybės žvejybos laivų padarytus pažeidimus, įskaitant susijusias sankcijas, registruoja Kontrolės reglamento 93 straipsnyje numatytame nacionaliniame registre.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

DUOMENYS IR INFORMACIJA

39 straipsnis

Pagal šį reglamentą išduotų žvejybos leidimų Sąjungos duomenų bazė

1.   Komisija sukuria ir tvarko elektroninę Sąjungos žvejybos leidimų duomenų bazę, kuri apima visus pagal II ir III antraštines dalis išduotus žvejybos leidimus ir kuri sudaryta iš viešosios ir saugiosios dalių. Toje duomenų bazėje:

a)

registruojama visa informacija, pateikta pagal priedą, ir kita informacija, pateikta Komisijai žvejybos leidimų išdavimo pagal II ir III antraštines dalis tikslu, įskaitant savininko ir ne daugiau kaip penkių pagrindinių tikrųjų savininkų pavadinimą (vardą ir pavardę), miestą ir rezidavimo šalį, ir kuo greičiau rodomas kiekvieno leidimo statusas;

b)	ji naudojama Komisijai ir valstybėms narėms keičiantis duomenimis ir informacija ir

c)	ji naudojama tik tvaraus žvejybos laivynų valdymo ir kontrolės tikslais.

2.   Duomenų bazėje pateiktas visų žvejybos leidimų, išduotų pagal II ir III antraštines dalis, sąrašas turi būti viešai prieinamas ir jame turi būti pateikiama visa ši informacija:

a)	laivo pavadinimas ir vėliavos valstybė, jo CFR numeris ir TJO numeris, jei reikalaujama pagal Sąjungos teisę;

b)	leidimo rūšis, įskaitant tikslines rūšis ar rūšių grupę (-es), ir

c)	leidžiamas žvejybos operacijos vykdymo laikotarpis ir rajonas (pradžios ir pabaigos datos, žvejybos rajonas).

3.   Valstybė narė duomenų bazę naudoja paraiškoms dėl žvejybos leidimų Komisijai pateikti ir jų duomenims atnaujinti, kaip nustatyta 11, 18, 22 ir 26 straipsniuose, o trečioji valstybė tą duomenų bazę naudoja paraiškoms dėl žvejybos leidimų pateikti, kaip reikalaujama pagal 34 straipsnį.

40 straipsnis

Techniniai reikalavimai

1.   II ir III antraštinėse dalyse bei šioje antraštinėje dalyje nurodyta informacija keičiamasi elektroninėmis priemonėmis.

2.   Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais, nedarant poveikio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/2/EB (16) nuostatoms, nustatomi techniniai veiklos reikalavimai, taikomi registruojant, formatuojant ir persiunčiant II ir III antraštinėse dalyse bei šioje antraštinėje dalyje nurodytą informaciją. Techniniai veiklos reikalavimai taikomi ne anksčiau kaip po 6 mėnesių ir ne vėliau kaip po 18 mėnesių nuo jų priėmimo. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 45 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

41 straipsnis

Prieiga prie duomenų

Nedarant poveikio Kontrolės reglamento 110 straipsnio taikymui, valstybės narės arba Komisija atitinkamoms kompetentingoms administracinėms tarnyboms, dalyvaujančioms valdant žvejybos laivynus, suteikia prieigą prie šio reglamento 39 straipsnyje nurodytos Sąjungos išorės žvejybos laivynų žvejybos leidimų duomenų bazės saugiosios dalies.

42 straipsnis

Duomenų tvarkymas, asmens duomenų apsauga ir konfidencialumas

Pagal šį reglamentą gauti duomenys tvarkomi laikantis Kontrolės reglamento 112 ir 113 straipsnių, Reglamento (EB) Nr. 45/2001 ir Direktyvos 95/46/EB bei jos nacionalinių įgyvendinimo taisyklių.

43 straipsnis

Ryšiai su trečiosiomis valstybėmis ir RŽVO

1.   Jei valstybė narė iš trečiosios valstybės arba RŽVO gauna informacijos, kuri yra svarbi šiam reglamentui veiksmingai taikyti, ji tą informaciją perduoda Komisijai arba jos paskirtai įstaigai ir, atitinkamais atvejais, kitoms atitinkamoms valstybėms narėms, su sąlyga, kad tai leidžiama pagal su ta trečiąja valstybe sudarytus dvišalius susitarimus arba atitinkamos RŽVO taisykles.

2.   Komisija arba jos paskirta įstaiga pagal Sąjungos ir trečiųjų valstybių sudarytus žvejybos susitarimus, kuriuos remia RŽVO, kurių susitariančiąja šalimi yra Sąjunga, kitoms tų susitarimų šalims arba organizacijų narėms gali perduoti atitinkamą informaciją apie šio reglamento taisyklių nesilaikymą arba rimtus pažeidimus, su sąlyga, kad tam pritaria informaciją pateikusi valstybė narė ir laikomasi Reglamento (EB) Nr. 45/2001.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

PROCEDŪROS, DELEGAVIMAS IR ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

44 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   Komisijai suteikiami 5 straipsnio 2 dalyje ir 15 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus penkerių metų laikotarpiui nuo 2018 m. sausio 17 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki to penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 5 straipsnio 2 dalyje ir 15 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Tas sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.   Pagal 5 straipsnio 2 dalį ir 15 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie tą aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

45 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Žuvininkystės ir akvakultūros komitetas, įsteigtas pagal Pagrindinio reglamento 47 straipsnį. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

3.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su jo 5 straipsniu.

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

46 straipsnis

Panaikinimas

1.   Žvejybos leidimų reglamentas panaikinamas.

2.   Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

47 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl laikino žvejybos galimybių perskirstymo pagal esamus protokolus

1.   Nukrypstant nuo 12 straipsnio, dėl tų tausios žvejybos partnerystės susitarimų protokolų, kurie galioja arba yra laikinai taikomi 2018 m. sausio 17 d., iki atitinkamo protokolo galiojimo pabaigos taikoma šiame straipsnyje nustatyta laikino žvejybos galimybių perskirstymo procedūra.

2.   Vykdant tausios žvejybos partnerystės susitarimą, jei remiantis 11 straipsnyje nurodytais prašymais perduoti paraiškas paaiškėja, kad žvejybos leidimai arba Sąjungai pagal protokolą skirtos žvejybos galimybės nėra visiškai išnaudojami, Komisija apie tai informuoja atitinkamas valstybes nares ir prašo jų patvirtinti, kad jos neišnaudos tų žvejybos galimybių. Jei laikantis terminų, kuriuos nustato Taryba po tausios žvejybos partnerystės susitarimo sudarymo, atsakymas negaunamas, tai laikoma patvirtinimu, kad atitinkamos valstybės narės laivai nevisiškai išnaudoja savo žvejybos galimybes tuo laikotarpiu.

3.   Atitinkamai valstybei narei patvirtinus, Komisija įvertina, kiek iš viso neišnaudojama žvejybos galimybių, ir apie to įvertinimo rezultatus praneša valstybėms narėms.

4.   Valstybės narės, norinčios pasinaudoti 3 dalyje nurodytomis neišnaudotomis žvejybos galimybėmis, Komisijai pateikia visų laivų, kuriems jos ketina prašyti žvejybos leidimo, sąrašą ir prašymą perduoti paraiškas dėl kiekvieno iš tų laivų pagal 11 straipsnį.

5.   Komisija nusprendžia dėl galimybių perskirstymo glaudžiai bendradarbiaudama su atitinkamomis valstybėmis narėmis.

Jeigu atitinkama valstybė narė prieštarauja tam galimybių perskirstymui, Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, nusprendžia dėl galimybių perskirstymo atsižvelgdama į šio straipsnio 8 dalyje nustatytus kriterijus ir apie tai praneša atitinkamoms valstybėms narėms. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 45 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

6.   Pagal šį straipsnį perduotos paraiškos neturi jokio poveikio žvejybos galimybių paskirstymui arba valstybių narių pasikeitimui jomis pagal Pagrindinio reglamento 16 straipsnį.

7.   Kol bus pasiekti 2 dalyje nurodyti terminai, Komisijai nekliudoma taikyti 2–5 dalyse nurodytą mechanizmą.

8.   Perskirstydama žvejybos galimybes pagal šį straipsnį, Komisija visų pirma atsižvelgia į:

a)	kiekvieno gauto prašymo datą;

b)	žvejybos galimybes, kurias galima perskirstyti;

c)	gautų prašymų skaičių;

d)	prašymus pateikusių valstybių narių skaičių;

e)	numatomas kiekvieno susijusio laivo žvejybos pastangas arba numatomus sugauti žuvų kiekius, jei žvejybos galimybės visiškai ar iš dalies grindžiamos žvejybos pastangų dydžiais arba sugautų žuvų kiekiais.

48 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL C 303, 2016 8 19, p. 116.

(2)  2017 m. vasario 2 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2017 m. spalio 17 d. Tarybos per pirmąjį svarstymą priimta pozicija (OL C 390, 2017 11 17, p. 1). 2017 m. spalio 26 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(3)  2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 dėl Bendrijos žvejybos laivų žvejybos veiklos ne Bendrijos vandenyse leidimų ir trečiųjų šalių laivų žvejybos galimybių Bendrijos vandenyse, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93 ir (EB) Nr. 1627/94 bei panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 3317/94 (OL L 286, 2008 10 29, p. 33).

(4)  1998 m. kovo 23 d. Tarybos sprendimas 98/392/EB dėl Europos bendrijos 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos ir 1994 m. liepos 28 d. Susitarimo, susijusio su jos XI dalies įgyvendinimu, patvirtinimo (OL L 179, 1998 6 23, p. 1).

(5)  1998 m. birželio 8 d. Tarybos sprendimas 98/414/EB dėl Europos bendrijos susitarimo dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su dviejų ar daugiau valstybių vandenyse sutinkamų žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, ratifikavimo (OL L 189, 1998 7 3, p. 14).

(6)  1996 m. birželio 25 d. Tarybos sprendimas 96/428/EB dėl Bendrijos Susitarimo dėl skatinimo žvejybos laivams atviroje jūroje laikytis tarptautinių išsaugojimo ir valdymo priemonių patvirtinimo (OL L 177, 1996 7 16, p. 24).

(7)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(8)  2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL L 286, 2008 10 29, p. 1).

(9)  2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

(10)  2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

(11)  1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

(12)  OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(13)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(14)  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2328/2003, (EB) Nr. 861/2006, (EB) Nr. 1198/2006 bei (EB) Nr. 791/2007 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1255/2011 (OL L 149, 2014 5 20, p. 1).

(15)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1026/2012 dėl tam tikrų priemonių siekiant išsaugoti žuvų išteklius, susijusių su valstybėmis, kurios leidžia vykdyti netausiąją žvejybą (OL L 316, 2012 11 14, p. 34).

(16)  2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB, sukurianti Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE) (OL L 108, 2007 4 25, p. 1).

---

---