Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32007R1347

2007 m. lapkričio 16 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1347/2007, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1725/2003, priimantį tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002, dėl 8 tarptautinio finansinės atskaitomybės standarto (TFAS) (Tekstas svarbus EEE )

OL L 300, 2007 11 17, p. 32–43 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Legal status of the document No longer in force, Date of end of validity: 16/11/2007

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2007/1347/oj

17.11.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 300/32


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1347/2007

2007 m. lapkričio 16 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1725/2003, priimantį tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002, dėl 8 tarptautinio finansinės atskaitomybės standarto (TFAS)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo (1), ypač į jo 3 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1725/2003 (2) buvo priimti tam tikri tarptautiniai standartai ir aiškinimai, galioję 2002 m. rugsėjo 14 d.

(2)

2006 m. lapkričio 30 d. Tarptautinių apskaitos standartų valdyba (TASV) paskelbė 8 tarptautinį finansinės atskaitomybės standartą (TFAS) „Verslo segmentai“ (toliau – 8 TFAS). 8 TFAS yra nustatyti informacijos apie įmonės verslo segmentus atskleidimo reikalavimai. 8 TFAS pakeičia 14 Tarptautinį apskaitos standartą (TAS) „Segmento atskaitomybė“.

(3)

Pasikonsultavus su Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (EFAPG) technikos ekspertų grupe (TEG) patvirtinama, kad 8 TFAS atitinka Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 3 straipsnio 2 dalyje išdėstytus techninius priėmimo kriterijus.

(4)

Todėl Reglamentą (EB) Nr. 1725/2003 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Apskaitos reguliavimo komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1725/2003 priede

„8 tarptautinis finansinės atskaitomybės standartas (TFAS) „Verslo segmentai““ įterpiamas kaip nustatyta šio reglamento priede.

2 straipsnis

Įmonės taiko 8 TFAS, kaip nustatyta šio reglamento priede, ne vėliau kaip nuo savo 2009 finansinių metų pradžios.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2007 m. lapkričio 16 d.

Komisijos vardu

Charlie McCREEVY

Komisijos narys


(1)  OL L 243, 2002 9 11, p. 1.

(2)  OL L 261, 2003 10 13, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 611/2007 (OL L 141, 2007 6 2, p. 49).


PRIEDAS

TARPTAUTINIAI FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTAI

8 TFAS

8 TFAS — Verslo segmentai

„Galima platinti Europos ekonominėje erdvėje. Visos už Europos ekonominės erdvės ribų esančios teisės, išskyrus teises platinti asmeniniam ar kitam teisingam naudojimui, saugomos. Išsamesnės informacijos galima rasti TASV tinklalapyje www.iasb.org“

8-ASIS TARPTAUTINIS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTAS

„Verslo segmentai“

PAGRINDINIS PRINCIPAS

1.

Įmonė atskleidžia informaciją, kad jos finansinės atskaitomybės vartotojai galėtų įvertinti jos vykdomos veiklos pobūdį ir rezultatus bei ekonominę aplinką, kurioje ji veikia.

TAIKYMO SRITIS

2.

Šis TFAS taikomas:

a)

toliau nurodytų įmonių atskiroms finansinėms ataskaitoms:

i)

kurių skolos ar nuosavybės vertybiniais popieriais yra prekiaujama viešai (vietos ar užsienio vertybinių popierių biržoje, užbiržinėje rinkoje, įskaitant vietines ar regionines rinkas); arba

ii)

kurios teikia ar rengiasi teikti savo finansinę atskaitomybę vertybinių popierių komisijai ar kitai reguliuojančiai institucijai, norėdamos išleisti viešai prekybai bet kurios klasės priemones; ir

b)

toliau nurodytos grupės su pagrindine įmone konsoliduotai finansinei atskaitomybei:

i)

kurios skolos ar nuosavybės vertybiniais popieriais yra prekiaujama viešai (vietos ar užsienio vertybinių popierių biržoje, užbiržinėje rinkoje, įskaitant vietines ar regionines rinkas); arba

ii)

kurios teikia ar rengiasi teikti savo finansinę atskaitomybę vertybinių popierių komisijai ar kitai reguliuojančiai institucijai, norėdamos išleisti viešai prekybai bet kurios klasės priemones.

3.

Jeigu įmonė, kuri neprivalo taikyti šio TFAS, nusprendžia atskleisti segmentų informaciją, kuri neatitinka šio TFAS, įmonė tokios informacijos neapibūdina kaip informacijos apie segmentą.

4.

Jeigu finansinėje ataskaitoje pateikiama ir pagrindinės įmonės, kuriai taikomas šis TFAS, konsoliduota finansinė atskaitomybė, ir atskira pagrindinės įmonės finansinė atskaitomybė, segmentų informaciją turi būti atskleista tik konsoliduotoje finansinėje atskaitomybėje.

VERSLO SEGMENTAI

5.

Verslo segmentas yra įmonės:

a)

kuri vykdo verslo veiklą, iš kurios ji gali gauti pajamas ir patirti išlaidas (įskaitant sandorių vykdymo su kitais tos pačios įmonės komponentais pajamas ir išlaidas);

b)

kurios veiklos rezultatus nuolat tikrina vyriausiasis veiklos sprendimų priėmėjas, kad priimtų sprendimus dėl išteklių skyrimo segmentui ir įvertintų jo veiklą; bei

c)

apie kurią skelbiama ribota finansinė informacija,

komponentas. Verslo segmentas gali vykdyti veiklą, kuriai vykdyti jis dar turi uždirbti pajamų, pavyzdžiui, su veiklos pradžia susiję veiksmai gali būti veiklos segmentai prieš uždirbant pajamas.

6.

Nebūtinai kiekviena įmonės dalis yra verslo segmentas. Pavyzdžiui, pagrindinė įmonės buveinė ar kai kurie jos funkciniai padaliniai gali ir negauti pajamų arba gauti pajamas, kurios yra tik papildomos veiklos pajamos, nėra verslo segmentai. Pagal šį standartą įmonės išmokų, mokamų pasibaigus tarnybos laikotarpiui, planai nėra laikomi veiklos segmentais.

7.

Terminas „vyriausiasis veiklos sprendimų priėmėjas“ nurodo pareigas, o nebūtinai konkrečias pareigas užimantį vadovą. Tai pareigos skirstyti išteklius ir vertinti įmonės segmentų veiklos rezultatus. Dažnai įmonės vyriausiasis veiklos sprendimų priėmėjas yra įmonės vadovaujantis pareigūnas ar vyriausiasis už veiklą atsakingas pareigūnas, pavyzdžiui, tai gali būti vykdomųjų direktorių grupė ar kiti.

8.

Daugumoje įmonių 5 dalyje apibūdinti trys požymiai aiškiai nusako įmonės verslo segmentus. Tačiau įmonė gali rengti ataskaitas, kuriose jos veikla apibūdinama labai įvairiais būdais. Jeigu vyriausiasis veiklos sprendimų priėmėjas naudoja daugiau nei vienos rūšies segmentų informaciją segmentą, pagal kitus veiksnius atskira komponentų kategorija gali būti apibrėžiama kaip įmonės verslo segmentai, tokie kaip kiekvienos komponento veiklos pobūdis, už veiklą atsakingi vadovai, ir direktorių valdybai teikiama informacija.

9.

Paprastai verslo segmentas turi segmento vadovą, kuris yra atskaitingas vyriausiajam veiklos sprendimų priėmėjui ir nuolat su juo palaiko ryšius, kad aptartų segmento veiklą, finansinius rezultatus, prognozes ar veiklos planus. Terminas „segmento vadovas“ nurodo pareigas, o nebūtinai konkrečias pareigas užimantį vadovą. Vyriausiasis veiklos sprendimų priėmėjas taip pat gali būti kai kurių verslo segmentų segmento vadovas. Vienas vadovas gali būti daugiau nei vieno segmento vadovas. Jeigu 5 dalyje nurodyti požymiai taikomi daugiau nei vienai organizacijos komponentų kategorijai, bet yra tik viena kategorija, už kurią segmento vadovai laikomi atsakingais, tokia komponentų grupė sudaro verslo segmentus.

10.

5 dalyje nurodyti požymiai gali būti taikomi dviem ar daugiau iš dalies sutampančioms komponentų kategorijoms, už kuriuos vadovai yra laikomi atsakingais. Ši struktūra kartais yra vadinama organizacijos matricos forma. Pavyzdžiui, kai kuriose įmonėse kai kurie vadovai yra atsakingi už atskiras produktų ar paslaugų linijas visame pasaulyje, o kiti vadovai yra atsakingi už konkrečias geografines sritis. Vyriausiasis veiklos sprendimų priėmėjas reguliariai tikrina abiejų kategorijų komponentų veiklos rezultatus, ir finansinė informacija teikiama apie abu kategorijų komponentus. Tokioje situacijoje įmonė, remdamasi pagrindiniu principu, nustato, kuri komponentų kategorija sudaro verslo segmentus.

ATSKAITOMYBĖJE PATEIKTINI SEGMENTAI

11.

Įmonė atskirai teikia informaciją apie kiekvieną verslo segmentą, kuris:

a)

buvo apibrėžtas pagal 5–10 paragrafus arba nustatytas sujungus du ar daugiau tokių segmentų pagal 12 paragrafą; ir

b)

viršija 13 paragrafe nurodytą kiekybinę ribą.

14–19 paragrafuose nurodomos kitos situacijos, kurioms esant apie verslo segmentą informacija pateikiama atskirai.

Sujungimo kriterijai

12.

Verslo segmentai dažnai turi panašų ilgalaikį finansinį rezultatą, jeigu jų ekonominės charakteristikos yra panašios. Pavyzdžiui, jeigu dviejų verslo segmentų ekonominės charakteristikos yra panašios, tikėtina, kad jų ilgalaikė vidutinė bendroji marža bus panaši. Du ar daugiau verslo segmentų gali būti sujungiami į vieną verslo segmentą, jeigu toks sujungimas vykdomas pagal pagrindinį TFAS principą, o segmentų ekonominės charakteristikos ir segmentai yra panašūs pagal visus šiuos veiksnius:

a)

produktų ir paslaugų pobūdį;

b)

gamybos procesų pobūdį;

c)

produktų ir paslaugų pirkėjo tipą ir klasę;

d)

produktų platinimo ir paslaugų teikimo būdus; ir

e)

jeigu taikytina, teisinės aplinkos pobūdį, pavyzdžiui, bankininkystės, draudimo ar komunalinių paslaugų.

Kiekybinės ribos

13.

Įmonė teikia informaciją atskirai apie kiekvieną verslo segmentą, kuris atitinka bet kurias iš šių kiekybinių ribų:

a)

segmento pajamos, įskaitant pajamas iš pardavimo išorės klientams ir pardavimo ar perdavimo segmento viduje siekia ar viršija 10 procentų visų verslo segmentų vidaus ir išorės pajamų;

b)

segmento rezultatas, pelnas arba nuostolis viršija 10 procentų bendrų šių sumų, atsižvelgiant į tai, kuri absoliuti suma yra didesnė: i) bendras visų segmentų, kurie nenurodė nuostolio, pelnas ir ii) bendras visų segmentų, kurie nurodė nuostolį, nuostolis;

c)

jo turtas siekia ar viršija 10 procentų visų verslo segmentų bendro turto.

Verslo segmentai, nesiekiantys nė vienos iš šių nurodytų kiekybinių ribų, gali būti laikomi atskaitomybėje pateiktinais segmentais ir nurodomi atskirai, jeigu, vadovybės nuomone, informacija apie segmentą gali būti naudinga finansinės atskaitomybės vartotojams.

14.

Norėdama sudaryti atskaitomybėje pateiktiną segmentą, įmonė gali sujungti informaciją apie kiekybinių ribų nesiekiančius verslo segmentus su informacija apie kitus kiekybinių ribų nesiekiančius verslo segmentus, tik jeigu verslo segmentai turi panašias ekonomines charakteristikas ir atitinka daugumą 12 dalyje nurodytų sujungimo kriterijų.

15.

Jeigu verslo segmentų atskaitomybėje nurodytos bendros išorės pajamos sudaro mažiau nei 75 procentus įmonės pajamų, papildomi segmentai turi būti identifikuojami kaip atskaitomybėje pateiktini segmentai (net jeigu jie neatitinka 13 paragrafe nurodytų kriterijų), kol bent 75 procentai įmonės pajamų įtraukiama į atskaitomybėje pateiktinus segmentus.

16.

Informacija apie kitą įmonės veiklą ir atskaitomybėje nepateiktinus verslo segmentus yra sujungiama ir atskleidžiama kategorijoje „visi kiti segmentai“, atskirai nuo kitų suderinimo straipsnių, atliekant suderinimą pagal 28 paragrafą. Apibūdinami į „visų kitų segmentų“ kategoriją įtraukti pajamų šaltiniai.

17.

Jeigu įmonės vadovybė nusprendžia, kad verslo segmentas, praėjusį laikotarpį identifikuotas kaip atskaitomybėje pateiktinas segmentas, turi būti ir toliau laikomas tokiu atskaitomybėje pateiktinu segmentu, informacija apie tokį segmentą ir toliau bus pateikiama einamuoju laikotarpiu, net jeigu jis nebeatitinka 13 paragrafe nurodytų į atskaitomybę įtrauktiniems segmentams taikomų kriterijų.

18.

Jeigu einamuoju laikotarpiu segmentas identifikuojamas kaip atskaitomybėje pateiktinas segmentas, nes jis atitinka kiekybines ribas, turi būti pateikiami ir ankstesnio laikotarpio duomenys, kad būtų galima palyginti ir nurodyti atskaitomybėje pateiktą segmentą kaip atskirą segmentą, net jeigu ankstesniu laikotarpiu tas segmentas neatitiko 13 paragrafe nurodytų atskaitomybės kriterijų, nebent reikalingos informacijos nėra, o jos parengimo sąnaudos būtų pernelyg didelės.

19.

Atskirai atskaitomybėje pateiktinų segmentų skaičius gali būti praktiškai ribojamas nustačius, kad šį skaičių viršijus informacija apie segmentus gali tapti pernelyg išsami. Nors tokia tiksli riba nėra nustatyta, jeigu pagal 13–18 paragrafus atskaitomybėje pateiktinų segmentų skaičius viršija dešimt, įmonė turėtų įvertinti, ar nebuvo pasiekta praktiškai nustatyta riba.

ATSKLEIDIMAS

20.

Įmonė atskleidžia informaciją, kad jos finansinės atskaitomybės vartotojai galėtų įvertinti jos vykdomos veiklos pobūdį ir rezultatus bei ekonominę aplinką, kurioje ji veikia.

21.

Kad įgyvendintų 20 paragrafe nurodytą principą, apie kiekvieną laikotarpį, už kurį teikiama pelno (nuostolio) ataskaita, įmonė teikia tokią informaciją:

a)

22 paragrafe apibūdinta bendra informacija;

b)

informacija apie atskaitomybėje pateiktino segmento pelną ar nuostolį, įskaitant atitinkamas pajamas ir išlaidas, įtrauktas į atskaitomybėje pateiktino segmento pelną ar nuostolį, segmento turtą, segmento įsipareigojimus ir įvertinimo pagrindą, kaip nurodyta 23–27 paragrafuose; ir

c)

segmento pajamų, atskaitomybėje pateiktino segmento pelno ar nuostolio, segmento turto, segmento įsipareigojimų ir kitų svarbių segmentų straipsnių bendrų sumų suderinimas su atitinkamomis įmonės sumomis, kaip nurodyta 28 paragrafe.

Teikiamas kiekvienos datos, kurios balansas turi būti pateiktas atskaitomybėje pateiktino segmento balanso sumų suderinimas su įmonės balanso sumomis. Apie praėjusius laikotarpius pateikta informacija tikslinama, kaip apibūdinta 29 ir 30 paragrafuose.

Bendroji informacija

22.

Įmonė atskleidžia tokią bendrąją informaciją:

a)

apie veiksnius, naudotus įmonės atskaitomybėje pateiktiniems segmentams identifikuoti, įskaitant organizacijos pagrindą (pavyzdžiui, ar vadovybė yra nusprendusi organizuoti įmonę, remdamasi tiekiamų produktų ir teikiamų paslaugų, geografinių sričių, teisinės aplinkos skirtumais, ar tokius veiksnius derindama, ar verslo segmentai buvo sujungti); ir

b)

apie produktus ir paslaugas, iš kurių kiekvienas atskaitomybėje pateiktinas segmentas gauna pajamas.

Informacija apie pelną ar nuostolį, turtą ir įsipareigojimus

23.

Įmonė nurodo kiekvienam atskaitomybėje pateiktinam segmentui taikomą pelno ar nuostolio, ar viso turto įvertinimo pagrindą. Įmonė nurodo kiekvieno atskaitomybėje pateiktino segmento įsipareigojimų įvertinimo pagrindą, jeigu tokia suma yra reguliariai nurodoma vyriausiajam veiklos sprendimų priėmėjui. Jeigu į nurodytąsias sumas atsižvelgiama nustatant segmento pelno ar nuostolio įvertinimo pagrindą, kurį reguliariai peržiūri vyriausiasis veiklos sprendimų priėmėjas, arba tokios sumos yra kitaip reguliariai teikiamos vyriausiajam veiklos sprendimų priėmėjui, ir net jeigu į jas nėra atsižvelgiama nustatant tokį pelno ar nuostolio įvertinimo pagrindą, įmonė nurodo tokią informaciją:

a)

pajamos iš išorės klientų;

b)

pajamos, gautos iš sandorių su kitais tos pačios įmonės segmentais;

c)

pajamos iš palūkanų;

d)

palūkanų išlaidos;

e)

nusidėvėjimas ir amortizacija;

f)

reikšmingi pajamų ir išlaidų straipsniai, atskleidžiami pagal 1 TAS „Finansinės atskaitomybės pateikimas“ 86 paragrafą;

g)

įmonei tenkanti asocijuotų įmonių ar bendrų įmonių pelno ar nuostolio dalis, apskaitoma pagal nuosavybės apskaitos metodą;

h)

pelno mokesčio sąnaudos ar pajamos; ir

i)

reikšmingi nepiniginiai straipsniai, išskyrus nusidėvėjimo ir amortizacijos straipsnius.

Įmonė kiekvieno atskaitomybėje pateiktino segmento palūkanų pajamas nurodo atskirai nuo palūkanų išlaidų, nebent segmentas didžiąją dalį savo pajamų gauna iš palūkanų. Vertindamas segmento veiklą ir priimdamas sprendimus dėl segmentui skirtinų išteklių, vyriausiasis veiklos sprendimų priėmėjas daugiausia remiasi grynosiomis palūkanų pajamomis. Esant tokiai padėčiai įmonė segmento palūkanų pajamas gali nurodyti, atėmusi palūkanų išlaidas ir atskleisti, kad ji tai padarė.

24.

Jeigu į tokius duomenis yra atsižvelgiama nustatant segmento turto įvertinimo pagrindą, kurį reguliariai tikrina vyriausiasis veiklos sprendimų priėmėjas, arba duomenys yra kitaip nurodomi vyriausiajam veiklos sprendimų priėmėjui, net jeigu jie nėra įtraukti į segmento turto vertinimo pagrindą, įmonė nurodo tokius duomenis apie kiekvieną atskaitomybėje pateiktiną segmentą:

a)

investicijos į asocijuotas įmones ir bendras įmones, apskaitoje parodomos naudojant nuosavybės metodą; ir

b)

ilgalaikio turto padidėjimo sumos (1), išskyrus finansines priemones, atidėtųjų mokesčių turtą, išmokas pasibaigus tarnybos laikotarpiui (žr. 19 TAS „Išmokos darbuotojams“, 54–58 paragrafus) ir teises, kylančias iš draudimo sutarčių.

ĮVERTINIMAS

25.

Kiekvieno atskaitomybėje nurodyto segmento straipsnio suma yra laikoma įvertinimo pagrindu, kuris nurodomas vyriausiajam veiklos sprendimų priėmėjui, kad jis galėtų priimti sprendimus dėl išteklių skyrimo tokiam segmentui ir įvertinti jo veiklą. Nustatant atskaitomybėje pateiktino segmento pelną ar nuostolį, į koregavimus ir panaikinimus, padarytus rengiant įmonės finansinę atskaitomybę, taip pat pajamų, išlaidų, pelno ar nuostolio paskirstymą atsižvelgiama, tik jeigu jie yra įtraukti į vyriausiojo veiklos sprendimų priėmėjo naudojamą segmento pelno ar nuostolio įvertinimo pagrindą. Panašiai nurodomas tik tas segmento turtas ir įsipareigojimai, kurie yra įtraukti į vyriausiojo veiklos sprendimų priėmėjo naudojamą segmento turto ir segmento įsipareigojimų vertinimo pagrindą. Jeigu tokios sumos yra priskiriamos atskaitomybėje pateiktino segmento pelnui ar nuostoliui, tokios sumos priskiriamos pagrįstai.

26.

Jeigu vyriausiasis veiklos sprendimų priėmėjas, vertindamas segmento veiklą ar spręsdamas, kaip paskirstyti išteklius, naudoja tik vieną verslo segmento pelno ar nuostolio įvertinimą, į tokį pagrindą įtraukiamas segmento pelnas ar nuostolis, turtas ir įsipareigojimai. Jeigu vyriausiasis veiklos sprendimų priėmėjas naudoja daugiau nei vieną verslo segmento pelno ar nuostolio, segmento turto ar segmento įsipareigojimų įvertinimą, nurodomi tie įvertinimai, kurie, vadovybės nuomone, yra nustatyti remiantis vertinimo principais, labiausiai atitinkančiais principus, naudotus vertinant atitinkamas įmonės finansinėje atskaitomybėje nurodytas sumas.

27.

Įmonė paaiškina kiekvieno atskaitomybėje pateiktino segmento pelno ar nuostolio, segmento turto ar įsipareigojimų vertinimo pagrindą. Įmonė atskleidžia bent tokius duomenis apie:

a)

atskaitomybėje pateiktinų segmentų atskirų sandorių apskaitos pagrindą;

b)

bet kurių skirtumų tarp atskaitomybėje pateiktinų segmentų pelno ir nuostolio ir įmonės pelno ir nuostolio vertinimų prieš pelno mokesčių sąnaudas ar pajamas priežastis bei veiklos nutraukimą (jeigu tai nėra akivaizdu pagal 28 paragrafe apibūdintą suderinimą). Skirtumai gali atsirasti dėl apskaitos politikos, centralizuotai patirtų sąnaudų paskirstymo politikos, būtinos siekiant suprasti atskaitomybėje pateiktino segmento informaciją;

c)

bet kurių skirtumų tarp atskaitomybėje pateiktinų segmentų turto ir įmonės turto vertinimų priežastis (jeigu tai nėra akivaizdu pagal 28 paragrafe apibūdintą suderinimą). Skirtumai gali atsirasti dėl apskaitos politikos, ir bendrai naudojamo turto priskyrimo politikos, būtinos siekiant suprasti atskaitomybėje pateiktino segmento informaciją;

d)

bet kurių skirtumų tarp atskaitomybėje pateiktinų segmentų įsipareigojimų ir įmonės įsipareigojimų vertinimų priežastis (jeigu tai nėra akivaizdu pagal 28 paragrafe dalyje apibūdintą suderinimą). Skirtumai gali atsirasti dėl apskaitos politikos ir bendrai prisiimtų įsipareigojimų priskyrimo politikos, būtinos siekiant suprasti atskaitomybėje pateiktino segmento informaciją;

e)

bet kokių vertinimų, taikytų nustatant atskaitomybėje pateiktino segmento pelną ar nuostolį, pasikeitimų nuo praėjusio laikotarpio priežastis, ir, jeigu yra, tokio pasikeitimo poveikį segmento pelno ar nuostolio vertinimui;

f)

bet kurio asimetriško priskyrimo atskaitomybėje pateiktinam segmentui priežastis ir poveikį. Pavyzdžiui, įmonė gali priskirti segmentui nusidėvėjimo sąnaudas, nepriskirdama tokiam segmentui susijusio nudėvimojo turto.

Suderinimas

28.

Įmonė pateikia visų šių sumų suderinimą:

a)

visų atskaitomybėje pateiktinų segmentų pajamų su įmonės pajamomis;

b)

bendrų atskaitomybėje pateiktinų segmentų pelno ar nuostolio vertinimų su įmonės pelnu ar nuostolių prieš mokesčių sąnaudas (mokesčių pajamas) ir veiklos nutraukimą. Tačiau jeigu įmonė atskaitomybėje pateiktiniems segmentams priskiria tokius straipsnius kaip mokesčių sąnaudas (mokesčių pajamas), įmonė gali suderinti bendras segmento pelno ar nuostolio vertinimo sumas su įmonės pelnu ar nuostoliu, tokius straipsnius atėmusi;

c)

bendros atskaitomybėje pateiktinų segmentų turto sumos su įmonės turtu;

d)

bendros atskaitomybėje pateiktinų segmentų įsipareigojimų sumos su įmonės įsipareigojimais, jeigu segmento įsipareigojimai atskleidžiami pagal 23 paragrafą;

e)

bendros visų kitų atskaitomybėje pateiktinų segmentų reikšmingų atskleidžiamos informacijos straipsnių sumos su atitinkama įmonės suma.

Visi reikšmingi suderinami straipsniai yra atskirai identifikuojami ir apibūdinami. Pavyzdžiui, atskirai identifikuojama ir apibūdinama kiekvieno reikšmingo koregavimo, reikalingo suderinti atskaitomybėje pateiktino segmento pelną ar nuostolį su įmonės pelnu ar nuostoliu ir atsiradusio dėl skirtingos apskaitos politikos.

Anksčiau nurodytos informacijos patikslinimas

29.

Jeigu įmonė keičia vidaus organizacinę struktūrą taip, kad keičiasi jo atskaitomybėje pateiktinų segmentų sudėtis, atitinkama ankstesnių laikotarpių, įskaitant tarpinius laikotarpius, informacija yra tikslinama, nebent informacijos nėra, arba jos parengimo sąnaudos būtų pernelyg didelės. Ar informacijos nėra, o jos parengimo sąnaudos būtų pernelyg didelės nustatoma apie kiekvieną atskleidimo straipsnį. Pasikeitus atskaitomybėje pateiktinų segmentų sudėčiai įmonė atskleidžia, ar ji patikslino atitinkamus segmento informacijos apie ankstesnius laikotarpius straipsnius.

30.

Jeigu įmonė keičia vidaus organizacinę struktūrą taip, kad keičiasi jos atskaitomybėje pateiktinų segmentų sudėtis, ir jeigu ankstesnių laikotarpių, įskaitant tarpinius laikotarpius, segmentų informacija nėra patikslinama pokyčiams parodyti, tais metais, kuriais atsiranda tokių pokyčių, įmonė atskleidžia segmento informaciją apie einamąjį laikotarpį tiek senuoju, tiek naujuoju segmentavimo pagrindu, nebent reikalingos informacijos nėra, ir jos parengimo sąnaudos būtų pernelyg didelės.

ĮMONĖS ATSKLEIDIMAI

31.

32–34 paragrafai taikomi visoms įmonėms, kurioms taikomas šis TFAS, įskaitant įmonės, turinčias tik vieną atskaitomybėje pateiktiną segmentą. Kai kuri įmonės veikla nėra organizuojama remiantis susijusių produktų ar paslaugų skirtumais, ar veiklos geografinės srities skirtumais. Tokios įmonės atskaitomybėje pateiktini segmentai gali nurodyti pajamas iš pačių įvairiausių iš esmės skirtingų produktų ir paslaugų, arba daugiau nei vienas atskaitomybėje pateiktinas segmentas gali teikti iš esmės tokius pačius produktus ir paslaugas. Panašiai, įmonės atskaitomybėje pateiktini segmentai gali turėti turto skirtingose geografinėse srityse, ar nurodyti pajamas iš klientų skirtingose geografinėse srityse, arba daugiau nei vienas atskaitomybėje pateiktinas segmentas gali veikti toje pačioje geografinėje srityje. Pagal 23–34 paragrafus reikalaujama informacija nurodoma, tik jeigu ji nurodoma kaip pagal šį TFAS reikalaujamos atskaitomybėje pateiktino segmento informacijos dalis.

Informacija apie produktus ir paslaugas

32.

Įmonė nurodo pajamas iš išorės klientų pagal kiekvieną produktą ar paslaugą, ar kiekvieną panašių produktų ar paslaugų grupę, nebent reikalingos informacijos nėra, ir jos parengimo sąnaudos būtų pernelyg didelės, kai tokiu atveju įmonė tai nurodo. Nurodomų pajamų sumos grindžiamos finansine informacija, naudota rengiant įmonės finansinę atskaitomybę.

Informacija apie geografines sritis

33.

Įmonė nurodo toliau minimą informaciją pagal geografines sritis, nebent reikalingos informacijos nėra, ir jos parengimo sąnaudos būtų pernelyg didelės:

a)

pajamos iš išorės klientų i) priskiriamos įmonės buveinės šaliai ir ii) priskiriamos bendrai visoms kitoms užsienio valstybėms, iš kurių įmonė gauna pajamas. Jeigu pajamos iš išorės klientų, gaunamos atskiroje užsienio valstybėje yra didelės vertės, tokios pajamos atskleidžiamos atskirai. Įmonė atskleidžia iš išorės klientų gaunamų pajamų priskyrimo atskiroms valstybėms pagrindą;

b)

ilgalaikis turtas (2), išskyrus finansines priemones, atidėtųjų mokesčių turtas, išmokos pasibaigus tarnybos laikotarpiui, ir teisės, kylančios iš draudimo sutarčių, i) esantis įmonės buveinės šalyje ir ii) visas esantis visose užsienio valstybėse, kuriose įmonė laiko savo turtą. Jeigu atskiroje šalyje esantis turtas yra didelės vertės, jis nurodomas atskirai.

Nurodomos sumos grindžiamos finansine informacija, naudota rengiant įmonės finansinę atskaitomybę. Jeigu reikalingos informacijos nėra, ir jos parengimo sąnaudos būtų pernelyg didelės, įmonė tai nurodo. Be šiame paragrafe reikalaujamos informacijos, įmonė gali pateikti su tarpinėmis sumomis susijusios geografinės informacijos apie šalių grupes.

Informacija apie stambius klientus

34.

Įmonė pateikia informaciją, kokiu mastu ji priklauso nuo stambių klientų. Jeigu pajamos iš sandorių su vienu išorės klientu siekia ar viršija 10 procentų įmonės pajamų, įmonė atskleidžia šį faktą, nurodydama bendrą pajamų iš kiekvieno tokio kliento sumą, ir identifikuoja pajamas nurodančius segmentą ar segmentus. Įmonė neprivalo atskleisti stambaus kliento tapatybės ar kiekvieno segmento iš to kliento gautų nurodomų pajamų sumų. Šiame TFAS atskaitomybę teikiančios įmonės žinia bendrai kontroliuojama įmonių grupė laikoma vienu klientu, ir vyriausybė (nacionalinė, valstybės, provincijos, teritorinė, vietinė ar užsienio) ir atskaitomybę teikiančios įmonės žinia tokios vyriausybės kontroliuojamos įmonės yra laikomos vienu klientu.

PERĖJIMAS IR ĮSIGALIOJIMO DATA

35.

Įmonė gali taikyti šį TFAS 2009 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedančių laikotarpių metinei finansinei atskaitomybei. Galima šį TFAS pradėti taikyti ir anksčiau. Jeigu įmonė taiko šį standartą finansinei atskaitomybei laikotarpio, prasidedančio iki 2009 m. sausio 1 d., įmonė tai turi nurodyti.

36.

Ankstesnių metų segmentų informacija, nurodyta kaip palyginamoji informacija apie pirmuosius taikymo metus yra patikslinama, kad atitiktų šio TFAS reikalavimus, nebent reikalingos informacijos nėra, ir jos parengimo sąnaudos būtų pernelyg didelės.

14 TAS PANAIKINIMAS

37.

Šis TFAS pakeičia 14 TAS „Segmento atskaitomybė“.


(1)  Turtą klasifikuojant pagal jo likvidumą, ilgalaikis turtas yra turtas, apimantis sumas, kurias tikimasi atgauti per ilgesnį laikotarpį nei 12 mėnesių nuo balanso datos.

(2)  Turtą klasifikuojant pagal jo likvidumą, ilgalaikis turtas yra turtas, apimantis sumas, kurias tikimasi atgauti per ilgesnį laikotarpį nei 12 mėnesių nuo balanso datos.

A priedėlis

Termino apibrėžtis

Šis priedėlis yra neatskiriama šio TFAS dalis.

Verslo segmentas

Verslo segmentas yra įmonės komponentas:

a)

kuri vykdo verslo veiklą, iš kurios jis gali gauti pajamas ir patirti išlaidas (įskaitant pajamas ir išlaidas, vykdant sandorius su kitais tos pačios įmonės komponentais);

b)

kurios veiklos rezultatus nuolat tikrina įmonės vyriausiasis veiklos sprendimų priėmėjas, kad priimtų sprendimus dėl išteklių skyrimo segmentui ir įvertintų jo veiklą; bei

c)

apie kurį skelbiama ribota finansinė informacija.

B priedėlis

Kitų TFAS pakeitimai

Šiame priedėlyje nurodyti pakeitimai taikomi 2009 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedančiais metiniais laikotarpiais. Jeigu įmonė taiko šį TFAS ankstesniam laikotarpiui, šie pakeitimai taip pat bus taikomi tam ankstesniam laikotarpiui. Iš dalies pakeistuose paragrafuose naujas tekstas yra pabrauktas, o išbraukiamas tekstas yra perbrauktas.

B1

Nuorodos į 14 TAS „Segmento atskaitomybė“ yra pakeičiamos nuorodomis į 8 TFAS „Verslo segmentai“ šiuose paragrafuose:

27 TAS „Konsoliduota ir atskira finansinė atskaitomybė“ 20 paragrafas,

36 TAS „Turto vertės sumažėjimas“ 130 paragrafo d punkto i papunktis.

B2

5 TFAS „Ilgalaikis turtas, laikomas pardavimui ir nutraukta veikla“ 41 paragrafas iš dalies keičiamas taip:

„41.

Laikotarpyje, kuriame ilgalaikis turtas (ar perleidimo grupė) buvo arba klasifikuotas kaip laikomas pardavimui arba parduotas, ūkio subjektas paaiškinimuose turi atskleisti tokią informaciją:

d)

jei tinka, atskaitomybėje pateiktiną segmentą, kuriame ilgalaikis turtas (ar perleidimo grupė) yra pateiktas pagal TAS 14 „Segmento atskaitomybė“ TFAS 8 „Verslo segmentai“.

B3

6 TFAS „Mineralinių išteklių tyrimas ir vertinimas“ 21 paragrafas iš dalies keičiamas taip:

„21.

Ūkio subjektas turi nustatyti apskaitos politiką dėl tiriamo ir vertinamo turto priskyrimo grynuosius pinigus kuriantiems vienetams arba tokių vienetų grupėms, kad būtų galima įvertinti tokio turto vertės sumažėjimą. Kiekvienas grynuosius pinigus kuriantis vienetas ar vienetų grupė, kuriai priskirtas tiriamas ir vertinamas turtas, neturi būti didesnis nei segmentas, pagrįstas ūkio subjekto pagrindiniu arba antriniu atskaitomybės formatu verslo segmentas, nustatytas pagal 14 TAS „Segmento atskaitomybė“ TFAS 8 „Verslo segmentai“.“

B4

2 TAS „Atsargos“ 26 ir 29 paragrafai yra iš dalies keičiami taip:

„26.

Pavyzdžiui, atsargas, naudojamas tame pačiame verslo verslo segmente, ūkio subjektas gali panaudoti kitaip, negu to paties tipo atsargas, naudojamas kitame verslo verslo segmente. Tačiau vien tik atsargų geografinio išdėstymo skirtumų (ar atitinkamų mokesčių taisyklių) nepakanka skirtingų savikainos formulių naudojimui pateisinti.“

„29.

Atsargos paprastai nukainojamos iki jų grynosios galimo realizavimo vertės pagal kiekvieną atsargų straipsnį. Tačiau kai kuriomis aplinkybėmis gali būti tinkama sugrupuoti panašius arba susijusius straipsnius. Tai gali būti atvejis, kai atsargų straipsniai priklauso tai pačiai gaminių grupei, kurių paskirtis ir galutinis panaudojimas panašūs, kurie gaminami ir pateikiami rinkai toje pačioje geografinėje zonoje, ir jų neįmanoma įvertinti atskirai nuo kitų tos pačios gaminių grupės straipsnių. Netinkama nukainoti atsargas atsargų grupėmis, pavyzdžiui, visų pagamintų prekių arba visų tam tikros pramonės šakos ar tam tikro geografinio verslo segmento atsargų. Paslaugų teikėjai dažniausiai kaupia išlaidas kiekvienos paslaugos, kurios pardavimo kaina yra nustatoma atskirai, atžvilgiu. Taigi kiekviena tokia paslauga apskaitoma kaip atskiras straipsnis.“

B5

7 TAS „Pinigų srautų ataskaitos“ 50 paragrafas iš dalies keičiamas taip:

„50.

Vartotojams, norintiems suprasti įmonės finansinę būklę ar jos likvidumą, gali būti naudinga papildoma informacija. Rekomenduojama tokią informaciją pateikti kartu su vadovybės paaiškinimu. Gali būti pateikta informacija apie:

d)

pinigų srautų, kylančių iš pagrindinės, investicinės ir finansinės veiklos, dydžius pagal kiekvieną ataskaitinį pramonės ar geografinį atskaitomybėje pateiktiną segmentą (žr. 14 TAS „Segmento atskaitomybė“ TFAS 8 „Verslo segmentai“).“

B6

19 TAS „Išmokos darbuotojams“ 115 paragrafą iliustruojantis pavyzdys iš dalies keičiamas taip:

„115 paragrafą iliustruojantis pavyzdys

Įmonė nutraukia verslo verslo segmento veiklą ir šio segmento darbuotojai išmokų nebeuždirbs.“

B7

33 TAS „Pelnas vienai akcijai“ 2 paragrafas yra pakeičiamas taip:

2.

Šis standartas taikomas:

a)

atskiroms arba individualioms finansinėms ataskaitoms, teikiamoms ūkio subjekto:

i)

kurio paprastosiomis arba potencialiosiomis paprastosiomis akcijomis prekiaujama viešai (vietos ar užsienio vertybinių popierių biržoje arba užbiržinėje prekyboje, įskaitant vietines ir regionines rinkas); arba

ii)

kuris teikia, arba rengiasi teikti savo finansinę atskaitomybę vertybinių popierių komisijai ar kitai reguliuojančiai institucijai, norėdamas išleisti paprastąsias akcijas viešai prekybai; ir

b)

konsoliduotai finansinei atskaitomybei, teikiamai grupės su pagrindine (patronuojančia) įmone:

i)

kurių skolos ar nuosavybės vertybiniais popieriais yra prekiaujama viešai (vietos ar užsienio vertybinių popierių biržoje, užbiržinėje rinkoje, įskaitant vietines ar regionines rinkas); arba

ii)

kuri teikia, arba rengiasi teikti savo finansinę atskaitomybę vertybinių popierių komisijai ar kitai reguliuojančiai institucijai, norėdama išleisti paprastąsias akcijas viešai prekybai.

B8

34 TAS „Tarpinė finansinė atskaitomybė“ 16 paragrafas iš dalies keičiamas taip:

16.

Mažiausia, ką įmonė turi įtraukti į savo tarpinės finansinės atskaitomybės aiškinamąjį raštą, yra toliau nurodoma informacija (jeigu ji nenurodyta kitur tarpinėje finansinėje atskaitomybėje). Paprastai informacija turi būti pateikiama finansinių metų iki datos pagrindu. Tačiau įmonė turi nurodyti visus įvykius ir sandorius, kurie yra svarbūs, norint suprasti ataskaitinį tarpinį laikotarpį:

g)

tokią verslo ar geografinių segmentų segmento informaciją pajamas ir rezultatus, pagal tai, kuris yra pagrindinis įmonės segmentų atskaitomybės pagrindas (segmentų informaciją duomenų pateikti įmonės tarpinėje finansinėje atskaitomybėje reikalaujama tiktai tada, jei 14 TAS „,Segmento atskaitomybė“ 8 TFAS „Verslo segmentai“ reikalauja, kad įmonė pateiktų segmentų duomenis informaciją metinėje finansinėje atskaitomybėje); :

i)

pajamos iš išorės klientų, jeigu įtraukiamos į segmento pelno ar nuostolio vertinimą, kurį tikrina vyriausiasis veiklos sprendimų priėmėjas arba kuris yra kitaip reguliariai nurodomas vyriausiajam veiklos sprendimų priėmėjui;

ii)

tarpsegmentinės pajamos, jeigu įtraukiamos į segmento pelno ar nuostolio vertinimą, kurį tikrina vyriausiasis veiklos sprendimų priėmėjas arba kuris yra kitaip reguliariai nurodomas vyriausiajam veiklos sprendimų priėmėjui;

iii)

segmento pelno ar nuostolio vertinimas;

iv)

bendras turtas, kuris reikšmingai pasikeitė, palyginti su paskutinėje metinėje finansinėje atskaitomybėje nurodytomis sumomis;

v)

segmentavimo pagrindo arba segmento pelno ar nuostolio vertinimo pagrindo skirtumas, palyginti su paskutine metine finansine atskaitomybe;

vi)

visų atskaitomybėje pateiktinų segmentų pelno ar nuostolio vertinimų suderinimą su įmonė pelnu ar nuostoliu prieš mokesčių sąnaudas (mokesčių pajamas) ir veiklos nutraukimą. Tačiau jeigu įmonė priskiria atskaitomybėje pateiktinam segmentui tokius straipsnius, kaip mokesčių sąnaudos (mokesčių pajamos), įmonė gali suderinti bendrus segmentų pelno ar nuostolio vertinimus su pelnu ar nuostolių po šių straipsnių. Reikšmingi suderinimo straipsniai yra identifikuojami atskirai ir apibūdinami tokiame suderinime:

…“

B9

36 TAS „Turto vertės sumažėjimas“ yra iš dalies pakeičiamas kaip nurodyta toliau:

80 paragrafas iš dalies keičiamas taip:

80.

Prestižas, įgytas verslo jungimo metu, dėl vertės sumažėjimo patikrinimo pradedant įsigijimo data turi būti paskirstytas kiekvienam įgijėjo pinigus kuriančiam vienetui arba pinigus kuriančių vienetų grupėms, iš kurių tikimasi naudos dėl jungimo sąlygotos sąveikos - nepriklausomai nuo to, ar kitas įsigyjamojo ūkio subjekto turtas arba įsipareigojimai yra priskiriami minėtiems vienetams ar vienetų grupėms. Kiekvienas vienetas ar vienetų grupė, kuriam (-ioms) yra šiuo būdu paskirstomas prestižas, turi:

b)

nebūti didesniu už veiklos segmentą, grindžiamą pirminiu arba antriniu ūkio subjekto atskaitomybės formatupagal 14 TAS „,Segmento atskaitomybė8 TFAS „Verslo segmentai“.

129 paragrafas iš dalies pakeičiamas taip:

129.

Ūkio subjektas, atskaitomybėje pateikiantis segmento informaciją pagal 14 TAS „Segmento atskaitomybė“ 8 TFAS „Verslo segmentai“, turi kiekvieno pateikimui tinkamo segmento, pagrįsto šio ūkio subjekto pirminiu atskaitomybės formatu, atžvilgiu pateikti:“

130 paragrafo c punkto ii papunktis ir d punkto ii papunktis yra iš dalies keičiami taip:

130.

c) ii)

jeigu ūkio subjektas skelbia segmento informaciją pagal 14 TAS 8 TFAS – atskaitomybę teikiantį segmentą, kuriam šis turtas priklauso.remiantis pirminiu ūkio subjekto atskaitomybės formatu.“

130.

d) ii)

pripažinto ar panaikinto vertės sumažėjimo nuostolio sumą pagal turto klasę ir, jeigu ūkio subjektas skelbia segmento informaciją pagal 14 TAS 8 TFAS – pagal atskaitomybę teikiantį segmentąpirminio ūkio subjekto atskaitomybės formato pagrindu; ir“


Top