(1)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/159 (3) (toliau – galutinis reglamentas) Europos Komisija tam tikriems plieno produktams nustatė galutinę apsaugos priemonę (toliau – apsaugos priemonė), kurią sudaro tam tikriems plieno produktams (toliau – nagrinėjamasis produktas), apimantiems 26 kategorijų plieno produktus, nustatytos tokio dydžio tarifinės kvotos, kad būtų išsaugoti kiekvienos kategorijos produktų tradiciniai prekybos srautai. 25 % muito tarifas taikomas tik tuo atveju, jei viršijamos šių tarifinių kvotų, kurios dėl liberalizavimo kiekvienais metais didėja (šiuo metu po 4 % kasmet), kiekybinės ribos. Apsaugos priemonė buvo nustatyta pradiniam trejų metų laikotarpiui, t. y. iki 2021 m. birželio 30 d.

(2)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/1029 (4) (toliau – pratęsimo peržiūros reglamentas) Komisija pratęsė apsaugos priemonės taikymo laikotarpį iki 2024 m. birželio 30 d.

(3)

Remdamasi skirtingais veikimo peržiūros tyrimais Komisija atliko techninius priemonės koregavimus Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/1590 (5) (toliau – pirmasis veikimo peržiūros reglamentas), Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/894 (6) (toliau – antrasis veikimo peržiūros reglamentas) ir Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/978 (7) (toliau – trečiasis veikimo peržiūros reglamentas). Komisija taip pat peržiūrėjo priemonę po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos (8). Komisija pakoregavo priemonę po tam tikrų įvykių, visų pirma uždraudus importuoti Rusijos ir Baltarusijos plieną dėl neišprovokuotos ir nepateisinamos Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą (9) ir baigus galioti tam tikroms dvišalės sutarties su lengvatinės prekybos partneriais nuostatoms (10).

(4)

Pratęsimo peržiūros reglamento 85 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad „[s]iekdama užtikrinti, kad apsaugos priemonė būtų taikoma tik tiek, kiek būtina, Komisija atliks peržiūrą, kad nustatytų, ar, remiantis tuometinėmis aplinkybėmis, apsaugos priemonė turėtų būti panaikinta iki 2023 m. birželio 30 d., t. y. po dvejų metų pratęsimo.“

(5)

Pratęsimo peržiūros reglamente Komisija taip pat pažymėjo, kad ji gali ne tik vertinti galimybę panaikinti priemonę iki 2023 m. birželio 30 d. atsižvelgdama į tuometines aplinkybes, bet ir pasinaudoti šia peržiūra, jei priemonė nebūtų panaikinta anksčiau, kad atnaujintų besivystančių šalių, kurioms ši priemonė taikoma ir kurioms ji netaikoma, sąrašą pagal 2022 m. importo duomenis, ir įvertintų, ar liberalizavimo lygis ir toliau yra tinkamas.

(6)

Todėl Komisija inicijavo peržiūros tyrimą pranešimu apie inicijavimą (toliau – pranešimas), paskelbtu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje2022 m. gruodžio 2 d. (11) Pranešimu suinteresuotosios šalys buvo pakviestos pateikti įrodymų ir duomenų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, ar priemonės nutraukimas iki 2023 m. birželio 30 d. būtų pagrįstas.

(7)

Komisija prašė Sąjungos gamintojų ir naudotojų pateikti konkrečią informaciją atsakant į klausimynus, kurie suinteresuotosioms šalims buvo pateikti viešoje platformoje (TRON) (12) ir Europos Komisijos (Prekybos GD) interneto svetainėje (13).

(8)

Kaip ir ankstesniuose peržiūros tyrimuose, Komisija parengė dviejų etapų rašytinę procedūrą. Pirma, šalys turėjo galimybę išsiųsti savo pareiškimus ir, jei taikytina, atsakymą į klausimynus iki 2023 m. sausio 13 d. Komisija šią informaciją paskelbė viešoje platformoje ir suinteresuotosios šalys turėjo galimybę pateikti pastabas (atsakymų etapas). Po to Komisija suteikė galimybę susipažinti su šiais atsakymais TRON sistemoje.

(9)

Vėlesniu procedūros etapu Komisija į TRON sistemą įkėlė atnaujintą Sąjungos gamintojų atsakymų į klausimynus rinkinį, kuriame buvo pateikti naujausi turimi duomenys, t. y. paskutinio 2022 m. ketvirčio ekonominiai rodikliai. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pateikti pastabas dėl atnaujintos informacijos.

(10)

Pagal pratęsimo peržiūros reglamentą apsaugos priemonė turėjo būti taikoma iki 2024 m. birželio 30 d. Tuo metu Komisija padarė išvadą, kad panaikinus priemonę, kaip buvo numatyta iš pradžių, išaugusi importo apimtis galėtų labai sutrukdyti bet kokį reikšmingą ekonomikos atsigavimą ir Sąjungos plieno pramonės pastangas prisitaikyti prie aukštesnio importo lygio. Todėl priemonė galėtų būti panaikinta 2023 m. birželio 30 d. tik tuo atveju, jei atsižvelgdama į aplinkybes po pratęsimo peržiūros ir remdamasi turimais įrodymais (įskaitant suinteresuotųjų šalių pareiškimus ir atsakymus, gautus atliekant peržiūros tyrimą) Komisija nuspręstų, kad toks ankstesnis panaikinimas būtų pateisinamas. Ir atvirkščiai, nesant tiesioginių įrodymų, kuriais būtų galima pateisinti ankstesnį panaikinimą, priemonė automatiškai būtų taikoma iki 2024 m. birželio 30 d.

(11)

Kad galėtų atlikti vertinimą, Komisija išnagrinėjo iš suinteresuotųjų šalių gautas pastabas ir įrodymus, įskaitant atsakymus į klausimynus, ir, jei buvo būtina, atliko kryžminę informacijos patikrą visuose kituose turimuose šaltiniuose, kuriuos ji pati surinko atlikdama savo tyrimą. Kaip paaiškinta toliau, Komisija padarė išvadą, kad dabartinėmis aplinkybėmis ankstesnis apsaugos priemonės panaikinimas nebūtų pateisinamas.

(12)

Kai kurių suinteresuotųjų šalių tvirtinimu, tai, kad kai kurios tarifinės kvotos (konkrečios šalies arba likutinės) buvo išnaudotos iki atitinkamo ketvirčio pabaigos, rodo, kad esamas galimo importuoti neapmuitinamo plieno kiekis yra nepakankamas. Atitinkamai šalys tvirtino, kad dėl tokios padėties naudotojai negali įsigyti jų įmonėms reikalingo plieno.

(13)

Komisija pastebėjo, kad, kaip buvo nuo galutinės apsaugos priemonės taikymo pradžios 2019 m. vasario mėn., kai kurių kategorijų produktams iš tam tikrų kilmės šalių skirtos tarifinės kvotos buvo išnaudotos ketvirčio pradžioje, taip pat šio peržiūros tyrimu vertinamo laikotarpio metu. Tačiau, kaip patvirtinta ankstesniuose tyrimuose (14), dėl šio fakto negalima daryti išvados, kad dėl apsaugos priemonės atsiranda bendras plieno trūkumas naudotojams. Šiuo klausimu Komisija pažymėjo, kad kai kurių suinteresuotųjų šalių tvirtinimuose minimas tik atskiras tam tikrų konkrečių tarifinių kvotų išnaudojimas nekalbant apie bendrą plieno prieinamumą, kuris nėra susijęs su konkrečia kilmės šalimi, kuri galėjo greitai išnaudoti jai skirtą tarifinę kvotą. Komisija patvirtino, kad nors kai kurioms kilmės šalims skirtos tam tikrų produktų kategorijų kvotos tam tikru metu buvo išnaudotos, apskritai šių produktų kategorijų kvotos iš kitų kilmės šalių didžiąja dalimi liko prieinamos.

(14)

Šiuo atžvilgiu Komisija įvertino bendrą tarifinių kvotų naudojimą einamaisiais apsaugos priemonės taikymo metais (2022 m. liepos mėn. – 2023 m. birželio mėn.) pagal priimant sprendimą turimus duomenis, t. y. išsamius pirmųjų trijų laikotarpio ketvirčių (2022 m. liepos mėn. – 2023 m. kovo mėn.) duomenis. Iš šių duomenų buvo matyti tokia tarifinių kvotų naudojimo raida:

1 lentelė.

Tarifinių kvotų naudojimo raida (15)

(15)

Komisija taip pat vertino tarifinių kvotų naudojimą ir prieinamumą pagal kiekvieną produktų kategoriją siekdama įsitikinti bendra 1 lentelėje nurodyta tendencija. Atlikus bendrą vertinimą neabejotinai nustatyta, kad Sąjungos naudotojai kiekvieną ketvirtį galėjo įsigyti iš esmės visų produktų kategorijų neapmuitinamo plieno iš kelių šaltinių, o prieinamas neapmuitinamo plieno kiekis kiekvieną ketvirtį augo (kai kuriais atvejais – reikšmingai).

(16)

Atsižvelgdama į šiuos faktus Komisija padarė išvadą, kad tvirtinimai dėl importuojamo plieno trūkumo (16) neatitinka vertintų duomenų. Atlikus analizę taip pat nustatyta, kad vis daugiau įvairioms kategorijoms skirtų tarifinių kvotų nepanaudojama. Iš aktualių rinkos raidos, pvz., vartojimo Sąjungos rinkoje, duomenų matyti, kad 2022 m. antrąjį pusmetį vyko laipsniškas lėtėjimas (žr. 4.2.2 skirsnį). Be to, nepateikta jokių įrodymų, kad produktų, kurių tarifinės kvotos buvo išnaudotos, pasiūla iš Sąjungos gamintojų buvo nepakankama.

(17)

Dėl šių priežasčių Komisija nesutiko su tvirtinimais, kad dėl greito kai kurių tam tikroms kategorijoms skirtų tarifinių kvotų (taikomų kai kurioms kilmės šalims) išnaudojimo būtų kilęs plieno trūkumas Sąjungos rinkoje.

(18)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad dėl tam tikrų JAV 232 skirsnio priemonės pakeitimų prekybos srautų nukreipimo rizika sumažėtų tiek, kad dėl šių priežasčių apsaugos priemonė nebebūtų būtina.

(19)

Komisija įvertino JAV 232 skirsnio priemonės pakeitimų raidą ankstesnėse peržiūrose ir padarė išvadą, kad dėl JAV 232 skirsnio priemonės pakeitimų prekybos srautų nukreipimo rizikos vertinimo pagrindas nepasikeitė (17). Atlikdama šį tyrimą Komisija išnagrinėjo naujausius JAV priemonės pokyčius. Pirma, Komisija pažymėjo, kad JAV administracija neketina artimiausiu metu panaikinti šios priemonės: „J. Bideno administracija yra įsipareigojusi palaikyti JAV nacionalinį saugumą užtikrindama ilgalaikį mūsų plieno ir aliuminio pramonės gyvybingumą, todėl neketiname dėl šių ginčų panaikinti 232 skirsnio muitų“ (18).

(20)

Antra, atsižvelgdama į suinteresuotųjų šalių pateiktą informaciją ir savo analizę Komisija nustatė, kad nuo tada, kai Komisija paskutinį kartą įvertino šį tvirtinimą 2022 m. birželio mėn. trečiajame peržiūros reglamente (19), buvo atlikti šie JAV 232 skirsnio priemonės pakeitimai: pirma, 2022 m. birželio 1 d. JAV nustatė tarifinę kvotą Jungtinei Karalystei. Ją taikant tam tikram kiekiui, importuojamam naudojant kvotą, priemonė nėra taikoma, o nenaudojant kvotos importuojamiems produktams ir toliau taikomas papildomas 25 % muitas. Antra, 2022 m. birželio 1 d. JAV laikinai sustabdė priemonės taikymą Ukrainai.

(21)

Atlikus analizę paaiškėjo, kad JAV 232 skirsnio priemonės taikymo sritis beveik nepasikeitė nuo tada, kai Komisija paskutinį kartą įvertino ją trečiajame peržiūros reglamente, – šis įvertinimas parodė, kad JAV rinka ir toliau yra labai saugoma nuo plieno importo.

(22)

Komisija papildomai įvertino importo į JAV rinką pokyčius (20) ir patvirtino, kad 2022 m., palyginti su 2017 m., t. y. metais prieš pradedant taikyti JAV 232 skirsnio priemonę, bendras importas sumažėjo 10 % (21). Importo į JAV rinką iš pagrindinių plieno tiekimo į Sąjungą šalių pokyčio tendencija yra daug ryškesnė – bendras jų importas sumažėjo 27 %, t. y. sumažėjo daugiau kaip 2 mln. tonų.

(23)

Todėl Komisija patvirtino, kad importas į JAV rinką ir toliau buvo gerokai mažesnis už buvusį iki 232 skirsnio priemonės pritaikymo. Kadangi JAV rinkai tebedaro poveikį 232 skirsnio priemonės, Sąjungos rinka išlieka didžiausia plieno importo rinka visame pasaulyje.

(24)

Komisija taip pat pažymėjo, kad suinteresuotosios šalys šiame tyrime nepateikė jokių įrodymų, kuriais būtų suabejota Komisijos išvadomis atliekant ankstesnius tyrimus, todėl Komisija šių tyrimų išvados dėl prekybos srautų nukreipimo į Sąjungos rinką rizikos, susijusios su JAV 232 skirsnio priemone, nepakeitė.

(25)

Kai kurios suinteresuotosios šalys pažymėjo, kad kai kurie Sąjungos gamintojai laikinai sustabdė arba sumažino gamybą kai kuriose savo gamybos vietose dėl padidėjusių su energija susijusių sąnaudų. Šiuo klausimu minėtos šalys teigė, kad dėl to kyla tiekimo trūkumo rinkoje ir kainų padidėjimo dėl sumažėjusio tiekimo iš Sąjungos gamintojų rizika.

(26)

Iš Komisijos analizės matyti, kad dėl energijos kainų šuolio Sąjungoje (22) kai kurie Sąjungos gamintojai iš tikrųjų laikinai nenaudojo kai kurių savo gamyklų, kad sušvelnintų poveikį jų ekonominiams rezultatams (23). Tačiau tokios priemonės buvo laikino pobūdžio ir turimi įrodymai rodo, kad Sąjungos gamintojai arba vėl naudoja didžiąją dalį pajėgumų, arba yra bepradedantys tai daryti (24).

(27)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad laikinas tam tikrų gamyklų veiklos sustabdymas, kuris daugiausia vyko 2022 m. antrąjį pusmetį, buvo laikina padėtis ir ji iš esmės pasikeitė pirmaisiais 2023 m. mėnesiais pratęsus anksčiau nevykdytą gamybą.

(28)

Dėl pirmiau minėto argumento kai kurios suinteresuotosios šalys taip pat teigė, kad importas iš įvairių trečiųjų šalių yra būtinas paklausai patenkinti ir kad apsaugos priemonė trukdo be apribojimų įsigyti produktus iš konkrečių kilmės šalių bet kuriuo konkrečiu momentu. Kai kurios suinteresuotosios šalys taip pat pateikė bendro pobūdžio tvirtinimus dėl ilgesnio pristatymo iš Sąjungos gamintojų laiko ir padidėjusių plieno kainų.

(29)

Šiuo klausimu Komisija pažymėjo, kad apsaugos priemonė buvo sukurta siekiant užtikrinti, kad istoriniai prekybos srautai ir toliau patektų į Sąjungos rinką jų neapmuitinant. Be to, šie istoriniai kiekiai kiekvienais metais palaipsniui liberalizuojami. Komisija ankstesnėse priemonės peržiūrose paaiškino, kad plieno sektoriuje veikiančios suinteresuotosios šalys vykdydamos savo veiklą turi prisitaikyti prie esamos reguliavimo sistemos (šiuo atveju – apsaugos priemonės buvimo). Kaip paaiškinta 14 konstatuojamojoje dalyje, iš šioje apžvalgoje analizuojamų duomenų aiškiai matyti, kad kiekvieną ketvirtį nepanaudojama vis daugiau įvairioms produktų kategorijoms skirtų tarifinių kvotų ir kad Sąjungos gamintojai, vertinant bendrai, turi papildomų pajėgumų. Todėl tai, kad iki ketvirčio pabaigos galėjo būti išnaudotos konkrečios kategorijos produktų importui iš konkrečios kilmės šalies skirtos tarifinės kvotos, nereiškia, jog apsaugos priemonė nepagrįstai apribojo suinteresuotųjų šalių galimybes importuoti neapmuitinamą plieną iš kitų šaltinių, įskaitant kitas trečiąsias šalis arba Sąjungą.

(30)

Dėl pristatymo laiko Komisija pažymėjo, kad kai kurių suinteresuotųjų šalių nuomonės dėl to, ar Sąjungoje pristatymo laikas yra standartinis, ar neįprastai ilgas, išsiskyrė. Atsižvelgdama į prieštaringus naudotojų tvirtinimus šiuo klausimu ir į tai, kad negauta įrodymų, jog Sąjungoje šiuo metu vyrauja ilgesnis nei įprastas pristatymo laikas, Komisija nusprendė, kad pristatymo laikas šiuo metu negali būti laikomas tiekimo problema.

(31)

Dėl plieno kainų Komisija įvertino kainų pokyčius Sąjungoje ir kitose pagrindinėse plieno rinkose ir pažymėjo, kad 2023 m. pirmąjį ketvirtį kainos smarkiai sumažėjo, palyginti su 2022 m. pasiektu piku. Toks kainų sumažėjimas įvyko didėjant energijos sąnaudoms, kurios didėjo ir Sąjungos plieno gamintojams. Todėl Komisijos vertinimu, kainų pokyčiai Sąjungos rinkoje negali būti tiesiogiai siejami su apsaugos priemone, nes panaši tendencija tuo pačiu metu buvo pastebima ir kitose pagrindinėse plieno rinkose. Be to, Komisija pažymėjo, kad galimybė viso laikotarpio metu naudotis neapmuitinamomis tarifinėmis kvotomis užtikrino tai, kad naudotojai apskritai turėjo alternatyvių galimybių nei mokėti 25 % muitą arba pirkti iš Sąjungos gamintojų, – tokiu būdu nebuvo užkirstas kelias atitinkamam papildomam neapmuitinamam importui patekti į Sąjungos rinką.

(32)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad 2022 m. pabaigoje buvo pastebima kainų mažėjimo tendencija ir kad kainos gerokai sumažėjo, palyginti su jų piku 2022 m. pradžioje. Be to, Komisija patvirtino, kad šios tendencijos buvo pastebimos ir kitose pagrindinėse plieno rinkose, – tai rodo, kad šis reiškinys buvo globalus ir nesusijęs su Sąjungos rinka bei apsaugos priemone.

(33)

Atsižvelgdama į pirmiau minėtus aspektus Komisija nusprendė, kad suinteresuotosios šalys neįrodė, jog apsaugos priemonė būtų apribojusi jų bendras galimybes įsigyti neapmuitinamo plieno atsižvelgiant į esamą paklausą, ir nepaaiškino, kodėl tai turėtų nutikti ateityje, jei priemonė ir toliau bus taikoma atsižvelgiant į prognozuojamą paklausą ir būsimą tarifinių kvotų lygį (žr. 6 skirsnį).

(34)

Kai kurių suinteresuotųjų šalių teigimu, kadangi, vertinant bendrai, skirtingoms produktų kategorijoms taikomos tarifinės kvotos nėra naudojamos, o kai kuriais atvejais jų naudojimo lygis yra labai žemas, priemonė nebėra būtina, todėl Komisija turėtų apsaugos priemonę panaikinti.

(35)

Nors 1 lentelėje matyti, kad tarifinių kvotų naudojimo lygis kiekvieną ketvirtį neabejotinai mažėjo, Komisijos manymu, negalima daryti išvadų vertinant tik šį faktą. Šį faktą reikėtų vertinti atsižvelgiant į mažėjantį vartojimą. Šiuo klausimu Komisija išsamiau įvertino importo spaudimo mastą įvertindama bendrą importo apimtį ir jo dalį, palyginti su visu suvartojimu per tą patį laikotarpį, sutelkdama dėmesį į tarifinių kvotų naudojimą, visų pirma tuos atvejus, kai tam tikrų konkrečių kilmės šalių tarifinės kvotos buvo greitai išnaudotos.

(36)

Pirma, kalbant apie bendrą importo apimtį, Komisija pažymėjo, kad, nepaisant vartojimo Sąjungoje sulėtėjimo, ypač 2022 m. antrąjį pusmetį, kuris turėjo įtakos tarifinių kvotų naudojimo lygiui, 2022 m. importas iš viso sudarė 31,1 mln. tonų. Tai yra trečias didžiausias importo lygis per pastarąjį dešimtmetį. Kalbant apie rinkos dalį, importas siekė 19 %, o 2022 m. pabaigoje ši dalis padidėjo (2022 m. paskutinį ketvirtį pasiekė 21 %). Tai yra antra pagal dydį importo rinkos dalis per pastarąjį dešimtmetį (25), ją viršijo tik 2018 m. importo dalis, tada buvo pasiekta ir didžiausia per pastarąjį dešimtmetį importo apimtis. Todėl, nepaisant sumažėjusio tarifinių kvotų naudojimo esant mažesniam vartojimui, iš duomenų matyti, kad importo spaudimas padidėjo, o jo rinkos dalis beveik siekė istoriškai aukščiausią lygį, pasiektą prieš pat pradedant taikyti galutinę apsaugos priemonę 2019 m. pradžioje.

(37)

Antra, kiekvieną ketvirtį buvo kelios konkrečioms šalims skirtos tarifinės kvotos, kurios iš tikrųjų buvo visiškai išnaudotos ketvirčio pradžioje. Iš šio reiškinio, kurį Komisija nagrinėjo ankstesniuose reglamentuose (26), paaiškėjo, kad kai kurių kategorijų produktams vis dar daromas spaudimas dėl importo iš tam tikrų kilmės šalių nepaisant to, kad yra nepanaudotų tarifinių kvotų, – tai prisidėjo prie importo rinkos dalies padidėjimo mažėjant paklausai.

(38)

Galiausiai, nors už priemonės panaikinimą pasisakančios suinteresuotosios šalys to nenurodė, Komisija mano, kad esamo ir būsimo importo spaudimo Sąjungos rinkai vertinimas negali būti atliekamas atskirai, pvz., vertinant tik tarifinių kvotų naudojimą. Jis turi būti atliekamas atsižvelgiant į skirtingus esamus šio sektoriaus parametrus, įskaitant perteklinių pajėgumų pokyčius. Šiuo klausimu Komisija pažymėjo, kad pasauliniai pertekliniai plieno sektoriaus pajėgumai dar labiau padidėjo.

(39)

Sprendžiant iš naujausių EBPO vertinimų, pasaulyje atsiranda papildomų pajėgumų. 2023 m. vasario mėn. EBPO pažymėjo: „Pasaulinės perteklinių pajėgumų krizės rizika padidėjo. Nepaisant mažėjančios plieno paklausos ir silpnos perspektyvos, pajėgumai toliau sparčiai plečiami, dažnai siekiant eksporto rinkų. Skirtumas tarp pasaulinių pajėgumų ir neapdoroto plieno gamybos padidėjo iki 632,0 mt 2022 m. nuo 516,9 mt 2021 m. Pastaruoju metu augantys pertekliniai pajėgumai kelia pavojų plieno pramonės ilgalaikei sveikatai ir gyvybingumui, taip pat jos galimybėms sudaryti sąlygas ekonomikos augimui ir klestėjimui.“ (27)

(40)

EBPO taip pat pridūrė: „Vien tik 2022 m. pasauliniai plieno gamybos pajėgumai padidėjo 32,0 mln. metrinių tonų (mt) iki 2 463,4 mt. Kad būtų lengviau suvokti faktines apimtis, galima palyginti, kad pasaulinių pajėgumų padidėjimas yra didesnis už esamą kai kurių didelių plieno gamybos ekonomikų pajėgumų lygį.“ (28)

(41)

Todėl, Komisijos manymu, mažesnis tarifinių kvotų naudojimas nebūtinai reiškia importo spaudimo sumažėjimą, dėl kurio būtų galima pateisinti priemonės panaikinimą iki 2023 m. birželio 30 d.

(42)

Kai kurios suinteresuotosios šalys savo argumentą dėl priemonės panaikinimo iki 2023 m. birželio 30 d. grindė tam tikromis rinkos perspektyvomis. Jų nuomone, remiantis kai kuriomis prognozėmis, 2023 m. pabaigoje padėtis Sąjungos plieno rinkoje turėtų pagerėti, todėl Komisija turėtų panaikinti apsaugos priemonę taip užtikrindama, kad priemonė neribotų galutinės grandies pramonės ir kad ši pramonė galėtų visapusiškai pasinaudoti minėtomis gerėjančiomis rinkos sąlygomis.

(43)

Komisija išanalizavo skirtingus šaltinius, kad gerai suprastų rinkos perspektyvas. Visuose analizuotuose šaltiniuose buvo pateikta gana niūri pasaulinio plieno sektoriaus (taip pat ir Sąjungos rinkos) 2023–2024 m. prognozė – buvo pabrėžtas didelis netikrumas, kurį, be kitų veiksnių, ypač paskatino neišprovokuota ir nepateisinama Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą, infliacija, išaugusios energijos kainos (29) ir ekonomikos sulėtėjimas. Daugumoje analizuotų prognozių taip pat pabrėžiama, kad Sąjungos rinkos padėtis gali pablogėti.

(44)

EBPO 2022 m. gruodžio mėn. (30) pažymėjo: „Pasaulinių plieno rinkų perspektyvos smarkiai pablogėjo. <…> Numatoma, kad plieno vartojimas 2022 m. sumažės 2,3 %, o 2023 m. paaugs 1 %. Energijos ir žaliavų kainų augimas, infliacinis spaudimas, mažesnė paklausa iš Kinijos ir politinis nestabilumas pablogino plieno paklausos tendencijas visame pasaulyje.“

(45)

2023 m. vasario mėn. (31) EBPO pažymėjo: „Trapų ir lėtą ekonomikos atsigavimą nuslopino didesnė, nei tikėtasi, infliacija <…>. Rusijos agresijos kartas prieš Ukrainą dar labiau prisidėjo prie didesnių kainų, ypač energetikos, ir daro nevienodą poveikį skirtingiems regionams, iš kurių labiausiai nukentėjo Europa. Netikrumas dėl ateities perspektyvų yra didelis, tai kelia didesnę riziką, nes infliacija gali likti ilgesniam laikui ir dar labiau mažinti namų ūkių perkamąją galią, taip pat esama pavojaus, kad karas gali paaštrėti.“

(46)

Savo 2023 m. ataskaitoje apie pasaulines plieno perspektyvas (32)„Fitch Ratings“ pažymėjo: „2023 m. pasaulinis plieno sektorius nepatirs visiško atsigavimo po pasiūlos ir paklausos santykio pasikeitimo galutinių rinkų naudai, kurį lėmė 2022 m. antrąjį pusmetį sumažėjęs vartojimas. Numatome, kad plieno gamintojų pelnas bus daug mažesnis, nes dėl pasaulinio ekonomikos sulėtėjimo baigėsi ypač aukštų kainų laikotarpis, kurį palaikė po pandemijos vėl stipriai išaugusi paklausa. Plieno bendrovių perspektyvos Europoje išlieka niūrios dėl didelių ir nepastovių energijos sąnaudų, gresiančios recesijos, mažėjančio vartotojų pasitikėjimo ir didesnio poreikio pertvarkyti plieno sektoriaus ir galimai jo galutinių rinkų tiekimo grandines.“

(47)

„Standard and Poor“ padalinys „Platts“ taip pat atkreipė dėmesį į neaiškią rinkos perspektyvą ir išaugusias plieno gamybos medžiagų bei energijos kainas (33).

(48)

Pasaulio plieno asociacija savo 2022 m. spalio mėn. trumpojo laikotarpio perspektyvų ataskaitoje pareiškė: „Plieno paklausos atsigavimas išsivysčiusiose ekonomikose 2022 m. patyrė didelį smūgį dėl išlikusios infliacijos ir ilgalaikių pasiūlos kliūčių. Karas Ukrainoje dar labiau paaštrino infliacijos ir tiekimo grandinių problemas. Su sunkiomis ekonominėmis sąlygomis ypač susiduria ES, nes patiria didelę infliaciją ir energetikos krizę. Nuotaikos prastėja, o pramonės veikla smarkiai lėtėja ir artėja link nuosmukio, nes aukštos energijos kainos verčia uždaryti gamyklas.“ (34) Savo naujausioje 2023 m. balandžio mėn. perspektyvų ataskaitoje Pasaulio plieno asociacija pažymėjo: „nors 2022 m. ES ekonomika augo 3,5 % ir išvengė recesijos, pramonės veikla gerokai nukentėjo dėl didelių energijos sąnaudų, dėl kurių 2022 m. plieno paklausa gerokai susitraukė. 2023 m. ES plieno pramonė ir toliau jaus karo, kitų su tiekimo grandinėmis susijusių problemų ir tolesnio monetarinio griežtinimo poveikį. 2024 m. paklausa turėtų pastebimai atsigauti, nes tikimasi, kad sumažės Ukrainos karo ir tiekimo grandinių sutrikimų poveikis. Tačiau perspektyva išlieka neaiški.“ (35)

(49)

Todėl, Komisijos manymu, dabartinėmis Sąjungos plieno rinkos perspektyvomis negalima pateisinti priemonės panaikinimo iki 2023 m. birželio 30 d.

(50)

Kai kurios suinteresuotosios šalys pateikė kelių rūšių tvirtinimus, susijusius arba su konkrečia produkto kategorija, arba su konkrečios šalies aplinkybėmis. Be to, kai kurios šalys kartais prašė Komisijos atlikti įvairius techninius priemonės koregavimus.

(51)

Komisija pažymėjo, kad priemonės, o tiksliau – šio peržiūros tyrimo, taikymo sritis neapima konkrečių pokyčių, susijusių su konkrečia produkto kategorija arba trečiąja šalimi, nes priemonė taikoma erga omnes ir apima nagrinėjamąjį produktą, kurį sudaro dvidešimt šešios produktų kategorijos. Todėl nebuvo įmanoma padaryti nei išimties konkrečiai šaliai ar produktui, nei konkrečių priemonės veikimo koregavimų (36). Kaip buvo paskelbta pranešime apie inicijavimą ir priminta šio reglamento 2 skirsnyje, šio tyrimo tikslas buvo įvertinti, ar priemonės panaikinimas iki 2023 m. birželio 30 d. būtų pagrįstas.

(52)

Todėl Komisija į šiuos tvirtinimus neatsižvelgė, nes jie nepatenka į tyrimo sritį.

(53)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad siekiant spręsti bet kokią su importu susijusią problemą, su kuria susiduria Sąjungos plieno pramonė, tinkamesnės yra kitos prekybos apsaugos priemonės, t. y. antidempingo ir antisubsidinės priemonės, ir kad jų derinimas su šia apsaugos priemone sukuria perteklinę Sąjungos pramonės apsaugą. Be to, kai kurios šalys pažymėjo, kad Sąjungos plieno pramonė jau yra pakankamai apsaugota įvairiomis antidempingo ir kompensacinėmis priemonėmis, taikomomis įvairiems produktams.

(54)

Kaip ir ankstesniuose peržiūros tyrimuose, taip pat atsakydama į panašius tvirtinimus (37), Komisija priminė, kad ši apsaugos priemonė yra suderinama su kitomis taikomomis prekybos apsaugos priemonėmis, kaip antai antidempingo ir antisubsidinėmis priemonėmis. Be to, Komisija primena, kad pagal ES teisinę sistemą antidempingo ir kompensacines priemones galima taikyti vienu metu su apsaugos priemonėmis (38). Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(55)

Kai kurios suinteresuotosios šalys remdamosi Ginčų sprendimo tarybos 2022 m. balandžio 29 d. ataskaita (39) dėl ginčo DS595 Europos Sąjunga. Tam tikriems plieno produktams taikomos apsaugos priemonės tvirtino, kad Komisija turėjo automatiškai panaikinti priemonę, nes ji neatitiko tam tikrų PPO susitarimo dėl apsaugos priemonių ir Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos nuostatų.

(56)

Šiuo klausimu Komisija rėmėsi 2023 m. sausio 13 d. Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2023/104 (40), kuriuo ji įgyvendino Ginčų sprendimo tarybos sprendimą ir taip užtikrino plieno apsaugos priemonės atitiktį PPO taisyklėms tais keliais aspektais, dėl kurių ekspertų grupė nustatė neatitikimus.

(57)

Todėl su šiuo ginču susiję teiginiai nėra susiję su atliekama peržiūra, nes jie jau buvo nagrinėjami atskiru teisės aktu. Bet kuriuo atveju, remdamasi Reglamento (ES) 2023/104 logika, Komisija nesutiko su tvirtinimais, kad šio ginčo ekspertų grupės išvadomis Komisija būtų įpareigota panaikinti priemonę.

(58)

Kai kurios suinteresuotosios šalys paminėjo neišprovokuotą ir nepateisinamą Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą ir Rusijai bei Baltarusijai taikomą importo draudimą dėl Sąjungos sankcijų šioms šalims teigdamos, kad dėl šių įvykių iš esmės sukeliami reikšmingi sutrikimai Sąjungos plieno rinkoje.

(59)

Komisija neneigia, kad šie įvykiai atsiliepė Sąjungos plieno rinkai, kaip ir daugeliui kitų ekonomikos sričių. Tačiau, vertindama tik plieno apsaugos priemonę, Komisija priminė, kad 2022 m. kovo mėn. buvo perskirstytos Rusijai ir Baltarusijai skirtos kvotos. Šiuo perskirstymu buvo siekiama sumažinti abiejų šalių kilmės plieno produktų importo draudimo poveikį ir užtikrinti, kad naudotojai ir toliau turėtų galimybę gauti tokius pačius kiekius iš skirtingų šaltinių.

(60)

Komisija taip pat pažymėjo, kad neišprovokuotos ir nepateisinamos Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą trukmės ir jos padarinių plieno rinkai, įskaitant Rusijai ir Baltarusijai taikomą importo draudimą, šiuo metu neįmanoma prognozuoti.

(61)

Todėl Komisija nemano, kad dėl šių įvykių būtų galima pateisinti priemonės panaikinimą iki 2023 m. birželio 30 d.

(62)

Kai kurios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad Sąjungos pramonės padėtis pagerėjo tiek, kad apsaugos priemonė tapo nereikalinga.

(63)

Šiuos tvirtinimus Komisija nagrinėjo Sąjungos pramonės padėties analizėje 4.2.2 skirsnyje. Visų pirma Komisija pažymėjo, kad nors 2021 m. tam tikri ekonominiai veiksniai pagerėjo, Sąjungos pramonės padėtis 2022 m. pablogėjo, visų pirma atsižvelgiant į rinkos nestabilumą dėl neišprovokuotos ir nepateisinamos Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą ir energijos kainų piko.

(64)

Kai kurios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad kai kurios skirtingose jurisdikcijose plieno produktams taikomos prekybos apsaugos priemonės nebegalioja arba neseniai buvo panaikintos. Todėl, kai kurių šalių teigimu, Komisija turėtų atsižvelgti į šį pokytį vertindama galimą priemonės panaikinimą iki 2023 m. birželio 30 d.

(65)

Komisija neneigė, kad tam tikros prekybos apsaugos priemonės plienui nebegalioja arba neseniai buvo panaikintos. Tačiau, Komisijos manymu, tokie pokyčiai negali būti vertinami atskirai. Atlikdama tyrimą Komisija patvirtino, kad kelios jurisdikcijos neseniai taip pat pradėjo taikyti naujas prekybos apsaugos priemones įvairiems produktams ir kilmės šalims. Todėl tam tikrų priemonių galiojimo pabaiga arba panaikinimas įvyko tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo pradėtos taikyti kitos naujos prekybos apsaugos priemonės (41). Komisija pažymėjo, kad negavo jokios reikšmingos analizės ar įrodymų, kuriais būtų paneigtos ankstesnės jos išvados (42) dėl išsamios prekybos apsaugos priemonių taikymo srities trečiosiose šalyse.

(66)

Todėl, Komisijos manymu, suinteresuotųjų šalių pateikti tvirtinimai nepaneigia jos išvadų ankstesniuose tyrimuose šiuo klausimu (43), todėl nepagrindžia priemonės panaikinimo iki 2023 m. birželio 30 d.

(67)

Siekdama susidaryti subalansuotą ir išsamų padėties rinkoje vaizdą Komisija aktyviai prašė naudotojų ir jų asociacijų pateikti informaciją. Šiuo tikslu Komisija išsiuntė specialius klausimynus 154 Sąjungos plieno naudotojams ir 19 naudotojų asociacijų, kurie dalyvavo ankstesnėse priemonės peržiūrose ir todėl buvo užregistruoti bylos medžiagoje. Kiti naudotojai ir asociacijos taip pat turėjo galimybę atsakyti į šiuos klausimynus, kurie buvo pateikti Europos Komisijos (Prekybos GD) interneto svetainėje.

(68)

Nepaisant aktyvaus kreipimosi, Komisija gavo atsakymus tik iš maždaug 30 naudotojų, įskaitant kai kurias Sąjungos naudotojų asociacijas, pvz., automobilių, buitinės technikos, vielos gamybai skirtų strypų perdirbėjų ir šaltai valcuotų, galvanizuotų ir dengtų ritinių gamintojų, taip pat iš kelių atskirų naudotojų iš skirtingų sektorių, kuriuose naudojamas plienas. Pagrindiniai naudotojų skundai buvo apibendrinti ir į juos pateikti atsakymai 4.1 skirsnyje.

(69)

Nagrinėdama klausimynų atsakymuose pateiktą informaciją Komisija pirmiausia pažymėjo, kad, nepaisant aktyvaus kreipimosi, taip pat į pramonės asociacijas, Komisija gavo gana mažai naudotojų atsakymų į klausimynus (apie 30 atsakymų iš daugiau kaip 160 žinomų naudotojų).

(70)

Bet kuriuo atveju Komisija analizavo naudotojų atsakymus į klausimynus atsižvelgdama ir į kitus pagrindinius parametrus, visų pirma į tarifinių kvotų naudojimą ir rinkos perspektyvas. Kaip matyti iš atitinkamų šių temų analizių (pvz., žr. 4.1.1 skirsnį), naudotojai gauna naudos iš vis didėjančio neapmuitinamų tarifinių kvotų lygio (nuo 2019 m. tarifinių kvotų apimtys padidėjo 20 %) ir šios kvotos nuolat lieka neišnaudotos pagal įvairias produktų kategorijas. Be to, nuo 2023 m. liepos 1 d. tarifinės kvotos bus padidintos dar 4 % (laikantis įsipareigojimų PPO palaipsniui liberalizuoti priemonę), taip suteikiant naudos tiems naudotojams, kurie nori toliau didinti importo iš konkrečios kilmės šalies apimtį.

(71)

Šiuo klausimu naudotojai nepateikė jokių įrodymų, kad tarifinių kvotų kiekio (įskaitant dėl liberalizavimo padidėjusį tarifinių kvotų kiekį nuo 2023 m. liepos 1 d.) kartu su Sąjungoje pagaminto plieno prieinamumu nepakaks jų poreikiams patenkinti atsižvelgiant į esamą ir prognozuojamą paklausą.

(72)

Tyrimo metu Komisija taip pat pateikė klausimynus Sąjungos plieno gamintojams siekdama įvertinti jų ekonominės padėties pokyčius. Komisija gavo atsakymus į klausimynus iš trijų pagrindinių Sąjungos plieno gamintojų asociacijų (EUROFER, ESTA ir CTA) (44), taip pat atsakymus iš kelių atskirų Sąjungos gamintojų. Laikotarpis, už kurį buvo pateikti duomenys, apėmė 2021 m. ir 2022 m.

(73)

Kai kurios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad Sąjungos pramonės ekonominė padėtis pagerėjo, ypač 2021 m., kai buvo pasiektas didelis pelningumas dėl labai didelių plieno kainų, ir kad tokia padėtis tęsėsi ir 2022 m. Atsižvelgdamos į tokius esą geresnius veiklos rezultatus, kai kurios šalys tvirtino, kad apsaugos priemonė nebereikalinga, todėl ji turėtų būti panaikinta iki 2023 m. birželio 30 d.

(74)

Sprendžiant iš Sąjungos gamintojų atsakymų į klausimynus, Sąjungos pramonės padėtis 2021 m. iš esmės buvo teigiama, visų pirma dėl paklausos atsigavimo po COVID-19 ir neįprastai didelių plieno kainų. 2022 m. pradžioje padėtis ir toliau buvo labai teigiama.

(75)

Tačiau per likusius 2022 m. Sąjungos pramonės ekonominiai rezultatai sparčiai pablogėjo. Taip įvyko dėl kelių veiksnių. Visų pirma dėl neišprovokuotos ir nepateisinamos Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą kilo sutrikimų kai kuriuose sektoriuose, tai turėjo įtakos ir plieno rinkai. Be to, energijos kainų šuolis lėmė didesnes plieno gamintojų gamybos sąnaudas, o tuo pat metu sulėtėjo ir paklausa – dėl to plieno kainos sumažėjo ir patyrė importo spaudimą, kuris keliose svarbiose produktų kategorijose išliko aukštas.

(76)

Iš žalos rodiklių pokyčių matyti, kad Sąjungos plieno suvartojimas 2022 m. (166,1 mln. tonų) sumažėjo daugiau kaip 20 mln. tonų (–11,4 %), palyginti su 2021 m. (187,4 mln. tonų).

(77)

Sąjungos pramonės gamyba savo ruožtu nuo 2021 m. (167,7 mln. tonų) iki 2022 m. (149,6 mln. tonų) sumažėjo 10,8 %. Gamybos lygis ypač sumažėjo 2022 m. antrąjį pusmetį, palyginti su 2022 m. pirmuoju pusmečiu (–20,8 %).

(78)

Be to, 2021 m. gamybos pajėgumų panaudojimo lygis buvo 76 %, o 2022 m. I ketv. (sausio–kovo mėn.) jis išliko beveik nepakitęs (75 %). Tačiau 2022 m. II ketv. (balandžio–birželio mėn.) jis pradėjo mažėti ir 2022 m. IV ketv. (spalio–gruodžio mėn.) pasiekė labai žemą 58 % lygį. Iš viso nuo 2021 m. iki 2022 m. gamybos pajėgumų panaudojimo lygis sumažėjo 10 procentinių punktų ir siekė 65,6 %.

(79)

Be to, Sąjungos gamintojų pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis nuo 2021 m. iki paskutinio 2022 m. ketvirčio (spalio–gruodžio mėn.) nuolat mažėjo. Pardavimo apimtis per metus sumažėjo 6,4 % – nuo 68,4 mln. tonų 2021 m. iki 64,1 mln. tonų. Sąjungos gamintojų rinkos dalis sumažėjo nuo 81,9 % 2021 m. iki 81,3 % 2022 m.

(80)

Galiausiai, 2021 m. šio pardavimo pelningumas buvo 9 % ir jis augo iki 14,2 % 2022 m. II ketv. (balandžio–birželio mėn.). Tačiau 2022 m. III ketv. (liepos–rugsėjo mėn.) ši teigiama tendencija pasikeitė – pelningumas nukrito iki 3,9 %, o 2022 m. IV ketv. (spalio–gruodžio mėn.) dirbta nuostolingai (–0,2 %). Iš viso per 2022 m. Sąjungos pramonės pelningumas buvo mažesnis nei 1 %.

(81)

Todėl nagrinėjamojo laikotarpio pabaigoje Sąjungos pramonės padėtis buvo pablogėjusi, visų pirma dėl tam tikrų 2022 m. įvykusių aplinkybių ir išlikusio importo spaudimo, dėl kurio Sąjungos pramonė turėjo sumažinti kainas ir netekti dalies rinkos, kad išliktų nenuostolinga.

(82)

Įvertinusi suinteresuotųjų šalių pastabas ir apibūdinusi naudotojų ir gamintojų atsakymus į klausimynus, įskaitant Sąjungos gamintojų ekonominių rodiklių pokyčius, Komisija šią analizę papildė perspektyviniu kai kurių elementų galimų pokyčių tuo atveju, jei priemonė būtų panaikinta iki 2023 m. birželio 30 d., vertinimu. Visų pirma, Komisija išnagrinėjo, ar būtų galima tikėtis išaugusios importo apimties, jei priemonė būtų panaikinta anksčiau, nei buvo numatyta iš pradžių.

(83)

Pirmiausia Komisija įvertino, ar Sąjungos rinka išlieka tokia patraukli, kaip Komisija nustatė ankstesniuose peržiūros tyrimuose. Sprendžiant iš Komisijos įvertintos informacijos, Sąjunga išliko didžiausia plieno importo rinka pasaulyje. Pažymėtina, kad jai tenkanti viso pasaulio importo dalis 2022 m., palyginti su 2021 m., padidėjo daugiau nei trimis procentiniais punktais (45). Tai rodo, kad 2022 m. Sąjungos rinka ne tik išliko didžiausia importo rinka, bet ir dar labiau sustiprino savo kaip lyderės poziciją.

(84)

Tada Komisija įvertino Sąjungos rinkos patrauklumą kainų atžvilgiu. Kaip matyti atlikus vertinimą, kalbant apie kainų lygius, didžiosios dalies plieno produktų importo iš pagrindinių į Sąjungą tiekiančių šalių į Sąjungą kainos nuolat buvo didesnės už jų eksporto į kitas trečiąsias rinkas kainas (50–81 % visų muitinės kodų, kuriems taikoma priemonė, produktų eksporto į Sąjungą vertė buvo didesnė nei į kitas trečiąsias rinkas; vidutiniškai 69 % nagrinėjamų muitinės kodų produktų Sąjungoje buvo parduoti už didesnę kainą nei kitose trečiosiose rinkose) (46). Be to, atlikus vertinimą paaiškėjo, kad Sąjungos rinka yra svarbi šių šalių eksporto rinka (47). Tarifines kvotas labiausiai išnaudojo šalys, kurios yra pagrindinės plieno tiekėjos į Sąjungą.

(85)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos rinka išlieka patraukli eksportuojančioms šalims tiek apimties, tiek kainų požiūriu.

(86)

Komisija pažymėjo, kad importo į Sąjungą apimties lygis, palyginti su istoriniais duomenimis (per pastarąjį dešimtmetį), išliko didelis. Importo dalis taip pat buvo didelė, palyginti su ankstesniu lygiu, ir artima pikui, pasiektam 2018 m. prieš pradedant taikyti galutinę apsaugos priemonę (48). Be to, palyginti su suvartojimu Sąjungos rinkoje 2021–2022 m., kuris sumažėjo 11 % (21,3 mln. tonų), importas sumažėjo 8 % (nuo 33,8 mln. tonų iki 31,1 mln. tonų), o pardavimas vidaus rinkoje taip pat sumažėjo, bet sparčiau – 12 %. Todėl importo rinkos dalis padidėjo nepaisant dviženklio suvartojimo Sąjungos rinkoje sumažėjimo. Taigi Komisija padarė išvadą, kad importo skverbimosi lygis Sąjungos rinkoje išlieka aukštas ir kad 2022 m., palyginti su 2021 m., jis net padidėjo nepaisant sumažėjusio suvartojimo.

(87)

Be to, Komisija patvirtino, kad, kaip pažymėta 39 ir 40 konstatuojamosiose dalyse, 2022 m. pasaulinių pajėgumų plieno sektoriuje perteklius ir toliau augo. Dėl šios priežasties ir atsižvelgdama į tai, kad suinteresuotosios šalys nepateikė jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima teigti priešingai, Komisija padarė išvadą, kad jos ankstesnės išvados dėl perteklinių pajėgumų poveikio rinkai ir plieno gamintojų veiklos rezultatams tebėra pagrįstos.

(88)

Komisija taip pat padarė išvadą, kad, vertinant bendrai, eksportuojančioms šalims nepavyko rasti kitų rinkų, kurios kompensuotų nuo 2018 m. JAV ir Sąjungos rinkoje prarastą prekybos apimtį. Jų bendras eksportas į kitas rinkas iš esmės net buvo mažesnis nei 2018 m.

(89)

Atsižvelgdama į pirmiau pateiktus faktus Komisija padarė išvadą, kad iki 2023 m. birželio 30 d. panaikinus apsaugos priemonę importas į Sąjungą padidėtų. Iš tiesų importo, išnaudotų tarifinių kvotų ir importo rinkos dalies pokyčiai per nagrinėjamąjį laikotarpį patvirtino Sąjungos rinkos patrauklumą ir didžiausių plieno eksportuotojų norą gauti geresnes galimybes patekti į Sąjungos rinką, ypač parduodant kai kurių kategorijų produktus.

(90)

Remdamasi nuodugnia suinteresuotųjų šalių, prašančių panaikinti apsaugos priemonę iki 2023 m. birželio 30 d., pareiškimų ir atsakymų (4.1 skirsnis) ir atsakymų į klausimynus (4.2 skirsnis) analize bei išvada, padaryta atlikus perspektyvinį vertinimą (4.3 skirsnis), Komisija padarė išvadą, kad remiantis dabartinėmis aplinkybėmis ir turima informacija priemonės panaikinimas iki 2023 m. birželio 30 d. nėra pagrįstas. Jei priemonė būtų panaikinta šiame etape, tikėtinas importo apimties padidėjimas galėtų pakenkti Sąjungos pramonės padėčiai. Dėl šios išvados ir dėl to, kad priemonė turėtų galioti iki 2024 m. birželio 30 d., Komisija įvertino besivystančių šalių, kurioms ši priemonė turėtų būti taikoma ir kurioms ji neturėtų būti taikoma, sąrašą pagal atnaujintus importo duomenis (5 skirsnis), kaip numatyta pranešime apie inicijavimą. Ji taip pat įvertino, ar dabartinis 4 % liberalizavimo lygis tebėra tinkamas (6 skirsnis).

(91)

Jokiai besivystančiai šaliai, kuri yra PPO narė, nebuvo taikoma galutinė priemonė, jei jos importo į ES dalis nesudarė daugiau kaip 3 % kiekvienos kategorijos produkto viso importo. Be to, jei tam tikroje kategorijoje bendra importo iš besivystančių šalių (kurių atskira dalis yra mažesnė nei 3 %) dalis viršija 9 %, priemonė bus taikoma visų besivystančių šalių tos kategorijos produktams (49). Komisija įsipareigojo stebėti importo pokyčius priėmus priemonę ir reguliariai peržiūrėti šalių, kurioms priemonė netaikoma, sąrašą.

(92)

Paskutinis atnaujinimas buvo atliktas pagal naujausią 2022 m. birželio mėn. veikimo peržiūros tyrimą ir buvo pagrįstas 2021 m. importo duomenimis. Taigi, siekdama patikslinti besivystančių šalių, kurioms priemonė taikoma ir kurioms ji netaikoma, sąrašą Komisija atnaujino skaičiavimus remdamasi naujausiais turimais konsoliduotais importo duomenimis, t. y. 2022 m. statistiniais importo duomenimis (50).

(93)

Su šiuo atnaujinimu susiję pakeitimai yra tokie (atnaujinta lentelė pateikta šio reglamento priede):

(94)

Dėl šio koregavimo kai kurios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad atnaujindama besivystančių šalių sąrašą Komisija neturėtų automatiškai įtraukti tų besivystančių šalių, kurioms šiuo metu priemonė netaikoma ir kurių importas kompensuotų prieš importo draudimą iš Rusijos ir Baltarusijos importuotus kiekius. Šios šalys teigė, kad metodika, kurią Komisija taiko importo daliai apskaičiuoti remiantis ES pagrindiniame apsaugos priemonių reglamente nustatytomis ribomis, nebūtų tinkama atsižvelgiant į išskirtinę politinę situaciją, susidariusią dėl neišprovokuotos ir nepateisinamos Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą. Kitaip tariant, šios šalys prašė Komisijos pakeisti vardiklį, naudojamą besivystančių šalių importo daliai apskaičiuoti, pašalinant kai kurių produktų kategorijų kilmės šalis.

(95)

Komisija pažymėjo, kad taisyklės dėl išimčių besivystančioms šalims nustatytos PPO susitarimo dėl apsaugos priemonių 9.1 straipsnyje ir ES pagrindinio apsaugos priemonių reglamento 18 straipsnyje. Todėl, Komisijos vertinimu, šiose nuostatose nepaliekama galimybės neįtraukti tam tikro importo į skaičiavimą.

(96)

Iš tikrųjų, neatsižvelgdama į konkrečias tvirtinimuose nurodytas priežastis, Komisija laikosi nuomonės, kad jei tiriančiajai institucijai būtų leista pasirinkti, kokį importą įtraukti į atitinkamą ribų skaičiavimą pagal šias nuostatas, tai neišvengiamai gali lemti diskriminacinį suinteresuotųjų šalių traktavimą.

(97)

Todėl Komisija negalėjo sutikti su atitinkamų nuostatų dėl besivystančioms šalims taikomų išimčių ribų apskaičiavimo aiškinimu, kurį pateikė kai kurios suinteresuotosios šalys.

(98)

Apsaugos priemonei šiuo metu nustatyta 4 % metinė liberalizavimo norma (52). Šiame tyrime Komisija įvertino, ar šis liberalizavimo lygis ir toliau bus tinkamas.

(99)

Kai kurios suinteresuotosios šalys prašė liberalizavimo lygį padidinti iki, pvz., 5 %. Kita vertus, kitos suinteresuotosios šalys prašymus papildomai didinti liberalizavimo normą atmetė kaip nepagrįstus.

(100)

Atsižvelgdama į pastarojo meto neigiamas Sąjungos plieno rinkos tendencijas, netikrumą dėl artimiausios ateities ekonominių prognozių, ypač Sąjungai, ir į tai, kad per visą laikotarpį buvo neišnaudotų įvairiomis produktų kategorijoms skirtų tarifinių kvotų, Komisija nusprendė, kad liberalizavimo lygio didinimas didesne už dabartinę normą nėra pagrįstas.

(101)

Todėl nuo 2023 m. liepos 1 d. visų produktų kategorijų tarifinės kvotos ir toliau didės 4 %. Konkretūs kiekiai 2023 m. liepos 1 d. – 2024 m. birželio 30 d. laikotarpiui (kas ketvirtį) nurodyti trečiojo peržiūros reglamento II priede.

(102)

Galiausiai, ši peržiūra, kuria siekiama iš dalies pakeisti apsaugos priemonę, taip pat atitinka įsipareigojimus, prisiimtus su tam tikromis trečiosiomis šalimis pasirašytais dvišaliais susitarimais.

(103)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka atitinkamai pagal Reglamento (ES) 2015/478 3 straipsnio 3 dalį ir Reglamento (ES) 2015/755 22 straipsnio 3 dalį įsteigto Apsaugos priemonių komiteto nuomonę,