This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52013DC0791
REPORT FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN PARLIAMENT AND THE COUNCIL On the implementation of The European Energy Programme for Recovery
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI Dėl Europos energetikos programos ekonomikai gaivinti įgyvendinimo
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI Dėl Europos energetikos programos ekonomikai gaivinti įgyvendinimo
/* COM/2013/0791 final */
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI Dėl Europos energetikos programos ekonomikai gaivinti įgyvendinimo /* COM/2013/0791 final */
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI
IR TARYBAI Dėl Europos energetikos programos
ekonomikai gaivinti įgyvendinimo I. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PAŽANGA Vykdant Europos energetikos programą
ekonomikai gaivinti (EEPEG)[1]
teikiama finansinė parama atrinktiems didelės strateginės
svarbos projektams trijose energetikos sektoriaus srityse: dujų ir
elektros energijos jungčių, jūros vėjo energijos ir anglies
dioksido surinkimo ir saugojimo. Bendrai finansuojant šiuos projektus pagal
šią programą, Europos Sąjungai padedama siekti energetikos ir
klimato kaitos politikos tikslų: užtikrinti energijos tiekimo saugumą
ir jos šaltinių įvairovę; baigti kurti energijos vidaus
rinką ir užtikrinti, kad ji veiktų sklandžiai; sumažinti išmetamą
šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Didžioji turimo biudžeto dalis buvo paskirta
59 projektų rengėjams ir 61 projektui pagal šias paprogrames:
dujų infrastruktūros (1 363 mln. EUR); elektros
energijos infrastruktūros (904 mln. EUR); jūros vėjo
energijos (565 mln. EUR); anglies dioksido surinkimo ir saugojimo
(1 000 mln. EUR). Bendra iki 2010 m. pabaigos priimtų
sprendimų dėl dotacijų ir pasirašytų dotacijų
susitarimų suma sudarė 3 833 mln. EUR, t. y. 96,3 %
viso EEPEG biudžeto. 146,3 mln. EUR suma, nepaskirta tų
sektorių projektams iki galutinio termino – 2010 m. gruodžio
31 d., – buvo paskirta naujai finansinei priemonei – Europos efektyvaus
energijos vartojimo fondui (EEE–F)[2],
iš kurio finansuojamos investicijos į energijos vartojimo efektyvumą
ir atsinaujinančiųjų išteklių energiją. Nuo tada, kai buvo pateikta
praėjusių metų ataskaita (COM(2012) 445 final), padaryta
tolesnė EEPEG įgyvendinimo pažanga. Šiuo metu jau pabaigta daug
projektų, o kiti yra sėkmingai vykdomi ir netrukus bus baigti. Šioje
ataskaitoje pateikiama informacija apie dabartinę padėtį po
paskutinės ataskaitos (2012 m. rugpjūčio mėn.) –
pateikiama ir kokybinės informacijos, ir duomenų, susijusių su
mokėjimais ir panaikintais įsipareigojimais nuo programos
įgyvendinimo pradžios iki 2013 m. birželio mėn. Ataskaitoje taip
pat apžvelgiama dabartinė EEE-F padėtis ir pateikiamas tarpinis fondo
veiklos vertinimas (žr. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą). (1)
Sėkmingos veiklos pavyzdžiai Dujų ir elektros energijos
infrastruktūra Energetikos politikos atžvilgiu vykdant
šią programą sėkmingai pagerintas dujų ir elektros
energijos vidaus rinkų veikimo būdas: programa padeda didinti
sujungimo pajėgumus ir užtikrinti geresnę vakarinių ir
rytinių Sąjungos dalių integraciją. Kai kurioms
valstybėms narėms, visų pirma Baltijos ir Iberijos pusiasalio
valstybėms, ši programa padeda siekti tikslo užtikrinti 10 proc.
elektros energijos tinklų sujungimą. Vykdant šią programą
buvo užtikrinti papildomi saugojimo pajėgumai periferinėse
valstybėse narėse ir Centrinėje bei Rytų Europoje.
Įgyvendinant ją padėta baigti kurti dvikrypčio dujų
srauto dujotiekio tinklą Europoje ir laikytis infrastruktūros
standarto N-1 formulės, kaip reikalaujama Tiekimo saugumo reglamente[3]. Centrinėje ir Rytų Europoje
sėkmingai vykdomi dujų transportavimo abiem kryptimis projektai,
kurie per 2012 m. vasario mėn. šalčius padėjo išvengti
dujų tiekimo krizės. Padaugėjus dujų ir elektros
energijos tinklų jungiamųjų linijų, padidėjo vidaus
rinkos integracija. Patys ryškiausi pavyzdžiai: jungiamieji dujotiekiai
koridoriuje Afrika–Ispanija–Prancūzija; elektros energijos jungiamosios
linijos tarp Portugalijos ir Ispanijos, padedančios plėtoti Iberijos
pusiasalio elektros energijos rinką; elektros energijos jungiamoji linija
tarp Jungtinės Karalystės (Disaido) ir Airijos Respublikos (Mido)
siekiant sukurti regioninę JK ir Airijos rinką; elektros energijos
jungiamosios linijos Baltijos jūros regione ir jų integracija į NordPool
rinką. Jūros vėjo energija Pagal EEPEG teikiant paramą naujoviškoms
pamatų konstrukcijoms ir vėjo turbinų generatoriams tiekti ir
įrengti, buvo užtikrinta, kad toli nuo kranto (daugiau kaip 100 km)
ir giliuosiuose vandenyse (giliau nei 40 m) būtų įrengti
pirmieji dideli (400 MW) jūros vėjo jėgainių parkai.
Dėl EEPEG lėšų buvo lengviau gauti atrinktiems Vokietijai ir
Belgijai priklausančių Šiaurės jūros dalių projektams
būtinas paskolas iš bankų konsorciumų ir taip sukaupti
trūkstamą kapitalą. Su Belgijos Torntono pakrantės projektu
susiję EEPEG veiksmai baigti 2011 m. rugsėjo mėn., o
pirmoji jūros vėjo jėgainėse, naudojant pagal EEPEG bendrai
finansuotą infrastruktūrą, pagaminta elektros energija
Vokietijos tinklą pasiekė jau 2010 m. rudenį. Jūros vėjo jėgainėse
pagamintos elektros energijos integravimo į energetikos tinklą
srityje bendras finansavimas pagal EEPEG buvo veiksnys, nulėmęs
galutinį investavimo sprendimą dėl Krygerio bankos mišrios
tinklo jungties projekto. Šiuo pavyzdiniu projektu vėjo energijos srityje
bus sukurta pirmoji jungtis, kuria prie energetikos tinklo bus prijungti
jūros vėjo jėgainių parkai ir kuri kartu bus
tarpvalstybinė jungiamoji linija. Įgyvendinant šį projektą
bus naudojama naujoviška HVDC VSC (aukštos įtampos nuolatinės
srovės įtampos šaltinio keitiklių) įranga ir žengtas pirmas
svarbus žingsnis jūros vėjo energijos tinklo modulinės
plėtros srityje. Apskritai, išsami EEPEG poveikio analizė
buvo pateikta 2011 m. atlikto nepriklausomo tarpinio vertinimo ataskaitoje[4]. Iš jos matyti, kad programa
jau daro apčiuopiamą poveikį realiajai ekonomikai, nes
įgyvendinant ją skatinami statybos darbai ir įrangos bei
tarpinių pagamintų prekių viešieji pirkimai. Keli projektai jau užbaigti, daug kitų
sėkmingai tebevykdoma, nors kai kuriais atvejais įgyvendinti
projektus tebėra sudėtinga, o pažanga lėtesnė nei iš
pradžių planuota, kaip aptariama tolesniuose skyriuose. Ekonominės
aplinkybės ypač nepalankios anglies dioksido surinkimo ir saugojimo
paprogramei. (2)
Įgyta
patirtis EEPEG – pirmasis energetikos sektoriui skirtos
didelio masto paramos, teikiamos iš ES biudžeto skiriant tiesiogines dotacijas
bendrovėms, pavyzdys. Tačiau, nepaisant įgyvendinant
šią programą padarytos pažangos, šiame sektoriuje susidurta su tam
tikromis struktūrinėmis kliūtimis. Jūros vėjo energijos integravimas
į energetikos tinklą, nepaisant tam tikrų techninių
sunkumų, kurių dar neįveikė energetikos bendrovės, iš
dalies buvo sėkmingas. Apskritai valstybės narės nerodė
pakankamai iniciatyvos sėkmingai įgyvendinti EEPEG. Dėl
nepakankamo nacionalinių reguliavimo institucijų bendradarbiavimo
projektų rengėjai kai kuriais atvejais gali jaustis labai
neužtikrinti dėl veiklos modelio. Šis aspektas ypač svarbus kai
kurių naujų jūros vėjo energijos projektų atveju. Visoms trims paprogramėms būdinga
viena bendra problema – leidimo išdavimo procedūrų sudėtingumas
ir trukmė. Rengdama naujo 2013 m. balandžio 17 d. Europos
Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 347 dėl transeuropinės
energetikos infrastruktūros gairių projektą[5], Komisija atsižvelgė
į šiuos sunkumus ir į patirtį, įgytą įgyvendinant
EEPEG. Šiame reglamente pateikiama nuostatų, kuriomis siekiama paspartinti
leidimo išdavimo procedūras – nustatoma, kad sprendimas dėl leidimo
išdavimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per trejus su puse
metų, taip pat užtikrinamas didesnis skaidrumas ir aktyvesnis visuomenės
dalyvavimas šioje veikloje. Reglamente taip pat numatomos priemonės,
kuriomis būtų kuriamos skatinamosios reguliavimo priemonės ir
sudaromos sąlygos prireikus teikti finansinę pagalbą. Be to, susidurta su sunkumais konkurencingomis
sąlygomis gauti ilgalaikį finansavimą infrastruktūros
projektams. Tai tebėra svarbi problema. Siekdama padėti suformuoti
viso projektams reikiamo finansavimo paketus ir paskatinti projektų
įgyvendinimą, Komisija parengė pasiūlymą dėl
Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP)[6] – įvairių
sektorių infrastruktūros fondo. Komerciniu požiūriu
neperspektyviems europinės svarbos projektams įgyvendinti bus
teikiamos papildomos EITP dotacijos. Be to, EITP finansavimo priemonėmis
būtų pritrauktos naujos investuotojų grupės (pensijų
ir draudimo fondai) ir sušvelninta tam tikra rizika – tai turėtų
padėti projektų rengėjams gauti reikiamą ilgalaikį
projektų finansavimą. Šiuo metu jau vykdomas vienos iš
pasiūlytų EITP finansinių priemonių – projektų
obligacijų iniciatyvos – bandomasis etapas, projektų rengėjai pagal
šią priemonę gali pasinaudoti 2007–2013 m. biudžete numatytais
biudžeto ištekliais. Pirmoji projekto obligacija, padedant Komisijos šios
iniciatyvos įgyvendinimo partneriui – Europos investicijų bankui, –
buvo išleista 2013 m. liepos mėn., o antroje 2013 m. pusėje
tikimasi tolesnių veiksmų. Kaip ir planuota, teikiant finansavimą
pagal EEPEG sudarytos sąlygos sparčiai pradėti įgyvendinti
CCS projektus. Tačiau, kaip buvo žinoma nuo pat šios programos pradžios,
EEPEG finansavimo paskirtis niekada nebuvo padengti visas didžiules su CCS
projektais susijusias investicijų ir veiklos išlaidas. Dėl
nedidelės anglies dioksido kainos apyvartinių taršos leidimų
(ATL) prekybos sistemoje CCS veiklos modelis artimiausiu ir vidutinės trukmės
laikotarpiu nėra patrauklus. Be to, dabartinėmis ekonominėmis
aplinkybėmis sudėtingiau gauti šiems projektams reikiamą
papildomą finansavimą. Todėl CCS paprogramės srityje
išlieka daug neaiškumų, dėl kurių gali būti sunku ją
sėkmingai įgyvendinti. Siekiant technologinės sėkmės
labai svarbu keistis žiniomis apie CCS. Įgyvendinant EEPEG CCS
programą buvo sukurtas CCS projektų tinklas, per kurį siekiama
keistis patirtimi ir geriausia praktika. Tai pirmas toks pasaulinis keitimosi
žiniomis tinklas, kurio nariai (EEPEG CCS projektų ir Norvegijos
Sleipnerio telkinio projekto rengėjai) bendradarbiauja ir rengia bendrus
geros praktikos vadovus. Tinklo nariai taip pat paskelbė patirties,
susijusios su CO2 saugojimo projektais, visuomenės įtraukimu ir
leidimų išdavimu, ataskaitas. Dėl anglies dioksido surinkimo ir
saugojimo (CCS) ateities pasakytina, kad Komisija 2013 m. kovo 27 d.
priėmė komunikatą (COM(2013) 180 final), kuriame dar
kartą patvirtino, kad „Būtinas skubus politinis atsakas siekiant
spręsti svarbiausią uždavinį – paskatinti investicijas į
CCS demonstracinius projektus, kad būtų galima patikrinti, ar bus
įmanoma vėliau diegti ir statyti CO2 surinkimo ir saugojimo
infrastruktūrą. Pirmas žingsnis einant šiuo keliu – užtikrinti
sėkmingą komercinio masto CCS demonstravimą Europoje ir taip
patvirtinti CCS, kaip ekonomiškai efektyvios šiltnamio efektą
sukeliančių dujų kiekio mažinimo elektros energijos ir
pramonės sektoriuose priemonės, techninį ir ekonominį
perspektyvumą.“ Priimant CCS komunikatą iki liepos
2 d. vyko viešos konsultacijos, per kurias gauta daugiau kaip
150 atsiliepimų[7].
Šių atsiliepimų santrauką ir atskirus atsiliepimus Komisija dar
šį rudenį paskelbs šių viešų konsultacijų
svetainėje[8]. (3)
Tolesni
veiksmai projektų srityje Be jau visiškai įgyvendintų
projektų likusius projektus galima suskirstyti į dvi kategorijas:
sėkmingai tebevykdomus projektus, kuriems ir toliau reikėtų
teikti finansinę paramą, ir projektus, kuriuos įgyvendinant
nėra daroma tinkama pažanga ir kuriems Komisija ketina nutraukti
paramą. Aštuonių svarbių infrastruktūros
projektų paramos gavėjai neturėjo galimybės priimti
galutinį investavimo sprendimą ar įgyvendinti projektą
pagal pradinį tvarkaraštį. Projekto „HVDC Hub“ rengėjas sutiko
nutraukti projektą. Dėl kitų dviejų (Aberdyno vėjo
energijos ir gravitacinių pamatų) projektų tikimasi, kad
galutinis investavimo sprendimas bus priimtas per artimiausius šešis
mėnesius. Dėl projekto „Cobra Cable“ Komisija šiuo metu siekia gauti
patikinimą, kad galutinis investavimo sprendimas bus priimtas iki
2016 m. vidurio – priešingu atveju Komisija gali nutraukti dotacijos
susitarimą. Komisija gali priimti sprendimus nutraukti
finansinę paramą keturiems dujų projektams („ITGI Poseidon“,
„Nabucco“, „Galsi“ ir transportavimo abiem kryptimis projektui Rumunijoje).
Tačiau finansinės paramos nutraukimas nereikštų, kad šie
dujų projektai negalėtų būti laikomi bendros europinės
svarbos projektais[9]
įgyvendinant TEN-E infrastruktūros gaires. Dėl šešių CCS parodomųjų
projektų pasakytina, kad su vienu iš šių projektų (Kompostilijos
projektu) susijęs EEPEG veiksmas bus užbaigtas 2013 m. spalio
mėn., trys projektai buvo nutraukti, o likę du projektai vargu ar
galės būti užbaigti be papildomo didelio valstybių narių ir
(arba) pramonės atstovų finansinio indėlio. Komisija apie projektų nutraukimą
oficialiai raštu informavo su tuo susijusias bendroves. Kiekvieno projekto dabartinė padėtis
aptariama prie šios ataskaitos pridėtame tarnybų darbiniame
dokumente. 2011 m. liepos mėn. pradėjo
veikti Europos efektyvaus energijos vartojimo fondas (EEEF). Prie šios
ataskaitos pridėtame tarnybų darbiniame dokumente pateikiama
papildoma speciali vertinimo ataskaita.
II. BENDRA PADĖTIS 2012 m. pabaigoje buvo techniškai
visiškai užbaigti 20 iš 61 projekto, ir paramos gavėjams iš viso faktiškai
išmokėta 1 416 970 178,64 EUR (2013 m. birželio
mėn.). Mokėjimų vykdymo lygis tebėra
žemas, tačiau tai patvirtina tokių didelių ir
sudėtingų projektų planavimo sunkumus. Naudojamų
technologijų sudėtingumas, ypač jūros vėjo energijos integravimo
į energetikos tinklą ir CSS srityse, sunkumai, su kuriais susiduria
ir valdžios, ir reguliavimo institucijos siekdamos pasiūlyti tinkamą
reguliavimo sistemą, visuomenės pritarimo stoka, taip pat su
aplinkosaugos klausimais ir viešaisiais pirkimais susiję keblumai – visa
tai sudaro papildomų sunkumų projektų rengėjams. Be to,
daugeliu atvejų pagrindinė vėlavimo priežastis – leidimo
išdavimo procedūra. Iki šiol buvo susigrąžinta
42 mln. EUR nepanaudotų lėšų, skirtų Vokietijos
CSS projektui. Nutraukus elektros energijos ir dujų infrastruktūros
projektus, buvo panaikinta 12 mln. EUR įsipareigojimų. Tai
iš dalies galima paaiškinti tuo, kad galutinės išlaidos yra mažesnės
už iš pradžių numatytas išlaidas. 1. Dujų
ir elektros energijos infrastruktūra - Pagal EEPEG infrastruktūros paprogramę
remiami 44 projektai trijose pagrindinėse veiklos srityse. Projektus įgyvendina kiekvienos
valstybės narės perdavimo sistemų operatoriai (PSO) arba
projektų rengėjai. Asignuota 2 268 mln. EUR suma, iš
jos iki 2013 m. birželio mėn. paramos gavėjams buvo
išmokėta apie 777 mln. EUR, t. y. 34,25 proc.
numatytos sumos. Mokėjimai vykdomi su sąlyga, kad projektų
rengėjai galutiniu investavimo sprendimu tvirtai įsipareigos
įgyvendinti projektą. Projektai apima tris sritis: - dujų infrastruktūros ir saugojimo
projektai. Dujų transportavimo ir prekybos Europos Sąjungoje
infrastruktūra turi būti toliau integruojama tiesiant trūkstamas
jungtis tarp valstybių narių. Reikėtų toliau įvairinti
ES energijos šaltinius ir tiekimo maršrutus, įskaitant suskystintas gamtines
dujas (SGD); – dujų transportavimo abiem kryptimis
projektai. Per 2009 m. dujų tiekimo tarp Rusijos ir Ukrainos
krizę dauguma Centrinės ir Rytų Europos valstybių
narių liko be dujų ne dėl to, kad Europoje būtų
trūkę dujų, bet dėl to, kad tuometinei infrastruktūrai
stigo techninės įrangos ir pajėgumų, kad iš rytų
į vakarus tekėję dujų srautai būtų nukreipti iš
vakarų į rytus. EEPEG lėšomis buvo suteikta parama šiai
problemai spręsti, ir šiuo metu Centrinėje ir Rytų Europoje jau
yra sukurta transportavimo abiem kryptimis infrastruktūra; – elektros energijos infrastruktūros
projektai. Siekiant į energetikos sistemą integruoti vis daugiau
elektros energijos, gautos iš įvairių
atsinaujinančiųjų energijos išteklių, reikia
milžiniškų investicijų į naują infrastruktūrą. Be
to, kai kurios valstybės narės tebėra „energijos salos“, nes yra
menkai sujungtos su kaimynais ir su energijos vidaus rinka. 1.1. Padaryta
pažanga Iki šiol užbaigti 19 iš 44 projektų –
2012 m. pradžioje buvo baigta 13 projektų. Elektros energijos
sektoriuje užbaigti keturi projektai. Įgyvendinant likusius aštuonis
projektus daroma tinkama pažanga, kai kuriuos projektus tikimasi užbaigti iki
2014 m. Dujų sektoriuje užbaigti 15 projektų; 13
projektų įgyvendinami pagal tvarkaraštį. Dauguma (10 iš 15)
transportavimo abiem kryptimis ir jungiamųjų linijų
projektų Centrinėje ir Rytų Europoje buvo sėkmingai
užbaigti. Dėl EEPEG lėšų buvo lengviau užtikrinti šių
projektų finansavimą ir nedelsiant pradėti juos
įgyvendinti. Taigi buvo pagerintas dujų tinklų saugumas ir
patikimumas, padidintas tiekimo saugumas ir įvairovė ir pašalintos
svarbiausios kliūtys. Galima nurodyti šiuos pavyzdžius: teikiant
EEPEG lėšas buvo užtikrinta, kad būtų plėtojamas Laro
atšakos dujotiekio projektas modernizuojant Ispanijos (Vilar de Arnedo
kompresorinė stotis, Jelos–Vilar de Arnedo dujotakis) ir Prancūzijos
(Bearno magistralė) tinklus. Įgyvendinus šį projektą bus
padidintas tiekimo šiame regione saugumas ir konkurencija rinkoje, o Iberijos
dujų rinka bus geriau integruota į visą Europos rinką. 2011 m. užbaigus du elektros energijos
jungiamųjų linijų tarp Portugalijos ir Ispanijos projektus Duero
ir Algarvės regionuose, buvo užtikrintas prisijungimas prie
atsinaujinančiųjų energijos išteklių. EEPEG lėšomis
buvo labai prisidėta prie Portugalijos tinklo modernizavimo ir
plėtros ir taip padėta padidinti energijos keitimosi su Ispanija
pajėgumus. EEPEG lėšomis taip pat buvo padėta
nutiesti pirmąją elektros energijos jungiamąją liniją
tarp Airijos ir Didžiosios Britanijos. Nutiesus šią jungiamąją
liniją padidėjo elektros energijos tinklų sujungimo
pajėgumai ir buvo sudarytos sąlygos prireikus integruoti į
tinklą jūros vėjo energiją, taigi padidėjo tiekimo
saugumas ir energijos šaltinių įvairovė Airijoje. Trijų EEPEG projektų Baltijos jūros
regione tikslas – pagerinti energijos vidaus rinkos veikimą ir užtikrinti
vienodas sąlygas. Įgyvendinus tuos projektus bus labai padėta
padidinti tiekimo saugumą, sudaryti sąlygas prekybai elektros
energija ir sumažinti to regiono importo poreikius. Tačiau, nepaisant padarytos tinkamos
pažangos, labai vėluojama įgyvendinti keturis toliau nurodytus
dujų sektoriaus projektus, todėl jie gali būti nutraukti. - Konkurencinė projektų „Nabucco“
ir TAP (neremiamo pagal EEPEG) kova dėl galutinio maršruto, kuriuo
būtų tiekiami ištekliai iš Šahdenizo telkinio, baigėsi TAP
naudai. Šis Šahdenizo konsorciumo sprendimas turės įtakos EEPEG
dotacijai.
- Alžyro dujų bendrovė 2013 m. gegužės 18 d. sprendimu
nutarė trečią kartą atidėti sprendimą dėl
dujotakio tarp Alžyro ir Italijos (projektas „Galsi“) tiesimo. Todėl
šį EEPEG lėšomis remiamą projektą labai vėluojama
įgyvendinti. Po penkerius metus trukusių procedūrų vis dar
neišduoti leidimai tiesti dujotakį ir nesudaryti komerciniai dujų
tiekimo susitarimai. - Vykdant projektą „ITGI Poseidon“
susidurta su sunkumais užsitikrinti dujų šaltinius, kurie yra būtina
dujotakio tiesimo sąlyga. - Galiausiai smarkiai vėluojama
įgyvendinti transportavimo abiem kryptimis projektą Rumunijoje,
kuriuo taip pat siekiama prie nacionalinės dujų sistemos prijungti
dujų tranzito sistemą. Vis dėlto šis projektas yra labai svarbus
tolesnei dujų rinkos plėtrai Rumunijoje ir visame Pietryčių
Europos regione. Visų šių projektų, kuriuos
labai vėluojama įgyvendinti ir kurių įgyvendinimo pažanga
tebėra nepakankama, rengėjams Komisija išsiuntė raštus, kuriuose
įspėjama apie galimą projektų nutraukimą. 1.2. Išvados
Įgyvendinant elektros energijos ir
dujų infrastruktūros projektus padaryta didelė pažanga. Dauguma
projektų (40 iš 44) arba užbaigti, arba sėkmingai įgyvendinami.
Kai kurių projektų galutinis įgyvendinimo terminas
pratęstas (žr. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą). Pagal EEPEG tiesiant jungiamąsias linijas
tarp vakarinių ir rytinių ES dalių ir didinant tiekimo
saugumą atitinkamose šalyse ir regionuose, pastebimai gerėja vidaus
rinkos veikimas. Pasiekta akivaizdžios pažangos: sėkmingai
įgyvendinami transportavimo abiem kryptimis projektai, kurie neseniai, per
2012 m. vasario mėn. šalčius, padėjo išvengti dujų
tiekimo krizės. Remiami elektros energijos projektai suteikia stiprų
impulsą baigti kurti vidaus rinką. Elektros energijos tinklų
projektai padės įtraukti į sistemą iš
atsinaujinančiųjų išteklių gaminamą elektros energiją.
Šalinant kliūtis ir laipsniškai integruojant „energijos salas“ (tris
Baltijos valstybes, Iberijos pusiasalį, Airiją, Siciliją ir
Maltą) toliau sėkmingai kuriama visą Europą apimanti
energijos infrastruktūros sistema. Šiuo metu numatoma, kad dauguma iš 25
vykdomų projektų turėtų būti baigti 2013–2014 m.,
ir tik keli projektai tęsis iki 2017 m. Likę projektai, kuriuos
įgyvendinant susidurta su dideliais sunkumais, iki 2013 m. pabaigos
gali būti nutraukti. Daugelio vėlavimo problemų ir
sunkumų, su kuriais susidurta įgyvendinant kai kuriuos projektus,
būtų buvę galima išvengti, jei būtų buvę
numatyta, kad į šią veiklą nuo pat pradžių
įsitrauktų nacionalinės reguliavimo institucijos ir ACER. Į
šią įgytą patirtį Komisija atsižvelgė vertindama ir
nustatydama bendros svarbos projektus pagal EITP. 2. Jūros
vėjo energijos projektai EEPEG jūros vėjo energijos
paprogramę sudaro 9 projektai dviejose pagrindinėse veiklos srityse: - parama naujoviškoms turbinoms ir
jūrinių pamatų konstrukcijoms plačiu mastu bandyti, gaminti
ir įrengti; - parama moduliniams sprendiniams, skirtiems dideliam
pagamintos vėjo elektros energijos kiekiui integruoti į elektros
energijos tinklą, kurti. Dotacijas gauna projektus vykdančios
bendrovės, inžinerijos bendrovės, atsinaujinančiųjų
išteklių energijos gamintojai ir perdavimo sistemų operatoriai. Asignuotos
visos EEPEG finansinio paketo lėšos (565 mln. EUR), ir iki
2013 m. birželio mėn. pabaigos visiems devyniems projektams jau buvo
išmokėta 204 mln. EUR. 2.1. Padaryta
pažanga Sėkmingai užbaigtas vienas iš
devynių projektų (Torntono pakrantės projektas).
Įgyvendinant kitus tris projektus daroma tinkama pažanga ir tikėtina,
kad jie bus užbaigti 2013–2014 m. Kai kurie kiti projektai gali trukti iki
2016–2017 m. (gravitacinių pamatų projektas), 2017–2018 m.
(Aberdyno ir Krygerio bankos projektai) ir 2019 m. (projektas „Cobra
Cable“) ir turės būti atidžiai stebimi Komisijos. Smarkiai vėluojama įgyvendinti
projektą „Cobra Cable“ (jungtis tarp Danijos ir Nyderlandų) – jį
įgyvendinantys partneriai (Danijos ir Nyderlandų perdavimo
sistemų operatoriai) dar turi gauti savo reguliavimo institucijų
patvirtinimą dėl reikiamų investicijų arba leidimus
dėl kabelių maršruto. Gavę Komisijos raštą, kuriuo
įspėta dėl galimo projektų nutraukimo, partneriai atnaujino
pastangas ir gavo savo reguliavimo institucijų sutikimą dėl
proceso, kurį atlikus 2014 m. balandžio mėn. turėtų
būti gautas reguliavimo institucijų patvirtinimas. Šiuo metu
Komisija, prieš leisdama nukelti galutinio investavimo sprendimo priėmimo
terminą po 2013 m. pabaigos, siekia gauti partnerių patikinimą
dėl pasiektinų tarpinių tikslų. Su vieno iš projektų – „HVDC hub“ –
paramos gavėju buvo sutarta projektą nutraukti dėl didelio ir
tebesitęsiančio vėlavimo ir smarkiai sumažintos projekto
apimties. 2.2. Atskiruose
sektoriuose padaryta pažanga 2.2.1. Jūrinės
turbinos ir struktūros (šeši projektai) EEPEG dotacijomis užtikrinta, kad toli nuo
kranto (daugiau nei 100 km) ir giliuosiuose vandenyse (giliau nei
40 m) būtų įrengti pirmieji dideli (400 MW) jūros
vėjo jėgainių parkai. Dėl EEPEG lėšų buvo
lengviau gauti atrinktiems projektams būtinas paskolas iš bankų
konsorciumų ir taip sukaupti trūkstamą kapitalą. Su Belgijos Torntono pakrantės projektu
susiję EEPEG veiksmai baigti 2011 m. rugsėjo mėn. Trys iš
Vokietijos vėjo jėgainių parkų projektų jau
perkopė į įrenginių statybos jūroje etapą.
Numatoma, kad du iš šių projektų bus užbaigti iki 2013 m.
pabaigos, o trečiasis – iki 2014 m. pabaigos. 2010 m.
rudenį Vokietijos tinklą pasiekė pirmoji jūros vėjo
jėgainėse, naudojant pagal EEPEG bendrai finansuotą
infrastruktūrą, pagaminta elektros energija. Įgyvendinant šiuos
projektus daroma didelė pažanga, tačiau, palyginti su pradiniu planu,
vėluojama – daugiausia dėl vėluojančio garantuoto
prijungimo prie elektros energijos tinklo. Ketvirtojo Vokietijos vėjo
jėgainių parko projekto, kurio tikslas – gaminti ir įrengti
gravitacinius pamatus, tvarkaraštis pakeistas dėl labai užtrukusio
leidimų išdavimo proceso. Tikimasi, kad šis projektas bus baigtas
įgyvendinti iki 2017 m. Projektui, kuriuo siekiama įrengti
jūros vėjo energijos technologijų bandymo centrą prie
Aberdyno (Jungtinėje Karalystėje), buvo gautas visiškas pritarimas.
Tačiau šis pritarimas šiuo metu yra teisiškai užginčytas. Galutinis
investavimo sprendimas dėl šio projekto turi būti priimtas
2014 m. pradžioje. 2.2.2. Jūros
vėjo energijos integravimas į energetikos tinklą (trys
projektai) 2012 m. buvo priimtas galutinis
investavimo sprendimas dėl Baltijos jūroje, Krygerio bankoje,
vykdysimo mišrios tinklo jungties projekto. Šiuo pavyzdiniu projektu vėjo
energijos srityje bus sukurta pirmoji jungtis, kuria prie energetikos tinklo
bus prijungti jūros vėjo jėgainių parkai ir kuri kartu bus
tarpvalstybinė jungiamoji linija. Šis projektas – pirmas svarbus žingsnis
jūros vėjo energijos tinklo modulinės plėtros srityje. Jau
pasirinktos Krygerio bankos rajone taikysimos technologijos, apimančios
svarbius HVDC VSC technologinius komponentus, ir sukurtas rinkos ir veiklos
modelis, kuriuo atsinaujinantiesiems elektros energijos ištekliams skiriami
asignavimai derinami su tarpvalstybine prekyba elektros energija. Šis projektas
gali turėti didelės įtakos būsimam mišrių
jungčių projektavimui ir jūros vėjo energijos integravimui
į energetikos tinklą. Vis dėlto bendra jūros vėjo
energijos integravimo į energetikos tinklą projektų padėtis
tebėra labai sudėtinga. Su įvairiomis technologinėmis,
reguliavimo ir komercinėmis kliūtimis visų pirma susiduriama
siekiant daugiaterminalėje įrangoje jūroje panaudoti
naujovišką HVDC technologiją. Laiku įgyvendinti jūros vėjo
energijos tinklo projektus trukdo vėluojantys nacionalinių reguliavimo
institucijų (NRI) sprendimai dėl bendro finansavimo. Didelę NRI
vaidmens šiuose projektuose svarbą rodo patirtis dujų ir elektros
energijos infrastruktūros srityje, kurioje taikomi daug pažangesni
ekonominiai modeliai ir sukaupta daug didesnė NRI tarpusavio
bendradarbiavimo patirtis. Komisija mano, kad NRI turėtų geriau
koordinuoti savo veiksmus, kaip reikalaujama trečiajame energijos vidaus
rinkos teisės aktų rinkinyje[10]. 2.3. Išvados Tiesioginis pagal EEPEG teikiamos paramos
turbinų ir struktūrų projektams rezultatas – papildomas
1500 MW elektros energijos gamybos neišmetant anglies dioksido
pajėgumas. Svarbu ir tai, kad įgyvendinant EEPEG projektus mokomasi,
pavyzdžiui, trumpėja pamatų gamybos ir klojimo jūroje darbų
trukmė. Pagrindinės kliūtys, kurias
būtina pašalinti prieš priimant galutinį investavimo sprendimą
dėl jūros vėjo energijos integravimo į energetikos
tinklą projektų, yra HVDC technologijos branda ir kaina, vėjo
jėgainių parkų, kuriuos rengiamasi prijungti, licencijavimas ir
per reguliavimo institucijas gautinas bendras finansavimas. 3. Anglies
dioksido surinkimas ir saugojimas 3.1. Įvadas Siekiant iki 2050 m. maksimaliai
sumažinti energetikos sistemoje išmetamo anglies dioksido kiekį, daliai
energijos gaminti tebenaudojant iškastinį kurą, būtina diegti
anglies dioksido surinkimo ir saugojimo (CCS) technologijas. Siekiant, kad CCS
technologijos iki dešimtmečio pabaigos taptų perspektyvios komerciniu
požiūriu, EEPEG lėšomis remiami parodomieji integruoti CCS projektai.
Pagal šią programą energijos gamybos sektoriaus projektams buvo
skirta 1 mlrd. EUR vertės finansinė parama, iš jos iki
2013 m. birželio mėn. paramos gavėjams jau buvo išmokėta
399,5 mln. EUR. Integruoti CCS projektai – naujas technologinis
iššūkis ir, norint vykdyti tokius parodomuosius projektus, reikia
įveikti įvairius techninius, ekonominius ir reguliavimo sunkumus.
Šiuos projektus koordinuoja gamyklos arba energetikos bendrovės. Kiti
paramos gavėjai – energijos perdavimo bendrovės, įrangos tiekėjai
ir mokslinių tyrimų institutai. 3.2. Padaryta pažanga Iš pradžių pagal EEPEG buvo remti šeši
CCS projektai (Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Italijos,
Nyderlandų, Lenkijos ir Ispanijos). Vokietijos (Jenšvaldės) projektas
rengėjo prašymu 2012 m. vasario 5 d. buvo nutrauktas dėl
reguliavimo sistemos CO2 saugojimo srityje nebuvimo ir dėl
problemų, susijusių su visuomenės pritarimu. Projekto
rengėjas tuo metu nusprendė, kad, atsižvelgiant į tai, kad CCS
direktyva nebuvo perkelta į Vokietijos teisę, būtų
buvę neįmanoma per projekto trukmės laikotarpį gauti
reikiamų CO2 saugojimo leidimų. Lenkijos (Belchatuvo) projektas rengėjo
prašymu 2013 m. gegužės 6 d. buvo nutrauktas, nes nebuvo
parengtas realus planas, kaip gauti trūkstamą projektui reikiamą
finansavimą, taip pat dėl techninės rizikos ir dėl to, kad
valstybė narė nesugebėjo laiku perkelti CCS direktyvos į
nacionalinę teisę, todėl nebuvo tinkamos CO2
saugojimo teisinės sistemos, taip pat būta problemų,
susijusių su visuomenės pritarimu CO2 saugojimui. Italijos (Porto Tolės) projektas rengėjo
prašymu 2013 m. rugpjūčio 11 d. buvo nutrauktas dėl
neišsprendžiamų vėlavimo vykdyti projektą problemų,
kilusių dėl Italijos Nacionalinės Tarybos sprendimo panaikinti
aplinkosaugos leidimą Porto Tolės jėgainei. Be to, projekto
rengėjo manymu, nebuvo jokios vilties gauti trūkstamą projektui
reikiamą finansavimą. Vis dėlto projekto rengėjas neketina
nutraukti visos su CCS susijusios veiklos – su įvairiais CCS aspektais
susijusius darbus jis tęs bandomojoje Brindizio jėgainėje. Su likusiais trimis projektais susiję
galutiniai investavimo sprendimai dar nepriimti. Komisija yra tvirtai
įsipareigojusi padėti sėkmingai įgyvendinti visus likusius
projektus. Toliau aprašoma dabartinė šių
projektų padėtis. Jungtinės Karalystės (Dono
slėnio) projekto rengėjai įsipareigoję tęsti
projektą ir siekia užsitikrinti operatyvinę paramą pagal šiuo
metu rengiamą Jungtinės Karalystės susitarimo dėl
skirtumų schemą. Įgyvendinus šį projektą būtų
sudaryta galimybė užtikrinti sąveiką su vienu iš projektų,
Jungtinės Karalystės vyriausybės įtrauktų į
galutinį sąrašą projektų, remtinų vykdant
Jungtinės Karalystės CCS komercializacijos konkursą. Olandijos projektas (ROAD) labiausiai
pasistūmėjęs į priekį, ir dėl jo jau gali
būti priimtas galutinis investavimo sprendimas, jei tik bus gauta
papildomų lėšų daugiausia dėl mažos anglies dioksido kainos
padidėjusioms projekto išlaidoms padengti. Šiuo metu diskutuojama su
papildomais investuotojais, siekiant per 2013 m. gauti trūkstamą
projektui reikiamą finansavimą. Su Ispanijos (Kompostilijos) projektu
susijęs EEPEG veiksmas, kaip ir planuota, bus užbaigtas 2013 m.
spalio mėn. Iki to laiko pradės veikti trys bandomosios
jėgainės, kuriose naudojamos CO2 surinkimo, transportavimo
ir saugojimo technologijos, ir sudaryta labai naudinga galimybė išbandyti
visos CCS vertės grandinės veikimą. Kitas galimas žingsnis
įgyvendinant šį projektą, be EEPEG veiksmo, galėtų
būti parodomoji integruota pramoninio masto CCS jėgainė, tiesa,
tokiai jėgainei pastatyti reikėtų gauti papildomų
lėšų. 3.3. Išvados Nepaisant tinkamos pažangos, padarytos
rengiantis diegti CO2 surinkimo, transportavimo ir saugojimo
technologijas, faktinis daugumos CCS projektų įgyvendinimas išlieka
abejotinas. Įgyvendinti šiuos projektus ir toliau labai trukdo
visuomenės pasipriešinimas CO2 saugojimui sausumoje. Reikiamos
investicijos ir veiklos išlaidos labai didelės, ir, kaip jau žinoma nuo
pat šios programos pradžios, pagal EEPEG teikiamas finansavimas tėra
paskata imtis projektų, tačiau vien jo nepakanka visoms papildomoms
išlaidoms, susijusioms su CCS technologijų naudojimu jėgainėse,
padengti. Vis dar nėra visiškai išnaudojama galimybė šį
finansavimą derinti su finansavimu pagal NER300 ir Regioninio fondo
programas. Be to, bendrovėms nepavyko įveikti visų
techninių sunkumų, taip pat daugeliu atvejų nebuvo laiku gauti
reikiami leidimai. Dabartinės anglies dioksido kainos labai mažos,
todėl nesant jokių kitų teisinių apribojimų ar
paskatų, ekonominės veiklos vykdytojams neapsimoka investuoti į
CCS. 2013 m. kovo 27 d. komunikatu
dėl anglies dioksido surinkimo ir saugojimo Europoje ateities
perspektyvų[11]
siekiama atnaujinti CCS darbotvarkę ir pradėti diskusiją apie
tai, kaip geriausiai paskatinti CCS technologijų demonstravimą,
diegimą ir investicijas. Atsižvelgdama į atsiliepimus, gautus per
šiuo metu vykdomą konsultaciją, išsamią CCS direktyvos
perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo
valstybėse narėse analizę ir į savo darbo kuriant klimato
ir energetikos sistemą po 2030 m. patirtį, Komisija apsvarstys
poreikį prireikus parengti pasiūlymų, susijusių su
artimiausiu, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais. CCS direktyvoje numatyta anglies dioksido
surinkimo, transportavimo ir saugojimo teisinė sistema. Iki perkėlimo
į nacionalinę teisę termino – 2011 m. birželio mėn. –
tik kelios valstybės narės pranešė apie visišką arba
dalinį direktyvos perkėlimą. Ilgainiui padėtis
pagerėjo, ir šiuo metu apie direktyvos perkėlimo į
nacionalinę teisę priemones Komisijai nepranešė tik viena
valstybė narė. Nors dauguma valstybių narių, kuriose siūloma
vykdyti CCS parodomuosius projektus, baigė perkelti direktyvą į
nacionalinę teisę, kai kurios valstybės narės draudžia
saugoti CO2 savo teritorijose arba taiko apribojimus. Tai bus atidžiai
išnagrinėta atliekant išsamią CCS direktyvos perkėlimo į nacionalinę
teisę ir įgyvendinimo valstybėse narėse analizę. Dėl artimiausio laikotarpio pasakytina,
kad balandžio 3 d. paskelbtu antruoju kvietimu teikti paraiškas pagal
NER300 programą suteikiama papildoma galimybė pagerinti dabartines
CCS technologijų demonstravimo Europoje perspektyvas. Dėl EEPEG Komisija įvertins šiuo
metu vykdomos konsultacijos ir antrojo kvietimo teikti paraiškas pagal NER300
programą (gauta tik viena CCS projekto finansavimo paraiška) rezultatus ir
padarys atitinkamas išvadas dėl likusių EEPEG CCS
parodomųjų projektų ateities. III. EUROPOS
EFEKTYVAUS ENERGIJOS VARTOJIMO FONDAS (EEE-F) 1. Įvadas Kaip reikalaujama EEPEG pakeitimų
reglamente, į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą,
pridedamą prie šios ataskaitos, įtraukta tarpinio vertinimo
ataskaita, kurioje pateikiama informacija apie finansinių priemonių
(EEE-F, techninės pagalbos ir informuotumo didinimo veiklos)
padėtį. Atlikus vertinimą paaiškėjo, kad
pasiekta pirmų neblogų rezultatų, ir fondo perspektyvos
pakankamai geros. Iki šiol patvirtinti šeši projektai ir
pasirašius atitinkamus susitarimus iš viso paskirta apie
79,2 mln. EUR. Be to, turint omenyje planuojamus geriausiai
parengtus projektus, galimos dar 114 mln. EUR vertės
investicijos. Todėl tikimasi, kad, nors ir su tam tikrais
sunkumais, investicijoms bus paskirtas visas ES įnašas. Techninės pagalbos srityje buvo
patvirtinti aštuoni prašymai, kurių bendra vertė –
6,3 mln. EUR. 2. Pagrindiniai
tarpinio vertinimo rezultatai Reglamento tikslų įgyvendinimas Pirmas pakeitimų reglamento tikslas buvo
įsteigti specializuotą investicijų fondą, kad teikiant iš
jo papildomus įnašus būtų perskirstyti nepanaudoti EEPEG
asignavimai. To buvo pasiekta padedant Europos investicijų bankui, kuriam
buvo pavesta įsteigti šį fondą ir valdyti ES įnašą. Antras EEE-F tikslas buvo sudaryti palankesnes
sąlygas finansuoti investicijas į energijos vartojimo efektyvumą
(portfelio dalis – 70 proc.), atsinaujinančiųjų
išteklių energiją (20 proc.) ir netaršų miesto
transportą (10 proc.). Taigi šio fondo paskirtis visų pirma yra
mažinti specifines finansines ir nefinansines energijos vartojimo efektyvumo
kliūtis, tokias kaip sandorių išlaidos, nenuoseklios ir
nedidelės investicijos, ribotos galimybės gauti paskolą,
sudėtingos susitarimų struktūros, menkas investuotojų
pasitikėjimas ir projektų rengėjų pajėgumų stoka. Siekiant šio tikslo, fondo lėšomis
remiamas patikimos energijos vartojimo efektyvumo rinkos kūrimas –
teikiamas nestandartinis projektų finansavimas[12] ir specialūs finansiniai
produktai (ir skolos, ir nuosavybės)[13],
kuriais visų pirma remiamos sutartys dėl energijos vartojimo
efektyvumo. Siekiant spręsti finansavimo stokos ir
investuotojų nenoro rizikuoti problemas, EEE-F buvo įsteigtas kaip
kelių lygmenų fondas su trijų klasių akcijomis. ES
investavo į C klasės subordinuotas akcijas, prisiimdama pirmuosius
nuostolius ir didžiąją dalį rizikos, kad pritrauktų
papildomų investuotojų, įskaitant privačius investuotojus. EEE-F taip pat yra pavyzdys, kuriuo galima
vadovautis kuriant naujoviškas finansines priemones, kurias taikant
būtų investuojama į ekonomiškai efektyvius ir gerai parengtus
tvariosios energetikos projektus (kurių grąžos laikotarpis ne
ilgesnis nei 20 metų) ir pritraukiamas privatus kapitalas, kartu parodant
už šių investicijų slypinčias verslo galimybes ir sukaupiant
patikimų duomenų apie pasiektus rezultatus.
Ekonominis efektyvumas Preliminariame 2013 m. biudžete numatytos
administracinės išlaidos sudaro 1,48 mln. EUR, o asignavimai
investicijoms – 160 mln. EUR. Tiksliau, jei šios sumos bus
panaudotos, vienam administracinių išlaidų eurui teks apie 108 eurai
investicijų. Atliekant šiuos skaičiavimus neatsižvelgta į
pajamas, susijusias su palūkanų norma ir pagrindine kompensacija
(2012 m. – 21 804 EUR), kurios visų pirma skiriamos EEE-F
administracinėms išlaidoms padengti.
Papildomumas EEE-F papildomumą įrodo tai, kad
naudojant jį teikiamas ilgalaikis finansavimas, skatinamos kartotinį
poveikį turinčios rinkos principais pagrįstos ir kokybiškos
investicijos, o atrenkant projektus išlaikomas tolygus geografinis
pasiskirstymas. Šio fondo techninės pagalbos
priemonėmis veiksmingai sprendžiamos projektų rengėjų
pajėgumų stokos problemos ir šalinamos administracinės
kliūtys, trukdančios formuoti didesnius projektus, kad būtų
sukurta kritinė masė. Įsteigus šį fondą ir atlikus
pirmuosius veiksmus, buvo padidintas informuotumas apie verslo galimybes
energijos vartojimo efektyvumo srityje ir apie naujovišką projektų
finansavimą – taip buvo paskatintas privataus sektoriaus ir finansų
įstaigų susidomėjimas.
Sverto poveikis Programų lygmeniu ES įnašas
(125 mln. EUR) buvo papildytas daugiau nei dvigubai didesne
investuotojų įsipareigojimų suma (140 mln. EUR).
Kiekvienam projektams finansuoti ES skiriamam 100 eurų tenka daugiau nei
110 kitų investuotojų skiriamų eurų, todėl sverto
poveikio vertė yra daugiau nei 2. Žinoma, ateityje pageidautina sulaukti
daugiau investuotojų, tačiau to nebus tol, kol EEE-F nesukaups
įtikinamų duomenų apie pasiektus rezultatus.
Patikimas finansų valdymas EEE-F finansų valdymas pagrįstas
Europos Komisijos ir EIB nustatytomis investavimo gairėmis ir principais
ir atitinka aukštus bankininkystės standartus, kurie stebimi ir vertinami
įvairiuose investavimo etapuose. Investicijų valdytojas („Deutsche Bank“)
rengia mėnesines investicijų portfelio ataskaitas, ketvirčio
ataskaitas ir metinius verslo planus, kuriuose nustatomi metiniai tikslai ir
prognozuojamas poveikis EEE-F balansui. Komisija užtikrina nuolatinį EEE-F
stebėjimą darbiniu lygiu ir jos atstovams dalyvaujant EEE-F stebėtojų
tarybos ir valdybos veikloje. Komisija taip pat atsako už investicijų
valdytojo parengtų techninės pagalbos prašymų tvirtinimą.
3. Pagrindinės išvados Darbo su EEE-F patirtis padėjo suprasti
energijos vartojimo efektyvumo rinkos varomąsias jėgas ir daryti
išvadą, kad: ·
finansavimo priemonės tvarios energetikos
srityje turi būti lanksčios ir atitikti vietinės rinkos
poreikius; ·
pajėgumo skatinti ir finansuoti investicijas
į energijos vartojimo efektyvumą stoka gali būti veiksmingai
pašalinta padedant plėtoti projektus ir taip sudarant sąlygas
sukaupti patikimų duomenų apie investicijų į energijos
vartojimo efektyvumą poveikį – tai stiprintų šio sektoriaus
patikimumą ir didintų investuotojų pasitikėjimą; ·
ES lygmens priemonėmis turėtų
būti siekiama šalinti bendras kliūtis, rinkos nepakankamumą ir
finansų krizės padarinius – jomis turėtų būti
papildomos taikomos nacionalinės ar regioninės schemos vengiant
dubliavimosi ir užtikrinant, kad nebūtų išstumiamos privačios
investicijos; ·
siekiant įveikti rinkos susiskaidymą,
būtina telkti paklausą jungiant atskirus projektus į didesnius,
dirbti pasitelkus finansinius tarpininkus ir teikti garantijas; Iš esmės atlikus vertinimą
paaiškėjo, kad pasiekta pirmų neblogų rezultatų, ir fondo
perspektyvos pakankamai geros. Šiuo metu didinti ES įnašą
netikslinga, be kita ko, dėl to, kad dalis lėšų dar nepaskirta.
Tačiau panaudojus šią sumą, ir fondui pasiekus brandos
etapą ir tapus iš tiesų patraukliu rinkai, būtų galima
apsvarstyti papildomų įnašų galimybę su sąlyga, kad
būtų smarkiai padidėjęs sverto poveikis.
IV. VIEŠIEJI PIRKIMAI Atsižvelgdama į Audito Rūmų
pastabas dėl klaidų, daromų vykdant EEPEG projektų
viešųjų pirkimų procedūras, Komisija nusprendė imtis
metodiškų veiksmų ir 2012 m. pabaigoje išsiuntė 59
projektų rengėjams (vykdantiems 61 projektą) išsamų
klausimyną, kuriuo siekta surinkti informaciją apie
sutarčių sudarymo procedūras, kurias jie taikė
įgyvendinami veiksmą. Atliktos analizės rezultatai aiškiai
parodė, kad EEPEG projektų paramos gavėjai iš esmės gerai žinojo
savo vietą viešųjų pirkimų procedūrose ir
sutarčių sudarymo taisykles. Tikimasi, kad Komisijos vykdomi
metodiški EEPEG paramos gavėjų informuotumo didinimo veiksmai
padės išvengti tolesnių viešųjų pirkimų
procedūrų trūkumų (iki šiol nustatyti trūkumai
neturėjo neigiamo poveikio EEPEG įgyvendinimui). [1] 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 663/2009 dėl ekonomikos gaivinimo,
teikiant Bendrijos finansinę paramą energetikos srities projektams,
programos sukūrimo (OL L 200, 2009 7 31, p. 39). [2] 2010 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1233/2010, kuriuo iš dalies keičiamas
Reglamentas (EB) Nr. 663/2009 (OL L 346, 2010 12 30,
p. 5). [3] 2010 m. spalio 20 d. Reglamentas (EB)
Nr. 994/2010, OL L 295, 2010 11 12. [4] http://ec.europa.eu/energy/evaluations/doc/2011_eepr_mid_term_evaluation.pdf. [5] OL L 115, 2013 4 25, p. 39. [6] Pasiūlymas dėl Europos
Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros
tinklų priemonė, COM(2011) 665. [7] http://ec.europa.eu/energy/coal/ccs_en.htm. [8] http://ec.europa.eu/energy/coal/ccs_en.htm. [9] Pirmąjį bendros svarbos projektų
sąrašą Komisija priėmė 2013 m. spalio 14 d.
deleguotuoju reglamentu. [10] Direktyvos 2009/72/EB ir 2009/73/EB, kuriomis nustatomos
elektros energijos vidaus rinkos ir dujų vidaus rinkos bendrosios
taisyklės. [11] COM(2013) 180 final. [12] Projekto
finansavimas grindžiamas projekto grynųjų pinigų srautais, o ne
jo rėmėjų balansais – taip nustatomi pačių energijos
vartojimo efektyvumo projektų vertės ir rizikos vertinimo kriterijai. [13] Pavyzdžiui,
pirmaeilės ir subordinuotosios skolos, tarpinio pobūdžio
priemonės, garantijos, nuosavybės priemonės, išperkamosios
nuomos struktūros ir forfeitingas. EEE-F neteikia dotacijų ar
nesubsidijuoja palūkanų normų (neteikia lengvatinių
paskolų), nes šios finansinės paskatos nelaikomos tinkamomis
projektams, kuriuos įgyvendinant gaunama pakankamai pajamų. Bendra atliktų EEPEG projektams skirtų mokėjimų suma (EUR) 2013 m. birželio 30 d. BL || Metai || Iš viso Jungiamosios linijos || 2010 || 360 855 255,05 || 2011 || 224 169 430,99 || 2012 || 129 624 008,68 || 2013 || 67 763 843,57 Bendra suma || || 782 412 537,72 CCS || 2010 || 193 746 614,74 || 2011 || 192 027 188,76 || 2012 || 37 119 607,39 || 2013 || 19 405 061,13 -42 735 826 Bendra suma || || 399 562 646,02 JŪROS VĖJO ENERGIJA || 2010 || 146 307 027,84 || 2011 || 41 300 324,67 || 2012 || 15 648 927,94 || 2013 || 804 463,30 Bendra suma || || 204 060 743,75 || 2011 || 30 000 000,00 || 2012 || 934 251,15 Efektyvaus energijos vartojimo fondas || || 30 934 251,15 Bendra suma || || 1 416 970 178,64