Gyvūnų ligų, kaip antai kiaulių vezikulinės ligos, plitimo prevencija

 

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Direktyva 92/119/EEB, nustatanti bendrąsias tam tikrų gyvūnų ligų kontrolės priemones ir konkrečias priemones nuo kiaulių vezikulinės ligos

KOKS ŠIOS DIREKTYVOS TIKSLAS?

Direktyva siekiama nustatyti priemones, skirtas apsaugoti gyvūnus nuo tam tikrų ligų, taip užkertant kelią gyvūnų ligų plitimui ir išsaugojant gyvulininkystės rentabilumą.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Pranešimas

ES šalys turi nedelsdamos pranešti kompetentingoms institucijoms, atsakingoms už veterinarinius patikrinimus, apie visus ligų, kurioms taikoma ši direktyva, atvejus.

Gyvūnų ligos

Direktyva nustatomos priemonės, taikomos kilus mėlynojo liežuvio, kiaulių vezikulinės ligos, afrikinio kiaulių maro ar kitos kurios nors iš toliau išvardytų ligų protrūkiui:

• galvijų maro;
• smulkiųjų atrajotojų maro;
• epizootinės hemoraginės elnių ligos;
• avių ir ožkų raupų;
• vezikulinio stomatito;
• žvynelinės ligos;
• Rifto slėnio karštligės.

Diagnozė

• Jei įtariama, kad gyvūnai yra užsikrėtę kuria nors iš pirmiau minėtų ligų, oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas turi patikrinti, ar ši liga yra ūkyje. Tuo tikslu jis imasi tyrimo priemonių, įskaitant mėginių ėmimą laboratoriniams tyrimams atlikti.
• Įtariamas ūkis ir kiti ūkiai, kurie gali būti ligos šaltinis, turi būti oficialiai prižiūrimi. Kompetentinga institucija turi nurodyti, kokių priemonių reikia imtis, įskaitant visų ligai imlių rūšių gyvūnų kategorijų surašymą ir izoliavimą.
• ES šalių kiekvienai ligai paskirtos nacionalinės laboratorijos turi koordinuoti diagnostikos procesą ir laboratorinių reagentų naudojimą. Šios laboratorijos turi dirbti kartu su ES etaloninėmis laboratorijomis.

Patvirtinimas

Vos tik ūkyje patvirtinama liga, kompetentinga institucija turi taikyti priemones, susijusias su:

• visų ligai imlių rūšių gyvūnų paskerdimu;
• medžiagų, kurios gali būti užkrėstos, apdorojimu;
• pastatų, kuriuose laikomi gyvūnai, valymu;
• laukiniais gyvūnais, kurie gali būti užsikrėtę.

Išimtys gali būti taikomos sveiką produkciją gaminantiems vienetams.

Kompetentinga institucija taip pat turi nustatyti apie užkrėstą ūkį ne mažiau kaip 3 km spindulio apsaugos zoną ir ne mažiau kaip 10 km spindulio stebėjimo zoną, kuriose gyvūnams ir ūkiams turi būti taikomos konkrečios priemonės bent jau atitinkamos ligos inkubacijos laikotarpį. Šių zonų gyventojai turi būti informuoti apie įgyvendinamas priemones.

Prevencija

• Europos Komisija gali nuspręsti papildyti prevencines priemones vakcinacija, tačiau tai tebėra išimtis. Tokiu atveju vakcinuojami gyvūnai turi būti paženklinti aiškia žyma ir jų negalima išvežti iš vakcinacijos zonos.
• Kiekviena ES šalis turi parengti nepaprastosios padėties planą, kuriame nustatoma, kokių priemonių reikia imtis kilus kurios nors iš ligų, kurioms taikoma ši direktyva, protrūkiui. Šiuos planus tvirtina Komisija. Jie gali būti keičiami atsižvelgiant į aplinkybes.

Komiteto procedūra

Komisijai padeda Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinis komitetas.

NUO KADA TAIKOMA ŠI DIREKTYVA?

Direktyva taikoma nuo 1993 m. sausio 8 d. ES šalys turėjo ją perkelti į savo nacionalinę teisę ne vėliau kaip 1993 m. spalio 1 d.

Direktyva bus panaikinta ir pakeista Reglamentu (ES) 2016/429, kuris įsigalios 2021 m. balandžio 21 d.

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

1992 m. gruodžio 17 d. Tarybos direktyva 92/119/EEB, nustatanti Bendrijos bendrąsias tam tikrų gyvūnų ligų kontrolės priemones ir konkrečias priemones nuo kiaulių vezikulinės ligos (OL L 62, 1993 3 15, p. 69–85)

Direktyvos 92/119/EEB paskesni daliniai pakeitimai buvo įterpti į pagrindinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2002 m. birželio 27 d. Tarybos direktyva 2002/60/EB, nustatanti konkrečias nuostatas dėl afrikinio kiaulių maro kontrolės ir iš dalies pakeičianti Direktyvos 92/119/EEB nuostatas dėl Tešeno ligos ir afrikinio kiaulių maro (OL L 192, 2002 7 20, p. 27–46)

Žr. konsoliduotą versiją

2000 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2000/75/EB, nustatanti mėlynojo liežuvio ligos kontrolės ir likvidavimo reikalavimus (OL L 327, 2000 12 22, p. 74–83)

Žr. konsoliduotą versiją

2000 m. liepos 4 d. Komisijos sprendimas 2000/428/EB, nustatantis diagnozavimo procedūras, mėginių ėmimo metodus ir laboratorinių tyrimų vertinimo kriterijus, kurie patvirtina kiaulių vezikulinę ligą bei diferencinę diagnozę (pranešta dokumentu Nr. C(2000) 1805) (OL L 167, 2000 7 7, p. 22–32

paskutinis atnaujinimas 26.10.2016