26.6.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 187/1

(1)

Sutarties 107 straipsnio 1 dalies kriterijus atitinkantis valstybės teikiamas finansavimas yra valstybės pagalba, apie kurią pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį turi būti pranešta Komisijai. Tačiau pagal Sutarties 109 straipsnį Taryba gali nustatyti pagalbos kategorijas, kurioms šis reikalavimas pranešti netaikomas. Pagal Sutarties 108 straipsnio 4 dalį Komisija gali priimti reglamentus, susijusius su tų kategorijų valstybės pagalba. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 994/98 Komisija įgaliojama pagal Sutarties 109 straipsnį paskelbti, kad, esant tam tikroms sąlygoms reikalavimas pranešti gali būti netaikomas šių kategorijų pagalbai: pagalbai mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), pagalbai moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, pagalbai aplinkos apsaugai, pagalbai užimtumui bei mokymui ir pagalbai, kuri atitinka kiekvienai valstybei narei Komisijos patvirtintą regioninės pagalbos žemėlapį. Tuo remdamasi, 2008 m. rugpjūčio 6 d. Komisija priėmė Komisijos reglamentą (EB) Nr. 800/2008 (2). Reglamentas (EB) Nr. 800/2008 iš pradžių taikytas iki 2013 m. gruodžio 31 d., bet vėliau Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1224/2013, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 800/2008 nuostatos dėl jo taikymo laikotarpio (3), jo galiojimas pratęstas iki 2013 m. lapkričio 29 d. ir dabar jis baigia galioti 2014 m. birželio 30 d.2013 m. liepos 22 d. Reglamentas (EB) Nr. 994/98 buvo iš dalies pakeistas Tarybos reglamentu (ES) Nr. 733/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 994/98 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo kai kurioms horizontalios valstybės pagalbos rūšims (4), siekiant įgalioti Komisiją išplėsti bendrosios išimties taikymą naujų kategorijų pagalbai, kuriai galima nustatyti aiškias suderinamumo sąlygas. Tokių naujų kategorijų pagalba, kuriai taikoma bendroji išimtis, turėtų apimti: pagalbą tam tikrų gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti, socialinę pagalbą atokių regionų gyventojų transportui, pagalbą plačiajuosčio ryšio infrastruktūroms plėtoti, inovacijų pagalbą, pagalbą kultūrai ir paveldo išsaugojimui, pagalbą sporto ir daugiafunkcėms laisvalaikio infrastruktūroms. Jeigu bus toliau pakankamai plėtojama bylų nagrinėjimo patirtis, pagal kurią bus galima parengti pritaikomus išimties taikymo kriterijus, kuriais būtų ex ante užtikrintas kitų kategorijų pagalbos suderinamumas, Komisija ketina peržiūrėti šio reglamento taikymo sritį, kad įtrauktų tam tikrų rūšių pagalbą, teikiamą tose srityse. Visų pirma iki 2015 m. gruodžio mėn. Komisija numato parengti uostų ir oro uostų infrastruktūrai taikomus kriterijus;

(2)

Komunikatu dėl ES valstybės pagalbos modernizavimo (5) Komisija pradėjo platesnio masto valstybės pagalbos taisyklių peržiūrą. Pagrindiniai šio modernizavimo tikslai: i) užtikrinti tvarų, pažangų ir integracinį ekonomikos augimą konkurencingoje vidaus rinkoje ir kartu prisidėti prie valstybių narių pastangų užtikrinti veiksmingesnį viešųjų finansų panaudojimą, ii) Komisijai atliekant ex ante valstybės pagalbos priemonių nagrinėjimą, daugiausia dėmesio skirti didžiausią poveikį vidaus rinkai turinčioms byloms ir kartu stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą valstybės pagalbos teisės vykdymo užtikrinimo srityje ir iii) supaprastinti taisykles ir sudaryti sąlygas, kad sprendimai, grindžiami aiškiu ekonominiu pagrindu, bendru požiūriu ir aiškiais įsipareigojimais, būtų greičiau priimami, geriau pagrįsti turima informacija ir tvirtesni. Reglamento (EB) Nr. 800/2008 peržiūra yra pagrindinis valstybės pagalbos modernizavimo elementas;

(3)

šiuo reglamentu turėtų būti sudaromos sąlygos geriau nustatyti valstybės pagalbos taisyklių vykdymo užtikrinimo veiklos prioritetus, labiau supaprastinti reikalavimus ir padidinti skaidrumą, padėti veiksmingai vertinti ir tikrinti, kaip valstybės pagalbos taisyklių laikomasi nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis, ir kartu išsaugoti Komisijos ir valstybių narių institucijų kompetenciją. Pagal proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(4)

Komisijos patirtis, įgyta taikant Reglamentą (EB) Nr. 800/2008, leido geriau apibrėžti sąlygas, kuriomis tam tikrų kategorijų pagalba gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka, ir išplėsti bendrosios išimties taikymo sritį. Ji taip pat atskleidė būtinybę padidinti skaidrumą, pagerinti kontrolę ir sudaryti sąlygas tinkamai vertinti labai dideles schemas, atsižvelgiant į jų poveikį konkurencijai vidaus rinkoje;

(5)

bendrosios šio reglamento taikymo sąlygos turėtų būti apibrėžtos remiantis bendrais principais, kuriais užtikrinama, kad pagalba atitiktų bendros svarbos tikslą, turėtų aiškų skatinamąjį poveikį, būtų tinkama ir proporcinga, būtų teikiama visiškai skaidriai ir jai būtų taikomos kontrolės priemonės bei reguliarus vertinimas, kad ji neigiamai nepaveiktų prekybos sąlygų daugiau, nei gali būti priimtina bendros svarbos požiūriu;

(6)

Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga pranešti neturėtų būti taikoma bet kokiai pagalbai, kuri tenkina visas tiek bendrąsias, tiek specialiąsias atitinkamų kategorijų pagalbai taikomas šio reglamento sąlygas;

(7)

valstybės pagalbai pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį, kuriai netaikomas šis reglamentas, toliau taikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį. Šis reglamentas nedaro poveikio galimybei valstybėms narėms pranešti apie pagalbą, kurios tikslai atitinka šio reglamento tikslus;

(8)

atsižvelgiant į didesnį galimą didelių schemų poveikį prekybai ir konkurencijai, iš esmės turėtų būti atliekamas pagalbos schemų, kurių vidutinis metinis valstybės pagalbos biudžetas viršija absoliučia verte grindžiamą ribą, valstybės pagalbos vertinimas. Vertinimu turėtų būti siekiama patikrinti, ar pasitvirtino schemos suderinamumą pagrindžiančios prielaidos ir ar laikomasi sąlygų, taip pat patikrinti pagalbos priemonės veiksmingumą atsižvelgiant į jos bendruosius ir specialiuosius tikslus, ir parodyti schemos poveikį konkurencijai ir prekybai. Siekiant užtikrinti vienodas sąlygas, valstybės pagalbos vertinimas turėtų būti vykdomas pagal Komisijos patvirtintą vertinimo planą. Nors paprastai toks planas turėtų būti parengiamas schemos kūrimo metu ir patvirtinamas laiku, kad schema įsigaliotų, tai gali būti įmanoma ne visais atvejais. Todėl nenorint atidėti schemų įsigaliojimo, šis reglamentas bus taikomas tokioms schemoms ne ilgesnį negu šešių mėnesių laikotarpį. Tvirtindama vertinimo planą, Komisija gali nuspręsti šį laikotarpį pratęsti. Todėl vertinimo planą Komisijai reikėtų pranešti per 20 darbo dienų nuo schemos įsigaliojimo. Komisija taip pat gali išimties tvarka nuspręsti, kad vertinimas nereikalingas dėl atvejo ypatumų. Komisija iš valstybės narės turėtų gauti reikiamą informaciją, kad vertinimo planą galėtų įvertinti ir nepagrįstai nedelsdama paprašyti papildomos informacijos – suteikti galimybę valstybei narei pateikti informaciją, kurios trūksta Komisijos sprendimui priimti. Kadangi šis procesas naujas, Komisija atskirame dokumente pateiks išsamias rekomendacijas dėl procedūros, taikytinos vertinimo planui patvirtinti šešių mėnesių laikotarpį, ir atitinkamus šablonus, pagal kuriuos vertinimo planas turės būti pateikiamas. Vertintinų schemų pakeitimai, išskyrus pakeitimus, kurie negali turėti poveikio pagalbos schemos suderinamumui pagal šį reglamentą ar negali turėti reikšmingo poveikio patvirtinto vertinimo plano turiniui, turėtų būti vertinami atsižvelgiant į tokio vertinimo rezultatus ir atitinkamai neįtraukiami į šio reglamento taikymo sritį. Iš esmės neturėtų būti laikoma, kad pakeitimai, kaip antai grynai formalūs pakeitimai, administraciniai pakeitimai arba pakeitimai, kurie atliekami pagal ES bendro finansavimo priemones, turi reikšmingą poveikį patvirtinto vertinimo plano turiniui;

(9)

šis reglamentas neturėtų būti taikomas pagalbai, kuria remiamas vietinių produktų naudojimas vietoje importuojamų produktų, arba pagalbai su eksportu susijusiai veiklai. Visų pirma jis neturėtų būti taikomas pagalbai, kuria finansuojamas platinimo tinklo kitose šalyse kūrimas ir veikla. Dalyvavimo prekybos mugėse arba studijų ar konsultavimo paslaugų, kurių reikia pateikiant naują arba esamą produktą naujai rinkai kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje, išlaidoms kompensuoti skirta pagalba paprastai nėra pagalba su eksportu susijusiai veiklai;

(10)

šis reglamentas iš esmės turėtų būti taikomas daugumoje ekonomikos sektorių. Tačiau jo taikymo sritį kai kuriuose sektoriuose, pavyzdžiui, žuvininkystės ir akvakultūros bei pirminės žemės ūkio produktų gamybos sektoriuose, reikėtų apriboti atsižvelgiant į taikomas specialiąsias taisykles;

(11)

šis reglamentas turėtų būti taikomas žemės ūkio produktų perdirbimui ir prekybai jais, jeigu laikomasi tam tikrų sąlygų. Nei veikla ūkyje, kurios reikia ruošiant produktą pirmam pardavimui, nei pirminės produkcijos gamintojo pirmas pardavimas perpardavėjams arba perdirbėjams, nei bet kokia produkto paruošimo pirmam pardavimui veikla taikant šį reglamentą neturėtų būti laikoma perdirbimu ar prekyba;

(12)

šis reglamentas neturėtų būti taikomas pagalbai, kuria siekiama palengvinti nekonkurencingų anglių kasyklų uždarymą pagal 2010 m. gruodžio 10 d. Tarybos sprendimą dėl valstybės pagalbos nekonkurencingų anglių kasyklų uždarymui palengvinti (6). Šis reglamentas turėtų būti taikomas kitų rūšių pagalbai anglių sektoriuje, išskyrus regioninę pagalbą;

(13)

Komisija turėtų užtikrinti, kad leista pagalba neigiamai nepaveiktų prekybos sąlygų taip, jog tai prieštarautų bendros svarbos tikslui. Todėl į šio reglamento taikymo sritį neturėtų būti įtraukta pagalba, suteikta pagalbos gavėjui, kuriam išduotas vykdomasis raštas sumoms išieškoti pagal ankstesnį Komisijos sprendimą, kuriame pagalba skelbiama neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka, išskyrus pagalbos schemas tam tikrų gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti;

(14)

šis reglamentas neturėtų būti taikomas pagalbai, suteiktai sunkumų patiriančioms įmonėms, kadangi tokia pagalba turėtų būti vertinama pagal 2004 m. spalio 1 d. Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (7), kurių galiojimas pratęstas Komisijos komunikatu dėl 2004 m. spalio 1 d. Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti taikymo pratęsimo (8), arba jas pakeisiančias gaires siekiant išvengti, kad jos bus apeitos, išskyrus pagalbos schemas tam tikrų gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti. Siekiant suteikti teisinio tikrumo, tikslinga nustatyti aiškius kriterijus, pagal kuriuos nereikia vertinti visų įmonės padėties ypatybių, kad būtų nustatyta, ar taikant šį reglamentą įmonė laikoma patiriančia sunkumų;

(15)

valstybės pagalbos teisės vykdymo užtikrinimas labai priklauso nuo valstybių narių bendradarbiavimo. Todėl valstybės narės turėtų imtis visų reikiamų priemonių užtikrinti, kad būtų laikomasi šio reglamento, įskaitant individualios pagalbos, suteiktos pagal schemas, kurioms taikoma bendroji išimtis, atitiktį;

(16)

dėl didelės neigiamo poveikio prekybos sąlygoms rizikos, dideles pagalbos sumas, skirtas arba individualiai, arba sumuojant, Komisija turėtų vertinti gavusi apie jas pranešimą. Todėl atsižvelgiant į atitinkamą pagalbos kategoriją ir tikėtiną poveikį prekybos sąlygoms, reikėtų nustatyti kiekvienos kategorijos pagalbos, kuriai taikomas šis reglamentas, ribas. Bet kokiai tokias ribas viršijančiai pagalbai toliau turėtų būti taikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti. Šiame reglamente nustatytos ribos neturėtų būti apeinamos dirbtinai išskaidant pagalbos schemas arba pagalbos projektus į kelias panašius ypatumus, tikslus arba pagalbos gavėjus turinčias pagalbos schemas arba projektus;

(17)

siekiant užtikrinti skaidrumą, vienodas sąlygas ir veiksmingą kontrolę, šis reglamentas turėtų būti taikomas tik pagalbai, kurios bendrąjį subsidijos ekvivalentą įmanoma tiksliai apskaičiuoti ex ante be rizikos vertinimo (skaidriai pagalbai). Šiuo reglamentu turėtų būti apibrėžtos sąlygos, kuriomis tam tikros konkrečios pagalbos priemonės, kaip antai paskolos, garantijos, mokesčių priemonės, rizikos finansų priemonės ir ypač grąžintini avansai, gali būti laikomos skaidriomis. Kapitalo injekcijos neturėtų būti laikomos skaidria pagalba, nedarant poveikio specialioms rizikos finansams taikomoms sąlygoms ir verslo pradžios pagalbai. Pagalba, kurią sudaro garantijos, turėtų būti laikoma skaidria, jeigu bendrasis subsidijos ekvivalentas apskaičiuotas remiantis saugumo garanto („saugaus uosto“) priemokomis, kurios nustatytos atitinkamos rūšies įmonėms. Komisijos pranešime dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo garantijomis suteikiamai valstybės pagalbai (9) nurodytos mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) taikomos metinių priemokų ribos, kurias viršijus valstybės garantija nebūtų laikoma pagalba;

(18)

siekiant užtikrinti, kad pagalba būtų būtina ir skatintų toliau plėtoti veiklą ar projektus, šis reglamentas neturėtų būti taikomas pagalbai veiklai, kurią pagalbos gavėjas vykdytų ir tuo atveju, jei pagalba nebūtų suteikta. Reikalavimas pranešti apie pagalbą pagal šį reglamentą neturėtų būti taikomas, tik jeigu su remiamu projektu ar veikla susiję darbai buvo pradėti po to, kai pagalbos gavėjas pateikė rašytinę paraišką gauti pagalbą;

(19)

teikdama bet kokią ad hoc pagalbą, kuriai taikomas šis reglamentas, pagalbos gavėjui, kuris yra didelė įmonė, valstybė narė turėtų įsitikinti, kad ne tik laikomasi sąlygų, susijusių su skatinamuoju poveikiu, kuris taikomas pagalbos gavėjams, kurie yra MVĮ, bet ir kad pagalbos gavėjas vidiniame dokumente išanalizavo remiamo projekto ar veiklos perspektyvumą tuo atveju, jei pagalba bus suteikta, ir tuo atveju, jei pagalba nebus suteikta. Valstybė narė turėtų patikrinti, ar tame vidiniame dokumente patvirtinama, kad iš esmės padidėja projekto ir (arba) veiklos mastas, kad iš esmės padidėja visa suma, kurią pagalbos gavėjas išleidžia subsidijuojam projektui arba veiklai, arba kad iš esmės paspartėja susijusio projekto ir (arba) veiklos užbaigimas. Turėtų būti laikoma, kad regioninė pagalba turi skatinamąjį poveikį, jeigu investicinis projektas nebūtų buvęs įgyvendintas atitinkamame remiamame regione, jeigu pagalba nebūtų buvusi suteikta;

(20)

automatinėms pagalbos schemoms mokesčių lengvatų forma toliau turėtų būti taikoma speciali skatinamojo poveikio sąlyga dėl to, kad šios rūšies pagalba teikiama pagal kitokias nei kitų kategorijų pagalbai taikomas procedūras. Tokios schemos turėtų būti patvirtintos dar prieš pradedant su remiamu projektu ar veikla susijusius darbus. Tačiau ši sąlyga neturėtų būti taikoma fiskalinių teisių perėmimo schemoms, jeigu veiklai jau buvo taikomos ankstesnės fiskalinės schemos mokesčių lengvatų forma. Vertinant tokių schemų skatinamąjį poveikį, labai svarbus yra momentas, kada mokesčių priemonė pirmą kartą buvo nustatyta pirminėje schemoje, kurią paskui pakeitė teisių perėmimo schema;

(21)

kiek tai susiję su regionine veiklos pagalba, regionine miesto plėtros pagalba, pagalba MVĮ gauti finansavimą, nepalankias sąlygas darbo rinkoje turinčių asmenų įdarbinimo pagalba, neįgaliųjų užimtumo pagalba ir pagalba neįgaliųjų užimtumo papildomoms išlaidoms kompensuoti, pagalba aplinkosaugos mokesčių lengvatų forma, pagalba tam tikrų gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti, socialine pagalba atokių regionų gyventojų transportui ir pagalba kultūrai ir paveldo išsaugojimui, į reikalavimą dėl skatinamojo poveikio egzistavimo neatsižvelgiama arba turėtų būti daroma prielaida, kad jo laikomasi, jeigu tenkinamos šiame reglamente šių kategorijų pagalbai nustatytos specialiosios sąlygos;

(22)

siekiant užtikrinti, kad pagalba būtų proporcinga ir neviršytų būtinos sumos, didžiausios pagalbos sumos, kai tik įmanoma, turėtų būti išreiškiamos pagalbos intensyvumu pagal nustatytas tinkamas finansuoti išlaidas. Kai didžiausio pagalbos intensyvumo neįmanoma nustatyti, nes negalima nustatyti tinkamų finansuoti išlaidų, arba siekiant nedidelėms sumoms numatyti paprastesnes priemones, turėtų būti nustatytos didžiausios pagalbos sumos, išreikštos nominalia suma, kad būtų užtikrintas pagalbos priemonių proporcingumas. Atsižvelgiant į Komisijos patirtį, turėtų būti nustatytas tokio lygio pagalbos intensyvumas ar didžiausios pagalbos sumos, kad būtų iki minimumo sumažinti konkurencijos iškraipymai remiamame sektoriuje ir kartu tinkamai sprendžiama rinkos nepakankamumo ar sanglaudos problema. Regioninės investicinės pagalbos atveju pagalbos intensyvumas turėtų atitikti leistiną pagalbos intensyvumą pagal regioninės pagalbos žemėlapius;

(23)

apskaičiuojant pagalbos intensyvumą, turėtų būti įtraukiamos tik tinkamos finansuoti išlaidos. Pagal reglamentą išimtis netaikoma pagalbai, kuri viršija atitinkamą pagalbos intensyvumą dėl įtrauktų netinkamų finansuoti išlaidų. Tinkamos finansuoti išlaidos turėtų būti nustatytos remiantis aiškiais, tiksliais ir atnaujintais patvirtinamaisiais dokumentais. Visi naudojami skaičiai turėtų būti imami prieš bet kokį mokesčių ar kitokios rinkliavos atskaitymą. Pagalba, išmokama keliomis dalimis, turėtų būti diskontuojama iki jos vertės suteikimo metu. Tinkamos finansuoti išlaidos taip pat turėtų būti diskontuojamos iki jų vertės suteikimo metu. Palūkanų norma, naudojama diskontuojant ir apskaičiuojant pagalbos sumą tuo atveju, kai pagalba teikiama ne dotacijos forma, turėtų būti atitinkamai diskonto norma ir orientacinė norma, taikoma suteikimo metu, kaip nustatyta Komisijos komunikate dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo pakeitimo (10). Kai pagalba teikiama suteikiant mokesčių lengvatas, pagalbos dalys turėtų būti diskontuojamos remiantis diskonto normomis, taikytinomis įvairiu metu, kai įsigalioja mokesčių lengvatos. Turėtų būti skatinama naudoti pagalbą grąžintinų avansų forma, kadangi tokios rizikos pasidalijimo priemonės leidžia sustiprinti skatinamąjį pagalbos poveikį. Todėl tikslinga nustatyti, kad, kai pagalba teikiama grąžintinų avansų forma, šiame reglamente nustatyti taikomi pagalbos intensyvumo dydžiai gali būti padidinti, išskyrus regioninės pagalbos atveju, kadangi išimtis šios rūšies pagalbai gali būti taikoma, tik jeigu pagalba atitinka patvirtintus žemėlapius;

(24)

ateityje mokėtinų mokesčių lengvatų atveju taikytina diskonto norma ir tiksli pagalbos dalių suma gali būti iš anksto nežinoma. Tokiais atvejais valstybės narės, neviršydamos taikomo pagalbos intensyvumo, turėtų iš anksto nustatyti diskontuotos pagalbos vertės viršutinę ribą. Vėliau, sužinojus pagalbos dalies sumą tam tikrą konkrečią dieną, diskontuoti galima remiantis tuo metu taikoma diskonto norma. Kiekvienos pagalbos dalies diskontuota vertė turėtų būti atskaityta iš bendros didžiausios sumos (apribotos sumos);

(25)

siekiant nustatyti, ar laikomasi šiame reglamente nustatytų pranešimo ribų ir didžiausio pagalbos intensyvumo, reikėtų atsižvelgti į bendrą remiamai veiklai ar projektui valstybės skiriamų valstybės pagalbos priemonių sumą. Be to, šiame reglamente turėtų būti įvardytos aplinkybės, kuriomis galima sumuoti įvairių kategorijų pagalbą. Pagalba, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis, gali būti sumuojama su bet kokia kita suderinama pagalba, kuriai pagal kitą reglamentą taikoma išimtis arba kuri yra patvirtinta Komisijos, jeigu tos priemonės yra susijusios su skirtingomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, kurias galima nustatyti. Jeigu skirtingi pagalbos šaltiniai yra susiję su tomis pačiomis – iš dalies ar visiškai – sutampančiomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, kurias galima nustatyti, sumuoti turėtų būti leidžiama iki didžiausio pagalbos intensyvumo ar pagalbos sumos, pagal šį reglamentą taikomos tokiai pagalbai. Šiame reglamente taip pat turėtų būti nustatytos specialiosios pagalbos priemonių, kurių tinkamas finansuoti išlaidas galima nustatyti ir kurių tinkamų finansuoti išlaidų negalima nustatyti, sumavimo, sumavimo su de minimis pagalba ir sumavimo su pagalba, skiriama neįgaliesiems darbuotojams, taisyklės. De minimis pagalba dažnai nesuteikiama tam tikroms tinkamoms finansuoti išlaidoms, kurias galima nustatyti, arba su jomis nesiejama. Tokiu atveju turėtų būti galima laisvai sumuoti de minimis pagalbą su valstybės pagalba, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis. Tačiau jeigu de minimis pagalba suteikiama toms pačioms tinkamoms finansuoti išlaidoms, kurias galima nustatyti, kaip ir valstybės pagalba, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis, sumuoti turėtų būti leidžiama tik iki šio reglamento III skyriuje nustatyto tinkamų finansuoti išlaidų didžiausio pagalbos intensyvumo;

(26)

Sąjungos finansavimas, kurį centralizuotai valdo Sąjungos institucijos, agentūros, bendrosios įmonės ar kitos įstaigos ir kurio tiesiogiai ar netiesiogiai nekontroliuoja valstybės narės, nėra valstybės pagalba. Kai toks Sąjungos finansavimas yra derinamas su valstybės pagalba, nustatant, ar laikomasi pranešimo ribų ir didžiausio pagalbos intensyvumo, turėtų būti atsižvelgiama tik į pastarąjį elementą, su sąlyga, kad suteikto viešojo finansavimo, susijusio su tomis pačiomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, visa suma neviršija palankiausios finansavimo normos, nustatytos taikomose Sąjungos teisės taisyklėse;

(27)

atsižvelgiant į tai, kad valstybės pagalba, kaip nustatyta Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje, iš esmės yra draudžiama, visoms šalims svarbu turėti galimybę patikrinti, ar pagalba yra suteikta laikantis taikytinų taisyklių. Taigi, siekiant teisingai taikyti Sutartyje nustatytas taisykles, labai svarbu užtikrinti valstybės pagalbos skaidrumą, kuris leidžia užtikrinti geresnę atitiktį, geresnę atskaitomybę, tarpusavio peržiūrą ir galiausiai veiksmingesnes viešąsias išlaidas. Siekiant užtikrinti skaidrumą, turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės regioniniu arba nacionaliniu lygmeniu sukurtų išsamias valstybės pagalbos svetaines, kuriose būtų teikiama informacijos apie kiekvieną pagalbos priemonę, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis, santrauka. Ši pareiga turėtų būti sąlyga, pagal kurią užtikrinamas individualios pagalbos suderinamumas su vidaus rinka. Laikantis standartinės informacijos skelbimo praktikos pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/37/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (11), turėtų būti naudojama standartinė forma, kuri leidžia vykdyti informacijos paiešką, ją parsisiųsti ir lengvai paskelbti internete. Komisijos svetainėje turėtų būti skelbiamos nuorodos į visų valstybių narių valstybės pagalbos svetaines. Pagal Reglamento (EB) Nr. 994/98 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) Nr. 733/2013, 3 straipsnį informacijos apie kiekvieną pagalbos priemonę, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis, santrauka turėtų būti skelbiama Komisijos svetainėje;

(28)

siekiant užtikrinti veiksmingą pagalbos priemonių kontrolę pagal Reglamentą (EB) Nr. 994/98 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) Nr. 733/2013, tikslinga nustatyti valstybių narių informacijos apie pagalbos priemones, kurioms pagal šį reglamentą pritaikyta išimtis, ir apie šio reglamento taikymą teikimo reikalavimus. Be to, tikslinga nustatyti duomenų apie pagalbą, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis, saugojimo valstybėse narėse taisykles, atsižvelgiant į 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (12), 15 straipsnyje nustatytą senaties terminą;

(29)

siekiant padidinti šiame reglamente išdėstytų suderinamumo sąlygų veiksmingumą, turėtų būti numatyta galimybė Komisijai atšaukti bendrosios išimties taikymą būsimoms pagalbos priemonėms, jeigu nesilaikoma šių reikalavimų. Turėtų būti numatyta galimybė Komisijai apriboti bendrosios išimties atšaukimo taikymą tam tikrų rūšių pagalbai, tam tikriems pagalbos gavėjams arba pagalbos priemonėms, priimtoms tam tikrų valdžios institucijų, kai šio reglamento nesilaikymas paveikia tik ribotą priemonių grupę arba tam tikras valdžios institucijas. Toks tikslinis atšaukimas turėtų būti proporcinga taisomoji priemonė, tiesiogiai susijusi su nustatytu šio reglamento nesilaikymo atveju. Nesilaikant I ir III skyriuose nustatytų bendrųjų suderinamumo sąlygų suteiktai pagalbai šis reglamentas netaikomas, todėl tokia pagalba yra neteisėta ir ją Komisija nagrinės pagal Reglamente (EB) Nr. 659/1999 nustatytą atitinkamą procedūrą. Jeigu nesilaikoma II skyriaus reikalavimų, bendrosios išimties taikymo būsimoms pagalbos priemonėms atšaukimas nekeičia fakto, kad ankstesnėms priemonėms, atitinkančioms šį reglamentą, buvo taikoma bendroji išimtis;

(30)

siekiant panaikinti skirtumus, dėl kurių gali būti iškraipyta konkurencija, ir palengvinti MVĮ skirtų įvairių Sąjungos ir nacionalinių iniciatyvų koordinavimą, taip pat siekiant užtikrinti administracinį aiškumą ir teisinį tikrumą, šiame reglamente MVĮ apibrėžtis turėtų būti pagrįsta apibrėžtimi, pateikta 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB dėl mikro, mažų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (13);

(31)

regionine pagalba šalinamos kliūtys palankių sąlygų neturinčiuose regionuose ir taip remiama valstybių narių ir visos Sąjungos ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda. Regioninės pagalbos paskirtis – skatinti tvarų nepalankiausias sąlygas turinčių vietovių vystymąsi, remiant investicijas ir darbo vietų kūrimą. Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punkto sąlygas tenkinančiose vietovėse regioninė pagalba gali būti skirta siekiant skatinti steigti naujas įmones, didinti esamų įmonių pajėgumą, įvairinti įmonės produkciją arba iš esmės keisti esamos įmonės bendrą gamybos procesą. Atsižvelgiant į tai, kad investuojant vietovėje, tenkinančioje Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkto sąlygas, regioninės kliūtys dideles įmones paveikia mažiau nei MVĮ, reikalavimas pranešti apie regioninę pagalbą didelėms įmonėms turėtų būti netaikomas tik tais atvejais, kai pagalba skiriama pradinėms investicijoms, kuriomis šiose vietovėse remiama nauja ekonominė veikla;

(32)

jeigu regioninės pagalbos schema skirta keliems ekonomikos sektoriams, schemos tikslai ir tikėtinas poveikis gali būti sektoriniai, o ne horizontalieji. Todėl pagalbos konkretiems sektoriams schemoms reikalavimas pranešti turėtų būti taikomas. Vis dėlto Komisija, gavusi pranešimą, pagal taikomas gaires, sistemas ar sprendimus gali įvertinti šių schemų galimą teigiamą poveikį. Visų pirma tai pasakytina apie pagalbos schemas, taikomas ekonominei veiklai anglių sektoriuje, laivų statybos sektoriuje, transporto sektoriuje. Be to, atsižvelgiant į tam tikras plieno ir sintetinių pluoštų sektorių ypatybes laikoma, kad regioninės pagalbos neigiamo poveikio šiuose sektoriuose negalima atsverti teigiamu poveikiu sanglaudai; dėl šių priežasčių regioninės pagalbos šiuose sektoriuose teikti negalima. Galiausiai turizmo ir plačiajuosčio ryšio sektoriai atlieka svarbų vaidmenį valstybių narių ekonomikoje ir apskritai turi didelį teigiamą poveikį regioninei plėtrai. Todėl turizmo veiklai ir plačiajuosčiam ryšiui skirtoms regioninės pagalbos schemoms reikalavimas pranešti neturėtų būti taikomas. Žemės ūkio produktų perdirbimas ir prekyba jais taip pat yra glaudžiai susiję su vietos ir regiono ekonomika ir jiems turėtų būti taikoma bendroji išimtis;

(33)

elektros energijos gamybai, paskirstymui ir infrastruktūrai taikomi konkrečiam sektoriui skirti vidaus rinkos teisės aktai – tai atsispindi kriterijuose siekiant užtikrinti, kad šių sričių pagalba būtų suderinama su vidaus rinka ir derėtų su ES aplinkos apsaugos ir energetikos politika. Tačiau pagal šio reglamento 1 skirsnį teikiama regionine pagalba siekiama ekonominio vystymosi ir sanglaudos tikslų, todėl jai taikomos suderinamumo sąlygos labai skiriasi. Taigi šio reglamento regioninės pagalbos nuostatos neturėtų būti taikomos priemonėms, susijusioms su elektros energijos gamyba, paskirstymu ir infrastruktūra;

(34)

investicijos, leidžiančios įmonėms taikyti griežtesnius nei Sąjungos aplinkos apsaugos standartus arba gerinti aplinkos apsaugą, jeigu Sąjungos standartų nėra, investicijos, skirtos iš anksto prisitaikyti prie būsimų Sąjungos standartų, investicijos į energijos vartojimo efektyvumo priemones, įskaitant pastatų energijos vartojimo efektyvumo projektus, investicijos į užterštų teritorijų atkūrimą ir pagalba aplinkos apsaugos tyrimams atlikti neturi tiesioginio poveikio energijos rinkų veikimui. Tačiau tokios investicijos gali padėti siekti ir Europos Sąjungos regioninės politikos tikslų, ir energijos ir aplinkos apsaugos tikslų. Tokiais atvejais galima taikyti šio reglamento nuostatas, susijusias ir su regionine pagalba, ir su pagalbai aplinkos apsaugai, priklausomai nuo pagrindinio ta priemone siekiamo tikslo;

(35)

siekiant, kad kapitalo investicijų veiksniui nebūtų sudarytos palankesnės sąlygos negu investicijų į darbo sąnaudas veiksniui, reikėtų numatyti galimybę regioninę investicinę pagalbą vertinti remiantis arba investicinėmis išlaidomis, arba darbo užmokesčio išlaidomis, susidariusiomis dėl investiciniu projektu tiesiogiai sukurtų darbo vietų;

(36)

reikalavimas pranešti turėtų būti taikomas regioninei investicinei pagalbai, jeigu ji skiriama gavėjui, kuris nutraukė tapačią arba panašią veiklą Europos ekonominėje erdvėje per dvejus metus prieš pateikdamas paraišką gauti regioninę investicinę pagalbą arba paraiškos gauti pagalbą pateikimo metu turi konkrečių planų nutraukti tokią veiklą ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pradinės investicijos, dėl kurios prašoma pagalbos, atitinkamoje vietovėje pabaigos;

(37)

Komisija įgijo nemažai patirties taikydama Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a ir c punktus regioninei veiklos pagalbai prekių, pagamintų atokiausiuose regionuose arba retai apgyvendintose vietovėse, ir prekių, kurios toliau perdirbamos tose vietovėse, transporto išlaidoms ir atokiausiuose regionuose įsisteigusių pagalbos gavėjų papildomoms gamybos ir veiklos išlaidoms (kitoms nei papildomos transporto išlaidos) kompensuoti. Kadangi yra kompensacijos permokos už transporto išlaidas rizika dėl papildomos paramos pagal POSEI programas žemės ūkio sektoriuje ir kadangi negalima atmesti galimybės, kad kai kurie žemės ūkio produktai nėra gaminami kitoje vietovėje, žemės ūkio sektorius į regioninę veiklos pagalbą neturėtų būti įtraukiamas siekiant pagal šį reglamentą kompensuoti papildomas atokiausiuose regionuose arba retai apgyvendintose vietovėse pagamintų prekių transporto išlaidas. Regioninė veiklos pagalba papildomoms išlaidoms, kitoms nei papildomos transporto išlaidos, atokiausiuose regionuose kompensuoti turėtų būti laikoma suderinama su vidaus rinka ir jai gali būti netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, tik jeigu tokios pagalbos dydis apribotas iki 15 % bendrosios pridėtinės vertės, kurią pagalbos gavėjas kasmet sukuria atitinkamame atokiausiame regione, arba iki 25 % pagalbos gavėjo metinių darbo sąnaudų atitinkamame atokiausiame regione, arba iki 10 % pagalbos gavėjo metinės apyvartos atitinkamame atokiausiame regione. Jeigu pagalba neviršija sumos, susidariusios dėl vieno iš tų alternatyvių metodų papildomoms veiklos išlaidoms (kitoms nei transporto išlaidoms) nustatyti, ji gali būti laikoma pateisinama dėl indėlio į regioninę plėtrą ir proporcinga kliūtims, su kuriomis atokiausiuose regionuose susiduria įmonės;

(38)

miesto plėtros pagalba šalinamos miesto vietovėse, kurios yra regioninės pagalbos žemėlapyje nustatytose remiamose vietovėse, susikaupusios ekonominės, aplinkos ir socialinės problemos ir padedama didinti valstybių narių ir visos Sąjungos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą. Rinkos nepakankamumas, kuris turi būti šalinamas miesto plėtros pagalba, yra susijęs su miesto plėtros finansavimo sąlygomis, integruotosios miesto plėtros strategijos nebuvimu, finansavimo trūkumu, dėl kurio reikia labiau paremti ribotus viešuosius išteklius, ir labiau komercinio požiūrio į miesto vietovių atnaujinimą poreikiu. Todėl miesto plėtros pagalbai, kuria remiamas dalyvavimą užtikrinančių, integruotų ir tvarių strategijų rengimas, kad būtų sprendžiamos nustatytos papildomos problemos remiamose vietovėse, turėtų būti taikoma bendroji išimtis;

(39)

strategijos „Europa 2020“ (14) prioritetus atitinkančios investicijos į ekologiškas technologijas ir perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, kurios vykdomos atitinkamame regioninės pagalbos žemėlapyje nustatytose remiamose vietovėse, turėtų būti tinkamos finansuoti didesnėmis pagalbos sumomis skiriant regionines priemokas;

(40)

MVĮ atlieka lemiamą vaidmenį kuriant darbo vietas ir, bendresne prasme, padeda užtikrinti socialinį stabilumą ir ekonominį vystymąsi. Tačiau jų plėtrai gali kliudyti rinkos nepakankamumas, dėl kurio šioms MVĮ kyla toliau nurodytų būdingų kliūčių. Dažnai MVĮ sunku gauti kapitalo ar paskolų, atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose finansų rinkose vengiama rizikuoti, ir į ribotas užtikrinimo priemones, kurias šios įmonės sugeba pasiūlyti. Be to, dėl ribotų išteklių joms gali būti sunku gauti informacijos, ypač informacijos apie naujas technologijas ir potencialias rinkas. Siekiant palengvinti MVĮ ekonominės veiklos vystymąsi, išimtis pagal šį reglamentą turėtų būti taikoma tam tikrų kategorijų pagalbai, kai ji suteikta MVĮ. Šių kategorijų pagalba turėtų visų pirma apimti investicinę pagalbą MVĮ ir pagalbą MVĮ dalyvavimui mugėse;

(41)

Europos teritorinio bendradarbiavimo (ETB) projektuose, kuriems taikomas 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1299/2013 dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų (15), dalyvaujančioms MVĮ dažnai sunku finansuoti papildomas išlaidas, susidariusias dėl bendradarbiavimo su skirtinguose regionuose ir valstybėse narėse arba trečiosiose šalyse esančiais partneriais. Atsižvelgiant į ETB, kaip sanglaudos politikos tikslo, kuriuo užtikrinama skirtingų valstybių narių arba trečiųjų šalių nacionalinių, regioninių bei vietos veikėjų bendrų veiksmų įgyvendinimo ir politikos mainų sistema, svarbą, šiuo reglamentu turėtų būti šalinami tam tikri sunkumai, kylantys ETB projektams, siekiant palengvinti šių projektų atitiktį valstybės pagalbos taisyklėms. ETB aktualūs klausimai, kurie turėtų būti sprendžiami šiuo reglamentu, yra susiję su taikytinu regioninės pagalbos ETB projektams intensyvumu, MVĮ bendradarbiavimo išlaidomis, susijusiomis su ETB projektais, ir su skelbimo bei informavimo, ataskaitų teikimo ir duomenų saugojimo kontrolės tikslais įpareigojimais;

(42)

atsižvelgiant į konkrečias kliūtis ir į MVĮ skirtumus, gali būti taikomas skirtingas pagrindinis pagalbos intensyvumas ir skirtingos priemokos;

(43)

remiantis patirtimi, įgyta taikant Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos rizikos kapitalo investicijoms į MVĮ (16) skatinti, akivaizdu, kad Sąjungoje yra konkretus rizikos kapitalo rinkos nepakankamumas, susijęs su tam tikrų rūšių investicijomis skirtingais įmonių plėtros etapais. Toks rinkos nepakankamumas atsiranda dėl netobulo rizikos kapitalo pasiūlos ir paklausos derinimo. Dėl to rinkoje teikiamo rizikos kapitalo lygis gali būti pernelyg mažas ir, nepaisant vertingo verslo modelio ir augimo perspektyvų, įmonės negauna finansavimo. Pagrindinis rinkos nepakankamumo šaltinis, susijęs su rizikos kapitalo rinkomis, kuris ypač veikia MVĮ galimybes gauti kapitalo ir kuris gali pateisinti viešąją intervenciją, yra nepakankama arba asimetrinė informacija. Tai trukdo ne tik teikti rizikos kapitalą, bet ir kai kurioms MVĮ kliudo gauti skolos finansavimą. Todėl rizikos finansų priemonėms, kuriomis siekiama pritraukti privataus kapitalo, kad būtų galima teikti rizikos finansus nebiržinėms MVĮ, turinčioms finansavimo trūkumą, ir kuriomis užtikrinama, kad sprendimais dėl finansavimo būtų siekiama pelno, o finansų tarpininkai būtų valdomi komerciniu pagrindu, tam tikromis sąlygomis reikalavimas pranešti neturėtų būti taikomas;

(44)

verslo pradžios pagalbai mažosioms įmonėms, pagalbai MVĮ skirtoms alternatyvioms prekybos platformoms ir pagalbai su MVĮ žvalgymu susijusioms išlaidoms kompensuoti taip pat neturėtų būti taikomas reikalavimas pranešti tam tikromis sąlygomis;

(45)

pagalba moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijų pagalba gali prisidėti prie tvaraus ekonomikos augimo, padidinti konkurencingumą ir skatinti užimtumą. Patirtis taikant Reglamentą (EB) Nr. 800/2008 ir Bendrijos valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, taikomajai veiklai ir naujovių diegimui sistemą (17) patvirtina, kad rinkos nepakankamumas gali trukdyti rinkai pasiekti optimalių rezultatų ir gali nulemti neveiksmingumą, susijusį su išorės veiksniais, viešosiomis gėrybėmis ir (arba) žinių sklaida, nepakankama bei asimetrine informacija ir koordinavimo bei tinklo sutrikimais;

(46)

MVĮ gali būti sunku pasinaudoti naujais technologinės plėtros rezultatais, žinių perdavimu ar aukštos kvalifikacijos darbuotojais. Tas problemas galima pašalinti skiriant pagalbą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams, galimybių studijoms atlikti ir inovacijų pagalbą MVĮ, įskaitant pagalbą, skirtą pramoninės nuosavybės teisių išlaidoms padengti, todėl jai tam tikromis sąlygomis neturėtų būti taikomas reikalavimas pranešti;

(47)

kiek tai susiję su pagalba mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams, visa remiama mokslinių tyrimų projekto dalis turėtų būti priskiriama prie fundamentinių tyrimų, pramoninių tyrimų ar bandomosios taikomosios veiklos kategorijos. Kai projektas apima įvairias užduotis, reikėtų nurodyti, prie kurios iš tų kategorijų priskiriama kiekviena tokia užduotis, arba kad ji nepriskiriama prie nė vienos iš tų kategorijų. Toks priskyrimas nebūtinai turi būti atliekamas chronologiškai, po tam tikro laiko nuo fundamentinių tyrimų nuosekliai pereinant prie rinkai artimesnės veiklos. Todėl tam tikrą vėlesniu projekto etapu atliktą užduotį galima priskirti prie pramoninių tyrimų. Taip pat ir bet kuri veikla, atlikta ankstesniu projekto etapu, gali būti priskiriama prie bandomosios taikomosios veiklos. Remiama projekto dalis taip pat gali apimti galimybių studijas rengiantis mokslinių tyrimų veiklai;

(48)

novatoriškiems tyrimams ir inovacijoms vis dažniau reikia aukštos kokybės mokslinių tyrimų infrastruktūrų, nes jos pritraukia pasaulinio lygio talentingus specialistus ir yra labai svarbios remiant naujas informacines ir ryšių technologijas bei bazines didelio poveikio technologijas. Viešosios mokslinių tyrimų infrastruktūros turėtų toliau būti saistomos partnerystės ryšiais su pramoninius tyrimus vykdančiais subjektais. Galimybė naudotis viešosiomis lėšomis finansuojamomis mokslinių tyrimų infrastruktūromis turėtų būti suteikta skaidriai, be diskriminacijos ir rinkos sąlygomis. Jeigu šių sąlygų nesilaikoma, pagalbos priemonei neturėtų būti taikoma reikalavimo pranešti išimtis. Konkreti mokslinių tyrimų infrastruktūra gali priklausyti kelioms šalims, gali būti kelių šalių eksploatuojama ir naudojama, ir viešieji subjektai bei įmonės infrastruktūra gali naudotis bendradarbiaudami;

(49)

mokslinių tyrimų infrastruktūros gali vykdyti tiek ekonominę, tiek neekonominę veiklą. Siekiant išvengti, kad valstybės pagalba nebūtų teikiama ekonominei veiklai viešosiomis lėšomis finansuojant neekonominę veiklą, ekonominės ir neekonominės veiklos finansavimo išlaidos turėtų būti aiškiai atskirtos. Jeigu infrastruktūra naudojama ir ekonominei, ir neekonominei veiklai, su neekonomine infrastruktūros veikla susijusių išlaidų finansavimas iš valstybės išteklių nėra valstybės pagalba. Viešajam finansavimui valstybės pagalbos taisyklės taikomos, tik jeigu juo padengiamos su ekonomine veikla susijusios išlaidos. Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi pranešimo ribų ir didžiausio pagalbos intensyvumo, turėtų būti atsižvelgiama tik į pastarąsias išlaidas. Jeigu infrastruktūra beveik išskirtinai naudojama neekonominei veiklai, jai finansuoti gali būti netaikomos visos valstybės pagalbos taisyklės, jeigu ji yra naudojama tiktai pagalbinei ekonominei veiklai, t. y. tokiai veiklai, kuri yra tiesiogiai susijusi su infrastruktūros eksploatavimu ir yra tam reikalinga arba yra neatsiejama nuo pagrindinio infrastruktūros naudojimo neekonominiais tikslais ir yra riboto masto. Turėtų būti laikoma, kad taip yra, jeigu ekonominei veiklai naudojamos tos pačios priemonės (pvz., medžiagos, įrenginiai, darbas ir pagrindinis kapitalas), o kiekvienais metais tokiai ekonominei veiklai skirtas pajėgumas neviršija 20 % mokslinių tyrimų infrastruktūros bendro metinio pajėgumo;

(50)

pagalba inovacijų grupėms siekiama pašalinti su koordinavimo problemomis susijusį rinkos nepakankamumą, dėl kurio sunku kurti inovacijų grupes arba grupių viduje apribojama sąveika ir žinių srautai. Valstybės pagalba galima arba remti investicijas į atviras ir inovacijų grupių bendrai naudojamas infrastruktūras, arba remti tokių grupių veiklą, kad sustiprėtų bendradarbiavimas, tinklų veikla ir mokymas. Tačiau veiklos pagalba inovacijų grupėms turėtų būti leidžiama tik laikinai nustatytą laikotarpį, ne ilgesnį kaip 10 metų. Visos suteiktos pagalbos sumos ir visų tinkamų finansuoti išlaidų santykis per pagalbos suteikimo laikotarpį neturėtų viršyti 50 %;

(51)

diegti procesų ir organizacines inovacijas gali trukdyti rinkos nepakankamumas, susijęs su nepakankama informacija ir teigiamu išoriniu poveikiu, kuriam pašalinti reikėtų imtis specialių priemonių. Pagalba tokios rūšies inovacijoms iš esmės yra svarbi MVĮ, nes joms kyla sunkumų, kurie gali apriboti jų gebėjimą pagerinti gamybos arba pateikimo būdus arba pastebimai pagerinti verslo praktiką, darbo vietos organizavimą ir išorės santykius. Kad vykdant procesų ir organizacinių inovacijų diegimą didelės įmonės būtų skatinamos bendradarbiauti su MVĮ, taikant pagalbos priemones, kuriomis remiamos didelių įmonių tokiai veiklai skirtos išlaidos, taip pat turėtų būti galima tam tikromis sąlygomis pasinaudoti bendrosios išimties reglamentu;

(52)

pagrindinis Sąjungos ir jos valstybių narių ekonominės bei socialinės politikos tikslas – nepalankias sąlygas darbo rinkoje turinčių asmenų ir neįgaliųjų mokymo bei įdarbinimo ir užimtumo skatinimas;

(53)

mokymas dažniausiai turi teigiamą išorinį poveikį visai visuomenei, kadangi parengiama daugiau kvalifikuotų darbuotojų, kuriuos gali pasirinkti kitos įmonės, didėja Sąjungos pramonės konkurencingumas, be to, mokymas yra svarbus Sąjungos užimtumo strategijos formavimo veiksnys. Todėl mokymo rėmimo pagalbai tam tikromis sąlygomis reikalavimas pranešti neturėtų būti taikomas. Atsižvelgiant į konkrečias kliūtis, kurios kyla MVĮ, ir didesnes santykines išlaidas, kurias jos privalo padengti investuodamos į mokymą, turėtų būti padidintas pagalbos, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis, intensyvumas, kai ji teikiama MVĮ. Be to, turėtų būti padidintas pagalbos, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis, intensyvumas, jeigu mokymas teikiamas nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintiems asmenims ar neįgaliesiems darbuotojams. Mokymo jūrų transporto sektoriuje ypatumai pateisina specifinį požiūrį į šį sektorių;

(54)

tam tikrų kategorijų nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintiems asmenims ir neįgaliesiems dar labai sunku patekti į darbo rinką ir joje likti. Todėl valdžios institucijos gali taikyti priemones, kuriomis įmonės skatinamos didinti šių kategorijų asmenų, visų pirma jaunimo, užimtumo lygį. Kadangi užimtumo išlaidos – tai įprasta bet kurios įmonės veiklos išlaidų dalis, nepalankias sąlygas darbo rinkoje turinčių asmenų ir neįgaliųjų užimtumo pagalba turėtų teigiamą poveikį šių kategorijų asmenų užimtumo lygiui, o ne vien leistų įmonėms paprasčiausiai sumažinti išlaidas, kurias priešingu atveju jos turėtų padengti. Todėl tais atvejais, kai tikėtina, kad tokia pagalba padės šių kategorijų asmenims patekti ar grįžti į darbo rinką ir joje likti, jai neturėtų būti taikomas reikalavimas pranešti. Kaip nustatyta Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2010–2020 m. Europos strategija dėl negalios. Tolesnis siekis kurti Europą be kliūčių“ (18), pagrindiniai ES strategijos dėl negalios elementai apima kovą su diskriminacija, lygias galimybes ir aktyvios įtraukties priemones, taip pat atspindi Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, kurios šalimis yra ES ir dauguma valstybių narių. Šiame reglamente pagalba neįgaliesiems darbuotojams turėtų būti nurodoma pagal konvencijos 1 straipsnį;

(55)

kaip išdėstyta Komisijos komunikate „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (19), tvarus augimas siekiant tausiau išteklius naudojančios, ekologiškesnės ir konkurencingesnės ekonomikos yra vienas iš augimo strategijos „Europa 2020“ tikslo – pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo, pagrindinių ramsčių. Tvarus vystymasis, be kita ko, yra pagrįstas aukšto lygio aplinkos apsauga ir jos kokybės gerinimu. Aplinkos apsaugos srities problema – rinkos nepakankamumas, dėl kurio įprastomis rinkos sąlygomis įmonės nebūtinai gali būti skatinamos mažinti savo pačių taršą, nes ją taip mažindamos jos gali turėti daugiau išlaidų be atitinkamos naudos. Jei įmonės neįpareigojamos internalizuoti taršos išlaidų, jas tenka padengti visai visuomenei;

(56)

tokį rinkos nepakankamumą galima pašalinti įvedant privalomus aplinkos apsaugos standartus. Aukštesnį aplinkos apsaugos lygį galima užtikrinti investicijomis, kuriomis skatinama taikyti griežtesnius standartus nei Sąjungos privalomieji. Siekiant paskatinti įmones gerinti aplinkos apsaugą ir taikyti griežtesnius standartus nei Sąjungos privalomieji, šios srities valstybės pagalbai turėtų būti taikoma bendroji išimtis. Siekiant išvengti, kad valstybės narės nenorėtų diegti privalomų nacionalinių standartų, kurie yra griežtesni nei atitinkami Sąjungos standartai, tokiai valstybės pagalbai turėtų būti taikoma išimtis, nepriklausomai nuo to, ar taikomi privalomi nacionaliniai standartai yra griežtesni nei Sąjungos standartai;

(57)

iš esmės pagalba neturėtų būti teikiama, jeigu įvykdžius investicijas įmonės laikytųsi jau priimtų, bet dar neįsigaliojusių Sąjungos standartų. Tačiau dėl valstybės pagalbos įmonės gali pagerinti savo su aplinkos apsauga susijusį elgesį, jeigu tokia valstybės pagalba skatina įmones iš anksto prisitaikyti prie būsimų Sąjungos standartų prieš jiems įsigaliojant ir jeigu tokie standartai netaikomi atgaline data. Pagalba įmonėms prisitaikyti prie būsimų Sąjungos standartų galima greičiau užtikrinti aukšto lygio aplinkos apsaugą, todėl tokiai pagalbai turėtų būti taikoma išimtis;

(58)

strategijoje „Europa 2020“ ES nustatė tikslą iki 2020 m. energijos vartojimo efektyvumą padidinti 20 % ir visų pirma priėmė 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (20), kurioje nustatyta bendra energijos vartojimo efektyvumo skatinimo Sąjungoje sistema siekiant bendro tikslo – sutaupyti bent 20 % Sąjungos pirminės energijos suvartojimo. Kad tuos tikslus būtų lengviau pasiekti, bendroji išimtis turėtų būti taikoma priemonėms, kuriomis remiamas energijos vartojimo efektyvumas, didelio naudingumo kogeneracija, taip pat didelio energinio efektyvumo centralizuotas šilumos ir vėsumos tiekimas;

(59)

pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės atitinka strategijos „Europa 2020“ perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos prioritetus. Dėl to, kad trūksta integruoto požiūrio į pastatų energijos vartojimo efektyvumą, dažnai gali būti susiduriama su tokių investicijų finansavimo trūkumu, dėl kurio reikėtų labiau paremti ribotus viešuosius išteklius. Todėl valstybės narės turėtų turėti galimybę paremti investicijas į pastatų energijos vartojimo efektyvumą suteikdamos pagalbą tiesioginių dotacijų forma pastatų savininkams arba nuomininkams pagal bendrąsias nuostatas dėl energijos vartojimo efektyvumo, taip pat ir paskolų bei garantijų forma per finansų tarpininkus, atrinktus taikant skaidrų atrankos mechanizmą pagal specialiąsias pastatų energijos vartojimo efektyvumo projektų nuostatas;

(60)

kad būtų pasiekti Sąjungos atsinaujinančiosios energijos tikslai, nustatyti 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančioje bei vėliau panaikinančioje Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (21), ir tai, kad reikia papildomos paramos tokiai reglamentavimo sistemai kaip Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema pagal 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, nustatančią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 96/61/EB (22), pagalbai, kuri suteikiama investicijoms, kuriomis remiama atsinaujinančių išteklių energijos gamyba, turėtų būti taikoma bendroji išimtis;

(61)

atsižvelgiant į nedidelius prekybos ir konkurencijos iškraipymus, bendroji išimtis taip pat turėtų būti taikoma veiklos pagalbai atsinaujinančiąją energiją gaminantiems mažos galios įrenginiams pagal tiksliai apibrėžtas sąlygas. Veiklos pagalbai didelės galios įrenginiams bendroji išimtis turėtų būti taikoma tada, kai konkurencijos iškraipymai yra nedideli. Todėl bendroji išimtis tokiai veiklos pagalbai gali būti taikoma, kai ji skiriama naujoms ir novatoriškoms technologijoms, jeigu pagalba teikiama konkurencinio konkurso būdu ir jame galima dalyvauti dėl bent vienos tokios technologijos, naudojant mechanizmą, pagal kurį atsinaujinančių išteklių energijos gamintojams taikomos rinkos kainos. Bendra taip suteiktos pagalbos suma negali viršyti daugiau kaip 5 % planuoto atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos pajėgumo. Visai pagalbai, skiriamai remiantis konkurso procedūra, kurioje galima dalyvauti dėl visų atsinaujinančių išteklių technologijų, turėtų būti taikoma bendroji išimtis. Siekiant apriboti bendrą iškraipomąjį poveikį, veiklos pagalbos schemose iš esmės turėtų būti leidžiama dalyvauti kitoms EEE šalims ir Energijos bendrijos susitariančiosioms šalims. Valstybės narės, prieš leisdamos tarpvalstybinę paramą, raginamos apsvarstyti galimybę nustatyti bendradarbiavimo mechanizmą. Kai tokio bendradarbiavimo mechanizmo nėra, kitų šalių įrenginiuose vykdoma gamyba nebus įskaitoma į jų nacionalinius atsinaujinančiosios energijos tikslus. Atsižvelgiant į šiuos apribojimus, valstybėms narėms turėtų būti skirta pakankamai laiko tinkamoms paramos schemoms, kuriose galėtų dalyvauti kitos šalys, sukurti. Todėl toks dalyvavimas nėra sąlyga netaikyti reikalavimo pranešti, jeigu to nereikalaujama pagal Sutartį;

(62)

pagalbos hidroenergijos gamybai poveikis gali būti dvejopas. Viena vertus, ji turi teigiamą poveikį, nes yra susijusi su mažu išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu, kita vertus, ji gali turėti ir neigiamą poveikį vandens sistemoms ir biologinei įvairovei. Todėl teikdamos pagalbą hidroenergijai, valstybės narės turėtų laikytis 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (23), ypač jos 4 straipsnio 7 dalies, kurioje nustatyti kriterijai, pagal kuriuos leidžiama daryti naujus vandens telkinių pakeitimus;

(63)

pagalba turėtų būti teikiama tik tvarių formų atsinaujinančiajai energijai. Pagalbai biodegalams šis reglamentas turėtų būti taikomas, tik jeigu ji teikiama tvariems biodegalams pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/28/EB. Tačiau pagalba maistinės kilmės biodegalams gaminti neturėtų būti įtraukta į pagalbą pagal šį reglamentą siekiant paskatinti perėjimą prie pažangesnių formų biodegalų gamybos. Pagalbai biodegalams, kuriems taikomas tiekimo arba maišymo įpareigojimas, bendroji išimtis neturėtų būti taikoma, kadangi pirmiau minėtas teisinis įpareigojimas gali suteikti pakankamų paskatų investuoti į šių rūšių atsinaujinančiąją energiją;

(64)

pagalba mokesčių lengvatų forma pagal 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyvą 2003/96/EB, pakeičiančią Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (24), skirta aplinkos apsaugai, kuriai taikomas šis reglamentas, gali būti netiesiogiai naudinga aplinkai. Tačiau aplinkosaugos mokesčiai turėtų atitikti socialines su išlakomis susijusias sąnaudas, o mokesčių lengvatos gali neigiamai paveikti šį tikslą. Todėl atrodo tikslinga apriboti jų trukmę pagal šio reglamento taikymo laikotarpį. Pasibaigus šiam laikotarpiui valstybės narės turėtų iš naujo vertinti atitinkamų mokesčių lengvatų tinkamumą. Siekiant iki minimumo sumažinti konkurencijos iškraipymą, pagalba tokiu pačiu būdu turėtų būti teikiama visiems konkurentams, kurie atsiduria panašioje faktinėje padėtyje. Siekiant įmonėms geriau išsaugoti kainos signalą, kurį siekiama duoti aplinkosaugos mokesčiu, valstybės narės turėtų turėti galimybę sukurti mokesčio mažinimo schemą, grindžiamą fiksuotos metinės kompensacijos sumos išmokos mechanizmu (mokesčio grąžinimu);

(65)

atsižvelgiant į principą „teršėjas moka“, kovos su tarša priemonių sąnaudas turėtų padengti tą taršą sukeliantis teršėjas. Užterštų teritorijų atkūrimo pagalba yra pateisinama tais atvejais, kai pagal taikomą teisę neįmanoma nustatyti asmens, atsakingo už taršą. Tačiau turėtų būti taikomos atsakomybės už aplinkos apsaugą sąlygos, susijusios su žalos aplinkai išvengimu ir ištaisymu, kaip apibrėžta 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (25) su pakeitimais, padarytais 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/21/EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo ir iš dalies keičiančia Direktyvą 2004/35/EB (26) ir 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/31/EB dėl anglies dioksido geologinio saugojimo, iš dalies keičiančia Tarybos direktyvą 85/337/EEB, direktyvas 2000/60/EB, 2001/80/EB, 2004/35/EB, 2006/12/EB, 2008/1/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 (27). Todėl siekiant palengvinti esamos žalos aplinkai pašalinimą, šios rūšies pagalbai tam tikromis sąlygomis turėtų būti taikoma bendroji išimtis;

(66)

pagal Europos Sąjungos Atliekų pagrindų direktyvą Septintojoje aplinkosaugos veiksmų programoje atliekų perdirbimas ir pakartotinis naudojimas nurodomi kaip pagrindiniai Europos Sąjungos aplinkos apsaugos politikos prioritetai. Valstybės pagalba už šią veiklą gali padėti apsaugoti aplinką, jeigu būtų laikomasi 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas (Atliekų pagrindų direktyva) (28) 4 straipsnio 1 dalies. Be to, tokia pagalba neturėtų būti netiesiogiai mažinami teršėjų mokesčiai, kurie jiems turėtų būti nustatyti pagal Sąjungos teisę, arba mokesčiai, kurie turėtų būti laikomi įprastomis bendrovės išlaidomis. Todėl tokiai veiklai teikiamai pagalbai turėtų būti taikoma bendroji išimtis, taip pat tada, kai pagalba teikiama kitų įmonių atliekoms ir jeigu tvarkomos medžiagos kitu atveju būtų šalinamos aplinkai kenksmingesniu būdu;

(67)

moderni energetikos infrastruktūra yra labai svarbi integruotos energijos rinkos dalis ir kartu suteikia Sąjungai galimybę siekti klimato ir energetikos politikos tikslų. Visų pirma pagalba infrastruktūrų statymui ar atnaujinimui remiamuose regionuose padeda apskritai remti valstybių narių ir visos Sąjungos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, nes remiamos investicijos ir darbo vietų kūrimas bei energijos rinkų veikimas nepalankiausias sąlygas turinčiose vietovėse. Siekiant apriboti bet kokį pernelyg didelį tokios pagalbos iškraipomąjį poveikį, bendrąją išimtį turėtų būti leidžiama taikyti tik infrastruktūrai, kuriai taikomi energijos vidaus rinkos teisės aktai, ir pagal tuos aktus;

(68)

aplinkos apsaugos tyrimai gali padėti nustatyti investicijas, kurių reikia norint užtikrinti aukštesnį aplinkos apsaugos lygį. Todėl bendroji išimtis turėtų būti taikoma valstybės pagalbai, skirtai remti aplinkos apsaugos tyrimus, kuriais siekiama remti investicijas į aplinkos apsaugą, kurioms taikomas šis reglamentas. Energijos vartojimo auditai yra privalomi didelėms įmonėms, todėl jiems valstybės pagalba neturėtų būti teikiama;

(69)

remiantis Sutarties 107 straipsnio 2 dalies b punktu, pagalba gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti neprieštarauja vidaus rinkai. Siekiant teisinio tikrumo, reikia apibrėžti, kokių rūšių įvykiai gali būti laikomi gaivaline nelaime, kuriems šis reglamentas netaikomas. Taikant šį reglamentą natūralios kilmės žemės drebėjimai, nuošliaužos, potvyniai, ypač potvyniai, sukelti vandeniui išsiliejus iš upių arba ežerų krantų, griūtys, viesulai, uraganai, ugnikalnių išsiveržimai ir laukinės augmenijos gaisrai turėtų būti laikomi įvykiais, sukeliančiais gaivalinę nelaimę. Nepalankių oro sąlygų, kurios pasitaiko reguliariau, pavyzdžiui, šalnos, krušos, ledo, lietaus ar sausros padaryta žala neturėtų būti laikoma gaivaline nelaime pagal Sutarties 107 straipsnio 2 dalies b punktą. Siekiant užtikrinti, kad suteiktai pagalbai gaivalinių nelaimių žalai atitaisyti būtų tikrai taikoma išimtis, šiame reglamente turėtų būti išdėstytos sąlygos atsižvelgiant į nusistovėjusią praktiką, kurių laikantis bus užtikrinta, kad pagalbos schemoms gaivalinių nelaimių žalai atitaisyti galėtų būti taikoma bendroji išimtis. Visų pirma šios sąlygos turėtų būti susijusios su oficialiu kompetentingų valstybių narių institucijų pripažinimu, kad įvykis yra gaivalinės nelaimės pobūdžio, su tiesioginiu gaivalinės nelaimės ir pagalbą gaunančių įmonių, kurios gali apimti sunkumų patiriančias įmones, patirtos žalos priežastiniu ryšiu, taip pat jomis turėtų būti užtikrinama, kad būtų išvengta kompensacijos permokos. Kompensacija turėtų neviršyti sumos, kurios reikia, kad pagalbos gavėjas galėtų atkurti prieš nelaimę buvusią padėtį;

(70)

pagalba, teikiama keleiviniam oro transportui ir keleiviniam jūrų transportui, yra socialinio pobūdžio, jei ją teikiant sprendžiamos atokių regionų gyventojų nuolatinio susisiekimo problemos, nes mažinamos tam tikrų transporto rūšių bilietų kainos. Tai gali būti taikoma atokiausių regionų, Maltos, Kipro, Seutos ir Meliljos bei kitų salų, kurios yra valstybės narės teritorijos dalis, ir retai apgyvendintų vietovių atveju. Jei atokus regionas yra sujungtas su Europos ekonomine erdve keliais transporto maršrutais, įskaitant netiesioginius maršrutus, turėtų būti numatyta galimybė pagalbą teikti visiems tokiems maršrutams ir visų tuose maršrutuose veikiančių vežėjų teikiamoms transporto paslaugoms. Pagalba turėtų būti teikiama nediskriminuojant vežėjo tapatybės arba paslaugos rūšies ir gali apimti reguliarias, užsakomąsias arba pigias paslaugas;

(71)

plačiajuostis ryšys turi strateginės svarbos siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslo – pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo, jis taip pat svarbus inovacijoms ir socialinei bei teritorinei sanglaudai (29). Teikiant investicinę pagalbą plačiajuosčio ryšio infrastruktūrai plėtoti siekiama skatinti tokios infrastruktūros įrengimą ir susijusios civilinės inžinerijos darbus tose vietovėse, kuriose nėra panašių infrastruktūrų ir kuriose nesitikima, kad artimiausiu metu tokią infrastruktūrą įrengs rinkos dalyviai. Iš Komisijos patirties matyti, kad jei laikomasi tam tikrų sąlygų, dėl tokios investicinės pagalbos prekyba ir konkurencija nėra nederamai iškraipomos. Tokiomis sąlygomis visų pirma turėtų būti siekiama riboti konkurencijos iškraipymus pagalbai taikant technologijų požiūrių neutralią konkurencinę atranką ir užtikrinant didmeninę prieigą prie subsidijuojamų tinklų, atsižvelgiant į tinklo operatoriaus gautą pagalbą. Nors tam tikromis sąlygomis virtualus atsiejimas gali būti laikomas lygiaverčiu fiziniam atsiejimui, kol neįgyta daugiau patirties, reikia atskirais atvejais vertinti, ar konkretus nefizinis ar virtualus didmeninės prieigos produktas turėtų būti laikomas lygiaverčiu šviesolaidinių arba varinių tinklų atsietai prieigai prie vietinės linijos. Dėl šios priežasties ir kol atliekant peržiūrą ateityje bus galima atsižvelgti į tokią patirtį, įgytą nagrinėjant atskiras valstybės pagalbos bylas arba ex ante taikant reguliavimo taisykles, siekiant taikyti šį bendrosios išimties reglamentą turėtų būti reikalaujama fizinio atsiejimo. Jei abejojama dėl būsimų išlaidų ir pajamų pokyčių ir yra daug asimetrinės informacijos, valstybės narės taip pat turėtų patvirtinti finansavimo modelius, į kuriuos įtraukiami kontrolės ir lėšų susigrąžinimo elementai, kad būtų galima proporcingai pasidalyti nenumatytą pelną. Kad nedidelės apimties vietos projektai nebūtų neproporcingai apsunkinami, tokie mechanizmai turėtų būti nustatyti tik projektams, viršijantiems mažiausią ribą;

(72)

kultūros ir paveldo išsaugojimo sektoriuje tam tikros valstybių narių taikomos priemonės gali nebūti pagalba, nes neatitinka visų Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje nurodytų kriterijų, kadangi, pavyzdžiui, vykdoma veikla nėra ekonominė arba nedaroma įtaka valstybių narių tarpusavio prekybai. Jeigu tokios priemonės reglamentuojamos Sutarties 107 straipsnio 1 dalimi, dėl kultūros institucijų veiklos ir projektų paprastai konkurencija iš esmės nėra iškraipoma, o iš bylų nagrinėjimo praktikos matyti, kad tokios pagalbos įtaka prekybai yra ribota. Sutarties 167 straipsnyje pripažįstama Sąjungos ir valstybių narių kultūros skatinimo svarba ir numatoma, kad Sąjunga į kultūros aspektus turėtų atsižvelgti imdamasi veiksmų pagal kitas Sutarčių nuostatas, visų pirma siekdama gerbti ir skatinti savo kultūrų įvairovę. Kadangi gamtos paveldas dažnai labai svarbus formuojant meninį ir kultūros paveldą, turėtų būti laikoma, kad paveldo išsaugojimas pagal šį reglamentą taip pat apima gamtos paveldą, siejamą su kultūros paveldu, arba tokiu oficialiai pripažįstamą valstybės narės kompetentingų institucijų. Dėl dvejopo kultūros pobūdžio – viena vertus, kaip ekonominės priemonės, kuri sudaro daug galimybių kurti gerovę ir didinti užimtumą, ir kita vertus, kaip tapatybės, vertybių ir prasmės, kurios atspindi ir formuoja mūsų visuomenę, kūrimo priemonės – valstybės pagalbos taisyklėse turi būti atsižvelgiama į kultūros ir su ja susijusios ekonominės veiklos ypatumus. Reikėtų sudaryti tinkamų finansuoti kultūros tikslų ir veiklos sąrašą ir tiksliai nustatyti tinkamas finansuoti išlaidas. Bendroji išimtis turėtų būti taikoma tiek investicinei, tiek veiklos pagalbai žemiau nustatytų ribų, jei nėra kompensacijos permokos. Apskritai ji neturėtų būti taikoma veiklai, kuri, nors ir gali būti siejama su kultūros aspektu, iš esmės yra komercinio pobūdžio dėl didesnės galimybės iškraipyti konkurenciją, pavyzdžiui, laikraščiai ir žurnalai (popieriniai ar elektroniniai). Be to, į tinkamų finansuoti kultūros tikslų ir veiklos rūšių sąrašą neturėtų būti įtraukta komercinė veikla, pavyzdžiui, mada, dizainas ar video žaidimai;

(73)

garso ir vaizdo kūriniams tenka svarbus vaidmuo formuojant Europos tapatybę ir jie atspindi skirtingas valstybių narių ir regionų tradicijas. Nors už Sąjungos ribų pagaminti filmai smarkiai konkuruoja, dėl rinkos susiskaidymo į nacionalines ar regionines rinkas nedaug Europos filmų platinama už jų kilmės šalies ribų. Sektoriui būdingos didelės investicinės išlaidos, akivaizdžiai nepakankamas pelningumas dėl ribotos auditorijos ir sunkumai gauti papildomo privataus finansavimo. Atsižvelgdama į šiuos veiksnius Komisija parengė konkrečius kriterijus, kad įvertintų pagalbos scenarijų rašymui, garso ir vaizdo kūrinių kūrimui, gamybai, platinimui ir reklamai reikalingumą, proporcingumą ir tinkamumą. Nauji kriterijai buvo nustatyti Komisijos komunikate dėl valstybės pagalbos filmams ir kitiems garso ir vaizdo kūriniams (30) ir turėtų būti įtraukti į bendrosios išimties taikymo pagalbos garso ir vaizdo kūriniams schemoms taisykles. Didesnis pagalbos intensyvumas yra pateisinamas tarpvalstybiniams ir bendros gamybos projektams, nes tikėtina, kad jie bus platinami keliose valstybėse narėse;

(74)

bendroji išimtis turėtų būti taikoma investicinės pagalbos sporto infrastruktūroms priemonėms, jei šios priemonės, kiek jos yra valstybės pagalba, atitinka šiame reglamente nustatytas sąlygas. Sporto sektoriuje tam tikros valstybių narių taikomos priemonės gali nebūti valstybės pagalba, nes pagalbos gavėjas nevykdo ekonominės veiklos arba nedaroma įtaka valstybių narių tarpusavio prekybai. Tam tikromis aplinkybėmis tai galėtų būti pagalbos priemonės, kurios yra išimtinai vietinio pobūdžio arba kurios yra taikomos mėgėjų sporto srityje. Sutarties 165 straipsnyje pripažįstama Europos sporto reikalų skatinimo svarba, kartu atsižvelgiama į sporto specifinį pobūdį, savanoriška veikla paremtas struktūras bei jo socialinę ir švietimo funkciją. Todėl pagalbai infrastruktūroms, skirtoms keliems laisvalaikio tikslams vykdyti, taigi daugiafunkcėms, taip pat turėtų būti taikoma bendroji išimtis. Tačiau pagalbai, teikiamai daugiafunkcėms turizmo infrastruktūroms, kaip antai laisvalaikio parkams ir viešbučiams, išimtis turėtų būti taikoma, tik jeigu tokia pagalba yra regioninės pagalbos schemos, skirtos turizmo veiklai remiamame regione, turinčiame didelį teigiamą poveikį regioninei plėtrai, dalis. Pagalbos sporto arba daugiafunkcėms laisvalaikio infrastruktūroms suderinamumo sąlygomis visų pirma turėtų būti užtikrinta, kad galimybė naudotis šiomis infrastruktūromis bus atvira ir be diskriminacijos ir kad laikantis atitinkamų Sąjungos teisės nuostatų ir Sąjungos teismų praktikos bus sąžiningai suteikiamos koncesijos trečiosioms šalims kurti, atnaujinti ir (arba) eksploatuoti infrastruktūras. Jei sporto infrastruktūra naudojasi profesionalų sporto klubai, infrastruktūros naudojimo kainų nustatymo sąlygos turėtų būti skelbiamos visuomenei, siekiant užtikrinti skaidrias ir vienodas sąlygas naudotojams. Turėtų būti užtikrinta, kad nebūtų kompensacijos permokų;

(75)

kaip pabrėžta 2010 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadose, kuriose pritariama strategijai „Europa 2020“ (31), turėtų būti siekiama šalinti pagrindines kliūtis, stabdančias ekonomikos augimą ES lygiu, be kita ko, kliūtis, susijusias su vidaus rinkos veikimu bei infrastruktūra. Vietos infrastruktūrų buvimas yra svarbi išankstinė sąlyga verslo plėtrai ir vartotojų aplinkai bei pramoninės bazės modernizavimui ir vystymui siekiant užtikrinti visavertį vidaus rinkos veikimą, kaip nurodyta Tarybos rekomendacijoje dėl bendrų valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos gairių (32), kurios yra strategijos „Europa 2020“ integruotų gairių dalis. Tokia infrastruktūra, kuria suinteresuotosios šalys gali naudotis atvirai, skaidriai ir be diskriminacijos, sudaro palankias sąlygas kurti palankią aplinką privačioms investicijoms ir augimui, taigi teigiamai prisideda prie bendros svarbos tikslų, visų pirma strategijos „Europa 2020“ prioritetų ir tikslų (33), o iškraipymo rizika lieka ribota. Kai kurios priemonės, kurių valstybės narės ėmėsi dėl vietos infrastruktūrų, nėra pagalba, nes jos neatitinka visų Sutarties 107 straipsnio 1 dalies kriterijų, pavyzdžiui, dėl to, kad pagalbos gavėjas nevykdo ekonominės veiklos, nėra poveikio prekybai tarp valstybių narių arba pagal priemonę suteikiama kompensacija už visuotinės ekonominės svarbos paslaugą, kuri atitinka visus Altmarko bylos teismo praktikos kriterijus (34). Tačiau kai tokios vietos infrastruktūrų finansavimas yra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį ir kai suteikiama tik nedidelės sumos pagalba, tokiai pagalbai reikalavimas pranešti neturėtų būti taikomas;

(76)

kadangi pagalbai kitų rūšių infrastruktūroms gali būti taikomi konkretūs ir tinkamai parengti kriterijai, kurie užtikrina jų suderinamumą su vidaus rinka, šio reglamento nuostatos dėl vietos infrastruktūros neturėtų būti taikomos pagalbai šių rūšių infrastruktūroms: mokslinių tyrimų infrastruktūroms, inovacijų grupėms, didelio energinio efektyvumo centralizuotam šilumos ir vėsumos tiekimui, energetikos infrastruktūroms, atliekų perdirbimui ir pakartotiniam naudojimui, plačiajuosčio ryšio infrastruktūroms plėtoti, kultūrai ir paveldo išsaugojimui, sporto ir daugiafunkcėms laisvalaikio infrastruktūroms, oro uostams ir uostams;

(77)

atsižvelgiant į Komisijos patirtį šioje srityje, būtina periodiškai persvarstyti valstybės pagalbos politiką. Todėl šio reglamento taikymo laikotarpis turėtų būti ribotas. Taigi tikslinga nustatyti pereinamojo laikotarpio nuostatas, įskaitant taisykles pagalbos schemoms, kurioms taikoma išimtis, šio reglamento galiojimo laikotarpio pabaigoje. Tokiomis taisyklėmis valstybėms narėms būtų suteikiama laiko prisitaikyti prie bet kokios būsimos tvarkos. Tačiau suderinimo laikotarpis neturėtų būti taikomas regioninės pagalbos schemoms, įskaitant regioninės miesto plėtros pagalbos schemas, kurioms taikoma išimtis turi baigti galioti tą dieną, kai baigia galioti patvirtinti regioninės pagalbos žemėlapiai, ir tam tikroms rizikos finansų pagalbos schemoms,

I SKYRIUS.

II SKYRIUS.

III SKYRIUS.

1 skirsnis.

2 skirsnis.

3 skirsnis.

4 skirsnis.

5 skirsnis.

6 skirsnis.

7 skirsnis.

8 skirsnis.

9 skirsnis.

10 skirsnis.

11 skirsnis.

12 skirsnis.

13 skirsnis.

IV SKYRIUS.

a)

regioninei pagalbai;

b)

pagalbai MVĮ: investicinei pagalbai, veiklos pagalbai ir pagalbai MVĮ gauti finansavimą;

c)

pagalbai aplinkos apsaugai;

d)

pagalbai moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms;

e)

pagalbai mokymui;

f)

nepalankias sąlygas darbo rinkoje turinčių asmenų įdarbinimo pagalbai ir neįgaliųjų užimtumo pagalbai;

g)

pagalbai tam tikrų gaivalinių nelaimių sukeltai žalai atlyginti;

h)

socialinei pagalbai atokių regionų gyventojų transportui;

i)

pagalbai plačiajuosčio ryšio infrastruktūroms plėtoti;

j)

pagalbai kultūrai ir paveldo išsaugojimui;

k)

pagalbai sporto ir daugiafunkcėms laisvalaikio infrastruktūroms; ir

l)

pagalbai vietos infrastruktūroms.

a)

schemoms pagal šio reglamento 1 skirsnį (išskyrus 15 straipsnį), 2, 3, 4, 7 skirsnius (išskyrus 44 straipsnį) ir III skyriaus 10 skirsnį, jeigu vidutinis metinis valstybės pagalbos biudžetas viršija 150 mln. EUR, po šešių mėnesių nuo jų įsigaliojimo. Per 20 darbo dienų nuo schemos įsigaliojimo įvertinusi valstybės narės praneštą atitinkamą vertinimo planą, Komisija gali nuspręsti, kad šis reglamentas ir toliau taikomas ilgesniam laikotarpiui bet kuriai iš šių pagalbos schemų;

b)

bet kokiems 1 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytų schemų pakeitimams, išskyrus pakeitimus, kurie negali turėti poveikio pagalbos schemos pagal šį reglamentą suderinamumui ar negali turėti reikšmingo poveikio patvirtinto vertinimo plano turiniui;

c)

pagalbai su eksportu susijusiai veiklai trečiosiose šalyse arba valstybėse narėse, t. y. pagalbai, tiesiogiai susijusiai su eksportuojamais kiekiais, platinimo tinklo kūrimu bei veikla arba su kitomis einamosiomis išlaidomis, susijusiomis su eksporto veikla;

d)

pagalbai, kuria remiamas vietinių prekių naudojimas vietoje importuojamų prekių.

a)

pagalbai, suteiktai žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje, kuriam taikomas 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1379/2013 dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1184/2006 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000 (35), išskyrus pagalbai mokymui, pagalbai MVĮ gauti finansavimą, pagalbai mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje, inovacijų pagalbai MVĮ, pagalbai nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintiems asmenims ir neįgaliesiems darbuotojams;

b)

pagalbai, suteiktai pirminės žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje, išskyrus papildomų išlaidų, kitų nei transporto išlaidos, atokiausiuose regionuose kompensavimui, kaip nustatyta 15 straipsnio 2 dalies b punkte, MVĮ teikiamai pagalbai konsultavimui, rizikos finansų pagalbai, pagalbai moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, inovacijų pagalbai MVĮ, pagalbai aplinkos apsaugai, pagalbai mokymui bei pagalbai palankių sąlygų neturintiems ir neįgaliesiems darbuotojams;

c)

pagalbai, suteiktai žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos jais sektoriuje šiais atvejais:

d)

pagalbai nekonkurencingų anglių kasyklų uždarymui palengvinti, kuriai taikomas Tarybos sprendimas Nr. 2010/787;

e)

13 straipsnyje nenurodytų kategorijų regioninei pagalbai.

a)

pagalbos schemoms, į kurias nėra aiškiai neįtrauktas individualios pagalbos mokėjimas įmonei, kuriai išduotas vykdomasis raštas sumoms išieškoti pagal ankstesnį Komisijos sprendimą, kuriame pagalba skelbiama neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka, išskyrus pagalbos schemas, skirtas tam tikrų gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti;

b)

ad hoc pagalbai a punkte nurodytai įmonei;

c)

pagalbai sunkumų patiriančioms įmonėms, išskyrus pagalbos schemas, skirtas tam tikrų gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti.

a)

pagalbos priemonėms, pagal kurias pagalbos suteikimas yra susietas su įpareigojimu pagalbos gavėjui turėti būstinę atitinkamoje valstybėje narėje arba būti iš esmės įsisteigusiu toje valstybėje narėje. Tačiau leidžiama nustatyti reikalavimą turėti įsisteigimo ar įregistravimo vietą pagalbą teikiančioje valstybėje narėje mokėjimo metu;

b)

pagalbos priemonėms, pagal kurias pagalbos suteikimas yra susietas su įpareigojimu pagalbos gavėjui naudoti šalyje pagamintas prekes arba teikiamas paslaugas;

c)

pagalbos priemonėms, kuriomis ribojamos pagalbos gavėjų galimybės naudoti mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų rezultatus kitose valstybėse narėse.

a)

pripažįstamas neįgaliuoju darbuotoju pagal nacionalinę teisę arba

b)

turi ilgalaikį (-ių) fizinį (-ių), psichikos, intelekto ar jutimo sutrikimą (-ų), kuris (kurie) kartu su kitomis įvairiomis kliūtimis gali trukdyti šiam asmeniui visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti darbo aplinkoje tokiomis pat sąlygomis kaip ir kiti darbuotojai;

a)

paskutinius šešis mėnesius neturėjo nuolatinio apmokamo darbo arba

b)

yra 15–24 metų, arba

c)

nėra įgijęs aukštesniojo vidurinio ar profesinio išsilavinimo (Tarptautinio standartizuoto švietimo klasifikatorius 3) arba nuo kurio dieninio mokslo baigimo praėjo ne daugiau kaip dveji metai, ir kuris prieš tai nebuvo pradėjęs dirbti pirmo nuolatinio mokamo darbo, arba

d)

yra vyresnis nei 50 metų, arba

e)

yra vienišas suaugęs asmuo, turintis vieną ar daugiau išlaikytinių, arba

f)

dirba tam tikrame sektoriuje arba užsiima tam tikra profesine veikla valstybėje narėje, jei lyčių nelygybė tame sektoriuje arba tarp ta profesine veikla užsiimančių asmenų yra bent 25 % didesnė nei vidutinė lyčių nelygybė visuose ūkio sektoriuose toje valstybėje narėje, ir toks asmuo priklauso nepakankamai atstovaujamai lyčių grupei, arba

g)

priklauso valstybės narės etninei mažumai ir kuris turi ugdytis kalbos, profesinio mokymo įgūdžius ar įgauti darbo patirties, kad padidintų savo galimybes gauti stabilų darbą;

a)

mokesčiai už krovinių vežimą, tvarkymo išlaidos ir laikino sandėliavimo išlaidos, jeigu šios išlaidos susijusios su reisu;

b)

krovinio draudimo išlaidos;

c)

mokesčiai, muitai ir rinkliavos už krovinį ir, jeigu taikoma, už dedveitą tiek kilmės vietoje, tiek paskirties vietoje ir

d)

saugos ir saugumo kontrolės išlaidos, papildomi mokesčiai už padidėjusią degalų kainą;

i)

ad hoc pagalba ir

ii)

pagal pagalbos schemą atskiriems pagalbos gavėjams skiriama pagalba;

a)

ribotos turtinės atsakomybės bendrovė (kuri nėra MVĮ, veikianti trumpiau nei trejus metus, arba, siekiant atitikti rizikos finansų pagalbos skyrimo reikalavimus, MVĮ per 7 metus nuo jos pirmojo komercinio pardavimo, atitinkanti rizikos finansų investicijų reikalavimus po finansų tarpininko išsamaus patikrinimo), kurios daugiau nei pusė pasirašytojo akcinio kapitalo buvo prarasta dėl sukauptų nuostolių. Taip yra tuomet, kai sukauptus nuostolius atėmus iš rezervų (ir visų kitų elementų, kurie paprastai laikomi bendrovės nuosavų lėšų dalimi) gaunama bendra neigiama suma, viršijantis pusę pasirašytojo akcinio kapitalo. Šioje nuostatoje „ribotos turtinės atsakomybės bendrovė“ visų pirma yra tokios rūšies bendrovė, kuri nurodyta Direktyvos 2013/34/ES (37) I priede, o „akcinis kapitalas“, jeigu taikoma, apima bet kokius akcijų priedus;

b)

bendrovė, kurioje bent keli nariai turi neribotą turtinę atsakomybę už bendrovės (kuri nėra MVĮ, veikianti trumpiau nei trejus metus, arba, siekiant atitikti rizikos finansų pagalbos skyrimo reikalavimus, MVĮ per 7 metus nuo jos pirmojo komercinio pardavimo, atitinkanti rizikos finansų investicijų reikalavimus po finansų tarpininko išsamaus patikrinimo) skolą, kurios daugiau nei pusė jos kapitalo, kaip parodyta bendrovės apskaitoje, buvo prarasta dėl sukauptų nuostolių. Šioje nuostatoje „bendrovė, kurioje bent keli nariai turi neribotą turtinę atsakomybę už bendrovės skolą“ visų pirma yra tokios rūšies bendrovė, kuri nurodyta Direktyvos 2013/34/ES II priede;

c)

jeigu įmonei taikoma kolektyvinė nemokumo procedūra arba ji atitinka nacionalinės teisės kriterijus, kad jos kreditorių prašymu jai būtų pradėta kolektyvinė nemokumo procedūra;

d)

jeigu įmonė gavo sanavimo pagalbą ir dar negrąžino skolos ar baigėsi jos garantijos galiojimas, arba gavo restruktūrizavimo pagalbą ir vis dar laikosi restruktūrizavimo plano;

e)

įmonė, kuri nėra MVĮ, jeigu per paskutinius dvejus metus:

40)

Pagalbai plačiajuosčio ryšio infrastruktūroms plėtoti taikomos apibrėžtys (10 skirsnis) taikomos atitinkamoms regioninės pagalbos nuostatoms.

41)

regioninė investicinė pagalba – regioninė pagalba, suteikta pradinei investicijai arba pradinei naujos ekonominės veiklos investicijai;

42)

regioninė veiklos pagalba – pagalba, kuria mažinamos įmonės einamosios išlaidos, nesusijusios su pradine investicija. Jos apima tokių kategorijų išlaidas: išlaidas personalui, medžiagoms, rangovų paslaugoms, ryšiams, energijai, techninei priežiūrai, nuomai, administravimui ir pan., tačiau neapima nusidėvėjimo išlaidų ir finansavimo išlaidų, jei jos buvo įtrauktos į tinkamas finansuoti išlaidas, kai buvo skiriama investicinė pagalba;

43)

plieno sektorius – visa veikla, susijusi su vieno arba kelių toliau nurodytų gaminių gamyba:

44)

sintetinių pluoštų sektorius aprėpia:

45)

transporto sektorius – tai keleivių vežimas orlaiviais, jūrų transportu, keliais, geležinkeliais ir vidaus vandenimis arba krovinių vežimas samdos pagrindais arba už atlygį; konkrečiai „transporto sektorius“ apima šią statistiniame ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje NACE 2 red. nustatytą veiklą:

46)

pagalbos konkretiems ekonominės veiklos sektoriams schema – schema, taikoma veiklai, priskiriama prie mažiau kaip penkių statistinio ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus NACE 2 red. klasių (skaitmeninis keturženklis kodas);

47)

turizmo veikla – tokia NACE 2 red. nustatyta veikla:

48)

retai apgyvendintos vietovės – vietovės, kurias tokiomis pripažįsta Komisija individualiuose sprendimuose dėl 2014 07 01–2020 12 31 laikotarpio regioninės pagalbos žemėlapių;

49)

pradinė investicija:

50)

tapati ar panaši veikla – veikla, priskiriama prie tos pačios statistinio ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus NACE 2 red. klasės (skaitmeninis keturženklis kodas), kaip nustatyta 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1893/2006, nustatantis statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3037/90 bei tam tikrus EB reglamentus dėl konkrečių statistikos sričių (38);

51)

pradinė naujos ekonominės veiklos investicija:

52)

didelis investicinis projektas – pradinė investicija, kurios tinkamos finansuoti išlaidos yra didesnės kaip 50 mln. EUR, apskaičiuotos pagalbos skyrimo dienos kainomis ir pagal tos dienos valiutų keitimo kursus;

53)

paskirties vieta – vieta, kurioje prekės iškraunamos;

54)

kilmės vieta – vieta, kurioje prekės pakraunamos vežti;

55)

veiklos pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkančios vietovės – Sutarties 349 straipsnyje nurodyti atokiausi regionai arba retai apgyvendintos vietovės, apibrėžti atitinkamai valstybei narei patvirtintame 2014 07 01–2020 12 31 laikotarpio regioninės pagalbos žemėlapyje;

56)

transporto priemonės – geležinkelių transportas, kelių krovininis transportas, vidaus vandens kelių transportas, jūrų transportas, oro transportas ir intermodalinis transportas;

57)

miesto plėtros fondas (MPF) – specializuota investavimo priemonė, nustatyta siekiant investuoti į miesto plėtros projektus pagal miesto plėtros pagalbos priemonę. MPF valdo miesto plėtros fondo valdytojas;

58)

miesto plėtros fondo valdytojas – profesionali vadybos bendrovė, turinti juridinio asmens statusą, atrenkanti reikalavimus atitinkančius miesto plėtros projektus ir į juos investuojanti;

59)

miesto plėtros projektas (MPP) – investicinis projektas, kuris gali būti panaudotas intervencijų, numatytų pagal integruotąją tvariosios miesto plėtros strategiją, įgyvendinimui paremti ir padėti pasiekti joje numatytus tikslus, įskaitant projektus su vidine grąžos norma, kurios gali neužtekti tam, kad būtų pritrauktas vien komercinis finansavimas. Miesto plėtros projektas gali būti organizuojamas kaip atskiras finansavimo blokas pagalbą gaunančio privačiojo investuotojo arba atskiro juridinio asmens teisinėse struktūrose, pvz., specialios paskirties priemonė;

60)

integruotoji tvariosios miesto plėtros strategija – oficialiai pasiūlyta ir patvirtinta atitinkamos vietos valdžios institucijos arba viešojo sektoriaus tarnybos strategija, nustatyta konkrečiai geografinei miesto vietovei ir laikotarpiui, kurioje išdėstyti integruoti veiksmai miesto vietovėms turinčioms ekonominėms, aplinkos, klimato, demografinėms ir socialinėms problemoms spręsti;

61)

nepiniginis įnašas – įnašas žeme arba nekilnojamuoju turtu, kai žemė ar nekilnojamasis turtas sudaro miesto plėtros projekto dalį;

a)

kuri, kaip priemonę naudodama išorės eksperto vertinimą, gali įrodyti, kad netolimoje ateityje sukurs produktų, paslaugų arba procesų, kurie technologiniu požiūriu bus nauji arba iš esmės patobulinti, palyginti su naujausiais sektoriaus, kuriame ji veikia, produktais, ir kurie bus susiję su technologinės arba pramoninės nesėkmės rizika arba

b)

kurios mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros išlaidos sudarė ne mažiau kaip 10 % jos bendrų veiklos išlaidų bent vienus metus iš trejų iki pagalbos suteikimo arba, jei tai nauja verslo įmonė be finansinės istorijos, – pagal einamojo fiskalinio laikotarpio auditą, patvirtintą išorės auditoriaus;

83)

mokslinių tyrimų ir žinių sklaidos organizacija – bet kokio teisinio statuso (kuris reglamentuojamas viešosios arba privatinės teisės) ir bet kokiu būdu finansuojamas subjektas (pavyzdžiui: universitetai arba mokslinių tyrimų institutai, technologijų perdavimo agentūros, inovacijų tarpininkai, mokslinių tyrimų srities fiziniai arba virtualūs bendradarbiavimo subjektai), kurio pagrindinė paskirtis yra vykdyti nepriklausomus fundamentinius tyrimus, pramoninius tyrimus ar bandomąją taikomąją veiklą arba per rengiamus mokymus, leidžiamus leidinius arba perduodamas žinias plačiai skleisti šios veiklos rezultatus. Jeigu toks subjektas taip pat vykdo ekonominę veiklą, tos ekonominės veiklos išlaidos ir pajamos į apskaitą turi būti įrašomos atskirai. Įmonės, galinčios daryti lemiamą įtaką tokio subjekto veiklai, pavyzdžiui, per akcininkus arba narius, negali turėti jokios lengvatinės galimybės naudotis tokio subjekto sukurtais rezultatais;

84)

fundamentiniai tyrimai – bandomoji arba teorinė veikla, vykdoma pirmiausia siekiant gauti naujų žinių apie reiškinio pagrindus ir stebimus faktus, nenumatant tiesioginio tokių žinių komercinio taikymo arba naudojimo;

85)

pramoniniai tyrimai – suplanuoti moksliniai tyrimai arba labai svarbūs tyrimai, kuriais siekiama įgyti naujų žinių ir gebėjimų, reikalingų naujiems produktams, procesams ar paslaugoms kurti arba esamiems produktams, procesams ar paslaugoms labai patobulinti. Jie apima sudėtinių sistemų dalių kūrimą ir gali apimti prototipų kūrimą laboratorijos aplinkoje arba aplinkoje, kurioje modeliuojamos sąsajos su esama sistema, taip pat bandomųjų linijų kūrimą, kai to reikia pramoniniams tyrimams ir visų pirma bendram technologiniam patvirtinimui;

86)

bandomoji taikomoji veikla – mokslinių, technologinių, verslo ir kitų atitinkamų žinių bei gebėjimų įgijimas, sujungimas, formavimas ir taikymas siekiant sukurti naujus arba patobulintus produktus, procesus arba paslaugas. Į šią sąvoką taip pat gali būti įtraukta veikla, kurios tikslas yra, pavyzdžiui, naujų produktų, procesų arba paslaugų koncepcinis formulavimas, planavimas ir dokumentavimas.

Bandomoji taikomoji veikla gali apimti naujų arba patobulintų produktų, procesų ar paslaugų prototipų kūrimą, demonstravimą, bandomųjų projektų kūrimą, bandymą ir tvirtinimą realias naudojimo sąlygas atitinkančioje aplinkoje, kai pagrindinis tikslas yra labiau techniškai patobulinti produktus, procesus ar paslaugas, kurie nėra iš esmės įtvirtinti. Tai taip pat gali apimti tinkamo komerciškai naudoti prototipo ar bandomojo vieneto kūrimą, jeigu tai yra galutinis komercinis produktas ir jeigu tokį produktą būtų per brangu gaminti vien tam, kad jis būtų pademonstruotas ir patvirtintas.

Bandomoji taikomoji veikla neapima esamų produktų, gamybos linijų, gamybos procesų, paslaugų ir vykdomos kitų rūšių veiklos įprastinių arba periodinių pakeitimų, net jei tokie pakeitimai gali reikšti patobulinimą;

87)

galimybių studija – projekto galimybių vertinimas ir analizė, kuriais siekiama paremti sprendimų priėmimo procesą objektyviai ir racionaliai atskleidžiant jo stiprybes, silpnybes, galimybes ir grėsmes, taip pat nustatant išteklius, kurių reikia jam įvykdyti, ir galiausiai jo sėkmės perspektyvas;

88)

išlaidos personalui – išlaidos atitinkamam projektui arba veiklai vykdyti įdarbintiems mokslininkams, technikams ir kitiems pagalbiniams darbuotojams;

89)

įprastos rinkos sąlygos reiškia, kad sutarties šalių sandorio sąlygos nesiskiria nuo sąlygų, kuriomis sandorį būtų sudariusios nepriklausomos įmonės, ir kad nėra jokių slapto susitarimo elementų. Laikoma, kad sandoriui taikant atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę konkurso procedūrą paisoma įprastų rinkos sąlygų principo;

90)

veiksmingas bendradarbiavimas – ne mažiau kaip dviejų nepriklausomų šalių tarpusavio bendradarbiavimas siekiant keistis žiniomis ar technologija arba pasiekti bendrą tikslą dalijantis darbu, kai šalys bendrai apibrėžia bendradarbiavimo projekto aprėptį ir dalijasi jo rizika bei rezultatais. Viena ar kelios šalys gali prisiimti visas projekto išlaidas, taigi apsaugoti kitas šalis nuo projekto finansų rizikos. Pagal sutartis vykdomi moksliniai tyrimai ir mokslinių tyrimų paslaugų teikimas nelaikomi bendradarbiavimo formomis;

91)

mokslinių tyrimų infrastruktūra – priemonės, ištekliai ir susijusios paslaugos, kuriais, vykdydama tam tikrų sričių mokslinius tyrimus, naudojasi mokslo bendruomenė ir kurie apima mokslinę įrangą ar mokslinių tyrimų medžiagą, žinių šaltinius, pavyzdžiui, rinkinius, archyvus ar struktūrizuotą mokslinę informaciją, informacinėmis ir ryšių technologijomis grindžiamas didelio poveikio infrastruktūras, pavyzdžiui, GRID tinklą, kompiuterinę įrangą, programinę įrangą ir ryšio priemones arba bet kurias kitas išskirtines, moksliniams tyrimams vykdyti būtinas priemones. Tokia infrastruktūra gali būti „sutelktinė“ arba „paskirstytoji“ (organizuotas išteklių tinklas) pagal 2009 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 723/2009 dėl Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo (ERIC) Bendrijos teisinio pagrindo (40) 2 straipsnio a punktą;

92)

inovacijų grupės – nepriklausomų šalių struktūros arba organizuotos grupės (kaip antai veiklą pradedančios novatoriškos įmonės, mažosios, vidutinės ir didelės įmonės, taip pat mokslinių tyrimų ir žinių sklaidos organizacijos, ne pelno organizacijos ir kiti susiję ekonominės veiklos vykdytojai), suskurtos inovacijų diegimo veiklai skatinti teikiant paramą, bendrai naudojant įrenginius, keičiantis žiniomis bei patirtimi ir efektyviai prisidedant prie žinių perdavimo, tinklų veiklos, informacijos sklaidos ir įmonių ir kitų grupės organizacijų tarpusavio bendradarbiavimo;

93)

aukštos kvalifikacijos darbuotojai – aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 5 metų reikiamą profesinę patirtį, kuri taip pat gali apimti doktorantūrą, turintys darbuotojai;

94)

inovacijų konsultacinės paslaugos – konsultavimas, pagalba ir mokymas žinių perdavimo, nematerialiojo turto nuosavybės teisių įsigijimo, apsaugos bei naudojimo, licencijų sutarčių ir standartų naudojimo klausimais;

95)

inovacijų paramos paslaugos – aprūpinimas biuro plotu, duomenų bankų ir bibliotekų paslaugos, rinkotyra, galimybių naudotis laboratorijomis suteikimas, kokybės ženklinimas, bandymai ir sertifikavimas siekiant plėtoti veiksmingesnius produktus, procesus arba paslaugas;

96)

organizacinių inovacijų diegimas – naujo organizacinio metodo taikymas įmonės verslo praktikoje, organizuojant darbo vietas arba išorės santykių srityse, išskyrus pokyčius, paremtus įmonėje jau naudojamais organizaciniais metodais, valdymo strategijos pokyčius, jungimąsi ir įsigijimą, procesų nebetaikymą, paprastą kapitalo pakeitimą arba padidinimą, pokyčius, susijusius tik su gamyklos kainų kitimu, gamybą pagal užsakymą, lokalizavimą, reguliarius sezoninius ir kitus cikliškus pokyčius, prekybą naujais arba labai patobulintais gaminiais;

97)

procesų inovacijų diegimas – naujo arba labai patobulinto gamybos arba pateikimo būdo diegimas (įskaitant svarbius technologijų, įrenginių arba programinės įrangos pakeitimus), išskyrus nedidelius pokyčius arba patobulinimus, gamybinių arba aptarnavimo pajėgumų didinimą, įdiegiant papildomas gamybos arba logistikos sistemas, labai panašias į jau naudojamas, procesų nebetaikymą, paprastą kapitalo pakeitimą arba padidinimą, pokyčius, susijusius tik su gamyklos kainų kitimu, gamybą pagal užsakymą, lokalizavimą, reguliarius sezoninius ir kitus cikliškus pokyčius, prekybą naujais arba labai patobulintais gaminiais;

98)

komandiravimas – pagalbos gavėjo vykdomas laikinas darbuotojo įdarbinimas, kuriam išsaugoma teisė grįžti pas ankstesnį darbdavį;

a)

bent 24 mėnesius neturėjo nuolatinio mokamo darbo arba

b)

bent 12 mėnesių neturėjo nuolatinio mokamo darbo ir yra priskiriamas prie vienos iš sąvokos „nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintis asmuo“ apibrėžties b–g punktuose nurodytų kategorijų;

a)

privalomas Sąjungos standartas, nustatantis rodiklius, kuriuos atskiros įmonės turi pasiekti aplinkos apsaugos srityje, arba

b)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2010/75/ES (41) nustatyta pareiga taikyti geriausius viešai prieinamus gamybos būdus ir užtikrinti, kad išmetamų teršalų kiekis nebūtų didesnis, negu būtų taikant geriausius viešai prieinamus gamybos būdus; tais atvejais, kai su geriausių viešai prieinamų gamybos būdų taikymu susijęs išmetamų teršalų kiekis apibrėžtas įgyvendinimo aktais, priimtais pagal Direktyvą 2010/75/ES, tie kiekiai bus taikomi šio reglamento tikslais; kai tie kiekiai išreiškiami intervalu, bus taikoma riba, kuri geriausiai viešai prieinamais gamybos būdais pasiekiama pirmiausia;

a)

elektros energijos sektoriuje:

b)

dujų sektoriuje:

c)

naftos sektoriuje:

d)

srityje: vamzdynas, įskaitant susijusias slėgines, skirtas transportuoti CO2 į saugyklą, siekiant suleisti CO2 į tinkamas požemines geologines formacijas nuolatiniam saugojimui;

133)

bazinis plačiajuostis ryšys; bazinio plačiajuosčio ryšio tinklai – bazinių funkcijų tinklai, pagrįsti technologinėmis platformomis, kaip antai asimetrinės skaitmeninės abonento linijos (iki ADSL2+ kartos tinklų), įprasti kabeliai (pvz., DOCSIS 2.0), trečios kartos judriojo ryšio tinklai (UMTS) ir palydovinės sistemos;

134)

su plačiajuosčiu ryšiu susiję civilinės inžinerijos darbai – civilinės inžinerijos darbai, kuriuos būtina atlikti įrengiant plačiajuosčio ryšio tinklą, kaip antai kelio kasimo darbai, kad būtų galima įrengti (plačiajuosčio ryšio) kabelių kanalus;

135)

kabelių kanalai – požeminiai vamzdžiai arba izoliaciniai vamzdžiai plačiajuosčio ryšio tinklo kabeliams (šviesolaidiniams, variniams arba bendraašiams) tiesti;

136)

fizinis atsiejimas suteikia prieigą prie galutinio naudotojo prieigos linijos ir taip konkurento nuosavoms perdavimo sistemoms sudaro galimybę tiesiogiai perduoti ja duomenis;

137)

pasyvioji plačiajuosčio ryšio infrastruktūra – plačiajuosčio ryšio tinklas be jokių aktyvių sudedamųjų dalių. Paprastai sudarytas iš civilinės inžinerijos infrastruktūros, kabelių kanalų, nenaudojamų šviesolaidžio skaidulų ir skirstymo spintų gatvėse;

138)

naujos kartos prieigos (NKP) tinklai – pažangūs tinklai, kuriems būdingos bent šios savybės: a) jais labai didele sparta kiekvienam abonentui patikimai teikiamos paslaugos naudojant netoli vartotojo patalpų esančią optinio (arba lygiavertės technologijos) atgalinio tranzito įrangą, kuri padeda užtikrinti labai didelę realiąją spartą; b) jų pagrindu teikiamos pažangios skaitmeninės paslaugos, įskaitant susietąsias paslaugas „all-IP“; c) jais siunčiamų duomenų greitis yra daug didesnis (palyginti su baziniais plačiajuosčio ryšio tinklais). Šiuo rinkos ir technologijų raidos etapu NKP tinklai yra: a) šviesolaidžio tinklai (FTTx), b) pažangūs atnaujinti kabeliniai tinklai ir c) tam tikri pažangūs belaidžiai tinklai, kuriais kiekvienam abonentui galima teikti patikimą didelės spartos interneto ryšį;

139)

didmeninė prieiga – prieiga, per kurią vienas operatorius gali naudotis kito operatoriaus įrenginiais. Remiantis dabartiniais technologiniais laimėjimais, į plačiausią prieigą, kurią galima suteikti per atitinkamą tinklą, įtraukiami bent toliau išvardyti prieigos produktai. Per FTTH/FTTB tinklą: prieiga prie kabelių kanalų, prieiga prie nenaudojamų šviesolaidžių skaidulų linijos, atsietoji prieiga prie vietinės linijos, prieiga prie dvejetainių signalų srauto. Per kabelių tinklą: prieiga prie kabelių kanalų ir prieiga prie dvejetainių signalų srauto. Per FTTC tinklą: prieiga prie kabelių kanalų, dalinės linijos prieigos atsiejimas ir prieiga prie dvejetainių signalų srauto. Per pasyviąją tinklo infrastruktūrą: prieiga prie kabelių kanalų, prieiga prie nenaudojamų šviesolaidžių skaidulų linijos ir (arba) atsietoji prieiga prie vietinės linijos. Per ADSL pagrįstą plačiajuosčio ryšio tinklą: atsietoji prieiga prie vietinės linijos, prieiga prie dvejetainių signalų srauto. Per judriojo ryšio ar belaidžius tinklus: dvejetainių signalų srautas, dalijimasis fiziniais bokštais ir prieiga prie tranzitinių tinklų. Per palydovines platformas: prieiga prie dvejetainių signalų srauto;

140)

sudėtingi garso ir vaizdo kūriniai – taip valstybių narių identifikuojami darbai pagal iš anksto nustatytus kriterijus, kai kuriamos schemos arba suteikiama pagalba; tai gali būti filmai, kurių vienintelė originali versija yra išleista valstybės narės, kurios teritorija, gyventojų skaičius arba kalbinė erdvė yra nedideli, kalba, trumpametražiai filmai, filmai, pradedančiųjų režisierių pirmi ar antri filmai, dokumentiniai filmai, mažo biudžeto ar komerciniu požiūriu sudėtingi kūriniai;

141)

EBPO Paramos vystymuisi komiteto (PVK) sąrašo šalys – visos šalys ir teritorijos, kurios turi teisę gauti oficialią paramą vystymuisi ir kurios yra įtrauktos į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) sudarytą sąrašą;

142)

pagrįstas pelnas nustatomas atsižvelgiant į būdingą atitinkamo sektoriaus pelną. Bet kokiu atveju kapitalo grąžos norma, neviršijanti atitinkamos apsikeitimo normos ir 100 bazinių punktų sumos, bus laikoma pagrįsta;

a)

regioninė investicinė pagalba: „pakoreguotą pagalbos sumą“, kaip apskaičiuota pagal 2 straipsnio 20 punkte nustatytą mechanizmą, investicijai, kurios tinkamos finansuoti išlaidos yra 100 mln. EUR;

b)

regioninė miesto plėtros pagalba: 20 mln. EUR, kaip nustatyta 16 straipsnio 3 dalyje;

c)

investicinė pagalba MVĮ: 7,5 mln. EUR vienos įmonės vienam investiciniam projektui;

d)

MVĮ teikiama pagalba konsultavimui: 2 mln. EUR vienos įmonės vienam projektui;

e)

pagalba MVĮ dalyvavimui mugėse: 2 mln. EUR vienai įmonei per metus;

f)

pagalba MVĮ bendradarbiavimo išlaidoms, kurios patiriamos dalyvaujant Europos teritorinio bendradarbiavimo projektuose: 2 mln. EUR vienos įmonės vienam projektui;

g)

rizikos finansų pagalba: 15 mln. EUR vienai tinkamai finansuoti įmonei, kaip nustatyta 21 straipsnio 9 dalyje;

h)

verslo pradžios pagalba: sumą, kaip nustatyta vienai įmonei 22 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse;

i)

pagalba moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai:

j)

investicinė pagalba mokslinių tyrimų infrastruktūroms: 20 mln. EUR vienai infrastruktūrai;

k)

pagalba inovacijų grupėms: 7,5 mln. EUR vienai grupei;

l)

inovacijų pagalba MVĮ: 5 mln. EUR vienos įmonės vienam projektui;

m)

procesų ir organizacinių inovacijų diegimo pagalba: 7,5 mln. EUR vienos įmonės vienam projektui;

n)

pagalbai mokymui: 2 mln. EUR vienam mokymo projektui;

o)

nepalankias sąlygas darbo rinkoje turinčių asmenų įdarbinimo pagalba: 5 mln. EUR vienai įmonei per metus;

p)

neįgaliųjų užimtumo pagalba darbo užmokesčio subsidijų forma: 10 mln. EUR vienai įmonei per metus;

q)

pagalba neįgaliųjų užimtumo papildomoms išlaidoms kompensuoti: 10 mln. EUR vienai įmonei per metus;

r)

paramos nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintiems asmenims išlaidų kompensavimo pagalba: 5 mln. EUR vienai įmonei per metus;

s)

investicinė pagalba aplinkos apsaugai, neįskaitant investicinės pagalbos užterštų teritorijų atkūrimui ir pagalbos gamybos daliai, susijusiai su didelio energinio efektyvumo centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo tinklu: 15 mln. EUR vienos įmonės vienam investiciniam projektui;

t)

investicinė pagalba energijos vartojimo efektyvumo projektams: 10 mln. EUR, kaip nustatyta 39 straipsnio 5 dalyje;

u)

investicinė užterštų teritorijų atkūrimo pagalba: 20 mln. EUR vienos įmonės vienam investiciniam projektui;

v)

veiklos pagalba atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybai ir veiklos pagalba atsinaujinančių išteklių energijos gamybai mažos galios įrenginiuose skatinti: 15 mln. EUR vienos įmonės vienam projektui. Kai pagalba teikiama nerengiant konkurencinio konkurso pagal 42 straipsnį: 150 mln. EUR per metus atsižvelgiant į visų schemų, kurioms taikomas 42 straipsnis, bendrą biudžetą;

w)

investicinė pagalba centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo tinklui: 20 mln. EUR vienos įmonės vienam investiciniam projektui;

x)

investicinė pagalba energetikos infrastruktūrai: 50 mln. EUR vienos įmonės vienam investiciniam projektui;

y)

pagalba plačiajuosčio ryšio infrastruktūroms plėtoti: 70 mln. EUR visų vieno projekto išlaidų;

z)

investicinė pagalbai kultūrai ir paveldo išsaugojimui: 100 mln. EUR vienam projektui; veiklos pagalba kultūrai ir paveldo išsaugojimui: 50 mln. EUR vienai įmonei per metus;

(aa)

pagalbos garso ir vaizdo kūriniams schemos: 50 mln. EUR vienai schemai per metus;

(bb)

investicinė pagalba sporto ir daugiafunkcėms laisvalaikio infrastruktūroms: 15 mln. EUR arba visos išlaidos, viršijančios 50 mln. EUR vienam projektui; veiklos pagalba sporto infrastruktūrai: 2 mln. EUR vienai infrastruktūrai per metus ir

(cc)

investicinė pagalba vietos infrastruktūroms: 10 mln. EUR arba visos išlaidos, viršijančios 20 mln. EUR tai pačiai infrastruktūrai.

a)

pagalba, kurią sudaro dotacijos ir palūkanų normų subsidijos;

b)

pagalba, kurią sudaro paskolos, kai bendrasis subsidijos ekvivalentas buvo apskaičiuotas remiantis pagalbos suteikimo metu rinkoje galiojusiomis orientacinėmis palūkanų normomis;

c)

pagalba, kurią sudaro garantijos:

d)

pagalba mokesčių lengvatų forma, kai priemonėje yra nustatyta riba, kuria užtikrinama, kad nebūtų viršijama taikytina riba;

e)

regioninė miesto plėtros pagalba, jeigu tenkinamos 16 straipsnyje nustatytos sąlygos;

f)

pagalba, kurią sudaro rizikos finansų priemonės, jeigu tenkinamos 21 straipsnyje nustatytos sąlygos;

g)

verslo pradžios pagalba, jeigu tenkinamos 22 straipsnyje nustatytos sąlygos;

h)

pagalba energijos vartojimo efektyvumo projektams, jeigu tenkinamos 39 straipsnyje nustatytos sąlygos;

i)

pagalba rinkos kainų priemokų forma, jeigu tenkinamos 42 straipsnyje nustatytos sąlygos;

j)

pagalba grąžintinų avansų forma, jeigu visa nominali grąžintino avanso suma neviršija pagal šį reglamentą taikytinų ribų arba jeigu, prieš įgyvendinant priemonę, grąžintino avanso bendrojo subsidijos ekvivalento apskaičiavimo metodika buvo patvirtinta apie ją pranešus Komisijai.

a)

įmonės pavadinimas ir dydis;

b)

projekto aprašymas, įskaitant jo pradžios ir pabaigos datas;

c)

projekto vieta;

d)

tinkamų finansuoti išlaidų sąrašas;

e)

pagalbos rūšis (dotacija, paskola, garantija, grąžintinas avansas, nuosavo kapitalo injekcija ar kt.) ir viešojo finansavimo suma, kurios reikia projektui.

a)

regioninės investicinės pagalbos atveju: projektas įgyvendinamas, tačiau jis nebūtų buvęs įgyvendintas atitinkamoje vietovėje arba nebūtų pakankamai pelningas pagalbos gavėjui atitinkamoje vietovėje, jeigu pagalba nebūtų buvusi suteikta;

b)

visais kitais atvejais:

a)

priemone suteikiama teisė į pagalbą pagal objektyvius kriterijus toliau nepaliekant valstybei narei teisės spręsti savo nuožiūra ir

b)

priemonė priimta ir galioja prieš pradedant vykdyti su remiamu projektu ar veikla susijusius darbus, išskyrus fiskalinių teisių perėmimo schemų atveju, jeigu veiklai jau buvo taikomos ankstesnės schemos mokesčių lengvatų forma.

a)

regioninė veiklos pagalba, jeigu tenkinamos 15 straipsnyje nustatytos sąlygos;

b)

pagalba MVĮ gauti finansavimą, jeigu tenkinamos atitinkamos 21 ir 22 straipsniuose nustatytos sąlygos;

c)

nepalankias sąlygas darbo rinkoje turinčių asmenų įdarbinimo pagalba darbo užmokesčio subsidijų forma ir neįgaliųjų užimtumo pagalba darbo užmokesčio subsidijų forma, jeigu tenkinamos atitinkamos 32 ir 33 straipsniuose nustatytos sąlygos;

d)

pagalba neįgaliųjų užimtumo papildomoms išlaidoms kompensuoti, jeigu tenkinamos 34 straipsnyje nustatytos sąlygos;

e)

pagalba aplinkosaugos mokesčių lengvatų forma pagal Direktyvą 2003/96/EB, jeigu tenkinamos šio reglamento 44 straipsnyje nustatytos sąlygos;

f)

pagalbai tam tikrų gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti, jei tenkinamos 50 straipsnyje nustatytos sąlygos;

g)

socialinė pagalba atokių regionų gyventojų transportui, jeigu tenkinamos 51 straipsnyje nustatytos sąlygos;

h)

pagalba kultūrai ir paveldo išsaugojimui, jeigu tenkinamos 53 straipsnyje nustatytos sąlygos.

a)

bet kokia kita valstybės pagalba, jei tos priemonės yra susijusios su skirtingomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, kurias galima nustatyti;

b)

bet kokia kita valstybės pagalba, susijusia su tomis pačiomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, kurios iš dalies arba visiškai sutampa, tik jeigu taip susumavus neviršijamas didžiausias pagalbos intensyvumas ar pagalbos suma, pagal šį reglamentą taikoma tai pagalbai.

a)

11 straipsnyje nurodytos informacijos santrauka pagal II priede nustatytą standartinę formą arba prieigos prie jos saitas;

b)

visas kiekvienos pagalbos priemonės tekstas, kaip nurodyta 11 straipsnyje, arba prieigos prie viso šio teksto saitas;

c)

III priede nurodyta informacija apie kiekvieną individualios pagalbos atvejį, kai skirta pagalba viršija 500 000 EUR.

0,5–1;

1–2;

2–5;

5–10;

10–30 ir

30 ir daugiau.

a)

nuorodas į visų valstybių narių valstybės pagalbos svetaines, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje;

b)

11 straipsnyje nurodytos informacijos santrauką.

a)

per Komisijos elektroninę pranešimų sistemą informacijos apie kiekvieną pagalbos priemonę, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis, santrauką pagal II priede nustatytą standartinę formą kartu su prieigos prie viso pagalbos priemonės teksto, įskaitant jo pakeitimus, saitu per 20 darbo dienų nuo pagalbos priemonės įsigaliojimo;

b)

2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 794/2004, įgyvendinančiame 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 659/1999, nustatantį išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (52), su pakeitimais nurodytą metinę šio reglamento taikymo ataskaitą elektronine forma, į kurią turi būti įtraukta įgyvendinimo reglamente nurodyta informacija, susijusi su kiekvienais metais arba kiekviena metų dalimi, kuriais taikomas šis reglamentas.

a)

pagalbai, teikiamai veiklai plieno sektoriuje, anglių sektoriuje, laivų statybos sektoriuje, sintetinių pluoštų sektoriuje, transporto sektoriuje, taip pat susijusiai infrastruktūrai, elektros energijos gamybai, paskirstymui ir infrastruktūrai;

b)

regioninės pagalbos konkretiems ekonominės veiklos sektoriams schemoms; turizmo veiklai, plačiajuosčio ryšio infrastruktūroms plėtoti arba žemės ūkio produktų perdirbimui ir prekybai jais skirtos schemos nelaikomos pagalbos konkretiems ekonominės veiklos sektoriams schemomis;

c)

regioninės pagalbos schemoms, pagal kurias kompensuojamos prekių, pagamintų atokiausiuose regionuose arba retai apgyvendintose vietovėse, transporto išlaidos ir kurios suteiktos:

d)

individualiai regioninei investicinei pagalbai gavėjui, kuris nutraukė tapačią arba panašią veiklą Europos ekonominėje erdvėje per dvejus metus prieš pateikdamas paraišką gauti regioninę investicinę pagalbą arba paraiškos gauti pagalbą pateikimo metu turi konkrečių planų nutraukti tokią veiklą ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pradinės investicijos, dėl kurios prašoma pagalbos, pabaigos atitinkamoje vietovėje;

e)

regioninei veiklos pagalbai, skiriamai įmonėms, kurių pagrindinė veikla priskiriama prie statistinio ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus NACE 2 red. K sekcijos „Finansinė ir draudimo veikla“, arba įmonėms, vykdančioms grupių vidaus veiklą, kurių pagrindinė veikla priskiriama prie statistinio ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus NACE 2 red. 70.10 klasės „Pagrindinių buveinių veikla“ arba 70.22 klasės „Konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla“.

a)

investicinės išlaidos į materialųjį ir nematerialųjį turtą;

b)

numatytos darbo užmokesčio išlaidos, susidariusios dėl pradine investicija sukurtų darbo vietų, apskaičiuotos per dvejus metus; arba

c)

a ir b punktuose nurodytų išlaidų derinys, neviršijant a arba b punkte nurodytų išlaidų sumos, atsižvelgiant į tai, kuri yra didesnė.

a)

didelių įmonių atveju žemės ir pastatų nuoma turi trukti ne trumpiau kaip penkerius metus nuo numatomos investicinio projekto pabaigos datos arba MVĮ atveju – trejus metus;

b)

įrangos ar mašinų nuoma turi būti finansinė išperkamoji nuoma ir pagalbos gavėjui turi būti nustatytas įpareigojimas nupirkti turtą pasibaigus nuomos terminui.

a)

jis turi būti naudojamas tik įmonėje, gaunančioje pagalbą;

b)

jis turi būti nusidėvintis;

c)

jis turi būti įsigytas rinkos sąlygomis iš trečiųjų šalių, nesusijusių su pirkėju, ir

d)

jis turi būti įtrauktas į pagalbą gaunančios įmonės turtą ir likti susietas su projektu, kuriam skirta pagalba, bent penkerius metus arba MVĮ atveju – trejus metus.

a)

dėl investicinio projekto padidėja grynasis atitinkamos įmonės darbuotojų skaičius, palyginti su vidutiniu darbuotojų skaičiumi per ankstesnius 12 mėnesių, tai reiškia, kad iš akivaizdžiai per tą laikotarpį sukurtų darbo vietų skaičiaus atimamos visos prarastos darbo vietos;

b)

kiekviena darbo vieta užpildoma per trejus metus nuo darbų pabaigos ir

c)

kiekviena investuojant sukurta darbo vieta atitinkamoje vietovėje išlaikoma ne trumpiau kaip penkerius metus nuo pirmosios priėmimo į darbo vietą dienos arba MVĮ atveju – trejus metus.

a)

pagalba teikiama tik vietovėse, kuriose nėra tos pačios kategorijos tinklo (arba bazinio plačiajuosčio tinklo, arba NKP tinklo) ir kuriose nesitikima tokio tinklo įrengti komercinėmis sąlygomis per trejus metus priėmus sprendimą suteikti pagalbą, ir

b)

subsidijuojamas tinklo operatorius turi siūlyti aktyviąją ir pasyviąją didmeninę prieigą sąžiningomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis, įskaitant fizinį atsiejimą NKP tinklų atveju, ir

c)

pagalba skiriama vykdant konkurencinės atrankos procedūrą.

a)

prekių, pagamintų veiklos pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkančiose vietovėse, papildomos transporto išlaidos, taip pat prekių, kurios toliau tose vietovėse perdirbamos, papildomos transporto išlaidos, taikant šias sąlygas:

b)

papildomos veiklos išlaidos, kitos nei transporto išlaidos, susidariusios atokiausiuose regionuose dėl tiesioginio vienos ar kelių nuolatinių kliūčių, nurodytų Sutarties 349 straipsnyje, poveikio, šiomis sąlygomis:

a)

jie įgyvendinami per miesto plėtros fondus remiamose vietovėse;

b)

jie yra bendrai finansuojami Europos struktūrinių ir investicinių fondų lėšomis;

c)

jais remiamas integruotosios tvarios miesto plėtros strategijos įgyvendinimas.

a)

miesto plėtros fondų valdytojai atrenkami pagal atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę konkurso procedūrą pagal taikomus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus. Visų pirma miesto plėtros fondų valdytojai nediskriminuojami pagal jų įsisteigimo ar įregistravimo vietą bet kurioje valstybėje narėje. Gali būti reikalaujama, kad miesto plėtros fondų valdytojai atitiktų iš anksto nustatytus kriterijus, objektyviai pateisinamus investicijų pobūdžiu;

b)

nepriklausomi privatūs investuotojai atrenkami pagal atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę konkurso procedūrą pagal taikomus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus, kuria siekiama sudaryti tinkamus rizikos ir grąžos dalijimosi susitarimus, kuriuose investicijų, išskyrus garantijas, atveju pirmenybė teikiama ne apsaugai nuo investicijų vertės sumažėjimo, bet nelygiam pelno pasidalijimui. Jeigu privatūs investuotojai nėra atrenkami pagal tokią konkurso procedūrą, nepriklausomas ekspertas, atrinktas pagal atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę konkurso procedūrą, privatiems investuotojams nustato pagrįstą grąžos normą;

c)

jeigu viešieji ir privatūs investuotojai nuostoliais dalijasi nelygiai, pirmieji viešojo investuotojo patirti nuostoliai apribojami 25 % visos investicijos;

d)

garantijų privatiems investuotojams miesto plėtros projektuose norma apribojama iki 80 % ir visi valstybės narės prisiimti nuostoliai apribojami 25 % pagrindinio garantuojamo portfelio;

e)

leidžiama, kad investuotojams būtų atstovaujama miesto plėtros fondo valdymo organuose, pavyzdžiui, stebėtojų taryboje arba patariamajame komitete;

f)

miesto plėtros fondas įsteigiamas pagal taikomus teisės. Valstybės narės nustato išsamaus patikrinimo procedūrą, kad užtikrintų komerciškai pagrįstą investavimo strategiją siekdamos įgyvendinti miesto plėtros pagalbos priemonę.

a)

miesto plėtros fondų valdytojai pagal įstatymą ar sutartį yra įpareigoti veikti stropiai ir sąžiningai kaip profesionalūs valdytojai ir vengti interesų konflikto; taikomi geriausios praktikos principai ir įstatymais numatyta priežiūra;

b)

miesto plėtros fondų valdytojų atlygis atitinka rinkos praktiką. Laikoma, kad šio reikalavimo laikomasi, kai valdytojas atrenkamas pagal atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę konkurso procedūrą, remiantis objektyviais kriterijais, susijusiais su patirtimi, kompetencija ir veiklos bei finansiniu pajėgumu;

c)

miesto plėtros fondų valdytojai gauna nuo veiklos rezultatų priklausantį atlygį arba prisiima dalį investicijų rizikos, bendrai investuodami nuosavus išteklius, siekiant užtikrinti, kad jų interesai visada būtų suderinti su viešojo investuotojo interesais;

d)

miesto plėtros fondų valdytojai išdėsto investavimo strategiją, investicijų į miesto plėtros projektus kriterijus ir siūlomą investavimo tvarkaraštį, ex ante nustato finansinį perspektyvumą ir tikėtiną investicijų poveikį miestų plėtrai;

e)

kiekvienai nuosavo ir kvazinuosavo kapitalo investicijai numatoma aiški ir reali pasitraukimo strategija.

a)

paskolų atveju pagal šio straipsnio 3 dalį apskaičiuojant didžiausią investicijos sumą atsižvelgiama į nominalią paskolos sumą;

b)

garantijų atveju pagal šio straipsnio 3 dalį apskaičiuojant didžiausią investicijos sumą atsižvelgiama į nominalią pagrindinės paskolos sumą.

a)

investicijų į materialųjį ir nematerialųjį turtą išlaidos;

b)

numatytos darbo užmokesčio išlaidos, susidariusios dėl investiciniu projektu tiesiogiai sukurtų darbo vietų, apskaičiuotos per dvejus metus.

a)

investicija į materialųjį ir (arba) nematerialųjį turtą, susijusį su naujos įmonės kūrimu, esamos įmonės plėtimu, įmonės produkcijos įvairinimu, kai įmonė ima gaminti naujus papildomus produktus, arba esamos įmonės bendro gamybos proceso esminiu keitimu arba

b)

įmonei priklausančio turto įsigijimas, jei tenkinamos šios sąlygos:

a)

jis naudojamas tik įmonėje, gaunančioje pagalbą;

b)

jis laikomas nusidėvinčiu turtu;

c)

jis įsigyjamas rinkos sąlygomis iš trečiųjų šalių, nesusijusių su pirkėju,

d)

jis yra įtrauktas į įmonės turtą bent trejus metus.

a)

darbo vietos sukuriamos per trejus metus nuo investavimo pabaigos;

b)

padidėja grynasis atitinkamos įmonės darbuotojų skaičius, palyginti su vidutiniu darbuotojų skaičiumi per ankstesnius 12 mėnesių;

c)

sukurtos darbo vietos išlaikomos mažiausiai trejus metus nuo pirmosios priėmimo į darbo vietą dienos.

a)

20 % tinkamų finansuoti išlaidų, jeigu pagalba teikiama mažosioms įmonėms;

b)

10 % tinkamų finansuoti išlaidų, jeigu pagalba teikiama vidutinėms įmonėms.

a)

organizacinio bendradarbiavimo išlaidos, įskaitant išlaidas darbuotojams ir biurams, jeigu jos yra susijusios su bendradarbiavimo projektu;

b)

išorės konsultantų ir paslaugų teikėjų teikiamų su bendradarbiavimu susijusių konsultacinių paslaugų ir paramos paslaugų išlaidos;

c)

kelionės išlaidos, išlaidos įrenginiams ir investicinės išlaidos, tiesiogiai susijusios su projektu, įrankių ir įrenginių nusidėvėjimo, kiek jie nusidėvėjo naudojami tiesiogiai projektui, sąnaudos.

a)

nuosavas arba kvazinuosavas kapitalas arba lėšos, skirtos rizikos finansų investicijoms tiesiogiai arba netiesiogiai teikti tinkamoms finansuoti įmonėms;

b)

paskolos, skirtos rizikos finansų investicijoms tiesiogiai arba netiesiogiai teikti tinkamoms finansuoti įmonėms;

c)

garantijos, skirtos nuostoliams dėl rizikos finansų investicijų, tiesiogiai arba netiesiogiai teikiamų tinkamoms finansuoti įmonėms, padengti.

a)

jos nevykdo veiklos jokioje rinkoje;

b)

jos vykdo veiklą bet kurioje rinkoje mažiau nei 7 metus nuo savo pirmo komercinio pardavimo;

c)

joms reikia pradinės rizikos finansų investicijos, kuri, remiantis verslo planu, parengtu siekiant patekti į naują produkto ar geografinę rinką, yra didesnė nei 50 % jų vidutinės metinės apyvartos per ankstesnius 5 metus.

a)

neviršijama 9 dalyje nurodyta visa rizikos finansų suma;

b)

paskesnių investicijų galimybė buvo numatyta pirminiame verslo plane;

c)

įmonė, gaunanti paskesnes investicijas netapo susijusi, kaip nustatyta I priedo 3 straipsnio 3 dalyje, su kita įmone, išskyrus finansų tarpininką arba nepriklausomą privatų investuotoją, teikiantį rizikos finansus pagal priemonę, nebent naujas subjektas atitinka MVĮ apibrėžties sąlygas.

a)

10 % rizikos finansų, suteiktų tinkamoms finansuoti įmonėms prieš jų pirmą komercinį pardavimą bet kurioje rinkoje;

b)

40 % rizikos finansų, suteiktų šio straipsnio 5 dalies b punkte nurodytoms tinkamoms finansuoti įmonėms;

c)

60 % rizikos finansų investicijoms, teikiamoms 5 dalies c punkte nurodytoms tinkamoms finansuoti įmonėms, ir paskesnėms investicijoms į tinkamas finansuoti įmones pasibaigus 5 dalies b punkte nurodytam 7 metų laikotarpiui.

a)

ją įgyvendina vienas ar daugiau finansų tarpininkų, išskyrus mokesčių paskatų privatiems investuotojams, kurios yra susijusios su jų tiesioginėmis investicijomis į tinkamas finansuoti įmones, atveju;

b)

finansų tarpininkai, taip pat investuotojai arba fondų valdytojai atrenkami pagal atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę konkurso procedūrą pagal taikomus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus, kuria siekiama sudaryti tinkamus rizikos ir grąžos dalijimosi susitarimus, pagal kuriuos investicijų, išskyrus garantijas, atveju pirmenybė teikiama ne apsaugai nuo investicijų vertės sumažėjimo, bet nelygiam pelno pasidalijimui;

c)

jeigu viešieji ir privatūs investuotojai nuostoliais dalijasi nelygiai, pirmieji viešojo investuotojo patirti nuostoliai apribojami 25 % visos investicijos;

d)

garantijų, kurioms taikomas 2 dalies c punktas, norma apribojama iki 80 % ir visi valstybės narės prisiimti nuostoliai apribojami ne daugiau kaip 25 % pagrindinio garantuojamo portfelio. Nemokamai gali būti teikiamos tik garantijos, kuriomis padengiami tikėtini pagrindinio garantuojamo portfelio nuostoliai. Jeigu garantija taip pat apima netikėtus nuostolius, finansų tarpininkas už garantijos dalį, kuria padengiami netikėti nuostoliai, moka rinkos sąlygas atitinkančią garantijos priemoką.

a)

finansų tarpininkai yra įsisteigęs pagal taikomus teisės aktus.

b)

valstybės narės, arba subjektas, kuriam pavesta įgyvendinti priemonę, nustato išsamaus patikrinimo procedūrą siekiant užtikrinti komerciškai pagrįstą investavimo strategiją, kad būtų įgyvendinta rizikos finansų priemonė, be kita ko, apimanti tinkamą rizikos išskaidymo politiką, kuria siekiama užtikrinti ekonominį perspektyvumą ir veiksmingumo mastą, susijusį su jo investicijų portfelio dydžiu ir teritorine aprėptimi;

c)

tinkamoms finansuoti įmonėms suteikti rizikos finansai pagrįsti perspektyviu verslo planu, kuriame pateikiama išsami informacija apie produktą, pardavimo bei pelningumo pokyčius ir kuriame ex ante nustatytas finansinis perspektyvumas;

d)

kiekvienai nuosavo ir kvazinuosavo kapitalo investicijai numatoma aiški ir reali pasitraukimo strategija.

a)

pagal įstatymą ar sutartį jie yra įpareigoti veikti stropiai ir sąžiningai kaip profesionalūs valdytojai ir vengti interesų konflikto; taikomi geriausios praktikos principai ir įstatymais numatyta priežiūra;

b)

jų atlygis atitinka rinkos praktiką. Laikoma, kad šio reikalavimo laikomasi, kai valdytojas arba finansų tarpininkas atrenkamas pagal atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę atrankos procedūrą, remiantis objektyviais kriterijais, susijusiais su patirtimi, kompetencija ir veiklos bei finansiniu pajėgumu;

c)

jie gauna nuo veiklos rezultatų priklausantį atlygį arba prisiima dalį investicijų rizikos, bendrai investuodami nuosavus išteklius, siekiant užtikrinti, kad jų interesai visada būtų suderinti su viešojo investuotojo interesais;

d)

jie išdėsto investavimo strategiją, investicijų kriterijus ir siūlomą investavimo tvarkaraštį;

e)

leidžiama, kad investuotojams būtų atstovaujama investicinio fondo valdymo organuose, pavyzdžiui, stebėtojų taryboje arba patariamajame komitete.

a)

pritaikius priemonę, finansų tarpininkas vykdo investicijas, kurios be pagalbos nebūtų vykdomos arba būtų vykdomos ribotai ar kitokiu būdu. Finansų tarpininkas gali įrodyti, kad jis naudoja mechanizmą, kuriuo užtikrinama, kad visa nauda, kurią sudaro didesnė finansavimo apimtis, rizikingesni portfeliai, mažesni užtikrinimo priemonės reikalavimai, mažesnės garantijos priemokos arba mažesnės palūkanos, kuo labiau būtų perduota galutiniams pagalbos gavėjams;

b)

paskolų atveju pagal 9 dalį apskaičiuojant didžiausią investicijos sumą atsižvelgiama į nominalią paskolos sumą;

c)

garantijų atveju pagal 9 dalį apskaičiuojant didžiausią investicijos sumą atsižvelgiama į nominalią pagrindinės paskolos sumą. Garantija neviršija 80 % pagrindinės paskolos.

a)

MVĮ lygmeniu pagalba tenkina Reglamente (ES) Nr. 1407/2013 nustatytas sąlygas ir

b)

tenkinamos visos šiame straipsnyje nustatytos sąlygos, išskyrus nustatytąsias 5, 6, 9, 10 ir 11 dalyse, ir

c)

rizikos finansų priemonių, pagal kurias į tinkamas finansuoti įmones investuojamas nuosavas kapitalas, kvazinuosavas kapitalas arba paskolos, atveju rizikos finansų priemonė pritraukia papildomo nepriklausomų privačių investuotojų lėšų finansų tarpininkų ar MVĮ lygmeniu, kad bendra privačių investuotojų dalyvavimo norma pasiektų bent 60 % MVĮ suteiktų rizikos finansų.

a)

paskolos su rinkos sąlygų neatitinkančiomis palūkanų normomis, kurių trukmė 10 metų, o didžiausia nominali suma yra ne didesnė kaip 1 mln. EUR arba 1,5 mln. EUR įmonėms, įsisteigusioms remiamose vietovėse, tenkinančiose Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkto sąlygas, arba 2 mln. EUR įmonėms, įsisteigusioms remiamose vietovėse, tenkinančiose Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punkto sąlygas. Paskolų, kurių trukmė yra 5–10 metų, didžiausios sumos gali būti pakoreguotos pirmiau nurodytas sumas padauginus iš 10 metų ir faktinės paskolos trukmės santykio. Paskolų, kurių trukmė trumpesnė nei 5 metai, didžiausia suma yra ta pati kaip paskolų, kurių trukmė yra 5 metai;

b)

garantijos su rinkos sąlygų neatitinkančiomis priemokomis, kurių trukmė 10 metų, o didžiausia garantuotos paskolos suma yra ne didesnė kaip 1,5 mln. EUR arba 2,25 mln. EUR įmonėms, įsisteigusioms remiamose vietovėse, tenkinančiose Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkto sąlygas, arba 3 mln. EUR įmonėms, įsisteigusioms remiamose vietovėse, tenkinančiose Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punkto sąlygas. Garantijų, kurių trukmė yra 5–10 metų, didžiausios garantuotos sumos gali būti pakoreguotos pirmiau nurodytas sumas padauginus iš 10 metų ir faktinės garantijos trukmės santykio. Garantijų, kurių trukmė trumpesnė nei 5 metai, didžiausia garantuota suma yra ta pati kaip garantijų, kurių trukmė yra 5 metai. Garantija neviršija 80 % pagrindinės paskolos;

c)

dotacijos, įskaitant nuosavo kapitalo arba kvazinuosavo kapitalo investicijas, palūkanų normų ir garantijos priemokų sumažinimas iki 0,4 mln. EUR bendrojo subsidijos ekvivalento arba 0,6 mln. EUR įmonėms, įsisteigusioms remiamose vietovėse, tenkinančiose Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkto sąlygas, arba 0,8 mln. EUR įmonėms, įsisteigusioms remiamose vietovėse, tenkinančiose Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punkto sąlygas.

a)

fundamentiniai tyrimai;

b)

pramoniniai tyrimai;

c)

bandomoji taikomoji veikla;

d)

galimybių studijos.

a)

išlaidos personalui: išlaidos projektui vykdyti įdarbintiems mokslininkams, technikams ir kitiems pagalbiniams darbuotojams;

b)

išlaidos priemonėms ir įrenginiams, atsižvelgiant į mastą ir laikotarpį, kuriuo jie naudojami projektui. Jei šios priemonės ir įrenginiai nenaudojami visą projekto trukmę, tik tos nusidėvėjimo išlaidos, kurios atitinka projekto trukmę ir yra apskaičiuotos pagal visuotinai priimtus apskaitos principus, laikomos tinkamomis finansuoti;

c)

išlaidos pastatams ir žemei, atsižvelgiant į mastą ir laikotarpį, kuriuo jie naudojami projektui. Tik tos su pastatais susijusios nusidėvėjimo išlaidos, kurios atitinka projekto trukmę ir yra apskaičiuotos pagal visuotinai priimtus apskaitos principus, laikomos tinkamomis finansuoti. Tinkamas finansuoti išlaidas žemei sudaro komercinio sandorio arba faktinės kapitalo sąnaudos;

d)

išlaidos pagal sutartis vykdomiems moksliniams tyrimams, žinioms ir patentams, perkamiems arba įsigyjamiems pagal licenciją iš išorės šaltinių įprastomis rinkos sąlygomis, taip pat konsultavimo ir lygiaverčių paslaugų, naudojamų vien projektui, išlaidos;

e)

papildomos pridėtinės išlaidos ir kitos veiklos išlaidos, įskaitant išlaidas medžiagoms, reikmenims ir panašiems produktams, tiesiogiai susidariusios vykdant projektą.

a)

100 % tinkamų finansuoti išlaidų – fundamentiniams tyrimams;

b)

50 % tinkamų finansuoti išlaidų – pramoniniams tyrimams;

c)

25 % tinkamų finansuoti išlaidų – bandomajai taikomajai veiklai;

d)

50 % tinkamų finansuoti išlaidų – galimybių studijoms;

a)

10 procentinių punktų vidutinėms įmonėms ir 20 procentinių punktų mažosioms įmonėms;

b)

15 procentinių punktų, jeigu tenkinama viena iš šių sąlygų:

a)

grupės veiklos skatinimu siekiant palengvinti bendradarbiavimą, dalijimąsi informacija ir specializuotų ir prie kliento poreikių pritaikytų verslo rėmimo paslaugų teikimą arba nukreipimą;

b)

grupės rinkodara siekiant padidinti naujų įmonių ir organizacijų dalyvavimą ir padidinti grupės matomumą;

c)

grupės įrenginių valdymu; mokymo programų, seminarų ir konferencijų organizavimu siekiant remti dalijimąsi žiniomis, tinklų veiklą ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą.

a)

patentų ir kito nematerialiojo turto gavimo, tvirtinimo ir apsaugos išlaidos;

b)

mokslinių tyrimų ir žinių sklaidos organizacijos arba didelės įmonės aukštos kvalifikacijos darbuotojų, kurie atlikdami naujai sukurtas pareigas pagalbą gaunančioje įmonėje vykdo mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų veiklą, bet nepakeičia kitų darbuotojų, komandiravimo išlaidos;

c)

inovacijų konsultacinių paslaugų ir paramos paslaugų išlaidos.

a)

išlaidos personalui;

b)

išlaidos priemonėms, įrenginiams, pastatams ir žemei, atsižvelgiant į mastą ir laikotarpį, kuriuo jie naudojami projektui;

c)

išlaidos pagal sutartis vykdomiems moksliniams tyrimams, žinioms ir patentams, perkamiems arba įsigyjamiems pagal licenciją iš išorės šaltinių įprastomis rinkos sąlygomis;

d)

papildomos pridėtinės išlaidos ir kitos veiklos išlaidos, įskaitant išlaidas medžiagoms, reikmenims ir panašiems produktams, tiesiogiai susidariusios vykdant projektą.

a)

faktas, kad remiamas projektas bus vykdomas;

b)

remiamo projekto tikslai;

c)

apytikslė data, kada maždaug tikimasi paskelbti remiamą projektą ir skelbimo internete vieta;

d)

teiginys, kad remiamo projekto rezultatai bus nemokamai prieinami visoms įmonėms, vykdančioms veiklą tam tikrame sektoriuje arba atitinkamoje jo dalyje.

a)

išlaidos mokytojams už valandas, kurias mokytojai dalyvauja mokyme;

b)

tiesiogiai su projektu susijusios mokytojų ir mokomų asmenų veiklos išlaidos, pavyzdžiui, kelionės išlaidos, išlaidos tiesiogiai su projektu susijusioms medžiagoms ir reikmenims, įrankių ir įrenginių nusidėvėjimo, kiek jie nusidėvėjo naudojami vien mokymo projektui, išlaidos. Apgyvendinimo išlaidos neįtraukiamos, išskyrus būtinas mokytojų, kurie yra neįgalūs, apgyvendinimo išlaidas;

c)

su mokymo projektu susijusios konsultacinių paslaugų išlaidos;

d)

išlaidos apmokomiems asmenims ir bendrosios netiesioginės išlaidos (administracinės išlaidos, išlaidos nuomai, pridėtinės išlaidos), už valandas, kurias mokomi asmenys dalyvauja mokyme.

a)

10 procentinių punktų, jei mokymas suteikiamas neįgaliesiems darbuotojams arba nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintiems asmenims;

b)

10 procentinių punktų, jei pagalba teikiama vidutinėms įmonėms, ir 20 procentinių punktų, jei pagalba teikiama mažosioms įmonėms.

a)

mokomi asmenys nėra nuolatiniai laivo įgulos nariai, o tik laikini darbuotojai, ir

b)

mokymas vyksta laivuose, įtrauktuose į Sąjungos registrus.

a)

patalpų pritaikymo išlaidos;

b)

personalo užimtumo išlaidos, susijusios tik su laiku, skirtu padėti neįgaliesiems darbuotojams ir tokio personalo mokymo padėti neįgaliesiems darbuotojams išlaidos;

c)

neįgaliesiems darbuotojams naudoti skirtų įrenginių pritaikymo ar įsigijimo arba programinės įrangos įsigijimo ir patvirtinimo išlaidos, įskaitant išlaidas pritaikytai ar pagalbinei technologijų įrangai, kurios papildo išlaidas, kurias pagalbos gavėjas būtų patyręs, įdarbindamas negalios neturinčius darbuotojus;

d)

išlaidos, tiesiogiai susijusios su neįgaliųjų darbuotojų vežimu į darbo vietą su darbu susijusiai veiklai;

e)

darbo užmokesčio išlaidos už valandas, kurias neįgalusis darbuotojas praleidžia reabilituodamasis;

f)

jei pagalbos gavėjas suteikia globojamąjį užimtumą, atitinkamos įmonės gamybos padalinių statybos, įrengimo arba modernizavimo išlaidos ir bet kurios dėl neįgaliųjų užimtumo tiesiogiai susidariusios administravimo ir transporto išlaidos.

a)

personalo užimtumo išlaidos, susijusios tik su laiku, skirtu padėti nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintiems asmenims per daugiausiai 12 mėnesių laikotarpį nuo nepalankias sąlygas darbo rinkoje turinčio asmens įdarbinimo arba per daugiausiai 24 mėnesių laikotarpį nuo labai nepalankias sąlygas darbo rinkoje turinčio asmens įdarbinimo;

b)

tokio personalo mokymo padėti nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintiems asmenims išlaidos.

a)

investicijomis pagalbos gavėjui sudaromos sąlygos savo veikla gerinti aplinkos apsaugą taikant griežtesnius standartus nei taikomi Sąjungoje, neatsižvelgiant į tai, ar esama privalomų nacionalinių standartų, griežtesnių nei Sąjungos standartai;

b)

investicijomis pagalbos gavėjui sudaromos sąlygos savo veikla gerinti aplinkos apsaugą, jeigu Sąjungos standartų nėra.

a)

naujoms kelių, geležinkelių, vidaus vandenų ir jūrų transporto priemonėms, atitinkančioms priimtus Sąjungos standartus, įsigyti, jeigu jos įsigyjamos dar tiems standartams neįsigaliojus, o jiems įsigaliojus jie netaikomi iki tos datos jau įsigytoms transporto priemonėms;

b)

naudojamoms esamoms kelių, geležinkelių, vidaus vandenų ir jūrų transporto priemonėms modernizuoti, jeigu tų transporto priemonių eksploatavimo pradžios dieną Sąjungos standartai dar nebuvo įsigalioję, o jiems įsigaliojus, atgaline data toms transporto priemonėms netaikomi.

a)

jeigu investicijų į aplinkos apsaugą išlaidų dalį visose investicinėse išlaidose galima nustatyti kaip atskirą investiciją, ši su aplinkos apsauga susijusių išlaidų dalis yra tinkamos finansuoti išlaidos;

b)

visais kitais atvejais investicijų į aplinkos apsaugą išlaidos nustatomos lyginant su panašiomis mažiau aplinkai naudingomis investicijomis, kurios, tikėtina, būtų įvykdytos be pagalbos. Abiejų investicijų išlaidų skirtumas nurodo su aplinkos apsauga susijusias išlaidas ir sudaro tinkamas finansuoti išlaidas.

a)

jeigu investicijų į aplinkos apsaugą išlaidų dalį visose investicinėse išlaidose galima nustatyti kaip atskirą investiciją, ši su aplinkos apsauga susijusių išlaidų dalis yra tinkamos finansuoti išlaidos;

b)

visais kitais atvejais investicijų į aplinkos apsaugą išlaidos nustatomos lyginant su panašiomis mažiau aplinkai naudingomis investicijomis, kurios, tikėtina, būtų įvykdytos be pagalbos. Abiejų investicijų išlaidų skirtumas nurodo su aplinkos apsauga susijusias išlaidas ir sudaro tinkamas finansuoti išlaidas.

a)

20 % tinkamų finansuoti išlaidų mažosioms įmonėms, 15 % tinkamų finansuoti išlaidų vidutinėms įmonėms ir 10 % tinkamų finansuoti išlaidų didelėms įmonėms, jeigu investicijos vykdomos ir baigiamos likus daugiau nei trejiems metams iki naujo Sąjungos standarto įsigaliojimo dienos;

b)

15 % tinkamų finansuoti išlaidų mažosioms įmonėms, 10 % tinkamų finansuoti išlaidų vidutinėms įmonėms ir 5 % tinkamų finansuoti išlaidų didelėms įmonėms, jeigu investicijos vykdomos ir baigiamos likus nuo vienų iki trejų metų iki naujo Sąjungos standarto įsigaliojimo dienos.

a)

jeigu investicijų į energijos vartojimo efektyvumą išlaidų dalį visose investicinėse išlaidose galima nustatyti kaip atskirą investiciją, ši su energijos vartojimo efektyvumu susijusių išlaidų dalis yra tinkamos finansuoti išlaidos;

b)

visais kitais atvejais investicijų į energijos vartojimo efektyvumą išlaidos nustatomos lyginant su panašiomis mažesnio energijos vartojimo efektyvumo investicijomis, kurios, tikėtina, būtų įvykdytos be pagalbos. Abiejų investicijų išlaidų skirtumas nurodo su energijos vartojimo efektyvumu susijusias išlaidas ir sudaro tinkamas finansuoti išlaidas.

a)

finansų tarpininkų valdytojai ir energijos vartojimo efektyvumo fondų valdytojai atrenkami pagal atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę konkurso procedūrą pagal taikomus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus. Visų pirma jie nediskriminuojami pagal jų įsisteigimo ar įregistravimo vietą bet kurioje valstybėje narėje. Gali būti reikalaujama, kad finansų tarpininkai ir energijos vartojimo efektyvumo fondų valdytojai atitiktų iš anksto nustatytus kriterijus, objektyviai pateisinamus investicijų pobūdžiu;

b)

nepriklausomi privatūs investuotojai atrenkami pagal atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę konkurso procedūrą pagal taikomus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus, kuria siekiama sudaryti tinkamus rizikos ir grąžos dalijimosi susitarimus, kuriuose investicijų, išskyrus garantijas, atveju pirmenybė teikiama ne apsaugai nuo investicijų vertės sumažėjimo, bet nelygiam pelno pasidalijimui. Jeigu privatūs investuotojai nėra atrenkami pagal tokią konkurso procedūrą, nepriklausomas ekspertas, atrinktas pagal atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę konkurso procedūrą, privatiems investuotojams nustato pagrįstą grąžos normą;

c)

jeigu viešieji ir privatūs investuotojai nuostoliais dalijasi nelygiai, pirmieji viešojo investuotojo patirti nuostoliai apribojami 25 % visos investicijos;

d)

garantijų atveju garantijų norma apribojama iki 80 % ir visi valstybės narės prisiimti nuostoliai apribojami 25 % pagrindinio garantuojamo portfelio. Nemokamai gali būti teikiamos tik garantijos, kuriomis padengiami tikėtini pagrindinio garantuojamo portfelio nuostoliai. Jeigu garantija taip pat apima netikėtus nuostolius, finansų tarpininkas už garantijos dalį, kuria padengiami netikėti nuostoliai, moka rinkos sąlygas atitinkančią garantijos priemoką;

e)

leidžiama, kad investuotojams būtų atstovaujama energijos vartojimo efektyvumo fondo arba finansų tarpininko valdymo organuose, pavyzdžiui, stebėtojų taryboje arba patariamajame komitete;

f)

energijos vartojimo efektyvumo fondas arba finansų tarpininkas įsteigiamas pagal taikomus teisės aktus ir valstybė narė taiko išsamaus patikrinimo procedūrą, kuria siekiant įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumo priemonę užtikrinama komerciškai pagrįsta investavimo strategija.

a)

pagal įstatymą ar sutartį jie yra įpareigoti veikti stropiai ir sąžiningai kaip profesionalūs valdytojai ir vengti interesų konflikto; taikomi geriausios praktikos principai ir įstatymais numatyta priežiūra;

b)

jų atlygis atitinka rinkos praktiką. Laikoma, kad šio reikalavimo laikomasi, kai valdytojas atrenkamas pagal atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę konkurso procedūrą, remiantis objektyviais kriterijais, susijusiais su patirtimi, kompetencija ir veiklos bei finansiniu pajėgumu;

c)

jie gauna nuo veiklos rezultatų priklausantį atlygį arba prisiima dalį investicijų rizikos, bendrai investuodami nuosavus išteklius, siekiant užtikrinti, kad jų interesai visada būtų suderinti su viešojo investuotojo interesais;

d)

jie išdėsto investavimo strategiją, investicijų į energijos vartojimo efektyvumo projektus kriterijus ir siūlomą investavimo tvarkaraštį, iš anksto nustato finansinį perspektyvumą ir tikėtiną investicijų poveikį energijos vartojimo efektyvumui;

e)

dėl viešųjų lėšų, kurios investuojamos į energijos vartojimo efektyvumo fondą arba suteiktos finansų tarpininkui, nustatyta aiški ir reali pasitraukimo strategija, kad rinka galėtų finansuoti energijos vartojimo efektyvumo projektus, kai tik bus pasirengusi tai daryti.

a)

jeigu investicijų į atsinaujinančių išteklių energijos gamybą išlaidų dalį visose investicinėse išlaidose galima lengvai nustatyti kaip atskirą investiciją, pavyzdžiui, kaip jau esamų įrenginių papildomą dalį, ši su atsinaujinančių išteklių energija susijusių išlaidų dalis yra tinkamos finansuoti išlaidos;

b)

jeigu investicijų į atsinaujinančių išteklių energijos gamybą išlaidų dalį galima nustatyti lyginant su panašiomis mažiau aplinkai naudingomis investicijomis, kurios, tikėtina, būtų įvykdytos be pagalbos, šis abiejų investicijų išlaidų skirtumas nurodo su atsinaujinančiąja energija susijusias išlaidas ir sudaro tinkamas finansuoti išlaidas;

c)

tam tikrų mažos galios įrenginių atveju, kai mažiau aplinkai naudingų investicijų negalima nustatyti, kadangi nėra riboto dydžio įrenginių, bendros investicinės išlaidos siekiant užtikrinti aukštesnį aplinkos apsaugos lygį yra tinkamos finansuoti išlaidos.

a)

45 % tinkamų finansuoti išlaidų, jeigu tinkamos finansuoti išlaidos apskaičiuojamos pagal 6 dalies a arba b punktą;

b)

30 % tinkamų finansuoti išlaidų, jeigu tinkamos finansuoti išlaidos apskaičiuojamos pagal 6 dalies c punktą.

i)

atitinkamos naujos ir novatoriškos technologijos ilgesnio laikotarpio potencialą arba

ii)

poreikį užtikrinti įvairinimą, arba

iii)

tinklo apribojimus ir tinklo stabilumą, arba

iv)

sistemos (integracijos) išlaidas, arba

v)

poreikį išvengti iškraipymų žaliavų rinkoje dėl paramos biomasei.

a)

valstybės narės kompetentinga valdžios institucija oficialiai pripažino, kad įvykis yra gaivalinės nelaimės pobūdžio, ir

b)

gaivalinė nelaimė ir ją patyrusios įmonės patirta žala turi būti tiesiogiai susijusios.

a)

pasyviosios plačiajuosčio ryšio infrastruktūros įrengimo investicinės išlaidos;

b)

su plačiajuosčiu ryšiu susijusių civilinės inžinerijos darbų investicinės išlaidos;

c)

bazinių plačiajuosčių tinklų įrengimo investicinės išlaidos ir

d)

naujos kartos prieigos (NKP) tinklų įrengimo investicinės išlaidos.

a)

muziejams, archyvams, bibliotekoms, meno ir kultūros centrams ar erdvėms, teatrams, operos teatrams, koncertų salėms, kitoms gyvų pasirodymų organizacijoms, kino paveldo institucijoms ir kitoms panašioms meninėms ir kultūrinėms infrastruktūroms, organizacijoms ir institucijoms;

b)

materialiam paveldui, įskaitant visų formų kilnojamąjį ir nekilnojamąjį kultūros paveldą ir archeologines vietoves, paminklus, istorines vietoves ir pastatus; gamtos paveldui, susijusiam su kultūros paveldu arba jei valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos juos oficialiai pripažino kultūros arba gamtos paveldu;

c)

bet kokios formos nematerialiam paveldui, įskaitant folklorinius papročius ir amatus;

d)

meno ar kultūros renginiams ir pasirodymams, festivaliams, parodoms ir panašiai kultūrinei veiklai;

e)

kultūrinio ir meninio švietimo veiklai ir kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo svarbos supratimo rėmimui švietimo ir didesnio visuomenės informuotumo programomis, taip pat naudojant naujas technologijas;

f)

muzikos ir literatūros, įskaitant vertimus, kūrinių rašymui, redagavimui, gamybai, platinimui, skaitmeninimui ir leidybai.

a)

investicinė pagalba, įskaitant pagalbą kultūros infrastruktūros statymui arba atnaujinimui;

b)

veiklos pagalba.

a)

infrastruktūros, kurios bent 80 % arba laiko, arba vietos pajėgumo per metus yra naudojama kultūros tikslams, statymo, atnaujinimo, įsigijimo, išsaugojimo arba pagerinimo išlaidas;

b)

kultūros paveldo įsigijimo, įskaitant nuomą, nuosavybės perdavimą arba fizinį perkėlimą, išlaidas;

c)

materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo apsaugojimo, išsaugojimo, atkūrimo ir rekonstrukcijos išlaidas, įskaitant papildomas laikymo tinkamomis sąlygomis, specialių įrankių, medžiagų išlaidas ir dokumentavimo, tyrimų, skaitmeninimo ir skelbimo išlaidas;

d)

kultūros paveldo prieinamumo visuomenei, įskaitant skaitmeninimo išlaidas ir išlaidas kitoms naujoms technologijoms, prieinamumo specialiųjų poreikių turintiems asmenims gerinimo (visų pirma nuolydžių ir liftų neįgaliesiems, nuorodų Brailio raštu ir rankinio valdymo eksponatų muziejuose įrengimo) ir kultūros įvairovės, susijusios su pristatymais, programomis ir lankytojais, išlaidas;

e)

kultūros projektų ir kultūrinės veiklos, bendradarbiavimo, mainų programų ir dotacijų išlaidas, įskaitant atrankos procedūrų išlaidas, reklamos išlaidas ir išlaidas tiesiogiai susidariusias vykdant projektą.

a)

kultūros institucijos arba paveldo vietovės išlaidos, susijusios su nuolatine arba periodine veikla, įskaitant parodas, spektaklius ir renginius bei panašią įprastai vykdomą kultūrinę veiklą;

b)

kultūrinio ir meninio švietimo veiklos ir kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo svarbos supratimo rėmimo švietimo ir didesnio visuomenės informuotumo programomis, taip pat naudojant naujas technologijas, išlaidos;

c)

kultūros įstaigos ar paveldo vietovių ir veiklos prieinamumo visuomenei išlaidos, įskaitant skaitmeninimo ir naudojimosi naujomis technologijoms išlaidas, bei prieinamumo neįgaliesiems gerinimo išlaidos;

d)

veiklos išlaidos, tiesiogiai susijusios su kultūros projektu arba veikla, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto ir kultūros vietų nuoma, kelionės išlaidos, medžiagos ir reikmenys, tiesiogiai susiję su kultūros projektu arba veikla, parodų ir scenų architektūrinės struktūros, įrankių nuoma ir nusidėvėjimas, programinė įranga ir įrenginiai, prieigos prie autorių teisėmis apsaugotų kūrinių ir kitomis gretutinėmis intelektinės nuosavybės teisėmis apsaugoto turinio išlaidos, taip pat reklamos išlaidos ir išlaidos, tiesiogiai susidariusios vykdant projektą ar veiklą; nusidėvėjimo ir finansavimo išlaidos yra tinkamos finansuoti, tik jeigu jos nebuvo įtrauktos į investicinę pagalbą;

e)

išlaidos personalui, dirbančiam kultūros institucijoje arba paveldo vietovėje, arba vykdant projektą;

f)

išorės konsultantų ir paslaugų teikėjų konsultacinių ir paramos paslaugų išlaidos, tiesiogiai susidariusios vykdant projektą.

a)

pagalba garso ir vaizdo kūrinių gamybai;

b)

pagalba parengiamajam gamybos etapui ir

c)

platinimo pagalba.

a)

arba reikalaujama, kad iki 160 % konkretaus garso ir vaizdo kūrinio gamybai suteiktos pagalbos lėšų būtų išleista pagalbą teikiančioje valstybėje narėje, arba

b)

konkretaus garso ir vaizdo kūrinio gamybai suteikta pagalba būtų apskaičiuojama kaip gamybinės veiklos, kuri vykdoma pagalbą teikiančioje valstybėje narėje, procentinė išlaidų dalis; paprastai taip yra pagalbos schemų, kurias sudaro mokesčių paskatos, atveju.

a)

gamybos pagalba: bendros garso ir vaizdo kūrinių gamybos išlaidos, įskaitant prieinamumo neįgaliesiems gerinimo išlaidas;

b)

pagalba parengiamajam gamybos etapui: scenarijų rašymo ir garso ir vaizdo kūrinių kūrimo išlaidos;

c)

platinimo pagalba: garso ir vaizdo kūrinių platinimo ir reklamos išlaidos.

a)

tarpvalstybinei filmų gamybai, kurią finansuoja daugiau nei viena valstybė narė ir kurioje dalyvauja gamintojai iš daugiau nei vienos valstybės narės, – iki 60 % tinkamų finansuoti išlaidų;

b)

sudėtingų garso ir vaizdo kūrinių gamybai ir bendros gamybos projektams, kuriuose dalyvauja EBPO Paramos vystymuisi komiteto (PVK) sąrašo šalys, – iki 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.

a)

investicinė pagalba, įskaitant pagalbą sporto ir daugiafunkcės laisvalaikio infrastruktūros statymui arba atnaujinimui;

b)

veiklos pagalba sporto infrastruktūrai.