ES atliekų valdymo teisė

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Direktyva 2008/98/EB

• Šia direktyva:
  • nustatoma atliekų hierarchija, kurią sudaro:
    • prevencija,
    • parengimas pakartotinai naudoti,
    • perdirbimas,
    • kitas panaudojimas (pvz., energijos atgavimas) ir
    • šalinimas;
  • patvirtinamas principas „teršėjas moka“, pagal kurį pirminis atliekų gamintojas privalo padengti atliekų tvarkymo išlaidas;
  • pristatoma „didesnės gamintojo atsakomybės“ (EPR)sąvoka;
  • atskiriamos „atliekų“ ir „šalutinių produktų“¹ sąvokos;
  • nustatomi namų ūkių atliekų (50 %) ir statybos bei griovimo atliekų (70 %) perdirbimo ir naudojimo uždaviniai, kuriuos reikia pasiekti 2020 m.
• Atliekų tvarkymas turi būti atliekamas nesukeliant pavojaus vandeniui, orui, dirvožemiui, augalams ar gyvūnams, nekeliant nepatogumų dėl triukšmo ar kvapų ir nedarant neigiamo poveikio kraštovaizdžiui ar ypatingos svarbos vietoms.
• Atliekų gamintojai ar turėtojai privalo apdoroti atliekas patys arba pasirūpinti, kad jas apdorotų oficialiai pripažintas veiklos vykdytojas. Jie turi gauti leidimą, taip pat jie yra periodiškai tikrinami.
• Kompetentingos nacionalinės institucijos turi parengti atliekų tvarkymo planus ir atliekų prevencijos programas.
• Pavojingoms atliekoms, naudotoms alyvoms ir biologinėms atliekoms yra taikomos specialios sąlygos.
• Direktyva nėra taikoma tam tikroms atliekų rūšims, kaip antai radioaktyviesiems elementams, netinkamoms naudoti sprogstamosioms medžiagoms, srutoms, nuotekoms ir gyvūnų skerdenoms.

Direktyva (ES) 2018/851, kuria iš dalies keičiama ankstesnė direktyva

• Įgyvendinant žiedinės ekonomikos priemonių rinkinį, Direktyva 2008/98/EB iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2018/851.
• Ja nustatomi būtiniausi veiklos reikalavimai, kuriuos turi atitikti didesnės gamintojo atsakomybės sistemos². Ta pareiga taip pat gali apimti organizacinę atsakomybę ir atsakomybę prisidėti prie atliekų prevencijos, produktų tinkamumo pakartotiniam naudojimui ir produktų perdirbamumo.
• Sugriežtinamos atliekų prevencijos taisyklės. Atliekų susidarymo srityje ES valstybės narės turi imtis priemonių, kad:
  • remtų tausios gamybos ir vartojimo modelius;
  • skatintų projektuoti, gaminti ir naudoti produktus, kuriems tausiai naudojami ištekliai, kurie yra patvarūs, tinkami taisyti, pakartotinai naudoti ir gali būti atnaujinami;
  • apimtų tikslinius produktus, kuriuose yra svarbiausių žaliavų, siekiant, kad tos medžiagos netaptų atliekomis;
  • skatintų atsarginių dalių, instrukcijų vadovų, techninės informacijos ar kitų priemonių, padedančių sutaisyti ir pakartotinai naudoti produktus nepakenkiant jų kokybei ir saugai, prieinamumą;
  • mažintų susidarančių maisto atliekų kiekį ir taip prisidėtų prie Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslo iki 2030 m. 50 % sumažinti vienam pasaulio gyventojui tenkančių maisto atliekų kiekį mažmeninės prekybos ir vartotojų lygmenyse ir sumažinti maisto nuostolius gamybos ir tiekimo grandinėse;
  • skatintų mažinti pavojingų medžiagų kiekį medžiagose ir produktuose;
  • nutrauktų į jūrą išmetamų šiukšlių susidarymą.
• Taip pat nustatomas naujas komunalinių atliekų perdirbimo tikslas – 2025 m. perdirbamų komunalinių atliekų kiekis pagal svorį turi sudaryti bent 55 % atliekų. Šis tikslas padidės iki 60 % 2030 m. ir iki 65 % 2035 m.
• Direktyvoje taip pat pabrėžiami atliekų hierarchijos taikymą skatinančių priemonių pavyzdžiai, tarp kurių yra šalinimo sąvartyne bei deginimo mokesčiai ir didesnės gamintojo atsakomybės sistemos.
• Valstybės narės turėjo:
  • ne vėliau kaip 2025 m. sausio 1 d. įvesti atskiro namų ūkiuose susidarančių pavojingų atliekų frakcijų surinkimo sistemą;
  • ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. užtikrinti, kad biologinės atliekos būtų surenkamos atskirai arba perdirbamos jų susidarymo vietoje (pavyzdžiui, kompostuojant).

Iš dalies keičianti Direktyva (ES) 2025/1892

Direktyva (ES) 2025/1892 dar kartą iš dalies keičiama Direktyva 2008/98/EB, kad būtų sugriežtintos atliekų tvarkymo taisyklės, ypač susijusios su maisto atliekomis ir tekstile. Ją vykdant:

• įvedami teisiškai privalomi maisto atliekų mažinimo tikslai iki 2030 m.:
  • 10 % sumažinti maisto atliekų kiekį perdirbimo ir gamybos sektoriuose ir
  • 30 % sumažinti vienam gyventojui tenkantį maisto atliekų kiekį iš mažmeninės prekybos įstaigų, restoranų, maitinimo paslaugų punktų ir namų ūkių, abu palyginti su 2021–2023 m. vidurkiu;
• reikalaujama, kad Europos Komisija iki 2027 m. gruodžio 31 d. peržiūrėtų šiuos tikslus, numatant galimybę nustatyti papildomus tikslus 2035 m.;
• įvedama didesnės gamintojo atsakomybės (EPR) sistema tekstilės gaminiams ir avalynei, nustatant, kad gamintojai būtų atsakingi už surinkimo, rūšiavimo, parengimo pakartotinai naudoti, perdirbimo, informacinių kampanijų, duomenų teikimo ir mokslinių tyrimų bei technologinės plėtros rėmimo išlaidų padengimą;
• reikalaujama, kad valstybės narės iki 2028 m. balandžio 17 d. nustatytų didesnės gamintojo atsakomybės (EPR) sistemą tekstilės gaminiams ir avalynei (labai mažoms įmonėms taikoma nuo 2029 m. balandžio 17 d.);
• nurodoma, kad atskirai surinkti tekstilės gaminiai ir avalynė jų surinkimo metu laikomi atliekomis;
• nurodoma, kad naudoti tekstilės gaminiai ir avalynė, tiesiogiai profesionaliai įvertinti kaip tinkami pakartotinai naudoti, surinkimo punkte pakartotinio naudojimo veiklos vykdytojo arba socialinės ekonomikos subjektų nelaikomi atliekomis;
• valstybės narės įpareigojamos užtikrinti, kad gamintojų atsakomybės organizacijos kasmet teiktų ataskaitas kompetentingoms institucijoms ir reikalaujama, kad Komisija, siekdama nustatyti bendrus ataskaitų teikimo tvarkaraščius ir suderintus tų ataskaitų duomenų formatus, iš dalies pakeistų įgyvendinimo sprendimus (ES) 2019/1004 ir (ES) 2021/19.