7.6.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 169/14

(1)

savo 2010 m. kovo 3 d. komunikate „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (toliau – strategija „Europa 2020“) Komisija pabrėžė, kad norint Sąjungoje užtikrinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą, būtina sudaryti palankias sąlygas investuoti į žinias ir inovacijas. Tą strategiją patvirtino tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba;

(2)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1291/2013 (3) buvo sukurta Bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“(2014–2020 m.) (toliau – programa „Horizontas 2020“). Programos „Horizontas 2020“ tikslas – užtikrinti didesnį mokslinių tyrimų ir inovacijų poveikį, prisidedant prie viešojo sektoriaus subjektų partnerystės stiprinimo, be kita ko, Sąjungai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 185 straipsnį dalyvaujant kelių valstybių narių vykdomose programose;

(3)

viešojo sektoriaus subjektų partnerystėmis turėtų būti siekiama plėtoti glaudesnę veiksmų sinergiją, didinti koordinavimą ir išvengti nereikalingo dubliavimosi su Sąjungos, tarptautinėmis, nacionalinėmis bei regioninėmis mokslinių tyrimų programomis, ir turėtų būti visapusiškai laikomasi programos „Horizontas 2020“ bendrųjų principų, visų pirma atvirumo ir skaidrumo principų. Be to, turėtų būti užtikrinta atvira prieiga prie mokslinių publikacijų;

(4)

Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 742/2008/EB (4) numatytas Bendrijos finansinis įnašas į bendrąją mokslinių tyrimų ir plėtros programą „Kasdienį gyvenimą palengvinanti aplinka“ (toliau – KGPA), atitinkantis valstybių narių įnašą, tačiau neviršijantis 150 000 000 EUR ir skiriamas Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.), nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1982/2006/EB (5), vykdymo laikotarpiu;

(5)

2012 m. gruodžio mėn. Komisija pateikė Europos Parlamentui ir Tarybai bendrosios programos KGPA tarpinio įvertinimo ataskaitą. Tą įvertinimą atliko ekspertų grupė. Bendra ekspertų grupės nuomonė buvo ta, kad vykdant bendrąją programą KGPA padaryta didelė pažanga įgyvendinant jos tikslus ir pasiekta puikių rezultatų, ir ją reikėtų tęsti pasibaigus dabartiniam finansavimo laikotarpiui. Tačiau ekspertų grupė pažymėjo keletą trūkumų, visų pirma poreikį į projektus aktyviau nuo ko ankstesnio etapo įtraukti vartotojus ir toliau gerinti veiklos rezultatus, susijusius su sutarčių pasirašymo ir mokėjimo terminais;

(6)

atliekant 2010 m. tarpinį įvertinimą ir vykstant 2012 m. konsultavimosi procesui išryškėjo finansinių priemonių, tinkamumo taisyklių ir kompensavimo sistemų įvairovė. Dalyvaujančiosios valstybės Kasdienį gyvenimą palengvinančios aplinkos generalinėje asamblėjoje galėtų apsvarstyti šį klausimą ir paskatinti keistis geriausios praktikos pavyzdžiais;

(7)

savo 2006 m. spalio 12 d. komunikate „Europos demografijos ateitis: iššūkį paversti galimybe“ Komisija pabrėžė, kad demografinis senėjimas yra vienas iš pagrindinių visų valstybių narių iššūkių ir kad daugiau naudojant naujas technologijas būtų padedama kontroliuoti sąnaudas, didinti vyresnio amžiaus žmonių gerovę, skatinti jų aktyvų dalyvavimą visuomenės gyvenime ir didinti Sąjungos ekonomikos konkurencingumą;

(8)

Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinėje iniciatyvoje „Inovacijų sąjunga“ Komisija gyventojų senėjimo klausimą įvardijo kaip vieną iš visuomenės problemų, kurias sprendžiant laimėjimai inovacijų srityje gali vaidinti svarbų vaidmenį ir padidinti konkurencingumą, sudaryti sąlygas Europos bendrovėms pirmauti kuriant naujas technologijas, augti ir pirmauti naujose augančiose pasaulio rinkose, pagerinti viešųjų paslaugų kokybę bei efektyvumą ir taip prisidėti kuriant daug naujų kokybiškų darbo vietų;

(9)

visoje Sąjungos sveikatos ir socialinių paslaugų sektoriuje (vadinamosios baltųjų chalatų darbo vietos) dirba apie 20 mln. asmenų; tikėtina, kad per artimiausius metus šis skaičius dar išaugs dėl senėjančios visuomenės. Mokymas ir mokymasis visą gyvenimą šiame ypatingo dėmesio reikalaujančiame sektoriuje turėtų būti labai svarbus prioritetas. Todėl reikėtų tiksliau įvertinti vadinamųjų baltųjų chalatų darbo vietų ir investicijų į šiuolaikinius gebėjimus, pavyzdžiui, naudojimąsi informacinėmis technologijomis, poreikį;

(10)

savo 2010 m. gegužės 19 d. komunikate „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ Komisija pasiūlė sustiprinti bendrąją programą KGPA, siekiant padėti spręsti su senėjančia visuomene susijusius uždavinius;

(11)

savo 2012 m. vasario 29 d. komunikate „Europos inovacijų partnerystės vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje strateginio įgyvendinimo plano pažanga“ Komisija pasiūlė būsimose mokslinių tyrimų ir inovacijų darbo programose ir priemonėse, įtrauktose į programą „Horizontas 2020“, atsižvelgti į atitinkamus strateginio įgyvendinimo plano prioritetus. Be to, Komisija pasiūlė atsižvelgti į įnašus, kurie pagal bendrąją programą KGPA gali būti skiriami Europos inovacijų partnerystei vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje;

(12)

tikimasi, kad novatoriški informacijos ir ryšių technologijomis (IRT) grindžiami sprendimai bus labai naudingi įgyvendinant pagal iniciatyvą „Inovacijų Sąjunga“ sukurtos Europos inovacijų partnerystės vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje tikslus – iki 2020 m. sveiko gyvenimo trukmę pailginti dvejais metais, taip pat pagerinti Sąjungos piliečių gyvenimo kokybę ir sveikatos priežiūros sistemų veiksmingumą. Šios partnerystės strateginiame įgyvendinimo plane nustatyti inovacijų vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje spartinimo ir platesnio masto naudojimo visoje Sąjungoje prioritetai šiose trijose srityse: prevencijos ir sveikatingumo skatinimo, priežiūros ir gydymo, savarankiško gyvenimo ir socialinės įtraukties;

(13)

atsižvelgiant į tai, kad IRT sistemose tvarkomi dideli asmens duomenų bei profilių kiekiai ir šios sistemos veikia realaus laiko ryšiu, o tai reiškia, kad su jomis susijusi duomenų saugumo pažeidimų rizika yra labai didelė, reikėtų atsižvelgti į duomenų apsaugos aspektus. Be to, turėtų būti gerbiama teisė į privatų gyvenimą;

(14)

aktyvaus ir lengvesnio gyvenimo mokslinių tyrimų ir plėtros programa (toliau – ALG programa) turėtų būti grindžiama ankstesnės programos pasiekimais, ir ją vykdant turėtų būti šalinami ankstesnės programos trūkumai, skatinant vartotojus pakankamai aktyviai dalyvauti projektuose nuo pirminio jų įgyvendinimo etapo, siekiant užtikrinti, kad nustatyti sprendimai būtų priimtini ir atitiktų konkrečius vartotojų poreikius, ir kad ALG programa būtų geriau įgyvendinama;

(15)

įgyvendinant ALG programą reikėtų atsižvelgti į plačią inovacijos apibrėžtį, apimančią organizacinius, verslo, technologinius, visuomeninius ir aplinkosaugos aspektus. Tai padėtų užtikrinti daugiadalykį požiūrį ir socialinių bei humanitarinių mokslų integravimą ALG programoje;

(16)

ALG programos veikla turėtų atitikti programos „Horizontas 2020“ tikslus ir mokslinių tyrimų bei inovacijų sričių prioritetus, taip pat Reglamento (ES) Nr. 1291/2013 26 straipsnyje nustatytus bendruosius principus ir sąlygas;

(17)

turėtų būti nustatyta Sąjungos finansinio dalyvavimo ALG programoje programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo laikotarpiu viršutinė riba. Sąjungos finansinis įnašas į ALG programą programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo laikotarpiu turėtų neviršyti dalyvaujančiųjų valstybių finansinio įnašo, kad būtų pasiektas didelis sverto efektas ir užtikrintas aktyvus dalyvaujančiųjų valstybių dalyvavimas siekiant ALG programos tikslų;

(18)

kad būtų atsižvelgta į programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo laikotarpį, kvietimai teikti pasiūlymus pagal ALG programą turėtų būti paskelbti ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. Tinkamai pagrįstais atvejais kvietimus teikti pasiūlymus galima paskelbti iki 2021 m. gruodžio 31 d.;

(19)

laikantis Reglamento (ES) Nr. 1291/2013 tikslų, visos valstybės narės ir visos programos „Horizontas 2020“ asocijuotosios šalys turėtų turėti teisę dalyvauti ALG programoje bet kuriuo joms tinkamu metu;

(20)

siekiant užtikrinti, kad dalyvaujančiosios valstybės laikytųsi tokių pačių finansinių įsipareigojimų kaip ir Sąjunga, Sąjungos finansinis įnašas turėtų būti teikiamas su sąlyga, kad prieš pradedant vykdyti ALG programą dalyvaujančiosios valstybės oficialiai prisiima įsipareigojimus ir tuos įsipareigojimus vykdo. Dalyvaujančiųjų valstybių įnašas į ALG programą turėtų apimti administracines sąnaudas, kurios patiriamos nacionaliniu lygiu užtikrinant veiksmingą ALG programos veikimą;

(21)

ALG programai bendrai įgyvendinti reikalinga įgyvendinimo struktūra. Dalyvaujančiosios valstybės sutarė dėl ALG programos įgyvendinimo struktūros ir 2007 m. įsteigė Kasdienį gyvenimą palengvinančios aplinkos asociaciją (toliau – KGPAA), kuri yra tarptautinė pelno nesiekianti asociacija, turinti teisinį subjektiškumą ir įsteigta pagal Belgijos teisę. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip nustatyta tarpinio įvertinimo ataskaitoje, dabartinė ALG programos valdymo struktūra pasitvirtino kaip veiksminga ir kokybiška, KGPAA turėtų būti naudojama kaip įgyvendinimo struktūra ir turėtų atlikti ALG programos paskirstymo ir stebėsenos įstaigos vaidmenį. KGPAA turėtų administruoti Sąjungos finansinį įnašą ir turėtų užtikrinti veiksmingą ALG programos įgyvendinimą;

(22)

kad ALG programos tikslai būt pasiekti, KGPAA turėtų teikti finansinę paramą daugiausia dotacijomis, skirtomis KGPAA atrinktų veiksmų dalyviams. Tie veiksmai turėtų būti atrenkami paskelbus kvietimus teikti pasiūlymus KGPAA atsakomybe; KGPAA turėtų padėti nepriklausomi išorės ekspertai. Atrenkant pasiūlymus ir skiriant finansavimą, kuris teikiamas iš ALG programos projektams skiriamo Sąjungos finansinio įnašo ir nacionalinių biudžetų lėšų, turėtų būti privaloma laikytis sudaryto eiliškumo sąrašo;

(23)

Sąjungos finansinis įnašas turėtų būti administruojamas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (6) ir Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 1268/2012 (7) nustatytą patikimo finansų valdymo principą ir netiesioginio valdymo taisykles;

(24)

kad būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai, Komisija, taikydama proporcingas priemones, turėtų turėti teisę sumažinti Sąjungos finansinį įnašą, sustabdyti arba nutraukti jo teikimą, jei ALG programa įgyvendinama netinkamai, iš dalies ar vėluojant arba jei dalyvaujančiosios valstybės neprisideda, prisideda iš dalies arba vėluoja prisidėti prie ALG programos finansavimo. Tos teisės turėtų būti numatytos įgaliojimų perdavimo susitarime, kurį turi sudaryti Sąjunga ir KGPAA;

(25)

supaprastinimo tikslais administracinė našta turėtų būti sumažinta visoms šalims. Reikėtų vengti dvigubo audito, neproporcingo kiekio dokumentų ir ataskaitų. Atliekant auditą prireikus turėtų būti atsižvelgiama į nacionalinių programų ypatumus;

(26)

dalyvaujant pagal ALG programą finansuojamuose netiesioginiuose veiksmuose taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1290/2013 (8). Tačiau, atsižvelgiant į specifinius su ALG programos vykdymu susijusius poreikius, būtina pagal to reglamento 1 straipsnio 3 dalį numatyti nukrypti nuo to reglamento leidžiančias nuostatas;

(27)

KGPAA kvietimai teikti pasiūlymus taip pat turėtų būti skelbiami dalyviams skirtame bendrame portale ir pasitelkiant kitas Komisijos valdomas programos „Horizontas 2020“ elektronines sklaidos priemones;

(28)

specialios nukrypti nuo Reglamento (ES) Nr. 1290/2013 leidžiančios nuostatos yra būtinos, nes ALG programa sukurta kaip į rinką orientuota mokslinių tyrimų ir inovacijų programa, kurioje sujungiama daug įvairių nacionalinių finansavimo srautų (pavyzdžiui, mokslinių tyrimų inovacijų, sveikatos ir pramonės finansavimo programos). Dėl tų programų pobūdžio dalyvavimo jose taisyklės skiriasi, todėl negalima tikėtis, kad jos visiškai atitiktų Reglamentą (ES) Nr. 1290/2013. Be to, ALG programa visų pirma skirta mažosioms ir vidutinėms įmonėms bei vartotojų organizacijoms, kurios paprastai nedalyvauja Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų veikloje. Siekiant palengvinti tų įmonių ir organizacijų dalyvavimą, Sąjungos finansinis įnašas teikiamas pagal gerai žinomas jų nacionalinių finansavimo programų taisykles, skiriant bendrą dotaciją, kuri apima Sąjungos ir atitinkamą nacionalinį finansavimą;

(29)

Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, taikomomis viso išlaidų ciklo metu, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, neteisingai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir atitinkamais atvejais administracines bei finansines sankcijas pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012;

(30)

Komisija, padedama nepriklausomų ekspertų, turėtų atlikti tarpinį vertinimą, kuriuo visų pirma būtų įvertinta ALG programos kokybė, veiksmingumas ir pažanga siekiant nustatytų tikslų, taip pat atlikti galutinį vertinimą, ir parengti tų vertinimų ataskaitą;

(31)

vertinimas turėtų būti grindžiamas tikslia ir aktualia informacija. Komisijai paprašius KGPAA ir dalyvaujančiosios valstybės turėtų pateikti visą informaciją, kurią Komisija turi įtraukti į ALG programos vertinimo ataskaitas;

(32)

veiksmai, kuriuos numatoma įgyvendinti pagal ALG programą, turėtų padėti stiprinti Europos viešąsias sveikatos ir priežiūros sistemas, kurios yra labai svarbus veiksnys siekiant išsaugoti socialinės paramos sistemas ir sumažinti gerovės srityje susidariusį atotrūkį tarp regionų ir gyventojų grupių, kuris dėl dabartinės ekonomikos ir socialinės krizės smarkiai didėja;

(33)

ALG programos įgyvendinimas turėtų užtikrinti veiksmingą lyčių lygybės propagavimą, kaip įtvirtinta programoje „Horizontas 2020“. ALG programa turėtų būti skatinama į mokslinių tyrimų ir inovacijų turinį įtraukti lyčių lygybės klausimą ir lyčių aspektą. Atsižvelgiant į padėtį šioje srityje, ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama lyčių pusiausvyros užtikrinimui vertinimo komisijose ir tokiuose organuose, kaip patariamosios ir ekspertų grupės. Lyčių aspektas turėtų būti tinkamai įtrauktas į strategijų, programų ir projektų turinį, skirtą moksliniams tyrimams ir inovacijoms, ir jo turėtų būti paisoma visais mokslinių tyrimų ciklo etapais;

(34)

ALG programa turėtų atitikti programoje „Horizontas 2020“ įtvirtintus etikos principus. Ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama proporcingumo principui, teisei į privatų gyvenimą, teisei į asmens duomenų apsaugą, teisei į asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, teisei į nediskriminavimą ir poreikiui užtikrinti aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį;

(35)

kadangi dalyvaujančiosios valstybės nusprendė toliau įgyvendinti ALG programą, ir kadangi šio sprendimo tikslų, t. y. tiesiogiai remti ir papildyti Sąjungos politiką vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

a)

dalyvaujančiosios valstybės įrodo, kad ALG programa yra sukurta pagal I ir II priedus;

b)

dalyvaujančiosios valstybės arba jų paskirtos organizacijos paskiria KGPAA struktūra, kuri atsakinga už ALG programos įgyvendinimą ir Sąjungos finansinio įnašo paskirstymą bei stebėseną;

c)

kiekviena dalyvaujanti valstybė įsipareigoja prisidėti prie ALG programos finansavimo;

d)

KGPAA įrodo, kad sugeba įgyvendinti ALG programą, įskaitant Sąjungos įnašo paskirstymą ir stebėseną, netiesiogiai valdydama Sąjungos biudžetą pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 58, 60 ir 61 straipsnius; ir

e)

pagal III priedą nustatomas ALG programos valdymo modelis.

a)

KGPAA įgyvendina šio sprendimo I priede nustatytus ALG programos tikslus ir II priede nurodytus veiksmus pagal Reglamentą (ES) Nr. 1290/2013, laikantis šio sprendimo 5 straipsnio;

b)

išlaikomas tinkamas ir efektyvus valdymo modelis, atitinkantis III priedą;

c)

KGPAA laikosi Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 60 straipsnio 5 dalyje nustatytų ataskaitų teikimo reikalavimų; ir

d)

kiekviena dalyvaujančioji valstybė įvykdo 1 dalies c punkte nurodytus įsipareigojimus, taip pat įvykdomi metiniai įsipareigojimai prisidėti prie ALG programos finansavimo.

a)

finansiniai įnašai, skirti vadovaujantis II priedu pagal ALG programą remiamiems netiesioginiams veiksmams;

b)

nepiniginiai įnašai, atitinkantys administracines sąnaudas, kurias patiria nacionalinės administracijos užtikrindamos veiksmingą ALG programos įgyvendinimą pagal II priedą.

a)

su atitinkamais rodikliais iš veiklos rodiklių, nustatytų Sprendimo (ES) Nr. 2013/743/ES II priede, susiję reikalavimai KGPAA indėliui;

b)

su stebėsena, nurodyta Sprendime (ES) Nr. 2013/743/ES, susiję reikalavimai KGPAA indėliui;

c)

konkretūs veiklos rodikliai, būtini KGPAA veikimui stebėti pagal 3 straipsnio 2 dalį;

d)

duomenų ir informacijos, kurių reikia, kad Komisija galėtų vykdyti sklaidos ir ataskaitų teikimo prievoles, teikimo tvarka;

e)

nuostatos dėl KGPAA kvietimų teikti pasiūlymus paskelbimo, visų pirma dalyviams skirtame bendrame portale ir kitomis Komisijos valdomomis programos „Horizontas 2020“ elektroninėmis sklaidos priemonėmis.