31986D0130

Komisijos sprendimas

1986 m. kovo 11 d.

nustatantis grynaveislių veislinių galvijų produktyvumo kontrolės ir jų genetinės vertės nustatymo metodus

(86/130/EEB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1977 m. liepos 25 d. Tarybos direktyvą 77/504/EEB dėl grynaveislių veislinių galvijų [1] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Graikijos stojimo aktu, ypač į jos 6 straipsnio 1 dalies pirmąją įtrauką,

kadangi, kaip numatyta Direktyvos 77/504/EEB 6 straipsnio 1 dalyje, Komisija minėtosios direktyvos 8 straipsnyje nurodyta tvarka turi nustatyti galvijų produktyvumo kontrolės ir jų genetinės vertės nustatymo metodus;

kadangi valstybėse narėse taikomi galvijų produktyvumo kontrolės ir jų genetinės vertės nustatymo metodai yra gana panašūs;

kadangi dėl to būtina dar labiau suvienodinti šiuos metodus, kad būtų galima palyginti rezultatus;

kadangi šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Zootechnikos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Taikomi tie grynaveislių galvijų produktyvumo kontrolės bei jų genetinės vertės nustatymo metodai, kurie nurodyti šio sprendimo priede.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1986 m. kovo 11 d.

Komisijos vardu

Frans Andriessen

Pirmininko pavaduotojas

[1] OL L 206, 1977 8 12, p. 8.

--------------------------------------------------

PRIEDAS

Galvijų genetinę vertę galima apskaičiuoti taikant vieną arba derinį iš toliau nurodytų metodų; visi gauti tyrimo rezultatų duomenys turi būti prieinami:

1. Produktyvumo tyrimas

i) Produktyvumo tyrimas stotyje

a) Nurodomas už stotį atsakingos įstaigos arba valdžios institucijos pavadinimas ir už skaičiavimus bei rezultatų paskelbimą atsakingos kompetentingos institucijos pavadinimas.

b) Pateikiamas tyrimo planas ir nurodomas į jį įtrauktų galvijų skaičius.

c) Aiškiai nurodomi šie dalykai:

- priėmimo į stotį sąlygos,

- jei yra duomenų, bulių produktyvumas ūkyje, kuriame jie buvo prieš atvežant į stotį,

- jaunų buliukų, atvežamų į stotį tyrimų metu, savininkas ir jų maksimalus amžius bei tuo metu stotyje esančių bulių amžius pagal grupes,

- prisitaikymo ir tyrimo laikotarpių trukmė stotyje,

- raciono tipas ir šėrimo schema.

d) Registruojami požymiai: būtiniausias reikalavimas – užregistruoti gyvąjį svorį. Mėsinių galvijų dar registruojamos pašarų sąnaudos ir raumeningumas.

e) Genetinės vertės nustatymo metodas turi būti objektyvus. Tiriamųjų bulių genetinė vertė turi būti nustatyta kaip veislinė vertė arba palyginimo su bendraamžiais gauta vertė pagal kiekvieną požymį atskirai.

ii) Produktyvumo tyrimas ūkyje

Produktyvumo tyrimas gali būti atliekamas ne stotyje, jei tyrimo pabaigoje bus galima apskaičiuoti veislinę vertę pagal nustatytus zootechnikos principus.

2. Pieno produktyvumo apskaita ir karvių veislinės vertės nustatymas pagal pieno produktyvumo požymius

Duomenys apie primilžį, naudojami nustatant karvių veislinę vertę, turi būti gauti vadovaujantis oficialia pieno produktyvumo kontrolės sistema, atitinkančia Tarptautinio pieninių galvijų produktyvumo apskaitos komiteto nustatytus standartus.

Turi būti nurodomas už skaičiavimus bei rezultatų paskelbimą atsakingos įstaigos arba valdžios institucijos pavadinimas.

Pieno produktyvumo duomenys, naudojami nustatant karvių veislinę vertę, turi būti:

- renkami per standartinę 305 dienų ilgio laktaciją,

- tinkamomis priemonėmis suderinti su kiekvienu svarbiu aplinkos įtakos veiksniu.

Genetinės vertės nustatymo metodas turi būti objektyvus, o jo rezultatai nurodomi kaip prognozuojamas skirtumas arba veislinė vertė su kiekvieno požymio tikslumo rodikliais.

Turi būti nurodytas išsamus taikyto metodo aprašas arba pateikta nuoroda į jį. Vertinamieji produktyvumo požymiai turi būti apibūdinami, turi būti pateikiama tų požymių bazinė nuoroda ir standartinis nuokrypis bei pateikiama tų rodiklių apskaičiavimo data.

3. Jauniklių kontrolinis augimas

a) Nurodomas už stotį atsakingos įstaigos arba valdžios institucijos pavadinimas ir už skaičiavimus bei rezultatų paskelbimą atsakingos kompetentingos institucijos pavadinimas.

b) Veislinio buliaus genetinė vertė apskaičiuojama įvertinant tinkamo skaičiaus jo palikuonių savybes, atsižvelgiant į:

i) pieningumo požymius:

- turi būti pateiktas išsamus jauniklių tyrimo metodo aprašas arba pateikta nuoroda į jį,

- dukterys neturi būti atrenkamos arba tiriamos pasirinktinai,

- į pirmos laktacijos duomenis privaloma atsižvelgti, o į kitų laktacijų duomenis galima atsižvelgti; laikantis Tarptautinio pieninių galvijų produktyvumo apskaitos komiteto nustatytų standartų panaudojami daugiausiai 305 dienų laktacijos duomenys,

- nustatant bulių veislinę vertę arba prognozuojamus skirtumus, laikantis atitinkamų tvarkų, turi būti pašalinti visi įtakos veiksniai, išskyrus buliaus genetinę vertę,

- apskaičiuojant veislinės vertės rodiklius turi būti atsižvelgiama į primelžto pieno kiekį ir sudėtį bei į kitus su tuo susijusius duomenis,

- jei turima duomenų apie jauniklių vaisingumą ir gyvybingumą, jie skelbiami,

- veislinės vertės nustatymo arba skirtumų prognozavimo metodas turi būti objektyvus,

- rezultatai turi būti skelbiami prognozuojamo skirtumo arba veislinės vertės forma, su susijusiomis pagrindinių apskaitytų produktyvumo požymių tikslumo reikšmėmis. Vertinamieji požymiai turi būti apibūdinami, turi būti pateikiama tų požymių bazinė nuoroda ir standartinis nuokrypis bei pateikiama tų rodiklių apskaičiavimo data;

ii) mėsingumo požymius:

- turi būti pateiktas išsamus jauniklių tyrimo metodo aprašas arba nuoroda į jį,

- palikuonys negali būti atrenkami arba tiriami pasirinktinai,

- pripažįstami keturi palikuonių tyrimų tipai:

A. centralizuotas tyrimas specializuotose jauniklių augimo padaliniuose;

B. planinis jauniklių tyrimas bendradarbiaujančiuose gamybiniuose mėsinės galvijininkystės padaliniuose;

C. veislinių galvijų ir (arba) gamybinių bandų ūkio apskaitos sistemoje gautų duomenų analizė; jaunikliai turėtų būti pasiskirstę po bandas taip, kad būtų galima tinkamai palyginti bulius;

D. tyrimo duomenys, surinkti apie identifikuotus palikuonis prekybos arba skerdimo patalpose.

Atliekant A ir B tipų tyrimus, gyvūnai turi būti atrenkami jauno amžiaus atsitiktinės atrankos būdu ir suvedami kartu į savo bendraamžių grupes, išlaikant jose esančių bulių balansą. Atliekant C ir D tipų tyrimus, bulių veislinė vertė turi būti nustatoma naudojantis visais įskaitytais duomenimis.

- buliai jauniklių augimui turi būti panaudojami atsitiktiniu būdu tose bandose, iš kurių planuojama gauti tiriamuosius jauniklius,

- nustatant bulių veislinę vertę, laikantis atitinkamų tvarkų, turi būti pašalinti visi įtakos veiksniai, išskyrus jų genetinę vertę,

- apskaičiuojant veislinės vertės rodiklius turi būti atsižvelgiama į skerdenų savybes (kai tai yra selekcinės programos dalis) ir jų kokybę bei į kitus su tuo susijusius duomenis,

- jei turima duomenų apie jauniklių vaisingumą ir gyvybingumą, jie skelbiami,

- veislinės vertės nustatymui naudojamas metodas turi būti objektyvus,

- rezultatai, kiek tai įmanoma, turi būti skelbiami prognozuojamo skirtumo arba veislinės vertės forma su susijusiomis pagrindinių apskaitytų požymių tikslumo reikšmėmis. Vertinamieji požymiai turi būti apibūdinami, turi būti pateikiama tų požymių bazinė nuoroda ir standartinis nuokrypis bei pateikiama tų rodiklių apskaičiavimo data.

--------------------------------------------------