52008DC0031

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 29.2008

KOM(2008) 31 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

Vartotojams teikiamos bendrosios rinkos naudos stebėsena: vartotojų rinkų rezultatų suvestinė

{SEK(2008) 87}

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

Vartotojams teikiamos bendrosios rinkos naudos stebėsena: vartotojų rinkų rezultatų suvestinė(Tekstas svarbus EEE)

1. ĮžANGA

1. Viena iš Komisijos komunikato dėl bendrosios rinkos peržiūros pagrindinių išvadų – rinka turėtų geriau reaguoti į piliečių lūkesčius ir jiems rūpimus klausimus bei lanksčiau spręsti globalizacijos keliamas problemas. Dėl to reikėtų daugiau dėmesio skirti ne vien tik teisinėms priemonėms, bet ir galutiniams rezultatams, kurie turi poveikio ES piliečiams. Reikėtų, kad vykdoma politika būtų labiau paremta duomenimis ir labiau orientuota į rezultatus. Geresnė piliečiams teikiamos naudos stebėsena ir vertinimas – tai Komisijos prioritetas, kad būtų galima pereiti prie kito bendrosios rinkos etapo. Geresnė stebėsena svarbi, nes padės geriau plėtoti politiką ir vykdyti reglamentavimo veiklą, pati stebėsena taip pat leidžia parodyti piliečiams, kad atsižvelgiama į jiems susirūpinimą keliančius klausimus.

2. Dauguma piliečių kasdien susiduria su bendrąja rinka būtent kaip vartotojai. Todėl jų kaip vartotojų patirtis turi įtakos jų požiūriui į bendrąją rinką ir į visą Europos Sąjungą. Galutinis visos bendrosios rinkos politikos tikslas – pasiekti vartotojams naudingesnių rezultatų, kurie parodo, kaip sėkmingai plėtojama ši politika. Vis labiau į vartotoją orientuotoje globalizuotoje ekonomikoje bendroji rinka, kuri veiksmingiau reaguoja į vartotojų poreikius, irgi padeda siekti, kad ekonomika būtų grindžiama naujovėmis ir būtų konkurencinga.

3. Bendroji rinka nėra vien tik ekonominis projektas – ji užtikrina ir tam tikrus socialinius standartus. Panašiai ir vartotojų interesų nereikėtų apibrėžti atsižvelgiant vien tik į ekonominį našumą. Piliečiai tikisi, kad bendrosios rinkos politika leis pasiekti socialiniu požiūriu priimtinų rezultatų, nors dėl jų kartais sumažės ekonominis našumas. Pavyzdžiui, kadangi rūpinamasi žmonių sveikata, aplinka ir sauga, vartojimo gaminiai griežtai reglamentuojami. Taip pat sutariama, kad kai kurių būtinųjų komercinių paslaugų, kurios yra labai svarbios ekonominei ir socialinei įtraukčiai, prieinamumas turėtų būti užtikrinamas visiems asmenims, nepaisant jų gyvenamosios vietos. Todėl šioje rezultatų suvestinėje sąvoką „netinkamas rinkos veikimas“ reikėtų laikyti apimančia neveiksmingą išteklių paskirstymą ir nesugebėjimą pasiekti šių rezultatų.

4. Tačiau šiuo metu iš esmės neturima duomenų apie bendrosios rinkos naudą vartotojams. Todėl įgyvendinant naują Komisijos metodą svarbu nustatyti rodiklius, leidžiančius geriau stebėti bendrosios rinkos aspektus, susijusius su paklausa. Rezultatų suvestinė padės atlikti bendrą stebėseną – bus bandoma nustatyti atvejus, kai netinkamo rinkos veikimo požymiai yra susiję su nepatenkinama vartotojų aplinka. Surinkus tokių duomenų bus ne tik lengviau plėtoti geresnę vartotojų politiką – jie bus panaudojami plėtojant visų vartotojams poveikio turinčių sričių politiką taip užtikrinant, kad vartotojų interesai būtų geriau integruoti į visų sričių ES politiką.

2. KODėL SVARBUS STEBėTI, KUO VARTOTOJAMS NAUDINGA BENDROJI RINKA

5. Vartotojų rinkos yra sudėtingos sistemos, kuriose sąveikauja pasiūla ir paklausa, o gamintojų, paslaugų teikėjų, mažmenininkų ir vartotojų elgsena nuolat keičiasi, nes jie reaguoja į gaunamą informaciją. Imliausios naujovėms bendrovės bene daugiausia naujų idėjų semiasi iš vartotojų.

6. Vartotojų rinkų ekonominiai rezultatai jau nebelaikomi vien tik ekonominių operacijų vykdytojų našumo, susijusio su pasiūla, išdava, nors tai yra svarbu siekiant naudos vartotojams. Siekiant užtikrinti rinkų našumą ir labai gerą veikimą, reikalinga veiksminga konkurencijos politika, o kartais ir pasiūlos reglamentavimas, bet vien jų neužtenka. Labiausiai konkurencingumas ir piliečių gerovė didėja dėl našių ir lanksčių vartotojų rinkų, apimančių visus ekonomikos sektorius. Tokioms rinkoms reikalingi išprusę vartotojai, galintys informuotai rinktis bei greitai „apdovanoti“ našiai dirbančius ekonominių operacijų vykdytojus. Rinkos, kurios klaidina vartotojus, nesuteikia jiems aiškumo ar daug galimybių rinktis arba kurių produktų ar paslaugų jie negali gauti, bus mažiau konkurencingos ir padarys daugiau žalos vartotojams, dėl to sumažės visos ekonomikos našumas.

7. Bendrosios rinkos peržiūroje pripažinta, kad būtina vartotojams teikti daugiau naudos ir labiau stengtis skatinti integraciją ir siekti didesnio našumo. Komisijos vartotojų politikos strategijoje[1] tai nustatyta kaip 2007–2013 m. laikotarpio tikslas.

8. Ši rezultatų suvestinė parengta po konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis ir valstybėmis narėmis. Per viešąsias konsultacijas nacionalinės valdžios institucijos, Europos vartotojų centrai, nevyriausybinės organizacijos, pramonės įmonės ir pavieniai asmenys pateikė daugiau kaip 60 atsiliepimų. Daugelis respondentų rezultatų suvestinę[2]vertina palankiai.

3. VARTOTOJų RINKų REZULTATų SUVESTINė

9. Iškyla uždavinys – nustatyti rodiklius, atskleidžiančius tuos vartotojų rinkų aspektus, kurie neatitinka vartotojų poreikių ir kuriems Komisijai reikėtų skirti daugiau dėmesio. Rodikliai turėtų parodyti rinkų sritis, kuriose nepajėgiama maksimaliai padidinti vartotojams naudingų ekonominių rezultatų, ir sritis, kuriose nepasiekiama socialiniu požiūriu svarbių rezultatų.

10. Reikėtų aiškiai atskirti šiuos stebėsenos etapus – tyrimą ir analizę. Tyrimo etapu būtina nustatyti, kurios rinkos gali neatitikti vartotojų poreikių. Atsižvelgiant į tai, kad yra daug rodiklių, kuriuos galima apskaičiuoti visų vartotojų rinkų atvejais, tyrimo tikslais būtina atrinkti ribotą skaičių rodiklių, kurie išreiškia svarbiausias savybes.

11. Analizės etapu reikalingi papildomi duomenys ir moksliniai tyrimai apie konkrečius sektorius. Išsamia analize siekiama suprasti, ar rinkos neatitinka vartotojų poreikių ir kokios to priežastys. Atliekant analizę reikėtų nustatyti, ar rinkos trūkumų atsirado dėl nepakankamos konkurencijos, pažeistų vartotojų galimybių rinktis, skaidrios ir išsamios informacijos trūkumo, prasto sektorių reglamentavimo, vidaus rinkos susiskaidymo arba dėl keleto ar visų šių priežasčių. Nuo šių priežasčių priklausys tinkamiausios tam tikros rinkos problemoms spręsti politikos priemonės. Pvz., konkurencijos politika piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi atvejais, sektorių reglamentavimas siekiant pašalinti tam tikras kliūtis patekti į rinką, vartotojų politika informacijos skaidrumui užtikrinti arba šių priemonių derinys.

12. Todėl daugiau dėmesio skiriant vartotojų rinkų stebėsenai būtų pasiekta trigubos naudos. Pirma, nors problemų kyla ir didmeninės, ir mažmeninės prekybos lygmenimis, kai rinka blogai funkcionuoja, piliečiai tai patiria mažmeninės prekybos lygmeniu. Antra, dėl pažeistų vartotojų galimybių rinktis rinkai veikiant netinkamai padaroma žalos bendram konkurencingumui, nes ištekliai paskirstomi ne taip veiksmingai. Trečia, atsižvelgiant į galutinio vartojimo vietą pridėtinės vertės kūrimo grandinėje, rinkai veikiant netinkamai mažmeninės prekybos lygmeniu tai gali reikšti, kad pirmesnėse grandinės dalyse konkurencija yra nepakankama arba yra kitokio pobūdžio veikimo trūkumų.

13. Rezultatų suvestinė – tai vienas iš pirmųjų darbų atliekant bendrą rinkos stebėseną, kuri buvo pradėta parengus bendrosios rinkos peržiūrą. Ši rinkos stebėsena irgi atliekama dviem etapais: tyrimo ir išsamios analizės. Pirmajame etape siekiama nustatyti sektorius, kurie yra labai svarbūs ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo, namų ūkių vartojimo ir prisitaikymo prie bendrosios rinkos požiūriu ir kurie turi netinkamo rinkos veikimo požymių. Tačiau dėl tinkamų duomenų trūkumo atliekant stebėseną naudotas tik vienas su vartotojais susijęs rodiklis. Kai rezultatų suvestinėje atsiras naujų duomenų apie vartotojus, sektoriaus tyrimo metodika bus pakeista siekiant daugiau dėmesio skirti vartotojų svarbai. Per antrąjį etapą bus atliekamas į rinką orientuotas tyrimo etapu nustatytų sektorių nagrinėjimas. Pasirinkus tyrimui vartotojų rinką, bus atliekama ir vartotojų poreikiais grindžiama analizė.

14. Pirmoje vartotojų rinkų rezultatų suvestinėje nustatyti vartotojų rinkų tyrimui reikalingi rodikliai ir institucinė sistema, kurioje veikia rinkos ir dalyvauja vartotojai. Iš esmės nėra išsamios, suderintos ir palyginamos informacijos apie naudą vartotojams. Šioje pirmoje rezultatų suvestinėje pateikiami turimi duomenys ir siūlomi būdai, kaip užpildyti dideles duomenų spragas.

4. REZULTATų SUVESTINėS STRUKTūRA IR PAGRINDINIAI RODIKLIAI

15. Rengiant ES masto rezultatų suvestinę iškyla ypatingų sunkumų, su kuriais nesusiduriama rengiant nacionalines rezultatų suvestines, bet yra ir tam tikrų privalumų. Rezultatų suvestinėje ne vien tik atliekama atskirų vartotojų rinkų stebėsena, bet ir vertinama ES vartotojų rinkos integracija bei lyginama atskirų valstybių narių vartotojų aplinka. Keletas rodiklių, pvz., teisių gynimo ir teisėsaugos sistemos, vartotojų išprusimas, informacijos skaidrumas ar kliūtys tarpvalstybinei prekybai, yra svarbesni horizontaliajame, o ne sektorių lygmenyje. Rezultatų suvestinėje ši sudėtinga sistema parodoma analizuojant bendrąją rinką trimis aspektais.

16. Pirmas analizės aspektas – tai plataus masto vartotojų rinkų veikimo visuose ekonomikos sektoriuose nagrinėjimas. Bus nustatomi probleminiai sektoriai tolesnei analizei, o taip pat šis nagrinėjimas padės lengviau palyginti rinkas ES mastu. Rodiklių struktūra bus grindžiama COICOP (individualaus vartojimo klasifikavimo pagal tikslą) statistine metodika.

17. Antras analizės aspektas – tai mažmeninės vidaus rinkos integracijos lygis atsižvelgiant į strateginį Komisijos vartotojų politikos tikslą – iki 2013 m. pasiekti, kad vartotojai ir mažmenininkai jaustųsi vienodai saugiai pirkdami savo šalyje ir kitose valstybėse narėse.

18. Trečias analizės aspektas – tai vartotojams sukurta aplinka 27 nacionalinėse rinkose atsižvelgiant į reikalavimų vykdymo užtikrinimą, informaciją, švietimą ir teisių gynimą. Šie rodikliai leidžia palyginti valstybių narių vartotojų politikos sistemas ir institucijas.

19. Vienas rodiklis negali parodyti, kaip vartotojo požiūriu veikia rinka – jos veikimas priklauso nuo įvairių tarpusavyje susijusių kintamųjų. Rinkos rezultatus labiausiai lemia rinkos struktūra ir institucinė bei konkurencinė aplinka. Tačiau tai, kaip vartotojų pasirinkimą lemia ekonominių operacijų vykdytojų elgsena, taip pat turi įtakos rinkos rezultatams. Vartotojų gebėjimas suprasti pasirinkimo galimybes rinkoje turi poveikio sėkmingam rinkos veikimui, net jei ekonominių operacijų vykdytojai yra patikimi, o jų veikla skaidri. Norint vertinti sudėtingus produktus, pvz., gyvybės draudimą ar įrenginius su aukštosiomis technologijomis, gali prireikti specialisto konsultacijos.

20. Šie kintamieji bus matuojami naudojant „objektyvius“ ir „subjektyvius“ duomenis. Nei vieni, nei kiti atskirai paimti duomenys neleidžia susidaryti išsamaus vaizdo. Objektyvūs duomenys parodo tam tikrus rinkos veikimo aspektus, o „subjektyvūs duomenys“ reikalingi vartotojų patirčiai, jų rinkos veikimo vertinimams ir pasitikėjimui perteikti, pastarieji duomenys savo ruožtu turi įtakos ekonominių operacijų vykdytojų elgsenai.

4.1. Vartotojų rinkų tyrimas

21. Svarbiausias vartotojų rinkų savybes gali atskleisti penki pagrindiniai rodikliai, kiekvienas iš jų turi privalumų ir trūkumų. Naudojant kelis rodiklius lengviau sušvelninti jų trūkumus ir susidaryti aiškų vaizdą. Jeigu du arba daugiau rodiklių rodo, kad yra problemų, jų turėtų pakakti tolesnei analizei pagrįsti. Toliau pateikiami penki rodikliai: skundai, kainų lygis, pasitenkinimas, perėjimas prie kitų produktų ar paslaugų ir sauga. Papildomi paaiškinimai ir aiškinamieji duomenys pateikiami priede.

4.1.1. Skundai

22. Duomenys apie vartotojų skundus įvardyti kaip geriausias vartotojų rinkos veikimo rodiklis, jie naudojami kaip svarbiausias rodiklis keliose valstybės narėse ir trečiosiose šalyse. Skirtingose šalyse ir sektoriuose motyvacija teikti skundus skiriasi priklausomai nuo vartotojų teisių gynimo tradicijų ir tikėjimo galima nusiskundimo sėkme, todėl skundų skaičių reikia vertinti atsižvelgiant į kitus rodiklius. Išsamūs ir palyginami ES masto duomenys apie skundus dėl visų sektorių produktų ir paslaugų būtų labai veiksminga priemonė. 2008 m. bus paskelbtas konsultacinis dokumentas, kuriuo siekiama išsiaiškinti visų skundus Europos Sąjungoje nagrinėjančių institucijų nuomonę dėl to, kaip parengti labiau suderintą skundų klasifikavimo sistemą.

4.1.2. Kainų lygis

23. Vartotojams labai rūpi kainos. Todėl būtina stebėti atskirų produktų kainas ir jų pokyčius. Jeigu konkretaus produkto kainų lygis didesnis už palyginamąjį rodiklį, reikėtų nagrinėti to priežastis. Kainos gali būti didesnės dėl paklausos ar sąnaudų struktūros skirtumų. Kainų lygis taip pat gali reikšti, kad vartotojo požiūriu rinkos našumas yra sumažėjęs dėl reglamentavimo sistemos ar dėl konkurencingos aplinkos. Todėl šį rodiklį svarbu nagrinėti kartu su kitais rezultatų suvestinėje naudojamais rodikliais siekiant išsiaiškinti įvairių produktų kainų lygio skirtumų priežastis. Reikėtų toliau dirbti kartu su nacionalinėmis statistikos institucijomis siekiant parengti palyginamus reprezentatyvius duomenis apie kainas ir nustatyti, ar juos reikia derinti pagal esamas statistikos taisykles. Bendrosios rinkos peržiūroje buvo nustatyta, kad tokie duomenys yra reikalingi. Šiuo metu beveik nėra palyginamų duomenų apie kainas, išskyrus keletą išimčių (automobilius, maisto produktus ir kt.).

4.1.3. Pasitenkinimas

24. Kai kuriuos svarbius rinkos veikimo aspektus, pvz., kokybę, pasirinkimo galimybes, skaidrumą ir garantinį aptarnavimą, sunku įvertinti objektyviai. Šiuos rezultatus geriausiai galima nustatyti pagal vartotojų pateiktus šių aspektų vertinimus. Remiantis nusistovėjusiais vartotojų pasitenkinimo nustatymo metodais, kuriuos parengė verslo įmonės, buvo sukurta veiksminga metodika bendram vartotojų pasitenkinimo rodikliui nustatyti. Metodika buvo išbandyta tiriant vienuolika visuotinės svarbos paslaugų. Jos buvo tiriamos tam tikrais laiko intervalais ir lyginamos su kitomis paslaugomis. Vėliau turėtų būti tiriamos ir kitos svarbios vartotojų rinkos.

4.1.4. Perėjimas prie kitų produktų ar paslaugų

25. Šis svarbus vartotojų perėjimo prie kitų produktų ar paslaugų rodiklis parodo vartotojų turimas galimybes rinktis ir jų sugebėjimą naudotis šiomis galimybėmis (priklausomai nuo rinkos skaidrumo, kliūčių pereiti prie kitų produktų ir t. t.). Vartotojų noras pereiti prie kitų produktų ar paslaugų turi didelės įtakos sėkmingam tinklų paslaugų liberalizavimui. Duomenų apie priežastis, dėl kurių vartotojai pereina prie kitų paslaugų, gaunama iš ES masto tyrimų, apimančių ribotą skaičių visuotinės svarbos paslaugų, tokių duomenų turi ir kai kurios valstybės narės. Ateityje bus daugiau dėmesio skiriama šių rodiklių naudojimui tiriant kitas svarbias paslaugas ir nagrinėjant dėl vartotojų perėjimo prie kitų produktų susidarančias sąnaudas ir vertinimus apie tai, ar lengva pereiti prie kitų produktų ar paslaugų.

4.1.5. Sauga

26. Vartojimo prekių ir paslaugų sauga yra svarbus naudos vartotojams rodiklis. Šiuo metu turimi duomenys apie vartojimo prekių ir paslaugų saugą, įvertinamą pagal informaciją apie nelaimingus atsitikimus ir susižalojimus ir naudojantis pranešimo apie pavojingus gaminius sistemomis, yra nepakankami. Reikėtų padidinti duomenų apie nelaimingus atsitikimus ir susižalojimus geografinę aprėptį ir pagerinti šių duomenų palyginamumą, o pranešimuose pateikiamą informaciją reikėtų papildyti (pvz., duomenimis apie rinkos dalį, patikrinimų apimtį ir pan.) siekiant parengti tinkamus vertinimus.

4.2. Mažmeninės vidaus rinkos integracijos vertinimas

27. Šiais rodikliais siekiama įvertinti vidaus rinkos integracijos lygį. Integracijos lygį galima nustatyti pagal duomenis apie mažmenininkų iš kitų valstybių narių skaičių, tiesiogines tarpvalstybines investicijas ir tarpvalstybinę mažmeninę prekybą. ES vidaus prekybos duomenys atskirai neparodo didmeninės ir mažmeninės prekybos apimties. Taigi trūksta objektyvių duomenų apie faktinį tarpvalstybinės prekybos lygį. Šiuo tikslu kaip netiesioginius statistinius duomenis galima naudoti mokėjimų sistemų informaciją. Tuo tarpu reikėtų reguliariai stebėti iš vartotojų ir įmonių tyrimų gaunamus duomenis apie tarpvalstybinę prekybą.

28. Atliekant vertinimų stebėseną ir nustatant pažangos, daromos siekiant tikslo padidinti pasitikėjimą tarpvalstybiniu pirkimu ir pardavimu, lygį taip pat svarbus ir vartotojų bei mažmenininkų požiūris į tokio pobūdžio pirkimą ir pardavimą. Surinkus vartotojų rinkų stebėsenai reikalingų duomenų apie kainas, juos bus galima naudoti rinkos integracijos lygio rodikliui – kainų sklaidai – nustatyti.

29. Svarbūs ir duomenys apie problemas, su kuriomis vartotojai susiduria pirkdami kitose valstybėse narėse. Pateikiami duomenys iš Europos vartotojų centrų tinklo ir iš vartotojų teisių gynimo srityje bendradarbiaujančių teisėsaugos institucijų tinklo, rodantys su kitomis valstybėmis narėmis susijusių prašymų suteikti informacijos, skundų, ginčų ir teisėsaugos institucijų nagrinėtų bylų skaičių.

4.3. Vartotojų aplinkos valstybėse narėse palyginimas

30. Lyginamieji standartai reikalingi siekiant suprasti vartotojų aplinką nacionaliniu lygmeniu, nes ji svarbi nacionalinių rinkų ir integruotos ES rinkos veikimui. Bendrosios rinkos peržiūroje nustatyta, kad svarbiausias prioritetas yra teisės aktų vykdymo užtikrinimas . Teisėsaugos sistemų kokybė – labai svarbus nacionalinių rinkų būklės rodiklis saugos ar ekonominiu požiūriu. Teisinių reikalavimų laikymosi ir pasitikėjimo teisėsaugos institucijomis rodiklis atskleidžia vieną aspektą. Kiti rodikliai – tai teisės aktų vykdymui užtikrinti panaudoti ištekliai ir pasiekti rezultatai (inspektoriai, atlikti patikrinimai). Panašiai vartotojų turimų teisių gynimo priemonių (per teismus ir kitas ginčų sprendimo institucijas) rodiklį reikėtų nustatyti pagal vartotojų pateiktus vertinimus ir objektyvius duomenis apie išnagrinėtas bylas. Nors ir yra duomenų apie vartotojų vertinimus, reikėtų surinkti papildomų duomenų bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis.

31. Nepriklausomos vartotojų organizacijos atlieka svarbų vaidmenį užtikrindamos, kad rinkos veiktų efektyviai – atliekami palyginamieji produktų tyrimai ir nustatomi netinkamo rinkos veikimo atvejai. Todėl svarbūs yra rodikliai, parodantys nacionalinių vartotojų organizacijų galią atsižvelgiant į jų išteklius ir vartotojų pasitikėjimo jomis laipsnį.

32. Vartotojų išprusimo rodikliai, visų pirma vartotojų išsilavinimo, žinių, supratimo lygis, vartotojų raštingumas (įgūdžiai), informuotumas ir gebėjimas apginti savo teises, yra svarbūs siekiant suprasti atskiras nacionalines rinkas ir nustatyti geriausią patirtį. Šiuo metu turima gana nedaug palyginamų šios srities duomenų iš visų ES šalių.

4.4. Analizės etapo tyrimai

33. Penki vartotojų rinkų rodikliai suteiks daug informacijos apie konkrečių rinkų veikimą. Tačiau analizės etapu atliekant rinkų tyrimus reikės surinkti visus duomenis, reikalingus netinkamo rinkų veikimo priežastims geriau suprasti. Duomenys, renkami vidaus rinkos integracijai įvertinti ir nacionalinės politikos priemonėms palyginti, taip pat turėtų padėti paaiškinti, kodėl tinkamai neveikia konkrečios rinkos.

34. Rezultatų suvestinėje atsiradus įrodymams, kad rinkos susiduria su problemomis, gali prireikti atlikti atskirų rinkų horizontaliąją analizę. Panašiai, nacionalinio lygmens rodiklių analizė gali padėti nacionalinėms institucijoms arba vartotojų organizacijoms nustatyti konkrečias problemas savo šalyje ir atlikti tolesnę analizę.

35. Toliau nurodomi temų pavyzdžiai, kuriuos reikėtų išsamiau ištirti analizės etapu.

- Vartotojų išprusimas. Atsižvelgiant į tai, kad vartotojų gebėjimas suprasti savo pasirinkimo galimybes skiriasi priklausomai nuo rinkos pobūdžio, gali prireikti mokslinių tyrimų apie tai, kaip vartotojai suvokia siūlomus produktus.

- Žala vartotojams. Gali prireikti mokslinių tyrimų apie vartotojų gebėjimą veiksmingai pasirinkti.

- Importo kainų ir vartojimo kainų santykio pokyčiai.

- Teisiniai rodikliai tais atvejais, kai teisės aktuose numatomi konkretūs vartotojams naudingi rezultatai.

- Teisinių reikalavimų laikymosi lygis, nustatomas už reikalavimų vykdymo užtikrinimą atsakingoms institucijoms atliekant netikėtus patikrinimus ir taikant kitas priemones.

- Kokybė. Tokie duomenys dažniausiai priklauso nuo konkrečios rinkos, bet jie atskleidžia svarbius aspektus, kurių neparodo pasitenkinimo ir saugos rodikliai, pvz., inovacijų diegimo lygį, sveikatą ir aplinką.

- Paslaugų, ypač svarbiausių, prieinamumas ir įperkamumas.

- Sąveikumas – sistemos ar produkto gebėjimas veikti kartu su kitomis sistemomis ar produktais, kai vartotojui tam nereikia dėti specialių pastangų.

4.5. Tolesnis rezultatų suvestinės rengimas

36. Atsižvelgiant į tai, kad šioje rezultatų suvestinėje trūksta daug duomenų, dar neįmanoma pasinaudoti visomis jos teikiamomis galimybėmis. Ilgainiui užbaigta rezultatų suvestinė leis Komisijai:

- nustatyti, kurios rinkos veikia netinkamai ir dėl to neteikia pakankamai naudos vartotojams, ir kurių rinkų išsamią analizę reikia atlikti. Atlikus šią analizę galėtų būti pateikta rekomendacijų dėl konkrečios (konkurencijos, vartotojų, sektorių reguliavimo ir kt.) politikos;

- parodyti, kuriuos horizontaliuosius vartotojų klausimus reikėtų plačiau analizuoti, ypač kalbant apie Europos ir (arba) nacionalinius teisės aktus, susijusius su vartotojais;

- parodyti pažangą, daromą siekiant Komisijos vartotojų politikos tikslų – sukurti integruotą mažmeninę vidaus rinką ir užtikrinti, kad vartotojai jaustųsi saugūs;

- palyginti valstybių narių pasiekimus gerinant vartotojų aplinką.

5. IšVADOS

37. Vartotojų rinkų rezultatų suvestine papildoma bendroji rinkų stebėsena, kurią vykdo Komisija, atsižvelgdama į bendrosios rinkos peržiūrą. Rezultatų suvestinė gali padėti toliau nagrinėti su vartotojais susijusius aspektus.

38. Ši pirmoji rezultatų suvestinė nėra pakankamai išsami. Turimų duomenų apie rodiklius nepakanka – dauguma turimų rodiklių atspindi labai mažą skaičių sektorių, ne visada turima duomenų apie visas valstybes nares ir juos ne visada įmanoma palyginti.

39. Dauguma pirmoje rezultatų suvestinėje pateiktų lentelių ir grafikų pagrįsti vartotojų politikos srities duomenimis, surinktais iš tyrimų ar bendradarbiaujant su suinteresuotosiomis šalimis iš įvairių valstybių narių. Nėra pakankamai duomenų apie vartotojams poveikio turinčios kitų sričių ES politikos rezultatus, kurie naudingi vartotojams, išskyrus tų sričių, kuriose vykdoma ES politika yra iš dalies susijusi su rinkomis, duomenis, pvz., duomenis apie telekomunikacijų kainas ir transporto saugą.

40. Kadangi turima duomenų tik apie nedidelį skaičių sektorių, jų nepakanka, kad būtų galima nustatyti, kurios rinkos veikia geriau už kitas. Dėl to pirmoje rezultatų suvestinėje informacija pateikiama pagal rodiklius, o ne pagal sektorius. Nors pirmoje rezultatų suvestinėje daugiausia dėmesio skiriama paslaugoms, į būsimas rezultatų suvestines bus įtraukiama daugiau informacijos apie prekių rinkas.

41. ES mažmeninė vidaus rinka dar nėra integruota. Europos vartotojai vis dar linkę pirkti prekes arba užsisakyti paslaugų savo šalyse. Nors yra keletas struktūrinių kliūčių, pvz., kalba ar vartotojų teisių gynimo teisės aktai, jų neigiama įtaka nėra vienoda visose šalyse. Kaip ir galima tikėtis, mažų centrinių šalių vartotojai paprastai daugiau perka iš užsienio tiekėjų, palyginti su periferinių šalių vartotojais.

42. Atskirose valstybėse narėse vartotojų aplinka daugeliu aspektų labai skiriasi. Įvairiose Europos šalyse pasitikėjimas nacionaline vartotojų teisių gynimo sistema, vartotojų reikalus nagrinėjančiomis nacionalinėmis institucijomis, nepriklausomomis vartotojų organizacijomis arba paslaugų ar produktų teikėjais, kad bus apgintos vartotojų teises, svyruoja nuo 30 % iki 80 %. Manoma, kad kai kuriose šalyse lengviau spręsti ginčus negu kitose. Be to, yra reikšmingų informacijos supratimo lygio bei vartotojų organizacijų iš valstybės gaunamų lėšų dydžio skirtumų.

43. Galiausiai, ši pirmoji rezultatų suvestinė rodo, kad būtina kaupti naujus duomenų rinkinius ir naują informaciją būsimoms rezultatų suvestinėms. Duomenys bus renkami bendradarbiaujant su atskirų valstybių narių suinteresuotosiomis šalimis, pvz., vartotojų reikalus nagrinėjančiomis institucijomis, pramonės institucijomis, vartotojų asociacijomis ir statistikos tarnybomis. Bus ypač stengiamasi surinkti duomenų apie visas 27 valstybes nares, įskaitant Bulgariją ir Rumuniją, kurių duomenų dažnai trūksta. Toliau bus nedelsiant vykdomi šie veiksmai :

- bendradarbiaujant su Eurostatu ir nacionalinėmis statistikos tarnybomis renkami palyginami duomenys apie daugelio produktų kainas;

- rengiama visoms valstybėms narėms skirta darnesnio skundų klasifikavimo sistema;

- keičiama vartotojų pasitenkinimo tyrimo metodika ir atliekami vartotojų pasitenkinimo tyrimai papildomuose sektoriuose;

- toliau rengiami rodikliai, o rezultatų suvestinė integruojama į rinkos stebėsenos sistemą ir bendrosios rinkos rezultatų suvestinę. Būsimoje vidaus rinkos rezultatų suvestinėje bus pateikiami ekonominės veiklos rezultatų, konkurencijos, rinkos integracijos, inovacijų diegimo ir bendrai piliečiams tenkančios naudos rodikliai.

44. Perėjimas nuo politikos formavimo metodo, orientuoto į priemonių taikymą, prie metodo, orientuoto į rezultatus, daugiausia dėmesio skiriant rezultatams, kurie naudingi vartotojams, yra ambicingas ir tam reikia, kad politikos formuotojų darbas reikšmingai pasikeistų. Norėdami įgyvendinti pirmiau nustatytą programą politikos formuotojai ir suinteresuotosios šalus turės įdėti daug pastangų. Galutinis rezultatas būtų geresnis ir paprastesnis reglamentavimas bei piliečių lūkesčius galinčios patenkinti rinkos.

[1] KOM(2007) 99, 2007 3 13.

[2] Atsiliepimų santrauką galima rasti internete adresu http://ec.europa.eu/consumers/consultations/consultations_en.htm