(1)

2021 m. vasario 19 d. įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatyta Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (2). Pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę teikiama finansinė parama reformoms ir investicijoms įgyvendinti, t. y. Sąjungos finansuojama fiskalinė paskata. Priemone prisidedama prie ekonomikos atsigavimo ir tvarių ir augimą skatinančių reformų ir investicijų įgyvendinimo, visų pirma siekiant skatinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas, kartu didinant valstybių narių ekonomikos atsparumą ir potencialų augimą. Ja taip pat padedama stiprinti tvarią viešųjų finansų būklę ir skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu. Kiekvienai valstybei narei pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę skiriamas didžiausias finansinis įnašas bus atnaujintas 2022 m. birželio mėn., laikantis Reglamento (ES) 2021/241 11 straipsnio 2 dalies;

(2)

2021 m. lapkričio 24 d. Komisija priėmė metinę tvaraus augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2022 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Joje tinkamai atsižvelgta į 2021 m. gegužės 7 d. pasirašytą Porto socialinį įsipareigojimą toliau įgyvendinti 2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį. 2022 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino 2022 m. metinėje tvaraus augimo apžvalgoje išdėstytus prioritetus. 2021 m. lapkričio 24 d. Komisija pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 (3) taip pat priėmė įspėjimo mechanizmo ataskaitą – joje Čekija nenurodyta kaip viena iš valstybių narių, dėl kurių reikės parengti nuodugnią apžvalgą. Be to, tą pačią dieną Komisija priėmė Pasiūlymą dėl 2022 m. bendros užimtumo ataskaitos, kurioje analizuojamas užimtumo politikos gairių ir Europos socialinių teisių ramsčio principų įgyvendinimas. Bendrą užimtumo ataskaitą Taryba priėmė 2022 m. kovo 14 d.;

(3)

geopolitines ir ekonomines aplinkybes labai pakeitė po pasaulinės pandemijos įvykusi Rusijos invazija į Ukrainą. Invazijos poveikis valstybių narių ekonomikai pasireiškė, inter alia, aukštesnėmis energijos, maisto produktų bei žaliavų kainomis ir prastesnėmis augimo perspektyvomis. Aukštesnės energijos kainos ypač slegia pažeidžiamiausius namų ūkius, kurie patiria energijos nepriteklių arba kuriems jis gresia, taip pat įmones, kurios labiausiai pažeidžiamos energijos kainų šuolių. Be to, į Sąjungą atvyksta kaip niekada daug pabėgėlių iš Ukrainos. Dėl Rusijos agresijos karo kilusios ekonominės pasekmės valstybes nares paveikė nevienodai. Šiomis aplinkybėmis 2022 m. kovo 4 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2022/382 (4) pirmą kartą pradėta taikyti Tarybos direktyva 2001/55/EB (5), iš Ukrainos perkeltiems asmenims suteikiant teisę teisėtai būti Sąjungoje, taip pat galimybę mokytis, dalyvauti darbo rinkoje, gauti sveikatos priežiūros paslaugas, būstą ir socialinę paramą; Siekiant skubiai patenkinti iš Ukrainos bėgančių asmenų priėmimo ir integracijos poreikius, pagal sanglaudos veiksmų dėl pabėgėlių Europoje iniciatyvą (CARE) ir pasinaudojant papildomu išankstiniu finansavimu pagal Sanglaudai ir Europos teritorijoms skirtą ekonomikos gaivinimo pagalbos iniciatyvą (REACT-ES) Čekijai suteikiama išskirtinė parama;

(4)

atsižvelgiant į sparčiai kintančią ekonominę ir geopolitinę padėtį ir kaip išdėstyta 2022 m. metinėje tvaraus augimo apžvalgoje, 2022 m. Europos semestras – plataus masto ekonominės ir užimtumo politikos koordinavimo sistema – atnaujinamas ir kartu pritaikomas prie Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimo reikalavimų. Kad būtų įgyvendinti Europos semestro politikos prioritetai, itin svarbu įgyvendinti priimtus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, nes jais atsižvelgiama į visas atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, pateiktas per 2019 m. ir 2020 m. Europos semestro ciklus, arba į didelę jų dalį. 2019 m. ir 2020 m. konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos tebėra tiek pat svarbios ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planams, kurie peržiūrėti, atnaujinti arba iš dalies pakeisti pagal Reglamento (ES) 2021/241 14, 18 ir 21 straipsnius, šalia kitų konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, pateiktų iki tokių peržiūrėtų, atnaujintų ar iš dalies pakeistų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų pateikimo datos;

(5)

nuo 2020 m. kovo mėn. taikoma bendroji nukrypti leidžianti Stabilumo ir augimo pakto išlyga. 2021 m. kovo 3 d. komunikate „Vieni metai nuo COVID-19 protrūkio. Fiskalinės politikos atsakas“ Komisija išdėstė nuomonę, kad sprendimas nutraukti bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymą arba ją toliau taikyti turėtų būti priimamas atlikus bendrą ekonominės padėties vertinimą, kurio vienas iš pagrindinių kiekybinių kriterijų būtų Sąjungos arba euro zonos ekonominės veiklos mastas, palyginti su iki krizės (2019 m. pabaigoje) buvusiu mastu. Stabilumo ir augimo pakte nustatytos bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymą pratęsti 2023 m. būtų pagrįsta dėl didesnio neapibrėžtumo ir didelės neigiamų ekonominės perspektyvos pokyčių rizikos karo Europoje aplinkybėmis, dėl precedento neturinčių energijos kainų šuolių ir tolesnių tiekimo grandinės sutrikimų;

(6)

laikantis 2021 m. birželio 18 d. Tarybos rekomendacijoje (6), kurioje pateikiama Tarybos nuomonė dėl 2021 m. Čekijos konvergencijos programos, pateikto požiūrio, bendrą fiskalinės politikos kryptį šiuo metu geriausia vertinti kaip pirminių išlaidų (atėmus diskrecines pajamų priemones), išskyrus su COVID-19 krize susijusias laikinas neatidėliotinas priemones, bet įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės negrąžintina parama (dotacijomis) ir kitų Sąjungos fondų lėšomis finansuojamas išlaidas, pokytį, palyginti su vidutinės trukmės laikotarpio potencialiu augimu (7). Be bendros fiskalinės politikos krypties, siekiant įvertinti, ar nacionalinė fiskalinė politika yra apdairi, o jos sudėtis yra palanki tvariam atsigavimui, suderinamam su žaliosios ir skaitmeninės pertvarkų tikslais, dėmesys taip pat skiriamas nacionalinėmis lėšomis finansuojamų (8) pirminių einamųjų išlaidų (atėmus diskrecines pajamų priemones ir išskyrus su COVID-19 krize susijusias laikinas neatidėliotinas priemones) ir investicijų raidai;

(7)

2022 m. kovo 2 d. Komisija priėmė komunikatą ir jame pateikė plataus pobūdžio 2023 m. fiskalinės politikos gairių (toliau – fiskalinės gairės), kuriomis siekiama padėti valstybėms narėms parengti stabilumo ir konvergencijos programas ir taip sustiprinti politikos koordinavimą. Remdamasi 2022 m. žiemos prognozėje pateikta makroekonomine perspektyva, Komisija pažymėjo, kad atrodytų tinkama 2023 m. pereiti nuo 2020–2022 m. bendros remiamojo pobūdžio fiskalinės politikos krypties prie iš esmės neutralios bendros fiskalinės politikos krypties, tuo pat metu būnant pasirengus reaguoti į kintančią ekonominę padėtį. Komisija paskelbė, kad konkrečioms valstybėms narėms 2023 m. ir toliau turėtų būti teikiamos skirtingos fiskalinės rekomendacijos ir turėtų būti atsižvelgta į galimą tarpvalstybinį šalutinį poveikį. Komisija paprašė valstybių narių atsižvelgti į šias gaires savo stabilumo ir konvergencijos programose. Komisija įsipareigojo atidžiai stebėti ekonominius pokyčius ir prireikus pritaikyti politikos gaires, vėliausiai – 2022 m. gegužės mėn. pabaigoje paskelbsimame Europos semestro pavasario dokumentų rinkinyje;

(8)

kalbant apie fiskalines gaires, 2023 m. fiskalinėmis rekomendacijomis atsižvelgiama į prastesnę ekonominę perspektyvą, didesnį neapibrėžtumą ir papildomą neigiamų pokyčių riziką, taip pat į didesnę infliaciją, palyginti su Komisijos 2022 m. žiemos prognoze. Atsižvelgiant į šiuos aspektus, fiskalinis atsakas turi būti didinti viešąsias investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas ir energetinį saugumą ir išlaikyti pažeidžiamiausių namų ūkių perkamąją galią, kad būtų galima sušvelninti energijos kainų šuolio poveikį ir padėti apriboti antrinio poveikio infliacinį spaudimą taikant tikslines ir laikinas priemones. Fiskalinė politika turi likti lanksti, kad būtų galima prisitaikyti prie greitai kintančių aplinkybių, įskaitant iššūkius, kylančius dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, susijusius su gynyba ir saugumu, ir turi skirtis valstybėse narėse priklausomai nuo jų fiskalinės ir ekonominės padėties, įskaitant krizės poveikį joms ir iš Ukrainos perkeltų asmenų srautą į jas;

(9)

2021 m. birželio 1 d. Čekija pagal Reglamento (ES) 2021/241 18 straipsnio 1 dalį Komisijai pateikė nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnį Komisija įvertino ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano aktualumą, efektyvumą, veiksmingumą ir darną vadovaudamasi to reglamento V priede pateiktomis vertinimo gairėmis. 2021 m. liepos 13 d. Taryba priėmė Įgyvendinimo sprendimą dėl Čekijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo (9). Paramos dalių išmokėjimas priklauso nuo Komisijos sprendimo priėmimo pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnio 5 dalį, kuriame būtų nurodyta, kad Čekija patenkinamai pasiekė Tarybos įgyvendinimo sprendime nustatytas atitinkamas tarpines ir siektinas reikšmes. Kad būtų laikoma, jog tarpinės ir siektinos reikšmės pasiektos patenkinamai, ankstesniosioms pasiekti priimtos priemonės turi likti nepanaikintos;

(10)

praėjus Reglamento (EB) Nr. 1466/97 8 straipsnyje nustatytam terminui, 2022 m. balandžio 28 d. Čekija pateikė 2022 m. nacionalinę reformų programą, o 2022 m. gegužės 11 d. – 2022 m. konvergencijos programą. Siekiant atsižvelgti į jų tarpusavio sąsajas, abi programos vertintos kartu. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 27 straipsnį 2022 m. nacionalinė reformų programa taip pat atspindi Čekijos du kartus per metus teikiamas pažangos, padarytos įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, ataskaitas;

(11)

2022 m. gegužės 23 d. Komisija paskelbė 2022 m. Čekijos ataskaitą. Joje įvertinta pažanga, Čekijos padaryta įgyvendinant atitinkamas 2019 m., 2020 m. ir 2021 m. Tarybos priimtas jai skirtas rekomendacijas, ir, remiantis ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestine, apžvelgta, kaip Čekija įgyvendina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Remiantis ta analize, šalies ataskaitoje nurodytos spragos, palyginti su tais uždaviniais, kurie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane sprendžiami tik iš dalies arba nesprendžiami, taip pat nauji ir kylantys uždaviniai, įskaitant dėl Rusijos invazijos į Ukrainą kylančius uždavinius. Be to, joje įvertinta pažanga, Čekijos padaryta įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį ir siekiant Sąjungos pagrindinių tikslų užimtumo, įgūdžių ir skurdo mažinimo srityse, taip pat siekiant Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų;

(12)

2022 m. gegužės 23 d. Komisija paskelbė pranešimą pagal Sutarties 126 straipsnio 3 dalį. Tame pranešime aptarta Čekijos biudžeto būklė, nes jos valdžios sektoriaus deficitas 2021 m. viršijo Sutartyje nustatytą 3 % bendrojo vidaus produkto (BVP) pamatinę vertę. Pranešime padaryta išvada, kad deficito kriterijus nėra įvykdytas. Laikydamasi 2022 m. kovo 2 d. komunikato, 2022 m. pavasarį Komisija nesiūlė pradėti naujų perviršinio deficito procedūrų ir 2022 m. rudenį iš naujo įvertins, ar tikslinga siūlyti pradėti tokias procedūras;

(13)

2020 m. liepos 20 d. rekomendacijoje (10) Taryba rekomendavo Čekijai, laikantis bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos, 2020 m. ir 2021 m. imtis visų būtinų priemonių, kad būtų veiksmingai kovojama su COVID-19 pandemija, palaikoma ekonomika ir remiamas būsimas atsigavimas. Ji Čekijai taip pat rekomendavo, kai leis ekonominės sąlygos, vykdyti fiskalinę politiką, kuria siekiama užtikrinti apdairią vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinę būklę ir skolos tvarumą, kartu didinant investicijas. Remiantis Eurostato patvirtintais duomenimis, Čekijos valdžios sektoriaus deficitas padidėjo nuo 5,8 % BVP 2020 m. iki 5,9 % 2021 m. Čekijos fiskalinės politikos atsaku 2021 m. remtas ekonomikos atsigavimas, o laikinų neatidėliotinų priemonių apimtis sumažėjo nuo 3,1 % BVP 2020 m. iki 2,3 % 2021 m. Priemonės, kurių Čekija ėmėsi 2021 m., atitiko 2020 m. liepos 20 d. Tarybos rekomendaciją. 2020 m. ir 2021 m. Vyriausybės priimtos diskrecinės biudžeto priemonės daugiausia buvo laikinos arba joms buvo kompensacinių priemonių. Vis dėlto tam tikros diskrecinės priemonės, kurias Vyriausybė priėmė 2020–2021 m. laikotarpiu, nebuvo laikinos ir joms nebuvo kompensacinių priemonių; jas iš esmės sudarė gyventojų pajamų mokesčio sumažinimas, kurio poveikis sudarė apie 1,9 % BVP. Remiantis Eurostato patvirtintais duomenimis, valdžios sektoriaus skola padidėjo nuo 37,7 % BVP 2020 m. iki 41,9 % 2021 m.;

(14)

makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos 2022 m. konvergencijos programoje pateiktos biudžeto projekcijos, 2022 m. yra atsargus, o 2023 m. – palankus. Vyriausybė prognozuoja, kad realusis BVP 2022 m. išaugs 1,2 %, o 2023 m. – 3,6 %. Tuo tarpu Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2022 m. realiojo BVP augimas bus didesnis – 1,9 %, o 2023 m. – mažesnis – 2,7 %; taip yra daugiausia dėl skirtingų privataus vartojimo perspektyvų, matomų darant skirtingas prielaidas dėl santaupų naudojimo ir atlyginimų indeksavimo. 2022 m. konvergencijos programoje Vyriausybė numato, kad 2022 m. nominalusis deficitas sumažės iki 4,5 % BVP, o 2023 m. – iki 3,2 %. Sumažėjimas daugiausia susijęs su daugumos neatidėliotinų priemonių panaikinimu ir dideliu nominaliojo BVP augimu. Programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP 2022 m. padidės iki 42,7 %, o 2023 m. toliau didės iki 43,4 %. Remiantis iki galutinio prognozės parengimo termino turėta informacija apie politikos priemones, Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2022 m. ir 2023 m. valdžios sektoriaus deficitas atitinkamai sudarys 4,3 % BVP ir 3,9 % BVP. Tai atitinka 2022 m. ir viršija 2023 m. deficitą, prognozuojamą 2022 m. konvergencijos programoje, daugiausia dėl šiek tiek mažiau optimistinio Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje pateikto makroekonominio scenarijaus ir dėl skirtingų prielaidų dėl infliacijos lygio ir jos poveikio valdžios sektoriaus išlaidoms. Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje numatomas valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP panašus: 42,8 % 2022 m. ir 44,0 % 2023 m. Remiantis Komisijos 2022 m. pavasario prognoze, numatoma, kad vidutinės trukmės laikotarpio (10 metų) potencialios gamybos apimties augimo vidurkis bus 2,0 %. Tačiau tas įvertis neapima ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytų reformų, kurios gali padidinti potencialų Čekijos ekonomikos augimą, poveikio;

(15)

2022 m. Vyriausybė palaipsniui panaikino daugumą priemonių, kurių imtasi reaguojant į COVID-19 krizę, taigi numatoma, kad laikinų neatidėliotinų priemonių apimtis sumažės nuo 2,3 % BVP 2021 m. iki 0,1 % 2022 m. Valdžios sektoriaus deficitui poveikį daro priemonės, kurių imtasi siekiant kovoti su ekonominiu ir socialiniu energijos kainų kilimo poveikiu; Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje apskaičiuota, kad jos sudaro 0,1 % BVP 2022 m., o 2023 m. jos turėtų būti palaipsniui panaikintos (11). Tas priemones daugiausia sudaro netiesioginių energijos vartojimo mokesčių mažinimas. Paskelbta, kad tos priemonės yra laikinos. Vis dėlto, jei energijos kainos 2023 m. liks aukštos, kai kurių iš tų priemonių galiojimas galėtų būti tęsiamas. Kai kurios iš tų priemonių, visų pirma visų akcizų sumažinimai, nėra tikslinės. Valdžios sektoriaus deficitui poveikį taip pat daro iš Ukrainos perkeltų asmenų laikinosios apsaugos teikimo išlaidos, kurios, kaip numatoma Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje, 2022 m. sudarys 0,4 % BVP, o 2023 m. – 0,6 % BVP (12);

(16)

2021 m. birželio 18 d. rekomendacijoje Taryba rekomendavo Čekijai 2022 m. išlaikyti remiamojo pobūdžio fiskalinės politikos kryptį, įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės suteiktą postūmį, ir išlaikyti nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas. Taryba Čekijai taip pat rekomendavo, kai leis ekonominės sąlygos, vykdyti fiskalinę politiką, kuria siekiama užtikrinti apdairią vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinę būklę ir fiskalinį tvarumą vidutinės trukmės laikotarpiu ir tuo pat metu didinti investicijas siekiant padidinti augimo potencialą;

(17)

remiantis Komisijos 2022 m. pavasario prognoze ir Čekijos 2022 m. konvergencijos programoje pateikta informacija, numatoma, kad 2022 m. fiskalinės politikos kryptis bus iš esmės neutrali (+ 0,1 % BVP), tuo tarpu Taryba rekomendavo remiamojo pobūdžio fiskalinės politikos kryptį (13). Čekija planuoja toliau remti ekonomikos atsigavimą pasinaudodama Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone papildomoms investicijoms finansuoti, kaip rekomendavo Taryba. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis ir kitų Sąjungos fondų lėšomis finansuojamų išlaidų teigiamas poveikis ekonominei veiklai, palyginti su 2021 m., turėtų padidėti 1,0 procentinio punkto BVP. Nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų stabdomasis poveikis fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. turėtų sudaryti 0,6 procentinio punkto (14). Todėl Čekija neplanuoja išlaikyti nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų. Be to, nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų (atėmus naujas pajamų priemones) augimo stabdomasis poveikis bendrai fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. turėtų sudaryti 0,7 procentinio punkto. Tai apima papildomą poveikį, kurį turės priemonės, kuriomis reaguojama į energijos kainų padidėjimo ekonominį ir socialinį poveikį (0,03 % BVP), taip pat iš Ukrainos perkeltų asmenų laikinosios apsaugos teikimo papildomos išlaidos (0,4 % BVP);

(18)

Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje pagal nesikeičiančios politikos prielaidą numatoma, kad 2023 m. fiskalinės politikos kryptis bus 0,1 % BVP (15). Numatoma, kad Čekija 2023 m. toliau naudosis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis papildomoms investicijoms, kuriomis remiamas atsigavimas, finansuoti. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis ir kitų Sąjungos fondų lėšomis finansuojamų išlaidų teigiamas poveikis ekonominei veiklai, palyginti su 2022 m., turėtų padidėti 0,1 procentinio punkto BVP. Nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų skatinamasis poveikis fiskalinės politikos krypčiai 2023 m. turėtų sudaryti 0,2 procentinio punkto (16). Be to, nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų (atėmus naujas pajamų priemones) augimo stabdomasis poveikis bendrai fiskalinės politikos krypčiai 2023 m. turėtų sudaryti 0,4 procentinio punkto. Tai apima poveikį, kurį turės priemonių, kuriomis reaguojama į pakilusias energijos kainas, laipsniškas panaikinimas (0,1 % BVP) ir iš Ukrainos perkeltų asmenų laikinosios apsaugos teikimo papildomos išlaidos (0,2 % BVP);

(19)

2022 m. konvergencijos programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas palaipsniui sumažės iki 3,2 % BVP 2023 m., iki 2,9 % 2024 m. ir iki 2,7 % iki 2025 m. Todėl planuojama, kad iki 2024 m. valdžios sektoriaus deficitas nesieks 3 % BVP. Šiose projekcijose daroma prielaida, kad viešųjų išlaidų – įskaitant atlygį darbuotojams, tarpinį vartojimą ir socialinius pervedimus natūra – augimas bus ribojamas lėčiau nei pajamų augimas ir lėčiau nei nominaliojo BVP augimas. Taip pat numatoma, kad viešosios investicijos, išreikštos BVP procentine dalimi, 2023 m. pasiekusios aukščiausią tašką, sumažės. 2022 m. konvergencijos programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP iki 2025 m. padidės, konkrečiai, iki 44,4 % 2024 m. ir iki 45,4 % 2025 m. Remiantis Komisijos analize, skolos tvarumo rizika vidutinės trukmės laikotarpiu atrodo vidutinė;

(20)

Vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu Čekijai kyla rizika fiskaliniam tvarumui. Taip yra dėl nepalankios pradinio balanso būklės ir su senėjimu susijusių išlaidų. Pradinį balansą neigiamai veikia pastaruosius dvejus metus vykdyti nuolatiniai mokesčių mažinimai (didžiausias mažinimas – dėl gyventojų pajamų mokesčio bazės sumažinimo). Jų nekompensavo atitinkamas išlaidų mažinimas ir dėl to padidėjo struktūrinis deficitas. Vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu dėl su senėjimu susijusių išlaidų kyla papildomas spaudimas. Numatomas pensijų išlaidų padidėjimas nuo 8,8 % BVP 2030 m. iki 11,4 % iki 2050 m. grindžiamas prognozuojamu išlaikomo amžiaus pagyvenusių žmonių koeficiento padvigubėjimu (remiantis Komisijos paskelbta 2021 m. ataskaita dėl senėjimo) ir pensinio amžiaus viršutine riba. Be to, prognozuojama, kad dėl visuomenės senėjimo viešosios išlaidos sveikatos priežiūrai ir ilgalaikei priežiūrai iki 2070 m. atitinkamai padidės 0,9 procentinio punkto ir 1,7 procentinio punkto BVP. Nors ilgalaikės priežiūros valdymo ir finansavimo susiskaidymas jau įtrauktas į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, siekiant atkurti ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą, bus labai svarbu toliau spręsti su visuomenės senėjimu susijusius uždavinius. Politikos galimybės apima pensinio amžiaus ilginimą atsižvelgiant į ilgesnę tikėtiną gyvenimo trukmę, pensijų indeksavimo normų koregavimą, siekiant atspindėti pensijų sistemos fiskalinį tvarumą, vyresnių nei 60 metų amžiaus asmenų dalyvavimo darbo rinkoje skatinimo priemones arba kitų priemonių darbo jėgos pasiūlai didinti taikymą;

(21)

pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies b punktą ir to reglamento V priedo 2.2 kriterijų, į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukta daug viena kitą papildančių reformų ir investicijų su preliminariu įgyvendinimo tvarkaraščiu – iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. Jos padeda spręsti visus ekonominius ir socialinius uždavinius, 2019 m. ir 2020 m. per Europos semestrą nustatytus Čekijai skirtose Tarybos rekomendacijose, šalia jai skirtų rekomendacijų, kurios pateiktos iki ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priėmimo datos, arba didelę šių uždavinių dalį. Visų pirma energetikos srityje Čekija planuoja pasinaudoti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone, kad būtų platesniu mastu naudojami atsinaujinantieji energijos ištekliai, visų pirma fotovoltinės technologijos, gerinamas energijos vartojimo efektyvumas gyvenamuosiuose ir viešuosiuose pastatuose ir remiamas anglimis kūrenamų katilų pakeitimas namų ūkiuose. Investuojant į geležinkelių infrastruktūrą, netaršų miesto transportą ir raginant naudoti mažataršes transporto priemones, skatinamas darnusis transportas. Į rekomendacijas mokslinių tyrimų ir plėtros srityje reaguojama investuojant į viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimo stiprinimą, taip pat teikiant paramą inovacijų sistemai ir finansinę/nefinansinę paramą novatoriškoms įmonėms. Verslo aplinka gerinama keliomis e. valdžios priemonėmis, reformomis kovos su korupcija srityje ir visapusiška statybos leidimų išdavimo tvarkos reforma; šiuo metu tai pagrindinės kliūtys investicijoms Čekijoje. Pagrindinės priemonės, kuriomis siekiama reaguoti į su darbo rinka susijusias rekomendacijas, apima kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo programas, kurių tikslas – parengti darbo jėgą žaliajai ir skaitmeninei pertvarkoms, ir vaikams iki trejų metų skirtas naujas vaikų priežiūros įstaigas, siekiant padidinti dirbančių arba darbo ieškančių moterų skaičių. Švietimo srityje ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu siekiama gerinti mokinių ir mokytojų skaitmeninį raštingumą, aprūpinti mokyklas skaitmenine įranga, kartu užtikrinant įtraukų švietimą, remiant palankių sąlygų neturinčias mokyklas ir teikiant korepetitorių paslaugas. Į su sveikatos priežiūra susijusias rekomendacijas reaguojama gerinant vėžio prevenciją ir reabilitaciją, plėtojant e. sveikatos portalą integruotos priežiūros praktikai skatinti ir remiant švietimą sveikatos priežiūros srityje. Kiti papildomi veiksmai apima ilgalaikės priežiūros gerinimo priemones;

(22)

tikimasi, kad Čekijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimas prisidės prie tolesnės žaliosios ir skaitmeninės pertvarkų pažangos. Priemonėms, kuriomis Čekijoje remiamas klimato srities tikslų įgyvendinimas, skiriama 42 % visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų, o priemonėms, kuriomis remiamas skaitmeninių tikslų įgyvendinimas – 22 % visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų. Visapusiškas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimas laikantis atitinkamų tarpinių ir siektinų reikšmių padės Čekijai greitai atsigauti nuo COVID-19 krizės padarinių ir kartu sustiprins jos atsparumą. Siekiant sėkmingai įgyvendinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, taip pat kitą už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą platesnę ekonominę ir užimtumo politiką, kad būtų užtikrinta plati atsakomybė už bendrą politinę darbotvarkę, tebėra svarbus sistemingas socialinių partnerių ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas;

(23)

2022 m. gegužės 13 d. Komisija patvirtino Čekijos partnerystės sutartį, numatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1060 (17). 2021 m. gruodžio mėn. ir 2022 m. sausio mėn. Čekija pateikė septynias tame reglamente numatytas programas. Teisingos pertvarkos programa pateikta 2022 m. kovo 16 d. Laikydamasi Reglamento (ES) 2021/1060, Čekija, programuodama 2021–2027 m. sanglaudos politikos fondų lėšas, turi atsižvelgti į atitinkamas jai skirtas rekomendacijas. Tai yra iš sanglaudos politikos fondų gautinos finansinės paramos veiksmingumo gerinimo ir kuo didesnės pridėtinės vertės užtikrinimo prielaida, be to, taip skatinamas šių sanglaudos politikos fondų ir kitų Sąjungos priemonių bei fondų tarpusavio koordinavimas, papildomumas ir darna. Sėkmingas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir sanglaudos politikos programų įgyvendinimas taip pat priklauso nuo to, ar bus pašalintos kliūtys investicijoms, kad būtų remiamos žalioji ir skaitmeninė pertvarkos ir subalansuotas teritorinis vystymasis;

(24)

be ekonominių ir socialinių uždavinių, kurie sprendžiami ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu, Čekijai kyla tam tikrų papildomų iššūkių, susijusių su būstu. Per pastaruosius penkerius metus būsto įperkamumas Čekijoje buvo vienas mažiausių Sąjungoje. Be to, mažas socialinio būsto fondas negali patenkinti visų mažas pajamas gaunančių ir pažeidžiamų namų ūkių paklausos (2019 m. jis sudarė 0,4 % visų būstų, palyginti su Sąjungos vidurkiu, kuris yra 7–8 %), o esamos būsto pašalpos yra nepakankamai išnaudojamos. Pastaraisiais metais sanglaudos politikos lėšomis buvo remiamos investicijos į naujus socialinius būstus, o naujuoju programavimo laikotarpiu toliau bus skatinama socialinė įtrauktis, be kita ko, pasitelkiant socialinį būstą. Čekijoje trūksta teisės aktų dėl socialinio būsto ir nėra išsamios sistemos. Tai trukdo koordinuoti suskaidytą būsto politiką ir apibrėžti nacionalinių ir regioninių institucijų atsakomybę. COVID-19 pandemija ir iš Ukrainos bėgančių žmonių antplūdis dar labiau pagilino šias anksčiau buvusias problemas;

(25)

reaguojant į Versalio deklaracijoje Sąjungos valstybių ar Vyriausybių vadovų suteiktą įgaliojimą, Komisijos pasiūlymu dėl plano „REPowerEU“ siekiama kuo greičiau palaipsniui panaikinti Sąjungos priklausomybę nuo iškastinio kuro importo iš Rusijos. Šiuo tikslu Komisija, palaikydama dialogą su valstybėmis narėmis, ketina nustatyti tinkamiausius nacionalinio, regioninio ir Sąjungos masto projektus, investicijas ir reformas. Šiomis priemonėmis siekiama mažinti bendrą priklausomybę nuo iškastinio kuro ir atsisakyti iškastinio kuro importo iš Rusijos;

(26)

Čekijos perėjimo prie žaliosios energijos mastas ir tempas yra nepakankami. Siekiant sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, įskaitant gamtines dujas, labai svarbu spartinti atsinaujinančiųjų išteklių energetikos plėtrą, ypatingą dėmesį skiriant saulės ir vėjo energijai ir šilumos siurbliams. Leidimai naujiems įrenginiams gali būti išduodami paprasčiau ir greičiau, taip pat galima patobulinti su tuo susijusią reguliavimo sistemą. Čekijos energijos vartojimo intensyvumas yra dvigubai didesnis už Sąjungos vidurkį, o tai reiškia, kad jai taip pat būtų naudinga taupyti energiją iš anksto, orientuojantis į kapitalinę renovaciją. Kitas svarbus elementas – spartesnės investicijos į šildymo ir pramonės sektorių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą. Kad Čekija pasiektų 55 % tikslo priemonių rinkinio tikslus reikės toliau didinti užmojus mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą ir energijos vartojimo efektyvumą;

(27)

remiantis 2020 m. duomenimis, visos importuojamos gamtinės dujos yra iš Rusijos (100 %, palyginti su 44 % Sąjungos vidurkiu), o priklausomybė nuo Rusijos žalios naftos (49 %, palyginti su 26 %) ir anglių (70 %, palyginti su 54 %) taip pat gerokai viršija Sąjungos vidurkį (18). Gamtinių dujų dalis (17,7 %, palyginti su 24,4 %) ir naftos dalis (20,9 %, palyginti su 32,7 %) energijos rūšių derinyje yra mažesnės už Sąjungos vidurkį, o anglių dalis didesnė (29,6 %, palyginti su 10,8 %). Branduolinė energija sudaro 18,2 % energijos rūšių derinio, palyginti su 13,1 % Sąjungoje, o atsinaujinantieji energijos ištekliai ir biodegalai – 13,4 %. Dabartinis Čekijos 2030 m. tikslas – 22 % atsinaujinančiųjų išteklių energijos, ir nors ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos investicijos į ne mažiau kaip 270 MW fotovoltinės jėgainės statybą, tai sudaro tik nedidelę visų įrengtų atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumų dalį. Čekijai reikės paspartinti atsinaujinančiųjų išteklių energetikos plėtrą, visų pirma tobulinant reguliavimo ir leidimų išdavimo sistemas. Šį tikslą pasiekti padėtų, pavyzdžiui, šios priemonės: supaprastintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos leidimų išdavimo procedūros taikant vieno langelio principą, padidintos statybos leidimų išimčių ribos, privaloma atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginių savininkų, kaip verslininkų, registracija ir lengvesnė prieiga prie turimų tinklo pajėgumų. Kitos pagalbinės priemonės galėtų apimti energetikos ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių teisės aktų, taip pat atitinkamų paramos schemų (pvz., energetikos bendrijų skatinimo, tarifų paramos mažiems atsinaujinančiųjų energijos išteklių projektams; naujų įrenginių aukcionų; sektoriniams objektams skirtų naujų paramos schemų; atsinaujinančiųjų energijos išteklių šildymui ir vėsinimui; tikslinės paramos šilumos siurbliams, geoterminės energijos ištekliams, vandeniliui iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir tvariam biometanui) peržiūrą.

Čekijai taip pat būtų naudinga skaitmenizuoti ir modernizuoti elektros energijos tinklą, kad būtų sudarytos sąlygos įtraukti į tinklą didesnį kintamų atsinaujinančiųjų energijos išteklių kiekį, kartu investuojant į energijos kaupimo įrenginius. Siekiant atsisakyti gamtinių dujų importo iš Rusijos, labai svarbu išnaudoti esamą jungtinį dujų tinklą ir turimus kaupimo įrenginius. Rekomenduojama investuoti į naują su dujomis susijusią infrastruktūrą ir tinklus siekiant, kai įmanoma, parengti juos ateities iššūkiams ir užtikrinti ilgalaikį jų tvarumą, kai ateityje bus keičiama jų paskirtis ir pereinama prie tvaraus kuro;

(28)

nors ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane ir 2021–2027 m. sanglaudos fondo programose numatytos didelės investicijos į pastatų renovaciją, reikės dėti daugiau pastangų, siekiant spręsti didesnio nei vidutinis Čekijos vienetinio šilumos suvartojimo pastatų sektoriuje klausimą. Yra galimybių paspartinti ir plėsti energetinę pastatų renovaciją, nuosekliai taikyti principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, investuoti į atsinaujinančiuosius šilumos išteklius, parengti nacionalinę pastatų ūkio šildymo priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo strategiją, nacionaliniu lygmeniu įsteigti tvariosios energetikos agentūrą ir patvirtinti aukciono paramos schemą, skirtą energijos vartojimo efektyvumo priemonėms pramonėje ir mažosiose įmonėse. Pastatus ir šilumos tinklus, prijungtus prie anglimis grindžiamo centralizuoto šildymo, reikia kuo greičiau renovuoti pagal aukščiausius energijos vartojimo efektyvumo standartus, kad būtų užtikrintas ekonomiškai efektyvus laipsniškas anglių atsisakymas;

(29)

nors dėl spartesnio perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir iškastinio kuro atsisakymo keliuose sektoriuose susidarys didelių restruktūrizavimo išlaidų, tam, kad sumažintų socioekonominį pertvarkos poveikį labiausiai paveiktuose regionuose, įgyvendindama sanglaudos politiką Čekija gali pasinaudoti Teisingos pertvarkos mechanizmu. Be to, siekdama pagerinti įsidarbinimo galimybes ir sustiprinti socialinę sanglaudą, Čekija gali pasinaudoti „Europos socialiniu fondu +“, įsteigtu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1057 (19);

(30)

atsižvelgdama į Komisijos vertinimą, Taryba išnagrinėjo 2022 m. konvergencijos programą, o jos nuomonė (20) atspindėta 1 rekomendacijoje,