9.6.2016

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 205/17

---

Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2016/C 205/09)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.

BENDRASIS DOKUMENTAS

CHAPON DU PERIGORD

ES Nr.: FR-PGI-0005–01377 – 24.9.2015

SKVN ( ) SGN ( X )

1.   Pavadinimas

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Prancūzija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto rūšis

1.1 klasė. Šviežia mėsa (ir subproduktai)

3.2.   Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

„Chapon du Périgord“ yra iš lėtai augančių plikakaklių (geltoni paukščiai) ir (arba) neplikakalių (balti paukščiai) paukščių veislių išvesti paukščiai.

Auginamas ne trumpiau kaip 150 dienų, „Chapon du Périgord“ yra vyriškos lyties viščiukas, chirurgiškai kastruotas prieš jam pasiekiant lytinę brandą. Tai riebus, turintis labai gerai išsivysčiusius ir ant skeleto pasiskirsčiusius raumenis, švenčių stalui skirtas paukštis. Odelė labai plona, intensyvios vienodos (baltos arba geltonos) spalvos, pro ją matomas labai didelis poodinių riebalų kiekis. Raumenų masėje yra tarpraumeninių riebalų, vadinamų „persillé“.

Viščiukai gali būti parduodami kaip skerdenos arba skerdenų gabalai, švieži arba užšaldyti. Jie gali būti supakuoti plėvelėje, vakuuminėje pakuotėje arba apsauginėje atmosferoje.

„Chapon du Périgord“ skerdenos pateikiamos kaip:

—	iš dalies išdarinėtos (nupeštos, išdarinėtos, su galva, kojomis ir subproduktais),

—	„paruoštos gaminti“ (nupeštos, išdarinėtos, be galvų, su čiurnomis ar be jų),

—	métifet ar „pusiau paruoštos“ (nupeštos, išdarinėtos, su čiurnomis ar be jų, galva paslėpta po sparnu).

Nepjaustytų skerdenų kokybė itin gera, jos neturi jokių defektų.

3.3.   Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

Visu auginimo laikotarpiu paukščiams skirtą lesalą sudaro tik augalai, mineralai ir vitaminai.

Iš augalų lesale būtinai turi būti:

—	kukurūzai, kurių kiekis priklauso nuo paukščių amžiaus,

—	bent viena kita grūdų rūšis – kviečiai, miežiai, kvietrugiai, sorgai, avižos,

—	baltymingi augalai mitybai subalansuoti.

Auginimo laikotarpis apima 4 etapus, atitinkančius skirtingus fiziologinius poreikius su atitinkamai skirtingu grūdų kiekiu:

—

Pradinis etapas, nuo 1 iki 28 gyvenimo dienos Pradiniu etapu lesalą (svorio išraiška) sudaro bent 50 % maišytų grūdų (grūdų ir šalutinių grūdų produktų). Tarp šių grūdų būtinai turi būti kukurūzų ir dar kokių nors pašarinių javų (kviečių, miežių, kvietrugių, avižų) ar sorgų. Šiame grūdų mišinyje minimalus kukurūzų kiekis (svorio išraiška) yra 25 % geltonam paukščiui ir 15 % baltam paukščiui.

—

Augimo etapas, nuo 29 iki 52 gyvenimo dienos Augimo etapu lesalą (svorio išraiška) sudaro bent 70 % maišytų grūdų (grūdų ir šalutinių grūdų produktų). Tarp šių grūdų būtinai turi būti kukurūzų ir dar kokių nors pašarinių javų (kviečių, miežių, kvietrugių, avižų) ar sorgų. Šiame grūdų mišinyje minimalus kukurūzų kiekis (svorio išraiška) yra 30 % geltonam paukščiui ir 15 % baltam paukščiui.

—

Penėjimo etapas, nuo 53 gyvenimo dienos iki 81 gyvenimo dienos Penėjimo etapu lesalą (svorio išraiška) sudaro bent 80 % maišytų grūdų (grūdų ir šalutinių grūdų produktų). Tarp šių grūdų būtinai turi būti kukurūzų ir dar kokių nors pašarinių javų (kviečių, miežių, kvietrugių, avižų) ar sorgų. Šiame grūdų mišinyje minimalus kukurūzų kiekis (svorio išraiška) yra 30 % geltonam paukščiui ir 15 % baltam paukščiui.

—	Galutinio penėjimo etapas, ne trumpiau nei iki 150 dienos. Lesalą (svorio išraiška) sudaro ne mažiau kaip 40 % kukurūzų geltonam paukščiui ir 15 % baltam paukščiui.

Kiekvieno lesalo tipo atveju sistemingai duodama molio (bentonito). Jo į lesalą įmaišoma ne mažiau kaip 2 kg/t.

3.4.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

„Chapon du Périgord“ auginami ir pjaunami geografinėje vietovėje.

Perigoro skerdyklos sukaupė ir išsaugojo tam tikrą su skerdenų atranka susijusią praktinę patirtį, kuri prisideda prie gero produkto vardo ir galutinės produktų pateikimo kokybės.

Paukščius nuplikyti, nupešti, pašalinti vidaus organus, surišti ir atšaldyti reikia kuo kruopščiau, nes parduodamos nepjaustytos gali būti tik skerdenos be defektų. Šiuo tikslu atrenkama du kartus, prieš surišant ir atšaldžius.

Métifet ar pusiau paruoštos vištos išdorojamos ir paruošiamos rankiniu būdu.

3.5.   Specialios produkto, kurio pavadinimas nurodytas, pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

Pjaustoma ir pakuojama skerdimo vietoje. Tai leidžia operacijų seką, išvengiama mėsos kokybės pablogėjimo dėl sąlyčio su oru. Šviežia ir užšaldyta mėsa turi būti pristatyta be defektų, su ja atliekamų veiksmų skaičius turi būti ribotas, tuo labiau, kad „Chapon du Périgord“ odelė yra plona. Užšaldoma ne vėliau kaip per 24 valandas po skerdimo. Iš šių nuostatų seka, kad pakuoti reikia greitai, o pakuojant geografinėje vietovėje užtikrinamas pateikimui taikomų kriterijų laikymąsis.

3.6.   Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo etiketėmis taisyklės

Etiketėje turi būti nurodomas SGN pavadinimas „Chapon du Périgord“.

Etiketėse ir prekybos dokumentuose būtinai pateikiamas bendras logotipas:

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Geografinė vietovė apima šiuos departamentus:

—	Šarantos – Aubeterre-sur-Dronne, Chalais, Montbron, Montemboeuf, Montmoreau-Saint-Cybard, Villebois-Lavalette kantonai,

—	Pajūrio Šarantos – Montguyon kantonas,

—

Korezo – Argentat, Ayen, Beaulieu-sur-Dordogne, Beynat, Brive-la-Gaillarde-Centre, Brive-la-Gaillarde-Nord-Est, Brive-la-Gaillarde-Nord-Est, Brive-la-Gaillarde-Sud-Est, Brive-la-Gaillarde-Sud-Ouest, Corrèze, Donzenac, Égletons, Juillac, Larche, Lubersac, Malemort-sur-Corrèze, Meyssac, Seilhac, Treignac, Tulle-Campagne-Nord, Tulle-Campagne-Sud, Tulle-Urbain-Nord, Tulle-Urbain-Sud, Uzerche, Vigeois kantonai,

—

Dordonės,

—	Žirondos – Castillon-la-Bataille, Coutras, Lussac, Pujols, Sainte-Foy-la-Grande kantonai,

—

Aukštutinio Vjeno – Aixe-sur-Vienne, Ambazac, Châlus, Châteauneuf-la-Forêt, Eymoutiers, Laurière, Limoges-Beaupuy, Limoges-Isle, Limoges-Landouge, Limoges-Couzeix, Limoges-Cité, Limoges-Le Palais, Limoges-Condat, Limoges-Panazol, Limoges-Corgnac, Limoges-Puy-las-Rodas, Limoges-Grand-Treuil, Limoges-Vigenal, Limoges-Émailleurs, Limoges-Carnot, Limoges-Centre, Limoges-La Bastide, Nexon, Nieul, Oradour-sur-Vayres, Pierre-Buffière, Rochechouart, Saint-Germain-les-Belles, Saint-Junien-Est, Saint-Junien-Ouest, Saint-Laurent-sur-Gorre, Saint-Léonard-de-Noblat, Saint-Mathieu, Saint-Yrieix-la-Perche kantonai,

—

Lo – Bretenoux, Cahors-Nord-Est, Cahors-Nord-Ouest, Cahors-Sud, Cajarc, Castelnau-Montratier, Catus, Cazals, Gourdon, Gramat, Labastide-Murat, Lacapelle-Marival, Lalbenque, Lauzès, Limogne-en-Quercy, Livernon, Luzech, Martel, Montcuq, Payrac, Puy-l’Évêque, Saint-Céré, Saint-Germain-du-Bel-Air, Saint-Géry, Salviac, Souillac, Vayrac kantonai,

—	Lo ir Garonos – Cancon, Castelmoron-sur-Lot, Castillonnès, Duras, Fumel, Lauzun, Marmande-Est, Marmande-Ouest, Monclar, Monflanquin, Sainte-Livrade-sur-Lot, Seyches, Tonneins, Tournon-d’Agenais, Villeneuve-sur-Lot-Sud, Villeréal, Le Mas-d’Agenais kantonai.

5.   Ryšys su geografine vietove

Geografinės vietovės ypatumai

Geografinė vietovė yra pietvakarių Prancūzijoje, Dordonės departamente.

Perigoras sutampa su plačia priekalnių vietove, kuri visa nusklembta šiaurės rytų–pietvakarių kryptimi. Dėl daugybės upeliukų, tekančių per uolėtas vietas, susidarė daug visaip išsidėsčiusių nedidelių slėnių, kurie yra vienas iš pagrindinių Perigoro kraštovaizdžio elementų. Javams auginti tinka tik slėniai, kuriuose gausu sąnašų. Statūs ir miškingi šlaitai labiau tinka gyvulininkystei.

Dėl sudėtingos geologinės sandaros yra daug kalnakasybos telkinių (aukso, geležies, klinties, kaolino). Kai kuriose iš jų išgaunamas specifinių savybių turintis smektinis bentonito ir montmorilonito molis.

Geografinės vietovės klimatas daugiausia nuosaikus, tai netipinis okeaninis klimatas – jam daro įtaką Šiaurės Atlanto vandenynas, tačiau kartu smarkiai jaučiama žemyninio klimato ir Viduržemio jūros įtaka.

Visoje geografinėje vietovėje labai paplitęs kukurūzų auginimas. Auginama daug pašarinių javų, vyrauja kviečiai ir kvietrugiai.

Kalbant apie žmogiškuosius veiksnius, naminių paukščių auginimas Perigore smarkiai paplito nuo XIV amžiaus.

Tik XIX-ajame amžiuje visas Perigoras tampa naminių paukščių augintojų kraštu, kuriame visgi išlaikomas tradicinis šeimyninis auginimo būdas.

Pirmasis „Syndicat de défense du Poulet Fermier du Périgord“ (Perigoro vištienos apsaugos sindikatas) susikūrė 1953 m. To meto jo techninėse taisyklėse apibrėžiama, kad paukščius auginti reikia „taikant Perigoro ūkiuose naudojamą metodą“.

Didėjanti paklausa ir įgytas geras vardas Perigoro paukščių augintojus vis labiau skatina gaminti švenčių stalui skirtų paukščių produkciją remiantis tradicine Perigoro patirtimi.

„Chapon du Périgord“ auginimas remiasi ta pačia praktika, kaip ir auginant viščiukus: paukščiai išvedami iš „atsparių, lėtai augančių veislių paukščių“, prisitaikiusių prie auginimo laisvėje, kai sukuriamos seniau buvusios auginimo sąlygos.

Lesinimo patirtis yra ypač pritaikyta šių paukščių auginimo laiko pailginimui ir jų penėjimui. Kaip ir kadaise, kiekvieną dieną Perigoro ūkininkai paberia kelias grūdų saujas ant pastato kraiko. Lesalo grūdai papildomi bentonitu, dėl paukščių virškinimui palankių savybių Perigore gerai žinoma molio atmaina.

Produkto ypatumai

„Chapon du Périgord“ yra riebus, turintis labai gerai išsivysčiusius ir ant skeleto pasiskirsčiusius raumenis, švenčių stalui skirtas paukštis. Raumenų masėje yra tarpraumeninių riebalų, vadinamų „persillé“, o pro odelę matomas labai didelis poodinių riebalų kiekis.

Nepjaustytų skerdenų kokybė itin gera, jos neturi jokių defektų.

Dėl šių savybių „Chapon du Périgord“ užsitarnavo gerą vardą.

Priežastinis ryšys

Nuoroda į „Chapon du Périgord“ kilmę paremta kokybe ir geru vardu.

Geografinė vietovė dėl švelnaus jūros klimato ir mažo–vidutinio vietovės aukščio yra puiki vieta naminiams paukščiams auginti.

Slėniai, kuriuose gausu sąnašų, naudojami javų auginimui, o šlaituose, kurie dažniausiai esti statūs ir miškingi, ganosi naminiai paukščiai.

Šių grūdų derinys lesale grindžiamas tuo, kad jie nuo seno Perigoro ūkiuose nuolat naudojami sėjomainai ir paukščių vystymuisi ir penėjimui yra specifinis ir ypač gerai subalansuotas mitybos elementas.

Tarp naudojamų grūdų svarbiausi yra kukurūzai, jų auginama daugiausia: ant grūdo nėra luobelės, dėl to grūdas geriau virškinamas ir įsisavinamas; didelis riebalų ir krakmolo kiekis suteikia energijos, paukščiai būna mėsingi ir net riebūs.

Lesalą sistemingai papildant moliu (bentonitu) užtikrinama labai gera sanitarinė būklė ir geresnės aplinkos sąlygos pastate; tai lemia darnesnį ir tolygesnį paukščių augimą. Toks Perigoro augintojų pasirinkimas yra labai svarbus ir reikalingas tam, kad gerai vystytųsi iš lėtai augančių paukščių veislių išvestų „Chapon du Périgord“, kurių auginimo laikas yra ypač ilgas, raumenų masė ir kad jie būtų tinkamai penimi.

Visą lesalą papildant bentonitu jis geriau įsisavinamas visu paukščių gyvenimo laikotarpiu. Dėl geresnio lesalo įsisavinimo geriau vystosi visi audiniai, ypač raumenys, ir geriau pasiskirsto riebalai. Todėl „Chapon du Périgord“ skerdenų raumenų masėje yra tarpraumeninių riebalų, vadinamų „persillé“, o pro odelę matomas labai didelis poodinių riebalų kiekis.

Ši praktika susijusi su tradicija kasdien paberti kelias grūdų saujas ant pastato kraiko. Seniau ūkininkas taip prisišaukdavo paukščius; tokiu gestu sustiprinamas ryšys tarp ūkininko ir jo naminių paukščių, lavinamas viščiukų instinktas ieškoti maisto ir palengvinamas ganymasis ganyklose. Toks elgesys skatina didesnį fizinį aktyvumą, kuris savo ruožtu skatina raumenų vystymąsi ir geresnį riebalų pasiskirstymą raumenyse.

Jis taip pat nuo ankstyvo amžiaus stimuliuoja skilvelio veiklą, pagerina lesalą sudarančių ingredientų įsisavinimą ir didina raumenų masę.

Be to, dėl to viščiukai intensyviau lesioja kraiką ir taip padeda jam vėdintis ir ilgiau išlikti sausam, atsižvelgiant į paukščių auginimo laiką.

Toks kasdieninis paukščių įprotis lesioti ir taip neleisti pakratui užsigulėti yra labai svarbus atsižvelgiant į jų ilgą auginimo laiką, kurio pabaigoje jie yra uždaromi į tam skirtas patalpas. Jei jose pakratas labai švarus, penėjimo laikotarpio pabaigoje paukščiai labai gerai plunksnuojasi, o tai leidžia daug lengiau nupešti paukščius ir užtikrina puikią nepjaustytų skerdenų pateikimo kokybę, ypač kai tai atliekama pagal vietos tradiciją, vadinamą „méti-fait“.

Paukščių auginimas laisvėje, dažnai stačiuose ir miškinguose šlaituose esančiose ganyklose, taip pat turi įtakos „Chapon du Périgord“ savybėms: paukščių kaulai yra tvirtesni, dėl to išsivysto didesnė raumenų masė (nugara, šlaunys), būna mažiau poodinių riebalų.

„Chapon du Périgord“ penėjimas patalpoje skatina tarpraumeninių riebalų, paukščio mėsai suteikiančių specifinę „persillée“ tekstūrą, atsiradimą.

Visus šiuos elementus 1929 m. savo receptų knygoje pažymėjo garsus regiono gastronomas Mazille: „viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurios Perigoro paukščiai yra tokie puikūs, yra tai, kaip jie lesinami ir penimi kukurūzais“.

Geras „Chapon du Périgord“ vardas taip pat liudijamas nuo XIX-ojo amžiaus konkursuose, kurie iš pradžių vyko Dordonėje (1862 m.), o vėliau ir visuose gretimuose departamentuose (Limožo 1862 m., Aženo 1863 m., Njoro, 1866 m.); juose daugiausia laurų skirta Perigoro ūkininkams.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa)

https://info.agriculture.gouv.fr/gedei/site/bo-agri/document_administratif-9fbe6c7d-d7b1-48e8-9e9f-81929c980559

---

(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

---