1.   Specialiuosiuose reglamentuose numatyta parama teikiama pasitelkiant nacionalines programas, Sąjungos veiksmus ir pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju, kuria prisidedama prie nacionalinio, regiono ir vietos lygmens veiksmų siekiant Sąjungos tikslų ir suteikiant pridėtinės vertės Sąjungai.

2.   Komisija ir valstybės narės užtikrina, kad pagal specialiuosius reglamentus ir valstybių narių teikiama parama derėtų su atitinkamais Sąjungos veiksmais, politika ir prioritetais ir papildytų kitas Sąjungos priemones atsižvelgiant į konkrečią kiekvienos valstybės narės padėtį.

3.   Parama pagal specialiuosius reglamentus teikiama Komisijai ir valstybėms narėms glaudžiai bendradarbiaujant.

4.   Pagal atitinkamas savo atsakomybės sritis Komisija ir valstybės narės kartu su Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT), kai tai susiję su trečiosiose šalyse vykdomais arba su jomis susijusiais veiksmais, užtikrina, kad šis reglamentas ir specialieji reglamentai būtų suderinti tarpusavyje ir su kitomis atitinkamomis Sąjungos politikos sritimis, strategijomis bei priemonėmis, be kita ko, su įgyvendinamomis Sąjungos išorės veiksmų srityje.

5.   Komisija ir valstybės narės kartu su EIVT prireikus užtikrina, kad trečiosiose šalyse vykdomų arba su jomis susijusių veiksmų būtų imamasi užtikrinant sąveiką ir suderinamumą su kitais už Sąjungos ribų vykdomais veiksmais, kurie remiami pagal Sąjungos priemones. Jos visų pirma užtikrina, kad tie veiksmai:

6.   Komisija ir valstybės narės pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 taiko patikimo finansų valdymo principą, visų pirma laikosi ekonomiškumo, veiksmingumo ir efektyvumo principų, kaip numatyta to reglamento 30 straipsnyje.

7.   Komisija ir valstybės narės užtikrina pagal specialiuosius reglamentus teikiamos paramos veiksmingumą, be kita ko, vykdydamos stebėseną, reikalaudamos teikti ataskaitas ir atlikdamos vertinimą.

8.   Vykdydamos atitinkamas su šiuo reglamentu ir specialiaisiais reglamentais susijusias funkcijas, Komisija ir valstybės narės, atsižvelgdamos į proporcingumo principą, siekia mažinti paramos gavėjams, valstybėms narėms ir Komisijai tenkančią administracinę naštą.

1.   Komisija atitinkamomis priemonėmis užtikrina, kad, įgyvendinant pagal šį reglamentą ir specialiuosius reglamentus finansuojamus veiksmus, būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai, taikant sukčiavimo, korupcijos ir kitos neteisėtos veiklos prevencijos priemones, atliekant veiksmingas patikras, susigrąžinant neteisingai išmokėtas sumas nustačius pažeidimą ir prireikus taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas administracines bei finansines sankcijas.

2.   Valstybės narės užkerta kelią pažeidimams, juos nustato ir pašalina bei susigrąžina netinkamai išmokėtas sumas bei visus delspinigius. Apie šiuos pažeidimus jos praneša Komisijai ir nuolat ją informuoja tais atvejais, kai įgyvendinant susijusias administracines ir teisines procedūras padaroma reikšminga pažanga.

3.   Kai paramos gavėjui dėl valstybės narės kaltės arba aplaidumo netinkamai išmokėtų sumų susigrąžinti neįmanoma, ta valstybė narė yra atsakinga už atitinkamų sumų grąžinimą į Sąjungos biudžetą.

4.   Valstybės narės užtikrina veiksmingą sukčiavimo prevenciją, ypač didesnės rizikos srityse. Tokia prevencija veikia atgrasančiai, atsižvelgiant į priemonių naudą ir proporcingumą.

5.   Komisijai suteikiami įgaliojimai laikantis 58 straipsnio priimti deleguotuosius aktus dėl šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų valstybių narių pareigų.

6.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomas ataskaitų apie pažeidimus teikimo periodiškumas ir naudotina ataskaitų teikimo forma. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 59 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

7.   Komisijai arba jos atstovams ir Audito Rūmams suteikiami įgaliojimai atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių Sąjungos lėšų pagal šį reglamentą ir specialiuosius reglamentus, dokumentų auditą ir auditą vietoje.

8.   OLAF gali atlikti tyrimus, įskaitant vietoje atliekamas patikras ir inspektavimą, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (10) ir Tarybos reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (11) nuostatas ir juose nustatytas procedūras, siekdama nustatyti, ar vykdant dotacijos susitarimą, dotacijos sprendimą ar sutartį, finansuojamą pagal šį reglamentą ir specialiuosius reglamentus, nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų.

9.   Nedarant poveikio 1, 7 ir 8 dalims, bendradarbiavimo susitarimuose su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, sutartyse, dotacijų susitarimuose ir dotacijų sprendimuose, sudaromuose įgyvendinant šį reglamentą ir specialiuosius reglamentus, pateikiamos nuostatos, pagal kurias Komisijai, Audito Rūmams ir OLAF aiškiai suteikiami įgaliojimai atlikti tokį auditą ir tyrimus atitinkamose jų kompetencijos srityse.

1.   Komisija pagal metinius Sąjungos biudžeto asignavimus nustato bendrą sumą Sąjungos veiksmams, pagalbai ekstremaliosios situacijos atveju ir Komisijos iniciatyva teikiamai techninei pagalbai.

2.   Priimdama įgyvendinimo aktus Komisija patvirtina Sąjungos veiksmų ir pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju darbo programą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 59 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3.   Siekdama užtikrinti, kad ištekliai būtų skirti laiku, Komisija gali atskirai priimti pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju darbo programą.

4.   Sąjungos veiksmus gali įgyvendinti, pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju ir Komisijos iniciatyva teikiamą techninę pagalbą gali teikti tiesiogiai Komisija, arba ji gali būti teikiama per vykdomąsias agentūras; arba netiesiogiai – kiti nei valstybės narės subjektai ir asmenys pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 60 straipsnį.

1.   Reaguodama į susiklosčiusią ekstremaliąją situaciją, kaip nustatyta specialiuosiuose reglamentuose, Komisija gali priimti sprendimą teikti pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju. Tokiais atvejais ji apie tai laiku informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą.

2.   Neviršijant turimų išteklių, pagalba ekstremaliosios situacijos atveju gali siekti 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.

3.   Pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju gali sudaryti pagalba valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse, teikiama atsižvelgiant į specialiuosiuose reglamentuose apibrėžtus tikslus ir veiksmus.

4.   Iš pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju lėšų gali būti padengiamos išlaidos, patirtos prieš pateikiant paraišką skirti dotaciją arba prašymą suteikti pagalbą, bet ne anksčiau kaip 2014 m. sausio 1 d., jeigu būtina veiksmui įvykdyti.

5.   Pagalba ekstremaliosios situacijos atveju gali būti teikiama kaip tiesiogiai Sąjungos agentūroms skiriamos dotacijos.

1.   Komisija gali priimti sprendimą finansuoti trečiosiose šalyse vykdomus arba su jomis susijusius Sąjungos veiksmus ir pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju, atsižvelgdama į specialiuosiuose reglamentuose nustatytus tikslus ir veiksmus.

2.   Kai šie veiksmai įgyvendinami tiesiogiai, teikti paraiškas skirti dotacijas gali šie subjektai:

1.   Komisijos iniciatyva arba jos vardu pagal specialiuosius reglamentus galima remti parengiamąją, stebėsenos, administracinę ir techninę pagalbą, taip pat vertinimo, audito ir kontrolės priemones ir veiklą, reikalingas šiam reglamentui ir specialiesiems reglamentams įgyvendinti.

2.   1 dalyje nurodytos priemonės ir veikla gali apimti:

3.   1 dalyje nurodytos priemonės ir veikla gali būti susijusios ir su ankstesnėmis ir vėlesnėmis finansavimo sistemomis.

1.   Valstybės narės ir jų kompetentingos valdžios institucijos, kaip numatyta 25 straipsnyje, atsako už programų įgyvendinimą ir atitinkamu lygmeniu vykdo savo užduotis pagal šį reglamentą ir specialiuosius reglamentus, nepažeisdamos institucinės, teisinės ir finansinės atitinkamos valstybės narės sistemos ir laikydamosi šio reglamento ir specialiųjų reglamentų.

2.   Pagal specialiuosius reglamentus teikiamos paramos, ypač finansinių ir administracinių išteklių, reikalingų ataskaitų teikimui, vertinimui, valdymui ir kontrolei, teikimo ir naudojimo tvarkai, atsižvelgiant į skiriamos paramos dydį, taikomas proporcingumo principas, tokiu būdu mažinant administracinę naštą ir sudarant palankesnes sąlygas veiksmingam įgyvendinimui.

1.   Laikydamasi savo nacionalinių taisyklių ir praktikos bei visų taikytinų saugumo reikalavimų, kiekviena valstybė narė užmezga partnerystę su atitinkamomis valdžios institucijomis ir įstaigomis, kad įvykdytų 3 dalyje nustatytą vaidmenį. Į partnerystę prireikus įtraukiamos atitinkamos nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos. Be to, tais atvejais, kai tai laikoma tikslinga, partnerystės veikloje dalyvauja ir atitinkamos tarptautinės organizacijos, nevyriausybinės organizacijos ir socialiniai partneriai.

2.   Partnerystė įgyvendinama visapusiškai laikantis atitinkamos kiekvienos kategorijos partnerių institucinės, teisinės ir finansinės kompetencijos.

3.   Valstybė narė partnerystės dalyvius įtraukia į nacionalinių programų rengimą, įgyvendinimą, stebėseną ir vertinimą. Partnerystės sudėtis skirtingais programos etapais gali būti skirtinga.

4.   Kiekviena valstybė narė įsteigia stebėsenos komitetą, siekdama remti nacionalinių programų įgyvendinimą.

5.   Komisija gali konsultuoti dėl nacionalinių programų stebėsenos ir, prireikus bei susitarus su atitinkama valstybe nare, gali patariamąja galia dalyvauti stebėsenos komiteto veikloje.

1.   Siekiant palengvinti nacionalinių programų rengimą, kiekviena valstybė narė ir Komisija aukštesniųjų pareigūnų lygiu veda dialogą, atsižvelgdamos į 14 straipsnyje nustatytus atitinkamus orientacinius terminus. Dialogo metu daugiausia dėmesio skiriama bendriesiems rezultatams, kurių norima pasiekti vykdant nacionalines programas, siekiant atsižvelgti į valstybių narių poreikius ir prioritetus intervencijos srityse, kurios priklauso specialiųjų reglamentų taikymo sričiai, atsižvelgiant į pradinę padėtį atitinkamoje valstybėje narėje ir į specialiųjų reglamentų tikslus. Be to, dialogas suteikia galimybę pasikeisti nuomonėmis dėl Sąjungos veiksmų. Dialogo rezultatais remiamasi rengiant ir tvirtinant nacionalines programas, juose nurodoma data, kada valstybė narė turėtų Komisijai pateikti nacionalinę programą, kad būtų galima laiku ją priimti. Tie rezultatai įrašomi į suderintą protokolą.

2.   Jeigu veiksmai turi būti vykdomi trečiosiose šalyse arba yra su jomis susiję, jie neturi būti orientuoti tiesiogiai į vystymąsi, o vykdant politinį dialogą siekiama visapusiškos atitikties Sąjungos išorės veiksmų bei užsienio politikos, susijusios su konkrečia šalimi ar regionu, principams ir bendriesiems tikslams.

3.   Užbaigus politinius dialogus, Komisija informuoja Europos Parlamentą apie bendrus jų rezultatus.

4.   Jei valstybė narė ir Komisija nusprendžia, kad tai tikslinga, politinį dialogą galima pakartoti atlikus 15 straipsnyje nurodytą laikotarpio vidurio peržiūrą siekiant iš naujo įvertinti tos valstybės narės poreikius ir Sąjungos prioritetus.

1.   Kiekviena valstybė narė, remdamasi 13 straipsnio 1 dalyje minėto politinio dialogo rezultatais, siūlo daugiametę nacionalinę programą pagal specialiuosius reglamentus.

2.   Kiekviena siūloma nacionalinė programa apima 2014 m. sausio 1 d.–2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpio finansinius metus ir ją sudaro šie elementai:

3.   Valstybės narės siūlomas nacionalines programas Komisijai pateikia ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo 13 straipsnyje nurodyto politinio dialogo užbaigimo.

4.   Komisija įgyvendinimo aktais patvirtina pavyzdį, pagal kurį rengiamos nacionalinės programos. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 59 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

5.   Prieš patvirtindama siūlomą nacionalinę programą, Komisija išnagrinėja:

6.   Komisija per tris mėnesius nuo siūlomos nacionalinės programos pateikimo dienos pateikia pastabas. Jeigu, Komisijos nuomone, siūloma nacionalinė programa neatitinka specialiojo reglamento tikslų, atsižvelgiant į nacionalinę strategiją, arba Sąjungos finansavimas, kurį numatoma skirti tiems tikslams, yra nepakankamas arba programa neatitinka Sąjungos teisės, Komisija paragina atitinkamą valstybę narę pateikti visą reikiamą papildomą informaciją ir prireikus iš dalies pakeisti siūlomą nacionalinę programą.

7.   Komisija kiekvieną nacionalinę programą patvirtina ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai valstybė narė ją oficialiai pateikė, jeigu buvo tinkamai atsižvelgta į Komisijos pateiktas pastabas.

8.   Nedarant poveikio 7 daliai, Komisija informuoja Europos Parlamentą apie bendrą 5 ir 6 dalių taikymo rezultatą, įskaitant informaciją apie tai, ar laikomasi minimalios procentinės normos, nustatytos kiekvienam tikslui atitinkamame specialiajame reglamente, arba nuo jos nukrypstama.

9.   Susidarius naujoms ar nenumatytoms aplinkybėms, Komisijos arba atitinkamos valstybės narės iniciatyva patvirtinta nacionalinė programa gali būti išnagrinėta iš naujo ir prireikus patikslinta likusiai programavimo laikotarpio daliai.

1.   2018 m. Komisija ir kiekviena valstybė narė iš peržiūri padėtį, atsižvelgdamos į valstybių narių pagal 57 straipsnio 1 dalies a punktą pateiktas tarpinio vertinimo ataskaitas ir Sąjungos politikos pokyčius ir pokyčius atitinkamoje valstybėje narėje.

2.   Po 1 dalyje nurodytos peržiūros, atsižvelgiant į jos rezultatus, nacionalinės programos gali būti patikslintos.

3.   Rengiant ir tvirtinant patikslintas nacionalines programas mutatis mutandis taikomos 14 straipsnyje išdėstytos nacionalinių programų rengimo ir tvirtinimo taisyklės.

4.   Užbaigus laikotarpio vidurio peržiūrą Komisija, vykdydama 57 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytą tarpinį vertinimą, pateikia laikotarpio vidurio peržiūros ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui.

1.   Finansinė parama pagal nacionalines programas teikiama dotacijų forma.

2.   Veiksmai, remiami pagal nacionalines programas, bendrai finansuojami iš viešųjų arba privačiųjų šaltinių, jais nesiekiama pelno ir jie neturi būti finansuojami iš kitų Sąjungos biudžete nurodytų šaltinių.

3.   Iš Sąjungos biudžeto skiriama paramos dalis neviršija 75 % visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

4.   Vykdant specialiuosius veiksmus arba įgyvendinant strateginius prioritetus, apibrėžtus specialiuosiuose reglamentuose, iš Sąjungos biudžeto skiriamos paramos dalis gali būti padidinta iki 90 %.

5.   Iš Sąjungos biudžeto skiriamos paramos dalis gali būti padidinta iki 90 % esant išimtinėms tinkamai pagrįstoms aplinkybėms, pavyzdžiui, kai dėl nacionalinio biudžeto patiriamo ekonominio spaudimo, jos nepadidinus, nebūtų įmanoma įgyvendinti projektų ir įvykdyti nacionalinės programos tikslų.

6.   Iš Sąjungos biudžeto skiriamu įnašu techninei pagalbai valstybių narių iniciatyva gali būti padengta 100 % visų tinkamų finansuoti išlaidų.

1.   Išlaidų tinkamumas finansuoti nustatomas pagal nacionalines taisykles, išskyrus atvejus, kai šiame reglamente arba specialiuosiuose reglamentuose nustatytos konkrečios taisyklės.

2.   Pagal specialiuosius reglamentus tam, kad būtų tinkamos finansuoti, išlaidos turi:

3.   Išlaidos yra tinkamos finansuoti teikiant paramą pagal specialiuosius reglamentus, jeigu:

4.   Nukrypstant nuo 3 dalies, išlaidos, kurias atsakinga institucija apmokėjo 2014 m. iki ją oficialiai paskiriant pagal 26 straipsnį, taip pat yra tinkamos finansuoti su sąlyga, kad iki oficialaus paskyrimo taikytos valdymo ir kontrolės sistemos iš esmės yra tokios pačios, kaip ir sistema, galiojanti po oficialaus atsakingos institucijos paskyrimo.

5.   Paramos gavėjo atsakingai institucijai pateiktuose mokėjimo prašymuose nurodytos išlaidos patvirtinamos sąskaitomis faktūromis arba lygiavertę įrodomąją galią turinčiais apskaitos dokumentais, išskyrus 18 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktuose nurodytų paramos formų atvejus. Tokių paramos formų atveju, nukrypstant nuo šio straipsnio 3 dalies, mokėjimo prašymuose nurodytos sumos yra atsakingos institucijos atlygintos paramos gavėjo sąnaudos.

6.   Iš tinkamų finansuoti projekto išlaidų ne vėliau kaip paramos gavėjui pateikiant galutinį mokėjimo prašymą išskaitomos grynosios tiesiogiai iš projekto per jo įgyvendinimo laikotarpį gautos pajamos, į kurias projekto patvirtinimo metu nebuvo atsižvelgta.

1.   Tinkamos finansuoti išlaidos gali būti kompensuojamos tokiais būdais:

2.   1 dalyje nurodyti būdai gali būti derinami, kai kiekvienas būdas taikomas skirtingoms išlaidų kategorijoms arba kai jie taikomi skirtingiems veiksmo dalį sudarantiems projektams ar vienas po kito einantiems veiksmo etapams.

3.   Jeigu projektas įgyvendinamas tik vykdant viešuosius darbų, prekių arba paslaugų pirkimus, taikomas tik 1 dalies a punktas. Jeigu įgyvendinant tam tikrą projektą viešuosiuose pirkimuose apsiribojama tam tikromis išlaidų kategorijomis, gali būti taikomi visi 1 dalyje nurodyti būdai.

4.   1 dalies b, c ir d punktuose nurodytos sumos nustatomos vienu iš šių būdų:

5.   Dokumente, kuriame nustatomos kiekvieno projekto rėmimo sąlygos, taip pat nurodomas metodas, taikytinas nustatant projekto išlaidas, ir dotacijos mokėjimo sąlygos.

6.   Jeigu įgyvendinant projektą patiriamos netiesioginės išlaidos, jos gali būti apskaičiuotos kaip vienodo dydžio norma vienu iš šių būdų:

7.   Nustatant su projekto įgyvendinimu susijusias išlaidas personalui, taikytiną valandos įkainį galima apskaičiuoti vėliausiai apskaitytas metines bendrąsias darbo išlaidas padalijus iš 1 720 valandų.

8.   Be 4 dalyje nustatytų metodų, tais atvejais, kai iš Sąjungos biudžeto skiriamas įnašas neviršija 100 000 EUR, 1 dalies b, c ir d punktuose nurodytos sumos gali būti nustatomos kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į biudžeto, kuriam ex ante yra pritarusi atsakinga institucija, projektą.

9.   Nusidėvėjimo išlaidos gali būti laikomos tinkamomis finansuoti, jei įvykdomos šios sąlygos:

10.   Nedarant poveikio 43 straipsniui, taikant šio straipsnio 8 dalį valstybės narės, kurių valiuta nėra euro, gali taikyti euro perskaičiavimo kursą, nustatytą projekto patvirtinimo arba projekto sutarties pasirašymo dieną, kuris grindžiamas Komisijos elektronine forma paskelbtu mėnesiniu apskaitiniu valiutos kursu. Vykdant projektą euro perskaičiavimo kursas nebus keičiamas.

1.   Valstybės narės iniciatyva kiekvienos nacionalinės programos atveju pagal specialiuosius reglamentus gali būti remiami parengiamieji, valdymo, stebėsenos, vertinimo, informavimo ir komunikacijos, tinklų kūrimo, kontrolės ir audito veiksmai, taip pat šiam reglamentui ir specialiesiems reglamentams įgyvendinti reikalingų administracinių gebėjimų stiprinimo priemonės.

2.   1 dalyje nurodytos priemonės gali būti:

3.   Asignavimus valstybės narės gali naudoti veiksmams, kuriais mažinama paramos gavėjams ir 25 straipsnyje nurodytoms kompetentingoms valdžios institucijoms tenkanti administracinė našta, įskaitant elektroninio keitimosi duomenimis sistemas, ir veiksmams, kuriais stiprinami valstybių narių institucijų ir paramos gavėjų gebėjimai administruoti ir naudoti pagal specialiuosius reglamentus suteiktą paramą, remti.

4.   Veiksmai taip pat gali būti susiję su ankstesnėmis ir vėlesnėmis finansavimo sistemomis.

5.   Kai viena ar kelios kompetentingos valdžios institucijos yra bendros daugiau nei vienai nacionalinei programai, kiekvienai atitinkamai programai skirti asignavimai techninės pagalbos išlaidoms gali būti iš dalies arba visiškai sujungiami.

1.   Valstybės narės vykdo valdymo, kontrolės ir audito įsipareigojimus ir prisiima atitinkamą atsakomybę, kuri nustatyta Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 ir šiame reglamente išdėstytose pasidalijamojo valdymo taisyklėse.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinių programų valdymo ir kontrolės sistemos būtų nustatytos laikantis šio reglamento ir kad tos sistemos veiksmingai veiktų.

3.   Valstybės narės kiekvienai kompetentingai valdžios institucijai skiria pakankamai išteklių, kad ji savo funkcijas galėtų vykdyti per visą programavimo laikotarpį.

4.   Valstybės narės, remdamosi šiuo reglamentu ir specialiaisiais reglamentais, nustato skaidrias projektų atrankos ir įgyvendinimo taisykles ir procedūras.

5.   Visa oficialia informacija valstybės narės ir Komisija keičiasi naudodamosi elektroninio keitimosi duomenimis sistema. Komisija įgyvendinimo aktais nustato reikalavimus ir sąlygas, kuriuos ta elektroninio keitimosi duomenimis sistema turi atitikti. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 59 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

1.   Šiame reglamente ir specialiuosiuose reglamentuose kompetentingos valdžios institucijos yra:

2.   Kiekviena valstybė narė nustato taisykles, kuriomis reglamentuojami 1 dalyje nurodytų institucijų santykiai ir jų santykiai su Komisija.

1.   Valstybės narės praneša Komisijai apie oficialų valstybių narių atsakingų institucijų, atsakingų už išlaidų valdymą ir kontrolę pagal šį reglamentą, paskyrimą ministerijų lygiu pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 59 straipsnio 3 dalį iš karto po to, kai patvirtinama nacionalinė programa.

2.   Institucija paskiriama, kaip nurodyta 1 dalyje, jeigu ji atitinka šiame reglamente arba juo remiantis nustatytus paskyrimo kriterijus, susijusius su vidaus aplinka, kontrole, informavimu bei komunikacija ir stebėsena.

3.   Atsakingos institucijos paskyrimas grindžiamas audito įstaigos, kuri gali būti audito institucija ir kuri įvertina, ar atsakinga institucija atitinka paskyrimo kriterijus, nuomone. Ta įstaiga gali būti savarankiška valstybės institucija, atsakinga už administravimo stebėseną, vertinimą ir auditą. Audito įstaiga veikia nepriklausomai nuo atsakingos institucijos ir vykdo savo darbą pagal tarptautiniu mastu pripažintus audito standartus. Pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 59 straipsnio 3 dalį valstybės narės savo sprendimą dėl paskyrimo gali pagrįsti tuo, kad valdymo ir kontrolės sistemos yra iš esmės tos pačios, kurios egzistavo ankstesniu laikotarpiu, ir ar funkcionavo veiksmingai. Jei esami audito ir kontrolės rezultatai rodo, kad paskirtosios įstaigos nebeatitinka paskyrimo kriterijų, valstybės narės imasi būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad tų įstaigų užduočių vykdymo trūkumai būtų pašalinti, įskaitant paskyrimo panaikinimą.

4.   Siekiant užtikrinti patikimą sistemos veikimą, Komisijai suteikiami įgaliojimai laikantis 58 straipsnio priimti deleguotuosius aktus, susijusius su:

1.   Kad užtikrintų tinkamą patikimumo lygį, atsakingos institucijos vykdo sistemingą administracinę kontrolę ir tokią kontrolę papildo patikrinimais vietoje, atitinkamais atvejais įskaitant išlaidų, susijusių su metinėse sąskaitose nurodytais paramos gavėjų pateiktais galutiniais mokėjimo prašymais, patikrinimus vietoje, apie kuriuos iš anksto nepranešama.

2.   Atlikdama patikrinimus vietoje, atsakinga institucija tikrinamus paramos gavėjus atrenka iš paramos gavėjų visumos, prireikus sudarydama atsitiktinai atrinktų paramos gavėjų grupę ir rizikos laipsniu grindžiamą paramos gavėjų grupę, kad nustatytų tipinį klaidų lygį ir būtiniausią patikimumo lygį, tuo pačiu savo dėmesį sutelkdama ir į didžiausias klaidas.

3.   Po kiekvieno patikrinimo vietoje atsakinga institucija parengia patikrinimo ataskaitą.

4.   Jeigu nustatytos problemos yra sisteminio pobūdžio ir todėl dėl jų gali kilti pavojus kitiems projektams, atsakinga institucija užtikrina, kad būtų atliktas išsamesnis nagrinėjimas, be kita ko, prireikus, atlikti papildomi patikrinimai, siekiant nustatyti tokių problemų mastą ir tai, ar klaidų lygis viršija priimtiną lygį. Atsakinga institucija imasi būtinų prevencinių ir taisomųjų priemonių ir praneša apie jas Komisijai Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 59 straipsnio 5 dalies b punkto pirmoje pastraipoje nurodytoje santraukoje.

5.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtina būtinas taisykles, kuriomis siekiama, kad šis straipsnis būtų taikomas vienodai. Tos taisyklės visų pirma gali būti susijusios su:

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 59 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

1.   Siekdama pagrįsti pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 59 straipsnį pateiktą nuomonę, audito institucija užtikrina, kad būtų atliekamas valdymo ir kontrolės sistemų ir tinkamos išlaidų, nurodytų metinėse sąskaitose, imties auditas. Komisijai suteikiami įgaliojimai laikantis šio reglamento 58 straipsnio priimti deleguotuosius aktus dėl audito institucijų statuso ir sąlygų, kurias turi atitikti jų atliekamas auditas.

2.   Jeigu auditą atlieka ne audito institucija, o kita įstaiga, audito institucija užtikrina, kad ta įstaiga turėtų pakankamų specializuotų ekspertinių žinių ir būtų pakankamai funkciškai nepriklausoma.

3.   Audito institucija užtikrina, kad auditas atitinka tarptautiniu mastu pripažintus audito standartus.

1.   Komisija bendradarbiauja su audito institucijomis siekdama koordinuoti atitinkamus audito planus ir metodus ir kuo greičiau keičiasi atlikto valdymo ir kontrolės sistemų audito rezultatais, kad kontrolės ištekliai būtų kuo geriau ir proporcingiau panaudoti bei būtų išvengta nepagrįsto darbo dubliavimosi.

2.   Komisija ir audito institucijos reguliariai rengia posėdžius, kad pasikeistų nuomonėmis su valdymo ir kontrolės sistemų gerinimu susijusiais klausimais.

1.   Komisija remiasi turima informacija, įskaitant paskyrimo procedūrą, 44 straipsnyje nurodytą metinio likučio mokėjimo prašymą, metines įgyvendinimo ataskaitas ir nacionalinių bei Sąjungos įstaigų atliktą auditą, kad įvertintų, ar valstybės narės yra nustačiusios šį reglamentą atitinkančias valdymo ir kontrolės sistemas ir ar įgyvendinant nacionalines programas šios sistemos veikia veiksmingai.

2.   Nedarant poveikio valstybių narių atliekamam auditui, Komisijos pareigūnai arba įgaliotieji Komisijos atstovai gali atlikti auditą arba patikrinimus vietoje, su sąlyga, kad kompetentingai nacionalinei institucijai apie tai pranešama bent prieš 12 darbo dienų, išskyrus skubius atvejus. Komisija laikosi proporcingumo principo atsižvelgdama į poreikį išvengti valstybių narių atliekamo audito ir patikrinimų nepagrįsto dubliavimosi, pavojaus Sąjungos biudžetui lygį ir poreikį kuo labiau sumažinti paramos gavėjams tenkančią administracinę naštą. Valstybės narės pareigūnai arba įgaliotieji atstovai gali dalyvauti tokiame audite arba patikrinimuose.

3.   Atliekant auditą ar patikrinimus visų pirma gali būti:

4.   Komisijos pareigūnai ar įgaliotieji Komisijos atstovai, tinkamai įgalioti atlikti auditą ar patikrinimus vietoje, gali susipažinti su visais reikiamais įrašais, dokumentais ir metaduomenimis, susijusiais su projektais ir technine pagalba arba valdymo ir kontrolės sistemomis, nepaisant to, kokioje laikmenoje jie saugomi. Komisijos prašymu valstybės narės pateikia Komisijai tokių įrašų, dokumentų ir metaduomenų kopijas. Šioje dalyje nurodyti įgaliojimai neturi poveikio nacionalinės teisės nuostatų, pagal kurias tam tikrus veiksmus atlieka tik specialiai pagal nacionalinės teisės aktus paskirti pareigūnai, taikymui. Komisijos pareigūnai ir įgaliotieji atstovai nedalyvauja, inter alia, gyvenamojoje vietoje atliekamuose apsilankymuose ar oficialiose asmenų apklausose pagal nacionalinės teisės aktus. Vis dėlto jie gali naudotis tokiu būdu gauta informacija, nedarant poveikio nacionalinių teismų kompetencijai ir visapusiškai gerbiant atitinkamų teisės subjektų pagrindines teises.

5.   Komisijos prašymu ir atitinkamai valstybei narei sutikus papildomus veiksmų, kuriems taikomas šis reglamentas, patikrinimus arba tyrimus atlieka tos valstybės narės kompetentingos įstaigos. Tokiuose patikrinimuose gali dalyvauti Komisijos atstovai arba Komisijos įgalioti asmenys. Kad patikrinimai būtų atliekami geriau, atitinkamoms valstybėms narėms sutikus, tam tikriems patikrinimams ar tyrimams atlikti Komisija gali prašyti tų valstybių narių institucijų pagalbos.

6.   Komisija gali reikalauti, kad valstybė narė imtųsi būtinų veiksmų, kad užtikrintų veiksmingą savo valdymo ir kontrolės sistemų veikimą arba išlaidų atitikimą taikomoms taisyklėms.

1.   Sąjungos biudžetiniai įsipareigojimai dėl kiekvienos nacionalinės programos 2014 m. sausio 1 d.–2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu vykdomi metinėmis išmokomis.

2.   Komisijos sprendimas, kuriuo patvirtinama nacionalinė programa, yra finansavimo sprendimas, kaip apibrėžta Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 84 straipsnyje, ir pranešus apie jį atitinkamai valstybei narei jis tampa teisiniu įsipareigojimu, kaip apibrėžta tame reglamente.

3.   Komisijai patvirtinus nacionalinę programą, nustatomas pirmosios išmokos biudžetinis įsipareigojimas dėl nacionalinės programos.

4.   Komisija vykdo biudžetinius įsipareigojimus dėl paskesnių išmokų iki kiekvienų metų gegužės 1 d., remdamasi šio straipsnio 2 dalyje nurodytu sprendimu, išskyrus tuos atvejus, kai taikomas Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 16 straipsnis.

1.   Iš Sąjungos biudžeto nacionalinei programai skirtą įnašą Komisija moka pagal biudžeto asignavimus ir atsižvelgdama į turimą finansavimą. Kiekvienas mokėjimas priskiriamas atitinkamam seniausiam neįvykdytam biudžetiniam įsipareigojimui.

2.   Mokėjimai vykdomi kaip pradinis išankstinis finansavimas, metinis išankstinis finansavimas, metinio likučio mokėjimai ir galutinio likučio mokėjimai.

3.   Taikomas Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 90 straipsnis.

1.   Bendra pradinio išankstinio finansavimo mokėjimo ir metinio likučio mokėjimų suma neviršija 95 % atitinkamai nacionalinei programai iš Sąjungos biudžeto skirto įnašo.

2.   Kai pasiekiama 95 % riba, valstybės narės gali toliau teikti mokėjimo prašymus Komisijai.

1.   Komisijai priėmus sprendimą, kuriuo patvirtinama nacionalinė programa, Komisija per keturis mėnesius paskirtajai atsakingai institucijai sumoka pradinę išankstinio finansavimo sumą už visą programavimo laikotarpį. Ta išankstinio finansavimo suma sudaro 4 % viso atitinkamai nacionalinei programai iš Sąjungos biudžeto skirto įnašo. Ji gali būti padalinta į dvi išmokas atsižvelgiant į turimą biudžetą.

2.   Metinė išankstinio finansavimo suma, sudaranti 3 % viso atitinkamai nacionalinei programai iš Sąjungos biudžeto skirto įnašo, išmokama prieš 2015 m. vasario 1 d. 2016–2022 m. periodo metais ta suma sudaro 5 % viso atitinkamai nacionalinei programai iš Sąjungos biudžeto skirto įnašo.

3.   Jei nacionalinė programa patvirtinama 2015 m. arba vėliau, pradinio išankstinio finansavimo ir metinio išankstinio finansavimo sumos išmokamos ne vėliau, kaip per 60 dienų po nacionalinės programos patvirtinimo, atsižvelgiant į turimą biudžetą.

4.   Jeigu keičiamas nacionalinei programai skirtas visas įnašas iš Sąjungos biudžeto, pradinė ir metinio išankstinio finansavimo sumos atitinkamai patikslinamos ir nurodomos finansavimo sprendime.

5.   Išankstinis finansavimas naudojamas mokėjimams nacionalinę programą įgyvendinantiems paramos gavėjams, taip pat kompetentingoms valdžios institucijoms su technine pagalba susijusioms išlaidoms padengti. Tais tikslais jis nedelsiant suteikiamas atsakingai institucijai.

1.   Sumokėta pradinio išankstinio finansavimo suma Komisijos sąskaitose visiškai patvirtinama pagal 40 straipsnį ne vėliau kaip užbaigus nacionalinę programą.

2.   Sumokėta metinio išankstinio finansavimo suma Komisijos sąskaitose patvirtinama pagal 39 straipsnį.

3.   Jeigu per 36 mėnesius nuo dienos, kurią Komisija išmoka pirmąją pradinio išankstinio finansavimo išmoką, neatsiunčiamas mokėjimo prašymas pagal 44 straipsnį, visa išmokėta išankstinio finansavimo suma grąžinama Komisijai.

4.   Pradinio išankstinio finansavimo sumos palūkanos priskiriamos atitinkamai nacionalinei programai ir išskaičiuojamos iš galutinio mokėjimo prašyme nurodytos viešųjų išlaidų sumos.

1.   Šios pajamos laikomos vidaus asignuotosiomis pajamomis, kaip apibrėžta Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 21 straipsnyje:

2.   1 dalyje nurodytos sumos mokamos į Sąjungos biudžetą ir pakartotinio panaudojimo atveju naudojamos visų pirma išlaidoms pagal specialiuosius reglamentus finansuoti.

1.   Komisija išmoka metinį likutį remdamasi galiojančiu finansiniu planu, nacionalinės programos atitinkamų finansinių metų metinėmis sąskaitomis ir atitinkamu sprendimu dėl sąskaitų patvirtinimo.

2.   Metinėse sąskaitose nurodomi atsakingos institucijos finansiniais metais atlikti mokėjimai (įskaitant su technine pagalba susijusius mokėjimus), kurių atžvilgiu įvykdyti 27 straipsnyje nurodyti kontrolės reikalavimai.

3.   Atsižvelgiant į turimą biudžetą metinis likutis išmokamas ne vėliau kaip per šešis mėnesius po to, kai Komisija 44 straipsnio 1 dalyje ir 54 straipsnyje nurodytą informaciją ir dokumentus pripažįsta priimtinais ir kai patvirtinama paskutinė metinė sąskaita.

1.   Valstybės narės ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. pateikia šiuos dokumentus:

2.   Į paskutinę metinę sąskaitą įtraukiami laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 16 d. iki 2023 m. birželio 30 d. atsakingos institucijos atlikti mokėjimai.

3.   Gavusi 1 dalyje išvardytus dokumentus, Komisija išmoka galutinį likutį, remdamasi galiojančiu finansiniu planu, paskutine metine sąskaita ir atitinkamu sprendimu dėl sąskaitų patvirtinimo.

4.   Atsižvelgiant į turimą biudžetą galutinis likutis išmokamas ne vėliau kaip iki vėlesniojo iš šių terminų: per tris mėnesius nuo galutinių finansinių metų sąskaitų patvirtinimo dienos arba per vieną mėnesį nuo galutinės įgyvendinimo ataskaitos patvirtinimo dienos. Nedarant poveikio 52 straipsniui, per šešis mėnesius Komisija panaikina įsipareigojimus, susijusius su po likučio išmokėjimo likusiomis įsipareigotomis sumomis.

1.   Mokėjimo terminą, pradedamą skaičiuoti po mokėjimo prašymo pateikimo, ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams gali pertraukti įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas, kaip apibrėžta Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012, jeigu įvykdoma bent viena iš šių sąlygų:

Valstybė narė gali sutikti pertraukimo laikotarpį pratęsti papildomais trimis mėnesiais.

2.   Įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas pertraukimą taiko tik tai mokėjimo prašyme nurodytų išlaidų daliai, kuriai turėjo poveikio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodyti veiksniai, išskyrus atvejus, kai tokios išlaidų dalies nustatyti neįmanoma. Įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas nedelsdamas raštu informuoja valstybę narę ir atsakingą instituciją apie pertraukimo priežastį ir prašo ištaisyti padėtį. Įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas pertraukimą atšaukia iš karto, kai įvykdomos reikiamos priemonės.

1.   Komisija gali sustabdyti viso metinio likučio ar jo dalies mokėjimą, jeigu:

2.   Komisija gali nuspręsti sustabdyti viso arba dalies metinio likučio mokėjimą po to, kai suteikia atitinkamai valstybei narei galimybę pateikti savo pastabas.

3.   Komisija nutraukia viso metinio likučio arba jo dalies mokėjimo sustabdymą, jeigu atitinkama valstybė narė ėmėsi būtinų priemonių, kad sustabdymas būtų nutrauktas.

1.   Valstybių narių pateiktose nacionalinėse programose, išlaidų sąmatose, išlaidų suvestinėse, mokėjimo prašymuose, metinėse sąskaitose pateiktos sumos ir metinėse bei galutinėje įgyvendinimo ataskaitose pateiktos išlaidos nurodomos eurais.

2.   Valstybės narės, kurių valiuta nėra euro, nacionaline valiuta patirtas išlaidų sumas perskaičiuoja eurais. Tos sumos perskaičiuojamos eurais taikant Komisijos mėnesinį valiutos kursą, galiojantį tą mėnesį, kurį išlaidos buvo įtrauktos į atitinkamos nacionalinės programos atsakingos institucijos sąskaitas. Keitimo kursą Komisija kiekvieną mėnesį skelbia elektroniniu būdu.

3.   Kai euro tampa valstybės narės valiuta, 2 dalyje nustatyta perskaičiavimo tvarka toliau taikoma visoms išlaidoms, į atsakingos institucijos sąskaitas įrašytoms iki fiksuoto nacionalinės valiutos ir euro perskaičiavimo kurso įsigaliojimo datos.

1.   Kiekviena valstybė narė iki kitų metų, einančių po finansinių metų, vasario 15 d. pateikia Komisijai dokumentus ir informaciją, kurių reikalaujama pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 59 straipsnio 5 dalį. Pateikti dokumentai laikomi pateiktu metinio likučio mokėjimo prašymu. Atitinkamai valstybei narei pateikus pranešimą, vasario 15 d. terminą Komisija išimties tvarka gali pratęsti vėliausiai iki kovo 1 d. Valstybės narės gali atitinkamu lygiu skelbti tą informaciją.

2.   Komisija gali paprašyti valstybės narės metinio sąskaitų patvirtinimo tikslais pateikti papildomos informacijos. Jeigu valstybė narė nepateikia prašomos informacijos iki Komisijos nustatyto jos pateikimo termino, Komisija gali priimti sprendimą dėl sąskaitų patvirtinimo remdamasi turima informacija.

3.   Komisija įgyvendinimo aktais nustato pavyzdžius, pagal kuriuos rengiami 1 dalyje nurodyti dokumentai. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 59 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

1.   Iki kitų metų, einančių po finansinių metų, gegužės 31 d. Komisija priima sprendimą dėl kiekvienos nacionalinės programos metinių sąskaitų patvirtinimo. Sprendime dėl patvirtinimo atsižvelgiama į pateiktų metinių sąskaitų išsamumą, tikslumą ir teisingumą; šis sprendimas neturi poveikio vėlesnėms finansinėms pataisoms.

2.   Komisija įgyvendinimo aktais nustato metinio sąskaitų patvirtinimo procedūros įgyvendinimo tvarką, susijusią su priemonėms, kurių reikia imtis sprendimui priimti ir jam įgyvendinti, įskaitant susijusią su Komisijos ir valstybių narių keitimusi informacija ir terminais, kurių reikia laikytis. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 59 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

1.   Komisija atlieka finansines pataisas, atšaukdama nacionalinei programai skirtą visą Sąjungos įnašą arba jo dalį ir susigrąžindama lėšas iš atitinkamos valstybės narės, kad iš Sąjungos lėšų nebūtų finansuojamos išlaidos, kuriomis pažeidžiama taikoma teisė, įskaitant atvejus, kai pažeidimai susiję su Komisijos arba Audito Rūmų nustatytais valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemų trūkumais.

2.   Pažeidus taikomą teisę finansinės pataisos atliekamos tik Komisijai deklaruotų išlaidų atžvilgiu ir tik tuo atveju, jeigu įvykdoma viena iš šių sąlygų:

3.   Priimdama sprendimą dėl finansinės pataisos pagal 1 dalį Komisija laikosi proporcingumo principo atsižvelgdama į taikomos teisės pažeidimo pobūdį bei sunkumą ir jo finansines pasekmes Sąjungos biudžetui.

4.   Prieš priimant sprendimą dėl atsisakymo finansuoti Komisijos išvados ir valstybės narės paaiškinimai teikiami raštu; po to abi šalys stengiasi susitarti dėl veiksmų, kurių reikia imtis.

5.   Negalima atsisakyti finansuoti:

6.   Komisija įgyvendinimo aktais nustato atitikties patvirtinimo procedūros tvarką, susijusią su priemonėms, kurių reikia imtis sprendimui priimti ir jam įgyvendinti, įskaitant susijusią su Komisijos ir valstybių narių keitimusi informacija ir terminais, kurių privaloma laikytis. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 59 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

1.   Visos Sąjungos biudžetui grąžintinos sumos grąžinamos iki pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 80 straipsnį parengtame vykdomajame rašte sumoms išieškoti nurodyto termino. Tas mokėjimo terminas yra paskutinė antro mėnesio po vykdomojo rašto išdavimo diena.

2.   Uždelsus grąžinti sumą nustatomi delspinigiai, kurie skaičiuojami nuo mokėjimo termino iki faktinio mokėjimo dienos. Tokių delspinigių dydis apskaičiuojamas prie Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms to mėnesio, kurį sueina mokėjimo terminas, pirmą darbo dieną taikomos normos pridėjus 1,5 procentinio punkto.

1.   Nacionalinėms programoms taikoma įsipareigojimų panaikinimo procedūra, grindžiama principu, kad iki antrų metų, einančių po biudžetinio įsipareigojimo nustatymo, gruodžio 31 d. su įsipareigojimu susijusių sumų nepadengus 35 straipsnyje nurodyto pradinio ir metinio išankstinio finansavimo lėšomis ir jų nenurodžius pagal 44 straipsnį nustatytame mokėjimo prašyme, tos sumos yra panaikinamos. Įsipareigojimų panaikinimo tikslu Komisija sumą apskaičiuoja prie kiekvieno 2015–2020 m. biudžetinio įsipareigojimo pridėdama po vieną šeštąją metinio biudžetinio įsipareigojimo, susijusio su 2014 m. visu metiniu įnašu.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, įsipareigojimo panaikinimo terminai netaikomi metiniam biudžetiniam įsipareigojimui, susijusiam su 2014 m. visu metiniu įnašu.

3.   Nukrypstant nuo 1 dalies, jeigu pirmasis metinis biudžetinis įsipareigojimas yra susijęs su 2015 m. visu metiniu įnašu, įsipareigojimo panaikinimo terminai netaikomi metiniam biudžetiniam įsipareigojimui, susijusiam su 2015 m. visu metiniu įnašu. Tokiais atvejais Komisija sumą pagal 1 dalį apskaičiuoja prie kiekvieno 2016–2020 m. biudžetinio įsipareigojimo pridėdama po vieną penktąją metinio biudžetinio įsipareigojimo, susijusio su 2015 m. visu metiniu įnašu.

4.   Su paskutiniais laikotarpio metais susijęs įsipareigojimas panaikinamas laikantis programų užbaigimo taisyklių.

5.   Visi įsipareigojimai, neįvykdyti paskutinę dieną, kurią išlaidos dar laikomos tinkamomis finansuoti, kaip nurodyta 17 straipsnio 3 dalyje, ir dėl kurių per šešis mėnesius nuo tos dienos atsakinga institucija nepateikė mokėjimo prašymo, automatiškai panaikinami.

1.   Iš panaikinamų įsipareigojimų sumos atimamos sumos, kurių atsakinga institucija negalėjo deklaruoti Komisijai dėl šių priežasčių:

Atimti šias sumas galima prašyti vieną kartą, jei sustabdymas arba force majeure aplinkybės truko iki vienerių metų. Jei sustabdymas arba force majeure aplinkybės truko daugiau kaip vienerius metus atimti sumas galima prašyti kelis kartus pagal tai, kiek truko force majeure aplinkybės, arba pagal tai, kiek metų praėjo nuo teismo ar administracinio sprendimo sustabdyti veiksmo įgyvendinimą datos iki galutinio teismo ar administracinio sprendimo datos.

2.   Valstybė narė ne vėliau kaip sausio 31 d. pateikia Komisijai 1 dalyje nurodytą informaciją apie išimtis dėl sumų, kurias reikėjo deklaruoti iki praėjusių metų pabaigos.

3.   Apskaičiuojant automatiškai panaikinamų įsipareigojimų sumą neatsižvelgiama į biudžeto įsipareigojimų dalį, dėl kurios buvo pateiktas mokėjimo prašymas, bet Komisija su ja susijusį mokėjimą sumažino arba sustabdė N + 2 metų gruodžio 31 d.

1.   Jei esama pavojaus, kad įsipareigojimai bus panaikinti pagal 50 straipsnį, Komisija kuo greičiau apie tai informuoja valstybes nares.

2.   Komisija, remdamasi sausio 31 d. turima informacija, informuoja atsakingą instituciją apie tai, kokia įsipareigojimų suma bus panaikinta pagal turimą informaciją.

3.   Atitinkama valstybė narė per du mėnesius pritaria panaikintinų įsipareigojimų sumai arba pateikia savo pastabas.

4.   Komisija ne vėliau kaip per devynis mėnesius po paskutinio termino, kuris nustatomas taikant 1–3 dalis, automatiškai panaikina įsipareigojimus.

5.   Automatiško įsipareigojimų panaikinimo atveju atitinkamai nacionalinei programai skirtas tų metų įnašas iš Sąjungos biudžeto sumažinamas automatiškai panaikintų įsipareigojimų suma. Jeigu valstybė narė nepateikia patikslinto finansinio plano, finansavimo plane numatytas Sąjungos įnašas sumažinamas pro rata.

1.   Valstybės narės ir atsakingos institucijos atsako už:

2.   Valstybės narės užtikrina skaidrų nacionalinių programų įgyvendinimą ir sudaro bei pildo pagal kiekvieną nacionalinę programą remiamų veiksmų sąrašą, kuris pateikiamas interneto svetainėje arba portale. Veiksmų sąraše pateikiama atnaujinta informacija apie galutinius paramos gavėjus, projektų pavadinimus ir jiems skirtas Sąjungos finansavimo sumas.

3.   Informacija paprastai skelbiama viešai, išskyrus atvejus, kai prieiga prie jos ribojama dėl konfidencialaus jos pobūdžio, visų pirma kai ji susijusi su saugumu, viešąja tvarka, nusikalstamų veikų tyrimu ir asmens duomenų apsauga.

4.   Komisijai suteikiami įgaliojimai laikantis 58 straipsnio priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos taisyklės, susijusios su visuomenei skirtomis informavimo bei viešinimo priemonėmis ir paramos gavėjams skirtomis informavimo priemonėmis.

5.   Komisija priima įgyvendinimo aktais apibrėžia informavimo ir viešinimo priemonių technines charakteristikas. Tuos įgyvendinimo aktus Komisija priima laikydamasi 59 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

1.   Ne vėliau kaip 2016 m. kovo 31 d. ir ne vėliau kaip kiekvienų paskesnių metų (įskaitant 2022 m.) kovo 31 d. atsakinga institucija pateikia Komisijai kiekvienos nacionalinės programos įgyvendinimo ankstesniais finansiniais metais metinę ataskaitą ir gali tą informaciją tinkamu lygmeniu paskelbti. 2016 m. teikiama ataskaita apima 2014 ir 2015 finansinius metus. Valstybė narė galutinę nacionalinių programų įgyvendinimo ataskaitą pateikia iki 2023 m. gruodžio 31 d.

2.   Metinėse įgyvendinimo ataskaitose pateikiama informacija apie:

3.   Atsižvelgiant į laikotarpio vidurio peržiūrą, kaip nurodyta 15 straipsnyje, 2017 m. teikiamoje metinėje įgyvendinimo ataskaitoje pateikiama ir įvertinama:

4.   2020 m. teikiamoje metinėje įgyvendinimo ataskaitoje ir galutinėje įgyvendinimo ataskaitoje be 2 dalyje nurodytos informacijos ir vertinimo pateikiama informacija apie pažangą siekiant nacionalinės programos tikslų ir pažangos vertinimas, atsižvelgiant į 13 straipsnio 1 dalyje nurodyto politinio dialogo rezultatus.

5.   1–4 dalyse nurodytos metinės įgyvendinimo ataskaitos laikomos priimtinomis, jeigu jose pateikiama visa tose dalyse nurodyta informacija. Komisija per 15 darbo dienų nuo metinės įgyvendinimo ataskaitos gavimo atitinkamai valstybei narei praneša, jei ataskaita nepriimtina, o jei to nepadaro, ataskaita laikoma priimtina.

6.   Komisija savo pastabas dėl metinės įgyvendinimo ataskaitos atitinkamai valstybei narei pateikia per du mėnesius nuo metinės įgyvendinimo ataskaitos gavimo dienos. Jei Komisija per šį terminą pastabų nepateikia, ataskaitos laikomos priimtinomis.

7.   Komisija gali pateikti pastabas dėl atsakingos institucijos metinėje įgyvendinimo ataskaitoje nurodytų klausimų, turinčių poveikį nacionalinės programos įgyvendinimui. Jei tokios pastabos pateikiamos, atsakinga institucija pateikia visą su tomis pastabomis susijusią informaciją ir atitinkamais atvejais informuoja Komisiją apie tai, kokių priemonių imtasi. Komisija informuojama ne vėliau kaip per tris mėnesius po tokių pastabų pateikimo.

8.   Komisija įgyvendinimo aktais patvirtina pavyzdžius, pagal kuriuos rengiamos metinės ir galutinės įgyvendinimo ataskaitos. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 59 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

1.   Komisija, prireikus bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, nuolatos stebi, kaip įgyvendinamas šis reglamentas ir specialieji reglamentai.

2.   Komisija partnerystės su valstybėmis narėmis pagrindu pagal 57 straipsnį vertina, kaip įgyvendinami specialieji reglamentai.

3.   Nustatoma bendra stebėsenos ir vertinimo sistema, siekiant įvertinti veiksmų reikalingumą, veiksmingumą, efektyvumą, pridėtinę vertę ir tvarumą, supaprastinti administracines procedūras ir sumažinti administracinę naštą, atsižvelgiant į šio reglamento ir specialiųjų reglamentų tikslus, ir nustatyti šio reglamento bei specialiųjų reglamentų, kuriais prisidedama prie laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės kūrimo, taikymo rezultatus.

4.   Komisijai suteikiami įgaliojimai laikantis 58 straipsnio priimti deleguotuosius aktus, kuriais toliau plėtojama bendra stebėsenos ir vertinimo sistema.

5.   Valstybės narės pateikia Komisijai informaciją, būtiną šio reglamento ir specialiųjų reglamentų įgyvendinimui stebėti ir vertinti.

6.   Komisija taip pat nagrinėja, kaip pagal specialiuosius reglamentus vykdomi veiksmai papildo kitų atitinkamų Sąjungos politikos sričių, priemonių ir iniciatyvų veiksmus.

7.   Komisija ypatingą dėmesį skiria su trečiosiomis šalimis susijusių veiksmų ir programų, vykdomų pagal 8 straipsnį, stebėsenai ir vertinimui.

1.   Valstybės narės atlieka 57 straipsnio 1 dalyje nurodytus vertinimus. Vertinimu, kuris turi būti atliekamas 2017 m., prisidedama gerinant nacionalinių programų rengimo kokybę ir įgyvendinimą remiantis bendra stebėsenos ir vertinimo sistema.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų taikoma 1 dalyje nurodytiems vertinimams reikalingų duomenų, įskaitant duomenis, susijusius su bendros stebėsenos ir vertinimo sistemos rodikliais, rengimo ir rinkimo tvarka.

3.   57 straipsnio 1 dalyje nurodytus vertinimus atlieka nuo atsakingų institucijų, audito institucijų ir įgaliotųjų institucijų funkciniu požiūriu nepriklausomi ekspertai. Tie ekspertai gali būti susiję su savarankiška valstybės institucija, atsakinga už administravimo stebėseną, vertinimą ir auditą. Komisija pateikia gaires, kaip atlikti vertinimus.

4.   57 straipsnio 1 dalyje nurodyti vertinimai visa apimtimi skelbiami viešai, išskyrus atvejus, kai prieiga prie informacijos ribojama dėl konfidencialaus jos pobūdžio, visų pirma kai ji susijusi su saugumu, viešąja tvarka, nusikalstamų veikų tyrimu ir asmens duomenų apsauga.

1.   Pagal bendrą stebėsenos ir vertinimo sistemą valstybės narės Komisijai pateikia:

2.   Remdamasi 1 dalyje nurodytomis ataskaitomis, Komisija Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui pateikia:

3.   Komisijos ex post vertinime taip pat nagrinėjamas specialiųjų reglamentų poveikis laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės plėtojimui, atsižvelgiant į tai, kaip specialiaisiais reglamentais prisidedama siekiant šių tikslų:

4.   Visos vertinimo ataskaitos pagal šį straipsnį skelbiamos visa apimtimi, išskyrus atvejus, kai prieiga prie informacijos ribojama dėl konfidencialaus jos pobūdžio, visų pirma kai ji susijusi su saugumu, viešąja tvarka, nusikalstamų veikų tyrimu ir asmens duomenų apsauga.

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   5 straipsnio 5 dalyje, 26 straipsnio 4 dalyje, 29 straipsnio 1 dalyje, 53 straipsnio 4 dalyje ir 55 straipsnio 4 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami septynerių metų laikotarpiui nuo 2014 m. gegužės 21 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki septynerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami trejų metų laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki septynerių metų laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 5 straipsnio 5 dalyje, 26 straipsnio 4 dalyje, 29 straipsnio 1 dalyje, 53 straipsnio 4 dalyje ir 55 straipsnio 4 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 5 straipsnio 5 dalį, 26 straipsnio 4 dalį, 29 straipsnio 1 dalį, 53 straipsnio 4 dalį ir 55 straipsnio 4 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

1.   Komisijai padeda Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo ir Vidaus saugumo fondo komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Jei Komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima, išskyrus šio reglamento 14 straipsnio 4 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 45 straipsnio 2 dalį, 47 straipsnio 6 dalį ir 53 straipsnio 5 dalį.