(1)

Sąjungos tikslas – stiprinti savo mokslo ir technologijų bazes tvirtinant Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE), kurioje tyrėjai, mokslinės žinios ir technologijos judėtų laisvai, ir skatinant ją tapti konkurencingesne, be kita ko, jos pramonės sektoriuje, kartu skatinant visą mokslinių tyrimų ir inovacijų (MTI) veiklą, kad būtų įgyvendinti Sąjungos strateginiai prioritetai, kurių galutinis tikslas yra propaguoti taiką, Sąjungos vertybes ir jos tautų gerovę;

(2)

kad siekiant šio bendro tikslo būtų užtikrintas mokslinis, technologinis, ekonominis, aplinkos ir socialinis poveikis ir būtų kuo labiau padidinta Sąjungos investicijų į MTI pridėtinė vertė, Sąjunga turėtų investuoti į MTI įgyvendindama bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Europos horizontas“(2021–2027 m.) (toliau – Programa). Programa turėtų būti remiamas aukštos kokybės ir pažangių žinių bei aukštos kokybės technologijų kūrimas, geresnė sklaida ir perdavimas Sąjungoje, pritraukiami talentai visais lygmenimis ir prisidedama prie visapusiško Sąjungos talentų potencialo įtraukimo, lengvinami bendradarbiavimo ryšiai ir didinamas MTI poveikis plėtojant, remiant ir įgyvendinant įvairių krypčių Sąjungos politiką, remiamas ir stiprinamas novatoriškų ir tvarių sprendimų įsisavinimas ir diegimas Sąjungos ekonomikoje, visų pirma mažosiose ir vidutinėse įmonėse (MVĮ) ir visuomenėje, sprendžiami pasauliniai uždaviniai, be kita ko, susiję su klimato kaita ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslais (DVT), kuriamos darbo vietos, skatinamas ekonomikos augimas, skatinamas Sąjungos pramonės konkurencingumas ir didinamas Sąjungos patrauklumas MTI srityje. Programa turėtų būti skatinamos visų rūšių inovacijos, įskaitant proveržio inovacijas, taip pat skatinama rinkoje diegti novatoriškus sprendimus ir užtikrinami optimalūs tokių investicijų rezultatai, kad būtų daromas didesnis poveikis sustiprintoje EMTE;

(3)

Programa turėtų būti nustatyta Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2020/2093 (4) nustatytos 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpiui, nedarant poveikio Tarybos reglamente (ES) 2020/2094 (5) nustatytiems terminams;

(4)

Programa turėtų būti padedama didinti viešąsias ir privačias investicijas į MTI valstybėse narėse, taip padedant pasiekti bendrą bent 3 % Sąjungos bendrojo vidaus produkto (BVP) investicijų į mokslinius tyrimus ir plėtrą tikslą. Siekiant to tikslo reikėtų užtikrinti, kad valstybės narės ir privatusis sektorius papildytų šią Programą savo sustiprintais investicijų veiksmais, skirtais mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų sritims;

(5)

siekiant įgyvendinti Programos tikslus ir kartu laikantis pažangumo principo, Programa turėtų būti siekiama stiprinti, be kita ko, bendradarbiavimo ryšius Europoje ir taip padėti mažinti MTI atotrūkį;

(6)

siekiant padėti pasiekti Sąjungos politikos tikslus, pagal šią Programą remiama veikla turėtų, kai aktualu, būti grindžiama inovacijoms palankiu reglamentavimu ir skatinti nustatyti tokį reglamentavimą, laikantis inovacijų principo, kad būtų remiamas spartesnis ir intensyvesnis Sąjungos didelio masto žinių turto transformavimas į inovacijas;

(7)

atvirojo mokslo, atvirųjų inovacijų ir atvirumo pasauliui koncepcijomis turėtų būti užtikrintas Sąjungos investicijų į MTI pažangumas ir poveikis, kartu apsaugant Sąjungos interesus;

(8)

atvirasis mokslas, įskaitant atvirąją prieigą prie mokslinių publikacijų ir mokslinių tyrimų duomenų, taip pat optimali žinių sklaida ir naudojimasis jomis, gali padėti gerinti mokslo kokybę ir didinti jo poveikį bei naudą. Jie taip pat gali padėti sparčiau tobulinti žinias užtikrinant, kad jos taptų patikimesnės, efektyvesnės, tikslesnės ir geriau suprantamos visuomenei, taip pat padėtų spręsti visuomenės uždavinius. Turėtų būti nustatytos nuostatos, kuriomis būtų užtikrinta, kad naudos gavėjai suteiktų atvirąją prieigą prie recenzuojamų mokslinių publikacijų. Be to, turėtų būti užtikrinta, kad naudos gavėjai suteiktų atvirąją prieigą prie mokslinių tyrimų duomenų, laikantis principo „atvira, kiek įmanoma, ir uždara, kiek būtina“, kartu užtikrinant galimybę taikyti išimtis atsižvelgiant į teisėtus naudos gavėjų interesus. Daugiau dėmesio visų pirma reikėtų skirti atsakingam mokslinių tyrimų duomenų tvarkymui – šis procesas turėtų atitikti surandamumo, prieinamumo, sąveikumo ir pakartotinio naudojimo principus (angl. FAIR principai), visų pirma integruojant duomenų tvarkymo planus. Kai tinkama, naudos gavėjai turėtų naudotis Europos atvirojo mokslo debesijos (EOSC) ir Europos duomenų infrastruktūros teikiamomis galimybėmis ir vadovautis kitais atvirojo mokslo principais ir praktika. Visuose asociacijos ir bendradarbiavimo susitarimuose su trečiosiomis valstybėmis turėtų būti skatinamas abipusiškumas atvirajame moksle;

(9)

Programos naudos gavėjai, ypač MVĮ, turi būti skatinami pasinaudoti atitinkamomis esamomis Sąjungos priemonėmis, pavyzdžiui, Europos intelektinės nuosavybės teisių pagalbos tarnyba, remiančia MVĮ ir kitus Programos dalyvius siekiant ir apsaugoti, ir ginti jų intelektinės nuosavybės teises;

(10)

Programos koncepcija ir projektas turėtų padėti patenkinti poreikį visoje Sąjungoje sukurti remiamos veiklos kritinę masę, skatinant visų valstybių narių kompetencija pagrįstą dalyvavimą ir vykdant bendradarbiavimą tarptautiniu lygmeniu, vadovaujantis Darnaus vystymosi darbotvarke iki 2030 m. (toliau – Darbotvarkė iki 2030 m.), DVT ir Paryžiaus susitarimu, priimtu pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (toliau – Paryžiaus susitarimas) (6). Programos įgyvendinimas turėtų padėti siekti DVT ir sustiprinti Sąjungos bei jos valstybių narių įsipareigojimą nuosekliai ir integruotai įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m. ir užtikrinti tris jos aspektus – ekonominį, socialinį ir aplinkos;

(11)

pagal Programą remiama veikla turėtų padėti įgyvendinti Sąjungos tikslus, prioritetus ir tarptautinius įsipareigojimus;

(12)

Programa turėtų gauti naudos iš papildomumo su esamomis atitinkamomis Europos MTI veiksmų gairėmis ir strategijomis, taip pat, kai aktualu, bendriems Europos interesams svarbiais projektais, jei Programos strateginiuose planuose yra nustatyti susiję MTI poreikiai;

(13)

Programa turėtų būti užtikrintas viešojo finansavimo skaidrumas ir atskaitomybė MTI projektuose, taip apsaugant viešąjį interesą;

(14)

Programa turėtų būti remiama MTI veikla socialinių ir humanitarinių mokslų (SHM) srityje. Tai apima mokslinių žinių tobulinimą toje srityje ir naudojimąsi SHM srities įžvalgomis ir pažanga siekiant padidinti Programos ekonominį ir socialinį poveikį. Veiklos srityje „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“ SHM aspektai turėtų būti visapusiškai integruoti į visas veiksmų grupes. Be SHM skatinimo projektuose, šių mokslų aspektų integravimas į projektus turėtų būti remiamas, kai tinkama, į ekspertų komitetus ir vertinimo komisijas įtraukiant išorės nepriklausomus SHM sričių ekspertus, taip pat laiku atliekant SHM aspektų stebėseną finansuojamuose mokslinių tyrimų veiksmuose ir teikiant atitinkamas ataskaitas. Visų pirma visoje Programoje turėtų būti stebimas SHM aspektų integravimo mastas;

(15)

atsižvelgiant į visoje Sąjungoje dalyvaujančių MTI bendruomenių pobūdį, vykdomos veiklos rūšis ir tikslus, taip pat į siekiamą daryti poveikį, įgyvendinant Programą turėtų būti išlaikoma pusiausvyra tarp, iš vienos pusės, mokslinių tyrimų ir, iš kitos pusės, inovacijų, taip pat tarp finansavimo, grindžiamo principais „iš apačios į viršų“ (orientuoto į tyrėjus arba novatorius) ir „iš viršaus į apačią“ (nustatomo remiantis strategiškai apibrėžtais prioritetais), pusiausvyra. Atitinkamų Programos dalių, kurių visos padeda siekti visų bendrojo ir konkrečių Programos tikslų, įgyvendinimo metodas turėtų būti pasirenkamas atsižvelgiant į tų veiksnių derinį;

(16)

Programos dalies „Dalyvių skaičiaus didinimas ir EMTE stiprinimas“ komponentui „Dalyvių skaičiaus didinimas ir kompetencijos skleidimas“ skiriamas bendras biudžetas turėtų sudaryti ne mažiau kaip 3,3 % bendro Programos biudžeto ir turėtų būti daugiausia skirtas dalyvių skaičių didinančiose šalyse įsisteigusiems teisės subjektams;

(17)

kompetencijos iniciatyvomis turėtų būti siekiama stiprinti MTI pažangumą reikalavimus atitinkančiose valstybėse, įskaitant, paramą mokymui siekiant tobulinti MTI valdymo įgūdžius, apdovanojimus, inovacijų ekosistemų stiprinimą ir MTI tinklų kūrimą, be kita ko, remiantis Sąjungos finansuojamais mokslinių tyrimų infrastruktūros objektais. Pareiškėjai turėtų aiškiai parodyti, kad projektai yra susiję su nacionalinėmis ir (arba) regioninėmis MTI strategijomis, kad galėtų kreiptis dėl finansavimo pagal Programos dalies „Dalyvių skaičiaus didinimas ir EMTE stiprinimas“ komponentą „Dalyvių skaičiaus didinimas ir kompetencijos skleidimas“;

(18)

siekiant sudaryti galimybę suteikti spartesnę, principu „iš apačios į viršų“ grindžiamą galimybę gauti finansavimą mažiems bendradarbiaujantiems konsorciumams, įgyvendinantiems veiksmus, apimančius veiklą nuo fundamentinių mokslinių tyrimų atlikimo iki taikymo rinkoje, MTI veiksmams turėtų būti galima taikyti skubią procedūrą, kai laikotarpis iki dotacijos suteikimo turėtų neviršyti šešių mėnesių;

(19)

pagal Programą turėtų būti teikiama parama visais MTI etapais, ypač bendradarbiavimu grindžiamiems projektams, ir atitinkamai misijoms ir Europos partnerystėms. Fundamentiniai moksliniai tyrimai yra viena iš svarbiausių vertybių ir svarbi sąlyga siekiant padidinti Sąjungos galimybes pritraukti geriausių mokslininkų, kad ji taptų pasauliniu kompetencijos centru. Programoje reikėtų užtikrinti fundamentinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų pusiausvyrą. Tą pusiausvyrą suderinus su inovacijomis, bus remiamas Sąjungos ekonomikos konkurencingumas, augimas ir darbo vietų kūrimas;

(20)

iš faktinių duomenų galima spręsti, kad visapusiškos įvairovės užtikrinimas yra labai svarbus veiksnys siekiant mokslo kompetencijos, nes įvairovė mokslui yra naudinga. Įvairovė ir įtrauktis prisideda prie bendradarbiavimu grindžiamų MTI pažangumo: tarpdalykinis, sektorių bendradarbiavimas ir bendradarbiavimas visoje EMTE padeda užtikrinti geresnius mokslinius tyrimus ir kokybiškesnius projektų pasiūlymus, gali lemti intensyvesnį įsisavinimo visuomenėje mastą ir gali paskatinti inovacijų teikiamą naudą, taip sudarant sąlygas Europai daryti pažangą;

(21)

siekiant kuo labiau padidinti Programos poveikį, išskirtinį dėmesį reikėtų skirti daugiadalykiams, tarpdalykiams ir su kitomis sritimis susijusiems metodams, nes tai yra pagrindiniai didelės mokslinės pažangos elementai;

(22)

pagal veiklos sritį „Pažangus mokslas“ vykdoma mokslinių tyrimų veikla turėtų būti nustatoma atsižvelgiant į mokslo poreikius ir galimybes ir ja turėtų būti skatinama mokslinė kompetencija. Mokslinių tyrimų darbotvarkė turėtų būti nustatoma palaikant glaudžius ryšius su mokslo bendruomene ir joje turėtų būti, be kita ko, akcentuojamas naujų MTI srities talentingų darbuotojų ir pradedančių tyrėjų pritraukimas, kartu stiprinant EMTE, vengiant protų nutekėjimo ir skatinant protų apykaitą;

(23)

pagal Programą Sąjunga ir jos valstybės narės turėtų būti remiamos pritraukiant talentingiausius ir geriausių įgūdžių turinčius darbuotojus, atsižvelgiant į tai, kad egzistuoja itin intensyvi tarptautinė konkurencija;

(24)

siekiant užtikrinti kuo didesnį integravimą visose atitinkamose teminėse srityse, kartu užtikrinant Sąjungai aukštą ir tvarų poveikio lygį naudojamų išteklių atžvilgiu, veiklos sritis „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“ turėtų būti grindžiama MTI veiksmų grupėmis. Taip būtų skatinamas tarpdalykinis, tarpsektorinis, įvairias politikos sritis aprėpiantis ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas siekiant DVT, laikantis Darbotvarkės iki 2030 m. bei Paryžiaus susitarimo principų ir siekiant užtikrinti Sąjungos pramonės konkurencingumą šiame procese. Organizavus didelio užmojo, plataus masto iniciatyvas MTI misijų forma būtų sudaryta galimybė Programa užtikrinti transformatyvų ir sisteminį poveikį visuomenei siekiant DVT, taip pat vykdant tarptautinį bendradarbiavimą ir mokslo diplomatiją. Toje veiklos srityje vykdoma veikla turėtų apimti įvairiausią MTI veiklą, siekiant užtikrinti, kad Sąjunga išliktų pažangiausia strategiškai apibrėžtose prioritetinėse srityse;

(25)

veiksmų grupe „Kultūra, kūrybiškumas ir įtrauki visuomenė“ turėtų būti svariai prisidėta prie mokslinių tyrimų dėl kultūros ir kūrybos sektorių, be kita ko, dėl Sąjungos kultūros paveldo, ir visų pirma sudarytos sąlygos kurti Europos kultūros paveldo bendradarbiaujamąją erdvę;

(26)

visapusiškas ir laiku vykdomas visų rūšių pramonės, nuo pavienių verslininkų ir MVĮ iki stambių įmonių, įtraukimas į Programą labai padėtų įgyvendinti Programos tikslus, ypač kurti Sąjungoje tvarias darbo vietas ir užtikrinti tvarų ekonomikos augimą. Toks pramonės sektoriaus įsitraukimas turėtų reikšti, kad dalyvavimo įgyvendinant remiamus veiksmus lygis bent jau atitiks dalyvavimo įgyvendinant veiksmus pagal bendrąją programą „Horizontas 2020“, sukurtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1291/2013 (7), lygį;

(27)

Programos veiksmais būtų svariai prisidedama siekiant išnaudoti Sąjungos strateginių sektorių, įskaitant bazines didelio poveikio technologijas, atspindinčias Sąjungos pramonės politikos strategijos tikslus, potencialą;

(28)

daugiašalėmis suinteresuotųjų subjektų, įskaitant pilietinę visuomenę ir pramonės sektorių, konsultacijomis turėtų būti prisidedama prie strateginio planavimo metu nustatytų perspektyvų ir prioritetų. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti rengiami periodiniai strateginiai MTI planai, tvirtinami priimant įgyvendinimo aktus, siekiant parengti darbo programų turinį;

(29)

siekiant finansuoti konkretų veiksmą, darbo programoje turėtų būti atsižvelgiama į konkrečių ankstesnių projektų rezultatus ir į mokslo, technologijų ir inovacijų padėtį nacionaliniu, Sąjungos ir tarptautiniu lygmenimis ir į atitinkamus politikos, rinkos ir visuomeninius pokyčius;

(30)

svarbu remti Sąjungos pramonę, kad ji inovacijų, skaitmeninimo ir poveikio klimatui neutralumo srityse išliktų arba taptų pasaulio lydere, visų pirma investuojant į bazines didelio poveikio technologijas, kuriomis bus grindžiamas ateities verslas. Programos veiksmais turėtų būti sprendžiamos rinkos nepakankamumo arba nepakankamų investicijų problemos, proporcingai ir skaidriai skatinamos investicijos nedubliuojant ar neišstumiant privačiojo finansavimo, be to, šie veiksmai turėtų suteikti aiškią Europos pridėtinę vertę ir užtikrinti viešųjų investicijų grąžą. Taip bus užtikrinamas Programos veiksmų ir Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių suderinamumas siekiant skatinti inovacijas ir išvengti nepagrįstų konkurencijos iškraipymų vidaus rinkoje;

(31)

įgyvendinant Programą turėtų būti integruotai remiami MTI, laikantis visų atitinkamų Pasaulio prekybos organizacijos sistemos nuostatų. Mokslinių tyrimų, įskaitant eksperimentinę plėtrą, sąvoka turėtų būti naudojama remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) parengtu Fraskačio vadovu, o inovacijų sąvoka – EBPO ir Eurostato parengtu Oslo vadovu, kuriame vadovaujamasi plačiu požiūriu, aprėpiančiu socialines inovacijas ir dizainą. Kaip ir programoje „Horizontas 2020“, klasifikuojant technologinius mokslinius tyrimus, produktų kūrimą ir parodomąją veiklą ir kvietimuose teikti pasiūlymus nustatant tinkamų veiksmų rūšis, ir toliau turėtų būti atsižvelgiama į EBPO pateiktas technologinės parengties lygio (TPL) apibrėžtis. Dotacijos neturėtų būti skiriamos veiksmams, kai veikla viršija aštuntą technologinės parengties lygį. Konkretaus kvietimo teikti pasiūlymus pagal veiklos sritį „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“ atžvilgiu darbo programoje turėtų būti galima numatyti galimybę skirti dotacijas didelio masto produktų patvirtinimui ir rinkos kartotei;

(32)

prie kosmoso srities tikslų Programa turėtų būti prisidedama tokiu išlaidų lygiu, kuris bent jau proporcingai atitiktų programos „Horizontas 2020“ išlaidas;

(33)

2018 m. sausio 11 d. Komisijos komunikate „Programos „Horizontas 2020“ laikotarpio vidurio vertinimas. Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų poveikio didinimas“, 2017 m. birželio 13 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo vertinimo atsižvelgiant į jos tarpinį įvertinimą ir pasiūlymą dėl Devintosios bendrosios programos (8) ir 2017 m. gruodžio 1 d. Tarybos išvadose „Nuo programos „Horizontas 2020“ tarpinio vertinimo link devintosios bendrosios programos“ pateikiama su šia Programa, įskaitant dalyvavimo ir sklaidos taisykles, susijusių rekomendacijų. Tose rekomendacijose remiamasis patirtimi, įgyta įgyvendinant programą „Horizontas 2020“, ir Sąjungos institucijų ir suinteresuotųjų subjektų pateikta informacija. Tos rekomendacijos, be kita ko, yra šios: pasiūlyti priemonių, kuriomis būtų skatinama protų apykaita ir sudaromos palankesnės sąlygos užtikrinti MTI tinklų atvirumą investuoti su didesniu užmoju, kad būtų sukurta kritinė masė ir kuo labiau padidintas poveikis; remti proveržio inovacijas; teikti pirmenybę Sąjungos investicijoms į MTI didelės pridėtinės vertės srityse, visų pirma orientuojantis į misijas, visapusiškai laiku įtraukiant gerai informuotus piliečius ir rengiant plataus masto informavimo kampanijas; racionalizuoti Sąjungos finansavimo tvarką siekiant visapusiškai panaudoti MTI potencialą, įskaitant mokslinių tyrimų infrastruktūras visoje Sąjungoje, kaip antai supaprastinant įvairias Europos partnerystės iniciatyvas ir bendro finansavimo schemas; plėtoti didesnę ir konkrečią įvairių Sąjungos finansavimo priemonių sinergiją, visų pirma pašalinant papildomumo neužtikrinančią intervencijos logiką ir sumažinant įvairaus finansavimo ir kitų taisyklių sudėtingumą, taip pat siekiant padėti sutelkti Sąjungoje neišnaudojamą MTI potencialą; stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir didinti atvirumą dalyviams iš trečiųjų valstybių; ir tęsti paprastinimą remiantis programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo patirtimi;

(34)

atsižvelgiant į tai, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas įvairių sričių Sąjungos politikos koordinavimui ir papildomumui, Programa turėtų būti siekiama užtikrinti sinergiją su kitomis Sąjungos programomis: nuo projektų rengimo ir strateginio planavimo iki projektų atrankos, valdymo, komunikacijos, rezultatų sklaidos ir naudojimosi jais, taip pat stebėsenos, audito ir valdymo. Kalbant apie MTI veiklos finansavimą, sinergija turėtų būti tokia, kad būtų galima kuo labiau suderinti taisykles, įskaitant išlaidų tinkamumo finansuoti taisykles. Siekiant išvengti Sąjungos finansavimo kartojimosi bei dubliavimosi, didinti jo sverto poveikį ir mažinti administracinę naštą pareiškėjams ir naudos gavėjams, turėtų būti galima sinergiją skatinti pirmiausia alternatyviuoju, mišriuoju bei kaupiamuoju finansavimu ir išteklių perkėlimu;

(35)

vadovaujantis Reglamentu (ES) 2020/2094 ir neviršijant jame skirtų išteklių, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės pagal Programą turėtų būti įgyvendinamos siekiant reaguoti į precedento neturinčias COVID-19 krizės pasekmes. Tokie papildomi ištekliai turėtų būti naudojami taip, kad būtų užtikrintas Reglamente (ES) 2020/2094 numatytų terminų laikymasis. Tokie papildomi ištekliai turėtų būti skiriami tik MTI skirtiems veiksmams, kuriais reaguojama į COVID-19 krizės padarinius, visų pirma į jos ekonomines, socialines ir visuomenines pasekmes;

(36)

siekiant, kad Sąjungos finansavimas darytų kuo didesnį poveikį ir kuo veiksmingiau padėtų siekti Sąjungos politikos tikslų ir vykdyti jos įsipareigojimus, Sąjunga turėtų galėti sudaryti Europos partnerystes su privačiojo ir (arba) viešojo sektoriaus partneriais. Tokie partneriai, be kita ko, yra pramonės subjektai, MVĮ, universitetai, mokslinių tyrimų organizacijos, MTI srities suinteresuotieji subjektai, įstaigos, kurioms vietos, regiono, nacionaliniu arba tarptautiniu lygmeniu pavesta teikti viešąsias paslaugas, arba pilietinės visuomenės organizacijos, įskaitant fondus ir nevyriausybines organizacijas (NVO), kurie remia ir (arba) vykdo MTI veiklą, su sąlyga, kad norimą poveikį galima pasiekti veiksmingiau palaikant partnerystės ryšius nei imantis veiksmų vien tik Sąjungos lygmeniu;

(37)

priklausomai nuo valstybės narės sprendimo, turėtų būti įmanoma tuos įnašus pagal programas, bendrai finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), „Europos socialinio fondo +“ (ESF+), Europos jūrų reikalų, žuvininkystės ir žemės ūkio fondo (EJRŽŽŪF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, laikyti dalyvaujančios valstybės narės įnašu Europos partnerystėms pagal Programą. Tačiau ta galimybė neturėtų daryti poveikio būtinybei laikytis visų tiems įnašams taikytinų nuostatų, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų finansinės paramos priemonės taisyklės (toliau – Bendrųjų nuostatų reglamentas 2021–2027 metams) ir konkretiems fondams skirtuose reglamentuose;

(38)

Programa turėtų būti stiprinamas Europos partnerysčių subjektų ir privačiojo ir (arba) viešojo sektoriaus partnerių bendradarbiavimas tarptautiniu lygmeniu, be kita ko, šiuo tikslu sujungiant MTI programas ir tarpvalstybines investicijas į MTI ir taip asmenims bei įmonėms užtikrinant abipusę naudą, kartu garantuojant, kad Sąjunga galėtų ginti savo interesus strateginėse srityse;

(39)

ateities ir besiformuojančių technologijų (ABT) pavyzdinės iniciatyvos pasirodė esanti veiksminga ir efektyvi priemonė, nes bendromis ir suderintomis Sąjungos ir jos valstybių narių pastangomis visuomenei buvo suteikta naudos. Veikla, vykdoma pagal ABT pavyzdines iniciatyvas, susijusias su grafenu, žmogaus smegenų projektu ir kvantinėmis technologijomis, ir remiama pagal programą „Horizontas 2020“, bus toliau remiama pagal Programą skelbiant kvietimus teikti pasiūlymus, numatytus darbo programoje. Pagal programos „Horizontas 2020“ ABT pavyzdinių iniciatyvų dalį remiami parengiamieji veiksmai bus naudingi pagal Programą vykdomame strateginiame planavime ir suteikti informacijos dirbant misijų, bendro finansavimo ir (arba) bendro programavimo Europos partnerysčių ir įprastinių kvietimų teikti pasiūlymus srityse;

(40)

Jungtinis tyrimų centras (JRC) ir toliau turėtų viso politikos ciklo metu teikti nepriklausomus vartotojų interesus atitinkančius mokslinius duomenis ir techninę paramą Sąjungos politikai. Tiesioginiai JRC veiksmai turėtų būti įgyvendinami lanksčiai, efektyviai ir skaidriai, atsižvelgiant į Sąjungos politikos poreikius ir atitinkamus JRC naudotojų poreikius ir užtikrinant Sąjungos finansinių interesų apsaugą. JRC ir toliau turėtų kurti papildomus išteklius;

(41)

veiklos srityje „Novatoriška Europa“ turėtų būti nustatyta integruotos paramos verslininkų poreikiams ir verslumui teikimo priemonių, kuriomis būtų siekiama įgyvendinti ir sparčiau diegti proveržio inovacijas sparčiam rinkos augimui užtikrinti, taip pat skatinti Sąjungos strateginį savarankiškumą, kartu išlaikant ekonomikos atvirumą. Turėtų būti užtikrintas vieno langelio principas siekiant pritraukti ir remti visų rūšių novatorius ir novatoriškas įmones, pavyzdžiui, MVĮ, įskaitant startuolius, o išimtiniais atvejais ir mažas vidutinės kapitalizacijos įmones, turinčias potencialą laipsniškai plėsti veiklą Sąjungos bei tarptautiniu lygmenimis. Šioje veiklos srityje turėtų būti greitai, lanksčiomis sąlygomis siūloma dotacijų ir bendrai finansuojamų investicijų, be kita ko, kartu su privačiais investuotojais. Tų tikslų turėtų būti siekiama įsteigiant Europos inovacijų tarybą (toliau – EIC). Šioje veiklos srityje taip pat turėtų būti remiamas Europos inovacijos ir technologijos institutas (toliau – EIT) ir apskritai Europos inovacijų ekosistemos, visų pirma palaikant Europos partnerystes su nacionaliniais ir regioniniais inovacijas remiančiais subjektais;

(42)

pagal šį reglamentą, ypač kalbant apie EIC vykdomą veiklą, startuolis turėtų būti suprantamas kaip MVĮ pradiniame gyvavimo ciklo etape, įskaitant tas, kurios sukurtos kaip universitetų mokslinių tyrimų atžalinės įmonės, kurios tikslas – novatoriški sprendimai bei atitinkamo masto verslo modelis ir kuri yra savarankiška, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB (9) priedo 3 straipsnyje; vidutinės kapitalizacijos įmonė turėtų būti suprantama kaip įmonė, kuri nėra MVĮ ir kurios darbuotojų skaičius, apskaičiuotas pagal tos rekomendacijos priedo I antraštinės dalies 3–6 straipsnius, yra 250–3 000; o maža vidutinės kapitalizacijos įmonė turėtų būti suprantama kaip vidutinės kapitalizacijos įmonė, kurios darbuotojų skaičius neviršija 499;

(43)

Programos politikos tikslų taip pat turi būti siekiama pasitelkiant programos „InvestEU“ finansines priemones ir biudžeto garantijas, taip skatinant abiejų programų sinergiją;

(44)

EIC kartu su kitomis Programos dalimis turėtų skatinti visų formų inovacijas, pradedant palaipsnėmis ir baigiant proveržio bei perversminėmis inovacijomis, ypač orientuojantis į rinkas kuriančias inovacijas. EIC, pasitelkdama savo programas „Pathfinder“ ir „Accelerator“, turėtų siekti nustatyti, kurti ir diegti visų rūšių didelės rizikos inovacijas, įskaitant palaipsnes inovacijas, daugiausia dėmesio skirdama proveržio, perversminėms ir giliųjų technologijų inovacijoms, kurios turi potencialą tapti rinkas kuriančiomis inovacijomis. Teikdama nuoseklią ir racionalizuotą paramą, EIC turėtų panaikinti dabartinį viešosios paramos proveržio inovacijoms ir privačiųjų investicijų į jas trūkumą. Dėl savo priemonių pobūdžio EIC turi turėti specialias teisines ir valdymo funkcijas, kad būtų atsižvelgta į jos tikslus, visų pirma į su diegimu rinkoje susijusį veiksmą;

(45)

programa „Accelerator“ siekiama įveikti vadinamąjį mirties slėnį, t. y. atotrūkį tarp mokslinių tyrimų, pasirengimo masinei prekybai ir bendrovių veiklos plėtimo. Pagal programą „Accelerator“ bus teikiama parama didelį potencialą turinčioms operacijoms, keliančioms tokią technologinę, mokslinę, finansinę, valdymo arba rinkos riziką, dėl kurios jos kol kas nelaikomos bankams patraukliomis operacijomis ir dėl to negali pritraukti didelių investicijų iš rinkos, taip papildant programą „InvestEU“;

(46)

užtikrinant glaudžią sinergiją su programa „InvestEU“, pagal programą „Accelerator“, pasitelkus mišrų finansavimą ir finansinės paramos nuosavam kapitalui formas, turėtų būti finansuojamos MVĮ, įskaitant startuolius, vykdomi projektai, o išimtiniais atvejais ir projektai, vykdomi mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių, kurios dar negali gauti pajamų arba dar nėra pelningos, arba dar negali pritraukti pakankamai investicijų savo projektų verslo planams visiškai įgyvendinti. Tokie reikalavimus atitinkantys subjektai būtų laikomi nepatraukliais bankams, nors dalį jų investicijų poreikių galėjo arba galėtų patenkinti vienas ar keli investuotojai, pavyzdžiui, privatus arba valstybinis bankas, privati turto valdymo įmonė, rizikos kapitalo fondas arba neformalus investuotojas. Tokiu būdu pagal programą „Accelerator“ siekiama įveikti rinkos nepakankamumą ir finansuoti perspektyvius, bet dar bankams nepatrauklius subjektus, dalyvaujančius rinką kuriančių proveržio inovacijų projektuose. Kai tie projektai taps bankams patrauklūs, jie galėtų būti finansuojami pagal programą „InvestEU“;

(47)

pagrindinis programos „Accelerator“ biudžeto panaudojimo būdas 48 straipsnio tikslu turėtų būti mišrus finansavimas, o tik dotacijomis teikiama jos parama MVĮ, įskaitant startuolius, turėtų atitikti „Horizontas 2020“ paramą, teikiamą iš MVĮ priemonės biudžeto;

(48)

EIT, pirmiausia pasitelkdamas savo žinių ir inovacijų bendrijas (toliau – ŽIB) ir plėsdamas regioninę inovacijų sistemą, turėtų siekti stiprinti inovacijų ekosistemas, padedančias spręsti pasaulinius uždavinius. Tai turėtų būti pasiekta skatinant integruoti inovacijų, mokslinių tyrimų, aukštojo mokslo ir verslumo sričių veiklą. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl Europos inovacijų ir technologijos instituto (toliau – EIT reglamentas) ir jo strateginę inovacijų darbotvarkę, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos sprendime dėl Europos inovacijų ir technologijos instituto (EIT) 2021–2027 m. strateginės inovacijų darbotvarkės, EIT, vykdydamas savo veiklą, turėtų skatinti inovacijas ir turėtų iš esmės padidinti savo paramą aukštojo mokslo integravimui į inovacijų ekosistemą, visų pirma skatindamas ugdyti verslumą, palaikydamas tvirtus pramonės sektoriaus ir akademinės bendruomenės nespecializuoto bendradarbiavimo ryšius, taip pat nustatydamas perspektyvius įgūdžius, kurių turėtų turėti būsimi novatoriai pasauliniams uždaviniams spręsti, įskaitant pažangius skaitmeninius ir su inovacijomis susijusius įgūdžius. EIC lėšų gavėjai turėtų galėti naudotis EIT teikiamomis paramos programomis, o EIT ŽIB steigiami startuoliai turėtų turėti galimybę paprasčiau, taigi, greičiau pasinaudoti EIC veiksmais. EIT daugiausia dėmesio skiria inovacijų ekosistemoms, todėl būtų natūralu jį priskirti veiklos sričiai „Novatoriška Europa“, tačiau jis taip pat atitinkamai turėtų remti ir kitas veiklos sritis. Reikėtų vengti bereikalingo ŽIB ir kitų tos pačios srities priemonių, visų pirma kitų Europos partnerysčių, dubliavimo;

(49)

turėtų būti užtikrintos ir apsaugotos vienodos sąlygos konkrečioje rinkoje konkuruojančioms bendrovėms, nes tai yra pagrindinis reikalavimas, kad klestėtų visų rūšių inovacijos, įskaitant proveržio, perversmines ir palaipsnes inovacijas, taip sudarant sąlygas visų pirma dideliam skaičiui mažųjų ir vidutinių novatorių didinti savo MTI pajėgumą, pasinaudoti savo investicijų teikiama nauda bei užimti atitinkamą rinkos dalį;

(50)

Programa turėtų būti skatinamas ir integruojamas bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis bei iniciatyvomis, remiantis Sąjungos interesais, abipuse nauda, tarptautiniais įsipareigojimais, mokslo diplomatija ir, kiek įmanoma, abipusiškumo principu. Tarptautiniu bendradarbiavimu turėtų būti siekiama stiprinti Sąjungos kompetenciją MTI srityje, patrauklumą, pajėgumą išlaikyti talentingiausius darbuotojus, ekonominį ir pramoninį konkurencingumą, spręsti pasaulinius uždavinius, įskaitant DVT, laikantis Darbotvarkės iki 2030 m. ir Paryžiaus susitarimo principų, ir remti Sąjungos išorės politiką. Turėtų būti laikomasi bendro atvirumo principo tarptautinių partnerių dalyvavimo ir tikslinių tarptautinio bendradarbiavimo veiksmų atžvilgiu, be kita ko, užtikrinant atitinkamą mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse įsisteigusių subjektų tinkamumą finansuoti. Sąjunga turėtų siekti sudaryti tarptautinius bendradarbiavimo susitarimus su trečiosiomis valstybėmis MTI srityje. Kartu turėtų būti skatinamas trečiųjų valstybių prisijungimas visų pirma prie bendradarbiavimu grindžiamų Programos dalių, laikantis asociacijos susitarimų ir daugiausia dėmesio skiriant tam, kad Sąjunga gautų pridėtinės vertės. Skirdama asocijuotųjų šalių finansinius įnašus į Programą, Komisija turėtų atsižvelgti į tų trečiųjų valstybių teisės subjektų dalyvavimo skirtingose Programos dalyse lygį;

(51)

siekiant stiprinti mokslo ir visuomenės tarpusavio ryšius ir kuo labiau padidinti jų sąveikos teikiamą naudą, įgyvendinant Programą reikėtų įtraukti visus visuomenės subjektus, kaip antai piliečius ir pilietinės visuomenės organizacijas, į patikimų mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkių, turinio bendro rengimo ir kūrimo procesą, naudojant ir procesus, kuriais būtų atsižvelgiama į piliečiams ir pilietinei visuomenei rūpimus klausimus, jų poreikius ir lūkesčius, šiuo tikslu populiarinant mokslinį švietimą ir sudarant palankesnes sąlygas piliečiams ir pilietinės visuomenės organizacijoms dalyvauti Programos veikloje. Tai turėtų būti daroma įgyvendinant visą Programą ir vykdant specialią veiklą pagal jos dalį „Dalyvių skaičiaus didinimas ir EMTE stiprinimas“. Siekiant užsitikrinti ir išlaikyti visuomenės paramą Programai, įtraukiant piliečius ir pilietinę visuomenę į MTI veiklą kartu turėtų būti vykdoma visuomenės informavimo veikla. Programa taip pat turėtų būti siekiama šalinti kliūtis ir didinti mokslo, technologijų, kultūros ir meno sričių sinergiją, kad būtų galima kurti kokybiškesnes tvarias inovacijas. Reikėtų vykdyti priemonių, kurių imtasi siekiant padidinti piliečių ir pilietinės visuomenės dalyvavimą remiamuose projektuose, stebėseną;

(52)

kai tikslinga, Programoje turėtų būti atsižvelgiama į konkrečius atokiausių regionų, nustatytų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 349 straipsnyje, ypatumus vadovaujantis 2017 m. spalio 24 d. Komisijos komunikatu „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“, kurį Taryba palankiai įvertino;

(53)

laikantis Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 2 ir 3 straipsnių ir SESV 8 ir 157 straipsnių, pagal Programą vykdoma veikla turėtų būti siekiama panaikinti lyčių nelygybę, gerinti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir skatinti moterų bei vyrų lygybę MTI srityje. Lyčių aspektas turėtų būti integruojamas į MTI turinį ir į jį turėtų būti atsižvelgiama visais mokslinių tyrimų ciklo etapais. Be to, pagal Programą vykdoma veikla turėtų būti siekiama panaikinti su amžiumi, negalia, rase ir etnine kilme, religija arba tikėjimu ir seksualine orientacija susijusią nelygybę ir skatinti lygybę bei įvairovę visais MTI atžvilgiais;

(54)

atsižvelgiant į gynybos pramonės sektoriaus ypatumus, išsamios nuostatos dėl gynybos srities mokslinių tyrimų projektams skiriamo Sąjungos finansavimo turėtų būti nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/697 (10) (toliau – Europos gynybos fondas), nes jame apibrėžiamos dalyvavimo atliekant gynybos srities mokslinius tyrimus taisyklės. Vykdant veiklą, patenkančią į Europos gynybos fondo taikymo sritį, dėmesys turėtų būti sutelkiamas tik į gynybos srities mokslinius tyrimus ir plėtrą, o vykdant veiklą pagal specialiąją programą, nustatytą Tarybos sprendimu (ES) 2021/764 (11) (toliau – specialioji programa) ir EIT vykdant veiklą dėmesys turėtų būti sutelkiamas tik į pritaikymą civiliniams tikslams. Turėtų būti vengiama bereikalingo veiklos dubliavimosi;

(55)

šiame reglamente nustatomas finansinis paketas visam Programos laikotarpiui, kuris turi būti svarbiausia orientacinė suma metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip tai suprantama 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo (12) 18 punkte. Tą finansinį paketą sudaro 580 000 000 EUR suma einamosiomis kainomis, skirta specialiajai programai, nustatytai Sprendimu (ES) 2021/764, ir EIT, vadovaujantis 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendra deklaracija dėl specialiųjų programų stiprinimo ir pagrindinių aktų pritaikymo (13);

(56)

šiai programai taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 (14) (toliau – Finansinis reglamentas). Finansiniame reglamente nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, įskaitant taisykles, susijusias su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu valdymu, finansinėmis priemonėmis, biudžeto garantijomis, finansine parama ir apmokėjimu išorės ekspertams.

(57)

pagal Finansinio reglamento 193 straipsnio 2 dalį dotacija gali būti skirta jau pradėtam įgyvendinti veiksmui, jeigu pareiškėjas gali įrodyti, kad veiksmą buvo būtina pradėti įgyvendinti prieš pasirašant susitarimą dėl dotacijos. Tačiau išlaidos, patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką, nėra tinkamos finansuoti, išskyrus tinkamai pagrįstus išimtinius atvejus. Siekiant išvengti bet kokio Sąjungos paramos sutrikdymo, kuris galėtų pakenkti Sąjungos interesams, finansavimo sprendime turėtų būti įmanoma – ribotą laikotarpį 2021–2027 m. DFP vykdymo pradžioje ir tik tinkamai pagrįstais atvejais – numatyti, kad veikla ir išlaidos būtų tinkamos finansuoti nuo 2021 finansinių metų pradžios, net jei veikla buvo vykdoma ir išlaidos patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką;

(58)

įgyvendinant visą Programą turėtų būti nuolat siekiama administracinio supaprastinimo, visų pirma mažinti administracinę naštą naudos gavėjams. Komisija turėtų dar labiau supaprastinti savo priemones ir gaires taip, kad dėl jų naudos gavėjams tektų kuo mažesnė našta. Visų pirma Komisija turėtų apsvarstyti galimybę parengti sutrumpintą gairių redakciją;

(59)

norint baigti kurti bendrąją skaitmeninę rinką ir pasinaudoti didėjančiomis galimybėmis, kurias teikia skaitmeninių ir fizinių technologijų susiliejimas, reikia padidinti investicijas. Programa turėtų būti prisidėta prie tų pastangų, nes ja gerokai padidinamos pagrindinių skaitmeninių MTI veiklos išlaidos, palyginti su programa „Horizontas 2020“ (15). Tai turėtų užtikrinti, kad Europa ir toliau liktų skaitmeninės srities pasaulinių MTI lydere;

(60)

kvantiniams moksliniams tyrimams pagal II veiklos srities veiksmų grupę „Skaitmeninė ekonomika, pramonė ir kosmosas“ turėtų būti teikiama pirmenybė, atsižvelgiant į jų esminį vaidmenį vykdant skaitmeninę pertvarką, būtent – plečiant Europos lyderystę mokslo srityje ir kompetenciją kvantinių technologijų srityje, sudarant sąlygas pasiekti numatomą biudžetą, nustatytą 2018 m.;

(61)

pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (16), Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (17), (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (18) ir (ES) 2017/1939 (19) Sąjungos finansiniai interesai turi būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant priemones, susijusias su pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, prevencija, nustatymu, ištaisymu ir tyrimu, prarastų, neteisingai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimu ir, kai tinkama, administracinių nuobaudų skyrimu.

Visų pirma, vadovaujantis reglamentais (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) turi įgaliojimus atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra turi įgaliojimus tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (20), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiauti Sąjungos finansinių interesų apsaugos klausimu, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Audito Rūmams ir, kiek tai susiję su tvirtesniame bendradarbiavime pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, Europos prokuratūrai, ir užtikrinti, kad visos trečiosios šalys, dalyvaujančios naudojant Sąjungos lėšas, suteiktų lygiavertes teises;

(62)

trečiosios valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, gali dalyvauti Sąjungos programose bendradarbiaudamos pagal Europos ekonominės erdvės susitarimą (21), kuriame numatyta, kad programos įgyvendinamos pagal tą susitarimą priimtu sprendimu. Trečiosios valstybės taip pat gali dalyvauti remiantis kitomis teisinėmis priemonėmis. Šiame reglamente turėtų būti numatyta konkreti nuostata, pagal kurią reikalaujama, kad trečiosios valstybės suteiktų būtinas teises ir prieigą, reikalingas atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, OLAF ir Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai veikti pagal savo atitinkamą kompetenciją;

(63)

pagal Tarybos sprendimo 2013/755/ES (22) 94 straipsnį užjūrio šalyse ar teritorijose įsisteigę asmenys ir subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą laikantis Programos taisyklių ir tikslų bei galimų priemonių, taikytinų valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi;

(64)

remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (23) 22 ir 23 punktais, ši Programa turėtų būti vertinama remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius ataskaitų teikimo ir stebėsenos reikalavimus, kartu vengiant pernelyg didelio reguliavimo ir administracinės naštos, tenkančios visų pirma valstybėms narėms ir Programos naudos gavėjams. Tie reikalavimai, kai tinkama, turėtų apimti išmatuojamus rodiklius, kuriais remiantis būtų vertinamas programos poveikis vietoje;

(65)

siekiant užtikrinti veiksmingą Programos įgyvendinimo pažangos siekiant jos tikslų vertinimą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamas V priedas, kiek tai susiję su poveikio trajektorijų rodikliais, jei tai laikoma reikalinga, ir nustatomos pradinės ir siektinos reikšmės, taip pat kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(66)

užtikrinus Programos ir Sąjungos kosmoso programos suderinamumą ir sinergiją bus skatinamas pasaulio mastu konkurencingas ir novatoriškas Europos kosmoso sektorius, stiprinama Europos autonomija užsitikrinti prieigą prie kosmoso ir naudotis juo saugioje bei patikimoje aplinkoje ir stiprinamas Europos kaip pasaulinio masto veikėjos vaidmuo. Įgyvendinant Sąjungos kosmoso programą suteikti duomenys ir paslaugos padės remti Programos pažangius mokslinius tyrimus, proveržio sprendimus ir tolesnius naudotojus;

(67)

užtikrinus Programos ir programos „Erasmus+“ suderinamumą ir sinergiją bus skatinamas mokslinių tyrimų rezultatų įsisavinimas vykdant mokymo veiklą, skleidžiama inovacijų dvasia švietimo sistemoje ir užtikrinta, kad švietimo bei mokymo veikla būtų grindžiama naujausia MTI veikla. Šiuo atžvilgiu, atlikus su Europos universitetais susijusius bandomuosius veiksmus, pradėtus pagal 2014–2020 m. programą „Erasmus+“, įgyvendinant Programą bus, kai tinkama, papildoma Europos universitetams pagal programą „Erasmus+“ teikiama parama užtikrinant sinergiją;

(68)

siekiant padidinti Programos poveikį įgyvendinant Sąjungos prioritetus, turėtų būti skatinama šios Programos ir programų bei priemonių, kurių tikslas – reaguoti į naujus Sąjungos poreikius, be kita ko, Teisingos pertvarkos mechanizmo, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir programos „ES – sveikatos labui“, sinergija ir jos siekiama;

(69)

dalyvavimo ir sklaidos taisyklės turėtų tinkamai atspindėti Programos poreikius, atsižvelgiant į įvairių suinteresuotųjų subjektų iškeltus susirūpinimą keliančius klausimus ir pateiktas rekomendacijas, be kita ko, iškeltus ar pateiktas atliekant programos „Horizontas 2020“ tarpinį vertinimą padedant nepriklausomiems išorės ekspertams;

(70)

bendromis visos Programos taisyklėmis turėtų būti užtikrinama nuosekli sistema, kuria sudaromos palankesnės sąlygos dalyvauti Programos biudžeto lėšomis finansuojamose programose, įskaitant dalyvavimą tokių finansavimo įstaigų kaip EIT, bendrosios įmonės ar kitų pagal SESV 187 straipsnį veikiančių struktūrų valdomose programose ir valstybių narių pagal SESV 185 straipsnį vykdomose programose. Turėtų būti įmanoma patvirtinti konkrečias taisykles, bet tokios išimtys turėtų būti taikomos tik būtinai reikalingais ir tinkamai pagrįstais atvejais;

(71)

imantis Programos taikymo sričiai priskiriamų veiksmų turėtų būti gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažįstamų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija). Tokie veiksmai turėtų atitikti visus teisinius įsipareigojimus, įskaitant įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę, ir atitinkamus Komisijos sprendimus, kaip antai 2013 m. birželio 28 d. Komisijos pranešimą (24), taip pat etikos principus, įskaitant bet kokio mokslinių tyrimų etikos pažeidimo vengimą. Kai tinkama, turėtų būti atsižvelgiama į Europos mokslo ir naujų technologijų etikos grupės, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros ir ES duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomones. Vykdant mokslinių tyrimų veiklą taip pat turėtų būti atsižvelgiama į SESV 13 straipsnį, o moksliniams tyrimams ir bandymams turėtų būti rečiau naudojami gyvūnai, siekiant galiausiai visai atsisakyti juos naudoti;

(72)

siekiant užtikrinti mokslinę kompetenciją ir vadovaujantis Chartijos 13 straipsniu, Programa turėtų būti skatinama gerbti akademinę laisvę visose naudos iš jos lėšų gaunančiose šalyse;

(73)

laikantis tarptautinio bendradarbiavimo tikslų, kaip išdėstyta SESV 180 ir 186 straipsniuose, turėtų būti skatinamas teisės subjektų, įsisteigusių trečiosiose valstybėse, ir tarptautinių organizacijų dalyvavimas, remiantis abipuse nauda ir Sąjungos interesais. Įgyvendinant Programą turėtų būti laikomasi pagal SESV 75 ir 215 straipsnius patvirtintų priemonių ir tarptautinės teisės. Jei veiksmas susijęs su Sąjungos strateginiu turtu, interesais, autonomija ar saugumu, dalyvauti įgyvendinant konkrečius Programos veiksmus turėtų būti galima leisti tik valstybėse narėse įsisteigusiems subjektams arba nurodytose asocijuotosiose šalyse ar kitose trečiosiose valstybėse, ne tik valstybėse narėse įsisteigusiems teisės subjektams. Visais atvejais, kai draudžiama dalyvauti Sąjungoje arba asocijuotosiose šalyse įsisteigusiems teisės subjektams, kuriuos tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja neasocijuotosios trečiosios valstybės arba neasocijuotųjų trečiųjų valstybių teisės subjektai, turėtų būti atsižvelgiama, viena vertus, į riziką, kurią keltų leidimas tokiems subjektams dalyvauti, ir, kita vertus, į naudą, kurią suteiktų jų dalyvavimas;

(74)

Programa pripažįstama, kad klimato kaita yra vienas iš didžiausių pasaulinių ir visuomenės uždavinių, taip pat atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą laikantis Sąjungos įsipareigojimų įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir DVT. Atitinkamai Programa turėtų padėti integruoti klimato politikos veiksmus ir pasiekti bendrą tikslą – 30 % Sąjungos biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams įgyvendinti. Klimato aspektas turėtų būti tinkamai integruojamas į MTI turinį ir taikomas visais mokslinių tyrimų ciklo etapais;

(75)

su klimato kaita susijusio poveikio trajektorijos kontekste Komisija turėtų pateikti ataskaitą apie klimatui svarbių projektų rezultatus, inovacijas ir bendrą numatomą poveikį, taip pat pagal Programos dalis ir įgyvendinimo būdą. Atlikdama analizę Komisija turėtų atsižvelgti į ilgalaikes ekonomines, socialines ir su aplinka susijusias pagal Programą vykdomos veikos sąnaudas ir naudą Sąjungos piliečiams, įskaitant novatoriškų klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos sprendimų įsisavinimą, numatomą poveikį darbo vietų ir įmonių kūrimui, ekonomikos augimui ir konkurencingumui, švariai energijai, sveikatai ir gerovei (įskaitant oro, dirvožemio ir vandens kokybę). Šios poveikio analizės rezultatai turėtų būti skelbiami viešai, vertinami atsižvelgiant į Sąjungos klimato ir energetikos tikslus ir jais turėtų būti prisidedama prie vėlesnio strateginio planavimo ir būsimų darbo programų;

(76)

atsižvelgiant į tai, kaip svarbu kovoti su dramatišku biologinės įvairovės nykimu, pagal Programą vykdoma MTI veikla turėtų padėti išsaugoti ir atkurti biologinę įvairovę ir pasiekti bendrą plataus užmojo tikslą: 2024 m. – 7,5 % metinių išlaidų pagal DFP, o 2026 m. ir 2027 m. – 10 % metinių išlaidų pagal DFP skirti biologinės įvairovės tikslams, kartu atsižvelgiant į esamas klimato ir biologinės įvairovės tikslų sutaptis, vadovaujantis 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstituciniu susitarimu dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo;

(77)

šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal SESV 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Tos taisyklės nustatytos Finansiniame reglamente ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo pasitelkiant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus ir netiesioginį vykdymą tvarka ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat apima bendrą Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimą;

(78)

gali būti, kad neskelbtinos pirminės informacijos naudojimas arba leidimo neturinčių asmenų prieiga prie neskelbtinų rezultatų neigiamai paveiks Sąjungos arba vienos ar daugiau valstybių narių interesus. Todėl konfidencialių duomenų ir įslaptintos informacijos tvarkymas turėtų būti reglamentuojamas visa atitinkama Sąjungos teise, įskaitant institucijų vidaus taisykles, tokias, kaip Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/444 (25);

(79)

būtina nustatyti būtiniausius dalyvavimo reikalavimus, kurie būtų taikomi tiek kaip bendra taisyklė, kai į konsorciumo sudėtį turėtų įeiti bent vienas valstybės narės teisės subjektas, tiek atsižvelgiant į tam tikrų rūšių veiksmų, vykdomų pagal Programą, ypatumus;

(80)

būtina nustatyti sąlygas, kuriomis Sąjungos finansavimas būtų skiriamas pagal Programą vykdomų veiksmų dalyviams. Dotacijos turėtų būti pagrindinė paramos forma Programoje. Siekiant didesnio supaprastinimo jos turėtų būti skiriamos atsižvelgiant į Finansiniame reglamente nustatytus visų rūšių įnašus, įskaitant vienkartines išmokas, fiksuotąsias normas arba vieneto įkainius. Susitarime dėl dotacijos turėtų būti nustatytos naudos gavėjų teisės ir pareigos, įskaitant, kai taikytina, koordinatoriaus vaidmenį ir užduotis. Rengiant tipinius susitarimus dėl dotacijos ir darant bet kokius jų esminius pakeitimus turėtų būti užtikrintas glaudus bendradarbiavimas su valstybių narių ekspertais, be kita ko, siekiant tolesnio supaprastinimo naudos gavėjams;

(81)

kad būtų laikomasi bendro finansavimo principo, šiame reglamente nurodomos maksimalios finansavimo normos;

(82)

pagal Finansinį reglamentą Programoje turėtų būti nustatytas pagrindas personalo išlaidoms ir prekių bei paslaugų, už kurias išrašomos vidaus sąskaitos faktūros, vieneto įkainiams platesniu mastu taikyti įprastą naudos gavėjų išlaidų apskaitos praktiką, be kita ko, didelių mokslinių tyrimų infrastruktūros objektų, kaip numatyta programoje „Horizontas 2020“, atveju. Visiems naudos gavėjams turėtų būti suteikiama galimybė pasirinkti prekėms ir paslaugoms, už kurias išrašomos vidaus sąskaitos faktūros, taikyti vieneto įkainius, apskaičiuotus pagal įprastą naudos gavėjų apskaitos praktiką, apimančią faktines tiesiogines ir netiesiogines išlaidas. Atsižvelgiant į tai, naudos gavėjai turėtų galėti į tokius prekėms ir paslaugoms, už kurias išrašomos vidaus sąskaitos faktūros, taikomus vieneto įkainius įtraukti faktines netiesiogines išlaidas, apskaičiuotas remiantis paskirstymo kodais;

(83)

dabartinė faktinių personalo išlaidų kompensavimo sistema turėtų būti labiau supaprastinta remiantis su projektais susieto atlyginimo metodu, sukurtu įgyvendinant programą „Horizontas 2020“, ir turėtų būti geriau suderinta su Finansiniu reglamentu, siekiant sumažinti Sąjungos tyrėjų, dirbančių įgyvendinant Programą, atlyginimo skirtumus;

(84)

pagal programą „Horizontas 2020“ sukurtas ir Komisijos valdomas Dalyvių garantijų fondas, kaip paaiškėjo, yra svarbi apsaugos priemonė, padedanti mažinti su įsipareigojimų nevykdančių dalyvių mokėtinomis, bet nekompensuotomis sumomis susijusią riziką. Todėl reikėtų toliau naudotis Dalyvių garantijų fondu, kurio pavadinimas pakeistas į Savidraudos mechanizmą (toliau – mechanizmas), ir išplėsti jo taikymo sritį, įtraukiant kitas finansavimo įstaigas, visų pirma pagal SESV 185 straipsnį įgyvendinamas iniciatyvas. Galimybę naudotis mechanizmu turėtų būti galima suteikti ir bet kurioje kitoje tiesiogiai valdomoje Sąjungos programoje dalyvaujantiems naudos gavėjams. Remdamasi atidžia galimos neigiamos pagal mechanizmą atliktų investicijų grąžos stebėsena, Komisija turėtų imtis tinkamų rizikos mažinimo priemonių, kad pagal mechanizmą būtų galima toliau vykdyti intervencines priemones siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus ir grąžinti įnašus naudos gavėjams, kai išmokamas likutis;

(85)

turėtų būti nustatytos naudojimąsi rezultatais ir jų sklaidą reglamentuojančios taisyklės siekiant užtikrinti, kad naudos gavėjai atitinkamai apsaugotų šiuos rezultatus, juos išnaudotų, juos skleistų ir užtikrintų galimybes su jais susipažinti. Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama tų rezultatų išnaudojimui, o Komisija turėtų nustatyti ir padėti kuo labiau išplėsti galimybes naudos gavėjams pasinaudoti rezultatais, ypač Sąjungoje. Naudojimasis rezultatais turėtų būti vykdomas laikantis šios Programos principų, įskaitant inovacijų skatinimą Sąjungoje ir EMTE stiprinimą;

(86)

turėtų būti išlaikyti pagrindiniai programos „Horizontas2020“ pasiūlymų vertinimo ir atrankos sistemos principai ir jos nuostata daugiausia dėmesio skirti pažangumui ir, kai taikytina, poveikiui ir įgyvendinimo kokybei bei efektyvumui. Pasiūlymai ir toliau turėtų būti atrenkami remiantis išorės nepriklausomų ekspertų atliekamu vertinimu. Vertinimo procesas turėtų būti parengiamas taip, kad būtų išvengta interesų konflikto ir šališkumo. Reikėtų atsižvelgti į galimybę taikyti dviejų etapų paraiškų teikimo procedūrą, ir, kai tikslinga, anoniminiai pasiūlymai gali būti įvertinti per pirmąjį vertinimo etapą. Komisija į vertinimo procesą, kai taikytina, turėtų ir toliau įtraukti nepriklausomus stebėtojus. Pagal programą „Pathfinder“ vykdant veiklą, misijas ir kitais tinkamai pagrįstais atvejais, kaip nustatyta darbo programoje, galėtų būti atsižvelgta į būtinybę užtikrinti bendrą projektų rinkinio darnumą, jei pasiūlymai atitinka taikytinas ribas. Turėtų būti iš anksto paskelbiami tokio proceso tikslai ir tvarka. Pagal Finansinio reglamento 200 straipsnio 7 dalį pareiškėjai turėtų gauti grįžtamąją informaciją visų pirma apie jų pasiūlymų įvertinimą, įskaitant, kai taikytina, apie paraiškų atmetimo priežastis;

(87)

siekiant mažinti Sąjungos lėšų gavėjams tenkančią administracinę naštą, kai įmanoma, turėtų būti užtikrintas sistemingas tarpusavio pasikliovimas visų Programos dalių ir kitų Sąjungos programų vertinimais ir auditais pagal Finansinio reglamento 126 ir 127 straipsnius. Tarpusavio pasikliovimas turėtų būti aiškiai numatytas, be kita ko, atsižvelgiant į kitus užtikrinimo aspektus, pavyzdžiui, sistemų ir procesų auditą;

(88)

į konkrečius uždavinius MTI srityse turėtų būti reaguojama skiriant apdovanojimus, įskaitant, kai tinkama, bendrus arba jungtinius apdovanojimus, kuriuos turėtų skirti Komisija arba atitinkama finansavimo įstaiga kartu su kitomis Sąjungos įstaigomis, asocijuotosiomis šalimis, kitomis trečiosiomis valstybėmis, tarptautinėmis organizacijomis arba ne pelno teisės subjektais. Apdovanojimai turėtų padėti siekti Programos tikslų;

(89)

finansavimo būdai ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkami atsižvelgiant į tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir užtikrinti rezultatus, atsižvelgiant, visų pirma, į kontrolės sąnaudas, administracinę naštą ir tikėtiną reikalavimų nesilaikymo riziką. Tam turėtų būti numatoma galimybė naudotis vienkartinėmis išmokomis, fiksuotosiomis normomis ir fiksuotaisiais vieneto įkainiais;

(90)

siekiant užtikrinti paramos teikimo atitinkamoje politikos srityje tęstinumą ir sudaryti sąlygas pradėti įgyvendinimą nuo 2021–2027 m. DFP pradžios, šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka ir būti taikomas atgaline data nuo 2021 m. sausio 1 d.,

(91)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. pasiekti Sąjungos investicijų į MTI mokslinį, technologinį, ekonominį, aplinkosaugos ir visuomeninį poveikį, įvykdyti Sąjungos strateginius prioritetus ir prisidėti prie Sąjungos tikslų ir politikos įgyvendinimo, kovoti su pasauliniais iššūkiais, taip pat stiprinti EMTE, valstybės narės negali deramai pasiekti, o siekiant išvengti dubliavimo, pasiekti kritinę masę svarbiausiose srityse ir padidinti Sąjungos pridėtinę vertę tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(92)

todėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1290/2013 (26) ir Reglamentas (ES) Nr. 1291/2013 turėtų būti panaikinti,