Byla C‑309/10

Agrana Zucker GmbH

prieš

Bundesminister für Land- und Forstwirtschaft, Umwelt und Wasserwirtschaft

(Verwaltungsgerichtshof prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Cukrus – Laikina Europos Bendrijos cukraus pramonės restruktūrizavimo schema – Reglamentas (EB) Nr. 320/2006 – 11 straipsnis – Restruktūrizavimo fondo pajamų perviršis – Priskyrimas EŽŪGF – Kompetencijos suteikimo ir proporcingumo principai – Pareiga motyvuoti – Nepagrįstas praturtėjimas“

Sprendimo santrauka

1.        Žemės ūkis – Bendras rinkų organizavimas – Cukrus – Laikina cukraus pramonės restruktūrizavimo schema – Įmonių mokamas laikinas restruktūrizavimo mokestis

(Tarybos reglamento Nr. 320/2006 1 straipsnio 3 dalies antra pastraipa ir 11 straipsnis)

2.        Žemės ūkis – Bendras rinkų organizavimas – Cukrus – Laikina cukraus pramonės restruktūrizavimo schema – Įmonių mokamas laikinas restruktūrizavimo mokestis

(EB 37 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 320/2006 11 straipsnis)

3.        Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Reglamentas, nustatantis laikiną cukraus pramonės restruktūrizavimo schemą

(EB 253 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 320/2006 antra konstatuojamoji dalis bei 1 straipsnio 3 dalies antra pastraipa ir 11 straipsnis)

4.        Žemės ūkis – Bendras rinkų organizavimas – Cukrus – Laikina cukraus pramonės restruktūrizavimo schema – Įmonių mokamas laikinas restruktūrizavimo mokestis

(Tarybos reglamento Nr. 320/2006 11 straipsnis)

5.        Žemės ūkis – Bendras rinkų organizavimas – Cukrus – Laikina cukraus pramonės restruktūrizavimo schema – Įmonių mokamas laikinas restruktūrizavimo mokestis

(Tarybos reglamento Nr. 320/2006 11 straipsnis)

1.        Reglamento Nr. 320/2006, nustatančio laikiną Bendrijos cukraus pramonės restruktūrizavimo schemą ir iš dalies keičiančio Reglamentą Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo, 11 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad reikia rinkti visą laikiną mokestį, net jeigu dėl to restruktūrizavimo fonde atsirastų pajamų perviršis.

Iš tiesų, pirma, minėto 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įmonės, kurioms skirta kvota, kiekvienais prekybos metais moka laikiną mokestį, kurio dydis už 2006–2007, 2007–2008, 2008–2009 prekybos metus nustatytas šio straipsnio 2 dalyje. Antra, galimybę, jog iš laikino mokesčio gaunamos pajamos gali būti didesnės, palyginti su išlaidomis, atsirandančiomis dėl restruktūrizavimo priemonių finansavimo, kuriam šis mokestis skirtas, Sąjungos teisės aktų leidėjas numatė to paties reglamento 1 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje, kurioje nustatyta, kad finansavus minėtas išlaidas restruktūrizavimo fonde likusi suma yra priskiriama Europos žemės ūkio garantijų fondui (EŽŪGF). Taigi, iš Reglamento Nr. 320/2006 11 straipsnio ir struktūros aiškiai matyti, kad laikiną mokestį atitinkamos įmonės turi mokėti visą ir per visus nurodytus prekybos metus.

(žr. 20–22 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.        Reglamento Nr. 320/2006, nustatančio laikiną Bendrijos cukraus pramonės restruktūrizavimo schemą ir iš dalies keičiančio Reglamentą Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo, 11 straipsnis neprieštarauja kompetencijų suteikimo principui.

Pagal minėtą 11 straipsnį įmonių mokamo laikino mokesčio dėl restruktūrizacijos, skirto prisidėti prie Bendrijos cukraus pramonės restruktūrizavimo, rinkimas yra bendros žemės ūkio politikos priemonė, nuolat priimama remiantis EB 37 straipsniu. Aplinkybė, kad pajamų perviršis atsiranda pasibaigus tokiai daugiametei laikinai restruktūrizavimo schemai ir kad pagal Reglamento Nr. 320/2006 1 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą šis perviršis priskiriamas Europos žemės ūkio garantijų fondui (EŽŪGF), nereiškia, kad kyla abejonių dėl Europos teisės aktų leidėjo kompetencijos priimti šią priemonę ar kad dėl to ji nebėra žemės ūkio priemonė. Iš tiesų galimas perviršis ir toliau lieka skirtas finansuoti tik su bendra žemės ūkio politika susijusias priemones.

(žr. 29, 30, 32, 33 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)

3.        Reglamento Nr. 320/2006, nustatančio laikiną Bendrijos cukraus pramonės restruktūrizavimo schemą ir iš dalies keičiančio Reglamentą Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo, 11 straipsnis niekaip nepažeidžia pareigos motyvuoti.

Žinoma, šioje antroje konstatuojamojoje dalyje, kurioje kalbama apie aptariamos schemos finansavimo būdus, nepateikiamos priežastys, kodėl, kaip tai numatyta minėto reglamento 1 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje, bet kokia suma, restruktūrizavimo fonde likusi finansavus išlaidas, turėtų būti priskiriama Europos žemės ūkio garantijų fondui EŽŪGF. Vis dėlto tuo momentu, kuris svarbus norint įvertinti šio teisės akto teisėtumą, t. y. jo priėmimo dieną, buvo numatoma, kad restruktūrizavimo fondo perviršis gali likti tik padengus restruktūrizavimo išlaidas. Todėl sprendimas šį perviršį priskirti EŽŪGF, kurio dalis yra restruktūrizavimo fondas, yra tik techninis pasirinkimas, kurio negalima reikalauti konkrečiai motyvuoti.

(žr. 37–39 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)

4.        Reglamento Nr. 320/2006, nustatančio laikiną Bendrijos cukraus pramonės restruktūrizavimo schemą ir iš dalies keičiančio Reglamentą Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo, 11 straipsnis ir laikino mokesčio rinkimas pagal jį negali būti laikomi prieštaraujančiais proporcingumo principui.

Kai Sąjungos teisės aktų leidėjas turi įvertinti būsimą šio teisės akto poveikį, kuris negali būti tiksliai nustatytas, jo vertinimas gali būti kritikuojamas, tik jeigu jis yra akivaizdžiai klaidingas atsižvelgiant į priimant šį teisės aktą turėtus duomenis. Taigi minėtas laikinas mokestis nustatytas atsižvelgiant į būsimą šiuo reglamentu nustatytos restruktūrizavimo schemos poveikį, nesant galimybės jį tiksliai nustatyti. Kadangi išlaidų ir joms padengti būtinų pajamų vertinimas nėra akivaizdžiai klaidingas atsižvelgiant į Reglamento Nr. 320/2006 priėmimo metu Bendrijos teisės aktų leidėjo turėtus duomenis ir dėl to, kad perviršio dydis nėra pakankama aplinkybė norint įrodyti tokią klaidą, negalima teigti, kad laikino mokesčio nustatymas buvo akivaizdžiai netinkamas siekiamam minėtos laikinos schemos finansavimo gamintojų įmokomis tikslui įgyvendinti.

(žr. 45, 46, 48, 50, 51 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)

5.        Nepaisant to, jog atsirado restruktūrizavimo fondo perviršis, antros laikino mokesčio dalies 2008–2009 prekybos metams rinkimui, numatytam Reglamento Nr. 320/2006, nustatančio laikiną Bendrijos cukraus pramonės restruktūrizavimo schemą ir iš dalies keičiančio Reglamentą Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo, 11 straipsnio 2 dalyje, netrūksta galiojančio teisinio pagrindo. Todėl tai nėra nepagrįstas Sąjungos praturtėjimas, kuriuo teisėtai būtų galima remtis grindžiant ieškinį dėl grąžinimo, ir bet kuriuo atveju juo negalima remtis norint įvertinti minėto 11 straipsnio galiojimą, nes jis sudaro šio rinkimo teisinį pagrindą. Tam, kad ieškinys dėl grąžinimo, grindžiamas nepagrįstu Sąjungos praturtėjimu, būtų priimtinas, reikia įrodyti Sąjungos praturtėjimą be galiojančio teisinio pagrindo ir tai, kad dėl šio praturtėjimo ieškovas patyrė nuostolių.

(žr. 53, 54 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)

TEISINGUMO TEISMO (aštuntoji kolegija) SPRENDIMAS

2011 m. liepos 28 d.(*)

„Cukrus – Laikina Europos Bendrijos cukraus pramonės restruktūrizavimo schema – Reglamentas (EB) Nr. 320/2006 – 11 straipsnis – Restruktūrizavimo fondo pajamų perviršis – Priskyrimas EŽŪGF – Kompetencijos suteikimo ir proporcingumo principai – Pareiga motyvuoti – Nepagrįstas praturtėjimas“

Byloje C‑309/10

dėl 2010 m. birželio 9 d. Verwaltungsgerichtshof (Austrija) nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2010 m. birželio 29 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Agrana Zucker GmbH

prieš

Bundesminister für Land‑ und Forstwirtschaft, Umwelt und Wasserwirtschaft

TEISINGUMO TEISMAS (aštuntoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas K. Schiemann, teisėjai C. Toader ir E. Jarašiūnas (pranešėjas),

generalinė advokatė V. Trstenjak,

posėdžio sekretorius K. Malacek, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2011 m. kovo 31 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        Agrana Zucker GmbH, atstovaujamos advokatų P. Pallitsch ir C. Pitschas,

–        Graikijos vyriausybės, atstovaujamos E. Leftheriotou ir K. Tsagkaropoulos, padedamų teisės patarėjo V. Mereas,

–        Švedijos vyriausybės, atstovaujamos A. Falk ir S. Johannesson,

–        Europos Sąjungos Tarybos, atstovaujamos E. Sitbon ir Z. Kupčová,

–        Europos Komisijos, atstovaujamos G. von Rintelen ir P. Rossi,

atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinės advokatės nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2006 m. vasario 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 320/2006, nustatančio laikiną Bendrijos cukraus pramonės restruktūrizavimo schemą ir iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (OL L 58, p. 42), 11 straipsnio aiškinimo ir galiojimo.

2        Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Agrana Zucker GmbH (toliau – Agrana Zucker) skundą, paduotą dėl 2009 m. gruodžio 10 d. Bundesminister für Land- und Forstwirtschaft, Umwelt und Wasserwirtschaft (Federalinis žemės ūkio, miškų, aplinkos ir vandens ūkio ministras) sprendimo, susijusio su antros laikino restruktūrizavimo mokesčio (toliau – laikinas mokestis) dalies nustatymu 2008–2009 prekybos metams.

 Teisinis pagrindas

3        Reglamento Nr. 320/2006 pirmoje, antroje ir ketvirtoje konstatuojamosiose dalyse numatyta:

„1)      <...> Kad Bendrijos cukraus gamybos ir prekybos sistema atitiktų tarptautinius reikalavimus ir būtų užtikrintas jos konkurencingumas ateityje, būtina pradėti visapusišką restruktūrizavimo procesą, padėsiantį ženkliai sumažinti nepelningos gamybos pajėgumus Bendrijoje. Todėl siekiant užtikrinti gerą naujojo bendro cukraus rinkos organizavimo veikimą, reikėtų nustatyti atskirą ir autonominę laikiną Bendrijos cukraus pramonės restruktūrizavimo schemą <...>.

2)      Reikėtų įsteigti laikiną restruktūrizavimo fondą, skirtą finansuoti Bendrijos cukraus pramonės restruktūrizavimo priemones. Siekiant užtikrinti patikimą finansų valdymą, fondas turėtų sudaryti EŽŪOGF Garantijų skyriaus dalį, todėl jam turėtų būtų taikomi 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1258/1999 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (OL L 160, p. 103; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 25 t., p. 414), o nuo 2007 m. sausio 1 d. – Europos žemės ūkio garantijų fondo, įsteigto 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (OL L 209, p. 1), nustatyti mechanizmai ir procedūros.

<...>

4)      Šiame reglamente numatytos restruktūrizavimo priemonės turėtų būti finansuojamos padidinant laikiną mokestį cukraus, izogliukozės ir inulino sirupo gamintojams, kuriems restruktūrizavimas vėliau duos naudos. Kadangi šis mokestis neįtrauktas į jau įprastus bendro cukraus rinkos organizavimo mokesčius, jį surinkus gautos lėšos turėtų būti laikomos „asignuotomis įplaukomis“, kaip numatyta 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamente (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (OL L 248, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t., p. 74) <...>“

4        Pagal Reglamento Nr. 320/2006 1 straipsnį:

„1.      Įsteigiamas laikinas fondas, skirtas Bendrijos cukraus pramonės restruktūrizavimui (toliau – restruktūrizavimo fondas) <...>

Restruktūrizavimo fondas yra Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Garantijų skyriaus dalis. Nuo 2007 m. sausio 1 d. jis bus Europos žemės ūkio garantijų fondo (toliau – EŽŪGF) dalis.

2.      Iš restruktūrizavimo fondo yra finansuojamos išlaidos, susijusios su 3, 6, 7, 8, ir 9 straipsniuose numatytomis priemonėmis.

3.      11 straipsnyje nurodytas laikinas restruktūrizavimo mokestis yra įplaukos, asignuojamos restruktūrizavimo fondui remiantis Reglamento <...> Nr. 1605/2002 18 straipsnio 2 dalimi.

Bet kokia suma, restruktūrizavimo fonde likusi po 2 dalyje nurodytų išlaidų finansavimo, yra priskiriama EŽŪGF.

<...>“

5        Reglamento Nr. 320/2006 3 straipsnyje nustatyta:

„1.      Cukrų, izogliukozę ar inulino sirupą gaminančiai įmonei, kuriai kvota buvo paskirta iki 2006 m. liepos 1 d., gali būti skirta restruktūrizavimo pagalba už atsisakytos kvotos toną, jeigu per vienus iš 2006–2007, 2007–2008, 2008–2009 ir 2009–2010 prekybos metų ji:

a)      atsisako kvotos, kurią ji priskyrė vienam ar keliems savo fabrikams ir visiškai išmontuoja atitinkamų fabrikų gamybos įrenginius;

arba

b)      atsisako kvotos, kurią ji priskyrė vienam ar keliems savo fabrikams ir iš dalies išmontuoja atitinkamų fabrikų gamybos įrenginius, ir nenaudoja atitinkamų fabrikų likusių gamybos įrenginių produktų, kuriems taikomas bendras cukraus rinkos organizavimas, gamybai;

arba

c)      atsisako dalies kvotos, kurią ji priskyrė vienam ar keliems savo fabrikams ir nenaudoja atitinkamų fabrikų gamybos įrenginių žaliaviniam cukrui rafinuoti.

<...>“

6        Savo ruožtu Reglamento Nr. 320/2006 6–9 straipsniuose numatytos pagalba įvairinimui ir pereinamojo laikotarpio pagalba, kurios, kaip matyti iš šio reglamento 10 straipsnio 1 ir 3 dalių, nepriklauso nuo 3 straipsnyje nustatytos pagalbos ir gali būti suteiktos, kaip ir pastaroji, nuo 2006–2007 iki 2009–2010 prekybos metų neviršijant restruktūrizavimo fonde esančių asignavimų.

7        Pagal Reglamento Nr. 320/2006 11 straipsnį:

„1.      Laikiną <...> mokestį kiekvienais prekybos metais už kvotos toną moka tos įmonės, kurioms yra skirta kvota.

Kvotos, kurių įmonė atsisakė nuo konkrečių prekybos metų pagal 3 straipsnio 1 dalį, nėra apmokestinamos laikinu <...> mokesčiu tais ir sekančiais [kitais] prekybos metais.

2.      Nustatomas toks laikinas <...> mokestis cukrui <...>:

–        126,40 EUR už kvotos toną 2006–2007 prekybos metais,

–        173,8 EUR už kvotos toną 2007–2008 prekybos metais,

–        113,3 EUR už kvotos toną 2008–2009 prekybos metais.

<...>“

8        2007 m. spalio 9 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1261/2007, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 320/2006 (OL L 283, p. 8), kuriuo buvo priimtos tam tikros priemonės, skirtos pagerinti restruktūrizavimo schemos veikimą, pirmoje konstatuojamojoje dalyje nurodyta:

„<...>Reglamentas <...> Nr. 320/2006 buvo priimtas siekiant leisti mažiausiai konkurencingiems cukraus gamintojams atsisakyti savo gamybos kvotų. Tačiau kvotų atsisakymas pagal tą reglamentą nepasiekė to lygio, kokio buvo iš pradžių tikimasi.“

 Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

9        2009 m. rugsėjo 28 d. Agrarmarkt Austria (Austrijos žemės ūkio rinkos priežiūros tarnyba) sprendimu, kurio klaidų ištaisymas priimtas 2009 m. spalio 13 d. sprendimu, Agrana Zucker buvo nurodyta sumokėti antrą laikino mokesčio už 2008–2009 prekybos metus dalį, kurią sudarė 15 908 561,77 EUR.

10      Agrana Zucker šį sprendimą apskundė Bundesminister für Land‑ und Forstwirtschaft, Umwelt und Wasserwirtschaft, kuris 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimu šį skundą atmetė. Tada dėl šio sprendimo buvo kreiptasi su ieškiniu į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą.

11      Iš nutarties pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad Agrana Zucker ginčija šio sprendimo teisėtumą, visų pirma remdamasi 2009 m. birželio 11 d. Teisingumo Teismo sprendimu Agrana Zucker (C‑33/08, Rink. p. I‑5035), kuriuo patvirtinta, kaip tai išplaukia iš Reglamento Nr. 320/2006 1 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos ir šio reglamento ketvirtos konstatuojamosios dalies, kad iš laikinojo restruktūrizacijos mokesčio gautos pajamos yra „asignuotos įplaukos“, kaip tai suprantama pagal Reglamentą Nr. 1605/2002, ir kad jos skirtos užtikrinti pagal Reglamentą Nr. 320/2006 numatytų restruktūrizavimo priemonių finansavimą iš savo lėšų. Agrana Zucker remdamasi tuo padarė išvadą, kad, remiantis teleologiniu šio reglamento 11 straipsnio aiškinimu, nebegalima rinkti laikinojo mokesčio, jeigu tai akivaizdžiai nebereikalinga minėtoms priemonėms finansuoti. Taip yra antros laikino mokesčio 2008–2009 prekybos metams dalies atveju, todėl tolesnis rinkimas aiškiai lemtų restruktūrizacijos fondo lėšų perviršį.

12      Agrana Zucker Verwaltungsgerichtsho konkrečiai teigia, kad laikinas mokestis negali būti skirtas jokioms kitoms išlaidoms, nepaisant Reglamento Nr. 320/2006 1 straipsnio 3 dalies antros pastraipos, kurioje numatyta, kad restruktūrizavimo fonde likusi suma, finansavus restruktūrizavimo priemones, priskiriama EŽŪGF.

13      Jei negalima visiškai atmesti galimybės rinkti antrą restruktūrizavimo mokesčio dalį už 2008–2009 prekybos metus arba jeigu ji neturi būti galutinai nustatyta atsižvelgiant į galutinę restruktūrizavimo fondo veiklos ataskaitą, Reglamento Nr. 320/2006 11 straipsnis, jos nuomone, pažeidžia proporcingumo principą. Be to, Europos Sąjunga neturi kompetencijos rinkti bendrus mokesčius, kurie nėra naudojami Europos cukraus rinkos restruktūrizavimo priemonėms finansuoti.

14      Agrana Zucker taip pat tvirtina, kad jeigu šis straipsnis turėtų būti aiškinamas, kaip to pageidauja atsakove pagrindinėje byloje esanti institucija, jis būtų neteisėtas, nes buvo pažeista pareiga motyvuoti.

15      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teigia, kad Agrana Zucker įrodė, jog, skirtingai nei minėtame Sprendime Agrana Zucker, restruktūrizavimo priemonių finansavimo poreikiai buvo jau visiškai patenkinti. Šiomis aplinkybėmis jis nurodo, kad negali atsakyti į šiuo atveju pateiktus teisės klausimus remdamasis taikytinomis normomis ir Teisingumo Teismo praktika.

16      Šiomis aplinkybėmis Verwaltungsgerichtshof nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:

„1.      Ar <...> Reglamento <...> Nr. 320/2006 <...> 11 straipsnį reikia aiškinti taip, kad šio straipsnio 2 dalyje numatytas laikinas 113,30 EUR dydžio už kvotos toną restruktūrizavimo mokestis cukrui ir inulino sirupui 2008–2009 prekybos metams turi būti nustatytas visos apimties net ir tada, kai jį sumokėjus restruktūrizavimo fonde būtų gautas (didelis) perviršis, o finansiniai poreikiai veikiausiai negali didėti?

2.      Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar tokiu atveju Reglamento <...> Nr. 320/2006 11 straipsnis pažeidžia kompetencijos suteikimo principą dėl to, kad šia laikina restruktūrizavimo mokesčio nuostata būtų įvestas bendras mokestis, kuriuo finansuojamos ne tik mokesčio mokėtojams naudos duodančios išlaidos?“

 Dėl prejudicinių klausimų

 Dėl pirmojo klausimo

17      Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia sužinoti, ar Reglamento Nr. 320/2006 11 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad reikia rinkti visą laikiną mokestį, net jeigu dėl to restruktūrizavimo fonde atsirastų pajamų perviršis.

18      Ieškovė pagrindinėje byloje ir Graikijos vyriausybė tvirtina, kad iš Reglamento Nr. 320/2006 11 straipsnio teleologinio aiškinimo matyti, jog laikinas mokestis neturi būti renkamas, jeigu tai akivaizdžiai nereikalinga minėtame reglamente numatytoms priemonėms finansuoti. Taigi įmonės cukraus gamintojos neturi mokėti antros laikino mokesčio dalies už 2008–2009 prekybos metus, nes jos rinkimas konkrečiai prieštarautų finansavimo iš savo lėšų principą, Teisingumo Teismo jau nagrinėtą minėtame 2009 m. birželio 11 d. Sprendime Agrana Zucker, 2008 m. gegužės 8 d. sprendimuose Zuckerfabrik Jülich ir kt. (C‑5/06 ir C‑23/06–C‑36/06, Rink. p. I‑3231) ir 2010 m. gegužės 20 d. Sprendime Agrana Zucker (C‑365/08, Rink. p. I‑0000), ir kuris lemia biudžeto pusiausvyrą tarp patirtų išlaidų ir gautų pajamų.

19      Papildomai Agrana Zucker teigia, kad galutinė restruktūrizavimo fondo veiklos ataskaita turi būti parengta baigus galioti restruktūrizavimo priemonėms ir perviršis turi būti grąžintas gamintojams, kuriems buvo nustatytas laikinas mokestis. Be to, ji mano, kad perviršį pervedus EŽŪGF, jis gali būti naudojamas tik finansuoti išlaidas, atsirandančias bendrai organizuojant cukraus sektoriaus rinkas.

20      Šiuo atžvilgiu pakanka konstatuoti, kad, pirma, Reglamento Nr. 320/2006 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įmonės, kurioms yra skirta kvota, kiekvienais prekybos metais moka laikiną mokestį, kurio dydis už 2006–2007, 2007–2008, 2008–2009 prekybos metus nustatytas šio straipsnio 2 dalyje, ir, antra, Sąjungos teisės aktų leidėjas numatė, jog iš laikino mokesčio gaunamos pajamos gali būti didesnės, palyginti su išlaidomis, atsirandančiomis dėl restruktūrizavimo priemonių finansavimo, kuriam šis mokestis skirtas, to paties reglamento 1 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje numatant, kad finansavus minėtas išlaidas restruktūrizavimo fonde likusi suma yra priskiriama EŽŪGF.

21      Taigi, priešingai nei siūlė Agrana Zucker ir Graikijos vyriausybė, remdamosi teleologiniu Reglamento Nr. 320/2006 nuostatų aiškinimu, iš šio reglamento 11 straipsnio ir struktūros aiškiai matyti, kad laikiną mokestį atitinkamos įmonės turi mokėti visą ir per visus nurodytus prekybos metus, net jeigu baigus galioti šiuo reglamentu nustatytai laikinai cukraus pramonės restruktūrizavimo schemai dėl to atsiranda restruktūrizavimo fondo pajamų perviršis.

22      Todėl į pirmąjį pateiktą klausimą reikia atsakyti, jog Reglamento Nr. 320/2006 11 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad reikia rinkti visą laikiną mokestį, net jeigu dėl to restruktūrizavimo fonde atsirastų pajamų perviršis.

 Dėl antrojo klausimo

23      Antrasis klausimas pateiktas dėl taip aiškinamo Reglamento Nr. 320/2006 11 straipsnio galiojimo. Nors formaliai šis klausimas susijęs tik su kompetencijos suteikimo principu, atsižvelgiant į nutartį dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą ir Teisingumo Teismui pateiktas pastabas, taip pat reikia išnagrinėti pareigą motyvuoti, proporcingumo principą ir tariamą nepagrįstą Sąjungos praturtėjimą.

 Dėl Reglamento Nr. 320/2006 11 straipsnio galiojimo kompetencijos suteikimo principo atžvilgiu

24      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar Reglamento Nr. 320/2006 11 straipsnis prieštarauja kompetencijos suteikimo principui tiek, kiek juo leidžiama nustatyti bendrą mokestį, kuris nėra apribotas išlaidų finansavimu, kuriam šis laikinas mokestis skirtas.

25      Agrana Zucker ir Graikijos vyriausybė teigia, jog renkant mokestį, skirtą finansuoti priemones, nesusijusias su bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimu, reikštų, kad jis yra bendro pobūdžio mokestis, kurio įvesti Sąjunga neturi kompetencijos.

26      Šiuo atžvilgiu primintina, kad iš Reglamento Nr. 320/2006 pirmos konstatuojamosios dalies matyti, jog, Europos Sąjungos Tarybos nuomone, tam, kad Bendrijos cukraus gamybos ir prekybos sistema atitiktų tarptautinius reikalavimus ir būtų užtikrintas jos konkurencingumas ateityje, būtina pradėti visapusį restruktūrizavimo procesą, padėsiantį gerokai sumažinti nepelningos gamybos pajėgumus Bendrijoje. Todėl, siekiant užtikrinti gerą naujojo bendro cukraus rinkos organizavimo veikimą, reikėtų nustatyti atskirą ir autonominę laikiną Bendrijos cukraus pramonės restruktūrizavimo schemą (minėto 2009 m. birželio 11 d. Sprendimo Agrana Zucker 34 punktas).

27      Taikant šią laikiną schemą Reglamentu Nr. 320/2006, kaip numatyta jo penktoje konstatuojamoje dalyje, numatyta ekonominė paskata, teiktina kaip restruktūrizavimo pagalba mažiausio našumo cukraus gamybos įmonėms, kad jos nutrauktų gamybą pagal kvotas. Todėl šio reglamento 3 straipsnyje numatyta restruktūrizavimo pagalba ketveriems prekybos metams, t. y. nuo 2006–2007 iki 2009–2010, siekiant gamybą sumažinti tiek, kad Bendrijoje būtų pasiekta rinkos pusiausvyra (minėto 2009 m. birželio 11 d. Sprendimo Agrana Zucker 35 punktas).

28      Taryba, siekdama finansuoti šią restruktūrizavimo pagalbą ir pagalbą įvairinimui bei pereinamojo laikotarpio pagalbą, numatytas Reglamento Nr. 320/2006 6–9 straipsniuose, įsteigė laikiną restruktūrizavimo fondą ir nusprendė, kaip matyti iš šio reglamento ketvirtos konstatuojamosios dalies, kad šios priemonės turėtų būti finansuojamos padidinant laikiną mokestį cukraus, izogliukozės ir inulino sirupo gamintojams, kuriems restruktūrizavimas vėliau duos naudos. Jį surinkus gautos lėšos turėtų būti laikomos „asignuotomis įplaukomis“, kaip tai suprantama pagal Reglamentą Nr. 1605/2002 (minėto 2009 m. birželio 11 d. Sprendimo Agrana Zucker 36 punktas).

29      Laikino mokesčio, skirto prisidėti prie Bendrijos cukraus pramonės restruktūrizavimo, rinkimas yra bendros žemės ūkio politikos priemonė, nuolat priimama remiantis EB 37 straipsniu (pagal analogiją žr. 1989 m. liepos 11 d. Sprendimo Schräder HS Kraftfutter, 265/87, Rink. p. 2237, 9 punktą ir 1990 m. birželio 26 d. Sprendimo Zardi, C‑8/89, Rink. p. I‑2515, 9 punktą).

30      Aplinkybė, kad pajamų perviršis atsiranda pasibaigus tokiai daugiametei laikinai restruktūrizavimo schemai, ypač dėl galiausiai mažesnės restruktūrizavimo pagalbos atsisakant gamybos kvotų nei tikėjosi gamintojai, ir kad pagal Reglamento Nr. 320/2006 1 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą šis perviršis priskiriamas EŽŪGF, nereiškia, kad kyla abejonių dėl Europos teisės aktų leidėjo kompetencijos priimti šią priemonę ar kad dėl to ji nebėra žemės ūkio priemonė.

31      Iš tiesų, pirma, primintina, kad Sąjungos teisės akto teisėtumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į jo priėmimo metu buvusias teisines ir faktines aplinkybes (žr. 1979 m. vasario 7 d. Sprendimo Prancūzija prieš Komisiją, 15/76 ir 16/76, Rink. p. 321, 7 punktą) ir negali priklausyti nuo su jo veiksmingumu susijusių retrospektyvių prielaidų (2001 m. gegužės 17 d. IECC prieš Komisiją, C‑449/98 P, Rink. p. I‑3875, 87 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).

32      Antra, reikia nurodyti, jog dėl to, kad perviršis priskiriamas EŽŪGF, kurio dalis yra restruktūrizavimo fondas, galimas šio fondo perviršis ir toliau lieka skirtas finansuoti tik su bendra žemės ūkio politika susijusias priemones.

33      Tai reiškia, kad Reglamento Nr. 320/2006 11 straipsnis neprieštarauja kompetencijų suteikimo principui.

 Dėl Reglamento Nr. 320/2006 11 straipsnio galiojimo pareigos motyvuoti atžvilgiu

34      Agrana Zucker ir Graikijos vyriausybė iš esmės tvirtina, kad pagal Reglamento Nr. 320/2006 preambulę laikinas mokestis įvestas siekiant finansuoti cukraus pramonės restruktūrizavimo priemones. Todėl šio reglamento priėmimo motyvai būtų klaidingi ar su spragomis, jeigu dėl jo atsirandančios pajamos galėtų būti skiriamos finansuoti kitas priemones ir prarastų laikiną pobūdį.

35      Šiuo atžvilgiu primintina, kad nors EB 253 straipsnyje reikalaujamas motyvavimas turi aiškiai ir nedviprasmiškai atskleisti Bendrijos institucijos, kuri priėmė ginčijamą teisės aktą, samprotavimus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti apie jo priėmimo pagrindimą, o Teisingumo Teismas – vykdyti priežiūrą, vis dėlto nereikalaujama, kad motyvai atspindėtų visas reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes. Pareigos motyvuoti laikymasis vertintinas atsižvelgiant ne tik į teisės akto formuluotę, bet ir į jo kontekstą bei į atitinkamą klausimą reguliuojančių teisės normų visumą. Jei ginčijamas teisės aktas atskleidžia pagrindinį institucijos siekiamą tikslą, būtų beprasmiška reikalauti atskirai motyvuoti kiekvieną iš jos priimtų techninių sprendimų (žr., be kita ko, 2005 m. liepos 12 d. Sprendimo Alliance for Natural Health ir kt., C‑154/04 ir C‑155/04, Rink. p. I‑6451, 133 ir 134 punktus).

36      Šiuo atveju Reglamentu Nr. 320/2006 įvestos laikinos cukraus pramonės restruktūrizavimo schemos tikslas ir jam pasiekti įgyvendintos priemonės, t. y. nustatyta ekonominė paskata atsisakyti kvotų ir restruktūrizavimo priemonių finansavimas renkant laikiną mokestį, Reglamento Nr. 320/2006 preambulėje yra šio sprendimo 26–28 punktuose priminto motyvavimo dalykas.

37      Dėl šios schemos išsamių finansinių taisyklių, Reglamento Nr. 320/2006 antroje konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad reikėtų įsteigti laikiną restruktūrizavimo fondą, skirtą finansuoti Bendrijos cukraus pramonės restruktūrizavimo priemones, ir kad siekiant užtikrinti patikimą finansų valdymą fondas turėtų sudaryti Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Garantijų skyriaus dalį, o nuo 2007 m. sausio 1 d. – Reglamento Nr. 1290/2005 įsteigto EŽŪGF dalį.

38      Žinoma, šioje antroje konstatuojamojoje dalyje nepateikiamos priežastys, kodėl, kaip tai numatyta Reglamento Nr. 320/2006 1 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje, bet kokia suma, restruktūrizavimo fonde likusi finansavus išlaidas, turėtų būti priskiriama EŽŪGF. Vis dėlto pirmiausia reikia pažymėti, kad joje nurodyta, jog siekiant užtikrinti patikimą finansų valdymą, šis fondas sudaro EŽŪGF dalį, o pastarasis buvo įkurtas norint užtikrinti įvairių bendros žemės ūkio politikos priemonių, taip pat susijusių su bendru cukraus rinkų organizavimu, finansavimą. Galiausiai turi būti konstatuota, jog finansų srityje reglamentu iš esmės siekiama užtikrinti, kad bus padengtos visos restruktūrizavimo išlaidos, o tai veiksmingai įgyvendinti jis numato sumažinant nepelningos gamybos pajėgumus paskatinant gamintojus atsisakyti jų gamybos kvotų. Taigi tuo momentu, kuris svarbus norint įvertinti šio teisės akto teisėtumą, t. y. kaip tai buvo priminta šio sprendimo 31 punkte, jo priėmimo dieną, buvo numatoma, kad restruktūrizavimo fondo perviršis gali likti tik padengus šias išlaidas. Todėl reikia konstatuoti, kad sprendimas šį perviršį priskirti EŽŪGF, kurio dalis yra restruktūrizavimo fondas, yra tik techninis pasirinkimas, kurio negalima reikalauti konkrečiai motyvuoti.

39      Iš to, kas pasakyta išplaukia, kad Reglamento Nr. 320/2006 11 straipsnis niekaip nepažeidžia pareigos motyvuoti.

 Dėl Reglamento Nr. 320/2006 11 straipsnio galiojimo proporcingumo principo atžvilgiu

40      Agrana Zucker teigia, kad Reglamento Nr. 320/2006 11 straipsnis prieštarauja proporcingumo principui, jeigu pajamos, gautos iš antros laikino mokesčio dalies 2008–2009 prekybos metams, gali būti skirtos finansuoti išlaidas, nesusijusias su bendru cukraus rinkų organizavimu. Iš tiesų iš šio reglamento ketvirtos konstatuojamosios dalies išplaukia, kad laikino mokesčio dalykas – įpareigoti gamintojus padengti restruktūrizavimo priemonių išlaidas pagal finansavimo iš savo fondų principą. Kadangi, jos nuomone, antra mokesčio dalis nėra būtina finansuoti šias priemones, jos rinkimas, dėl kurio atsirastų didelis perviršis, būtų akivaizdžiai netinkamas nustatytiems tikslams pasiekti. Be to, tai lemtų neproporcingą naštą cukrų gaminančioms Europos įmonėms.

41      Graikijos vyriausybės teigimu, laikino mokesčio rinkimas pažeidžia proporcingumo principą, jei tai akivaizdžiai netinkama siekiamiems tikslams įgyvendinti, o taip būtų, jeigu atsirastų pajamų perviršis, palyginti su išlaidomis restruktūrizavimo priemonėms. Šio perviršio pervedimas EŽŪGF būtų akivaizdus šio principo pažeidimas, nes, jos nuomone, tai priemonė, kuri neproporcingai slegia gamintojus ir yra skirta su cukraus pramonės restruktūrizavimu nesusijusiems tikslams įgyvendinti.

42      Šiuo klausimu, primintina, jog pagal proporcingumo principą, vieną iš bendrųjų Sąjungos teisės principų, reikalaujama, kad Sąjungos institucijų veiksmai neviršytų to, kas tinkama ir būtina nagrinėjamų teisės aktų teisėtiems tikslams pasiekti, todėl kai galima rinktis iš kelių tinkamų priemonių, reikia taikyti mažiausiai suvaržančią, o sukelti nepatogumai neturi būti neproporcingi nurodytiems tikslams (minėto 2009 m. birželio 11 d. Sprendimo Agrana Zucker 31 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).

43      Kalbant apie šio principo įgyvendinimo sąlygų teisminę priežiūrą, atsižvelgiant į didelę Sąjungos teisės aktų leidėjo diskreciją bendros žemės ūkio politikos srityje, pažymėtina, kad tik akivaizdžiai netinkama šioje srityje priimta priemonė, palyginti su tikslu, kurio kompetentinga institucija ketina siekti, gali paveikti šios priemonės teisėtumą (minėto 2009 m. birželio 11 d. Sprendimo Agrana Zucker 32 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).

44      Todėl reikia išsiaiškinti ne tai, ar teisės aktų leidėjo priimta priemonė buvo vienintelė arba geriausia iš galimų, bet tai, ar ji buvo akivaizdžiai netinkama (minėto 2009 m. birželio 11 d. Sprendimo Agrana Zucker 33 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).

45      Be to, primintina, kad, kaip buvo nurodyta šio sprendimo 31 punkte, Sąjungos teisės akto teisėtumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į jo priėmimo metu buvusias teisines ir faktines aplinkybes ir negali priklausyti nuo su jo veiksmingumu susijusių retrospektyvių prielaidų. Kai Sąjungos teisės aktų leidėjas turi įvertinti būsimą šio teisės akto poveikį, kuris negali būti tiksliai nustatytas, jo vertinimas gali būti kritikuojamas, tik jei jis yra akivaizdžiai klaidingas atsižvelgiant į priimant šį teisės aktą turėtus duomenis (1990 m. vasario 21 d. Sprendimo Wuidart ir kt., C‑267/88–C‑285/88, Rink. p. I‑435, 14 punktas; 1994 m. spalio 5 d. Sprendimo Crispoltoni ir kt., C‑133/93, C‑300/93 ir C‑362/93, Rink. p. I‑4863, 43 punktas ir 2001 m. liepos 12 d. Sprendimo Jippes ir kt., C‑189/01, Rink. p. I‑5689, 84 punktas).

46      Šioje byloje iš to, kas buvo priminta šio sprendimo 26–28 punktuose, išplaukia, kad Reglamento Nr. 320/2006 11 straipsnyje numatytu laikinu mokesčiu siekiama įpareigojant gamintojus finansuoti laikiną Bendrijos cukraus pramonės restruktūrizavimo schemą, o tai reiškia biudžeto pusiausvyrą tarp patirtų išlaidų ir gautų pajamų per atitinkamus ketverius prekybos metus (žr. minėto 2009 m. birželio 11 d. Sprendimo Agrana Zucker 37 punktą).

47      Dėl to restruktūrizavimo pagalbai, sumokėtai įmonėms, nusprendusioms per vienus iš šių prekybos metų atsisakyti kvotos, finansuoti reikalingos pajamos buvo nustatytos įvertinus su šia pagalba susijusių išlaidų prognozes, tai atlikus, Tarybos ir Europos Komisijos teigimu, ypač atsižvelgiant į kiekybinį cukraus kvotų panaikinimo tikslą. Kaip realiai šios išlaidos bus patirtos, vis dėlto priklausys nuo įmonių sprendimo, nes Reglamente Nr. 320/2006 buvo įtvirtinta tik ekonominė kvotų atsisakymo paskata.

48      Šiomis aplinkybėmis turi būti konstatuota, kad laikinas mokestis nustatytas atsižvelgiant į būsimą šiuo reglamentu nustatytos restruktūrizavimo schemos poveikį, nesant galimybės jį tiksliai nustatyti.

49      Tačiau, kalbant apie šį poveikį, aišku, kaip tai buvo nurodyta Reglamento Nr. 1261/2007 pirmoje konstatuojamoje dalyje, kad kvotų atsisakymas nepasiekė to lygio, kokio buvo iš pradžių tikimasi, ir dėl to, nepaisant šiuo reglamentu nustatytų priemonių restruktūrizavimo schemai pagerinti siekiant atlaisvinti didesnius kvotų kiekius, restruktūrizavimo fondas gavo pajamų perviršį, kuris nebuvo numatytas.

50      Vis dėlto iš bylos medžiagos neišplaukia, atsižvelgiant į Bendrijos teisės aktų leidėjo Reglamento Nr. 320/2006 priėmimo metu turėtus duomenis, kad buvo akivaizdžiai suklysta vertinant išlaidas ir tam būtinas pajamas, o perviršio dydis nėra pakankama aplinkybė norint įrodyti tokią klaidą.

51      Taigi nematyti, kad laikino mokesčio nustatymas buvo akivaizdžiai netinkamas siekiamam tikslui įgyvendinti. Todėl Reglamento Nr. 320/2006 11 straipsnis ir jį taikant renkamas laikinas mokestis negali būti laikomi prieštaraujančiais proporcingumo principui.

 Dėl Reglamento Nr. 320/2006 11 straipsnio galiojimo tariamo nepagrįsto Sąjungos praturtėjimo atžvilgiu

52      Manydama, kad Reglamento Nr. 320/2006 11 straipsnis negalioja, nes buvo priimtas neturint kompetencijos, nemotyvavus ir pažeidžiant proporcingumo principą, Agrana Zucker teigia, kad antros laikino mokesčio dalies 2008–2009 prekybos metams rinkimas yra nepagrįstas Europos Sąjungos praturtėjimas ir todėl cukrų gaminančios įmonės gali pagrįstai prašyti grąžinti šią neteisėtai surinktą antrą mokesčio dalį.

53      Vis dėlto tam, kad ieškinys dėl grąžinimo, pagrįstas nepagrįstu Sąjungos praturtėjimu, būtų priimtinas, reikia įrodyti Sąjungos praturtėjimą be galiojančio teisinio pagrindo ir tai, kad dėl šio praturtėjimo ieškovas patyrė nuostolių (šiuo klausimu žr. 2008 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Masdar (UK) prieš Komisiją, C‑47/07 P, Rink. p. I‑9761, 46 ir 49 punktus).

54      Tačiau šiuo atveju iš šiame sprendime padarytų išvadų matyti, kad Reglamento Nr. 320/2006 11 straipsnis galioja, visų pirma atsižvelgiant į kompetencijos suteikimo ir proporcingumo principus, ir kad, nepaisant to, jog atsirado restruktūrizavimo fondo perviršis, antros laikino mokesčio dalies 2008–2009 prekybos metams rinkimui netrūksta galiojančio teisinio pagrindo. Todėl jo rinkimas nėra nepagrįstas Sąjungos praturtėjimas, kuriuo teisėtai būtų galima remtis grindžiant ieškinį dėl grąžinimo, ir bet kuriuo atveju juo negalima remtis norint įvertinti šio 11 straipsnio galiojimą, nes jis sudaro šio rinkimo teisinį pagrindą.

55      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į antrąjį klausimą reikia atsakyti taip, kad jį išnagrinėjus nepaaiškėjo nieko, kas galėtų turėti įtakos Reglamento Nr. 320/2006 11 straipsnio galiojimui.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

56      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (aštuntoji kolegija) nusprendžia:

1.      2006 m. vasario 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 320/2006, nustatančio laikiną Bendrijos cukraus pramonės restruktūrizavimo schemą ir iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo, 11 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad reikia rinkti visą laikiną mokestį, net jeigu dėl to restruktūrizavimo fonde atsirastų pajamų perviršis.

2.      Išnagrinėjus antrąjį prejudicinį klausimą nepaaiškėjo nieko, kas galėtų turėti įtakos Reglamento Nr. 320/2006 11 straipsnio galiojimui.

Parašai.

---

* Proceso kalba: vokiečių.