1.Išvados ir rekomendacijos

1.1EESRK palankiai vertina Europos priežiūros strategijos pasiūlymus dėl ES lygmens ir nacionalinių veiksmų, kuriais siekiama stiprinti visos visuomenės požiūriu pagrįstos priežiūros infrastruktūrą Europoje, ir pritaria joje pateiktam raginimui per Tarybą pateikti pasiūlymus dėl geresnės kokybės paslaugų visą gyvenimą.

1.2EESRK atnaujina savo pasiūlymą pradėti taikyti Europos priežiūros garantiją, kad visiems ES gyventojams būtų užtikrinta galimybė visą gyvenimą naudotis įperkamomis ir kokybiškomis sveikatos priežiūros ir priežiūros paslaugomis. Sėkmingai įgyvendinus šią priemonę, būtų prisidėta prie priežiūros trūkumo problemos sprendimo ir skatinama sudaryti deramas darbo sąlygas prižiūrintiesiems asmenims, įskaitant neformaliuosius prižiūrinčiuosius asmenis.

1.3EESRK pabrėžia, kad svarbu remti šeimas joms atliekant savo pagrindinį vaidmenį. Tai apima investicijas ne tik į socialinę politiką, bet ir į bendruomenes. Tinkamai remiamos šeimos su visais savo skirtumais veikia kaip minimalios socialinės apsaugos sistema ir yra esminiai tvarios solidarumu grindžiamos priežiūros sistemos elementai. Labai svarbu pabrėžti, kad reaguojant į sukrėtimus būtina teikti pirmenybę priežiūros paslaugų įperkamumui ir tęstinumui.

1.4EESRK atlieka svarbų vaidmenį didinant informuotumą rinkdamas ir skleisdamas pagrindinius socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų gerosios patirties pavyzdžius, susijusius su priemonėmis ir infrastruktūra, taip pat dalydamasis informacija apie naujų formų priežiūros paslaugas. Komitetas ragina skirti specialų biudžetą priežiūros gavėjų ir teikėjų bei slaugytojų namuose poreikių nustatymui.

1.5Lyčių lygybė turi išlikti esminiu strategijos įgyvendinimo elementu, įskaitant veiksmus, kuriais siekiama kovoti su žalingais lyčių stereotipais, kenkiantiems formaliosios ir neformaliosios priežiūros sektoriams. EESRK pakartoja, kad reikėtų stengtis skatinti, kad daugiau vyrų papildytų priežiūros darbuotojų gretas, ir užtikrinti geresnį priežiūros paskirstymą namų ūkiuose.

1.6EESRK pabrėžia, kad reikia laikytis visą gyvenimo ciklą apimančio požiūrio, pagal kurį būtų skatinamas sveikas ir aktyvus senėjimas, kartu užkertamas kelias diskriminacijai dėl amžiaus ir kitų formų diskriminacijai, senyvo amžiaus žmonių orumą žeminančiam elgesiui, netinkamam elgesiui su jais ir stereotipams ir užtikrinama apsauga nuo tokio elgesio apraiškų. EESRK ragina parengti Europos strategiją dėl vyresnio amžiaus asmenų.

1.7EESRK ragina sutelkti visus išteklius didėjančiai ir įvairiai priežiūros paklausai patenkinti: siekiant skatinti ekonomikos augimą ir užimtumą, reikia skirti pakankamai lėšų priežiūros infrastruktūrai ir slaugytojams. Reikia sutelkti viso spektro priežiūros paslaugų teikėjus taikant griežtas kokybės užtikrinimo sistemas. Valstybės narės turi skatinti kokybiškų darbo vietų kūrimą ir užtikrinti, kad darbo vietos socialinės priežiūros sektoriuje būtų patrauklios, tinkamai apmokamos ir vertinamos bei būtų suteikiamos geros karjeros perspektyvos.

1.8EESRK ragina geriau teikti duomenis apie vaikų dalyvavimą ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemoje, kad būtų užtikrintas palyginamumas ir išsamesnės informacijos, reikalingos reformoms rengti ir įgyvendinti, prieinamumas.

1.9EESRK prašo ES institucijas sudaryti lyčių požiūriu subalansuotą aukšto lygio ekspertų grupę ilgalaikės priežiūros klausimais, kad būtų oficialiai įtvirtintas bendradarbiavimas, kuriame dalyvautų visi subjektai ir jų organizacijos, siekiant sukurti ateities priežiūros paslaugas 1 . Taip pat rekomenduojama, kad priežiūros paslaugų gavėjai ir jų teikėjai bei jų organizacijos prasmingai dalyvautų visame politikos cikle.

1.10EESRK pabrėžia, kad reikia apsvarstyti priežiūros specialistų judumą ir darbo jėgos migraciją iš ES nepriklausančių šalių, kartu taikant paklausos ir pasiūlos derinimo, taip pat kvalifikacijų pripažinimo priemones, ir pažymi, kad strategijoje nepakankamai atsižvelgiama į daugelį dokumentų neturinčių darbuotojų, kurie jau teikia priežiūros paslaugas Europoje.

1.11EESRK ragina atlikti rekomendacijų laikotarpio vidurio peržiūrą, grindžiamą Barselonos tikslų stebėsena ir bendraisiais ilgalaikės priežiūros reformų tikslais, atsižvelgiant į ES finansavimo ciklą.

2.Nuomonės tikslai ir aprėptis

2.1EESRK palankiai vertina Europos priežiūros strategijoje (toliau – strategija) pateiktus pasiūlymus dėl ES lygmens ir nacionalinių veiksmų, kuriais siekiama stiprinti priežiūros infrastruktūrą Europoje, remiant tiek priežiūros paslaugų gavėjus (nuo gimimo iki senatvės), tiek priežiūros paslaugų teikėjus (formaliuosius ir neformaliuosius), ir palankiai vertina komunikate taikomą analitinį požiūrį nustatant trūkumus, kliūtis ir problemines sritis, turinčias įtakos integruotos kokybiškos priežiūros teikimui.

2.2Ši strategija atitinka 2021 m. Europos Komisijos veiksmų planą, skirtą Europos socialinių teisių ramsčiui įgyvendinti, ir joje valstybėms narėms pateikiamos naudingos gairės dėl prieinamos, tinkamos ir kokybiškos priežiūros, kad būtų patenkinti augantys ir įvairūs priežiūros poreikiai, taip pat plataus užmojo ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros tikslai ir patikimos valdymo priemonės ilgalaikės priežiūros veiksmams stebėti. Ji grindžiama galiojančiomis ES priemonėmis 2 , todėl apima daugelį sričių, kad būtų galima spręsti priežiūros trūkumo problemą ir stiprinti prižiūrinčiųjų asmenų ir priežiūros paslaugų gavėjų teises.

2.3Yra daugybė tyrimų ir nuomonių, kuriais galima vadovautis įgyvendinimo metu ir kuriuose pateikiama įžvalgų ir duomenų apie keletą priežiūros aspektų, įskaitant lyties 3 , 4 , neformaliosios priežiūros išlaidų 5 , 6 , ilgalaikės priežiūros sistemų Europoje 7 , darbuotojų ir įdarbinimo sąlygų 8 , 9 aspektus.

2.4Europos Parlamentas pabrėžė viešosios priežiūros prieinamumo ir galimybės ją gauti svarbą ir tai, kad visi asmenys turėtų turėti teisę į tikrą pasirinkimą, kai kalbama apie jiems ir jų šeimoms tinkamas paslaugas (priežiūra šeimoje, bendruomeninė priežiūra, į pacientą orientuota priežiūra, individualizuota priežiūra ar kitos priežiūros formos 10 ).

3.Bendrosios pastabos

3.1EESRK palankiai vertina tai, kad strategijoje pripažįstama, jog už priežiūrą atsakinga ne tik šeima, bet ir visa visuomenė, ir pritaria abiem pasiūlymams dėl Tarybos rekomendacijų, kuriose raginama teikti kokybiškesnes paslaugas visą gyvenimą. Komitetas pritaria tam, kad būtų keičiamas visuomenės požiūris į priežiūros vertinimą ir teikimą ES, apimant skirtingus kultūrinius aspektus ir nacionalinius skirtumus.

3.2Strategija siekiama, kad Europos diskusijose apie priežiūrą būtų pereita prie tvaraus ir žmogaus teisėmis grindžiamo priežiūros modelio, kuriuo būtų skatinama lyčių lygybė formaliosios ir neformaliosios priežiūros srityje, paisomas žmogaus orumas, užtikrinamas savarankiškas gyvenimas ir įtrauktis bendruomenėje. COVID-19 pandemija visoje ES tapo išbandymu priežiūros sistemų atsparumui ir tinkamumui, ji išryškino struktūrines problemas, pavyzdžiui, nepakankamą finansavimą ir darbuotojų trūkumą.

3.3Kad strategija būtų veiksminga, reikalingas pokyčius skatinantis ir plataus užmojo požiūris, pagal kurį priežiūros paslaugų gavėjų ir jų teikėjų pagrindinės teisės ir poreikiai būtų svarbiausi, įskaitant visapusišką ir prasmingą jų dalyvavimą konsultacijose ir priimant sprendimus.

3.4EESRK pabrėžia, kad prevencijos, abilitacijos ir reabilitacijos priemonės turėtų būti neatsiejama strategijos įgyvendinimo dalis. Veiksmai turėtų būti vis labiau orientuoti į ankstyvąją intervenciją, sveiką ir aktyvų senėjimą, prevencines priemones ir savarankiškumo palaikymą, kad kuo labiau sumažėtų poreikis naudotis ilgalaike priežiūra ir padidėtų įtrauktis į visuomenę bei aktyvus pilietiškumas, visų pirma sukuriant išsamią Europos strategiją dėl vyresnio amžiaus asmenų.

3.5Primindamas griežto taupymo patirtį, įgytą per pastarąsias finansų ir ekonomikos krizes, EESRK pabrėžia, kad reaguojant į dabartinius sukrėtimus, susijusius su karu Ukrainoje, energetikos ir dabartine pragyvenimo išlaidų krize, būtina teikti pirmenybę priežiūros paslaugų įperkamumui ir tęstinumui.

3.6Palankiai vertintinas lyčių lygybės aspekto integravimas į visą strategiją. Priežiūros (neformaliosios ir formaliosios) sektoriuje dominuoja moterys. ES 29 proc. moterų teigia, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios jos nedalyvauja darbo rinkoje arba dirba ne visą darbo dieną, yra priežiūros pareigos 11 , tuo tarpu tokią priežastį nurodo tik 6 proc. vyrų. Apskaičiuota, kad toks nesubalansuotas priežiūros pareigų pasiskirstymas kasmet kainuoja 242 mlrd. eurų 12 . Rekomendacijos yra naudingos gairės valstybėms narėms siekiant kovoti su lyčių stereotipais, vyrų ir moterų darbo užmokesčio, pensijų ir priežiūros pareigų skirtumais.

3.7EESRK pabrėžia priežiūros šeimoje ir neformaliosios priežiūros, kaip tvarių priežiūros sistemų elemento, svarbą ir ragina greitai nustatyti šio pobūdžio priežiūros poreikius ir realijas. Būtina šios priežiūros paslaugų teikėjus pripažinti partneriais užtikrinant priežiūros tęstinumą ir teikti jiems visapusišką paramą, pavyzdžiui, mokymosi galimybes pagal įgūdžių patvirtinimo programas, užtikrinant jų dalyvavimą darbo rinkoje ir socialiniame gyvenime, derinant išteklius, paslaugas ir laiko planavimą (siejant su Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros direktyva), kartu užtikrinant galimybę naudotis socialinėmis teisėmis, laikino atokvėpio ir psichikos sveikatos paslaugomis 13 .

3.8EESRK palankiai vertina tai, kad daug dėmesio skiriama geresnei priežiūros darbuotojų teisių apsaugai. Jis ragina valstybes nares šalinti ES darbo teisės vykdymo užtikrinimo spragas, ratifikuoti TDO konvenciją Nr. 189, kuria nustatomi deramų namų ūkio darbuotojų darbo sąlygų standartai, ir imtis veiksmų siekiant reguliuoti kartu gyvenančių priežiūros darbuotojų, įskaitant darbuotojus migrantus ir mobiliuosius darbuotojus, padėtį 14 . Tačiau jis pažymi, kad strategijoje nepakankamai atsižvelgiama į daugelį dokumentų neturinčių darbuotojų, kurie jau teikia priežiūros paslaugas Europoje, ir daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama visiems ES gyvenantiems priežiūros darbuotojams, neatsižvelgiant į jų migracijos ir gyventojo statusą.

3.9EESRK palankiai vertina įsipareigojimą gerinti darbo sąlygas priežiūros sektoriuje užtikrinant kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą, įgūdžių patvirtinimą, didinant darbo užmokestį, stiprinant socialines ir darbo teises, atkreipiant dėmesį į fizinę ir psichosocialinę riziką sveikatai ir sprendžiant smurto ir priekabiavimo darbo vietoje rizikos problemas. Jis ragina valstybes nares ratifikuoti TDO konvenciją Nr. 190 dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje. Socialiniai partneriai ir vyriausybės turi bendradarbiauti, kad užkirstų kelią mažų garantijų priežiūros darbo formoms ir sukurtų tvirtas reguliavimo, finansines ir kolektyvinių derybų sistemas. Kvalifikuotų darbuotojų trūkumas beveik visose valstybėse narėse kelia pavojų sveikatos ir priežiūros standartams, ypač atsižvelgiant į demografinius pokyčius, darbuotojų judumą ir senėjimą.

4.Konkrečios pastabos

4.1EESRK pakartoja, kad reikia skubiai parengti specialią Europos priežiūros garantiją 15 , nes tai yra esminis sėkmingo strategijos įgyvendinimo elementas, grindžiamas politikos, praktikos ir finansavimo priemonių deriniu, siekiant užtikrinti, kad strategijos veiksmai būtų visiškai įtraukti į nacionalines teisines, politines, finansavimo ir paslaugų sistemas. Standartų nustatymas, kaip ir jų stebėsena, yra labai svarbūs sektoriaus pažangai 16 .

4.2Europos priežiūros strategija turėtų būti papildyta struktūrizuotu Europos įgyvendinimo planu ir finansavimo schemomis. Daugelyje valstybių narių viešosios investicijos į priežiūrą yra nepakankamos. ES struktūriniai ir investicijų fondai (ESF+, ERPF), taip pat Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė ir techninės paramos priemonė turi būti sutelkti paramai valstybėms narėms konkrečiose su priežiūra susijusiose srityse (nuo politikos formavimo iki paslaugų įgyvendinimo ir poveikio stebėsenos), visų pirma vykdant socialiai atsakingus viešuosius pirkimus.

4.3Bus labai svarbu įvertinti pažangą ir poveikį priežiūros paslaugų gavėjams ir priežiūros paslaugų teikėjams. Konkrečios stebėsenos ir vertinimo sistemų kūrimo techninės gairės galėtų padėti nacionalinėms ministerijoms parengti konkrečias tvarių priežiūros paslaugų modelių, poveikio vertinimo ir rodiklių kūrimo gaires. Europos Komisijos stebėsenos priemonės turėtų apimti politikos ir finansavimo ataskaitas ir raginimą atlikti rekomendacijų laikotarpio vidurio peržiūrą. Europos semestras turi geriau pritaikyti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, kad padėtų valstybėms narėms teikti pirmenybę tinkamam priežiūros finansavimui kaip produktyviai ir tvariai investicijai, o ne ekonominei naštai.

4.4Priėmus abi Tarybos rekomendacijas, priemonės ir gairės turėtų būti skubiai įtrauktos į nacionalinę politiką ir teisines sistemas. EESRK pabrėžia, kad nacionaliniai ilgalaikės priežiūros koordinatoriai yra svarbūs siekiant užtikrinti nuoseklumą ir integruoti priežiūros klausimus į kitas sritis, ministerijų ir valdymo lygmenų darbotvarkes, neapsiribojant tik socialine ir sveikatos politika (būsto, transporto, energetikos, ekonomikos ir kt.).

4.5Nepageidaujamos rizikos atranka, komercializacija ir pajamų bei pelno siekimas priežiūros ir sveikatos sąskaita gali padidinti nelygybę priežiūros prieinamumo srityje. Siekiant užkirsti kelią žalingai praktikai ir užtikrinti tvirtas kokybiškų paslaugų garantijas ir tinkamą lėšų naudojimą, reikalingos proporcingos kontrolės priemonės. Ilgalaikei priežiūrai ir ikimokykliniam ugdymui ir priežiūrai valstybių narių lygmeniu reikia stiprių socialinės apsaugos sistemų ir kokybiškų viešųjų paslaugų, grindžiamų solidarumu, socialinėmis investicijomis ir socialinės ekonomikos subjektais, pavyzdžiui, savidraudos draugijomis, kad būtų užtikrintos įvairaus pobūdžio finansavimo ir išlaidų pasidalijimo sistemos, kad tinkamai apmokyti slaugytojai teiktų bendruomeninės priežiūros ir priežiūros namuose paslaugas 17 . Siekiant finansuoti paslaugų teikimą, reikėtų numatyti alternatyvas socialinėms įmokoms 18 . Reikia apsvarstyti galimybę įtraukti savanorišką ne pelno organizacijų paramą, tačiau ne kaip išlaidų mažinimo priemonę, kuri būtų naudinga tiek priežiūros, tiek sveikatos sistemoms.

4.6Kalbant apie nacionalinę kompetenciją ir subsidiarumą, Europos Komisija turėtų užtikrinti, kad valstybių narių sukurtos aukštos kokybės priežiūros paslaugos būtų įtraukios. Strategija turi būti užtikrinta, kad kiekvienas asmuo, kuriam reikalinga priežiūra, turėtų visas ir lygias galimybes naudotis paslaugomis, visų pirma taikant tvirtas ir privalomas kokybės sistemas. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas grupėms, kurios paprastai patiria atskirtį, pavyzdžiui, romams, migrantams ir t. t., taip pat sąveikinės ir struktūrinės diskriminacijos poveikiui. Tai taip pat reiškia, kad priežiūros infrastruktūra turi būti prieinama atokiose vietovėse ir retai apgyvendintose vietovėse.

4.7Investavimas į skaitmeninę infrastruktūrą gali palengvinti veiksmingą priežiūros planavimą ir teikimą, informacijos saugojimą, keitimąsi ja ir jos perdavimą tarp įvairių sveikatos ir socialinės priežiūros paslaugų teikėjų, taip sudarant sąlygas veiksmingai kokybės stebėsenai ir vienodoms galimybėms. Įvairios galimybės, pavyzdžiui, pagalbinės technologijos, prevencinės priemonės, robotika, nuotolinės sveikatos paslaugos ir kt., jei jos visiškai įtraukios ir yra prieinamos, gali padėti užtikrinti priežiūros paslaugų pasiekiamumą, tęstinumą, koordinavimą ir kokybę.

4.8Siūlomoje rekomendacijoje dėl ilgalaikės priežiūros pažymima, kad sistemos taip pat turi būti pritaikytos neįgaliųjų paramos poreikiams, kartu aiškiai nurodant JT neįgaliųjų teisių konvenciją. Komisija turėtų užtikrinti, kad pagal strategiją sutelktos ES lėšos atitiktų deinstitucionalizavimo tikslą ir jomis būtų remiama įtrauktis plėtojant bendruomenines paslaugas, kurias teiktų gerai parengti darbuotojai 19 . EESRK pakartoja, kad reikia remti neįgalius vaikus ir tėvus 20 , ir palankiai vertina tai, kad dėmesys tam skiriamas rekomendacijoje dėl ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros.

5.Ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros rekomendacijos įgyvendinimas

5.1EESRK pritaria Barselonos tikslų peržiūrai, kad būtų padidintas prieinamų, įperkamų, įtraukių ir kokybiškų vaikų priežiūros paslaugų prieinamumas. Valstybės narės, kurios pasiekė arba viršijo tikslus, turėtų daugiau dėmesio skirti kokybės standartų nustatymui ir įvairių ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros formų kūrimui pagal skirtingas amžiaus grupes. Ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros prieinamumo didinimo tikslai turi būti derinami su kokybės užtikrinimo sistemomis ir deramomis darbo sąlygomis. Valstybės narės turėtų parengti rodiklius, pagal kuriuos būtų stebima galimybė naudotis priežiūros modeliais atsižvelgiant į nacionalinius prioritetus ir skirtumus, kartu įgyvendinant persvarstytų tikslų uždavinius, kokybės ir kitus standartus.

5.2EESRK palankiai vertina raginimą užtikrinti visiems vaikams teisiškai nustatytą teisę turėti galimybę naudotis kokybiškomis paslaugomis, ir strategijos sąveiką su Europos vaiko garantijų sistema, toliau taikant kelių kartų požiūrį, o tai yra labai svarbu profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai ir šeimos gerovei. Nemokamas ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugas nepasiturinčioms šeimoms turi papildyti priemonių rinkinys, apimantis nemokamą maitinimą, nemokamas higienos priemones (pvz., sauskelnes) ir pagalbą fiziniam bei protiniam vystymuisi (smulkiosios motorikos įgūdžių lavinimas, kalbos ir kalbėjimo terapija ir t. t.).

5.3EESRK palankiai vertina nuorodas į ES lygybės sistemas ir pažeidžiamoje padėtyje esančius vaikus, siekiant sukurti įtraukias sistemas, kuriose būtų atsižvelgiama į visas šeimos formas. Veiksmai, kuriuos reikia įgyvendinti, turėtų apimti informavimo veiklą, darbuotojų mokymą paslaugų naudotojų teisių, įtraukties ir šališkumo klausimais. EESRK ypač palankiai vertina pasiūlymus dėl tinkamo vaikų ir darbuotojų skaičiaus santykio, nuolatinio darbuotojų profesinio mokymo ir laiko reikalavimų įtraukimo į rodiklius, nes tai ypač svarbu neįgaliems vaikams, kurie dažnai tik iš dalies gali naudotis ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugomis.

5.4Gerosios patirties ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros modeliai turi būti priemonių, kuriomis įgyvendinama Tarybos rekomendacija, pagrindas, paremti subnacionalinio lygmens politika ir finansavimo sistemomis, skiriant konkrečius biudžetus, kad būtų galima nustatyti priežiūros paslaugų gavėjų ir jų teikėjų poreikius, ir išbandant naujas priežiūros paslaugų formas. Vaiko teisės ir toliau turėtų būti svarbiausios. Ankstyvajame amžiuje vaikams reikia sveikos, puoselėjančios aplinkos, nesvarbu, ar jie prižiūrimi šeimoje, ar specialistų; todėl, atsižvelgiant į skirtingo amžiaus vaikų raidos poreikius, turi būti sudarytos galimybės rinktis iš įvairių priežiūros modelių (dienos centrų, vaikų darželių darbo vietoje, kvalifikuotų vaikų auklių, mamų padėjėjų, žaidimų grupių, popamokinės priežiūros).

6.Ilgalaikės priežiūros rekomendacijos įgyvendinimas

6.1EESRK ragina parengti griežtus įgyvendinimo planus, apimančius visą ilgalaikės priežiūros spektrą. Europos Komisija turėtų oficialiai įtvirtinti bendradarbiavimą sudarydama aukšto lygio ekspertų grupę ilgalaikės priežiūros klausimais, suburiančią socialinius partnerius, pilietinės visuomenės organizacijas, nacionalinius koordinatorius, ilgalaikės priežiūros paslaugų gavėjus, visų pirma vyresnio amžiaus asmenis ir neįgaliuosius, ir kitus atitinkamus ekspertus bei specialistus. Siekiant informuoti apie grupės darbą, galėtų būti sukurta vieša internetinė platforma, kurioje būtų kaupiami duomenys, atliekami tyrimai ir skatinamas dalijimasis gerąja patirtimi.

6.2EESRK priėmė keletą nuomonių dėl ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo ES 21 , pabrėždamas, kad reikia investuoti į kokybišką, tvarią ir visiems prieinamą ilgalaikę priežiūrą. EESRK pabrėžia, kad reikia kuo labiau didinti visų priežiūros ir sveikatos paslaugų teikėjų veiksmų papildomumą ir sinergiją tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose (pelno ir ne pelno), kad būtų užtikrinta visų asmenų aprėptis, remiantis geriausia praktika valstybėse narėse.

6.3EESRK palankiai vertina tai, kad pasiūlyme dėl ilgalaikės priežiūros pripažįstama socialinės ekonomikos subjektų, kaip paslaugų teikėjų, svarba. EESRK ragina Komisiją toliau ieškoti būdų, kaip sukurti struktūrizuotas socialinės ekonomikos subjektų ir Europos institucijų bendravimo linijas ilgalaikės priežiūros politikos srityje.

6.4EESRK atkreipia dėmesį į įvairių žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos iniciatyvų svarbą siekiant išnaudoti visą technologijų potencialą, kad būtų galima kurti, persvarstyti ir renovuoti būstų ūkį įtraukiau ir tvariau.

6.5Gerosios patirties ilgalaikės priežiūros modeliai gali apimti struktūriškesnę ir veiksmingesnę pagalbą namuose, taip pat naujas būsto alternatyvas, pavyzdžiui, globos namus, prižiūrimus ar bendruomeninius būstus, bendro būsto vienetus ar kitas alternatyvas, atsižvelgiant į priežiūros paslaugų gavėjų poreikius ir pageidavimus ir remiantis teisiškai patvirtintomis kokybės sistemomis. Taip pat reikėtų apsvarstyti kitų rūšių priežiūros modelius, kad taikant integruotą požiūrį būtų aprėptas visas priežiūros spektras, pavyzdžiui, pagalba psichikos sveikatos srityje, šeimos centrai, tėvų paramos grupės ir trumpalaikė parama būstui taip, kad būtų lengviau pereiti nuo vieno modelio prie kito, kai keičiasi reikiamų paslaugų intensyvumas ar pobūdis, nesutrikdant priežiūros tęstinumo.

2023 m. sausio 24 d., Briuselis

Christa Schweng

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

_____________

(1)    EESRK nuomonė „Bendras visuotinės svarbos paslaugų kūrimas siekiant prisidėti prie ES dalyvaujamosios demokratijos stiprinimo“, OL C 486, 2022 12 21, p. 76 .

(2)    2021–2030 m. Europos neįgaliųjų teisių strategija, Vaiko garantijų sistema, Europos vaiko teisių strategija, Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros direktyva, Lyčių lygybės strategija ir kitos atitinkamos iniciatyvos pagal Europos socialinių teisių ramstį.

(3)    Lyčių nelygybė priežiūros ir darbo užmokesčio srityje ES: https://eige.europa.eu/publications/gender-inequalities-care-and-pay-eu .

(4)    Lyčių lygybės indeksas: https: //eige.europa.eu/gender-equality-index/2022 .

(5)    Kas būtų, jei priežiūros darbas būtų pripažintas varomąja tvaraus augimo jėga? : https://epthinktank.eu/2022/09/07/what-if-care-work-were-recognised-as-a-driver-of-sustainable-growth/ .

(6)    Tyrimas dėl neoficialios ilgalaikės priežiūros atvejų ir susijusių išlaidų tyrimo (Study on exploring the incidence and costs of informal long-term care): https://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=738&langId=en&pubId=8423&furtherPubs=no .

(7)    Ilgalaikė priežiūra ES 2021 m. (2021 Long-term care in the EU:) https://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=738&langId=en&pubId=8396 .

(8)    Ilgalaikės priežiūros darbuotojų įdarbinimas ir darbo sąlygos (Long-term care workforce: Employment and working conditions): https://www.eurofound.europa.eu/publications/customised-report/2020/long-term-care-workforce-employment-and-working-conditions .

(9)    EESRK nuomonė „Rytojaus Europos sveikatos priežiūros darbuotojų ir priežiūros strategija“, OL C 486, 2022 12 21, p. 37 .

(10)    2022 m. birželio 6 d.Europos Parlamento rezoliucija. Pranešimas „Bendri Europos veiksmai priežiūros srityje“.

(11)    EIGE, idem.

(12)    EP tyrimas, idem.

(13)    Europos prižiūrinčiųjų asmenų chartija: https://coface-eu.org/european-charter-for-family-carers/ .

(14)     OL C 487, 2016 11 22, p. 7 .

(15)    EESRK nuomonė „Rytojaus Europos sveikatos priežiūros darbuotojų ir priežiūros strategija“, OL C 486, 2022 12 21, p. 37 .

(16)    EBPO. 2019. Sveikatos priežiūros kokybės gerinimas Europoje. Įvairių strategijų ypatumai, veiksmingumas ir įgyvendinimas (Improving healthcare quality in Europe - Characteristics, effectiveness and implementation of different strategies).

(17)    EESRK nuomonė „Socialinių investicijų poveikis užimtumui ir viešiesiems biudžetams“, OL C 226, 2014 7 16, p. 21 .

(18)    Renginio ataskaita „Europos priežiūros sistema. Solidarumas ir tvarumas – draugai ar priešai?“: https://www.aim-mutual.org/mediaroom/event-report-european-care-systems-solidarity-and-sustainability-friends-or-foes/.

(19)    Europos ekspertų grupė perėjimo nuo institucinės prie bendruomenėje teikiamos globos klausimais, ES savarankiško gyvenimo ir įtraukties bendruomenėje gairės ir  ES lėšos. Kontrolinis sąrašas, skirtas savarankiškam gyvenimui ir deinstitucionalizacijai skatinti. .

(20)    EESRK nuomonė OL C 75, 2023 2 28, p. 75 .

(21)     OL C 129, 2018 4 11, p. 44 ; OL C 487, 2016 12 28, p. 7 ; OL C 204, 2008 8 9, p. 103 ; brošiūra ir EESRK nuomonė „Ekonominės, technologinės ir socialinės permainos teikiant intensyviąsias sveikatos paslaugas vyresnio amžiaus žmonėms“ , OL C 240, 2019 7 16, p. 10 ; OL C 194, 2022 5 12, p. 19 .