EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document L:2013:045:FULL
Official Journal of the European Union, L 45, 16 February 2013
Europos Sąjungos oficialusis leidinys, L 45, 2013m. vasaris 16d.
Europos Sąjungos oficialusis leidinys, L 45, 2013m. vasaris 16d.
Display all documents published in this Official Journal
|
ISSN 1977-0723 doi:10.3000/19770723.L_2013.045.lit |
||
|
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 45 |
|
|
||
|
Leidimas lietuvių kalba |
Teisės aktai |
56 tomas |
|
Turinys |
|
II Įstatymo galios neturintys teisės aktai |
Puslapis |
|
|
|
REGLAMENTAI |
|
|
|
* |
||
|
|
* |
||
|
|
|
||
|
|
|
||
|
|
|
SPRENDIMAI |
|
|
|
|
2013/84/ES |
|
|
|
* |
2013 m. vasario 11 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas, kuriame pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų pateikiamos odos išdirbimo geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvados (pranešta dokumentu Nr. C(2013) 618) ( 1 ) |
|
|
|
|
2013/85/ES |
|
|
|
* |
2013 m. vasario 14 d. Komisijos sprendimas dėl tam tikrų medžiagų neįrašymo į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką I, IA arba IB priedus (pranešta dokumentu Nr. C(2013) 670) ( 1 ) |
|
|
|
|
|
(1) Tekstas svarbus EEE |
|
LT |
Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį. Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė. |
II Įstatymo galios neturintys teisės aktai
REGLAMENTAI
|
16.2.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 45/1 |
KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 131/2013
2013 m. vasario 15 d.
kuriuo nustatomos išimtinės priemonės dėl nekvotinio cukraus ir izogliukozės išleidimo į Sąjungos rinką taikant sumažintą pertekliaus mokestį 2012–2013 prekybos metais
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (1), ypač į jo 64 straipsnio 2 dalį ir 186 straipsnį kartu su 4 straipsniu,
kadangi:
|
(1) |
2011–2012 cukraus prekybos metais baltojo cukraus vidutinė didmeninė gamintojo pardavimo kaina Sąjungoje siekė 175 % orientacinės kainos, kuri lygi 404 EUR už toną, ir apie 275 EUR už toną viršijo pasaulinės rinkos kainą. Šiuo metu Sąjungoje laikosi pastovi kaina – apie 700 EUR už toną, kuri yra didžiausia po cukraus rinkos organizavimo reformos ir dėl kurios sunku užtikrinti optimalias lanksčias cukraus tiekimo Sąjungos rinkai sąlygas. Numatoma, kad 2012–2013 prekybos metais ši ir taip didelė kaina toliau augs ir gali kilti didelių rinkos sutrikimų pavojus, kurio turėtų būti išvengta taikant reikiamas priemones; |
|
(2) |
atsižvelgiant į 2012–2013 m. prognozuojamą pasiūlą ir paklausą, numatoma, kad laikotarpio pabaigoje atsargų kiekis cukraus rinkoje bus bent 0,5 mln. tonų mažesnis nei 2011–2012 m. Nustatant šį skaičių jau atsižvelgta į importą iš trečiųjų šalių, kurioms taikomi tam tikri lengvatiniai susitarimai; |
|
(3) |
kita vertus, tikintis gero derliaus apskaičiuota, kad pagaminto cukraus kiekis Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 56 straipsnyje nustatytą cukraus kvotą viršys beveik 5 400 000 tonų. Atsižvelgiant į numatomus cukraus gamintojų sutartinius įsipareigojimus dėl pramoninio cukraus naudojimo tam tikriems produktams gaminti, kaip numatyta to reglamento 62 straipsnyje, ir į nekvotinio cukraus eksporto įsipareigojimus 2012–2013 m., dar liktų nepanaudotas didelis – ne mažiau kaip 2 000 000 tonų – kiekis nekvotinio cukraus. Dalis šio cukraus galėtų būti pateikta rinkai, siekiant pagerinti nepakankamos cukraus pasiūlos Sąjungos maisto produktų rinkoje padėtį ir išvengti pernelyg didelio kainų kilimo; |
|
(4) |
siekiant užtikrinti sklandų rinkos veikimą, būtina pateikti rinkai nekvotinį cukrų. 2012–2013 prekybos metais turėtų būti suteikta galimybė tokią priemonę taikyti kiekvieną kartą, kai reikia; |
|
(5) |
pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 186 ir 188 straipsnius, kai reikia, gali būti imamasi priemonių, skirtų pašalinti rinkos sutrikimus arba sutrikimų pavojų, jei visų pirma šie sutrikimai kyla dėl didelio kainų pakilimo Sąjungoje, su sąlyga, kad šio tikslo nepavyktų pasiekti kitomis tame reglamente numatytomis priemonėmis. Atsižvelgiant į dabartines rinkos sąlygas, Reglamente (EB) Nr. 1234/2007 nepateiktos jokios konkrečios priemonės, skirtos didelių cukraus kainų tendencijoms riboti ir sudarančios sąlygas tiekti cukrų Sąjungos rinkai už pagrįstas kainas, išskyrus kainas, nustatytas pagal to reglamento 186 straipsnį; |
|
(6) |
kad nesusikauptų perteklinis kiekis, Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 64 straipsnio 2 dalimi Komisija įgaliojama nustatyti pakankamai didelį pertekliaus mokestį cukrui ir izogliukozei, pagamintiems viršijant kvotą. 2006 m. birželio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 967/2006, nustatančio Tarybos reglamento (EB) Nr. 318/2006 išsamias nekvotinės gamybos cukraus sektoriuje įgyvendinimo taisykles (2), 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas mokestis – 500 EUR už toną; |
|
(7) |
ribotam cukraus kiekiui, pagamintam viršijant kvotą, turėtų būti nustatytas sumažintas pertekliaus mokestis, kurio dydis už toną leistų vienodomis sąlygomis veikti visiems Sąjungos cukraus gamintojams, užtikrinant gerą Sąjungos cukraus rinkos veikimą ir padedant sumažinti Sąjungos ir pasaulinės rinkos cukraus kainų skirtumą nesukeliant perviršio kaupimosi Sąjungos rinkoje pavojaus; |
|
(8) |
kadangi Reglamentu (EB) Nr. 1234/2007 nustatytos kvotos cukrui ir izogliukozei, panaši priemonė turėtų būti taikoma atitinkamam izogliukozės kiekiui, pagamintam viršijant kvotą, nes izogliukozė tam tikra prasme yra komercinis cukraus pakaitalas; |
|
(9) |
siekdami padidinti pasiūlą, cukraus ir izogliukozės gamintojai turėtų valstybių narių kompetentingoms institucijoms teikti paraiškas gauti sertifikatus, kuriais jiems būtų leista, taikant sumažintą pertekliaus mokestį, Sąjungos rinkoje parduoti tam tikrus cukraus ir izogliukozės kiekius, pagamintus viršijant kvotą; |
|
(10) |
sumažintas pertekliaus mokestis turėtų būti mokamas po to, kai priimama paraiška, bet prieš išduodant sertifikatą; |
|
(11) |
siekiant greitai padidinti pasiūlą, sertifikatai turėtų galioti ribotą laiką; |
|
(12) |
nustačius kiekių, dėl kurių kiekvienas gamintojas gali teikti paraišką per vieną paraiškų teikimo laikotarpį, viršutines ribas ir išduodant tik paraiškų teikėjų pagamintų produktų pardavimo sertifikatus, turėtų būti užkirstas kelias spekuliaciniams veiksmams pasinaudojant šiuo reglamentu sukurta sistema; |
|
(13) |
pateikdami paraiškas cukraus gamintojai turėtų įsipareigoti už cukrinius runkelius, naudojamus jų paraiškoje nurodytam cukraus kiekiui pagaminti, mokėti minimalią kainą. Turėtų būti nustatyti mažiausi privalomi paraiškų tinkamumo reikalavimai; |
|
(14) |
valstybių narių kompetentingos institucijos apie gautas paraiškas turėtų pranešti Komisijai. Siekiant tokius pranešimus supaprastinti ir suvienodinti, turėtų būti parengti jų pavyzdžiai; |
|
(15) |
Komisija turėtų užtikrinti, kad sertifikatai būtų išduodami tik laikantis šiame reglamente nustatytų kiekybinių apribojimų. Todėl prireikus Komisijai turėtų būti suteikta teisė nustatyti gautoms paraiškoms taikytiną paskirstymo koeficientą; |
|
(16) |
valstybės narės turėtų nedelsdamos informuoti pareiškėjus, ar patvirtinamas visas jų paraiškose nurodytas kiekis ar jo dalis; |
|
(17) |
kompetentingos institucijos turėtų pranešti Komisijai apie kiekius, dėl kurių išduoti sertifikatai, pagal kuriuos taikomas sumažintas pertekliaus mokestis. Šiuo tikslu Komisija turėtų parengti reikalingus pavyzdžius; |
|
(18) |
į Sąjungos rinką išleistiems cukraus kiekiams, kurie viršija pagal šį reglamentą išduotuose sertifikatuose nurodytus kiekius, turėtų būti taikomas Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 64 straipsnio 2 dalyje nustatytas pertekliaus mokestis. Todėl tikslinga numatyti, kad kiekvienas pareiškėjas, kuris nesilaiko įsipareigojimo į Sąjungos rinką išleisti jam išduotame sertifikate nurodyto cukraus kiekio, taip pat turėtų sumokėti 500 EUR už toną sumą. Taikant šį nuoseklų požiūrį siekiama užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama šiuo reglamentu nustatytu mechanizmu; |
|
(19) |
siekiant pagal 2006 m. birželio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 952/2006 dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 318/2006 taikymo taisyklių, susijusių su cukraus vidaus rinkos valdymu ir kvotų sistema (3), 13 straipsnio 1 dalį nustatyti vidutines į Sąjungos rinką išleisto kvotinio ir nekvotinio cukraus kainas, cukrus, dėl kurio pagal šį reglamentą išduotas sertifikatas, turėtų būti laikomas kvotiniu cukrumi; |
|
(20) |
pagal 2007 m. birželio 7 d. Tarybos sprendimo 2007/436/EB (Euratomas) dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos (4) 2 straipsnio 1 dalies a punktą įnašai ir kiti mokesčiai, numatyti pagal bendrą cukraus sektoriaus rinkų organizavimą, turi būti laikomi nuosavaisiais ištekliais. Todėl būtina nustatyti tokių sumų nustatymo datą, kaip apibrėžta 2000 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1150/2000, įgyvendinančio Sprendimą 2007/436/EB (Euratomas) dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos (5), 2 straipsnio 2 dalyje ir 6 straipsnio 3 dalies a punkte; |
|
(21) |
šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Laikinas pertekliaus mokesčio sumažinimas
1. Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 967/2006 3 straipsnio 1 dalies, nustatomas 224 EUR už toną pertekliaus mokestis už ne didesnį kaip 150 000 tonų cukraus kiekį baltojo cukraus ekvivalentu ir 8 000 tonų izogliukozės kiekį sausosios medžiagos ekvivalentu, pagamintus viršijant Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 VI priede nustatytą kvotą ir išleistus į Sąjungos rinką 2012–2013 prekybos metais.
2. 1 pastraipoje nustatytas sumažintas pertekliaus mokestis mokamas po to, kai priimama 2 straipsnyje nurodyta paraiška, prieš išduodant 6 straipsnyje nurodytą sertifikatą.
2 straipsnis
Sertifikatų paraiškos
1. Kad pasinaudotų 1 straipsnyje nustatytomis sąlygomis, cukraus ir izogliukozės gamintojai teikia sertifikatų paraiškas.
2. Paraiškas gali teikti tik cukrinių runkelių ir cukranendrių cukrų arba izogliukozę gaminančios įmonės, kurios yra patvirtintos pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 57 straipsnį ir kurioms pagal to reglamento 56 straipsnį 2012–2013 prekybos metams skirta gamybos kvota.
3. Kiekvienu paraiškų teikimo laikotarpiu vienas pareiškėjas gali pateikti ne daugiau kaip vieną paraišką dėl cukraus ir vieną paraišką dėl izogliukozės.
4. Sertifikatų paraiškos teikiamos faksu arba elektroniniu paštu valstybės narės, kurioje įmonė patvirtinta, kompetentingai institucijai. Valstybių narių kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad elektroninės paraiškos būtų pasirašytos saugiu elektroniniu parašu, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 1999/93/EB (6).
5. Kad paraiškos būtų priimtos, jos turi atitikti šias sąlygas:
|
a) |
paraiškose nurodoma:
|
|
b) |
šiuo paraiškos teikimo laikotarpiu prašomi cukraus ir izogliukozės kiekiai tonomis, išreikšti baltojo cukraus ekvivalentu ir izogliukozės sausosios medžiagos ekvivalentu, atitinkamai neviršija 50 000 ir 2 500 tonų; |
|
c) |
jei paraiška susijusi su cukrumi, už cukraus kiekį, nurodytą pagal šio reglamento 6 straipsnį išduotuose sertifikatuose, pareiškėjas įsipareigoja mokėti Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 49 straipsnyje nustatytą minimalią runkelių kainą; |
|
d) |
paraiška rengiama valstybės narės, kurioje paraiška teikiama, valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų; |
|
e) |
paraiškoje pateikiama nuoroda į šį reglamentą ir nurodoma nustatyta galutinė paraiškų teikimo data; |
|
f) |
šiame reglamente nustatytų sąlygų pareiškėjas nepapildo kitomis sąlygomis. |
6. Paraiška, pateikta nesilaikant 1–5 dalyse nustatytų reikalavimų, nepriimama.
7. Pateikus paraišką, jos nebegalima atsiimti arba pakeisti, net jei patvirtinamas ne visas paraiškoje nurodytas kiekis.
3 straipsnis
Paraiškų teikimas
Paraiškų teikimo laikotarpio pabaiga – 2013 m. vasario 26 d. 12 val. Briuselio laiku.
4 straipsnis
Valstybių narių pranešimas apie paraiškas
1. Valstybių narių kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į 2 straipsnyje išdėstytas sąlygas, nusprendžia, ar paraiškos yra priimtinos. Jei kompetentingos institucijos nusprendžia, kad paraiška nepriimtina, jos nedelsdamos informuoja pareiškėją.
2. Apie praėjusį paraiškų teikimo laikotarpį pateiktas priimtinas paraiškas kompetentinga institucija Komisijai praneša vėliausiai penktadienį faksu arba elektroniniu paštu. Pranešime neteikiami 2 straipsnio 5 dalies a punkto i papunktyje nurodyti duomenys. Valstybės narės, kuriose paraiškų nepateikta, tačiau kurioms 2012–2013 prekybos metais buvo skirtos cukraus arba izogliukozės kvotos, taip pat laikydamosi to paties termino siunčia Komisijai pranešimus, kad paraiškų negauta.
3. Pranešimų forma ir turinys nustatomi remiantis Komisijos valstybėms narėms pateiktais pavyzdžiais.
5 straipsnis
Ribų viršijimas
Gavusi valstybių narių kompetentingų institucijų pagal 4 straipsnio 2 dalį pateiktus pranešimus, kuriuose nurodyta, kad paraiškose nurodyti kiekiai viršija 1 straipsnyje nustatytas ribas, Komisija:
|
a) |
nustato paskirstymo koeficientą, kurį valstybės narės taiko kiekiams, nurodytiems visose sertifikatų paraiškose, apie kurias buvo pranešta; |
|
b) |
atmeta visas paraiškas, apie kurias dar nepranešta. |
6 straipsnis
Sertifikatų išdavimas
1. Nepažeisdama 5 straipsnio, dešimtą darbo dieną, einančią po tos savaitės, kurią baigėsi paraiškų teikimo laikotarpis, kompetentinga institucija išduoda sertifikatus pagal paraiškas, apie kurias Komisijai buvo pranešta pagal 4 straipsnio 2 dalį.
2. Kiekvieną pirmadienį valstybės narės praneša Komisijai cukraus ir (arba) izogliukozės kiekius, dėl kurių praėjusią savaitę buvo išduoti sertifikatai.
3. Sertifikato pavyzdys pateikiamas priede.
7 straipsnis
Sertifikatų galiojimas
Sertifikatai galioja iki antro mėnesio, einančio po išdavimo mėnesio, pabaigos.
8 straipsnis
Sertifikatų perleidžiamumas
Su sertifikatais susijusios teisės ir įsipareigojimai neperleidžiami.
9 straipsnis
Pranešimas apie kainas
Taikant Reglamento (EB) Nr. 952/2006 13 straipsnio 1 dalį, parduoto cukraus kiekis, nurodytas pagal šį reglamentą išduotame sertifikate, laikomas kvotinio cukraus kiekiu.
10 straipsnis
Stebėsena
1. Pareiškėjai į savo mėnesinius pranešimus, numatytus Reglamento (EB) Nr. 952/2006 21 straipsnio 1 dalyje, įtraukia kiekius, dėl kurių jiems išduoti sertifikatai pagal šio reglamento 6 straipsnį.
2. Iki 2013 m. spalio 31 d. kiekvienas sertifikato pagal šį reglamentą turėtojas valstybių narių kompetentingoms institucijoms pateikia įrodymą, kad visi jo sertifikatuose nurodyti kiekiai yra išleisti į Sąjungos rinką. Už kiekvieną sertifikate nurodytą toną, kuri nėra išleista į Sąjungos rinką dėl kitų nei force majeure priežasčių, taikomas 276 EUR už toną mokestis.
3. Valstybės narės apie kiekius, neišleistus į Sąjungos rinką, praneša Komisijai.
4. Valstybės narės apskaičiuoja ir praneša Komisijai kiekvieno gamintojo viršijant kvotą pagaminto bendro cukraus ir izogliukozės kiekio ir kiekių, kuriuos tie gamintojai realizavo pagal Reglamento (EB) Nr. 967/2006 4 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, skirtumą. Jei likę gamintojo nekvotinio cukraus arba izogliukozės kiekiai yra mažesni už tam gamintojui pagal šį reglamentą patvirtintus kiekius, gamintojas to skirtumo atžvilgiu moka 500 EUR už toną.
5. 3 ir 4 dalyse nurodyti pranešimai pateikiami ne vėliau kaip 2014 m. birželio 30 d.
11 straipsnis
Sumų nustatymo data
Taikant Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1150/2000 2 straipsnio 2 dalį ir 6 straipsnio 3 dalies a punktą, Sąjungai mokėtina suma nustatoma tą dieną, kai pareiškėjas sumoka pertekliaus mokestį pagal šio reglamento 1 straipsnio 2 dalį.
12 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis nustoja galioti 2014 m. birželio 30 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2013 m. vasario 15 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
José Manuel BARROSO
(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.
(2) OL L 176, 2006 6 30, p. 22.
(3) OL L 178, 2006 7 1, p. 39.
(4) OL L 163, 2007 6 23, p. 17.
(5) OL L 130, 2000 5 31, p. 1.
(6) OL L 13, 2000 1 19, p. 12.
PRIEDAS
6 straipsnio 3 dalyje nurodyto sertifikato pavyzdys
Reglamento (EB) Nr. 967/2006 3 straipsnyje nustatyto mokesčio sumažinimo 2012–2013 prekybos metais
SERTIFIKATAS
|
Valstybė narė |
||
|
Kvotos turėtojas |
||
|
|
||
|
Produktas |
|
|
|
Paraiškose nurodyti kiekiai |
|
|
|
Patvirtinti kiekiai |
|
|
|
Sumokėtas mokestis (EUR už toną) |
224 |
|
|
2012–2013 prekybos metais Reglamento (EB) Nr. 967/2006 3 straipsnyje nurodytas mokestis netaikomas šiame sertifikate patvirtintiems kiekiams, jei laikomasi Įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 131/2013, ypač jo 2 straipsnio 5 dalies c punkte, nustatytų taisyklių. |
||
|
Valstybės narės kompetentingos institucijos atstovo parašas |
Išdavimo data |
|
|
Sertifikatas galioja iki antro mėnesio, einančio po išdavimo dienos, pabaigos. |
||
|
16.2.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 45/6 |
KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 132/2013
2013 m. vasario 15 d.
kuriuo 187-ąjį kartą iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 881/2002, nustatantis tam tikras specialias ribojančias priemones, taikomas tam tikriems asmenims ir subjektams, susijusiems su Al-Qaida tinklu
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2002 m. gegužės 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 881/2002, nustatantį tam tikras specialias ribojančias priemones, taikomas tam tikriems asmenims ir subjektams, susijusiems su Al-Qaida tinklu (1), ypač į jo 7 straipsnio 1 dalies a punktą ir 7a straipsnio 5 dalį,
kadangi:
|
(1) |
Reglamento (EB) Nr. 881/2002 I priede išvardyti asmenys, grupės ir organizacijos, kurių lėšos ir ekonominiai ištekliai įšaldomi, kaip numatyta tame reglamente; |
|
(2) |
2013 m. vasario 11 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos (JTST) Sankcijų komitetas nusprendė pašalinti vieną fizinį asmenį iš asmenų, grupių ir organizacijų, kurių lėšos ir ekonominiai ištekliai turėtų būti įšaldyti, sąrašo, apsvarstęs šio asmens prašymą pašalinti jį iš sąrašo ir išsamią ombudsmeno tarnybos, įsteigtos pagal JTST rezoliuciją Nr. 1904(2009), ataskaitą; |
|
(3) |
todėl Reglamento (EB) Nr. 881/2002 I priedas turėtų būti atitinkamai atnaujintas, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 881/2002 I priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2013 m. vasario 15 d.
Komisijos vardu Pirmininko pavedimu
Užsienio politikos priemonių tarnybos vadovas
(1) OL L 139, 2002 5 29, p. 9.
PRIEDAS
Reglamento (EB) Nr. 881/2002 I priedas iš dalies keičiamas taip:
Antraštinėje dalyje „Fiziniai asmenys“ išbraukiamas šis įrašas:
„Suliman Hamd Suleiman Al-Buthe (alias a) Soliman H.S. Al Buthi), b) Sulayman Hamad Sulayman Al Batha). Adresas: Rijadas, Saudo Arabija. Gimimo data: 1961 12 08. Gimimo vieta: Kairas, Egiptas. Pilietybė: Saudo Arabijos. Paso Nr.: a) B049614 (Saudo Arabijos), (b) C 536660 (Saudo Arabijos pasas, išduotas 2001 05 05, nebegalioja nuo 2006 05 11). Kita informacija: Rijado savivaldybės Aplinkos higienos departamento direktorius (2010 m. vasario mėn. duomenimis). Įtraukimo į sąrašą pagal 2a straipsnio 4 dalies b punktą data: 2004 06 23.“
|
16.2.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 45/8 |
KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 133/2013
2013 m. vasario 15 d.
kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (1),
atsižvelgdama į 2011 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės (2), ypač į jo 136 straipsnio 1 dalį,
kadangi:
|
(1) |
Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje; |
|
(2) |
remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2013 m. vasario 15 d.
Komisijos vardu Pirmininko pavedimu
José Manuel SILVA RODRÍGUEZ
Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius
(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.
(2) OL L 157, 2011 6 15, p. 1.
PRIEDAS
Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti
|
(EUR/100 kg) |
||
|
KN kodas |
Trečiosios šalies kodas (1) |
Standartinė importo vertė |
|
0702 00 00 |
IL |
78,2 |
|
MA |
53,2 |
|
|
TN |
57,5 |
|
|
TR |
102,0 |
|
|
ZZ |
72,7 |
|
|
0707 00 05 |
EG |
158,2 |
|
MA |
176,1 |
|
|
TR |
174,5 |
|
|
ZZ |
169,6 |
|
|
0709 91 00 |
EG |
91,5 |
|
ZZ |
91,5 |
|
|
0709 93 10 |
MA |
50,8 |
|
TR |
133,6 |
|
|
ZZ |
92,2 |
|
|
0805 10 20 |
EG |
52,2 |
|
IL |
71,3 |
|
|
MA |
59,9 |
|
|
TN |
51,5 |
|
|
TR |
60,1 |
|
|
ZZ |
59,0 |
|
|
0805 20 10 |
IL |
182,8 |
|
MA |
98,8 |
|
|
ZZ |
140,8 |
|
|
0805 20 30, 0805 20 50, 0805 20 70, 0805 20 90 |
IL |
120,1 |
|
KR |
135,8 |
|
|
MA |
121,4 |
|
|
TR |
76,5 |
|
|
ZA |
148,7 |
|
|
ZZ |
120,5 |
|
|
0805 50 10 |
EG |
83,9 |
|
MA |
60,5 |
|
|
TR |
70,4 |
|
|
ZZ |
71,6 |
|
|
0808 10 80 |
CN |
87,7 |
|
MK |
34,9 |
|
|
US |
176,5 |
|
|
ZZ |
99,7 |
|
|
0808 30 90 |
AR |
144,3 |
|
CL |
181,3 |
|
|
CN |
36,6 |
|
|
TR |
177,8 |
|
|
US |
173,1 |
|
|
ZA |
114,7 |
|
|
ZZ |
138,0 |
|
(1) Šalių nomenklatūra nustatyta Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.
|
16.2.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 45/10 |
KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 134/2013
2013 m. vasario 15 d.
kuriuo nustatomi importo muitai grūdų sektoriuje, galiojantys nuo 2013 m. vasario 16 d.
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio rinkų organizavimas ir konkrečios tam tikriems žemės ūkio produktams taikomos nuostatos („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),
atsižvelgdama į 2010 m. liepos 20 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 642/2010 dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo taisyklių (grūdų sektoriaus importo muitų mokesčių srityje) (2), ypač į jo 2 straipsnio 1 dalį,
kadangi:
|
(1) |
Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad produktams, kurių KN kodai 1001 19 00, 1001 11 00, ex 1001 91 20 (paprastieji kviečiai, skirti sėjai), ex 1001 99 00 (paprastieji kviečiai, aukščiausios kokybės, išskyrus skirtus sėjai), 1002 10 00, 1002 90 00, 1005 10 90, 1005 90 00, 1007 10 90 ir 1007 90 00 nustatomas importo muitas yra lygus šių importuotų produktų intervencinei kainai, padidintai 55 % ir atėmus konkrečiai siuntai taikomą CIF importo kainą. Tačiau tas muitas negali viršyti Bendrojo muitų tarifo muito normos; |
|
(2) |
reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, siekiant apskaičiuoti minėto straipsnio 1 dalyje nurodytą importo muitą, reguliariai nustatomos tipinės minėtų produktų CIF importo kainos; |
|
(3) |
remiantis Reglamento (ES) Nr. 642/2010 2 straipsnio 2 dalimi, produktų, pažymėtų kodais 1001 19 00, 1001 11 00, ex 1001 91 20 (paprastieji kviečiai, skirti sėjai), ex 1001 99 00 (paprastieji kviečiai, aukščiausios kokybės, išskyrus skirtus sėjai), 1002 10 00, 1002 90 00, 1005 10 90, 1005 90 00, 1007 10 90 ir 1007 90 00 importo muito apskaičiavimui turi būti taikoma kasdieninė tipinė CIF importo kaina, nustatyta minėto Reglamento 5 straipsnyje nurodyta tvarka; |
|
(4) |
reikėtų nustatyti importo muitus laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 16 d., kurie yra taikomi tol, kol bus nustatyti nauji; |
|
(5) |
siekiant užtikrinti, kad ši priemonė būtų taikoma kuo greičiau po atnaujintų duomenų paskelbimo, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo dieną, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Nuo 2013 m. vasario 16 d. importo muitai grūdų sektoriuje, numatyti Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 1 dalyje, yra nustatomi šio reglamento I priede remiantis II priede pateikta informacija.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2013 m. vasario 15 d.
Komisijos vardu Pirmininko pavedimu
José Manuel SILVA RODRÍGUEZ
Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius
(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.
(2) OL L 187, 2010 7 21, p. 5.
I PRIEDAS
Produktų, išvardytų Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 1 dalyje, importo muitai, taikomi nuo 2013 m. vasario 16 d.
|
KN kodas |
Prekių aprašymas |
Importo muitas (1) (EUR už toną) |
|
1001 19 00 1001 11 00 |
Aukštos kokybės kietieji KVIEČIAI |
0,00 |
|
vidutinės kokybės |
0,00 |
|
|
žemos kokybės |
0,00 |
|
|
ex 1001 91 20 |
Paprastieji KVIEČIAI, skirti sėjai |
0,00 |
|
ex 1001 99 00 |
Paprastieji KVIEČIAI, aukštos kokybės, išskyrus skirtus sėjai |
0,00 |
|
1002 10 00 1002 90 00 |
RUGIAI |
0,00 |
|
1005 10 90 |
KUKURŪZAI, skirti sėjai, išskyrus hibridus |
0,00 |
|
1005 90 00 |
KUKURŪZAI, išskyrus sėklą (2) |
0,00 |
|
1007 10 90 1007 90 00 |
Grūdinis SORGAS, išskyrus hibridus, skirtus sėjai |
0,00 |
(1) Remiantis Reglamento (ES) Nr. 642/2010 2 straipsnio 4 dalimi, importuotojui muitas gali būti sumažintas:
|
— |
3 EUR už toną, jei iškrovimo uostas yra Viduržemio jūros uostas (už Gibraltaro sąsiaurio ribų) arba Juodosios jūros uostas ir jei prekės atgabenamos Atlanto vandenynu arba per Sueco kanalą; |
|
— |
2 EUR ų toną, jei iškrovimo uostas yra Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, Danijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Suomijoje, Švedijoje arba Iberijos pusiasalio Atlanto vandenyno pakrantėje ir jei prekės atgabenamos Atlanto vandenynu; |
(2) Importuotojui muitas gali būti sumažintas vienoda 24 EUR už toną suma, jei laikomasi Reglamento (ES) Nr. 642/2010 3 straipsnyje nurodytų sąlygų.
II PRIEDAS
I priede nustatyto muito apskaičiavimo komponentai
1.2.2013-14.2.2013
|
1. |
Vidutiniškai per laikotarpį, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 642/2010 2 straipsnio 2 dalyje:
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
2. |
Vidutiniškai per laikotarpį, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 642/2010 2 straipsnio 2 dalyje:
|
(1) Įtraukta 14 EUR už toną priemoka (Reglamento (ES) Nr. 642/2010 5 straipsnio 3 dalis).
(2) 10 EUR už toną nuolaida (Reglamento (ES) Nr. 642/2010 5 straipsnio 3 dalis).
(3) 30 EUR už toną nuolaida (Reglamento (ES) Nr. 642/2010 5 straipsnio 3 dalis).
SPRENDIMAI
|
16.2.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 45/13 |
KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS
2013 m. vasario 11 d.
kuriame pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų pateikiamos odos išdirbimo geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvados
(pranešta dokumentu Nr. C(2013) 618)
(Tekstas svarbus EEE)
(2013/84/ES)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (1), ypač į jos 13 straipsnio 5 dalį,
kadangi:
|
(1) |
Direktyvos 2010/75/ES 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Komisija, siekdama palengvinti geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) informacinių dokumentų, apibrėžtų tos direktyvos 3 straipsnio 11 dalyje, rengimą, turi organizuoti savo ir valstybių narių, atitinkamų pramonės sektorių ir aplinkos apsaugos srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų keitimąsi informacija apie pramoninius išmetamuosius teršalus; |
|
(2) |
pagal Direktyvos 2010/75/ES 13 straipsnio 2 dalį keitimasis informacija turi apimti informaciją apie įrenginių ir priemonių veikimą teršalų išmetimo aspektu (išreikštą, prireikus, vidurkiais per trumpąjį ir ilgąjį laikotarpius bei susijusiomis nustatytomis sąlygomis), žaliavų suvartojimo ir pobūdžio, vandens suvartojimo, energijos naudojimo ir atliekų susidarymo aspektais, naudotus gamybos metodus, su jais susijusią stebėseną, poveikį įvairių rūšių aplinkos komponentams, ekonominį bei techninį perspektyvumą ir jų raidą, taip pat geriausius prieinamus gamybos būdus ir naujus būdus, nustatytus aptarus tos direktyvos 13 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose minimus klausimus; |
|
(3) |
Direktyvos 2010/75/ES 3 straipsnio 12 dalyje apibrėžtos GPGB išvados – tai pagrindinė sudedamoji GPGB informacinių dokumentų dalis, kurioje išdėstomos išvados dėl geriausių prieinamų gamybos būdų, jie aprašomi, pateikiama informacija dėl jų taikymo galimybių, su geriausiais prieinamais gamybos būdais siejamo išmetamų teršalų kiekio, susijusios stebėsenos, susijusių sunaudojimo lygių ir, prireikus, atitinkamos eksploatavimo vietos atkūrimo priemonių; |
|
(4) |
pagal Direktyvos 2010/75/ES 14 straipsnio 3 dalį GPGB išvadomis turi būti remiamasi nustatant leidimų sąlygas įrenginiams, kuriems taikomas tos direktyvos II skyrius; |
|
(5) |
Direktyvos 2010/75/ES 15 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad kompetentinga institucija nustatytų išmetamųjų teršalų ribines vertes, kuriomis užtikrinama, kad įprastinėmis eksploatacijos sąlygomis išmetamas teršalų kiekis neviršytų išmetamųjų teršalų kiekio, susijusio su Direktyvos 2010/75/ES 13 straipsnio 5 dalyje nurodytuose sprendimuose dėl GPGB išvadų nustatytų geriausių prieinamų gamybos būdų taikymu; |
|
(6) |
Direktyvos 2010/75/ES 15 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuo 15 straipsnio 3 dalyje nustatyto reikalavimo galima nukrypti tik tuo atveju, kai dėl išmetamųjų teršalų kiekių, susijusių su geriausiais prieinamais gamybos būdais, būtų patiriamos neproporcingai didelės, palyginti su aplinkai teikiama nauda, sąnaudos, susijusios su atitinkamo įrenginio geografine padėtimi, vietos aplinkos sąlygomis ar techninėmis savybėmis; |
|
(7) |
Direktyvos 2010/75/ES 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad leidime nurodyti stebėsenos reikalavimai, kurie minimi direktyvos 14 straipsnio 1 dalies c punkte, turi būti grindžiami GPGB išvadose aprašytos stebėsenos išvadomis; |
|
(8) |
pagal Direktyvos 2010/75/ES 21 straipsnio 3 dalį per ketverius metus nuo sprendimų dėl GPGB išvadų paskelbimo kompetentinga institucija turi persvarstyti ir, jei būtina, atnaujinti visas leidimo sąlygas bei užtikrinti, kad įrenginys atitiktų tas leidimo sąlygas; |
|
(9) |
2011 m. gegužės 16 d. Komisijos sprendimu, kuriuo pagal Direktyvos 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų 13 straipsnį sukuriamas keitimosi informacija forumas (2), sukurtas iš valstybių narių, atitinkamų pramonės sektorių ir aplinkos apsaugos srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų atstovų sudarytas forumas; |
|
(10) |
2012 m. rugsėjo 13 d. pagal Direktyvos 2010/75/ES 13 straipsnio 4 dalį Komisija gavo to forumo nuomonę (3) apie siūlomą odų išdirbimui taikomo GPGB informacinio dokumento turinį ir šią nuomonę paskelbė viešai; |
|
(11) |
šiame sprendime numatytos priemonės atitinka pagal Direktyvos 2010/75/ES 75 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Odų išdirbimo GPGB išvados yra išdėstytos šio sprendimo priede.
2 straipsnis
Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.
Priimta Briuselyje 2013 m. vasario 11 d.
Komisijos vardu
Janez POTOČNIK
Komisijos narys
(1) OL L 334, 2010 12 17, p. 17.
(2) OL C 146, 2011 5 17, p. 3.
(3) http://circa.europa.eu/Public/irc/env/ied/library?l=/ied_art_13_forum/opinions_article
PRIEDAS
ODŲ IŠDIRBIMO GPGB IŠVADOS
TAIKYMO SRITIS
APIBRĖŽTYS
|
1.1. |
Bendrosios odų išdirbimo GPGB išvados |
|
1.1.1. |
Aplinkos apsaugos vadybos sistemos |
|
1.1.2. |
Tinkamos tvarkos palaikymas |
|
1.2. |
Stebėsena |
|
1.3. |
Vandens sąnaudų mažinimas |
|
1.4. |
Išmetamųjų teršalų kiekio nuotekose mažinimas |
|
1.4.1. |
Išmetamųjų teršalų kiekio nuotekose mažinimas odų paruošimo etape |
|
1.4.2. |
Išmetamųjų teršalų kiekio nuotekose mažinimas odų rauginimo etape |
|
1.4.3. |
Išmetamųjų teršalų kiekio nuotekose mažinimas raugintų odų apdorojimo etape |
|
1.4.4. |
Kiti teršalų kiekio nuotekose mažinimo būdai |
|
1.5. |
Į vandenį išleidžiamų teršalų valymas |
|
1.6. |
Oro tarša |
|
1.6.1. |
Kvapas |
|
1.6.2. |
Lakieji organiniai junginiai |
|
1.6.3. |
Kietosios dalelės |
|
1.7. |
Atliekų tvarkymas |
|
1.8. |
Energija |
TAIKYMO SRITIS
Šios GPGB išvados susijusios su Direktyvos 2010/75/ES I priede nurodyta veikla, t. y.:
|
— |
|
|
— |
|
Jeigu nenurodyta kitaip, čia pateikiamos GPGB išvados gali būti naudojamos visuose įrenginiuose, kuriems jos taikomos.
Kiti informaciniai dokumentai, susiję su veikla, kuriai taikomos šios GPGB išvados:
|
Informacinis dokumentas |
Tema |
|
Energijos vartojimo efektyvumas (ENE) |
Bendrasis energijos vartojimo efektyvumas |
|
Ekonominiai klausimai ir poveikis aplinkos terpėms (ECM) |
Taikomų gamybos būdų ekonominiai klausimai ir poveikis aplinkos terpėms |
|
Bendrieji monitoringo principai (MON) |
Išmetamų teršalų ir sunaudojamų medžiagų monitoringas |
|
Teršalų išmetimas iš saugyklų (EFS) |
Teršalų išsiskyrimas iš cisternų, vamzdynų ir saugomų cheminių medžiagų |
|
Atliekų deginimas (WI) |
Atliekų deginimas |
|
Atliekų apdorojimo pramonė (WT) |
Atliekų apdorojimas |
Šiose GPGB išvadose aprašyti gamybos būdai nėra privalomi ar išsamūs. Gali būti naudojami kiti metodai, kuriais užtikrinamas bent lygiavertis aplinkos apsaugos lygis.
APIBRĖŽTYS
Šiose GPGB išvadose taikomos šios sąvokų apibrėžtys:
|
Paruošimo cechas /kalkinimo cechas |
Odų išdirbimo gamyklos dalis, kurioje prieš rauginimo procesą odos mirkomos, kalkinamos, kaišiamos ir nuo jų pašalinami plaukai, jei reikia. |
|
Šalutinis produktas |
Objektas ar medžiaga, atitinkanti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB (2) 5 straipsnio reikalavimus. |
|
Esama gamykla |
Gamykla, kuri nėra nauja gamykla. |
|
Esamas odos apdorojimo rezervuaras |
Odos apdorojimo rezervuaras, kuris nėra naujas odos apdorojimo rezervuaras. |
|
Nauja gamykla |
Gamykla, kuri įrenginyje pradėta eksploatuoti po šių GPGB išvadų paskelbimo, arba visiškai nauja gamykla, pastatyta ant įrenginyje esamų pamatų po šių GPGB išvadų paskelbimo. |
|
Naujas odos apdorojimo rezervuaras |
Odos apdorojimo rezervuaras, pradėtas eksploatuoti gamykloje po šių GPGB išvadų paskelbimo, arba odos apdorojimo rezervuaras, kuris visiškai perstatytas po šių GPGB išvadų paskelbimo. |
|
Odų išdirbimo gamykla |
Gamykla, kurioje vykdoma veikla „kailių ir odų rauginimas, kai apdorojimo pajėgumas didesnis kaip 12 tonų gatavos produkcijos per dieną“ (Direktyvos 2010/75/ES I priedo 6.3 punkte nurodyta veikla). |
|
Raugykla |
Odų išdirbimo gamyklos dalis, kurioje atliekami pikeliavimo ir rauginimo procesai. |
|
Komunalinių nuotekų valymo įrenginys |
Įrenginys, kuriam taikoma Direktyva 91/271/EEB |
1.1. Bendrosios odų išdirbimo GPGB išvados
1.1.1.
1. Siekiant pagerinti bendrą odų išdirbimo poveikį aplinkai, GPGB yra įgyvendinti aplinkos vadybos sistemą (AVS), turinčią visus toliau išvardytus elementus, ir laikytis tos sistemos reikalavimų:
|
i. |
vadovybės, įskaitant aukščiausiąją vadovybę, įsipareigojimas; |
|
ii. |
aplinkos politikos, kuri apimtų nuolatinį įrenginio modernizavimą, už kurį atsakinga vadovybė, nustatymas; |
|
iii. |
planavimas ir būtinų procedūrų parengimas, tikslų ir užduočių nustatymas, juos susiejant su finansiniu planavimu ir investicijomis; |
|
iv. |
procedūrų įgyvendinimas, ypatingą dėmesį skiriant:
|
|
v. |
veiklos parametrų tikrinimas ir ištaisomieji veiksmai, ypatingą dėmesį skiriant:
|
|
vi. |
AVS persvarstymas ir jos nuolatinio tinkamumo, pakankamumo ir veiksmingumo užtikrinimas (šią užduotį atlieka aukščiausioji vadovybė); |
|
vii. |
švaresnių technologijų raidos stebėjimas; |
|
viii. |
įrenginio poveikio aplinkai nutraukus jos eksploataciją apsvarstymas naujos gamyklos projektavimo etape ir per visą jos eksploatavimo laikotarpį; |
|
ix. |
reguliarus lyginamosios sektoriaus analizės taikymas. Konkrečiai odų išdirbimo sektoriuje svarbu apsvarstyti tokius galimus AVS elementus: |
|
x. |
įrašų apie teritorijos vietas, kuriose vykdomi atitinkami proceso etapai, tvarkymas siekiant palengvinti eksploatacijos nutraukimą; |
|
xi. |
kitus GPGB išvadų 2 dalyje išvardytus elementus. |
Taikymas
AVS taikymo sritis (pvz., išsamumas) ir pobūdis (pvz., standartizuota ar nestandartizuota) yra apskritai susiję su gamyklos pobūdžiu, mastu ir sudėtingumu, taip pat su galimo jos poveikio aplinkai dydžiu.
1.1.2.
2. Siekiant kuo labiau sumažinti gamybos procesų poveikį aplinkai, GPGB yra palaikyti tinkamą tvarką taikant toliau išvardytų metodų derinius:
|
i. |
atidžiai rinktis ir kontroliuoti medžiagas bei žaliavas (pvz., odų kokybė, cheminių medžiagų kokybė); |
|
ii. |
atlikti cheminių medžiagų sąnaudų ir išeigos analizę, įskaitant cheminių medžiagų kiekius ir toksines savybes; |
|
iii. |
naudoti kuo mažiau cheminių medžiagų – tik tiek, kiek būtina pagal galutinio produkto kokybės specifikacijas; |
|
iv. |
atsargiai tvarkyti ir saugoti žaliavas bei gatavus gaminius siekiant sumažinti išsiliejimų, nelaimingų atsitikimų, vandens švaistymą; |
|
v. |
atskirti, jei įmanoma, atliekų srautus, kad tam tikri atliekų srautai būtų perdirbami; |
|
vi. |
vykdyti svarbiausių proceso parametrų stebėseną siekiant užtikrinti gamybos proceso stabilumą; |
|
vii. |
reguliariai atlikti nuotekų valymo sistemų techninę priežiūrą; |
|
viii. |
persvarstyti procesui arba plovimui naudoto vandens pakartotinio naudojimo galimybes; |
|
ix. |
persvarstyti atliekų šalinimo galimybes. |
1.2. Stebėsena
3. GPGB yra nurodytu dažnumu vykdyti išmetamųjų teršalų ir kitų svarbių proceso parametrų, įskaitant toliau nurodytuosius, stebėseną ir vykdyti išmetamųjų teršalų stebėseną pagal EN standartus. Jei EN standartų nėra, GPGB yra naudotis ISO, nacionaliniais arba kitais tarptautiniais standartais, kuriuos taikant gaunami lygiavertės mokslinės kokybės duomenys.
|
Parametras |
Dažnumas |
Taikymas |
|
|
a |
Dviejuose proceso etapuose (iki rauginimo ir po rauginimo) sunaudojamo vandens kiekio matavimas; taip pat tuo pačiu laikotarpiu pagamintos produkcijos kiekio registravimas. |
Bent kartą per mėnesį. |
Taikoma gamykloms, kuriose atliekamas apdorojimas šlapiuoju būdu. |
|
b |
Kiekviename proceso etape sunaudojamų cheminių medžiagų kiekių registravimas ir tuo pačiu laikotarpiu pagamintos produkcijos kiekio registravimas. |
Bent kartą per metus. |
Bendrai taikoma visiems. |
|
c |
Sulfidų koncentracijos ir bendros chromo koncentracijos galutinėse išvalytose nuotekose, kurios išleidžiamos tiesiogiai į priimančiuosius vandenis, stebėsena naudojant srautui proporcingus 24 valandų sudėtinius mėginius. Netiesioginių nuotekų sulfidų koncentracijos ir bendros chromo koncentracijos po chromo nusodinimo stebėsena naudojant srautui proporcingus 24 valandų sudėtinius mėginius. |
Kas savaitę arba kas mėnesį. |
Chromo koncentracijos stebėsena taikoma odų išdirbimo gamykloje arba už jos ribų esantiems nuotekų valymo įrenginiams, kuriuose atliekamas chromo nusodinimas. Jei ekonomiškai pagrįsta, sulfidų koncentracijos stebėsena taikoma odų išdirbimo gamykloje arba už jos ribų esantiems nuotekų valymo įrenginiams, kuriuose iš dalies išvalomos odų išdirbimo gamyklos nuotekos. |
|
d |
Į priimančiuosius vandenis tiesiogiai išleidžiamų nuotekų, išvalius jas odų išdirbimo gamykloje arba už jos ribų esančiais nuotekų valymo įrenginiais, cheminio deguonies suvartojimo (ChDS), biocheminio deguonies suvartojimo (BDS) ir amoniakinio azoto stebėsena naudojant srautui proporcingus 24 valandų sudėtinius mėginius. Į priimančiuosius vandenis tiesiogiai išleidžiamų nuotekų, išvalius jas odų išdirbimo gamykloje arba už jos ribų esančiais nuotekų valymo įrenginiais, bendrojo skendinčių medžiagų kiekio stebėsena. |
Kas savaitę arba kas mėnesį. Dažniau matuojama, jei reikia keisti procesą. |
Taikoma odų išdirbimo gamykloje arba už jos ribų esantiems nuotekų valymo įrenginiams, kuriuose iš dalies išvalomos raugyklos nuotekos. |
|
e |
Į priimančiuosius vandenis tiesiogiai išleidžiamų nuotekų, išvalius jas odų išdirbimo gamykloje arba už jos ribų esančiais nuotekų valymo įrenginiais, halogenintų organinių junginių kiekio stebėsena. |
Reguliariai. |
Taikoma gamykloms, kuriose gamybos procesui naudojami halogeninti organiniai junginiai galintys patekti į priimančiuosius vandenis. |
|
f |
PH arba oksidacijos-redukcijos potencialo stebėsena šlapiojo valymo skysčių išleidimo vietoje. |
Nepertraukiamai. |
Taikoma gamykloms, kuriose šlapiuoju valymu mažinamas vandenilio sulfido arba amoniako teršalų išlakų kiekis. |
|
g |
Metinio tirpiklių inventorinio sąrašo tvarkymas ir to paties laikotarpio produkcijos kiekio registravimas. |
Kasmet. |
Taikoma gamykloms, kuriose atliekama apdaila naudojant tirpiklius ir vandenines dangas arba panašias medžiagas siekiant naudoti mažiau tirpiklių. |
|
h |
Lakiųjų organinių junginių išlakų stebėsena jų išleidimo iš valymo įrenginio vietoje ir produkcijos kiekio registravimas. |
Nepertraukiamai arba periodiškai. |
Taikoma gamykloms, kuriose atliekama apdaila naudojant tirpiklius ir taikomos teršalų mažinimo priemonės. |
|
i |
Orientacinė slėgio kritimo visuose rankoviniuose filtruose stebėsena. |
Reguliariai. |
Taikoma gamykloms, kuriose naudojami rankoviniai filtrai, kad būtų sumažintas išmetamų kietųjų dalelių kiekis, kai yra tiesioginis išleidimas į atmosferą. |
|
j |
Šlapiojo valymo sistemų surinkimo efektyvumo tikrinimas. |
Kasmet. |
Taikoma gamykloms, kuriose šlapiuoju valymu mažinamas išmetamų kietųjų dalelių kiekis, kai yra tiesioginis išleidimas į atmosferą. |
|
k |
Proceso likučių, išsiųstų surinkti, pakartotinai panaudoti, perdirbti ir pašalinti, kiekių registravimas. |
Reguliariai. |
Bendrai taikoma visiems. |
|
l |
Visais būdais sunaudojamos energijos ir tuo pačiu metu pagamintos produkcijos kiekio registravimas. |
Reguliariai. |
Bendrai taikoma visiems. |
1.3. Vandens sąnaudų mažinimas
4. Siekiant sunaudoti mažiau vandens, GPGB yra naudoti vieną arba abu toliau pateiktus metodus.
|
Metodas |
Aprašymas |
Taikymas |
|||||
|
a |
Vandens naudojimo optimizavimas visuose apdorojimo šlapiuoju būdu etapuose, įskaitant plovimą partijomis, o ne po tekančiu vandeniu |
Vandens naudojimas optimizuojamas nustatant kiekvienam proceso etapui reikiamą optimalų vandens kiekį ir kaskart įpilti tinkamą vandens kiekį naudojantis matavimo įranga. Odų plovimas partijomis reiškia, kad į odos apdorojimo rezervuarą įpilamas reikiamas kiekis švaraus vandens ir, įjungus rezervuarą, pakankamai sujudinamas, tuo tarpu plovimui naudojant tekantį vandenį įteka ir išteka dideli vandens kiekiai. |
Taikoma visoms gamykloms, kuriose naudojamas apdorojimas šlapiuoju būdu. |
||||
|
b |
Naudoti trumpojo ciklo plovimą |
Trumpasis ciklas reiškia, kad odoms apdoroti naudojama proporcingai mažesnė vandens dalis negu taikant tradicinius metodus. Vandens kiekį galima sumažinti tik iki tam tikros ribos, nes apdorojant odas vanduo atlieka ir tirpiklio bei aušinamąją funkciją. Odos apdorojimo rezervuarams, kuriuose yra tam tikras vandens kiekis, sukti (rotuoti) reikia tvirtesnių standžiųjų pavarų, nes sukama masė yra netolygi. |
Šis metodas negali būti taikomas dažymo etape ir veršenų apdorojimui. Be to, šis metodas gali būti taikomas tik:
|
||||
Procese arba plauti naudoto vandens pakartotinio naudojimo galimybių apsvarstymas yra Aplinkosaugos vadybos sistemos (žr. GPGB 1) ir ūkiškumo principų (žr. GPGB 2) sudedamoji dalis.
Su GPGB susiję sunaudojamo vandens kiekiai
Žr. 1 lentelę (galvijų odos) ir 2 lentelę (avių odos).
1 lentelė
GPGB, susiję su galvijų odoms išdirbti sunaudojamo vandens kiekiu
|
Proceso etapai |
Tonai neapdorotos (žalios) odos sunaudojamas vandens kiekis (3) (m3/t) |
|
|
Nesūdytos odos |
Sūdytos odos |
|
|
Nuo neapdorotos iki rauginimo chromu arba aldehidais |
10–15 |
13–18 |
|
Procesai po rauginimo ir apdaila |
6–10 |
6–10 |
|
Iš viso daugiau vandens. |
16–25 |
19–28 |
2 lentelė
GPGB, susiję su avių odoms išdirbti sunaudojamo vandens kiekiu
|
Proceso etapai |
Būdingas sunaudojamo vandens kiekis (4) |
|
(litrai vienai odai) |
|
|
Nuo neapdorotos iki pikeliavimo |
65–80 |
|
Nuo pikeliavimo iki rauginimo chromu |
30–55 |
|
Procesai po rauginimo ir apdaila |
15–45 |
|
Iš viso |
110–180 |
1.4. Išmetamųjų teršalų kiekio nuotekose mažinimas
1.4.1.
5. Siekiant, kad odų paruošimo etape į dar nevalytas nuotekas patektų mažiau išmetamųjų teršalų, GPGB yra naudoti tinkamą toliau nurodytų metodų derinį.
|
Metodas |
Aprašymas |
Taikymas |
|||||
|
a |
Naudoti trumpąjį ciklą |
Naudojant trumpąjį ciklą, sumažėja technologinio vandens kiekis. Kai yra mažiau vandens, išmetama mažiau nesureagavusių odoms apdoroti naudojamų cheminių medžiagų. |
Šis metodas negali būti naudojamas veršenoms apdoroti. Metodas gali būti taikomas tik:
|
||||
|
b |
Naudoti švarias odas |
Naudojamos odos, prie kurių yra prilipę mažiau mėšlo, galbūt taikant „švarių odų“ programą. |
Taikymas priklauso nuo galimybių gauti švarių odų. |
||||
|
c |
Šviežių odų apdorojimas |
Naudojamos nesūdytos odos. Kad odos nepradėtų pūti, jos atvėsinamos iškart nudyrus jas nuo skerdenos ir greitai pristatomos į odų išdirbimo gamyklą arba transportuojamos ir laikomos kontroliuojamos temperatūros sąlygomis. |
Taikymas priklauso nuo galimybių gauti šviežių odų. Negali būti taikomas, jei tiekimo grandinė yra ilgesnė kaip dvi dienos. |
||||
|
d |
Neįsigėrusios druskos nukratymas mechaniniu būdu |
Sūdytos odos prieš mirkymą išskleidžiamos ir supurtomos ar pakratomos, kad nuo jų nukristų palaidi druskos kristalai (ir nebūtų mirkomi kartu su odomis). |
Taikoma odų išdirbimo gamyklose, kuriose apdorojamos sūdytos odos. |
||||
|
e |
Plaukų pašalinimas jų nesunaikinant |
Plaukai šalinami ištirpdant plauko šaknį, o ne visą plauką. Likę plaukai išfiltruojami iš nuotekų. Todėl nuotekose yra mažiau plaukų skilimo produktų. |
Metodas netinka, jei pakankamai arti nėra plaukų apdorojimo įrenginių arba jei plaukų neįmanoma panaudoti. Metodas taip pat gali būti taikomas tik:
|
||||
|
f |
Plaukams nuo galvijų odų pašalinti naudoti organinius sieros junginius arba fermentus |
Plaukų šalinimo procese naudojamas neorganinių sulfitų kiekis sumažinamas iš dalies juos pakeičiant organiniais sieros junginiais arba papildomai naudojant atitinkamus fermentus. |
Papildomas fermentų naudojimas netaikomas odų išdirbimo gamykloms, kuriose gaminama grūdėtos faktūros oda (pvz., anilininė oda). |
||||
|
g |
Naudoti mažiau amonio nukalkinimo procese |
Nukalkinimo procese naudojami amonio junginiai iš dalies arba visiškai pakeičiami įpurškiamu anglies dioksidu ir (arba) kitomis pakaitinėmis nukalkinimo medžiagomis. |
Amonio junginių nukalkinimo procese visiškai pakeisti CO2 negalima, jei apdorojamos storesnės kaip 1,5 mm medžiagos. Be to, nukalkinimo procese iš dalies arba visiškai pakeisti amonio junginius CO2 galima tik:
|
||||
1.4.2.
6. Siekiant, kad odų rauginimo etape į dar nevalytas nuotekas patektų mažiau išmetamųjų teršalų, GPGB yra naudoti tinkamą toliau nurodytų metodų derinį.
|
Metodas |
Aprašymas |
Taikymas |
|||||
|
a |
Naudoti trumpąjį ciklą |
Naudojant trumpąjį ciklą, sumažėja technologinio vandens kiekis. Kai yra mažiau vandens, išmetama mažiau nesureagavusių odoms apdoroti naudojamų cheminių medžiagų. |
Šis metodas negali būti taikomas veršenoms apdoroti. Metodas taip pat gali būti taikomas tik:
|
||||
|
b |
Kuo labiau padidinti chromo rauginimo reagentų įsisavinimą |
Optimizuojami darbiniai parametrai (pvz., pH, rauginimo skystis, temperatūra, laikas ir būgno greitis) ir cheminių medžiagų naudojimas, siekiant užtikrinti kuo geresnį chromo rauginimo reagentų įsisavinimą. |
Bendrai taikoma visiems. |
||||
|
c |
Optimizuoti rauginimo augalinės kilmės medžiagomis metodus |
Daliai proceso naudojamas rauginimas būgne. Naudojami parengiamojo rauginimo reagentai, kad augalinės kilmės taninai geriau įsiskverbtų į odą. |
Negali būti taikomas augalinės kilmės medžiagomis raugintai padinei odai gaminti. |
||||
1.4.3.
7. Siekiant, kad raugintų odų apdorojimo etape į dar nevalytas nuotekas patektų mažiau išmetamųjų teršalų, GPGB yra naudoti tinkamą toliau nurodytų metodų derinį.
|
Metodas |
Aprašymas |
Taikymas |
|||||
|
a |
Naudoti trumpąjį ciklą |
Naudojant trumpąjį ciklą, sumažėja technologinio vandens kiekis. Kai yra mažiau vandens, išmetama mažiau nesureagavusių odoms apdoroti naudojamų cheminių medžiagų. |
Šis metodas negali būti taikomas giluminio dažymo procese ir veršenoms apdoroti. Metodas taip pat gali būti taikomas tik:
|
||||
|
b |
Optimizuoti papildomą rauginimą, giluminį dažymą ir įriebinimą (mirkymą riebaluose) |
Optimizuojami proceso parametrai siekiant užtikrinti kuo geresnį proceso cheminių medžiagų įsisavinimą. |
Bendrai taikoma visiems. |
||||
1.4.4.
8. Siekiant, kad nuotekose nebūtų konkrečių pesticidų, GPGB yra išdirbti tik tomis medžiagomis neapdorotas odas.
Aprašymas
Šis metodas – tai tiekimo sutartyse nurodyti, kad tiekiamos medžiagos turi būti be pesticidų, kurie:
|
— |
yra išvardyti 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/105/EB (5) dėl aplinkos kokybės standartų vandens politikos srityje, |
|
— |
yra išvardyti 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 850/2004 (6) dėl patvariųjų organinių teršalų, |
|
— |
yra priskirti kancerogeninėms, mutageninėms arba toksiškoms reprodukcijai medžiagoms pagal 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 (7) dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo. |
Pavyzdžiai: DDT, ciklodieno pesticidai (aldrinas, dieldrinas, endrinas, izodrinas) ir HCH, įskaitant lindaną.
Taikymas
Bendrai taikomas odų išdirbimo gamykloms, kuriose kontroliuojamos specifikacijos, skirtos ne ES odų tiekėjams.
9. Siekiant sumažinti biocidų kiekį nuotekose, GPGB yra apdoroti odas naudojant tik pagal 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo nuostatas patvirtintus biocidinius produktus (8).
1.5. Į vandenį išleidžiamų teršalų valymas
10. Siekiant sumažinti į priimančiuosius vandenis išmetamų teršalų kiekį, GPGB yra valyti nuotekas derinant toliau nurodytus metodus gamykloje ir (arba) už jos ribų:
|
i. |
mechaninį valymą |
|
ii. |
fizinį-cheminį valymą |
|
iii. |
biologinį valymą |
|
iv. |
biologinį azoto pašalinimą. |
Aprašymas
Tinkamas toliau aprašytų metodų derinimas. Metodų derinį galima įdiegti gamykloje arba už jos ribų dviem ar trimis etapais.
|
Metodas |
Aprašymas |
Taikymas |
|
|
a |
Mechaninis valymas |
Didelių kietųjų dalelių filtravimas, taukų ir riebalų nugriebimas ir kietųjų dalelių šalinimas sedimentacijos būdu. |
Bendrai taikoma gamykloje ir (arba) už jos ribų esančiuose valymo įrenginiuose. |
|
b |
Fizinis-cheminis valymas |
Sulfido oksidacija ir (arba) nusodinimas, cheminis deguonies suvartojimas (ChDS) ir suspenduotų kietųjų dalelių pašalinimas, pvz., koaguliacijos ir flokuliacijos būdu. Chromo nusodinimas padidinant pH iki 8 arba daugiau naudojant šarmą (pvz., kalcio hidroksidą, magnio oksidą, natrio karbonatą, natrio hidroksidą, natrio aliuminatą). |
Bendrai taikoma gamykloje ir (arba) už jos ribų esančiuose valymo įrenginiuose. |
|
c |
Biologinis valymas |
Aerobinis biologinis nuotekų valymas naudojant aeravimą, įskaitant suspenduotų kietųjų dalelių pašalinimą, pvz., taikant sedimentaciją, antrinę flotaciją. |
Bendrai taikoma gamykloje ir (arba) už jos ribų esančiuose valymo įrenginiuose. |
|
d |
Biologinis azoto pašalinimas |
Amoniakinio azoto junginių nitrifikacija iki nitratų, po kurios nitratai redukuojami į dujinį azotą. |
Taikoma gamykloms, iš kurių nuotekos tiesiogiai išleidžiamos į priimančiuosius vandenis. Sunku įdiegti esamose gamyklose, kuriose yra ribota erdvė. |
Su GPGB susiję išmetamųjų teršalų kiekiai
Žr. 3 lentelę. Su GPGB susiję išmetamųjų teršalų kiekiai taikomi:
|
i. |
iš odų išdirbimo gamyklose esančių nuotekų valymo įrenginių tiesiogiai išleidžiamoms nuotekoms; |
|
ii. |
iš nepriklausomų nuotekų valymo įrenginių, kuriems taikomas Direktyvos 2010/75/ES I priedo 6.11 skirsnis ir kuriuose valomos daugiausia odų išdirbimo gamyklų nuotekos, tiesiogiai išleidžiamoms nuotekoms. |
3 lentelė
Su GPGB susiję išmetamųjų teršalų kiekiai po valymo tiesiogiai išleidžiamose nuotekose
|
Parametras |
Su GPGB susiję išm. teršalų kiekiai |
|
mg/l (mėnesinis vidutinių verčių vidurkis pagal 24 valandų sudėtinius mėginius, paimtus per mėnesį) |
|
|
Cheminis deguonies suvartojimas (ChDS) |
200–500 (9) |
|
Biocheminis deguonies suvartojimas (BDS5) |
15–25 |
|
Suspenduotos kietosios medžiagos |
< 35 |
|
Amoniakinis azotas NH4-N (kaip N) |
< 10 |
|
Bendras chromo kiekis (kaip Cr) |
< 0,3–1 |
|
Sulfidas (kaip S) |
< 1 |
11. Siekiant sumažinti chromo kiekį nuotekose, GPGB yra gamykloje arba už jos ribų esančiuose valymo įrenginiuose atlikti chromo nusodinimą.
Aprašymas
Žr. GPGB 10, b metodą.
Chromas nusodinamas veiksmingiau jei daug chromo turintys srautai atskiriami.
Taikymas
Bendrai taikoma nuotekų valymo įrenginiuose, esančiuose odų išdirbimo gamyklose, kuriose odos rauginamos ir (arba) papildomai rauginamos chromu, ir (arba) už jų ribų esančiuose nuotekų valymo įrenginiuose.
Su GPGB susiję išmetamųjų teršalų kiekiai
Žr. 3 lentelę (su GPGB susiję išmetamųjų teršalų tiesioginėse nuotekose į priimančiuosius vandenis kiekiai) ir 4 lentelę (su GPGB susiję išmetamųjų teršalų netiesioginėse nuotekose į komunalinių nuotekų valymo įrenginius kiekiai).
12. Siekiant sumažinti bendrą chromo ir sulfido teršalų kiekį netiesioginėse odos išdirbimo gamyklos nuotekose į komunalinius nuotekų valymo įrenginius, GPGB yra taikyti chromo nusodinimą ir sulfido oksidaciją.
Aprašymas
Žr. GPGB 10, b metodą.
Pašalinimo veiksmingumas yra didesnis, jei daug chromo ir (arba) sulfido turintys srautai atskiriami.
Sulfidas oksiduojamas katalizinės oksidacijos būdu (aeravimas esant mangano druskoms).
Taikymas
Chromo nusodinimas paprastai taikomas nuotekų valymo įrenginiuose, esančiuose odų išdirbimo gamyklose, kuriose odos rauginamos ir (arba) papildomai rauginamos chromu, ir (arba) už jų ribų esančiuose nuotekų valymo įrenginiuose.
Su GPGB susiję išmetamųjų teršalų kiekiai
Žr. 4 lentelėje pateikiamus su GPGB susijusius chromo ir sulfido išmetamųjų teršalų kiekius netiesioginėse nuotekose į komunalinių nuotekų valymo įrenginius.
4 lentelė
Su GPGB susiję chromo ir sulfido išmetamųjų teršalų kiekiai netiesioginėse odos išdirbimo gamyklų nuotekose į komunalinių nuotekų valymo įrenginius
|
Parametras |
Su GPGB susiję išm. teršalų kiekiai |
|
mg/l (mėnesinis vidutinių verčių vidurkis pagal 24 valandų sudėtinius mėginius, paimtus per mėnesį) |
|
|
Bendras chromo kiekis (kaip Cr) |
< 0,3–1 |
|
Sulfidas (kaip S) |
< 1 |
1.6. Oro tarša
1.6.1.
13. Siekiant sumažinti išdirbant odą sklindantį amoniako kvapą, GPGB yra nukalkinimo procese iš dalies arba visiškai pakeisti amonio junginius.
Taikymas
Amonio junginių nukalkinimo procese visiškai pakeisti CO2 negalima, jei apdorojamos storesnės kaip 1,5 mm medžiagos.
Be to, odų nukalkinimo procese amonio junginius iš dalies arba visiškai pakeisti CO2 galima tik naujuose odos apdorojimo rezervuaruose arba tokiuose esamuose odos apdorojimo rezervuaruose, kuriuose galima naudoti CO2 nukalkinimo procese arba kuriuos galima pakeisti taip, kad būtų galima naudoti CO2 nukalkinimo procese.
14. Siekiant sumažinti apdorojant odas ir valant nuotekas sklindančius kvapus, GPGB yra sumažinti amoniako ir vandenilio sulfido kiekį valant ir (arba) biologiškai filtruojant ištrauktą orą, kuriame jaučiamas šių dujų kvapas.
15. Siekiant išvengti kvapų, susijusių su žalių odų irimu, GPGB yra odas konservuoti ir laikyti taip, kad neirtų, taip pat taikyti griežtą atsargų rotaciją.
Aprašymas
Tinkamas konservavimas druska arba temperatūros kontrolė, derinami su nuolatine atsargų rotacija, siekiant išvengti puvimo kvapų.
16. Siekiant sumažinti kvapų sklidimą iš atliekų, GPGB yra tvarkyti ir laikyti odas taip, kad atliekos mažiau irtų.
Aprašymas
Kontroliuoti atliekų laikymą ir metodiškai pašalinti puvias atliekas iš įrenginio prieš tai, kai jos irdamos pradeda skleisti nemalonius kvapus.
Taikymas
Taikoma tik gamykloms, kuriose susidaro puvios atliekos.
17. Siekiant sumažinti iš paruošimo cecho nuotekų sklindančius kvapus, GPGB yra kontroliuoti pH, o po to iš jų atitinkamai apdorojant pašalinti sulfidą.
Aprašymas
Išlaikyti paruošimo cecho nuotekų, kuriose yra sulfido, pH didesnį kaip 9,5 iki sulfidas išvalomas (gamykloje ar už jos ribų), taikant vieną iš šių metodų:
|
i. |
katalizinę oksidaciją (mangano druskas naudojant kaip katalizatorių); |
|
ii. |
biologinę oksidaciją; |
|
iii. |
nusodinimą arba |
|
iv. |
sumaišymą uždarame rezervuare su sumontuotu išmetamų dujų skruberiu arba anglies filtru. |
Taikymas
Taikoma tik gamykloms, kuriose plaukai šalinami sulfidu.
1.6.2.
18. Siekiant sumažinti oro taršą halogenintais lakiaisiais organiniais junginiais, GPGB yra pakeisti procese naudojamus halogenintus lakiuosius organinius junginius kitomis nehalogenintomis medžiagomis.
Aprašymas
Halogenintų tirpiklių pakeitimas nehalogenintais tirpikliais.
Taikymas
Netaikoma sausu būdu šalinant riebalus nuo avies odų uždarojo ciklo įrenginiuose.
19. Siekiant sumažinti taršą lakiaisiais organiniais junginiais (LOJ) apdailos etape, GPGB yra naudoti vieną ar abu toliau pateikiamus metodus, pirmenybę teikiant pirmajam.
|
Metodas |
Aprašymas |
|
|
a |
Naudoti vandeninę dangą ir efektyvią dengimo sistemą |
Išmetamų lakiųjų organinių junginių kiekis mažinamas naudojant vandenines dangas, kurių kiekvienas sluoksnis padengiamas vienu iš šių būdų: dengimas plokštumine čiurkšle arba voleliu arba patobulintais purškimo metodais. |
|
b |
Ištraukiamosiosventiliacijos sistemos ir oro taršos valymo sistemos naudojimas |
Ištrauktas oras valomas naudojant ištraukimo sistemą su vienu ar daugiau šių įrenginių: šlapias skruberis, adsorbcijos, biologinės filtracijos arba deginimo įrenginys. |
Su GPGB susiję tirpiklių naudojimo ir lakiųjų organinių teršalų išmetimo kiekiai
5 lentelėje pateikiami tirpiklių naudojimo kiekiai, susiję su bendru vandeninių dangų ir efektyvių dengimo sistemų naudojimu, ir su GPGB susijusių specifinių lakiųjų organinių junginių išmetimo kiekių intervalas, kai vietoj vandeninių apdailos medžiagų naudojama ištraukiamosios ventiliacijos ir taršos mažinimo sistema.
5 lentelė
Su GPGB susiję tirpiklių naudojimo ir LOJ išmetimo kiekiai
|
Parametras |
Gamybos tipas |
Su GPGB susiję kiekiai |
|
|
g/m2 (vidutinės metinės vertės išdirbtos odos vienetui) |
|||
|
Tirpiklių kiekiai |
Jei vandeninės dangos naudojamos kartu su efektyviomis dengimo sistemomis. |
Baldų apmušalų ir automobilių salonų odos |
10–25 |
|
Avalynės, drabužių ir odos gaminių oda |
40–85 |
||
|
Dengtos odos (dangos storis > 0,15 mm) |
115–150 |
||
|
Išmetamas LOJ kiekis |
Jei ištraukiamoji ventiliacija ir taršos mažinimo sistema naudojamos kaip alternatyva vandeninėms apdailos medžiagoms |
9–23 (10) |
|
1.6.3.
20. Siekiant sumažinti sausos apdailos etape į orą išmetamų kietųjų dalelių kiekį, GPGB yra naudoti ištraukiamosios ventiliacijos sistemą su įrengtu rankoviniu filtru arba šlapiojo valymo skruberiais.
Su GPGB susiję išmetamųjų teršalų kiekiai
Su GPGB susijęs išmetamas kietųjų dalelių kiekis yra 3–6 mg kietųjų dalelių normaliniame m3 ištraukto oro, skaičiuojant 30 min. vidutinę vertę.
1.7. Atliekų tvarkymas
21. Siekiant sumažinti šalinti siunčiamų atliekų kiekį, GPGB yra odų išdirbimo gamykloje organizuoti operacijas taip, kad kuo didesnė proceso likučių dalis būtų šalutiniai produktai, įskaitant:
|
Proceso likučiai |
Naudojama kaip šalutinis produktas |
||||||||
|
Plaukai ir vilna |
|
||||||||
|
Kalkintos nuopjovos |
|
||||||||
|
Neraugintos skėlimo atliekos |
|
||||||||
|
Raugintos skėlimo atliekos ir nuopjovos |
|
22. Siekiant sumažinti šalinti siunčiamų atliekų kiekį, GPGB yra odų išdirbimo gamykloje organizuoti operacijas taip, kad atliekos būtų panaudojamos dar kartą; jei tai neįmanoma, kad jos būtų perdirbamos, o jei ir tai neįmanoma, kitaip utilizuojamos, įskaitant:
|
Atliekos |
Pakartotinis naudojimas po paruošimo |
Perdirbimas |
Kitas utilizavimas |
||||||||||
|
Plaukai ir vilna |
|
|
|
||||||||||
|
Žalios odos nuopjovos |
|
|
|
||||||||||
|
Kalkintos nuopjovos |
|
|
|
||||||||||
|
Kaišimo atliekos |
|
|
|
||||||||||
|
Neraugintos skėlimo atliekos |
|
|
|
||||||||||
|
Raugintos skėlimo atliekos ir nuopjovos |
|
|
|
||||||||||
|
Raugintos drožimo atliekos |
|
|
|
||||||||||
|
Nuotekų valymo dumblas |
|
|
|
23. Siekiant sumažinti cheminių medžiagų naudojimą ir šalinti siunčiamų odos atliekų, kuriose yra chromo rauginimo reagentų, GPGB yra skelti odas kalkinimo etape.
Aprašymas
Odos skeliamos ankstesniame apdorojimo etape siekiant gauti neraugintą šalutinį produktą.
Taikymas
Taikoma tik gamykloms, naudojančioms rauginimą chromu.
Netaikoma:
|
— |
jei odos apdorojamos visos (t. y. neskeliamos); |
|
— |
jei turi būti pagaminta tvirtesnė oda (pvz., batų oda), |
|
— |
jei galutinis produktas turi būti vientiso storio, |
|
— |
jei gaminamas produktas arba bendras produktas yra rauginta skeltinė oda. |
24. Siekiant sumažinti chromo kiekį šalinti siunčiamame dumble, GPGB yra naudoti vieną arba abu toliau nurodytus metodus.
|
Metodas |
Aprašymas |
Taikymas |
|
|
a |
Chromo surinkimas siekiant jį dar kartą panaudoti raugykloje |
Iš rauginimo skysčio nusodinto chromo ištirpdymas naudojant sulfato rūgštį, kad jį būtų galima panaudoti vietoj dalies naujų chromo druskų. |
Metodo taikymas priklauso poreikio laikytis kliento nustatytų išdirbtos odos specifikacijų, visų pirma susijusių su dažymu (mažesnis tvirtumas ir spalvų ryškumas) ir drėgmės skleidimu. |
|
b |
Chromo surinkimas siekiant jį dar kartą panaudoti kitoje pramonės šakoje |
Chromo dumblo kaip žaliavos naudojimas kitoje pramonės šakoje. |
Taikoma tada, kai randamas surinkto dumblo pramoninis naudotojas. |
25. Siekiant, kad tolesniam dumblo naudojimui reikėtų mažiau energijos, cheminių medžiagų ir tvarkymo pajėgumų, GPGB yra sumažinti vandens kiekį dumble.
Taikymas
Taikoma visoms gamykloms, kuriose naudojamas apdorojimas šlapiuoju būdu.
1.8. Energija
26. Siekiant sumažinti džiovinant naudojamos energijos kiekį, GPGB yra optimizuoti paruošimą džiovinimui išgręžiant (nuspaudžiant) odas arba kitais mechaniniais būdais sumažinant jose esantį vandens kiekį.
27. Siekiant sumažinti suvartojamos energijos kiekį šlapiojo apdorojimo procesuose, GPGB yra naudoti trumpąjį ciklą.
Aprašymas
Sumažinti vandeniui šildyti naudojamos energijos kiekį naudojant mažiau karšto vandens.
Taikymas
Šis metodas negali būti taikomas giluminio dažymo procese ir veršenoms apdoroti.
Metodas taip pat gali būti taikomas tik:
|
— |
naujuose odos apdorojimo rezervuaruose, |
|
— |
esamuose odos apdorojimo rezervuaruose, kuriuose gali būti taikomas trumpasis ciklas arba kurie gali būti perdaryti taip, kad juose būtų galima taikyti trumpąjį ciklą. |
Su GPGB susijęs suvartojamos energijos kiekis
Žr. 6 lentelę.
6 lentelė
Su GPGB susijęs suvartojamos savitosios energijos kiekis
|
Veiklos etapai |
Suvartojamos savitosios energijos kiekis vienam žaliavos vienetui (11) |
|
GJ/t |
|
|
Žalių galvijų odų apdorojimas iki tarpinio produkto – mėlynos spalvos (wet blue) arba blyškios spalvos (wet white) raugintos odos |
< 3 |
|
Žalių galvijų odų apdorojimas iki galutinės išdirbtos odos |
< 14 |
|
Žalių avių odų apdorojimas iki galutinės išdirbtos odos |
< 6 |
(1) OL L 135, 1991 5 30, p. 40.
(2) OL L 312, 2008 11 22, p. 3.
(3) Vidutinės mėnesinės vertės. Veršenų apdorojimui ir odų rauginimui augalinėmis medžiagomis gali reikėti
(4) Vidutinės mėnesinės vertės. Avių odoms su avikailiu išdirbti gali reikėti daugiau vandens.
(5) OL L 348, 2008 12 24, p. 84.
(6) OL L 158, 2004 4 30, p. 7.
(7) OL L 353, 2008 12 31, p. 1.
(8) OL L 167, 2012 6 27, p. 1.
(9) Viršutinė riba siejama su ≥ 8 000 mg/l ChDS koncentracija ties įleidimo anga.
(10) Su GPGB susijęs išmetimo kiekių intervalas išreiškiamas bendru anglies kiekiu.
(11) Energijos suvartojimo vertės (išreiškiamos kaip metinis vidurkis, nepakoreguotas atsižvelgiant į pirminę energiją) apima energijos sąnaudas gamybos procese, įskaitant elektros energiją ir visą patalpų šildymą, tačiau neįskaitant nuotekoms valyti suvartojamos energijos kiekio.
|
16.2.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 45/30 |
KOMISIJOS SPRENDIMAS
2013 m. vasario 14 d.
dėl tam tikrų medžiagų neįrašymo į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką I, IA arba IB priedus
(pranešta dokumentu Nr. C(2013) 670)
(Tekstas svarbus EEE)
(2013/85/ES)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką (1), ypač į jos 16 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą,
kadangi:
|
(1) |
2007 m. gruodžio 4 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1451/2007 dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos 10 metų programos antrojo etapo (2) yra nustatytas veikliųjų medžiagų, kurias reikia įvertinti siekiant nuspręsti, ar reikia įrašyti į Direktyvos 98/8/EB I, IA arba IB priedą, sąrašas; |
|
(2) |
tam tikri į tą sąrašą įrašytų medžiagų ir produktų tipų deriniai nebuvo įvertinti, nes arba visi dalyviai pasitraukė iš peržiūros programos, arba per Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 9 straipsnyje ir 12 straipsnio 3 dalyje nustatytą laikotarpį už vertinimo ataskaitos rengimą atsakinga valstybė narė negavo visų reikiamų dokumentų; |
|
(3) |
todėl, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 11 straipsnio 2 dalimi, 12 straipsnio 1 dalimi ir 13 straipsnio 5 dalimi, Komisija apie tai informavo valstybes nares. Be to, ši informacija paskelbta elektroninėmis priemonėmis; |
|
(4) |
per tris mėnesius nuo minėtos informacijos paskelbimo tam tikras skaičius bendrovių pareiškė norą perimti peržiūros programos dalyvio vaidmenį dėl tam tikrų medžiagų ir produktų tipų. Tačiau šios bendrovės nepateikė visų reikiamų dokumentų; |
|
(5) |
todėl, remiantis Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 12 straipsnio 4 ir 5 dalimis, minėtos medžiagos ir produktų tipai neturėtų būti įrašyti į Direktyvos 98/8/EB I, IA arba IB priedą; |
|
(6) |
siekiant teisinio tikrumo dera nustatyti datą, po kurios šio sprendimo priede nurodytų produktų tipų biocidiniai produktai, kurių sudėtyje yra tame priede nurodytų veikliųjų medžiagų, neturėtų būti tiekiami rinkai; |
|
(7) |
šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Biocidinių produktų nuolatinio komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Šio sprendimo priede nurodytos medžiagos, skirtos atitinkamiems produktų tipams, į Direktyvos 98/8/EB I, IA arba IB priedą neįrašomos.
2 straipsnis
Taikant Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 4 straipsnio 2 dalį, šio sprendimo priede nurodytų produktų tipų biocidiniai produktai, kurių sudėtyje yra šio sprendimo priede nurodytų veikliųjų medžiagų, rinkai netiekiami nuo 2014 m. vasario 1 d.
3 straipsnis
Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.
Priimta Briuselyje 2013 m. vasario 14 d.
Komisijos vardu
Janez POTOČNIK
Komisijos narys
(1) OL L 123, 1998 4 24, p. 1.
(2) OL L 325, 2007 12 11, p. 3.
PRIEDAS
Medžiagos ir produktų tipai, kurie neįrašomi į Direktyvos 98/8/EB I, IA arba IB priedą
|
Pavadinimas |
EB numeris |
CAS numeris |
Produkto tipas |
Ataskaitą rengianti valstybė narė |
|
Glutaralis |
203-856-5 |
111-30-8 |
5 |
FI |
|
4-(2-nitrobutil)morfolinas |
218-748-3 |
2224-44-4 |
6 |
UK |
|
4-(2-nitrobutil)morfolinas |
218-748-3 |
2224-44-4 |
13 |
UK |
|
N,N’-(dekan-1,10-diildi-1(4H)-piridil-4-iliden)bis(oktilamonio) dichloridas |
274-861-8 |
70775-75-6 |
1 |
HU |
|
Salicilo rūgštis |
200-712-3 |
69-72-7 |
1 |
NL |