(1)

2014 m. kovo 17 d. Taryba priėmė Sprendimą 2014/145/BUSP (1);

(2)

Sąjunga ir toliau tvirtai remia Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą;

(3)

2021 m. birželio 24–25 d. išvadose Europos Vadovų Taryba paragino Rusiją visiškai prisiimti atsakomybę užtikrinant visapusišką Minsko susitarimų įgyvendinimą, nes tai yra pagrindinė bet kokio esminio Sąjungos pozicijos pokyčio sąlyga. Ji pabrėžė, kad Sąjunga ir jos valstybės narės turi ryžtingai ir koordinuotai reaguoti į bet kokią tolesnę Rusijos piktavališką, neteisėtą ir ardomąją veiklą, visapusiškai pasinaudodamos visomis turimomis Sąjungos priemonėmis ir užtikrindamos veiksmų koordinavimą su partneriais. Tuo tikslu Europos Vadovų Taryba taip pat paprašė Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis) pasiūlyti papildomų ribojamųjų priemonių, įskaitant ekonomines sankcijas, galimybių;

(4)

2021 m. gruodžio 16 d. išvadose Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad Rusija turi skubiai sumažinti įtampą, susidariusią dėl karinių pajėgų telkimo prie jos sienos su Ukraina ir agresyvios retorikos. Ji pakartojo visapusiškai remianti Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Ragindama dėti diplomatines pastangas ir remdama Normandijos formatą siekiant užtikrinti visišką Minsko susitarimų įgyvendinimą, Europos Vadovų Taryba pareiškė, kad bet kokia tolesnė karinė agresija prieš Ukrainą, kaip atsaką, sukels didžiulių padarinių ir to kaina bus didelė, įskaitant su partneriais koordinuojamas ribojamąsias priemones;

(5)

2022 m. sausio 24 d. Taryba patvirtino išvadas, kuriose pasmerkė Rusijos prieš Ukrainą nuolat vykdomus agresyvius veiksmus bei grasinimus ir paragino Rusiją deeskaluoti padėtį, laikytis tarptautinės teisės ir konstruktyviai dalyvauti dialoge, vedamame taikant nustatytus tarptautinius mechanizmus. Taryba dar kartą patvirtino, kad Sąjunga yra visapusiškai įsipareigojusi laikytis pagrindinių principų, kuriais grindžiamas Europos saugumas, įtvirtintų Jungtinių Tautų (toliau – JT) Chartijoje bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos steigiamuosiuose dokumentuose, įskaitant Helsinkio baigiamąjį aktą ir Paryžiaus chartiją. Tie pagrindiniai principai apima visų pirma valstybių suverenią lygybę ir teritorinį vientisumą, sienų neliečiamumą, susilaikymą nuo grasinimo ar jėgos naudojimo ir valstybių laisvę pasirinkti ar keisti savo pačių saugumo tvarką. Taryba nurodė, kad tie principai negali būti nei derybų, nei peržiūros ar naujos interpretacijos objektas, ir kad tai, jog Rusija juos pažeidžia, yra kliūtis bendrai ir nedalomai saugumo erdvei Europoje ir kelia grėsmę taikai bei stabilumui Europos žemyne. Primindama 2021 m. gruodžio 16 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas Taryba pakartojo, kad bet kokia tolesnė Rusijos vykdoma karinė agresija prieš Ukrainą turės didžiulių padarinių ir to kaina bus didelė, be kita ko, koordinuojant su partneriais būtų priimtas platus spektras sektorinių ir individualių ribojamųjų priemonių;

(6)

2022 m. vasario 19 d. vyriausiasis įgaliotinis paskelbė deklaraciją Sąjungos vardu, kurioje pareiškė susirūpinimą dėl masinio Rusijos ginkluotųjų pajėgų telkimo Ukrainoje ir aplink ją, ir primygtinai paragino Rusiją užmegzti prasmingą dialogą bei pasitelkti diplomatiją, demonstruoti santūrumą ir mažinti įtampą dideliu mastu atitraukiant karines pajėgas iš Ukrainos pasienio. Sąjunga pareiškė, kad bet kokia tolesnė karinė agresija prieš Ukrainą, kaip atsaką, sukels didžiulių padarinių ir to kaina bus didelė, įskaitant su partneriais koordinuojamas ribojamąsias priemones;

(7)

2022 m. vasario 21 d. Rusijos Federacijos prezidentas pasirašė dekretą, kuriuo pripažino vyriausybės nekontroliuojamų Ukrainos Donecko ir Luhansko sričių „nepriklausomybę ir suverenitetą“, ir davė nurodymą tose teritorijose dislokuoti Rusijos karines pajėgas;

(8)

2022 m. vasario 22 d. vyriausiasis įgaliotinis paskelbė deklaraciją Sąjungos vardu ir ja pasmerkė tą neteisėtas aktą, kuriuo toliau kenkiama Ukrainos suverenitetui bei nepriklausomybei ir šiurkščiai pažeidžiama tarptautinė teisė ir tarptautiniai susitarimai, įskaitant JT Chartiją, Helsinkio baigiamąjį aktą, Paryžiaus chartiją ir Budapešto memorandumą, taip pat Minsko susitarimai ir JT Saugumo Tarybos rezoliucija 2202 (2015). Vyriausiasis įgaliotinis paragino Rusiją, kaip konflikto šalį, atšaukti tą pripažinimą, vykdyti savo įsipareigojimus, laikytis tarptautinės teisės ir grįžti prie diskusijų Normandijos formatu ir trišalėje kontaktinėje grupėje. Jis pranešė, kad Sąjunga reaguos į tuos naujausius Rusijos pažeidimus skubiai priimdama papildomas ribojamąsias priemones;

(9)

2022 m. vasario 24 d. Rusijos Federacijos prezidentas paskelbė karinę operaciją Ukrainoje ir Rusijos ginkluotosios pajėgos pradėjo Ukrainos puolimą. Šis puolimas yra akivaizdus Ukrainos teritorinio vientisumo, suvereniteto ir nepriklausomybės pažeidimas;

(10)

2022 m. vasario 24 d. vyriausiasis įgaliotinis paskelbė deklaraciją Sąjungos vardu, kurioje kuo griežčiausiai pasmerkė neišprovokuotą Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų įsiveržimą į Ukrainą ir Baltarusijos dalyvavimą vykdant šią agresiją prieš Ukrainą. Vyriausiasis įgaliotinis nurodė, kad Sąjungos atsakas apims ir sektorines, ir individualias ribojamąsias priemones;

(11)

atsižvelgdama į padėties rimtumą, Taryba mano, kad įtraukimo į sąrašą kriterijai turėtų būti iš dalies pakeisti, kad būtų įtraukti asmenys ir subjektai, remiantys Rusijos Federacijos vyriausybę ir gaunantys iš jos naudos, taip pat asmenys ir subjektai, užtikrinantys jai esminį pajamų šaltinį, ir su į sąrašą įtrauktais asmenimis ir subjektais susiję fiziniai ir juridiniai asmenys;

(12)

todėl Sprendimas 2014/145/BUSP turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,