25.9.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 250/1

(1)

2009 m. lapkričio 19 d. Komisija patvirtino dvi Latvijos hipotekos ir žemės bankui (2) (toliau – HŽB arba bankas) skirtas iš viso 72,79 mln. Latvijos latų ([102,5–103,6] mln. EUR) vertės rekapitalizacijos priemones, bankui suteiktas atitinkamai 2009 m. sausio ir lapkričio mėn. (3) (toliau – 2009 m. lapkričio mėn. sprendimas).

(2)

2010 m. balandžio 1 d. Latvijos valdžios institucijos pranešė apie 2010 m. kovo 23 d. įvykdytą dar vieną 70,2 mln. LVL (100 mln. EUR) vertės rekapitalizaciją. Pranešimas užregistruotas 2010 m. balandžio 6 d. 2010 m. gegužės mėn. – 2012 m. sausio mėn. Latvijos valdžios institucijos Komisijai pateikė daugiau informacijos (4).

(3)

2012 m. sausio 26 d. Komisija nusprendė (5) laikinai patvirtinti 2010 m. kovo 23 d. suteiktą 70,2 mln. LVL vertės rekapitalizacijos priemonę, 2011 m. pabaigoje bankui suteiktą 50 mln. LVL vertės rekapitalizacijos priemonę (suteiktą kaip likvidumo priemonė, paverstina kapitalu), 250 mln. LVL vertės atsarginę likvidumo priemonę bankui, 32 mln. LVL vertės garantijas HŽB komercinės veiklos segmento tarptautiniams kreditoriams ir 60 mln. LVL vertės likvidumo paramą, suteiktą HŽB valdomos ir finansuojamos turto valdymo įmonės HipoNIA nelikvidaus turto likvidavimui neprarandant mokumo, ir tų priemonių tiek, kiek jos buvo būtinos siekiant restruktūrizuoti HŽB komercinės veiklos segmentą (toliau – restruktūrizavimo priemonės) ir naudingos banko plėtros veiklos segmentui, taip pat HŽB pertvarkos plano (6) atžvilgiu pradėti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis) 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą (toliau – sprendimas pradėti tyrimą). Komisijai kilo abejonių dėl restruktūrizavimo priemonių suderinamumo su vidaus rinka atsižvelgiant į Komisijos komunikatą dėl finansų sektoriaus gyvybingumo atkūrimo ir restruktūrizavimo priemonių vertinimo pagal valstybės pagalbos taisykles dabartinės krizės sąlygomis (7) (toliau – restruktūrizavimo komunikatas).

(4)

Komisija pakvietė suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas dėl restruktūrizavimo priemonių. Suinteresuotosios šalys Komisijai pastabų nepateikė.

(5)

2012 m. kovo 22 d. įvyko Latvijos valdžios institucijų ir Komisijos atstovų posėdis.

(6)

2012 m. balandžio 5 d. Latvija pateikė savo pastabas dėl sprendimo pradėti tyrimą.

(7)

2012 m. gegužės mėn.–2013 m. birželio mėn. Latvija ir Komisija reguliariai keitėsi informacija. Kelis kartus pateikusi informaciją Latvija Komisiją informavo apie banko komercinės veiklos segmento privatizacijos proceso pažangą.

(8)

2013 m. gegužės 23 d. raštu Komisija paprašė papildomos informacijos. 2013 m. birželio 3 d. raštu Latvija atsakė į prašymą pateikti informaciją, išskyrus klausimus dėl banko plėtros veiklos segmento. Kartu Latvija pateikė įvairius patvirtinamuosius dokumentus, įskaitant atnaujintą informaciją apie HŽB komercinės veiklos segmento pardavimą.

(9)

2013 m. birželio 21 d. Latvijos valdžios institucijos Komisijai pranešė išskirtinai sutinkančios, kad šis sprendimas būtų priimtas anglų kalba.

(10)

2013 m. birželio 28 d. Latvija informavo Komisiją, kad ji įmonei HipoNIA iš tikrųjų paskolino 70,98 mln. LVL, taigi priemonės, kurią sprendime pradėti tyrimą laikinai leista vykdyti, sumą viršijo beveik 11 mln. LVL.

(11)

Latvijos Vyriausybė HŽB įsteigė 1993 m. kovo 19 d. kaip valstybinį banką. 100 % banko akcijų priklauso Latvijos Respublikos finansų ministerijai.

(12)

HŽB – vidutinio dydžio Latvijos bankas, teikiantis mažmenines banko paslaugas. HŽB tenka dvejopas vaidmuo, t. y. jis veikia ir kaip plėtros bankas, ir kaip universalus komercinis bankas (8).

(13)

HŽB ir jo patronuojamosios įmonės sudaro HŽB grupę. Visos banko patronuojamosios įmonės vykdo komercinio pobūdžio veiklą. Pagrindinės patronuojamosios įmonės:

(14)

Pagal sprendimo pradėti tyrimą 45–95 konstatuojamosiose dalyse apibūdintą pertvarkos planą HŽB pertvarkomas į vien plėtros banką (t. y. banką, vykdantį viešuosius uždavinius – valstybės vardu remiantį struktūrinę, ekonominę ir socialinę politiką). Taigi atsisakoma jo komercinės veiklos.

(15)

Latvija paskyrė nepriklausomą išorės konsultantą Latvijos plėtros įstaigų koncepcijai parengti. 2011 m. vasario 11 d. Komisijai ir Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) pateiktas pirmasis Latvijos plėtros finansų įstaigų sistemos optimizavimo ataskaitos projektas.

(16)

Ataskaitos projekte, be kita ko, rekomenduojama įsteigti vieną plėtros įstaigą (toliau – VPĮ), kartu pripažįstamas poreikis užtikrinti jos savarankiškumą ir įsteigti ją specialiu įstatymu, taip pat steigti nepriklausomus sprendimų priėmimo subjektus. Taigi ataskaitos projekte nustatytas poreikis nuo nulio parengti funkcinę VPĮ struktūrą, prieš tai išsamiai apžvelgus galiojančias programas ir jų funkcinius bei personalo poreikius, visų pirma rizikos vertinimo ir valdymo funkcijų atžvilgiu.

(17)

Be to, joje pabrėžiama, kad reikia valstybės intervencinių veiksmų netiesioginėmis priemonėmis (pavienėmis ir portfelių garantijomis, rizikos kapitalu, tarpinio pobūdžio fondais ir pan.), kartu vengiant tiesiogiai skolinti dideles sumas, o tiesiogines intervencines priemones paliekant tik kaip galimybę keliais labai konkrečiais ir pateisinamais atvejais (mikrokreditai, paskolos ūkininkams ir pan.).

(18)

Remiantis ataskaitos projektu, netiesiogiai nukreipus valstybės remiamus kreditus būtų galima geriau pasiekti galimus tokių programų naudos gavėjus, be to, padidėtų paskirstymo išlaidų efektyvumas ir pagerėtų bendradarbiavimas su komercinių bankų sektoriumi.

(19)

Pagal 2010 m. liepos mėn. papildomą susitarimo memorandumą nepriklausomas konsultantas turėjo parengti HŽB pertvarkos planą. Tam konsultantui buvo nurodyta parengti banko pertvarkos scenarijus, pagal kuriuos su plėtros finansavimu susijęs turtas ir įsipareigojimai būtų atskirti, o komercinę veiklą vykdantis bankas būtų privatizuotas arba bankas būtų pertvarkytas, kad jo komercinę veiklą būtų galima parduoti ir palikti tik plėtros veiklos segmentą.

(20)

Išanalizavęs banko finansinę padėtį nepriklausomas konsultantas 2011 m. balandžio mėn. pateiktame pertvarkos plane (toliau – 2011 m. balandžio mėn. pertvarkos planas) konstatavo, kad geriausias scenarijus būtų HŽB komercinį turtą atėjus laikui parduoti paketais.

(21)

2011 m. lapkričio 1 d. Latvijos Vyriausybė patvirtino 2011 m. balandžio mėn. pertvarkos plane rekomenduotą pardavimo strategiją ir būtent HŽB komercinės veiklos segmento pardavimą šešiais paketais.

(22)

HŽB grupei priklausantys subjektai, kurie, kaip juridiniai subjektai, turėjo būti parduoti įvykdžius akcijų pardavimo sandorį, nurodyti 1 diagramoje.

1 diagrama

HŽB grupei priklausančių juridinių subjektų apžvalga  (11)

Šaltinis: Latvijos valdžios institucijos

(23)

2011 m. rugpjūčio 31 d. duomenimis, HŽB parduotinas komercinės veiklos segmento turtas ir įsipareigojimai buvo šie:

(24)

Vykdyti pardavimo procesą padėjo gerai vertinamas išorės konsultantas. Iš pradžių buvo susisiekta su 121 potencialiu pirkėju. Iš jų 98 gavo trumpą pranešimą, 18 iš gavusiųjų tą pranešimą pasirašė duomenų neatskleidimo susitarimą, 51 nesusidomėjo, 29 nepateikė jokio atsakymo. Iki 2011 m. gruodžio 16 d., pardavimo proceso pirmojo etapo pabaigos, buvo gauti devyni pradiniai pasiūlymai. Iki 2012 m. sausio 11 d., per pardavimo proceso antrąjį etapą, trys galimi pirkėjai pateikė pataisytą pasiūlymą, šeši pradinio pasiūlymo nekeitė, ir buvo gautas vienas naujas pasiūlymas. Visiems šiems galimiems investuotojams buvo suteikta galimybė patekti į duomenų saugyklą. Per tą proceso etapą trys galimi pirkėjai iš proceso pasitraukė, vienas pareiškė susidomėjęs tik dviejų paketų (2 ir 3) tam tikromis dalimis, bet nepateikė konkretaus pasiūlymo. Taigi iki 2012 m. kovo 16 d. buvo gauti galutiniai keturių galimų investuotojų pasiūlymai, daugiausia dėl vieno iš paketų, nors vienas galimas pirkėjas pateikė pasiūlymą dėl trijų paketų.

(25)

Pagal 2011 m. lapkričio 1 d. Latvijos valdžios institucijų patvirtintą pardavimo strategiją HŽB turtas ir įsipareigojimai turėjo būti padalyti į šešis atskirus paketus, atsižvelgiant į patikrintą rinkos susidomėjimą. Vykdant pardavimo procesą 3 paketas buvo padalytas į du atskirus paketus – 3A ir 3B. Paketai buvo parduoti atskiriems pirkėjams, o likęs HŽB turtas ir įsipareigojimai perduoti plėtros veiklos segmentui. Iki 2013 m. birželio 30 d. procesas buvo baigtas ir visi paketai parduoti. Paketus sudaro:

(26)

Kalbant apie įvairias 3B ir 4 paketų pardavimo galimybes, Latvijos valdžios institucijos manė, kad investuotojų joms pateikti pasiūlymai buvo netinkami ir neatspindėjo tikros į juos įtrauktam turtui būdingos vertės (kaip apskaičiavo gerai vertinamas nepriklausomas ekspertas). Siekdama kuo labiau sumažinti nuostolius valstybė nusprendė 3B ir 4 paketus parduoti LPA.

(27)

Kalbant apie Hipo Fondi, įvertinus investuotojų pateiktus pasiūlymus ši įmonė galėjo būti parduota parduodant juridinį subjektą, kuris tęstų veiklą, kartu su visu jo valdomu turtu, arba parduodant turtą. Pasak Latvijos, pasirinkta antra galimybė, nes, be kitų priežasčių, už turtą buvo pasiūlyta geresnė kaina. Todėl beveik visa ekonominė Hipo Fondi veikla, t. y. trys pensijų planai – Rivjera, Safari ir Jurmala, buvo parduota. Be tų pensijų planų Hipo Fondi taip pat valdė kelis privačius portfelius ir uždaro tipo fondus. Keli iš jų jau buvo uždaryti, o likusiųjų veikla nutraukiama. Hipo Fondi liks tik kaip priedangos įmonė, nevykdanti jokio aktyvaus faktinio verslo, kurį reikėtų valdyti. Ta likusi priedangos įmonė galėjo būti likviduota arba parduota. To juridinio subjekto atžvilgiu pradėtas pardavimo procesas, o Hipo Fondi smulkusis akcininkas (16) pareiškė susidomėjęs akcijų įsigijimu […]. Latvijos valdžios institucijos nusprendė parduoti smulkiajam akcininkui, nes finansinis rezultatas būtų geresnis, o problemų sprendimas greitesnis, palyginti su likvidacija. Hipo Fondi pardavimas beveik baigtas. Pardavimo susitarimas pasirašytas, bet sandoris dar nebaigtas, nes įsigijimą tikrina Latvijos priežiūros institucija – Finansų ir kapitalo rinkos komisija (toliau – FKRK). Hipo Fondi neturi registruotų intelektinės nuosavybės teisių, o registruotas prekės ženklas „hipo“ ir susijusios teisės priklauso HŽB. HŽB, esantis susitarimo su pirkėju šalimi, neprieštaravo, kad pavadinime HipoFondi būtų vartojama „hipo“.

(28)

Kalbant apie HipoNlA pardavimą, 2013 m. birželio 20 d. HŽB bendrovei HipoNIA pervedė […] LVL dydžio kapitalą. To rekapitalizavimo reikėjo dėl to, kad Hipotekos ir žemės bankas įmonę HipoNlA Latvijos privatizacijos agentūrai perdavė […] balansine verte, o skirtumas buvo […] LVL. HŽB tą skirtumą […], nes išankstinė sąlyga buvo, kad valstybės iždas bendrovei HipoNlA suteikia paskolą, o LPA įsigyja HipoNIA akcijas. Hipotekos ir žemės banko iš sandorio gauta bendra grynoji […] yra […] LVL (t. y. […] grynosios balansinės vertės po atidėjinių sandorio sudarymo metu).

1 lentelė

Paketų apžvalga ir jų pardavimo sąlygos

(29)

Bendra vykdant pardavimo procesą gauta suma buvo šiek tiek didesnė negu numatyta pagrindiniame scenarijuje, taikant pardavimo strategijoje nustatytas bazines nuolaidas, jeigu bendrajai balansinei vertei taikomos bendrosios pardavimo strategijoje nustatytos nuolaidos. Nuostolis buvo 53,1 mln. LVL, o ne 56,8 mln. LVL, kaip buvo tikėtasi.

(30)

HŽB nutraukia su savo klientais pasirašytus pirkimo, pardavimo ir gavimo pagal kliento pateiktus nurodymus susitarimus. Bankas taip pat išmontuos susijusią IT įrangą ir perkels arba atleis darbuotojus.

(31)

HŽB taip pat praktiškai visiškai nutrauks savo su vertybiniais popieriais susijusią veiklą. Bankas paliks tik beveik 100 klientų sąskaitas, nes nėra galimybių susisiekti su tais klientais (daugiausia dėl to, kad dauguma jų yra mirę). Kadangi negali teisėtai iškart parduoti tų neaktyvių klientų vertybinių popierių, HŽB ketina 1) gauti leidimą valdyti tų klientų vertybinių popierių sąskaitas ir 2) atsisakyti bendrosios banko licencijos, taip pat apimančios pirkimą, pardavimą ir gavimą pagal kliento pateiktus nurodymus.

(32)

Po pardavimo likusią komercinę veiklą tikimasi perduoti plėtros veiklos segmentui. Be kita ko, tai yra 20,3 mln. LVL likvidusis turtas, kitas 7,6 mln. LVL turtas, 5,9 mln. indėliai iki pareikalavimo ir 1 mln. LVL terminuotieji indėliai, kiti 1,7 mln. LVL įsipareigojimai ir 19,2 mln. LVL apyvartoje esančios nuosavybės priemonės.

(33)

Pardavus komercinę veiklą, tikimasi, kad nuo 2013 m. birželio 30 d. HŽB vykdys tik plėtros veiklą. Jo turtas bus beveik 222,3 mln. LVL.

(34)

Papildomu susitarimo memorandumu Latvija Sąjungos ir TVF atžvilgiu prisiėmė šiuos įsipareigojimus:

(35)

Kalbant apie HŽB plėtros veiklą, Komisija atkreipia dėmesį į Latvijos ketinimą optimizuoti plėtros finansų įstaigų sistemą jas sutelkiant į VPĮ. Sprendime pradėti tyrimą numatyta, kad HŽB plėtros veiklą vykdys tol, kol bus įsteigta VPĮ, o tai turėjo įvykti iki 2012 m. gruodžio 31 d. Tačiau procesas buvo uždelstas ir dar tebevyksta. Kadangi Latvijos valdžios institucijos neužbaigė VPĮ projekto, šis sprendimas taikomas tik HŽB komercinės veiklos segmentui. Dėl to HŽB plėtros veiklos segmentas bus vertinamas atskirame galutiniame sprendime.

(36)

Sprendime pradėti tyrimą šios HŽB komercinės veiklos segmentui Latvijos suteiktos priemonės buvo laikinai patvirtintos kaip sanavimo pagalba:

(37)

Latvija pateikė informaciją apie tos valstybės paramos naudojimą HŽB komerciniam segmentui likviduoti, iš dalies pakeistą siekiant atsižvelgti į pardavimo strategijos įgyvendinimą.

(38)

Bendra kapitalo, kurio reikėjo pagal 36 konstatuojamosios dalies b punkte apibūdintą priemonę, suma buvo mažesnė, negu iš pradžių planuota, t. y. 25 mln., o ne 50 mln. LVL, nes Latvijos valdžios institucijos nusprendė, kad HŽB veiks be banko licencijos, dėl to reikalaujamo kapitalo suma sumažėjo. 2012 m. birželio mėn. kapitalas padidintas 25 mln. LVL (18).

(39)

33 konstatuojamosios dalies c punkte nurodyta 250 mln. LVL vertės atsarginė likvidumo priemonė buvo laikinai patvirtina ir nenumatytų likvidumo įvykių atveju HŽB ja galėjo naudotis nuo 2012 m. sausio 1 d. iki kol bus užbaigtas pardavimo procesas. 2013 m. gegužės 30 d. duomenimis, naudota likvidumo parama buvo gerokai mažesnė už didžiausią numatytą sumą (50 mln. LVL), nes nebuvo masinio indėlių atsiėmimo, o pertvarkos procesas vyko sklandžiai. Dabar yra neapmokėta 25 mln. LVL suma, kuri, kaip tikimasi, turėtų būti grąžinta iki 2013 m. gruodžio 31 d.

(40)

33 konstatuojamosios dalies d punkte nurodytos 32 mln. LVL garantijos turėjo būti teikiamos HŽB tarptautiniams kreditoriams, susijusiems su banko komercinės veiklos segmentu. Kadangi komercinės veiklos segmento pardavimą ir HŽB pertvarką į plėtros banką pagal sutartis buvo galima laikyti mokėjimo įsipareigojimų neįvykdymo atveju, tos priemonės reikėjo įsipareigojimams užtikrinti, jeigu tie tarptautiniai kreditoriai būtų pareikalavę iš anksto grąžinti HŽB suteiktas paskolas. Tačiau komercinės veiklos segmentui reikalingų garantijų suma buvo mažesnė negu 32 mln. LVL, kaip buvo tikėtasi, nes tik keli tarptautiniai kreditoriai pareikalavo papildomų apsaugos priemonių. 2013 m. gegužės 30 d. duomenimis, buvo numatyta, kad reikės 12,4 mln. LVL garantijų.

(41)

Pasirodė, kad 33 konstatuojamosios dalies e punkte nurodyta likvidumo parama įmonei HipoNIA yra didesnė negu Komisijos laikinai patvirtinta suma, t. y. 71 mln., o ne 60 mln. LVL. Suma turėjo būti padidinta dėl to, kad 3 paketas buvo ne parduotas rinkoje, bet perduotas įmonei HipoNIA, taigi reikalinga finansavimo suma padidėjo. Tikimasi, kad ta likvidumo parama bus grąžinta iki 2018 m. gruodžio 31 d.

(42)

Todėl Latvija Komisijos paprašė patvirtinti 11 mln. LVL didesnę likvidumo paramą. Tomis aplinkybėmis Latvija teigė, kad bendra pagalbos suma, kurios reikia laipsniškam HŽB komercinės veiklos segmento panaikinimui, yra mažesnė už laikinai patvirtintą pagalbos sumą.

2 lentelė

Patvirtintos valstybės pagalbos ir suteiktos valstybės pagalbos apžvalga

(padėtis 2013 m. gegužės mėn.)

(43)

Restruktūrizavimo komunikate (19) nustatytos valstybės pagalbos taisyklės, taikytinos dabartinės krizės sąlygomis restruktūrizuojant finansų įstaigas. Remiantis restruktūrizavimo komunikatu, kad finansų įstaigos restruktūrizavimas dabartinės finansų krizės sąlygomis būtų suderinamas su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktą, turi būti:

(44)

Sprendime pradėti tyrimą Komisija laikinai patvirtino sanavimo pagalbą, manydama, kad 33 konstatuojamojoje dalyje nurodytos priemonės yra tinkamos, nes jomis siekiama pašalinti dėl HŽB problemų Latvijos ekonomikai kylančią grėsmę. Komisija taip pat manė, kad tos priemonės yra būtinos, o vertės požiūriu geriausia galimybė – Latvijos Vyriausybei laipsniškai nutraukti banko komercinę veiklą. Nepaisant to, Komisija abejojo, kad pagalba yra proporcinga, ir paprašė daugiau informacijos apie tai.

(45)

Remiantis pardavimo strategija, beveik visa HŽB komercinės veiklos segmento ekonominė veikla turėjo būti nutraukta ir parduota paketais, o patronuojamosios įmonės Hipolizings ir Hipo Fondi turėjo būti parduotos atskirai nuo banko, ir Komisija tai vertino teigiamai.

(46)

Kalbant apie tinkamą likvidavimą, Komisija padarė išvadą, kad reikia daugiau informacijos apie su HŽB komercinės veiklos nutraukimu susijusios pagalbos suderinamumą. Visų pirma, Komisija Latvijos valdžios institucijų paprašė nurodyti tikslius pardavimo veiklos etapus, taip pat pateikti daugiau informacijos apie veiklą, kurios nebuvo galima parduoti.

(47)

Kalbant apie tęstiną ekonominę veiklą, kaip savarankiški juridiniai subjektai turėjo būti parduotos tik dvi įmonės – Hipolizings ir Hipo Fondi. Nepaisant to, atsižvelgdama į tai, kad jos užėmė nedidelę rinkos dalį, (20) ir į tai, kad bankas jas laiku pardavė, Komisija padarė preliminarią išvadą, kad pagalbos priemonės yra tinkamos.

(48)

Sprendime pradėti tyrimą Komisija Latvijos valdžios institucijų paprašė suteikti papildomos informacijos, kuria būtų patvirtinta, kad įmonės, kurios bus paliktos savarankiškos (Hipolizings ir Hipo Fondi), jas pardavus bus gyvybingos. Konkrečiau, Komisija norėjo žinoti, kas vietoj HŽB po pardavimo joms užtikrins reikalingą infrastruktūrą arba teiks finansavimą.

(49)

Nors pardavimo strategijoje pateikta informacija apie tinkamo komercinės veiklos likvidavimo sąlygas, Komisija sprendime pradėti tyrimą suabejojo, ar įdiegtos pakankamos apsaugos nuo nederamo konkurencijos iškraipymo priemonės.

(50)

Komisija Latvijos valdžios institucijų visų pirma paprašė laiku nutraukti pardavimą ir pasiūlyti papildomų priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad bankas savo komercinius produktus įkainuotų tikrai ne per maža kaina ir neleistų gauti išankstinių mokėjimų dėl esamų paskolų.

(51)

Suinteresuotosios šalys Komisijai pastabų nepateikė.

(52)

2012 m. balandžio 5 d. Latvija pateikė pastabas dėl sprendimo pradėti tyrimą, o vėliau savo poziciją vis papildydavo iki 2013 m. birželio mėn. reguliariai teikdama informaciją (21).

(53)

Apskritai Latvija laikosi nuomonės, kad HŽB atitinka visus suderinamos valstybės pagalbos kriterijus, nes: i) komercinės veiklos segmentas buvo likviduotas; ii) likęs plėtros veiklos segmentas veikia tik griežtai nustatytų produktų srityje (jo kompetencija ribota) ir iii) likusios įstaigos licencija bus atšaukta, taigi finansavimo srityje ji nekonkuruos su komerciniais bankais.

(54)

Apie HŽB plėtros veiklos segmentą Latvija pateikė daug informacijos (22). Vis dėlto Latvija paaiškino, kad dar nėra jokio galutinio susitarimo dėl VPĮ, kuri turėtų perimti HŽB plėtros veiklos segmentą, steigimo. Latvija teigė, kad bendras atitinkamų ministerijų ir išorės eksperto veiksmų planas, susijęs su VPĮ steigimu, turi būti parengtas 2013 m. rugpjūčio 2 d., o darbas bus vykdomas visus 2013 m. Tačiau galutinė VPĮ įsteigimo data tebėra neaiški.

(55)

Dėl to Latvija paprašė, kad su VPĮ steigimu susijusi valstybės pagalba būtų vertinama vykdant atskirą procedūrą ir kad jos vertinimas nebūtų įtrauktas į su HŽB komercinės veiklos segmentu susijusią procedūrą.

(56)

Kalbant apie apsaugos nuo nederamo konkurencijos iškraipymo priemones, Latvija mano, jog įdiegtomis priemonėmis užtikrinta, kad nebūtų tiesioginės HŽB komercinės veiklos segmento ir kitų komercinių bankų konkurencijos. Naujų kreditų HŽB nebeteikia nuo 2009 m. lapkričio mėn. Kalbant apie indėlius, iš pat pradžių reikėjo aktyviai juos valdyti iki pardavimo užbaigimo siekiant išvengti papildomos valstybės pagalbos, teikiamos kaip likvidumo parama. Su HŽB komercinės veiklos segmentu susiję indėliai buvo galiausiai parduoti kaip 1 ir 2 paketų dalis, o mokėjimo kortelių operacijos nutrauktos ir bankomatų tinklas išardytas.

(57)

Iš HŽB paskolų portfelius įsigijusi HipoNIA nė vienam savo klientų nesuteikė papildomo finansavimo. Visų pirma, atsižvelgiant į tų paskolų būklę (beveik visas jas grąžinti uždelsta ilgiau negu 90 dienų ir jau bandyta imtis restruktūrizavimo veiksmų), beveik visais atvejais įmonė HipoNIA susigrąžina nuosavybę.

(58)

Kalbant apie komercinės veiklos segmentą, Latvija pateikė išsamų turto pardavimo arba likvidavimo tvarkaraštį, nustatė pagrindinius proceso etapus, Komisiją informavo apie pažangą ir pranešė faktines pardavimo susitarimų datas. Latvija teigė, kad visos su komercinės veiklos segmentu susijusios balanso pozicijos bus panaikintos iki 2014 m. sausio mėn.

(59)

Latvija pateikė išsamią HŽB komercinės veiklos segmentui faktiškai suteiktos valstybės pagalbos sumų (t. y. HŽB suteiktos 50 mln. LVL likvidumo paramos, 12,4 mln. LVL valstybės garantijų, 95,2 mln. LVL kapitalo priemonių ir HipoNIA suteiktos 71 mln. LVL likvidumo paramos) apžvalgą. Latvija pabrėžė, kad bendra pagalba, kurios reikia HŽB komercinės veiklos segmentui, yra mažesnė, negu buvo iš pradžių manyta (ir laikinai patvirtinta sprendime pradėti tyrimą).

(60)

Pasak Latvijos, nė viena iš pagalbos priemonių nėra tiesiogiai naudinga komercinei veiklai, kurią tęs įmonės Hipolizings ir Hipo Fondi, kai bus parduotos. HŽB pagrindinė veikla buvo padalyta į tris paketus ir parduota parduodant turtą. Nė vienas iš tų paketų neatitinka įmonės kriterijų pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį; taigi Latvija mano, kad po pardavimo ekonominė veikla netęsiama, o iki pardavimo suteikta valstybės pagalba paketams nebus naudinga.

(61)

Latvija laikosi nuomonės, kad tik 4 paketo (Hipolizings) pardavimas gali būti laikoma ekonominės veiklos tęsimu. Tačiau Hipolizings sudarys tik labai mažą grupės, kuriai priklauso jos pirkėjas, dalį (mažesnę negu 0,1 %) ir […]. […]. Pardavimu bus užtikrintas įmonės ilgalaikis gyvybingumas ir nekils pavojaus pirkėjo gyvybingumui. Be to, Hipolizings tenkanti rinkos dalis yra labai maža – tik 5 %. Be to, Hipotekos ir žemės bankui suteikta pagalba įmonei naudinga buvo tik labai nedaug ir netiesiogiai: jos esami sutartiniai ryšiai neturėjo būti nutraukti netikėtai, o sunkumų patiriančiam savininkui nereikėjo parduoti jos, kaip kitų bankui priklausiusių įmonių. Atsižvelgdama į tai, kad pagalbos įmonei Hipolizings suma buvo labai nedidelė, Latvija mano, kad po pardavimo ir visiško susijungimo su pirkėju įmonė Hipolizings neturės naudos iš pagalbos.

(62)

Kalbant apie priedangos įmonę Hipo Fondi, parduotą privačiam investuotojui, Latvija įsipareigoja, kad […].

(63)

Kalbant apie tai, kad HŽB turtą perdavė įmonei HipoNIA, o ši vėliau buvo parduota, Latvija sutinka su sprendime pradėti tyrimą išdėstytomis preliminariomis Komisijos išvadomis, kad perdavimas buvo nesusijęs su valstybės pagalba.

(64)

Kalbant apie komercinės veiklos segmento kapitalo padidinimą 2012 m., Latvija paaiškino, kad didinama buvo dviem etapais: pirmasis buvo susijęs su 1, 2, 3, 5 ir 6 paketų, antrasis – su 4 paketo pardavimu. Kapitalo suma buvo mažiausia galima, ji buvo apskaičiuota siekiant užtikrinti komercinės veiklos segmento reguliuojamojo kapitalo pakankamumą dėl pardavimo patyrus nuostolių.

(65)

Kalbant apie vykdant restruktūrizaciją suteiktą atsarginę likvidumo priemonę, Latvija teigė, kad parama komercinės veiklos segmentui buvo laikina, ja buvo siekiama užtikrinti tvarkingą pardavimą. Kadangi priemonė buvo nedidelio masto ir laikina, galimas konkurencijos iškraipymas buvo sumažintas iki minimumo.

(66)

Galiausiai Latvija įsipareigojo teikti HŽB restruktūrizavimo, įskaitant neparduotos komercinės veiklos likvidavimą, stebėsenos ataskaitas ir likvidavimo baigiamąjį vertinimą.

(67)

Pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškreipia konkurenciją arba gali ją iškreipti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai, išskyrus atvejus, kai nustatyta kitaip.

(68)

Kaip nustatyta sprendimo pradėti tyrimą 145 konstatuojamojoje dalyje, vertinant priemones, kai norima nustatyti, ar jos yra valstybės pagalba, būtina atskirti, viena vertus, dabartinę ir būsimą HŽB plėtros veiklą ir, kita vertus, likusią komercinę veiklą, kurią HŽB vykdė pertvarkos (laipsniško likvidavimo) laikotarpiu. Latvijos valdžios institucijos pateikė duomenis, iš kurių matyti, kaip priemonės buvo naudingos vienam arba kitam segmentui.

(69)

Šis sprendimas taikomas tik HŽB komercinės veiklos segmentui suteiktoms priemonėms. HŽB plėtros veiklos segmento, kurio veiklą turėtų tęsti įsteigtina plėtros įstaiga, veiklos sąlygos bus vertinamos atskirame galutiniame sprendime.

(70)

Todėl šiame sprendime bus vertinamos tik Latvijos suteiktos priemonės, naudingos HŽB komercinės veiklos segmentui, tiek, kiek jų reikia HŽB komercinės veiklos segmentui restruktūrizuoti.

(71)

Primenama, kad, norint vertinti banko komercinės veiklos segmentui naudingas priemones, svarbu išsiaiškinti, ar ir kokiu mastu bus tęsiama arba nutraukta ekonominė veikla po to, kai komercinės veiklos turtas ir įsipareigojimai bus parduoti (23). Tuo atžvilgiu Komisija nustato, kad, iki 2013 m. birželio 30 d. pardavus 3A (privačiam investuotojui), 3B ir 4 (Latvijos privatizacijos agentūrai, kad ši laipsniškai priimtų sprendimą) paketus, ta ekonominė buvusio HŽB komercinės veiklos segmento veikla bus nutraukta. Taip pat pažymėtina, kad didelė dalis anksčiau Hipo Fondi valdyto turto buvo atskirai nuo tos įmonės parduota kaip turtas. Komisija mano, jog tai, kad turtas parduodamas paketais, taip suteikiant galimybių įvairiems pirkėjams teikti pasiūlymus dėl atskirų HŽB komercinės veiklos turto ir įsipareigojimų dalių, padeda veiksmingai likviduoti HŽB komercinės veiklos segmentą. Verta paminėti, kad bankas, pertvarkydamas paketus ir su galimais investuotojais iš naujo tardamasis dėl pasiūlymų, ne kartą bandė parduoti neparduotą turtą, kuris galiausiai bus perduotas LPA. Taigi atrodo, kad HŽB išnaudojo visas įmanomas galimybes rinkoje parduoti tą prasčiausios kokybės turtą už pagrįstą kainą, t. y. kainą, didesnę už jo ilgalaikę ekonominę vertę, apskaičiuotą gerai vertinamo išorės konsultanto.

(72)

Kalbant apie HŽB papildomą komercinio pobūdžio veiklą, Latvija taip pat pateikė pakankamos informacijos, kad ta veikla jau buvo arba artimiausiu metu bus nutraukta. Priedangos įmonė Hipo Fondi, išliksianti pardavus jos valdytą turtą, bus parduota ateinančiais mėnesiais, vertybinių popierių veikla bus nutraukta, o grynai kontroliuojančioji bendrovė RIS, dabar turinti Hipo Fondi ir dviejų nemokių įmonių akcijas, bus likviduota. Planuojama, kad HŽB licencija bus panaikinta iki 2013 m. gruodžio 31 d.

(73)

Įmonė Hipolizings, sudarius akcijų pardavimo sandorį, buvo parduota kaip juridinis subjektas. Latvija teigė, kad įmonė Hipolizings tiesiogiai neturėjo jokios naudos iš jos patronuojančiajai įmonei HŽB suteiktos paramos (24). Kalbant apie sprendimo pradėti tyrimą 165–170 konstatuojamosiose dalyse apibūdintą galimą paramos turtui priemonę, primenama, kad prieš parduodant Hipolizings nelikvidžiausias HŽB turtas buvo perduotas viduje įmonei HipoNIA. Sprendime pradėti tyrimą Komisija padarė išvadą, kad toks vidinis turto perdavimas įmonėms Hipolizings ir Hipo Fondi galėtų būti laikomas suteikta paramos turtui priemone, jeigu toks perdavimas toms įmonėms būtų naudingas ir tik tiek, kiek jis būtų naudingas. Kadangi Latvija tvirtino, kad įmonė Hipolizings įmonei HipoNIA neperdavė jokio turto, galima daryti išvadą, kad Hipolizings negavo jokios paramos turtui, kuri būtų tiesiogiai naudinga jos veiklai. Tačiau, kaip pripažino Latvija, negalima paneigti, kad Hipolizings turėjo tam tikros naudos iš Hipotekos ir žemės bankui suteiktos pagalbos, nes esami Hipolizings sutartiniai ryšiai neturėjo būti nutraukti netikėtai, o sunkumų patiriantis savininkas neturėjo jos parduoti. Todėl Komisija daro išvadą, kad Hipotekos ir žemės bankui suteikta pagalba įmonei Hipolizings buvo naudinga, nors ir netiesiogiai bei labai menkai.

(74)

Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad, kai Hipo Fondi buvo parduota jos smulkiajam akcininkui, ji buvo tik priedangos įmone. Latvija patvirtino, kad likę privatūs portfeliai ir Hipo Fondi valdomi uždaro tipo fondai jau buvo uždaryti, jų veikla nutraukinėjama arba jie bus likviduoti. Be to, Latvija įsipareigojo, kad […].

(75)

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta šiame sprendime, galima daryti išvadą, kad Hipo Fondi liks tik priedangos įmone, bent jau tam tikrą laiką nevykdančia jokios faktinės veiklos. Kadangi priedangos įmonė nutraukia veiklą, kurią anksčiau kaip HŽB patronuojamoji įmonė vykdė Hipo Fondi, ir tuojau pat nesiims jokios naujos ekonominės veiklos, galima daryti išvadą, kad naujas subjektas neperima Hipo Fondi, kaip HŽB grupei priklausiusios įmonės, t. y. Hipo Fondi priklausys naujam (-iems) savininkui (-ams) ir, jeigu vykdys kokią nors ekonominę veiklą, tai bus nauja ekonominė veikla. Todėl negalima manyti, kad Hipotekos ir žemės bankui anksčiau suteikta pagalba yra naudinga priedangos įmonei Hipo Fondi.

(76)

Kalbant apie HipoNIA, HŽB buvusio komercinės veiklos segmento turtą ji turės tik laikinai ir veiks tik ribotą laiką. Tačiau, atsižvelgiant į nusistovėjusią praktiką, priemonės, kuriomis siekiama likviduoti komercinę veiklą, vis dėlto gali būti pagalba (25).

(77)

Kalbant apie paketus perkančias įmones, Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis Latvijos pateikta informacija, pardavimo procesas buvo vykdytas atvirai ir be jokios diskriminacijos, rinkos sąlygomis ir siekiant nustatyti kuo didesnę konkrečių paketų kainą.

(78)

Kalbant apie įmonės HipoNIA perdavimą mažesne negu rinkos verte, Komisija patvirtina preliminarią sprendimo pradėti tyrimą išvadą, kad jos pirkėjos, LPA, negalima laikyti pagalbos gavėja, nes ji nevykdo ekonominės veiklos ir yra tik Latvijos valstybės agentūra (26).

(79)

Remdamasi tuo Komisija mano, kad įmonėms, perkančioms HŽB komercinės veiklos turtą ir įsipareigojimus, pagalba nesuteikta.

(80)

Apibendrinant, pardavus visus paketus, kuriuos sudaro buvusi HŽB komercinė veikla ir kurie jau parduoti, pagalbos priemonės yra naudingos tik tais atvejais, kai pardavus įmones HipoNIA ir Hipolizings tęsiama HŽB komercinė veikla.

(81)

Kaip nurodyta 73 konstatuojamojoje dalyje, Hipotekos ir žemės bankui suteikta pagalba įmonei Hipolizings buvo naudinga (nors ir menkai). Kaip minėta šiame sprendime, įmonės sutartiniai ryšiai neturėjo būti nutraukti netikėtai, ir sunkumų patiriančiam savininkui nereikėjo įmonės parduoti, o jeigu būtų tekę ją parduoti, tai greičiausiai būtų buvęs skubus pardavimas. Komisijos vertinimas tuo atžvilgiu nesikeičia dėl to, kad pranašumas menkas arba dėl to, kad jo negalima įvertinti skaičiais.

(82)

Kadangi Hipolizings veikia finansų sektoriuje, dėl bet kokio jos veiklai naudingo pranašumo, suteikto iš valstybės išteklių, galėtų būti padarytas poveikis Sąjungos vidaus prekybai ir iškraipyta konkurencija. Todėl turi būti laikoma, kad dėl jos veiklai naudingų priemonių gali būti iškraipoma konkurencija ir daromas poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai. Pranašumas buvo suteiktas iš valstybės išteklių ir yra atrankusis, nes naudingas tik vienai finansinei grupei.

(83)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta šiame sprendime, Komisija daro išvadą, kad netiesioginis pranašumas, Hipotekos ir žemės bankui suteiktomis priemonėmis suteiktas įmonei Hipolizings, yra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį.

(84)

Kalbant apie įmonei HipoNIA suteiktą likvidumo priemonę, kuri išlieka restruktūrizavimo etape, nors jos suma ir didesnė, sprendime pradėti tyrimą jau nustatyta, kad ši priemonė yra valstybės pagalba. Komisija neturi priežasčių keisti savo ankstesnio vertinimo dėl to, kad likvidumo paramos suma buvo padidinta. Dėl pakeistos priemonės sumos vertinimas, kad ji yra valstybės pagalba, nesikeičia. Todėl Komisija daro išvadą, kad įmonei HipoNIA suteikta 71 mln. LVL likvidumo parama yra valstybės pagalba.

(85)

Kalbant apie kitas įmonės HipoNIA patronuojančiajai įmonei HŽB suteiktas pagalbos priemones, jomis suteiktas pranašumas įmonei HipoNIA nėra naudingas. Visomis kitomis Hipotekos ir žemės bankui suteiktomis pagalbos priemonėmis buvo siekta HŽB veiklą išlaikyti ilgiau, negu tai būtų įmanoma neatidėliotino nemokumo ir likvidavimo atveju. Kai HŽB tos pagalbos priemonės buvo suteiktos, HipoNIA HŽB grupėje veikė kaip nelikvidaus turto valdymo įmonė. Kadangi HipoNIA veikla buvo susijusi tik su neatidėliotinu turto likvidavimu be jokių išankstinių mokėjimų klientams, ji buvo neatskiriama likvidavimo proceso dalis. Todėl galima paneigti, kad dėl HŽB komercinės veiklos segmentui suteiktų kitų pagalbos priemonių įmonei HipoNIA buvo suteikta netiesioginė pagalba.

(86)

Kadangi 5.1 skirsnyje nustatyta, kad likvidumo priemonė įmonei HipoNIA ir netiesioginis pranašumas įmonei Hipolizings dėl Hipotekos ir žemės bankui suteiktų pagalbos priemonių yra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį, reikėtų vertinti jų suderinamumą su vidaus rinka.

(87)

Sprendimo pradėti tyrimą 177–180 konstatuojamosiose dalyse jau nustatyta, kad pagalbos priemonės, naudingos HŽB komercinei veiklai, turi būti vertinamos pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktą ir visų pirma pagal Komisijos restruktūrizavimo komunikatą.

(88)

Restruktūrizavimo komunikato 17 punkte patvirtinta, kad (dalį) finansų įstaigos pardavus trečiajai šaliai gali būti padėta atkurti ilgalaikį jos gyvybingumą.

(89)

Hipolizings buvo parduota didžiausiai Latvijoje išperkamosios nuomos įmonei Swedbank Lizings (22 % rinkos dalis). Ši įmonė glaudžiai susijusi su bendrąja Swedbank banko veikla. 2013 m. gegužės 31 d. duomenimis, Swedbank reitingą Moody's padidino iki A1. Grupės operacijos yra pakankamai pelningos (nuosavybės vertybinių popierių grąžos rodiklis 2012 m. buvo 16,9 %, 2013 m. 1 ketvirtį – 13,8 % (27)), o bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientas didesnis kaip 15 %. Hipolizings veikla sudaro labai mažą Swedbank grupės turto dalį (beveik 0,05 %).

(90)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija daro išvadą, kad HŽB ekonominė veikla, įmonės Hipolizings tęsiama ją pardavus Swedbank grupės įmonei Swedbank Lizings, yra gyvybinga.

(91)

Latvija patvirtino, kad iš HŽB paskolų portfelius įsigijusi HipoNIA nė vienam savo klientų nesuteikė papildomo finansavimo. Latvija taip pat įsipareigojo teikti neparduotos komercinės veiklos likvidavimo stebėsenos ataskaitas ir likvidavimo baigiamąjį vertinimą.

(92)

Komisija teigiamai vertina Latvijos ir HŽB pastangas parduoti visą komercinę veiklą, kurią galima parduoti, išskyrus atvejus, kai, atsižvelgiant į gerai vertinamo išorės konsultanto vertinimus, ekonominiu požiūriu ją parduoti yra mažiau palanku negu likviduoti per tam tikrą laiką.

(93)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija daro išvadą, kad sprendime pradėti tyrimą išdėstytos abejonės išsklaidytos ir šiuo atveju laikytasi restruktūrizavimo komunikato reikalavimų, susijusių su tinkamu veiklos likvidavimu.

(94)

Sprendime pradėti tyrimą jau padaryta išvada, kad pardavimo strategijoje pateiktu pagrindinio atvejo scenarijumi užtikrinama, kad HŽB komercinei veiklai laipsniškai likviduoti reikalinga pagalba būtų apribota iki minimumo (28). Dėl to plano faktinio įgyvendinimo vertinimas nesikeičia.

(95)

Be to, sprendime pradėti tyrimo procedūrą taip pat padaryta išvada, kad įvykdžius pardavimą HŽB komercinė veikla nutraukiama, ir taip užtikrinama, kad bankas prie restruktūrizavimo kiek įmanoma prisidėtų savo paties ištekliais (29).

(96)

Kaip jau nustatyta sprendime pradėti tyrimo procedūrą, dėl laiku įvykdyto HŽB patronuojamųjų įmonių pardavimo atskirai nuo banko, taip pat banko padalijimo prieš pardavimą į kelis paketus sumažinamas nederamas konkurencijos iškraipymas dėl pagalbos. Todėl tai vertinama teigiamai (30).

(97)

Pardavimas jau užbaigtas, todėl sprendime pradėti tyrimą išdėstytos abejonės dėl pardavimo greičio jau išsklaidytos.

(98)

Kadangi Latvija patvirtino, kad HipoNIA dėl esamų paskolų neatliks jokių išankstinių mokėjimų, sprendime pradėti tyrimą išdėstytos su tuo susijusios abejonės taip pat išsklaidytos.

(99)

Kalbant apie Hipolizings, Komisija sprendime pradėti tyrimą padarė preliminarią išvadą, kad priemonės, kuriomis ribojamas konkurencijos iškraipymas dėl pagalbos, yra tinkamos. Latvijai patvirtinus, kad Hipolizings negavo jokios tiesioginės pagalbos, tos preliminarios Komisijos išvados dabar gali būti patvirtintos. Be to, Hipolizings […]. […]. Iš tikrųjų, atsižvelgiant į tai, kad Hipolizings tenkanti rinkos dalis (5 %) yra ribota, o jai suteikta pagalba – nedidelė ir tik netiesioginė, priemonės, kuriomis ribojamas konkurencijos iškraipymas ir kurias daugiausia sudaro HŽB laiku įvykdytas įmonės pardavimas, yra tinkamos.

(100)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta šiame sprendime, Komisija daro išvadą, kad HŽB pertvarkos planas ir jo įgyvendinimas ligi šiol HŽB komercinės veiklos atžvilgiu atitinka visas restruktūrizavimo komunikate nustatytas sąlygas.

(101)

Komisija daro išvadą, kad 2013 m. birželio mėn. 71 mln. LVL vertės likvidumo parama, kurią Latvija suteikė HŽB (juridinio asmens HipoNia vardu), ir netiesioginis pranašumas, įmonei Hipolizings suteiktas Hipotekos ir žemės bankui suteiktomis restruktūrizavimo priemonėmis, yra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį.

(102)

Komisija daro išvadą, kad Latvija neteisėtai suteikė papildomą 11 mln. LVL likvidumo paramą, pažeisdama Sutarties 108 straipsnio 3 dalį. Tačiau Komisija daro išvadą, kad ta priemonė, kartu su pirmine 60 mln. LVL likvidumo parama įmonei HipoNIA, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktą.

(103)

Komisija taip pat daro išvadą, kad netiesioginis pranašumas, įmonei Hipolizings suteiktas dėl Hipotekos ir žemės bankui suteiktų restruktūrizavimo priemonių, yra suderinamas su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktą,